To see the other types of publications on this topic, follow the link: Joy 1935-.
Journal articles on the topic 'Joy 1935-'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Joy 1935-.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Popov, George, Lincoln Fishpool, and Hugh Rowell. "A review of the Acridinae s. str. (Orthoptera: Acridoidea: Acrididae) of eastern Africa with taxonomic changes and description of new taxa." Journal of Orthoptera Research 28, no. 2 (2019): 37–105. http://dx.doi.org/10.3897/jor.28.29312.
Full textAbstract:
The Acridinae of eastern Africa are reviewed and recognized as comprising 42 core genera, belonging to five different tribes, together withXerophlaeobaandDorsthippus, which are unclassified but appear to be related to some extra-limital genera. Keys are given to tribes and genus groups as well as to genera and, where necessary, species within each genus.The following new taxa are described:Anacteanagen. n.:A.hollisisp. n.andA.neaveiburttisubsp. n.;Brachybothrusgen. n.:B.phyllopterussp. n.andB.holasp. n.;Coryphosimastenopteracoloratasubsp. n.;Duroniachloronotaphippsisubsp. n.;Oxyduroniagen. n.:O.anablepioidessp. n.;Sumbaexilissp. n.Nine new synonyms are recognized:SumbalongicornisRamme, 1929 =S.roseipennisI. Bolívar, 1912,syn. n.;OrthochiristavariegataSjöstedt, 1931 =GymnobothruslineaalbaI. Bolívar, 1889,syn. n.;OrthochiristaelgonensisSjöstedt, 1931 =GymnobothruslineaalbaI. Bolívar, 1889,syn. n.;Gymnobothrusgracilis(Ramme, 1931) =GymnobothrusanchietaeI. Bolívar, 1889,syn. n.;Gymnobothrussubcarinatus(I. Bolívar, 1922) =Gymnobothrusflexuosus(Schulthess, 1898),syn. n.;GymnobothroidesmontanusKevan, 1950 =Gymnobothruslevipeslevipes(Karsch, 1896),syn. n.;GymnobothroideskeniensisJohnston, 1937 =Gymnobothruslevipesabbreviatus(Chopard, 1921),syn. n.;GymnobothroidesKarny, 1915 =GymnobothrusI. Bolívar, 1889,syn. n.;PhloeochopardiaDirsh, 1958 =GymnobothrusI. Bolívar, 1889,syn. n.The following 24 new or restored combinations, or new or restored states, are erected for previously described taxa:Chokweabacklundires. comb.(formerlyChromochokweabacklundi(Uvarov, 1953));Chokweaeucteanacomb. n.(formerlyPlatyverticulaeucteanaJago, 1983);Sumbacallosacomb. n.(formerlyRhabdopleacallosaUvarov, 1953);Anacteananeaveicomb. n. (formerlyActeananeaveiI. Bolívar, 1912);Anacteananeaveineaveistat. n.;DuroniachloronotacurtaUvarov, 1953,stat. n. et comb.(formerlyDuroniacurtaUvarov, 1953);Coryphosimaabyssinica(Uvarov, 1934),res. stat.(formerly synonymized withC.elgonensisby Dirsh, 1966 (though this was ignored by Otte 1995));Coryphosimaamplificata(Johnston, 1937),res. stat. et comb. n.(formerlyRastafariaamplificataamplificata(Johnston, 1937));Coryphosimamorotoensis(Jago, 1968),stat. n. et comb. n.(formerlyRastafariaamplificatamorotoensis(Jago, 1968));Coryphosimatriangularis(Bouvy, 1982),comb. n.(formerlyRastafariatriangularisBouvy, 1982);Gymnobothruslongicornislongicornisstat. n.;GymnobothruslongicornisephippinotusJago, 1966,stat. n. et comb. n.(formerlyGymnobothrusephippinotusJago, 1966);GymnobothruslongicornissellatusUvarov, 1953,stat. n. et comb. n.(formerlyGymnobothrussellatusUvarov, 1953);Gymnobothrusanchietaeanchietaestat. n.;GymnobothrusanchietaebounitesJago, 1970,stat. n. et comb. n.(formerlyGymnobothrusbounitesJago, 1970);GymnobothrusanchietaeflaviventrisUvarov, 1953,stat. n. et comb. n.(formerlyGymnobothrusflaviventrisUvarov, 1953).GymnobothrusanchietaeinflexusUvarov, 1934,stat. n. et comb. n.(formerlyGymnobothrusinflexusUvarov, 1934);Gymnobothruslevipes(Karsch, 1896),comb. n.;Gymnobothruslevipeslevipes(Karsch, 1896),stat. n. et comb. n.(formerlyGymnobothroideslevipes(Karsch, 1896));Gymnobothruslevipesabbreviatus(Chopard, 1921),stat. n. et comb. n.(formerlyPhloeochopardiaabbreviata(Chopard, 1921));Gymnobothruspullus(Karny, 1915),comb. n.;Gymnobothruspulluspullus(Karny, 1915),stat. n. et comb. n.(formerlyGymnobothroidespullusKarny, 1915);Gymnobothruspullusminutus(Ramme, 1929),stat. n. et comb. n.,nom. res.(formerlyGymnobothroidesminutusRamme, 1929);Gymnobothruspullushemipterus(Miller, 1932),stat. n. et comb. n.(formerlyGymnobothroideshemipterusMiller, 1932).
2
Pedersen, Lars Schreiber. "Føreren fra Lendum." Fund og Forskning i Det Kongelige Biblioteks Samlinger 53 (March 2, 2014): 343. http://dx.doi.org/10.7146/fof.v53i0.118854.
Full textAbstract:
Lars Schreiber Pedersen: The Führer from Lendum
 In writer Erik Aalbæk Jensen’s well-known homeland novel from Vendsyssel Perleporten (The Pearl Gate) from 1964, the figure “Kratholmmanden” (the Kratholm man), is a local farm owner and Nazi leader, who with mixed success tries to win his local area’s residents over to the cause of National Socialism. Erik Aalbæk Jensen’s “Kratholmmand” character was based on Christian Mikkelstrup. During 1934–44, Mikkelstrup was a member of the National Socialist Workers’ Party of Denmark (DNSAP) and from 1935–44 he functioned as the party leader in Horns Herred in north east Vendsyssel. Despite his passionate engagement for the cause during his 10 years in the service of the party, Mikkelstrup was only able to convince a few local residents about the joy of National Socialism. DNSAP never gained any importance in north east Vendsyssel. The local party division in Lendum, which held its meetings in Mikkelstrup’s home, numbered 20–25 members at its height. Mikkelstrup was not solely to blame for the lack of support for the party in his local area. Both he and his fellow believers fought a battle that was impossible to win. The majority of local residents, like the rest of Denmark, at no point wanted to know about DNSAP – which the county council elections in 1935 and the national elections in 1935, 1939 and 1943 clearly showed – and even a leader with a bigger profile than Mikkelstrup, who was neither much of a writer or a speaker, would hardly be likely to attract more members to the party from the region. Together with a number of dissatisfied DNSAP members, he left the party in 1944 and joined the newly-formed Nazi party “Dansk National Samling”, in which however, he did not make much of an impact. With the Liberation of Denmark in May 1945, he was arrested by the resistance movement and was subsequently found guilty of passing on information to the German Security Service (Sicherheitsdienst), which had been based in Aalborg during the occupation. He received a sentence of 18 months imprisonment. He stayed faithful to his National Socialist beliefs after the war but after his release from the prison camp at Kragskovhede in August 1946, he devoted his work to running his farm at Lendum in Vendsyssel. Christian Mikkelstrup died in 1971.
3
Graham, Jessica. "Joe Louis contra Max Schmeling e a nova ideologia da democracia racial nos Estados Unidos." Tempo 13, no. 25 (2008): 98–119. http://dx.doi.org/10.1590/s1413-77042008000200005.
Full textAbstract:
Este artigo investiga as mudanças no ideário sobre raça e identidade nacional nos Estados Unidos, durante os anos 1930, através da análise da reação do público ao pugilista negro Joe Louis. Especificamente, o artigo focaliza duas lutas entre Louis e o pugilista negro Max Schmeling, ocorridas em 1936 e 1938, argumentando que o eventual símbolo da democracia que Louis encarnaria refletia a emergência de um nacionalismo.
4
Choma-Suwała, Anna. "Poezja Bohdana Ihora Antonycza w polskim przekładzie Kazimierza Andrzeja Jaworskiego." Acta Polono-Ruthenica 1, no. XXII (2017): 119–32. http://dx.doi.org/10.31648/apr.1222.
Full textAbstract:
The poetry of Bohdan Ihor Antonych (1909–1937), a Ukrainian writer born in Lemkivshchyna near Gorlice, attracted Kazimierz Andrzej Jaworski’s attention with its fairy-tale qualities, a feeling of unreality and idealization of the world. From three collections of poems, Welcome to Life (1931), Three Rings (1934) and Book of the Lion (1936), varying in terms of their subject matter, the translator from Lublin chose works which reveal youthful joy of life and optimism Lemkivshchyna endowed their author with. Jaworski devoted most attention to the poems from The Green Gospel collection (1938), reflecting the essence of Antonych’s poetry, in which nature becomes religion. Jaworski was inclined to select works which were close to his own poems, e.g. from The Tatras and I cycle and the collection On a Granite Mast (1920). In the Polish version of Antonych’s poems, the translator’s interference is clearly noticeable. Jaworski does not fully rely on the original; he often introduces certain transformations within lines or stanzas as well as additions and semantic equivalents which are far from the Ukrainian version. This could result from his personal observations on nature, which he admired. It could also be caused by the difficulties of translation ensuing from linguistic complexities, as Antonych had the remarkable ability to represent complex images in a few lines. He achieved it through an appropriate choice of words and metaphorical constructions, which often prove to be challenging for the translator. Kazimierz Andrzej Jaworski was one of the first Polish translators who faced this task. As early as in the 1930s, he familiarized Polish readers with a few poems of the Lemko poet who lived and wrote in the period when Polish-Ukrainian coexistence within the borders of one country was being shaped.
5
Zen Vasconcellos, César, Helio T. Coelho, and Peter Otto Hess. "Walter Greiner: In Memoriam." International Journal of Modern Physics: Conference Series 45 (January 2017): 1760001. http://dx.doi.org/10.1142/s2010194517600011.
Full textAbstract:
Walter Greiner (29 October 1935 - 6 October 2016) was a German theoretical physicist. His scientific research interests include the thematic areas of atomic physics, heavy ion physics, nuclear physics, elementary particle physics (particularly quantum electrodynamics and quantum chromodynamics). He is most known in Germany for his series of books in theoretical physics, but he is also well known around the world. Greiner was born on October 29, 1935, in Neuenbau, Sonnenberg, Germany. He studied physics at the University of Frankfurt (Goethe University in Frankfurt Am Main), receiving in this institution a BSci in physics and a Master’s degree in 1960 with a thesis on plasma-reactors, and a PhD in 1961 at the University of Freiburg under Hans Marshal, with a thesis on the nuclear polarization in [Formula: see text]-mesic atoms. During the period of 1962 to 1964 he was assistant professor at the University of Maryland, followed by a position as research associate at the University of Freiburg, in 1964. Starting in 1965, he became a full professor at the Institute for Theoretical Physics at Goethe University until 2003. Greiner has been a visiting professor to many universities and laboratories, including Florida State University, the University of Virginia, the University of California, the University of Melbourne, Vanderbilt University, Yale University, Oak Ridge National Laboratory and Los Alamos National Laboratory. In 2003, with Wolf Singer, he was the founding Director of the Frankfurt Institute for Advanced Studies (FIAS), and gave lectures and seminars in elementary particle physics. He died on October 6, 2016 at the age of 80. Walter Greiner was an excellent teacher, researcher, friend. And he was a great supporter of the series of events known by the acronyms IWARA - International Workshop on Astronomy and Relativistic Astrophysics, STARS - Caribbean Symposium on Cosmology, Gravitation, Nuclear and Astroparticle Physics, and SMFNS - International Symposium on Strong Electromagnetic Fields and Neutron Stars. Walter Greiner left us. But his memory will remain always alive among us who have had the privilege of knowing him and enjoy his wisdom and joy of living.
6
Feast, W. J. "Clement Henry Bamford. 10 October 1912 – 7 November 1999." Biographical Memoirs of Fellows of the Royal Society 50 (January 2004): 1–13. http://dx.doi.org/10.1098/rsbm.2004.0001.
Full textAbstract:
Clement Henry Bamford (′Bam‵) was born in Stafford to Frederic Jesse and Catherine Mary Bamford (nèe Shelley). His father was the son of a Congregationalist minister and his mother the daughter of a farming family from the northern outskirts of Stafford. The Bamfords were miners from the Derbyshire and Nottinghamshire coalfields. Bam's grandfather was the only one of eight brothers who avoided coalmining, a job that started for all of his brothers at the age of 10 years. He served a congregation in Cornwall, where Bam's father was born, before transferring to North Staffordshire during the 1890s. Bam's father became an accountant and worked for the same firm until his death in 1935. Stafford was a bustling place with good educational and cultural opportunities. It was the administrative centre of the county and in addition to this it had footwear, electrical machinery and other manufacturing activities to keep its population of 30000 busy. Bam was an only child and in matters of upbringing his mother held sway; he was raised as a Catholic and attended St Patrick's primary school, where he appears to have been happy, successful and well regarded by his teachers. Scholarship entry to academically ambitious secondary schools was rare for the pupils of St Patrick's, who usually went directly from school to employment locally. When Bam was entered for a scholarship to King Edward VI School he did not share his parents' joy at first because he believed the extra work would distract him from two activities that already received his attention and turned out to be the lifelong enthusiasms that brought him pleasure and success; namely, chemistry and music.
7
ZANDERS, VIESTURS. "1918–1944 METŲ LATVIJOS KNYGININKYSTĖS TYRIMAI: AUTORIAI, TEMOS, LEIDINIAI, SPAUDA." Knygotyra 48 (January 1, 2015): 67–77. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v48i0.8112.
Full textAbstract:
Knygininkystės tyrimai Latvijoje pradėti XVIII amžiuje, kai pasirodė pastoriaus ir bibliofilo L. Bergmanno esė apie Rygos spaustuves. Kai kurias svarbias leidyklas aprašė A. Bucholtzas ir A. Poelchau XIX a. – XX a. pradžioje.Nors Latvijos valstybės įkūrimas 1918 m. savaime sudarė naujas knygų leidybos sąlygas, jis neatnešė esminių knygininkystės tyrimo permainų. Ne taip kaip kitoms humanitarinių tyrimų sritims, knygotyrai valstybė neskyrė finansinės paramos ir nesukūrė institucijų. Tyrimo darbą dirbo ne tik specialistai (leidėjai, spaustuvininkai ir bibliografai), bet ir kitų sričių tyrinėtojai (istorikai, kalbininkai, literatūrologai).Kai kurias naujas mintis apie viduramžių ir reformacijos laikotarpio Livonijos knygos kultūrą paskelbė Baltijos šalių vokiečių kilmės istorikas L. Arbusowas. Bibliofilo J. Misinio ir istoriko V. Pengeroto darbai nagrinėjo spaustuvių istoriją Latvijoje. V. Pengeroto Latvijos knygininkystės apžvalga buvo išspausdinta leidinyje „Gutenberg-Jahrbuch“ (1935).Periodiniame leidinyje „Latvju Grāmata“ (Latvijos knyga, 1922–1931) buvo skelbiama įvairi informacija apie to meto Latvijos ir užsienio knygininkystę, tačiau mokslinių darbų buvo mažai. Dėl negausių skaitytojų ir pasaulinės ekonominės krizės ketvirtajame dešimtmetyje žlugo žurnalas „Latvijas Grāmatrūpniecības Apskats“ (Latvijos knygų gamybos apžvalga, 1928–1931). Žurnale „Bibliotekārs“ (Bibliotekininkas, 1937–1940), kurį leido Latvijos bibliotekininkų draugija, buvo išspausdintas reikšmingas jo redaktoriaus ir bibliofilo G. Šaurumo straipsnis apie senuosius latviškus spaudinius užsienio biblio tekose. Per 30 publikacijų įvairiais knygininkystės klausimais (tarp jų apie Latvijos XVI–XVIII amžiaus knygas ir mokymo literatūrą) pasirodė leidinyje „Izglītības Ministrijas Mēnešraksts“ (Švietimo ministerijos mėnraštis, 1920–1939). Reikia pažymėti, kad tuo laikotarpiu sukaupta faktinė medžiaga vėliau buvo naudojama monografijose apie Latvijos knygininkystę, išleistose septintajame ir aštuntajame XX a. dešimtmetyje. Tuo metu taip pat pasirodė populiari Latvijos knygininkystės studija Knyga, jos istorija (K. Dziļleja, 1935). Išleisti reprezentaciniai leidiniai apie Latvijos knygų parodas Maskvoje (1940) ir Leipcige (1942). Vokiečių okupacijos metais pasirodė knygininkystės problemas nagrinėjančių straipsnių „Izglītības Mēnešraksts“ (Švietimo mėnraštis, 1942–1944) ir „Latvju Grāmatnieks“ (Latvijos bibliofilas, 1943–1944). Latvijos nepriklausomybės praradimas ilgam sustabdė šalies knygotyros raidą. Kai kurie autoriai (K. Draviņš) dirbo tremtyje. Kiti (J. Straubergs, K. Egle) negalėjo atsidėti moksliniam darbui, nes sovietų valdžia draudė jiems dirbti profesinį darbą universitetuose ir bibliotekose.
8
Pažėraitė, Aušra Kristina. "Paskutiniai Emmanuelio Levino tėvų namai Kaune ir tėvo verslo reikalai (pagal keletą naujai surastų dokumentų)." Religija ir kultūra 14, no. 14-15 (2017): 144. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10831.
Full textAbstract:
Remiantis archyvinių dokumentų, susijusių su A. Mickevičiaus gatvėje Nr. 19 (Kaune) tarpukariu Feigės ir Nisono Mislerių valdoje buvusiais pastatais, duomenimis, ir vietos tyrimu dabartinėje šios valdos teritorijoje, straipsnyje argumentuojama, kad pastatas, kuriame bent nuo 1936 m. iki Antrojo pasaulinio karo pradžios gyveno Emmanuelio Levino tėvai, turėtų būti A. Mickevičiaus g. 27 D. Antroje straipsnio dalyje pateikiami ir nagrinėjami Kauno miesto apskrities mokesčių inspekcijos dokumentai (1936–1939 m.), susiję su Emmanuelio Levino tėvo Jechielio Levino popieriaus parduotuve (sankrova, krautuve). Dokumentai rodo, kad popieriaus parduotuvė buvo nedidelė (įsikūrusi tik vienoje nedidelėje patalpoje, neturėjo sandėlio, samdė vieną aptarnaujantį pagalbininką), apyvarta buvo menka, nors mokesčių tarnybos kasmet darydavo išvadą, jog apyvarta kyla, ir keldavo mokesčių procento lygį, argumentuodamos, kad įmonė sena ir turi nuolatinę klientūrą. Ir nors Jechieliui Levinui dvejus metus pavyko pasiekti, kad būtų pripažinta 1934 m. apyvartos apimtis, 1939 m. to padaryti nebepavyko. Jechielis Levinas protestuose, rašytuose atsakingoms mokesčių institucijoms, vis skundėsi, kad verslas smunka, o ne kyla, ir kad didėjantys mokesčiai gali jį visiškai sužlugdyti.
9
Dovnar, Larisa. "NEVALSTYBINĖ KALBA VAKARŲ IR SOVIETINĖS BALTA RUSIJOS KNYGŲ L EIDYBOJE ( 1921–1939 ) : LYGINAMOSIOS ANALIZĖS BANDYMA S." Knygotyra 66 (June 23, 2016): 129–47. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v66i0.10021.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas – atsižvelgiant į 1921–1939 metų politinius įvykius išnagrinėti knygų leidybos nacionalinėmis kalbomis ypatumus Vakarų Baltarusijos ir Baltarusijos TSR (toliau – BTSR) teritorijose. Taikant statistinį ir šaltinių analizės metodus nagrinėjama kalbinė situacija švietimo (mokyklų) ir leidybos srityse. Tai leidžia išsamiau atskleisti, koks buvo knygų įvairioms tautinėms grupėms poreikis ir kokia buvo knygų leidybos politika BTSR ir Vakarų Baltarusijoje, priklausiusioje Lenkijos valstybei. Remiantis statistiniais duomenimis, etninė gyventojų struktūra 1920–1930 metais ir BTSR, ir Vakarų Baltarusijoje, kur daugumą sudarė baltarusiai, lenkai, žydai, rusai, buvo panaši. Straipsnyje lyginama švietimo nacionalinėmis kalbomis politika, nacionalinių baltarusių, žydų, ukrainiečių, lietuvių ir kitų mokyklų BTSR ir Vakarų Baltarusijoje kiekybiniai duomenys ir jų kismas. Išsamiau nagrinėjami statistiniai duomenys apie baltarusiškas mokyklas ir knygų leidybą Vakarų Baltarusijoje. Nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio BTSR švietimo politika tautinių grupių atžvilgiu buvo itin griežtinama, mokyklose pereita prie mokymo rusų kalba, ši kalba įsivyravo ir knygų leidyboje. 1921–1929 metai buvo palankiausi tautinių mažumų poreikiams ir BTSR, ir Vakarų Baltarusijoje. Tuo metu BTSR knygų leidybos repertuare vyravo tautiškai angažuota literatūra: mokyklinė, grožinė, informacinė. 1925–1926 metais literatūros leidyba baltarusių kalba sudarė 68 proc., žydų – 15 proc., rusų – 10 proc., lenkų – 5 proc., latvių ir lietuvių kalbomis – po 2 proc. Vėliau sparčiai ėmė augti leidyba rusų kalba. 1937 metais leidyba lenkų kalba visai nutrūko. 1932–1939 metais leidyba rusų kalba padidėjo net 27 kartus. Taip buvo įgyvendinamas sovietizacijos ir denacionalizacijos kursas. Vakarų Baltarusijoje pagrindinis baltarusiško žodžio sklaidos kanalas buvo periodinė spauda. Knygos vaidmuo čia buvo gerokai mažesnis: iš viso išleista 524 pavadinimų knygos baltarusių kalba. Tai buvo 20 kartų mažiau, nei išleista knygų baltarusių kalba BTSR. Pagrindiniu leidybos centru buvo tapęs Vilnius ir Vilniaus apskritis, priklausę Lenkijai. 1929 metais Vakarų Baltarusijos rytinių apskričių knygų leidyba tesudarė 9 proc. visų Lenkijoje išleidžiamų leidinių (lenkų, jidiš, ivrito, baltarusių, rusų kalbomis) ir, lyginant su kitomis jos apskritimis, užėmė paskutinę vietą. Leidyba lenkų kalba sudarė 80 proc. visų leidinių, o baltarusių kalba – tik 0,5 proc. Baltarusiškos knygos raida tiesiogiai priklausė nuo politinių nuostatų tautos ir kalbos atžvilgiu tiek BTSR, tiek Vakarų Baltarusijoje. Knyga nacionalinėmis kalbomis buvo tapusi politiniu propagandos įrankiu, bet kartu ji padėjo neasimiliuotis tautoms, išlaikyti savo etninę ir kultūrinę tapatybę.
10
Bouchard, Patrice, and Yves Bousquet. "Additions and corrections to “Family-group names in Coleoptera (Insecta)”." ZooKeys 922 (March 25, 2020): 65–139. http://dx.doi.org/10.3897/zookeys.922.46367.
Full textAbstract:
Changes to the treatment of Coleoptera family-group names published by Bouchard et al. (2011) are given. These include necessary additions and corrections based on much-appreciated suggestions from our colleagues, as well as our own research. Our ultimate goal is to assemble a complete list of available Coleoptera family-group names published up to the end of 2010 (including information about their spelling, author, year of publication, and type genus). The following 59 available Coleoptera family-group names are based on type genera not included in Bouchard et al. (2011): Prothydrinae Guignot, 1954, Aulonogyrini Ochs, 1953 (Gyrinidae); Pogonostomini Mandl 1954, Merismoderini Wasmann, 1929, †Escheriidae Kolbe, 1880 (Carabidae); Timarchopsinae Wang, Ponomarenko & Zhang, 2010 (Coptoclavidae); Stictocraniini Jakobson, 1914 (Staphylinidae); Cylindrocaulini Zang, 1905, Kaupiolinae Zang, 1905 (Passalidae); Phaeochroinae Kolbe, 1912 (Hybosoridae); Anthypnidae Chalande, 1884 (Glaphyridae); Comophorini Britton, 1957, Comophini Britton, 1978, Chasmidae Streubel, 1846, Mimelidae Theobald, 1882, Rhepsimidae Streubel, 1846, Ometidae Streubel, 1846, Jumnidae Burmeister, 1842, Evambateidae Gistel, 1856 (Scarabaeidae); Protelmidae Jeannel, 1950 (Byrrhoidea); Pseudeucinetini Csiki, 1924 (Limnichidae); Xylotrogidae Schönfeldt, 1887 (Bostrichidae); †Mesernobiinae Engel, 2010, Fabrasiinae Lawrence & Reichardt, 1966 (Ptinidae); Arhinopini Kirejtshuk & Bouchard, 2018 (Nitidulidae); Hypodacninae Dajoz, 1976, Ceuthocera Mannerheim, 1852 (Cerylonidae); Symbiotinae Joy, 1932 (Endomychidae); Cheilomenini Schilder & Schilder, 1928, Veraniini Schilder & Schilder, 1928 (Coccinellidae); Ennearthroninae Chûjô, 1939 (Ciidae); Curtimordini Odnosum, 2010, Mordellochroini Odnosum, 2010 (Mordellidae); Chanopterinae Borchmann, 1915 (Promecheilidae); Heptaphyllini Prudhomme de Borre, 1886, Olocratarii Baudi di Selve, 1875, Opatrinaires Mulsant & Rey, 1853, Telacianae Poey, 1854, Ancylopominae Pascoe, 1871 (Tenebrionidae); Oxycopiini Arnett, 1984 (Oedemeridae); Eutrypteidae Gistel, 1856 (Mycteridae); Pogonocerinae Iablokoff-Khnzorian, 1985 (Pyrochroidae); Amblyderini Desbrochers des Loges, 1899 (Anthicidae); Trotommideini Pic, 1903 (Scraptiidae); Acmaeopsini Della Beffa, 1915, Trigonarthrini Villiers, 1984, Eunidiini Téocchi, Sudre & Jiroux, 2010 (Cerambycidae); Macropleini Lopatin, 1977, Stenopodiides Horn, 1883, Microrhopalides Horn, 1883, Colaphidae Siegel, 1866, Lexiphanini Wilcox, 1954 (Chrysomelidae); †Medmetrioxenoidesini Legalov, 2010, †Megametrioxenoidesini Legalov, 2010 (Nemonychidae); Myrmecinae Tanner, 1966, Tapinotinae Joy, 1932, Acallinae Joy, 1932, Cycloderini Hoffmann, 1950, Sthereini Hatch, 1971 (Curculionidae). The following 21 family-group names, listed as unavailable in Bouchard et al. (2011), are determined to be available: Eohomopterinae Wasmann, 1929 (Carabidae); Prosopocoilini Benesh, 1960, Pseudodorcini Benesh, 1960, Rhyssonotini Benesh, 1960 (Lucanidae); Galbini Beaulieu, 1919 (Eucnemidae); Troglopates Mulsant & Rey, 1867 (Melyridae); Hippodamiini Weise, 1885 (Coccinellidae); Micrositates Mulsant & Rey, 1854, Héliopathaires Mulsant & Rey, 1854 (Tenebrionidae); Hypasclerini Arnett, 1984; Oxaciini Arnett, 1984 (Oedemeridae); Stilpnonotinae Borchmann, 1936 (Mycteridae); Trogocryptinae Lawrence, 1991 (Salpingidae); Grammopterini Della Beffa, 1915, Aedilinae Perrier, 1893, Anaesthetinae Perrier, 1893 (Cerambycidae); Physonotitae Spaeth, 1942, Octotomides Horn, 1883 (Chrysomelidae); Sympiezopinorum Faust, 1886, Sueinae Murayama, 1959, Eccoptopterini Kalshoven, 1959 (Curculionidae). The following names were proposed as new without reference to family-group names based on the same type genus which had been made available at an earlier date: Dineutini Ochs, 1926 (Gyrinidae); Odonteini Shokhin, 2007 (Geotrupidae); Fornaxini Cobos, 1965 (Eucnemidae); Auletobiina Legalov, 2001 (Attelabidae). The priority of several family-group names, listed as valid in Bouchard et al. (2011), is affected by recent bibliographic discoveries or new nomenclatural interpretations. †Necronectinae Ponomarenko, 1977 is treated as permanently invalid and replaced with †Timarchopsinae Wang, Ponomarenko & Zhang, 2010 (Coptoclavidae); Agathidiini Westwood, 1838 is replaced by the older name Anisotomini Horaninow, 1834 (Staphylinidae); Cyrtoscydmini Schaufuss, 1889 is replaced by the older name Stenichnini Fauvel, 1885 (Staphylinidae); Eremazinae Iablokoff-Khnzorian, 1977 is treated as unavailable and replaced with Eremazinae Stebnicka, 1977 (Scarabaeidae); Coryphocerina Burmeister, 1842 is replaced by the older name Rhomborhinina Westwood, 1842 (Scarabaeidae); Eudysantina Bouchard, Lawrence, Davies & Newton, 2005 is replaced by the older name Dysantina Gebien, 1922 which is not permanently invalid (Tenebrionidae). The names Macraulacinae/-ini Fleutiaux, 1923 (Eucnemidae), Anamorphinae Strohecker, 1953 (Endomychidae), Pachycnemina Laporte, 1840 (Scarabaeidae), Thaumastodinae Champion, 1924 (Limnichidae), Eudicronychinae Girard, 1971 (Elateridae), Trogoxylini Lesne, 1921 (Bostrichidae), Laemophloeidae Ganglbauer, 1899 (Laemophloeidae); Ancitini Aurivillius, 1917 (Cerambycidae) and Tropiphorini Marseul, 1863 (Curculionidae) are threatened by the discovery of older names; Reversal of Precedence (ICZN 1999: Art. 23.9) or an application to the International Commission on Zoological Nomenclature will be necessary to retain usage of the younger synonyms. Reversal of Precedence is used herein to qualify the following family-group names as nomina protecta: Murmidiinae Jacquelin du Val, 1858 (Cerylonidae) and Chalepini Weise, 1910 (Chrysomelidae). The following 17 Coleoptera family-group names (some of which are used as valid) are homonyms of other family-group names in zoology, these cases must be referred to the Commission for a ruling to remove the homonymy: Catiniidae Ponomarenko, 1968 (Catiniidae); Homopterinae Wasmann, 1920, Glyptini Horn, 1881 (Carabidae); Tychini Raffray, 1904, Ocypodina Hatch, 1957 (Staphylinidae); Gonatinae Kuwert, 1891 (Passalidae); Aplonychidae Burmeister, 1855 (Scarabaeidae); Microchaetini Paulus, 1973 (Byrrhidae); Epiphanini Muona, 1993 (Eucnemidae); Limoniina Jakobson, 1913 (Elateridae); Ichthyurini Champion, 1915 (Cantharidae); Decamerinae Crowson, 1964 (Trogossitidae); Trichodidae Streubel, 1839 (Cleridae); Monocorynini Miyatake, 1988 (Coccinellidae); Gastrophysina Kippenberg, 2010, Chorinini Weise, 1923 (Chrysomelidae); Meconemini Pierce, 1930 (Anthribidae). The following new substitute names are proposed: Phoroschizus (to replace Schizophorus Ponomarenko, 1968) and Phoroschizidae (to replace Schizophoridae Ponomarenko, 1968); Mesostyloides (to replace Mesostylus Faust, 1894) and Mesostyloidini (to replace Mesostylini Reitter, 1913). The following new genus-group name synonyms are proposed [valid names in square brackets]: Plocastes Gistel, 1856 [Aesalus Fabricius, 1801] (Lucanidae); Evambates Gistel, 1856 [Trichius Fabricius, 1775] (Scarabaeidae); Homoeoplastus Gistel, 1856 [Byturus Latreille, 1797] (Byturidae). Two type genera previously treated as preoccupied and invalid, Heteroscelis Latreille, 1828 and Dysantes Pascoe, 1869 (Tenebrionidae), are determined to be senior homonyms based on bibliographical research. While Dysantes is treated as valid here, Reversal of Precedence (ICZN 1999: Art. 23.9) is used to conserve usage of Anomalipus Guérin-Méneville, 1831 over Heteroscelis.
11
King, Don. "The Early Writings of Joy Davidman." Journal of Inklings Studies 1, no. 1 (2011): 47–67. http://dx.doi.org/10.3366/ink.2011.1.1.6.
Full textAbstract:
Joy Davidman’s place in the canon of twentieth century American literature deserves more attention than it has heretofore received. For instance, in her role in the late 1930’s as poetry editor for New Masses (the weekly voice of the Communist Party of the United States of America), Davidman published poets such as Langston Hughes, Margaret Walker, Alexander Bergman, and Aaron Kramer. At the same time, her poems in Letter to a Comrade (1938) touting a Communist agenda, while clearly written in the tradition of “proletarian literature,” are nonetheless well done; although a political agenda drives her selection of subject matter in these poems, they are not simply set pieces. She uses irony effectively and her imagery is evocative and striking. In fact, Davidman was very much a conscious craftswoman, spending the summers of 1938, 1940, 1941, and 1942 at the MacDowell Colony, a writers’ retreat in New Hampshire, where she honed her skills. For instance, her best piece of fiction, Anya (1940), is a direct result of her time at the colony. She understood the intellectual energy it takes to become an effective writer of poetry, fiction, and non-fiction, and she never backed away from hard work. Her commitment to writing—especially her voice, her rhetoric, her style, and the literary influences informing her work—merit more scholarly attention. In this essay I explore Davidman’s early devotion and commitment to the craft of writing; in addition, I evaluate the poems, fiction, and non-fiction she produced before she wrote for New Masses and published Letter to a Comrade.
12
MÖLDRE, AILE, and TIIU REIMO. "ESTŲ LEIDYBINĖ VEIKLA SANKT PETERBURGE TARPUKARIO LAIKOTARPIU (1918–1937)." Knygotyra 50 (January 1, 2015): 114–31. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v50i0.7916.
Full textAbstract:
1926 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Sovietų Sąjungoje gyveno per 150 000 estų. Jie sudarė vieną gausiausių šalies mažumų. Dauguma jų gyveno Sankt Peterburge ir aplinkiniuose regionuose. Todėl Sankt Peterburgas (tuomet – Leningradas) tapo svarbiausiu literatūros estų kalba leidybos centru Sovietų Rusijoje. Trečiajame dešimtmetyje komunistų partija ir sovietų valdžia rėmė kultūros produkciją visomis sovietų kalbomis. Kartu su NEP’o politika tai sukūrė palankias sąlygas steigti nacionalines leidyklas. Estų leidybinė draugija buvo įkurta 1922 m. ir veikė kaip svarbiausia knygų leidybos estų kalba institucija ligi 1925 metų. Jos produkcija apima daugiausia politinius leidinius, vadovėlius ir grožinę literatūrą. Dėl ekonominių sunkumų kompanija bankrutavo 1926 metais.Po šio bankroto leidykla „Külvaja“, veikusi šiuo vardu nuo 1922 m., tapo didžiausia knygų estų kalba leidykla. Jos produkciją 1922–1934 m. sudarė 484 knygos. Produkcija tipiška tam laikotarpiui: marksizmo-leninizmo ir propagandinė literatūra, grožinė literatūra, vadovėliai, praktiniai vadovai ir kt. Būdinga tai, kad sovietinės leidyklos leido knygas dideliais tiražais. Vidutinis knygų estų kalba tiražas buvo 2000 egzempliorių. Abiem leidykloms vadovavo Estijos komunistai – žmonės, kurie pasitraukė į Rusiją, kai komunistai pralaimėjo nepriklausomybės karą. Tą patį galima pasakyti apie pagrindinius autorius ir vertėjus, kurie su jais bendradarbiavo. Jie palaikė marksizmo-leninizmo idėjas ir propagavo sovietinį gyvenimo būdą. Estų leidykloms būdingi bendri sovietinės leiSantraukadybos sistemos trūkumai – popieriaus ir spaustuvių stygius, bloga medžiagų kokybė, sklaidos sunkumai. Leidėjai negalėjo laiku sumokėti autoriams ar spaustuvėms. Subsidijos dažniausiai buvo vienintelis būdas išspręsti problemą.Ketvirtojo dešimtmečio viduryje sovietų mažumų politika pasikeitė ir palankų požiūrį išstūmė priešiškumas, netgi etninis Sovietų Sąjungos mažumų diasporų valymas ir nacionalinių institucijų draudimas. Dėl to 1934 m. buvo likviduota leidykla „Külvaja“. Leidyba estų kalba 1934–1937 m. vyko mažesniu mastu – ja rūpinosi SSRS Užsienio darbininkų leidybinės draugijos Estų sekcija. 1937 m. sekcija buvo uždaryta dėl naujos represijų bangos. Tarp aukų buvo ir pagrindiniai Estijos komunistų vadovai.Sovietų Rusijoje leistos knygos estų kalba buvo platinamos ir Estijos Respublikoje. Juhanas Lilienbachas, pirmasis „Külvaja“ vadovas, inicijavo knygų mainus su įvairiais Estijos leidėjais. Jis taip pat pirko knygas iš Estijos, kad papildytų estų knygų, platinamų per šią leidyklą, asortimentą. Po J. Lilienbacho mirties mainai apmirė, bet buvo atgaivinti ketvirtajame dešimtmetyje, kai „Külvaja“ spaustuvė ir Estų sekcija pradėjo bendrauti su Estijos kompanijomis.Leidybą estų kalba Sovietų Sąjungoje veikė politinės sąlygos, o jos buvo palankiausios politinės literatūros leidybai. Kiti literatūros tipai – grožinė literatūra, vadovėliai, praktiniai vadovai – taip pat buvo pažymėti marksistinės-lenininės ideologijos ženklu. Tačiau estų mažumai buvo svarbu skaityti knygas gimtąja kalba, kuri sudarė nacionalinės kultūros pagrindą.
13
Tittel, Karl. "Welche unter J. S. Bachs Namen geführten Orgelwerke sind Johann Tobias bzw. Johann Ludwig Krebs zuzuschreiben?" Bach-Jahrbuch 52 (May 8, 2018): 102–37. http://dx.doi.org/10.13141/bjb.v19662455.
Full textAbstract:
Erwähnte Artikel: Hans Löffler: Johann Ludwig Krebs. Mitteilungen über sein Leben und Wirken. BJ 1930, S. 100-129
 Hermann Keller: Unechte Orgelwerke Bachs. BJ 1937, S. 59-82
 Hans Löffler: Johann Tobias Krebs und Matthias Sojka, zwei Schüler Joh. Seb. Bachs. BJ 1940-48, S. 136-148
14
Hoffmann, David L. "Moving to Moscow: Patterns of Peasant In-Migration during the First Five-Year Plan." Slavic Review 50, no. 4 (1991): 847–57. http://dx.doi.org/10.2307/2500466.
Full textAbstract:
When an eighteen-year-old peasant named Evgenii Mikhailovich Kostin stepped off a train in Moscow in October 1931 he felt overwhelmed by milling throngs of unfamiliar people and frightened by the commotion of the city. Yet his adjustment to urban life proved much less traumatic than his initial impression had portended; relatives housed him, an acquaintance from his village found him a job, and friends showed him around Moscow. Kostin was one of at least 23 million Soviet peasants who moved permanently to cities between 1926 and 1939—marking what demographers estimate to be the most rapid urbanization in world history. In the First Five-Year Plan alone Moscow’s population increased nearly 60 percent (an added 1,349,500 people) to reach 3,663,300 by the end of 1932. Scholars have portrayed peasant in-migration to Soviet cities during the 1930s either as a phenomenon tightly regulated by the state or, alternatively, as chaos and upheaval; but, as this article will demonstrate, the process by which peasants found their way to Moscow during the First Five-Year Plan was neither controlled nor chaotic.
15
Lester, David. "A Study of Police Suicide in New York City, 1934–1939." Psychological Reports 73, no. 3_suppl (1993): 1395–98. http://dx.doi.org/10.2466/pr0.1993.73.3f.1395.
Full textAbstract:
A study of 92 suicides among police officers in New York City from 1934 to 1939 gave little evidence that work-related stress played a role. Those suicides who were alcohol abusers were younger, less often promoted, more often had current job stress, and more often had interpersonal motives for their suicide.
16
Norkus, Zenonas. "Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tarpukario Lietuvoje." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 15, no. 15 (2017): 120. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2017.15.10813.
Full textAbstract:
Vidutinė gyvenimo trukmė (VTGT, arba e°x) šiuo metu laikoma vienu iš patikimiausių gerovės rodiklių, naudojamų jos tarptautiniams skirtumams ir pokyčiams per tam tikrą laiką palyginti. Pirmos išsamios mirtingumo lentelės, reikalingos vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei (VTGT) apskaičiuoti, Lietuvoje buvo išleistos (vien „tarnybiniam naudojimui“) tik 1963 m. ir apėmė 1958–1959 m. laikotarpį. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio išsiplėtė osteologine medžiaga pagrįsti senovės Lietuvos gyventojų paleodemografiniai tyrimai. Šiuo metu apie Lietuvos gyventojų VTGT viduriniajame geležies amžiuje (V–VII a. po Kr.) ir vėlyvaisiais viduramžiais žinome daugiau negu XX amžiuje (iki 1958–1959 m.), nes tėra vienas šio laikotarpio VTGT skaičiavimas, kurį 1966 m. apgintoje disertacijoje pateikė Antanas Merčaitis: 1925–1926 m.visų Lietuvos gyventojų e°0 = 50, 25 metų (vyrų – 48,58; moterų – 51,89). Naudojant kitokį metodą, straipsnyje pateikiami nauji VTGT Lietuvoje 1925 m. ir 1932 m. skaičiavimai (mirtingumo lentelės), rodantys per šį laikotarpį vykusią gerovės pažangą. 1925 m. visų Lietuvos gyventojųe°0 = 48,72 metai (vyrų – 47,12; moterų – 50,27). 1932 m. VTGT padidėjo iki e°0 = 52,07 metų visų gyventojų, 50,43 vyrų ir 53,62 moterų. Straipsnis baigiamas VTGT Lietuvoje ir kitose tarpukario Europos šalyse palyginimu.
17
Davis, John, and Bernard Lovell. "Robert Hanbury Brown. 31 August 1916 – 16 January 2002 Elected FRS 1960." Biographical Memoirs of Fellows of the Royal Society 49 (January 2003): 83–106. http://dx.doi.org/10.1098/rsbm.2003.0005.
Full textAbstract:
Robert Hanbury Brown was born on 31 August 1916 in Aruvankadu, Nilgiri Hills, South India; he was the son of an Officer in the Indian Army, Col. Basil Hanbury Brown, and of Joyce Blaker. From the age of 3 years Hanbury was educated in England, initially at a School in Bexhill and then from the ages of 8 to 14 years at the Cottesmore Preparatory School in Hove, Sussex. In 1930 he entered Tonbridge School as a Judde scholar in classics. Hanbury's interests turned to science and technology, particularly electrical engineering, and after two years he decided that he would seek more appropriate education in a technical college. His decision was accelerated by the fact that after the divorce of his parents his mother had married Jack Lloyd, a wealthy stockbroker, who in 1932 vanished with all his money and thus Hanbury felt he should seek a career that would lead to his financial independence. For these reasons Hanbury decided to take an engineering course at Brighton Technical College studying for an external degree in the University of London. At the age of 19 he graduated with a first-class honours BSc, taking advanced electrical engineering and telegraphy and telephony. He then obtained a grant from East Sussex and in 1935 joined the postgraduate department at the City & Guilds, Imperial College. In 1936 he obtained the Diploma of Imperial College (DIC) for a thesis on oscillators He intended to continue his course for a PhD but a major turning point in his career occurred when he was interviewed during his first postgraduate year by Sir Henry Tizard FRS, Rector of Imperial College. Hanbury explained to Tizard that he was following up some original work by Van der Pol on oscillator circuits without inductance and hoped, ultimately, to combine an interest in radio with flying. In fact, Tizard had already challenged him about the amount of time he spent flying with the University of London Air Squadron. Tizard told Hanbury to see him again in a year's time and that he might then have a job for him. In fact, within three months Tizard accosted Hanbury and said he had an interesting research project in the Air Ministry for him. After an interview by R.A. (later Sir Robert) Watson-Watt (FRS 1941), Hanbury was offered a post at the Radio Research Board in Slough. His visit to Slough was brief; he was soon told to report to Bawdsey Manor in Suffolk, which he did on 15 August 1936. Thereby, unaware of what Tizard had in mind for him, Hanbury's career as one of the pioneers of radar began.
18
Ponder, W. F., and M. Child. "OBITUARY: JOY KERSLAKE. 1915–1985." Journal of the Malacological Society of Australia 7, no. 3-4 (1986): 179–80. http://dx.doi.org/10.1080/00852988.1986.10673986.
Full text
19
Witt, Joseph C., and Richard J. Morris. "Nancy Joy Kerr (1933-2001)." American Psychologist 57, no. 10 (2002): 795. http://dx.doi.org/10.1037/0003-066x.57.10.795b.
Full text
20
Kabat, Alan R., and Richard I. Johnson. "Kenneth Jay Boss (1935–2014)." Breviora 544, no. 1 (2015): 1–20. http://dx.doi.org/10.3099/brvo-544-00-1-20.1.
Full text
21
Brown, William. "Joe Louis Scrapbooks, 1935-1944." Journal of American History 74, no. 4 (1988): 1401. http://dx.doi.org/10.2307/1894516.
Full text
22
Gikandi, Simon. "Literature and the Right to Be Human." PMLA/Publications of the Modern Language Association of America 135, no. 5 (2020): 847–58. http://dx.doi.org/10.1632/pmla.2020.135.5.847.
Full textAbstract:
In memory of my beloved mother, Charity Gakure, 1935-2019. Thaayũ. Wherever something stands, something else will stand beside it. Nothing is absolute. —Igbo Proverb I accept Brecht's thesis that in settled periods of history, culture—and literature which is its part, with criticism as its partner—can reflect reality. But that in traumatic times like ours, when reality itself is so distorted as to have become impossible and abnormal, it is the function of all culture, partaking of this abnormality, to be aware of its own sickness. To be aware of the unreality of the unauthenticity of the so called real, is to reinterpret this reality. To reinterpret this reality is to commit oneself to a constant revolutionary assault against it. —Sylvia Wynter, “We Must Learn to Sit Together and Talk about a Little Culture” As I was preparing this address, I struggled with the problem of what Edward Said called beginnings and the complex set of circumstances that they entail: “What must one do to begin? What is special about beginning as an activity or a moment or a place? Can one begin whenever one pleases?” (xv). This challenge can be exacerbated by one's relationship to institutions and their history—in my case, the joy and pain of being both an insider and an outsider, a scholar of Euro-American culture from its margins. And so tonight I find myself in a situation that calls for celebration, but also in a place of uncertainty. I, Simon Gikandi, born in a colonial state of emergency, have had the luck to serve as the 129th president of the Modern Language Association of America. My sense of good fortune is, however, tempered by the reality that the state of emergency that characterized most of the twentieth century, including the circumstances of my own beginnings, has not gone away, as many of us had hoped, but has instead become permanent. Everywhere I go around the world, I keep on hearing echoes of Walter Benjamin's prediction that the state of emergency is “not the exception but the rule” and of his injunction that we must “attain a conception of history that is in keeping with this insight” (257). I find myself in a world where achievement and precarity go hand in hand.
23
Edwards, Roy. "Job analysis on the LMS: mechanisation and modernisation c.1930–c.1939." Accounting, Business & Financial History 20, no. 1 (2010): 91–105. http://dx.doi.org/10.1080/09585200903504264.
Full text
24
Matthews, David. "M. Joy Lewis MBE 1930–2007." Health Information and Libraries Journal 24, no. 4 (2007): 303–4. http://dx.doi.org/10.1111/j.1471-1842.2007.00737.x.
Full text
25
Лавринец, Павел. "Жагаристы и русская литературная среда". Literatūra 52, № 2 (2010): 102. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2010.2.7732.
Full textAbstract:
„Paskutinės Vilniaus plejados“, lenkų poetų grupės „Żagary“ narių (Teodor Bujnicki, Józef Maśliński, Czesław Miłosz, Jerzy Putrament, Aleksander Rymkiewicz, Jerzy Zagórski ir kiti) kūrybos pirmieji vertinimai kitakalbėje spaudoje ir vertimai į kitą kalbą pasirodė Vilniaus rusų periodikoje. Straipsnyje nagrinėjami žagarų ir rusų literatų kontaktai literatūrinio gyvenimo kontekste bei rekonstruojamos bendros lenkų ir rusų literatų sąveikos sąlygos. Lenkų poetai ir Stepono Batoro Universiteto mokslininkai dalyvavo Vilniaus rusų literatų renginiuose, rusų literatai skaitė pranešimus ir dalyvavo diskusijose lenkų literatų vakaruose. Rusų literatūrinio gyvenimo dalyviai studijavo ar dėstė Stepono Batoro Universiteto, dirbo Vilniaus įstaigose, bendradarbiavo Vilniaus lenkų ir rusų periodinėje spaudoje kartu su savo lenkų kolegomis. Vienam iš rusų literatūrinio gyvenimo vadovų, produktyviam lenkų poezijos vertėjui, kritikui ir publicistui Dorofėjui Bochanui teko 1933 m. lenkų „literatūriniame trečiadienyje“ diskutuoti su Miłoszu ir kitais lenkų literatūrinio jaunimo atstovais meninio vertimo klausimais. Tas pats Bochanas skyrė daug dėmesio Bujnickio kūrybai dideliame straipsnyje apie naujausią lenkų poeziją, pateikdamas jo eilėraščių vertimus ir pastebėdamas Aleksandro Bloko ir Vladimiro Majakovskio įtaką (1934). Bochanas iškritikavo Bujnickio ir Maślińskio eilėraščius, bet teigiamai atsiliepė apie Rymkiewicziaus, Putramento, Zagórskio kūrinius, išspausdintos pirmajame žurnalo Środy Literackie numeryje (1935). Apskritai žagarų kūryba buvo gerai žinoma Vilniaus rusų literatams, tačiau ne visai priimtina tiek dėl avangardistinės formos, tiek dėl kairuoliško turinio. Kita vertus, žagarai domėjosi rusų poezija nuo Puškino ir Lermontovo iki Achmatovos, Gumiliovo ir Jesenino, tačiau didesnio dėmesio Vilniaus rusų poetų kūrybai nerodė. Ši asimetrija paaiškinama tuo, kad vietinėje rusų poezijoje dominavo konservatyvia poetinė technika; be to, rusų vilniečių literatūrinė produkcija buvo suvokiama kaip provinciali ir periferinė, o jos ignoravimą implikavo principinis žagarų universalistinė nuostata ir vadinamo „regionalizmo“ neigimas.
26
Izudinova, Raisat Saidovna, Andrey Yuryevich Mordovtsev, Evgenia Andreevna Vasilkova, Tatyana Vasilyevna Mordovtseva, and Evgenii A. Palamarchuk. "Tourism Activities of the Organization “Force through Joy” as a Legitimation Factor of the Nazi Political and Legal Regime (1933-1939)." Journal of Politics and Law 13, no. 2 (2020): 201. http://dx.doi.org/10.5539/jpl.v13n2p201.
Full textAbstract:
The article identifies and analyzes the most important area of the organization “Strength through Joy” and its contribution to the support of the Hitler regime by industrial workers in Germany. Created by the Nazis under the auspices of the German Labor Front, which replaced the traditional trade unions, this organization made one of the main emphasis on the mass cultivation of tourism on favorable terms in the ranks of the working community. Having become one of the most important areas of social policy in the Third Reich, the tourism activities of the “Force through Joy” served as one of the effective means of legitimizing Nazi power in the eyes of that part of German society that initially took a hostile position towards them.
27
Ure, Benno, and George Holcomb. "Jay L. Grosfeld, MD (1935–2016)." European Journal of Pediatric Surgery 26, no. 06 (2016): 542. http://dx.doi.org/10.1055/s-0036-1594233.
Full text
28
Lázaro, Alberto. "James Joyce's Encounters with Spanish Censorship, 1939–1966." Joyce Studies Annual 12 (July 2001): 38–54. http://dx.doi.org/10.1353/joy.2001.0008.
Full text
29
Popov, K. V., Yu V. Vorob’eva, and M. G. Ushakova. "I.D. PAPANIN - POLAR RESEARCHER AND ORGANIZER OF SCIENCE." Journal of Oceanological Research 47, no. 4 (2019): 202–21. http://dx.doi.org/10.29006/1564-2291.jor-2019.47(4).15.
Full textAbstract:
The article is dedicated to the important date – 125 years since the birth of I.D. Papanin. Many people know Papanin as a famous polar researcher, scientist and organizer of expeditions, a public figure, the head of the Borok biostation. But, of course, the key event of his life is a drift under his leadership the world’s first scientific station «North Pole» in the Arctic Ocean in 1937–1938. This is an unprecedented event of world significance and scale, as well as a feat of courage, endurance and determination of all four participants in the drift, who were called «Papanintsi».
30
Rising, James D. "In Memoriam: Jon Charles Barlow, 1935–2009." Auk 126, no. 4 (2009): 932–33. http://dx.doi.org/10.1525/auk.2009.31009.
Full text
31
Stylianos, Steven. "Obituary—Jay L. Grosfeld, M.D. (1935–2016)." Journal of Pediatric Surgery Case Reports 15 (December 2016): i. http://dx.doi.org/10.1016/j.epsc.2016.11.001.
Full text
32
Čapanauskas, Tadas. "DVEJOPA MACHINACIJOS SAMPRATA HEIDEGGERIO TECHNIKOS FILOSOFIJOJE." Problemos 92, no. 92 (2017): 169. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2017.92.10915.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjama dvejopa machinacijos (Machenschaft) samprata Martino Heideggerio technikos filosofijoje. Pirmoji susijusi su Vakarų metafizikos destrukcija (Destruktion) ir jos kulminacija reflektuojama moderniosios technikos plotmėje. Pirmiausiai machinaciją Heideggeris pristato kaip pačios Būties atsivėrimo būdą „pirmoje pradžioje“ (ersten Anfang). Machinacija lemia μετά judesio pamatą, nurodantį į nuolatinę transcendencijos aspiraciją bei „techninį“ esinių atvėrimo pobūdį, nors savo „pajėgumų“ prasme machinacija graikų metafizikoje dar glūdi implicitiškai. Eksplicitiškai machinacija pasirodo tik moderniojoje technikoje. Kiek kitokią machinacijos sampratą galime aptikti Heideggerio „Juoduosiuose sąsiuviniuose“ (Schwarze Hefte), rašytuose 1931–1938 m. Juose pačią modernybės epochą filosofas pristato kaip machinaciją. Taigi straipsnyje siekiama išryškinti šių dviejų Heideggerio sampratų jungtį, kuri yra machinacijos galios (Macht) augimo tikrovės atžvilgiu nuoroda.
33
Vicente-Serrano, S. M., J. I. López-Moreno, M. I. Vega-Rodríguez, S. Beguería, and José M. Cuadrat. "Comparison of regression techniques for mapping fog frequency: application to the Aragón region (northeast Spain)." International Journal of Climatology 30, no. 6 (2009): 935–45. http://dx.doi.org/10.1002/joc.1935.
Full text
34
Coleman, Peter T., and Katharina G. Kugler. "Tracking managerial conflict adaptivity: Introducing a dynamic measure of adaptive conflict management in organizations." Journal of Organizational Behavior 35, no. 7 (2014): 945–68. http://dx.doi.org/10.1002/job.1935.
Full text
35
Brenner, David A., C. Richard Boland, and Tadataka Yamada. "Jon Isenberg (1937–2003)." Gastroenterology 125, no. 6 (2003): 1571–72. http://dx.doi.org/10.1053/j.gastro.2003.10.054.
Full text
36
De Ridder, Richard. "Jos Jaspars (1934–1985)." European Journal of Social Psychology 16, no. 1 (1986): v—xi. http://dx.doi.org/10.1002/ejsp.2420160102.
Full text
37
Pyle, John, and Neil Harris. "Joe Farman (1930–2013)." Nature 498, no. 7455 (2013): 435. http://dx.doi.org/10.1038/498435a.
Full text
38
Bukaitė, Vilma. "LIETUVOS IR BELGIJOS PREKYBINIAI RYŠIAI 1923–1940 METAIS." Lietuvos istorijos studijos 40, no. 40 (2018): 53. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2017.40.11615.
Full textAbstract:
Lietuvos Respublikos ir Belgijos Karalystės prekybiniai ryšiai 1923–1940 m. gerokai pranoko jų politinį bendradarbiavimą. Kol abiejų šalių nebuvo paveikusi Didžioji ekonomikos krizė, jų ekonominiai santykiai klostėsi gana liberaliai. Abiejų šalių viena kitai parduodamos prekės atspindėjo šių valstybių ūkio pobūdį ir svarbius visuomenės bei verslo poreikius. Lietuva iš pradžių eksportavo paukščius ir gyvulius, ypač arklius, ir medieną. Ilgainiui didėjo jos Belgijai parduodamos apdorotos žemės ūkio produkcijos (javai, sviestas, linų pluoštas) dalis. Iš šios valstybės nuo pat pirmųjų bendradarbiavimo dienų buvo importuojama daug geležies žaliavos ir dirbtinių trąšų, vėliau – ir statybų prekių (cemento, stiklo), tekstilės gamybos įrangos ir žaliavų. Paradoksalu, bet nuosekliai dvišalės prekybos raidai nekliudė gana vėlyvas ir menkas jos reglamentavimas 1928–1932 m. Nors nuo 1930 m. ekonominis bendradarbiavimas, paveiktas kvotų ir ribojimų, tapo gerokai sudėtingesnis, Lietuvos eksporto į Belgiją ir importo iš jos sumos dažniausiai peržengdavo 6–7 mln. Lt, o kartais ir 10 mln. Lt. Silpnėjant Lietuvos ekonominiams ryšiams su Vokietija, Belgija tapo ketvirta–penkta pagal svarbą šios Baltijos valstybės prekybos partnere. Kadangi jų prekyba priklausė nuo laivybos kelių, Antrojo pasaulinio karo pradžia lemtingai sukliudė tolesnio jų ekonominio bendradarbiavimo raidą.
39
O'Neill, James A. "Jay L. Grosfeld, MD, May 1935–October 2016." Journal of Pediatric Surgery 51, no. 12 (2016): 1905–6. http://dx.doi.org/10.1016/j.jpedsurg.2016.10.044.
Full text
40
NORKUS, ZENONAS. "KADA LIETUVOJE BUVO DAUGIAU DEMOKRATIJOS? PIRMOSIOS IR ANTROSIOS LIETUVOS RESPUBLIKŲ POLITINIŲ REŽIMŲ PALYGINIMAS." Politologija 67, no. 3 (2012): 3–60. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2012.3.911.
Full textAbstract:
Straipsnyje pateikiamas diachroninis kiekybinis Pirmosios (tarpukario; LR I ) ir Antrosios (dabartinės; LR II) Lietuvos Respublikų politinių režimų palyginimas, papildomas jų sinchroniniais palyginimais su gretimų šalių politiniais režimais. Palyginimui naudojamas suomių politologo Tatu Vanhaneno duomenų rinkinys ir demokratijos indeksas (literatūroje vadinamas Vanhaneno indeksu, VI), kurio reikšmę apibrėžia rinkėjų dalyvavimo rinkimuose ir konkurencijos rodiklių sandauga. T. Vanhaneno duomenys patikslinami, atskleidžiamos ir ištaisomos juose esančios faktinės klaidos, kritikuojamos skaičiavimuose naudojamos prielaidos. Skaičiuodamas VI reikšmes tarpukario Lietuvai, T. Vanhanenas naudoja netikslius 1920–1923 m. Lietuvos demografinės ir balsavimo statistikos duomenis, ignoruoja III Seimo rinkimus 1926 m. ir IV Seimo rinkimus 1936 m. Dėl to jo apskaičiuotos šio laikotarpio VI reikšmės yra per mažos. Skaičiuodamas VI reikšmes LR II, T. Vanhanenas naudoja netikslius duomenis apie 1990 m. rinkimų į Atkuriamąjį Seimą rezultatus ir padaro šiurkščią klaidą, laikydamas LR II parlamentine, o ne pusiau prezidentine respublika. T. Vanhaneno rezultatai papildomi konkurencijos ir dalyvavimo 2001–2009 m. laikotarpio rodiklių skaičiavimais. Patikslinus duomenis ir skaičiavimus aptinkama, kad VI reikšmės 1920–1925 m. laikotarpiu nebuvo mažesnės už VI reikšmes 1990–1995 m. ir kad 1926 m. VI reikšmės prilygsta didžiausiems LR II rodikliams. Dalyvavimo rodikliai visuose ketveriuose LR I vykusiuose laisvuose seimo rinkimuose buvo stabiliai dideli, o LR II nuosekliai mažėja. 1926 m. VI rodiklis Lietuvoje pasiekė kitų Baltijos šalių lygį. Skaičiuojant procentine balsavusių į sąrašus įrašytų rinkėjų dalimi, tais metais įvykusiuose rinkimuose į III Seimą buvo pasiektas absoliutus dalyvavimo rekordas visuose Lietuvoje vykusiuose laisvuose visuotiniuose rinkimuose (balsavo 86,4 % rinkėjų; apie balsavimą 1920 m. Steigiamojo Seimo rinkimuose, kur dalyvavimas galėjo būti dar aktyvesnis, patikimų duomenų nėra). Šie ir kiti palyginimai padeda išsiaiškinti, kad Vanhaneno indeksas matuoja ne liberalios, bet rinkiminės demokratijos lygį. Liberalioji demokratija tarpukario Lietuvoje gyvavo tik penkis mėnesius 1926 m., kai buvo panaikinta nepaprastoji padėtis („karo stovis“), o LR II jau nuo 1996 m. konsolidavosi. Tačiau dideli dalyvavimo rodikliai visuose tarpukario rinkimuose (įskaitant nelaisvus ir nesąžiningus 1936 m. IV Seimo rinkimus) leidžia užginčyti įtakingą nuomonę, kad tarpukario Lietuvos visuomenė buvo visiškai nesubrendusi demokratijai. Nors galima abejoti jos branda liberaliajai demokratijai, ji priėmė ir vertino rinkiminę demokratiją. „Seimokratinio“ laikotarpio LR I rinkiminės demokratijos lygis iš esmės nesiskiria nuo LR II lygio ir net ji viršija, tačiau LR II pranoksta LR I liberalios demokratijos lygiu, kuriam išmatuoti Vanhaneno indeksas netinka. 1936–1939 m. laikotarpio matavimas Vanhaneno indeksu leidžia tuometiniame dekoratyviniame parlamentarizme išryškinti nefiktyvius rinkiminio režimo elementus, kurių išlikimą lėmė tarptautine sutartimi įteisinta Klaipėdos krašto autonomija.
41
Unfer, Louis. "History of the Earth Sciences at Southeast Missouri State University." Earth Sciences History 4, no. 1 (1985): 69–71. http://dx.doi.org/10.17704/eshi.4.1.f2160035u6854p28.
Full textAbstract:
The history of Southeast Missouri State University parallels that of other teacher education institutions. It started as Southeast Missouri Normal School in 1873 and reached university status in 1972. A department of Geology and Geography was established in 1909, becoming the Geography Department in 1915. In 1924, the sciences were combined into the Science Department. In 1960, this became the Division of Science and Mathematics and the Department of Earth Sciences was formed. An earth science major began in 1937, with separate geology and geography majors established in 1958. Recently the Department has developed more specialized, job-oriented programs in mining geology and in cartography. Since 1983 the Department has also operated a field camp, headquartered on the campus of Dixie College, St. George, Utah.
42
Lara-Galera, Antonio, Rubén Galindo-Aires, and Gonzalo Guillán-Llorente. "Contribution to the knowledge of early geotechnics during the twentieth century: Ralph Peck." History of Geo- and Space Sciences 10, no. 1 (2019): 3–15. http://dx.doi.org/10.5194/hgss-10-3-2019.
Full textAbstract:
Abstract. Ralph B. Peck (1912–2008), graduate and doctor of philosophy in civil engineering (1934 and 1937 respectively) from the Rensselaer Polytechnic Institute, was one of the major contributors to the development of geotechnics in the twentieth century. Born in Winnipeg (Manitoba) as an American national, he was influenced from childhood by the world of civil engineering through his father, Orwin K. Peck, who was a civil engineer, mainly as a structural engineer in the railway sector. In the absence of job offers as a structural engineer, Ralph Peck arrived at Harvard University in 1938 to attend the soil mechanics courses taught by Arthur Casagrande, which guided Peck's professional career towards geotechnics. In addition to Casagrande, Peck had the opportunity to meet and work with other very important people related to geotechnics: Albert E. Cummings, Laurits Bjerrum, Alec W. Skempton and especially Karl Terzaghi, with whom he established a great friendship, in addition to providing support, professional advice and performing important work, such as the Chicago Subway Works. Peck actively dedicated himself to consulting work, which led him to visit 44 states within the United States and 28 countries on five continents. In addition, he also participated in research work where he was asked and was a committed lecturer at the University of Illinois, where he was a professor for 32 years. The objective of this paper is to analyse, through Peck's biography, his contribution to the field of geotechnics based on his research, teaching and consultancy work, and through the influence of Peck on other important people in the field, such as Karl Terzaghi.
43
MÖLDRE, AILE, and TIIU REIMO. "1918–1944 METŲ ESTŲ KNYGOTYROS ISTORIOGRAFIJA IR ŠALTINIAI." Knygotyra 48 (January 1, 2015): 78–96. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v48i0.8113.
Full textAbstract:
Department of Information Sciences, Tallinn University25 Narva Road, 10120 Tallinn, EstoniaE-mail: Tiiu.Reimo@tlu.ee; Aile.Moldre@tlu.eeStraipsnis apibūdina estų knygotyros formavimąsi ir raidą 1918–1944 metais, pateikia šio laikotarpio tyrimų antroje XX a. pusėje apžvalgą. Knygotyra kaip savarankiška tyrimų sritis Estijoje pradėjo formuotis trečiajame XX a. dešimtmetyje. Friedrichas Puksoo ir Richardas Antikas tapo žymiausiais tyrinėtojais. F. Puksoo yra pirmosios apžvalginės estų knygos istorijos, išleistos 1933 m., autorius. R. Antikas atliko reikšmingų darbų bibliografijos ir spaudos statistikos srityse. 1918–1944 m. estų kalba paskelbtos 138 knygotyros publikacijos. Jų analizė rodo reikšmingą publikacijų skaičiaus augimą 1935–1936 m., kai buvo minimi Knygos metai. Ketvirtajame dešimtmetyje knygotyra tapo savarankiška tyrimų sritimi, apėmusia ir istorinius, ir šiuolaikinius knygotyros klausimus. Straipsnyje pateikiama teminė publikacijų analizė, leidžianti jas visas skirstyti į aštuonias grupes: bendro pobūdžio darbai, spaustuvių, leidybos ir knygos platinimo tyrimai, knygos menas, konkrečios knygos tyrimai, statistinė analizė ir darbai apie bibliofiliją. Daugiausia buvo išspausdinta bendro pobūdžio darbų (34); spaustuvių istorijos, knygų platinimo, konkrečių knygų ir knygos meno publikacijos taip pat buvo populiarios, o mažiausiai pasirodė publikacijų bibliofilijos tema (8). To laikotarpio tyrinėtojų įnašas į knygotyrą: sukaupta vertinga faktinė medžiaga, išplėtoti pagrindiniai knygos statistikos principai, parengti pirmieji bendro pobūdžio knygos istorijos darbai. Pirmuoju pokario dešimtmečiu, stalininiu laikotarpiu, 1918–1940 m. knygos istorijos tyrimai buvo nuvertinti. Tuo metu pradėti knygų leidybos ir platinimo tyrimai kiek pagyvėjo tik aštuntajame dešimtmetyje. Reikšmingiausia tyrinėtoja Mare Lott paskelbė straipsnių estų ir užsienio kalbomis. Geriausiai jos tyrimų rezultatai pateikti neišleistoje disertacijoje. Platesnei publikai jie prieinami per kolektyvinę monografiją Estijos knyga 1525–1975 metais, išleistą 1978 metais. Mare Lott vadovaujami studentai parašė daug baigiamųjų ir bakalauro darbų, tačiau šie rezultatai taip pat nebuvo paskelbti. Nuo perestroikos pradžios šio laikotarpio tyrimams taikomi ideologiniai varžtai buvo nuimti, tačiau knygos tyrimai tuo metu nebuvo intensyvūs. Reikšmingiausias laimėjimas – tai straipsnių rinkinys, skirtas F. Puksoo ir R. Antikui. Talino universitetas suformavo tyrinėtojų grupę, kuri rengia išsamų to laikotarpio knygotyros darbą, kad šiuolaikiniu požiūriu būtų įvertintas visas šis palikimas.
44
Robertson, Lindsay Evans. "Ella Joy Bland 15 September 1931–22 August 2007." Costume 42, no. 1 (2008): 237–38. http://dx.doi.org/10.1179/174963008x285269.
Full text
45
King, Don W. "Joy Davidman, Poet: Letter to a Comrade." Christianity & Literature 62, no. 1 (2012): 63–94. http://dx.doi.org/10.1177/014833311206200105.
Full textAbstract:
Although best known as the wife of C. S. Lewis, Joy Davidman was a gifted writer. In particular she was a very good poet; her Letter to a Comrade (1938) won both the Yale Younger Poet competition and the Russell Loines Memorial award for poetry given by the National Institute of Arts and Letters. In this essay I sketch the development of Davidman as a poet, explore a thematic discussion of the poems in Letter to a Comrade, and offer a brief critical assessment of the volume as a whole.
46
Grechenko, V. A., and V. V. Rossikhin. "Some Basic Aspects of Militia Activities in Ukrainian SSR in 1933." Law and Safety 72, no. 1 (2019): 35–40. http://dx.doi.org/10.32631/pb.2019.1.03.
Full textAbstract:
The authors’ objective was to study the main aspects of militia’s activities in 1933. This objective is specified in the following tasks: to highlight the work of militia regarding the introduction of passportization in Ukraine; to reveal certain aspects of its activity during the grain supplies in 1933. The authors of the article highlight for the first time the role of militia in carrying out grain supplies in 1933 in Ukraine. Materials on the implementation of passportization in the Republic have been supplemented through the prism of the tasks and activities of militia in this direction.
 It has been noted that the system of registration and control of population in the cities of Ukrainian SSR was radically changed at the end of 1932. The exact time for the introduction of passportization was chosen not by chance – collectivization in Ukraine ended and the Holodomor began. The result of these processes was a massive flight of peasants from villages who tried to survive and escape from the Holodomor. The main feature of the new passport system was the fact that passports were issued only to those residents of cities, workers’ settlements, state-owned enterprises and new buildings who reached the age of 16 years. An absolute majority of villagers did not have the opportunity to get this document and therefore became attached to their places of residence.
 Practical conduction of passportization of the population in Ukrainian SSR revealed an unfavorable demographic situation in the country and the presence of a large number of declassed persons who did not have a permanent job or committed crimes. The introduction of the passport system positively affected the organization of combating crime and ensuring state security, the registration of receptees was established. At the same time, passportization was accompanied by numerous repressions of judicial and extrajudicial nature. Militia being a part of the State Political Administration took an active part in the grain supplies campaign of 1932-1933, which led to the Holodomor. That activity had negative and repressive nature. Officers of militia also investigated the cases involving cannibalism.
47
BAADE, CHRISTINA. "Airing Authenticity: The BBC Jam Sessions from New York, 1938/39." Journal of the Society for American Music 6, no. 3 (2012): 271–314. http://dx.doi.org/10.1017/s1752196312000193.
Full textAbstract:
AbstractIn November 1938 and January 1939, the BBC relayed two American Jam Sessions from New York to Britain. Regarded as historic by critics and producers, the live relays broke from BBC tradition in their presentation of improvised jazz and in their production as “informal parties.” Both broadcasts featured Alistair Cooke as announcer and “a galaxy of swing stars” (including Sidney Bechet, Teddy Wilson, and Tommy Dorsey) assembled by the New York bandleader Joe Marsala; however, British jazz enthusiasts responded to them very differently. Whereas the second session was widely praised, the first session inspired controversy, particularly after a leading critic deemed it a “washout.”The divergent reception demonstrated the challenges of maintaining the jam session's status as a paragon of authenticity as it underwent three key transitions during the late 1930s: the transformation from in- and inter-group activity to public event; the transmission from New York's jazz and swing cultures to Britain's enthusiast subculture; and the transmutation from live performance to live broadcast. This article examines the context, planning, content, and reception of the 1938/39 BBC jam sessions as a case study in how authenticity in jazz was rearticulated in public, mediated, and transnational spaces.
48
Petronis, Vytautas, and Andrea Grifante. "Lietuva ir jos valdžia 1935 metais Italijos pasiuntinio akimis." Istorija 118, no. 2 (2020): 112–27. http://dx.doi.org/10.15823/istorija.2020.118.5.
Full text
49
Jobbins, E. A., and J. R. H. Chisholm. "John Chisholm 1905–1987." Journal of Gemmology 21, no. 1 (1988): 2. http://dx.doi.org/10.15506/jog.1988.21.1.2.
Full text
50
Williams, J. David. "Tom Bergan, 1939-2001." Journal of Chemotherapy 13, no. 5 (2001): 459–60. http://dx.doi.org/10.1179/joc.2001.13.5.459.
Full text