Academic literature on the topic 'Kaitse Kodu!'

Dalam pemenuhan kebutuhan barang dan jasa konsumen, iklan merupakan sarana mewujudkanhak-hak konsumen, khususnya hak untuk mendapatkan informasi dan hak untuk memilih.Permasalahan yang kemudian muncul apabila hal-hal yang diiklankan bertentangan denganasas-asas umum kode etik periklanan. Misalnya, materi iklan tidak sesuai dengan kenyataan.Dalam kaitan ini, siapa yang bertanggung jawab atas kerugian yang dialami konsumendisebabkan iklan yang bertentangan dengan asas-asas umum kode etik tersebut? Persoalan tersebut dikaji datam artikel berikut ini.

Straipsnyje keliama Lietuvoje iki šiol labai mažai tirta kalbos domenų praradimo problema ir analizuojami anglų ir lietuvių kalbų santykiai televizijos reklamoje. Tyrimo tikslas – nustatyti anglų kalbos vartojimo apimtis ir plitimą, angliškų elementų funkcijas bei kodų kaitos pobūdį. Medžiaga rinkta 2003 m. ir 2009 m., vieną savaitę įrašinėjant Lietuvos televizijų transliuojamų žiūrimiausių laidų reklamas. Tyrimo medžiagą iš viso sudarė per 1200 reklamų. Dviejų laikotarpių palyginimas parodė, kad televizijos reklama Lietuvoje nėra prarandamas kalbos domenas ir situacija praktiškai nesikeičia. Vien anglų kalba transliuojamų reklamų beveik nepasitaikė, o didžiąją dalį korpuso sudarančiose mišriose reklamose vyravo angliški prekės pavadinimai. Pastebėta, kad daugiau informacijos anglų kalba pateikiama rašytine nei garsine forma, taip pat, kad reklamose panaudojama anglų kalbos simbolinė vertė ir prestižas.

Legal Opinion adalah dokumen yang dipersiapkan oleh seorang konsultan hukum untuk kliennya, yang berisi pemahamannya dari sudut hukum yang berlaku terhadap suatu fakta yang disampaikan kepadanya untuk itu. Legal Opinion ini dikeluarkan sebagai emit legal audit yang dilakukan berdasarkan prinsip-prinsip kewajaran dan dapat dilakukan. Dalam kaitan Legal Opinion untuk kegiatan pasar modal, kewajiban konsultan hukum untuk melaksanakan tugasnya adalah kode etiknya yang juga menjadi batas tanggung jawabnya.

A city is an open complex system. It should change in order to survive. Besides the need to change there is another one – to preserve stability of a valuable spatial structure. Two contradictory needs can create a problem, which is hard to solve. Concepts of urban genotype and phenotype help integrating both of the two above-mentioned needs. The same genotype can be expressed in different forms thus creating preconditions for evolution of an urban structure. On the basis of historical analogues, a conclusion was made that it is possible to describe an urban genotype in a utilitarian form in the article. The described research focuses on some aspects of urban genotype and investigation of code changes. As an experimental site for research, Kaunas downtown area was selected. This area is of crucial importance for preservation of Kaunas identity, which – at least at first glance – was protected from significant architectural and urban changes during the Soviet era… Results of the investigation reveal revolutionary changes of the genotype of the investigated area despite the fact that the street network and urban morphotype did not change much. It confirms the complex nature of the urban spatial structure and potential presence of the “butterfly effect”. Santrauka Miestas – atvira, kompleksiška sistema, kuri turi keistis tam, kad išliktų. Poreikis keistis ir išsaugoti miesto savitumui svarbias erdvines jo charakteristikas dažnai verčia rinktis vieną iš dviejų: kaitą ar stagnaciją. Urbanistinio genotipo ir fenotipo koncepcija leidžia išspręsti minėtą dilemą: keičiantis formai urbanistinis kodas ar genotipas gali išlikti nepakitęs ir taip užtikrinti evoliucinę urbanistinės struktūros kaitą. Straipsnyje, remiantis istoriniais analogais, teigiamai įvertinus urbanistinio kodo utilitaraus užrašymo galimybes, pagrindinis dėmesys skiriamas kai kuriems kodo aspektams tirti ir jų kaitai įvertinti. Kaip tyrimų poligonas naudojamas istorinis Kauno centras – miesto savasčiai svarbi ir architektūriniu požiūriu radikaliai nepakeista miesto dalis. Tyrimų rezultatai atskleidžia įvykusius didelius teritorijos urbanistinio genotipo pokyčius ir kartu patvirtina vieną iš tyrimo pradžioje padarytų prielaidų: miestui kaip kompleksiškai sistemai gali būti būdingas „drugelio efektas“ – ir nedideli pakeitimai fenotipe gali sukelti gana dideles mutacijas genotipe.

A city is an open complex system. It should change in order to survive. Besides the need to change there is another one – to preserve stability of a valuable spatial structure. Two contradictory needs can create a problem, which is hard to solve. Concepts of urban genotype and phenotype help integrating both of the two above-mentioned needs. The same genotype can be expressed in different forms thus creating preconditions for evolution of an urban structure. On the basis of historical analogues, a conclusion was made that it is possible to describe an urban genotype in a utilitarian form in the article. The described research focuses on some aspects of urban genotype and investigation of code changes. As an experimental site for research, Kaunas downtown area was selected. This area is of crucial importance for preservation of Kaunas identity, which – at least at first glance – was protected from significant architectural and urban changes during the Soviet era… Results of the investigation reveal revolutionary changes of the genotype of the investigated area despite the fact that the street network and urban morphotype did not change much. It confirms the complex nature of the urban spatial structure and potential presence of the “butterfly effect”. Santrauka Miestas – atvira, kompleksiška sistema, kuri turi keistis tam, kad išliktų. Poreikis keistis ir išsaugoti miesto savitumui svarbias erdvines jo charakteristikas dažnai verčia rinktis vieną iš dviejų: kaitą ar stagnaciją. Urbanistinio genotipo ir fenotipo koncepcija leidžia išspręsti minėtą dilemą: keičiantis formai urbanistinis kodas ar genotipas gali išlikti nepakitęs ir taip užtikrinti evoliucinę urbanistinės struktūros kaitą. Straipsnyje, remiantis istoriniais analogais, teigiamai įvertinus urbanistinio kodo utilitaraus užrašymo galimybes, pagrindinis dėmesys skiriamas kai kuriems kodo aspektams tirti ir jų kaitai įvertinti. Kaip tyrimų poligonas naudojamas istorinis Kauno centras – miesto savasčiai svarbi ir architektūriniu požiūriu radikaliai nepakeista miesto dalis. Tyrimų rezultatai atskleidžia įvykusius didelius teritorijos urbanistinio genotipo pokyčius ir kartu patvirtina vieną iš tyrimo pradžioje padarytų prielaidų: miestui kaip kompleksiškai sistemai gali būti būdingas „drugelio efektas“ – ir nedideli pakeitimai fenotipe gali sukelti gana dideles mutacijas genotipe.

Šio straipsnio dėmesio centre – hermeneutinė vertimo teorija ir jos taikymo aspektai. Hermeneutinė vertimo teorija išsivystė, kaip atskleidžiama darbe, iš pažinimo, t. y. hermeneutinės, filosofijos krypties, ypač iš Hanso Georgo Gadamerio (1900–2002) pažinimo interpretacijos, ir buvo pritaikyta vertimui kaip specifinei pažinimo sričiai. Vokietijos hermeneutinės vertimo teorijos mokykla, išaugusi šalia funkcionalizmo krypties, ir jos ryškiausi atstovai – Hansas Georgas Gadameris (2006), Fritzas Paepcke (1986), Radegundis Stolze (1992, 2003, 2011), Sigrida Kupsch-Losereit (2008) – suformulavo teorinę nuostatą, kad vertimas yra visų pirma pažinimas ir supratimas, taip pat interpretacija. Kadangi vertimas – tai teksto ir jo reprezentuojamos kultūros interpretacija, taigi ir socialinė paslauga, kurios užduotis – sėkmingas bendravimas tarp kultūrų, o ne lingvistinis žinios ar fakto perdavimas. Laikantis tokios nuostatos, itin didelę reikšmę įgyja vertėjo interpretacinis teksto supratimas, hermeneutinio pažinimo nulemtas vertėjo santykis su tekstu. Šiame darbe atlikta teisinių tekstų analize siekiama tai patvirtinti ir atskleisti. Straipsnyje remiamasi R. Stolze aptariamais kalbos specialiesiems tikslams (dalykinės kalbos) interpretacijos aspektais, be to, jie sujungiami su funkcionalizmo atstovės Christiane’s Nord (2005) išskirtais ekstratekstiniais veiksniais, pagal kuriuos mokslininkė siūlo analizuoti visus tekstus, nepriklausomai nuo žanro, mokslo srities ir kt. – tai leidžia pailiustruoti, kaip sąveikaujant dviem teorijoms atsiskleidžia vertėjo pasirengimas versti tekstą dar nė nepradėjus tradiciškai suvokiamo vertimo darbo – kodų kaitos.

Penelitian ini mengkaji tentang permasalahan populisme sebagai ‘thin ideology' dan taktik politik yang menjadi salah satu pengaruh terhadap terjadinya intoleransi di Indonesia. Hal ini didorong oleh adanya disrupsi teknologi di abad ke-21 yang semakin masif, khususnya dalam media komunikasi berupa media sosial yang berujung pada efektifnya pengumpulan massa untuk membuat kubu politik dan menciptakan sekat-sekat sosial diantara masyarakat digital multikultural Indonesia. Tujuan dari penelitian ini adalah untuk mengetahui bahaya populisme bagi masyarakat digital serta menawarkan solusi untuk menekan ancaman dari populisme itu sendiri. Peneliti menggunakan metode penelitian deskriptif-kualitatif, dengan cara menganalisis data-data sekunder seperti jurnal ilmiah, artikel dan kanal berita elektronik serta komponen lain yang mendukung penelitian. Hasil dari penelitian ini menunjukkan, bahwa populisme memiliki kaitan yang sangat erat dengan adanya intoleransi dalam masyarakat digital Indonesia. Dampak dari pengumpulan massa politik dimanfaatkan untuk membangun orasi citra ‘pahlawan’ yang peduli terhadap nasib rakyat disemati pesan-pesan berbau apokaliptik dan pesimistis yang merujuk kepada otoritas yang disebut elite melalui berita-berita hoax sebagai perantara. Karakteristik yang berupa populisme agama di Indonesia menjadi dominasi dalam kasus intoleransi serta isu radikalisme saat ini. Adapun solusi untuk mengurangi dampak buruk dominasi tersebut adalah meningkatkan literasi masyarakat digital, menerapkan strategi kebudayaan secara tepat sasaran, menegakkan kode etik jurnalistik, serta membangun sebuah regulasi yang jelas sesuai dengan teori efektivitas hukum oleh Soerjono Soekanto.

In this paper three dimensional nonlinear finite element analysis is performed for the optimization of an overhead crane box girder for capacity (50~120ton) and span (10 ~ 32 m) for safe bending stress and deflection with minimum mass and volume. A customized optimization code is developed using interpolative relations and correction factors to achieve optimized results with and without considering industrial constraints. A cutting and welding plan is developed to provide a standard operating procedure for the manufacturing of the box girder. Bill of materials, box girder design dimensions, and cutting and welding lengths are recorded with considerable time saving. ABSTRAK: Kertas ini mengkaji tentang analisis tidak linear tiga dimensi unsur terhingga bagi mengoptimumkan kotak kren galang atas kepala bagi kapasiti (50 ~ 120 tan) dan pada kadar (10 ~ 32 m) bagi takat lentur selamat dan pesongan dengan jisim minimum dan isipadu. Kod optimum penyesuaian telah direka mengguna pakai kaitan interpolatif dan faktor-faktor pembetulan bagi mencapai keputusan yang optimum, dengan dan tanpa mengambil kira kekangan industri. Pelan pemotongan dan kimpalan telah dicipta bagi menyediakan prosedur operasi biasa bagi pembuatan kotak galang. Rang undang-undang bahan, dimensi reka bentuk kotak galang, pemotongan dan panjang kimpalan telah direkodkan dengan penjimatan masa yang besar.

City form conveys two images – the experiential and the remembered. The urban environment therefore is a cacophony of complex visual stimuli experienced with the often conflicting memory associations we attribute to them. Our appreciation of the rapidly changing built environment is therefore relative rather than absolute. In this sense the temporal and spatial components of the city merge to form our interpretation of city space. This paper presents emerging retrogressive landscape analysis, from the domains of landscape planning and heritage, to examine the possibility of a city-wide assessment of its potential to create ‘double exposure’ – walking simultaneously in the past and the present. This is not simply derived from our experience of individual architectural structures (urban form), but also our interpretation of past movement routes, boundaries and morphology (urban code). For this reason it may be necessary to look beyond a heritage which focuses on distinct ‘special’ places and protected buildings and look toward a heritage of temporal change processes and ubiquitous urban evolution; since it is also our interpretation and understanding of these which contributes to our full appreciation of city ‘character’. Santrauka Miestas turi du vaizdus – tiesiogiai suvokiamą ar patiriamą ir besiformuojantį atmintyje, o urbanistinės aplinkos kompleksiškų vizualinių stimulų kakofonija dažnai konfliktuoja ar nesutampa su atmintyje iškylančiomis asociacijomis. Galima teigti, kad mums būdingas urbanizuoto kraštovaizdžio pokyčių suvokimas yra daugiau sąlyginis negu absoliutus, nes trumpalaikiai ar pastovūs erdviniai elementai ir atminties fragmentai susilieja į vieną visumą formuodami konkrečios miesto erdvės interpretaciją. Šiame straispnyje pristatoma retrogresinė kraštovaizdžio analizė, žvelgiant iš kraštovaizdžio planavimo ir paveldo apsaugos pozicijų – jame siekiama įvertinti miestovaizdžio „dvigubos ekspozicijos“ potencialą, t. y. galimybę vienu metu vaikštant po miestą judėti dabartyje ir praeityje. Ši galimybė sukuriama ne tik patiriant atskiras architektūrines ar urbanistines formas, bet suvokiant bei interpretuojant ir individualius buvusius judėjimo kelius, ribas ir morfostruktūras (urbanistinį kodą). Saugant kultūros paveldą ir atsižvelgiant į miesto aplinkos suvokimo kompleksiškumą yra būtina ne tik susitelkti į atskirų objektų ar vietų apsaugą, bet ir skirti dėmesio aplinkos naudojimo ir kaitos procesams bei urbanistinės evoliucijos respektavimui. Šie aspektai svarbūs išsamiam miesto charakterio suvokimui.

Šiame darbe analizuota kodų kaita antrosios ir trečiosios kartos JAV gyvenančių lietuvių kalboje. Pasirinkta tema Lietuvoje yra aktuali ir nauja. Iki šiol Amerikos lietuvių, ar į kitas šalis išvykusių lietuvių, kodų kaitos praktika mokslinėje literatūroje išsamiau neanalizuota. Tikslui pasiekti kelti tokie darbo uždaviniai: aptarti tiriamosios medžiagos duomenis; iš interviu pateiktų atsakymų nustatyti, kokiose situacijose Amerikos lietuviai dažniausiai bendrauja lietuviškai, kaip jie vertina savo kalbos žinias ir kokia gramatinė raiška būdinga jų kalbai; iš transkribuotos interviu medžiagos išrinkti kodų kaitos vienetus, juos suskirstyti į kodų kaitos grupes; aptarti kodų kaitos funkcijas nustatytose grupėse. Išanalizavus respondentų interviu ir ištyrus juose rastus 630 kodų kaitos vienetų, pastebėta, kad Amerikos lietuviams yra įprasčiau bendrauti anglų kalba, tuo tarpu lietuvių kalba bendraujama tik konkrečiose situacijose: su tėvais, seneliais, savo JAV gimusiais vaikais; norint nuslėpti pokalbio turinį, lituanistinėje mokykloje, lietuvių organizuojamuose renginiuose, darbe. Iš minėtų 630 kodų kaitos vienetų sudarytos penkios kodų kaitos grupės: diskurso žymekliai, tikriniai daiktavardžiai, terminai, citatos, žodžių trūkumas. Kodų kaitos vienetų funkcinė analizė parodė, kad dažniausiai angliški žodžiai vartojami, kai norima užpildyti pauzes; sujungti žodžius, posakius ir sakinius; pamiršus ar nežinant tam tikrų terminų, kultūrinių dalykų lietuvių kalba.
Code-switching of the second and the third Lithuanian generation living in the USA is being analyzed in this graduate paper. The chosen theme is very relevant and new, since neither Lithuanian American‘s nor Lithuanian‘s emigrated to other counties code-switching has been analyzed yet. Some goals were set to achieve objectives: to discuss the data of the study; according to the interview answers to define in what situations Lithuanian Americans usually communicate using the Lithuanian language, how they evaluate their knowledge of the native language themselves and what grammar expressions are typical in their speech; to choose code-switching units from the transcribed interview material and divide them into code-switching groups and to discuss the functions of code-switching in each group. The respondents‘ interviews were analyzed and 630 code-switching units were found. It has been noticed that for Lithuanian Americans it is common and more convenient to speak English while the Lithuanian language is used only in particular situations: talking with their parents, grandparents, children born in the USA in order to conceal the content of a conversation, in Lithuanian schools or in the events organized by the Lithuanians. Five code-switching groups were made from 630 code-switching units: discourse markers, proper nouns, terms, quotations and the lack of words. Code-switching units in these groups show that English words are more often used to avoid pauses, to link words... [to full text]

Lithuanian people do not speak pure Lithuanian language. In all districts there are used different dialects. Traditional dialects are used almost only in suburbs, because contacts between people are rarer. In towns and cities people speak interdialects. Interdialects are the result of interaction between language and dialects. How often people switch codes, depends on lots of reasons. We think that the main are situational, demographic and social factors, exactly the situation of conversation, age and intelligence of communicants., In this linguistic work as the primary factor we chose the situation of conversation, which can be unofficial and official. We investigated how interdialect can be stimulated by situation – what kind of influence can one communicants do to the other’s language. Other very important factor is the age, which we divided into four conditional groups: children, youth, middle – aged and elderly people. It is established that middle – aged and elderly people use interdialects, which are closest to traditional dialects. But this fact is valid almost only in unofficial situations. Children and youth more often use Lithuanian language forms of the phonetics, morphology, wordbuilding and vocabulary. The intelligence (education and profession) of communicants can be the reason why people switch codes, especially during official conversations. It is found that people, who studied in university and have university degree use interdialects, which are close... [to full text]

The concept of plurilingual competence that enables the members of different cultures to perform in multilingual and multicultural environment is on the top of political agenda nowadays, as acquisition of two or more languages has become a necessity in the knowledge society. Therefore, the lack of works on the subject in Lithuania is a relevant reason to carry out a research on the language education through the prism of ‘mediation’ and ‘code switching’ as activities becoming widely acknowledged and practiced among language teachers. The study aims to survey the functions of mediation and code switching in teaching foreign languages. The objectives of the thesis are: • to overview the material on plurilingualism as giving reasons for the rise of wide discussions about reorganization of language education system, the changing attitude towards teaching languages, namely, a newly emerging approach of translation and later apply it to the empirical research;. • to investigate the approach of teachers and students towards the use of native language in the classroom; • to identify the patterns within switching of the first and the second languages and define the role they serve for the language acquisition. Research methods are literature analysis, quantitative and qualitative research (two types of questionnaire forms and analysis of recorded excerpts of lessons). The results indicate that the educators support the approach promoting better awareness of the native language... [to full text]
Daugiakalbės visuomenės formavimo politika, pradėta Europos Sąjungos institucijų, susilaukė didžiulio šalių narių susidomėjimo. ES iškėlė kalbinės kompetencijos lavinimą vienu pagrindinių savo tikslų. Pabrėžiama, jog kelias kalbas mokantys asmenys turi daugiau galimybių integruotis europinėje visuomenėje, taip pat minima profesionalių vertėjų paklausa ES institucijose. Šios politikos įgyvendinimo esminių centru tapo valstybių švietimo sistemos tobulinimas siekiant įdiegti naują požiūrį į kalbų mokymą. Tai paskatina šalis nares imtis veiksmų švietimo sistemos srityje. Rašomi straipsniai apie mokymo metodus akcentuojančius gimtosios kalbos svarbą užsienio kalbų pamokose, konkrečiai pabrėžiama kodų kaitos ir mediacijos (vertimo raštu, žodžiu) įtaka užsienio kalbos išmokimui. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje šios srities tyrimų stokojama, tampa įdomu bent jau dalinai pasigilinti į situaciją šalyje. Darbo tikslas – nustatyti, kokią funkciją atlieka gimtoji kalba užsienio kalbų pamokose ir kaip tai įtakoją kalbos išmokimą. Tyrimų objektas – gimtosios kalbos panaudojimas užsienio kalbos mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo subjektais pasirinkti mokytojai bei mokiniai, kurie turėjo išreikšti požiūrį į daugiakalbės visuomenės formavimą ir gimtosios kalbos (mediacijos) naudojimą pamokose. Taip pat analizuojami dviejų užsienio kalbų pamokų įrašai, kuriose ieškoma konkrečių kodų kaitos pavyzdžių ir siekiama išsiaiškinti, kokios gimtosios kalbos situacijos kartojasi dažniausiai, kokios... [toliau žr. visą tekstą]