Log in

Relevant bibliographies by topics / Kaivos / Journal articles

To see the other types of publications on this topic, follow the link: Kaivos.

Journal articles on the topic 'Kaivos'

Author: Grafiati

Published: 4 June 2021

Last updated: 1 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Kaivos.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Sorvala, Sanna, Marja Lehto, and Maarit Puumala. "Käyttöveden riittävyys ja laatu maatalouden suurissa tuotantoyksiköissä." Suomen Maataloustieteellisen Seuran Tiedote, no. 21 (January 31, 2006): 1–6. http://dx.doi.org/10.33354/smst.76776.

Full text

Abstract:

Vuosina 2002 ja 2003 satoi Suomessa keskimääräistä vähemmän. Useilla maatiloilla, joillakäyttöveden lähteenä on vain oma kaivo, oli ongelmia veden riittävyydessä. Tilojen kaivot kuivuivatja viljelijät joutuivat miettimään vedenkäyttöään. Veden käytön rajoittaminen on kuitenkin vaikeaa,sillä vettä tarvitaan tilalla moniin välttämättömiin toimintoihin, kuten eläinten juomavedeksi jamaidonkäsittelyyn liittyvien laitteiden ja tilojen pesuun.Kotieläintiloille suunnattu kyselytutkimus tehtiin maalis-huhtikuussa 2004. Siinä selvitettiintilojen veden käyttöä, käyttöveden lähteitä ja laatua, vesimäärän mahdollisista vaihteluista johtuviaongelmatilanteita sekä kuivuuden vaikutusta tilojen pesu- ja juomaveden käyttöön. Kyselynkohderyhmäksi valittiin maidontuotantotilat, joilla oli yli 40 lypsylehmää, naudanlihantuotantotilat,joilla oli yli 100 nautaa, broilerinlihantuotantotilat, joilla oli yli 40 000 lintua sekä yli 1000lihasikapaikan tai yli 100 emakon sikatilat. Kysely lähetettiin 430 tilalle.Kyselytutkimukseen vastasi 92 maatilaa (vastausprosentti 21). Maatiloista 35 % käyttitoimintoihinsa vain oman kaivon vettä. Vain kunnallista vesijohtovettä käytti 38 % tiloista.Kunnallinen vesi oli oman kaivon lisäksi varavesilähteenä 22 % tiloista. Muutama tila kuuluivesiosuuskuntaan.Veden laatututkimus oli tehty 13 rengaskaivosta, joista kahdeksassa veden laatu ei olluttäyttänyt sosiaali- ja terveysministeriön (STM) asettaman laatuvaatimuksia jonkin laatuparametrinosalta. Porakaivoista oli tutkittu 12. Kaikissa kaivoissa oli jokin tekijä, joka ei täyttänyt STM:nlaatuvaatimuksia.Eläinten juomaveden ja tilojen pesuveden kulutus riippui eläinmäärästä ja tuotantosuunnasta.Kyselytutkimukseen vastanneista tiloista suurimmalla osalla ei ollut vedestä pulaa, vaikkakäyttövetenä oli vain oman kaivon vesi. Ongelmatiloilla kuiva ajanjakso oli aiheuttanut kaivoissaveden pinnan huomattavaa laskua sekä jopa kaivoveden loppumista. Veden säästötoimenpiteiksimainittiin esim. lypsylaitteiston pesuveden kierrätys sekä likaisten pintojen liotus ennen pesua taitilojen pesukertojen vähentäminen. Monilla maatiloilla ei veden käyttöä voitu enää vähentää, koska seon jo tehokasta. Osa maatiloista halusi lisätä oman kaivovetensä käyttöä kustannustenpienentämiseksi. Porakaivojen rakentaminen oli ratkaissut useassa tapauksessa vedenriittävyysongelman, mutta tuonut mukaan veden laatuongelmia.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Sihvonen, Jukka, and Hilkka Heinonen. "Möhkön ruukkikylä kulttuurikohteena ja luonnonvarojen muuttuva arvostus." Tekniikan Waiheita 37, no. 4 (2020): 55–70. http://dx.doi.org/10.33355/tw.88911.

Full text

Abstract:

Tässä artikkelissa tarkastellaan teollisen ruukin vaiheita ja kulttuuriperinnön hyödyntämistä luonnonvaroihin perustuvalla talousalueella. Suomessa lukuisat ruukit ovat Museoviraston suojeluksessa. Ruukit ovat kulttuuriperintökohteita, jotka mahdollistavat palveluelinkeinoille toimintapohjan. Ruukkiyhdyskuntiin ja niiden lähiympäristöön kohdistuu paljon kulttuuri- ja luontomatkailua, mutta niiden edellytyksiin vaikuttaa lähellä sijaitsevien luonnonvarojen hyödyntäminen. Ilomantsin Möhkön ruukin nykytilaa tarkastellaan luonto- ja kulttuurimatkailun ja luonnonvarayhtiöiden ristivetoisten tavoitteiden näkökulmasta. Kysymys kohdistuu siihen, kuinka entinen teollinen yhdyskunta voi nykyään vastata sitä ympäröivien muiden teollisten maankäyttötoimijoiden luvanvaraisiin toimintoihin ja suunnitelmiin? Matkailuelinkeino hyödyntää Möhkössä paitsi kulttuurihistoriaa myös ekosysteemipalvelujen lähtökohtaa. Ekosysteemipalvelut, kuten pienmaisemat tai metsien virkistyskäyttö, eivät nauti lain suojaa. Ekosysteemipalveluista on tullut tärkeä osa ympäristöhallintaa. Mutta niiden ympäristöjuridinen yhteiskunnalliseen hyötyyn liittyvä valta-asema poikkeaa metsä-, kaivos- ja turvetuotantoa koskevista lakisisällöistä.  Möhkön ruukki oli toiminnassa vuosina 1838-1907 ja se on tärkeä osa Suomen metalliteollisuuden ja maaseutuyhdyskuntien kehittymisen historiaa. Möhkö loi aikanaan vahvan sidoksen ympäröivään seutuun. Tuolloin Ruukin puunhankintaa säänneltiin senaatin lupakäytäntöjen avulla. Toisen maailmansodan jälkeen Möhkö muuttui Suomen ja Venäjän rajavyöhykkeellä olevaksi syrjäiseksi kyläksi. Kylään jäivät kuitenkin ruukin rakenteet ja sotamuistot. Sittemmin ruukin rakennukset on suojeltu ja nykyään sotahistoriallisia kohteita tutkitaan ja kunnostetaan nähtävyyksiksi. Ruukkikylän elinvoiman keskeisiä elementtejä ovat kulttuuriperintö, sotahistorialliset lähikohteet ja ruukin läheinen luonnonympäristö.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Dickson, Keith. "Kairios and Kairos: Walls and Ways in Homer." Helios 46, no. 2 (2019): 97–114. http://dx.doi.org/10.1353/hel.2019.0006.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Vidal, Gerardo Ramírez. "Pragmatic Rhetorical Principles in Isocrates." Peitho. Examina Antiqua 8, no. 1 (2017): 249–60. http://dx.doi.org/10.14746/pea.2017.1.16.

Full text

Abstract:

While Isocrates regarded rhetoric not as a rigid discipline, but as a creative and pliable art, it is not possible to standardize art. According to his point of view (Against the sophists 13.13), good speech depends on certain principles: opportunity (kairos); suitability (to prepon) and novelty (kainos). The sophists, according to Isocrates, did not pay attention to these principles, and that was their main mistake. The problem was, however, that it was difficult to teach these principles to the disciples, precisely because rhetoric was a flexible art. Still, although it is not possible to provide fixed rules concerning rhetorical principles, the ancient rhetor provided some useful suggestions in his works which make it possible to reconstruct the nature of these principles.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Vidal, Gerardo Ramírez. "Pragmatic Rhetorical Principles in Isocrates." Peitho. Examina Antiqua, no. 1(8) (October 24, 2017): 249–60. http://dx.doi.org/10.14746/peitho.2017.12229.

Full text

Abstract:

While Isocrates regarded rhetoric not as a rigid discipline, but as a creative and pliable art, it is not possible to standardize art. According to his point of view (Against the sophists 13.13), good speech depends on certain principles: opportunity (kairos); suitability (to prepon) and novelty (kainos). The sophists, according to Isocrates, did not pay attention to these principles, and that was their main mistake. The problem was, however, that it was difficult to teach these principles to the disciples, precisely because rhetoric was a flexible art. Still, although it is not possible to provide fixed rules concerning rhetorical principles, the ancient rhetor provided some useful suggestions in his works which make it possible to reconstruct the nature of these principles.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Sims, Sally, Peter Dent, and G. Reza Oskrochi. "MODELLING THE IMPACT OF WIND FARMS ON HOUSE PRICES IN THE UK." International Journal of Strategic Property Management 12, no. 4 (2008): 251–69. http://dx.doi.org/10.3846/1648-715x.2008.12.251-269.

Full text

Abstract:

This paper discusses the findings from a UK study to determine the likely impact of a wind farm on house prices using a hedonic pricing model. The Government's commitment to wind power has resulted in a massive increase in the number of wind farms sited in the UK. This has led to concerns that their visual and aural presence could have a negative impact on proximate house prices. This paper presents an analysis of 201sales transactions from houses situated within half a mile of a 16 turbine wind farm in Cornwall, UK. Whilst no causal link was established between the presence of the wind farm and house price, there was some evidence to suggest that both noise and flicker from the turbine blades could blight certain property and that the view of countryside enjoyed by the occupier had some value which may be affected by a wind farm. Santrauka Šiame darbe aptariami JK atlikto tyrimo rezultatai, kuriuo, taikant hedonistinį kainų modelį, siekta nustatyti galimą vėjo jėgainių poveikį namų kainoms. Vyriausybės parama vėjo energijai paskatino naujo elemento, vėjo jėgainės, atsiradimą aplinkoje; susirūpinta, ar vėjo jėgainių vaizdas ir garsas galėtų neigiamai paveikti namų kainas. Šiame darbe nagrinėjamas 201 prekybinis sandoris, susijęs su namais, pusę mylios nutolusiais nuo Bears Down, Kornvalyje (JK), esančio 16 vėjo jėgainių ūkio. Nors priežastinis ryšys tarp vėjo jėgainių ir namų kainos nepastebėtas, yra įrodymų, kad jėgainės keliamas triukšmas ir menčių mirgėjimas kai kuriems nekilnojamojo turto objektams galėtų pakenkti ir kad gyventojui patikęs kaimo vaizdas gali tapti nebepatrauklus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Kuczyński, Janusz. "Kairos." Dialogue and Universalism 16, no. 3 (2006): 5–13. http://dx.doi.org/10.5840/du2006163/447.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Brastianos, Priscilla. "Kairos." Journal of Clinical Oncology 30, no. 13 (2012): 1562. http://dx.doi.org/10.1200/jco.2012.42.0208.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Meyer-Drawe, Käte. "Kairos." Vierteljahrsschrift für Wissenschaftliche Pädagogik 83, no. 2 (2007): 241–52. http://dx.doi.org/10.30965/25890581-083-02-90000007.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Molis, Arūnas, Giedrius Česnakas, and Justinas Juozaitis. "Rusijos geoenergetika ir Baltijos šalių atsakas: integracijos ir bendradarbiavimo iniciatyvų reikšmė." Politologija 91, no. 3 (2018): 3–47. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2018.91.11964.

Full text

Abstract:

[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Praėjus 27-eriems nepriklausomybės metams ir 13-ai narystės Europos Sąjungoje metų, elektros energijos srityje Baltijos šalys vis dar veikia iš Maskvos valdomoje sinchroninėje IPS/UPS zonoje, o iki 2014 m. pabaigos buvo visiškai priklausomos ir nuo Rusijoje priimamų sprendimų dėl gamtinių dujų tiekimo ir jų kainos. Vis dėlto priklausymas tai pačiai elektros energetikos sistemai ir Kaliningrado aprūpinimo per Lietuvą veiksnys teisinio abipusiškumo ir pasitikėjimo tarp Baltijos šalių ir Rusijos nesukūrė. Atvirkščiai, Rusijos politika sąlygojo konkrečius neigiamus padarinius Baltijos valstybėms: didesnes didmenines gamtinių dujų kainas, politinių, techninių bei kitų priežasčių sąlygotus energijos tiekimo sutrikimus, politinį šantažą ir pan. Kita vertus, pastarojo meto Lietuvos, Latvijos ir Estijos pažanga, siekiant energetinės nepriklausomybės, nuteikia optimistiškai – Baltijos šalys, regis, atrado Rusijos spaudimui pasipriešinti tinkamas priemones.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Erickson, Thomas. "Creating kairos." Interactions 22, no. 4 (2015): 64–66. http://dx.doi.org/10.1145/2775087.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Keskin, Berna. "HEDONIC ANALYSIS OF PRICE IN THE ISTANBUL HOUSING MARKET." International Journal of Strategic Property Management 12, no. 2 (2008): 125–38. http://dx.doi.org/10.3846/1648-715x.2008.12.125-138.

Full text

Abstract:

The purpose of this paper is to explore the factors that affect housing prices in Istanbul. A hedonic price model is employed in order to examine housing price determinants with respect to property characteristics, socio‐economic characteristics, neighbourhood quality characteristics, and locational factors. The results reveal that housing prices are affected by these factors: living area size, being in a low storey building, being in a secured site (with swimming pool and garage), and age of the building. In addition to these determinants, the length of time the inhabitants have lived in Istanbul, the average income of the household, neighbour satisfaction and earthquake risk of the area have effects on the residential prices in Istanbul. Further research is suggested by constructing a second model that includes neighbourhood dummy variables as a proxy for submarkets, and a multi‐level modelling framework will be employed in order to analyse the urban housing submarket system. Santrauka Šiame darbe siekiama išnagrinėti veiksnius, kurie daro įtaką būsto kainoms Stambule. Pa si tel kus hedoninį kainų modelį, tyrinėjami būsto kainas lemiantys veiksniai, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto charakteristikas, socialinius-ekonominius veiksnius, apylinkių kokybės bruožus ir vietos veiksnius. Rezultatai rodo, kad būsto kainoms įtaką daro tokie veiksniai: gy ve namosios teritorijos dydis, pastato aukštingumas, buvimas sklype ir pastato amžius. Be šių veiksnių, būsto kainas Stambule veikia ir laikas gyventas mieste, vidutinės namų ūkio pajamos, patinkantys kaimynai bei žemės drebėjimų rizika toje terito ri jo je. Siūloma atlikti tolesnius tyrimus, suformuojant antrą fi ktyviuosius apylinkių kintamuosius apimantį modelį, kuris bus taikomas kaip subrinkų pakaitalas, o naudojant daugialypę modeliavimo struktūrą bus siekiama išanalizuoti miesto būsto subrinkos sistemą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Speckman, Mcglory. "The Kairos Behind the Kairos Document a Contextual Exegesis of Luke 19:41-44." Religion and Theology 5, no. 2 (1998): 195–221. http://dx.doi.org/10.1163/157430198x00057.

Full text

Abstract:

AbstractIn this article I argue that behind the Kairos Document (KD) there is Luke's kairos or at least his view of it, which the kairos theologians did not take cognisance of Had they attempted an exegesis of Luke 19:41-44, whose spirit is partly reflected in the KD, it would have become clear that Luke's view of a kairos points back to the liberating moment of Jesus, yet forward to the consequences of missing that moment. Thus the kairos is intended for both supporters and opponents of Jesus. The new South Africa needs the positive dimension of the kairos which might provide a socio-political vision in the present context, hence the use of a contextual exegesis approach in this article.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Dapkus, Mindaugas, and Inga Maksvytienė. "Monopolinės kainos reguliavimas tarptautinio kainos pozicionavimo metodu : Lietuvos atvejis." Applied Economics: Systematic Research 8.1, no. 8.1 (2014): 51–65. http://dx.doi.org/10.7220/aesr.1822.7996.2014.8.1.3.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Bublienė, Danguolė, and Daiva Dumčiuvienė. "ATVIROS KAINOS SUTARTIES MODELIS VIENOS KONVENCIJOJE, ŠVELNIOJOJE TEISĖJE IR LIETUVOS SUTARČIŲ TEISĖJE." Teisė 99, no. 99 (2016): 64. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.99.10113.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama atviros kainos sutarčių problematika. Straipsniu siekiama įvertinti, kokios koncepcijos yra laikomasi Vienos konvencijoje ir kaip keitėsi požiūris į atviros kainos sutartis nuo Vienos konvencijos priėmimo iki Pasiūlymo dėl pirkimo–pardavimo reglamento pateikimo. Straipsnyje analizuojama, koks modelis yra įtvirtintas Lietuvos sutarčių teisėje ir taikomas teismų praktikoje. Atviros kainos sutarties aspektai minėtuose instrumentuose analizuojami tiriant ofertos ir sutarties apibrėžtį, sutarties turinio aspektus ir taisykles, kurios padeda pašalinti atviros kainos spragas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Dana, Kathleen Osgood, and Eeva Tikka. "Lukittu kaivo." World Literature Today 64, no. 3 (1990): 498. http://dx.doi.org/10.2307/40146769.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Goguel, Anne-Marie. "Le document « Kairos »." Autres Temps. Les cahiers du christianisme social 9, no. 1 (1986): 57–67. http://dx.doi.org/10.3406/chris.1986.1071.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Guinot, Jean-Luc. "Le projet Kairos." La revue lacanienne 18, no. 1 (2017): 216. http://dx.doi.org/10.3917/lrl.171.0216.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Guillamaud, Patrice. "L'essence du kairos." Revue des Études Anciennes 90, no. 3 (1988): 359–71. http://dx.doi.org/10.3406/rea.1988.4341.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Rüpke, Jörg. "Kairos und Konstrukt." Praktische Theologie 33-34, no. 2 (1999): 120–28. http://dx.doi.org/10.14315/prth-1999-0208.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Richard Benjamin Crosby. "Cathedral of Kairos:." Philosophy & Rhetoric 46, no. 2 (2013): 132. http://dx.doi.org/10.5325/philrhet.46.2.0132.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Matson, Viki. "Grieving Kairos Moments." Journal of Pastoral Care & Counseling: Advancing theory and professional practice through scholarly and reflective publications 75, no. 1 (2021): 70–71. http://dx.doi.org/10.1177/1542305020953774.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Sutoyo, Daniel. "Kairos Sebagai Golden Moment Orang Percaya." EPIGRAPHE: Jurnal Teologi dan Pelayanan Kristiani 2, no. 1 (2018): 32. http://dx.doi.org/10.33991/epigraphe.v2i1.4.

Full text

Abstract:

Kairos is a word used which been distinguished from others Greek’s words that explaining about time. In human life, time is a most important thing, because every occurrence is related to the time. Every people yearn the happiest times like achievement and successful, such a golden moment in life. Kairos could be understood as a golden moment for every people. This article aimed to explain the meaning of kairos according to its usage in the New Testament’s context and the implication to the believers today. This is a research that used a word analysis method, namely the word of kairos. The conclusion is, that kairos is a form of a word using for the time which could be understood as a moment that every people could achieve what they were expected.AbstrakKairos merupakan salah satu bentuk waktu yang dijelaskan dari bahasa Yunani untuk membedakan dari bentuk waktu secara umum. Waktu dalam kehidupan manusia merupakan hal yang sangat penting, karena setiap hal terjadi berkaitan dengan waktu. Setiap orang merindukan adanya saat-saat yang menyenangkan, seperti pencapaian dan keberhasilan, semacam masa keemasan dalam hidupnya. Kairos dapat dipahami sebagai bentuk masa keemasan bagi setiap orang. Artikel ini bertujuan untuk menjelaskan makna kairos secara konteks Perjanjian Baru dan implikasinya bagi orang percaya di masa kini. Ini adalah sebuah penelitian yang menggunakan metode analisis kata, yaitu tentang waktu. Kesimpulannya, kairos adalah sebuah bentuk waktu yang dapat diartikan seperti kesempatan agar setiap orang dapat mencapai sesuatu yang diidamkan.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Nariūnaitė, Ieva, and Judita Liukaitytė. "Biometeorologinės prognozės kaip adaptacijos priemonė klimato kaitos kontekste." Mokslas - Lietuvos ateitis 1, no. 4 (2011): 60–64. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2009.4.12.

Full text

Abstract:

Klimato kaitos ir žmogaus tarpusavio ryšys yra neabejotinai stiprus, jis turi nesustabdomą tąsą laike, kuri lemia vis didesnę fizinę ar psichologinę žmogaus reakciją. Biometeorologija gerai perteikia jųdviejų sąsajas ir apibūdina esamą bei būsimą klimato kaitos poveikį, žmogaus pojūčius tokioje aplinkoje. Tad šiame darbe aptariamos Lietuvoje plėtojamos biometeorologinės prognozės, jų sudarymo principai, galimybės bei nauda prisitaikant prie klimato kaitos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Balžekienė, Aistė, Audronė Telešienė, and Leonardas Rinkevičius. "Klimato kaita: socialinio rizikos suvokimo ir žiniasklaidos diskurso Lietuvoje konfigūracijos." Sociologija. Mintis ir veiksmas 22 (December 22, 2008): 5–19. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2008.2.6055.

Full text

Abstract:

Straipsnyje siekiama atskleisti klimato kaitos – kaip nūdienio aktualaus globalaus socialinio ir politinio klausimo – suvokimą Lietuvos visuomenėje pastaraisiais metais. Tyrimu siekiama atsakyti į klausimus: kokios Lietuvos gyventojų nuostatos, požiūriai į klimato kaitą, jos priežastis bei sprendimo galimybes; koks diskursas artikuliuojamas Lietuvos žiniasklaidoje klimato kaitos tematika; kaip žiniasklaidos diskursas siejasi su Lietuvos gyventojų viešąja nuomone. Sociologinė pastarųjų klausimų analizė nagrinėjama rizikos ir aplinkosaugos sociologijos teorijų kontekste, interpretacijas pagrindžiant visuomenės nuomonės apklausos, atliktos VMSF remiamo projekto RINOVA 2008 m. duomenimis ir analogiško laikotarpio žiniasklaidos turinio monitoringo tyrimų rezultatais. Straipsnio išvadose konstatuojama, kad nors pasauliniame kontekste klimato kaitos klausimai yra socialinio ir politinio diskurso centre, Lietuvoje globalias rizikas užgožia vietos problemos, o klimato kaitos klausimai, ypač žiniasklaidoje, neretai paliekami paraštėse.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Baker, Christopher. "Hamlet and the Kairos." Ben Jonson Journal 26, no. 1 (2019): 62–77. http://dx.doi.org/10.3366/bjj.2019.0239.

Full text

Abstract:

To fulfill the ghost's injunction that he seek out his father's killer, Hamlet must learn not to expect that the opportune moment for revenge will be determined by himself within the daily sequence of chronological time or chronos. Instead, he must learn to cooperate with a divine intention that will operate through him at a time which it determines to be most advantageous. This sense of time is termed kairos or “the right time.” The play becomes a spiritual Bildungsroman in which Hamlet learns through trial and error of an inexorable kairos for which he is indispensable but not ultimately responsible. After his return from England, Hamlet's outlook has changed from being “splenetive and rash” to an attitude of alert but patient expectancy. It is not for him to pinpoint the moment of kairos, far less for him to contrive its occurrence according to his own antic plan, but to await his role in it; thus, “the readiness is all.” The coincidences of the last act are both an effective dramatic catastrophe and evidence of a larger pattern of design. Hamlet's fifth-act anagnorisis—his awareness of the reality of his situation—is not only his knowledge of a divine purposiveness, but his immediate participation in a process of providence which works through human chronos to achieve its own kairos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Arnold, Maik. "Bündnis mit dem Kairos." Sozialwirtschaft 30, no. 1 (2020): 38–39. http://dx.doi.org/10.5771/1613-0707-2020-1-38.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Craigo-Snell, Shannon. "Kairos in the Chronos." Philosophy and Theology 23, no. 2 (2011): 301–15. http://dx.doi.org/10.5840/philtheol201123217.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Goldwert, Marvin. "Kairos and Eriksonian Psychology." Perceptual and Motor Skills 72, no. 2 (1991): 553–54. http://dx.doi.org/10.2466/pms.1991.72.2.553.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Hastings, Thomas John. "Kairos Moment for OMSC." International Bulletin of Mission Research 44, no. 1 (2019): 4–7. http://dx.doi.org/10.1177/2396939319886201.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

KINNEAVY, JAMES L., and CATHERINE R. ESKIN. "Kairos in Aristotle's Rhetoric." Written Communication 17, no. 3 (2000): 432–44. http://dx.doi.org/10.1177/0741088300017003005.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

KINNEAVY, JAMES L., and CATHERINE R. ESKIN. "Kairos in Aristotle's Rhetoric." Written Communication 11, no. 1 (1994): 131–42. http://dx.doi.org/10.1177/0741088394011001006.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Kinsler, F. Ross. "Kairos in Theological Education." British Journal of Theological Education 2, no. 1 (1988): 1–13. http://dx.doi.org/10.1080/1352741x.1988.11673939.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Roberts, Jeff. "Kairos, Chronos and Chaos." Group Analysis 36, no. 2 (2003): 202–17. http://dx.doi.org/10.1177/0533316403036002005.

Full text

Abstract:

This paper explores the ancient Greek quasi-mystical concepts of Chronos and then Kairos, particularly in relation to group analysis and individual analytic psychotherapy. It concludes with some thoughts on the nature of time and space and introduces Chaos, a third Greek concept, with a consideration of the chaotic patterns of movement in space-time which are, it seems, self-organizing and have led to the emergence from the matrix of space-time of matter, life and ultimately mind.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Ferraz, Silvio. "Kairos-ponto de ruptura." Ouvirouver 11, no. 1 (2015): 34–52. http://dx.doi.org/10.14393/ouv16-v11n1a2015-2.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Haigis, Peter, and Bernard Reymond. "La mort : un kairos ?" Études théologiques et religieuses 84, no. 4 (2009): 497. http://dx.doi.org/10.3917/etr.0844.0497.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Bielecki, Stanisław. "Nowotestamentalne ujęcie terminu kairos." Ruch Biblijny i Liturgiczny 45, no. 2–6 (1992): 57. http://dx.doi.org/10.21906/rbl.1963.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Lockridge, Timothy, Enrique Paz, and Cynthia Johnson. "The Kairos Preservation Project." Computers and Composition 46 (December 2017): 72–86. http://dx.doi.org/10.1016/j.compcom.2017.09.002.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Maurach, Martin. "Krieg, Kairos und Kunst." Zeitschrift für Literaturwissenschaft und Linguistik 38, no. 4 (2008): 127–39. http://dx.doi.org/10.1007/bf03379809.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Forrás, Peter. "Kronos, kairos og arché." Agora 29, no. 04 (2011): 19–45. http://dx.doi.org/10.18261/issn1500-1571-2011-04-03.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Zangeneh, Hakhamanesh. "Augenblick is not kairos." Heidegger Circle Proceedings 45 (2011): 25–37. http://dx.doi.org/10.5840/heideggercircle2011453.

Full text

Abstract:

In this paper we examine the key phenomena associated with the notion of kairos in Heidegger‘s pre-Being and Time writings and show that they all fall short of the methodological constraints and conceptual requirements placed on authentic presence in 1927. Though Heidegger‘s early studies of Aristotle and the New-Testament are broadly suggestive of the notion of temporality that is presented in his systematic treatise, none of those earlier texts carry the differentiations within which the Augenblick of Being and Time is situated. We thus claim that the ekstasis of authentic presence is neither reducible to an eschatological nor to a phronological kairos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Hannonen, Marko. "PREDICTING URBAN LAND PRICES: A COMPARISON OF FOUR APPROACHES." International Journal of Strategic Property Management 12, no. 4 (2008): 217–36. http://dx.doi.org/10.3846/1648-715x.2008.12.217-236.

Full text

Abstract:

This paper investigates forecasting accuracy of four different hedonic approaches, when vacant urban land prices are predicted in local markets. The investigated hedonic approaches are: 1) ordinary least squares estimation, 2) robust MM‐estimation, 3) structural time series estimation and 4) robust local regression. Post‐sample predictive testing indicated that more accurate predictions are obtained if the unorthodox methods of this paper are used instead of the conventional least squares estimation. In particular, the predictive unbiassness can significantly be improved when using the unconventional hedonic methods of the study. The paper also studied the structure of urban land prices. The most important attribute variables in explaining land prices were permitted building volume, house price index, northing and easting. The influence of parcel size variable and different indicator variables on land prices were much weaker. Santrauka Nagrinėjama, kokiu tikslumu keturi skirtingi hedonistiniai metodai prognozuoja laisvų žemės plotų kainas vietinėse miestų rinkose. Nagrinėti tokie hedonistiniai metodai: 1) mažiausiųjų kvadratų metodas, 2) daugybinių modelių vertinimas, 3) struktūrinių laiko eilučių vertinimas, 4) lokalinė regresinė analizė. Post-sample prognostinis testas parodė, kad tikslesnės prognozės gaunamos taikant netradicinius šiame darbe nurodytus metodus, o ne įprastą mažiausiųjų kvadratų metodą. Taikant netradicinius hedonistinius tyrimo metodus, gali gerokai padidėti prognozių nešališkumas. Darbe nagrinėta ir žemės kainų mieste struktūra. Aiškinant žemės kainas iš būdingų kintamųjų svarbiausi buvo leidžiamas pastato dydis, būsto kainų indeksas, sklypo padėtis. Sklypo dydžio kintamasis ir įvairių rodiklių kintamieji žemės kainoms turėjo daug mažesnę įtaką.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Brazdeikis, Aurimas, and Evaldas Klimas. "Kainos pakeitimas vykdant statybos rangos sutartis." Teisė 85 (January 1, 2012): 0. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2012.0.52.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjamas kainos pakeitimas vykdant statybos rangos sutartis. Tai vienas iš aktualiausių statybos rangos sutartinių teisinių santykių klausimų, nes būtent šis klausimas sukelia daug diskusijų ir ginčų vykdant sutartį. Darbe analizuojamos pozityviosios teisės nustatytos taisyklės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisės doktrina statybos rangos sutartyse nustatytos kainos pakeitimo klausimu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Juodaitytė, Audronė. "Ikimokyklinio ugdymo sisteminė kaita Europos Bendrijos ir pokomunistinėse šalyse." Acta Paedagogica Vilnensia 8 (January 17, 2016): 152–62. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2001.08.9523.

Full text

Abstract:

Straipsnyje atskleidžiami tie universalūs socialiniai-edukaciniai pokyčiai, kurie lėmė ikimokyklinio ugdymo sisteminę kaitą Europos Bendrijos šalyse ir suponavo naujo tipo ikimokyklinio ugdymo įstaigos modelį bei turėjo įtakos humanistinėms vaikų ugdymo sistemoms funkcionuoti ir joms palaikyti per tėvų švietimą. Nušviečiamos ikimokyklinio ugdymo sisteminių pokyčių, vykstančių pokomunistinėse Europos šalyse, kryptys. Apibūdinamos pagrindinės kaitos tendencijos ir tolesnės šios kaitos projekcijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Vaišnys, Andrius. "Dienoraščio žanras žurnalistinės kaitos dramose." Žurnalistikos Tyrimai 3 (January 12, 2010): 191–207. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2010.3.66.

Full text

Abstract:

Stebėdami žurnalistikos kaitą, kai miršta popierinis laikraštis sulig išeinančia karta, o žinios gali būti atnaujinamos kas akimirką elektroniniame leidinyje, ieškome atsakymo, kuo ji yra kitokia nei vakar. Juk žurnalistika turi būti ir toliau greitesnė, technologiškai spartesnė nei jos vartotojas – tai yra klasikinė naujienų pateikimo sąlyga. Ir naujienos reikšmė tebėra dvejopa: viena – tai žinia apie įvykį; kita – tai naujumas bet kurio žanro kūrinyje. Ir kai žinia pasiekiama ir pateikiama palyginti vis sparčiau, ar kiekvieno žanro žurnalistinis kūrinys gali būti lygiai taip pat sparčiai sukuriamas ir „patiekiamas“? Gali. Technologijos užtikrina spartumą. Būtent jos lemia įdomiausią kaitos ypatumą: išsiplečia žurnalistikos žanrų raiškos galimybės. Technologijos lėmė dienoraščio „atgimimą“: jis jau yra žurnalistikos žanrų sąraše, įgijo struktūrinių reikalavimų, būdingų informacijos kūriniui ir net tampa leidiniu. Straipsnyje, paaiškindami teismo bylą, susijusią su dienoraščio autoriaus teisėmis būti prilygintam žurnalistui, išnagrinėsime dienoraščio – žurnalistinio kūrinio vaidmenį (t.y. įvertindami dienoraštį kaip žurnalistikos žanrą). Esminiai žodžiai: dienoraštis, leidinys, tinklaraštis, žanras, žurnalas, žurnalistinis dienoraštis

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Pauliukaitis, Vytenis. "Televizijos režisieriaus darbo kaitos ypatumai." Žurnalistikos Tyrimai 7 (January 1, 2015): 150–71. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2014.7.7413.

Full text

Abstract:

Yra du reikšmingi principai, kuriais pagrįstas televizijos (TV) režisieriaus darbas. Pirma, televizija labai priklausoma nuo technikos: kuo technika įmantresnė, tuo televizijos režisierius turi daugiau galimybių savo darbą atlikti įdomiau ir šiuolaikiškiau. Kitaip tariant, TV režisieriaus specialybė tiesiogiai susieta su technikos plėtra; šios aplinkybės neįvardytume kaip esminės teatre, nors šiuolaikiniame teatre ir taikomos įvairios judesio, vaizdo bei garso technologijos, vis dažniau panaudojama būtent televizijai sukurtų raiškos priemonių.O kitas principas – bendresnis: režisūra apskritai – televizijos, reginio ar teatro – remiasi tuo, kad režisierius yra vadovas, kuris valdo šį reiškinį nuo pradžios, lemdamas kūrinio ir jo dalyvių likimą. Dažniausiai ne scenaristas ir net ne prodiuseris, bet TV režisierius suformuoja galutinį rezultatą, tad žiūrovas žiūri režisieriaus akimis, pamatydamas tai, ką profesionalas „įdėjo“ į kadrą. Todėl, skirtingai nuo teatro veikalo (kai pjesę ar kitą idėją stengiamasi sutalpinti scenos erdvėse), televizijoje, siekiant „sudėti“ kūrinį į TV ekraną, atsiranda esminė problema: kaip įgyvendinti sugalvotus dalykus ir kaip paversti idėjas tokiomis vizijomis, kurios taip „tilptų“ palyginti mažame ekrane, kad rezultatas žiūrovui būtų paveikus.Teatre, stebėdami spektaklį, mes galime pamatyti „pašalinių“ dalykų, juolab kad jie kurį kitą vakarą bus „kitaip“ pastebėti, nes scenoje veiksmas vyksta labai aktyviai – ypač, kai ten sukurta įvairių personažų. O, žiūrė dami į TV ekraną, mes matome tai, ką mato ir nori pabrėžti režisierius. Šis ypatumas skiria TV režisierių nuo kitų – teatro arba masinių, meninių renginių režisierių tuo, kad jis aktyviausiai veikia žiūrovą ir perduoda savo požiūrį griežtai „įrėmintu“ darbu.Šiame straipsnyje noriu aptarti šiuolaikinės TV režisūros problemas, pabrėžti jos ypatumus ir skirtumus, o ne tik palyginti su kinu arba teatru, kur žmogus tiesiogiai bendrauja aptemdytoje erdvėje. Mat TV ekranas yra atviras – tarsi aikštė, kurioje stebint pateikiamus dalykus (kūrinius) dar ir valgoma, kalbamasi, vaikščiojama (žiūrovas nueina ir grįžta). Kokį vaidmenį šiandien įgyja TV režisierius televizijoje? Ir kokį – praranda. Labiau noriu kalbėti apie TV režisierių, vadinamą „režisieriumi-statytoju“ (kurių yra daug mažiau, negu „režisierių – transliuotojų“). Straipsnyje, aptardamas pokyčius, atkreipsiu dėmesį, kaip pakito režisieriaus vaidmuo palyginti su tuo sovietiniu laikotarpiu, kai televizija Lietuvoje atsirado ir brendo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Kim, Mo se. "François Mauriac and the Kairos." Hankuk University of Foreign Studies Literature Studies 72 (November 30, 2018): 95–127. http://dx.doi.org/10.22344/fls.2018.72.95.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

van Manen, Max. "Serendipitous Insights and Kairos Playfulness." Qualitative Inquiry 24, no. 9 (2018): 672–80. http://dx.doi.org/10.1177/1077800418778714.

Full text

Abstract:

Phenomenology, peekaboo, and play are notions that may not tempt the reader to take a paper very seriously. Phenomenology is a philosophical form of qualitative research that is guided more often by the fortuitous serendipity of contemplative insights than by the rationality of reproducible social science procedures. Peekaboo is an infant game of the eyes that hardly seems worth addressing in a self-respectful research journal, and the topic of play is equally suspect to scientists for whom the cheerful idleness of play is the opposite of the seriousness and purposiveness of work or labor. However, here I will propose that (a) peekaboo may give us inceptual insights into the phenomenon of eye contact; (b) idle play is not just a counter concept of seriousness and work, but a phenomenon in its own right; (3) phenomenology is a serendipitous form of research that is philosophic and may give us compelling insights into the lived meanings of quotidian experiences in our lives, and (d) the mythological figure of Kairos speaks to the enigma of our humanness and provides an understanding of time as the discontinuous instant of the now and of the phenomenological method as intuitive grasping of meaning. Phenomenological writing is rarely easy and yet it can be highly satisfying in its results. I aim to show that meaningful insights are gained through a patient and attentively alert surrender to Kairos time and serendipitous moments.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Wickstrom, Maurya. "Desire and Kairos: Cassils’s Terisias." TDR/The Drama Review 58, no. 4 (2014): 46–55. http://dx.doi.org/10.1162/dram_a_00397.

Full text

Abstract:

In Cassils’s Terisias, the artist’s naked flesh is pressed to a classical Greek male torso made of ice. Cassils’s own heat slowly melts the ice in an act imagined as the innovation of a new temporality.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Hunsberger, George R. "THE HIDDEN ELEMENT OF KAIROS." International Review of Mission 86, no. 340-341 (1997): 57–59. http://dx.doi.org/10.1111/j.1758-6631.1997.tb00011.x.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!