To see the other types of publications on this topic, follow the link: Kalvis.
Journal articles on the topic 'Kalvis'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Kalvis.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Lang, Valter. "Early Finnic-Baltic contacts as evidenced by archaeological and linguistic data." Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri. Journal of Estonian and Finno-Ugric Linguistics 7, no. 1 (2016): 11–38. http://dx.doi.org/10.12697/jeful.2016.7.1.01.
Full textAbstract:
Long-lasting and intense contacts between Finnic and Baltic tribes resulted in the linguistic and material intertwining of the cultures of these two groups, which belong to two different language families. This article concentrates on some interesting connections between both cultures, while attempting to explain and illustrate language contacts using the archaeological record. First, some semantically connected groups of Baltic loanwords in Proto-Finnic will be analysed in order to establish their time and place of borrowing. Next, the Late Bronze Age contacts will be shown to have been the most intensive. The borrowing of the Finnic name Kalev/Kaleva from Baltic kalvis/kalējs ‘smith’, which first was argued in my earlier paper written in Estonian (Lang 2012), is among the evidence for the intensity of these contacts. This is followed by a discussion of bronze work and the casting of bronze rings by these smiths or kalevs, and ends with an examination of the use of these rings as offerings and for taxation.Kokkuvõte. Valter Lang: Läänemeresoome–balti kontaktid arheoloogiliste ja keeleliste andmete alusel. Algläänemeresoome ja idapoolsete balti hõimude pikaaegsed ja tihedad kontaktid tõid kaasa nende kahe eri keelkonda kuuluva rühma materiaalse ja vaimse kultuuri (sh keele) läbipõimumise. Artikkel keskendub mõningatele huvipakkuvatele seostele mõlema rühma kultuuris, püüdes keelekontakte selgitada ja näitlikustada arheoloogilise andmestikuga. Kõigepealt käsitletakse mõnda balti laensõnade semantiliselt seotud rühma algläänemeresoome keeles eesmärgiga teha kindlaks nende laenamise aeg ja koht. Seejärel iseloomustatakse lähemalt kõige intensiivsemaid, nooremal pronksiajal aset leidnud kontakte, analüüsides sealhulgas võimalust tuletada läänemeresoome Kalev/Kaleva nime balti sõnast kalvis/kalējs tähendusega ‘sepp’, mida autor esmakordselt põhjendas ühes oma varasemas eestikeelses artiklis (Lang 2012). See teema viib lõpuks välja pronksi ja eriti pronksvõrude valmistamiseni nendesamade seppade või kalevite poolt ning nende võrude kasutamiseni ohverdamisel ja maksustamisel.Märksõnad: arheoloogia ja keel, läänemeresoome-balti kontaktid, pronksiaeg, pronksvõrud pronksi varuna ja ohverdus- ning maksuvahendinaKubbõvõttõks. Valter Lang: Vāldamiersūomlizt–baltõd siḑmõd arheolōgij ja kīel tīetõkst pūoj pǟl. Vāldamiersūomlizt ja mōgõrpūolizt baltõd sugūd pitkāāigaližist ja sagdižist siḑmist sugīz nänt kǭd īžkiz kīelkub jagūd materiāliz ja vaimliz kultūr (neiīž kīeld) lebbõpaļštimi. Kēra kontsentrīerõb mȯlmõd kultūrõd mingizt interesantõd siḑmõd pǟlõ, kǭļõs seļțõ ja nägțõbõks tīedõ arheologilizt tīetõks abkõks. Amājedsõ sōbõd vaņtõltõd baltõd kēļšti täpīņțõd sõnād mingizt semantilizt gruppõ nänt täpīņțimiz āiga ja kūož vizāks tīemiz pierāst. Sīetagān sōb traktõd amā intensīvõd, nūorimiz brōnza aigizt siḑmõd ilā, vaņtlõs võimizt seļțõ vāldamiersūomõ nimmõ Kalev/Kaleva baltõ sõnāst kalvis/kalējs ‘siepā, kaļāj’, neiku autor um siedā ežmõks pūojtõn ēsti kīelsõ (Lang 2012). Lopāndõksõks vīb se temāt brōnza ja īžkiz brōnza rīnkõd tagāmiz jūr nänt īž kaļājd pūold ja nänt rīnkõd kȭlbatimiz jūr uppõrtõmiz ja maksūd võtāmiz jūs.
2
Ramonaitė, Jogilė Teresa. "Į Italiją įvaikintų vaikų kalba įtėvių žvilgsniu." Kalbotyra 63, no. 63 (2011): 40. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2011.7651.
Full textAbstract:
Į užsienį įvaikinami vaikai susiduria su itin dideliais pasikeitimais visose gyvenimo srityse. Svarbi šių pasikeitimų dalis yra nauja kalba, kurią jiems reikia išmokti kaip įmanoma greičiau, tačiau gana dažnai jos reikia mokytis kaip antrosios kalbos. Pastaraisiais metais daugiausia iš Lietuvos įvaikinamų vaikų išvyksta į Italiją. Straipsnyje analizuojami rezultatai iš sociolingvistinės apklausos, skirtos įtėviams italams, siekiant išsiaiškinti jų vaikų italų kalbos įsisavinimo lygį, greitį, įtėvių požiūrį į užsienio kalbas, pagalbą mokantis italų kalbos. Darbo tikslas – išnagrinėti veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos vaikų italų kalbos įsisavinimui. Apklausa yra ilgalaikio psicholingvistinio tyrimo apie įvaikintų vaikų kalbos raidą dalis.
3
Kardelis, Vytautas. "Mažosios baltų kalbos?" Kalbotyra 68, no. 68 (2017): 42. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2016.10318.
Full textAbstract:
Viena iš išsamiai svarstytų ir, atrodytų, gerai ištirtų tradicinės baltistikos problemų yra mažųjų baltų kalbų – jotvingių, kuršių, žiemgalių, sėlių – identifikacija. Tačiau atidžiau panagrinėjus motyvus, argumentus bei empirinę medžiagą – visa tai, kuo remiamasi identifikuojant mažąsias baltų kalbas, šiame straipsnyje pateikiama tradicinės mažųjų baltų kalbų sampratos dekonstrukcija ir verifikuojamos hipotezės, mažųjų baltų kalbų klausimu pateiktos šiuose svarbiausiuose fundamentiniuose ir klasikiniuose veikaluose: Būga 1958–1961; Dini 2000; 2014; Kabelka 1982; Karaliūnas 2015; Mažiulis 1994; Salys 1995; Zinkevičius 1984; Lietuvių kalbos enciklopedija 2008. Dekonstruojant keliamas klausimas: ar tikrai lingvistinėje literatūroje vardijamas ypatybes galima laikyti identifikacinėmis, t. y. ar jomis remiantis galima skirti (atskirti, išskirti) mažąsias baltų kalbas? Išnagrinėjus šias ypatybes, jų tarpusavio santykį ir identifikacinį svorį paaiškėjo (žr. 7 pav.), kad, deja, kol kas trūksta patikimų lingvistinių duomenų ir aiškių argumentų, kad būtų galima identifikuoti ir skirti jotvingių, kuršių, žiemgalių ir sėlių kalbas. Toliau straipsnyje verifikuojamas istorinių regionų, onomastikos faktų ir lietuvių kalbos dialektų ypatybių vaidmuo identifikuojant mažąsias baltų kalbas. Atlikus verifikaciją ir mažųjų baltų kalbų sampratos dekonstrukciją paaiškėjo du paradoksalūs dalykai, susiję su mažųjų baltų kalbų skyrimu remiantis keliomis iš principo tik fonetinėmis ypatybėmis ir lietuvių baltistikoje net ir šiais laikais gana populiaria baltų kalbų archajiškumo (ar senumo) idėja. Straipsnis baigiamas tyrimo perspektyvų siūlymais, kuriuos galima nusakyti trimis žingsniais: tipofilija, tipologija, dialektometrija.
4
Jacikevičius, A. ": APIE VERBALINES ATMINTIES PRODUKTYVUMĄ DVIEJŲ KALBŲ SISTEMOJE." Psichologija 7 (January 6, 2016): 71–76. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1965.7.8911.
Full textAbstract:
Verbalinės atminties produktyvumas vienos kalbos sistemoje yra daugeliu aspektų ištirtas H. Ebinhauzo, A. Nečiajevo, A. Smirnovo, P. Zinčenkos ir kitų tarybinių bei užsienio psichologų darbuose. Tačiau tie tyrimai neatskleidžia dvikalbių žmonių verbalinės atminties dėsningumų. Siame straipsnyje apibendrinti eksperimentų rezultatai, gauti, tiriant verbalinę -atmintį dviejų kalbų sistemoje (lietuvių ir rusų). Gautais duomenimis, lietuvių mokyklų aštuntos klasės mokiniai, esant vienodoms suvokimo sąlygoms, antrąja - rusų -kalba įsimena 24,6% žodinės medžiagos mažiau, negu gimtąja - lietuvių kalba; 1-mo kurso studentai antrąja kalba įsimena 22% medžiagos mažiau, negu gimtąja, o lietuvių tautybės rusų kalbos ir literatūros specialybės V-to kurso studentai jau 0,7% daugiau atgamina antrąja -rusų kalba suvoktos medžiagos. Tai rodo, kad verbalinė atmintis antros kalbos priemonėmis yra mažiau produktyvi tol, kol toji kalba nėra galutinai išmokta. Tyrimai parodė, kad naujos kalbos išmokimas nėra žalingas verbalinės atminties produktyvumui. Dvi kalbas gerai mokantieji asmenys vienodai įsimena ir atgamina įvairią žodinę informaciją ir vienos, ir kitos kalbos priemonėmis. Sėkmingam užfiksuotos medžiagos perkėlimui iš vienos kalbos į kitą yra būtini intraverbaliniai abiejų kalbų ryšiai.
5
Dini, Pietro U. "SENŲJŲ BALTIŠKŲJŲ „ENCHIRIDIONO“ VERTIMŲ PARALELĖS: DĖL VOKIEČIŲ KALBOS ſCHAMPAR IR PRŪSŲ KALBOS NIGĪDINGS (III, 45.17)." Vertimo studijos 9, no. 9 (2017): 21. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2016.9.10431.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip vokiečių kalbos žodis ſchampar perteikiamas Liuterio „Mažojo katekizmo“ vertimuose į prūsų ir kitas baltų kalbas. Gilinamasi į šio žodžio semantiką ir kontekstą tekste originalo kalba ir vertimų kalbose. Remiamasi hermeneutiniu ir vertimo mokslo tyrimo metodais. Analizuojama, kokias jo vertimo strategijas pasirinko vertėjai.
6
Kalninytė, Agnė. "Ar Lietuvos įmonėms reikia daugiakalbių darbuotojų?" Kalbotyra 63, no. 63 (2011): 26. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2011.7650.
Full textAbstract:
Straipsnyje apžvelgiami sociolingvistinio tyrimo, atlikto nagrinėjant internetinius ir spausdintus darbo skelbimus, rezultatai. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kurių kalbų ir kokių kalbos įgūdžių šiuo metu labiausiai reikia Lietuvoje veikiančioms verslo įmonėms. Tyrimo medžiagą sudaro 1063 lietuvių kalba parašyti interneto svetainių, nacionalinių dienraščių ir rajonų laikraščių darbo skelbimai. Atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai Lietuvos įmonės ieško darbuotojų, mokančių kelias kalbas: ne tik plačiai vartojamas anglų, rusų, vokiečių, lenkų, bet ir retesnes – suomių, norvegų, danų, ispanų, italų, portugalų ar kt.; matyti, kad darbdaviai pageidauja, jog būsimieji darbuotojai mokėtų ir taisyklingą lietuvių kalbą. Pastebėta, kad darbo skelbimuose kalbos įgūdžiai dažniausiai apibūdinami nesiremiant Bendrąja Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema, todėl formuluotės yra abstrakčios ir gali būti skirtingai suprantamos darbdavių ir darbuotojų.
7
Makarova, Viktorija. "„GIMTOSIOS KALBOS“ SĄVOKA LIETUVOS GYVENTOJŲ PASAULĖVAIZDYJE: LIETUVOS INTERNETINIŲ SVETAINIŲ TYRIMAS." Verbum 6, no. 6 (2015): 150. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8814.
Full textAbstract:
Lietuvių ir rusų kalbomis pirmoji – pagrindinė, dominuojanti arba tėvų – kalba yra vadinama „gimtąja kalba“ (rus. родной язык). Terminas, kuris pabrėžtų kalbos ir tautos sąsajas (pavyzdžiui, „tautos kalba“ arba „etninė kalba“), nėra būdingas nei lietuvių, nei rusų kasdienei kalbai, tačiau mokslininkams yra svarbu atskirti šiuos reiškinius. Sociolingvistai vartoja terminus, kurie tiksliau negu šnekamojoje kalboje paplitusi „gimtosios kalbos“ sąvoka nusako asmens santykį su vartojama kalba. Vladimiras Belikovas ir Leonidas Krysinas (2001) pateikia tokį žmogaus etninės, tautos kalbos ir jo pirmosios, dominuojančios kalbos nesutapimą: evenkas, kuris nuo vaikystės gyvena Jakutijoje, gimtąja kalba greičiausiai vadins jakutų kalbą, o ne evenkų. Lietuvoje gimtosios kalbos ir tautybės nesutapimas yra gana naujas reiškinys. Tik prieš kelerius metus, 2011 m., kai Lietuvoje vyko šalies gyventojų surašymas, į klausimo laukelį „gimtoji kalba“ buvo galima įrašyti ne vieną, o dvi kalbas. Surašymo duomenys atskleidė, kad Lietuvos žmonėms tautybė ir gimtoji kalba nėra viena nuo kitos priklausiančios kategorijos. Taigi akivaizdu, kad gimtosios kalbos sąvoka Lietuvos visuomenės sąmonėje patiria tam tikrą kaitą. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kurio tikslas buvo aprašyti „gimtosios kalbos“ sąvoką Lietuvos žmonių pasaulėvaizdyje, rezultatai. Duomenys rinkti iš Lietuvos internetinių svetainių: Apklausa. lt, Delfi.lt, Manodrabuziai.lt, Respublika.lt, Supermama.lt, Tautosjaunimas.lt, pasirinktų tekstų žanras – dažniausiai komentarai ir samprotavimai, publikavimo data: nuo 2004 m. iki 2014 m., tekstų kalba – dažniausiai lietuvių, tačiau pagal pasakymų turinį bei kitus požymius buvo aišku, kad diskurso subjektas nėra lietuviakalbis. Analizei buvo atsirinkti tik tie pasakymai, kuriuose „gimtosios kalbos“ sąvoka buvo verbalizuota, t. y. pavartotas žodžių junginys родной язык arba gimtoji kalba. Analizė atskleidė, kad pagrindinis „gimtosios kalbos“ sąvokos sandas yra: pirma, vaikystė, šeima. Tyrimas taip pat atskleidė, kad yra reikšmingi tokie žodžių junginiai: antroji gimtoji kalba, tapti antrąja gimtąją kalba, gimtosios kalbos praradimas, anglų kalbos grėsmė, raštingumas, vertybė, senamadiškas reiškinys.
8
Dini, Pietro Umberto. "Senųjų baltiškųjų Enchiridiono vertimų paralelės: dėl pasiutimo formos (vok. ӡu f luchen bewegt)". Vilnius University Open Series, № 1 (20 грудня 2018): 13–25. http://dx.doi.org/10.15388/proceedings.2018.1.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnio tikslas – ištirti, kaip vertimuose į senąsias prūsų, lietuvių ir latvių kalbas buvo perteiktas Martyno Liuterio Mažojo katekizmo „Tikėjimo išpažinimo“ skyriuje aptinkamas pasakymas ʒu fluchen bewegt (kontekste [Ich...] habe ſie erʒurnet und ʒu fluchen bewegt). Kalbamojo pasakymo semantika ir vartosena, taip pat vertimo strategijos, kurias taikė minėtų kalbų vertėjai, tiriamos kontrastyviniu ir hermeneutiniu metodais. Abelio Vilio vertimas greičiausiai buvo paveiktas skirtingų veiksnių, iš jų – pažodiškumo ir ikonizmo. Vertimui įtakos taip pat galėjo turėti fonetinės ir semantinės sąsajos su vokiečių k. Woge: beweget ~ bewogen. Atliekant analizę, straipsnyje pateikiama ir kitų kalbų kontrastyvinių pavyzdžių. Daroma išvada, kad senosios prūsų kalbos žodis pobanginnons yra Vilio kūrybinis vertimas (vok. Lehnschöpfung). Taip vertime į prūsų kalbą atsiskleidžia subtili lingvistinė senosios prūsų ir vokiečių kalbos interferencija.
9
Černiuvienė, Liucija, and Antanas Dambrauskas. "LOGINIŲ JUNGČIŲ VARTOJIMO SAVITUMAS PRANCŪZŲ IR LIETUVIŲ KALBŲ TEISĖS TEKSTUOSE: VERTIMO ASPEKTAI." Vertimo studijos 6, no. 6 (2017): 100. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2013.6.10548.
Full textAbstract:
Teisės tekstų vertimų analizė yra itin aktuali mūsų dienų vertimo teoretikams ir praktikams: daugiakalbėje Europos Sąjungoje teisės aktų vertimų į nacionalines kalbas gausu, teisės tekstų vertimas taip pat užima nemenką nacionalinių vertimo rinkų dalį. Straipsnyje analizuojama teisės tekstų vertimo specifika, konkrečiai – loginių jungčių vartojimo savitumas prancūzų ir lietuvių kalbų teisės tekstuose ir teisės tekstų vertimuose iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą. Analizė aktuali, nes loginės jungtys nemažai tirtos prancūzų kalbininkų, bet beveik nenagrinėtos lietuvių kalbininkų. Tyrimo objektas – loginių jungčių vartojimas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose prancūzų kalba ir tų sprendimų vertimai į lietuvių kalbą, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų tekstai lietuvių kalba. Gauti rezultatai gretinami siekiant nustatyti loginių jungčių vartojimo savitumą prancūzų ir lietuvių kalbų teisės tekstuose ir ištirti, ar vertėjai laikosi lietuvių teisės kalbai būdingų normų, ar jų vertimams būdinga prancūzų teisės kalbos interferencija.
10
Heikkilä, Anna-Maija, Jouni Nousiainen, and Satu Pyörälä. "Kallis utaretulehdus." Suomen Maataloustieteellisen Seuran Tiedote, no. 26 (January 31, 2010): 1–4. http://dx.doi.org/10.33354/smst.75787.
Full textAbstract:
Utaretulehdus on Suomessa yleisin lypsylehmien poiston syy; kaikista poistoista tehdään utaretulehduksen vuoksi runsas viidennes. Utaresairauksista kertyy myös eniten hoitomerkintöjä, niin ikään noin viidennes kaikista hoidoista. Lypsylehmien yksittäisistä sairauksista äkillinen utaretulehdus on yleisin. Utaretulehdus aiheuttaa maidontuottajalle taloudellisia menetyksiä hoitokustannusten, tuotosmenetysten, lisätyön ja ennenaikaisten poistojen kautta. Tämän tutkimuksen tavoitteena oli määrittää arvot näille menetyksille sekä ratkaista, milloin sairastunut lehmä kannattaa hoitaa ja milloin vastaavasti korvata uudella eläimellä. Tutkimusmenetelmänä oli dynaaminen optimointi. Tutkimusaineisto optimointimallin muuttujien määrittämiseksi kerättiin ProAgrian seuranta-aineistoista, hintatilastoista ja aikaisemmista tutkimuksista. ProAgrian aineisto käsitti ajanjakson 1.9.2003–31.8.2005 ja sisälsi tiedot lehmien poistoista, poiston syistä ja utaretulehdukseen liittyvistä hoitomerkinnöistä. Aineistossa oli mukana 69 490 ayr-shirelehmää ja 22 789 holstein-friisiläislehmää. Aikaisempia tutkimustuloksia hyödynnettiin muun muassa lehmien tuotosten ennustamisessa ja utaretulehduksen aiheuttamien tuotosmenetysten arvioinnissa. Tutkimuksessa tarkasteltiin lehmien kuutta ensimmäistä lypsykautta. Laskelmat tehtiin vuoden 2008 hintatasossa. Keskimääräinen hoitoprosentti (hoitoja/100 lehmää) oli ayrshirelehmillä 30,8 % ja holstein-friisiläislehmillä 37,5 %. Noin 20 % lehmistä hoidettiin äkillisen utaretulehduksen vuoksi ja noin 10 % umpeenmennessä. Piilevän tai kroonisen utaretulehduksen vuoksi hoidettujen lehmien osuudet olivat vähäisiä. Utaretulehduksen esiintyminen, samoin kuin tulehduksen vuoksi tehdyt eläimen poistot, lisääntyivät lehmän poikimakertojen myötä. Vakavan tulehduksen vuoksi poistettiin lypsykausittain 1-8 % lehmistä. Osuus kasvoi noin kaksinkertaiseksi, kun huomioon otettiin kaikki poistot, joiden syyksi karjanomistaja oli ilmoittanut utaretulehduksen. Tapauskohtaiset utaretulehduksen kustannukset vaihtelivat sen mukaan, mistä lypsykaudesta ja millaisesta tulehduksesta tai hoidosta oli kyse. Jos lehmää ei poistettu tulehduksen takia, menetykset vaihtelivat välillä 270–670 €/tapaus. Jos lehmä hoidoista huolimatta päätyi poistettavaksi, menetykset kasvoivat oleellisesti. Suurimmillaan poiston aiheuttama lisäkustannus oli ensimmäistä lypsykauttaan lypsävillä lehmillä vaihdellen uudistushiehon hinnan mukaan 1 560 eurosta 1 750 euroon. Utaretulehdukseen sairastuneiden lehmien hoitaminen oli taloudellisempaa kuin niiden korvaaminen ensikolla. Syynä tähän olivat korkeat uudistuskustannukset, maitotuotoksen kasvu lehmän iän myötä ja se, että myös korvaava lehmä tietyllä todennäköisyydellä sairastui utaretulehdukseen. Mallin avulla voidaan arvioida karjakohtaisia menetyksiä, kun tapauskohtaiset kustannukset painotetaan lehmien jakaumalla lypsykausittain, tulehdustyypeittäin ja lehmän poistotavan mukaan. Tutkimusaineiston mukaisen jakauman perusteella kokonaiskustannus on 100 lehmän karjassa noin 22 000 €/vuosi. Lehmien kokonaismäärän ja rotujakauman avulla voidaan vastaavasti arvioida utaretulehduksen aiheuttamat kokonaismenetykset. Toukokuun 2009 lypsylehmien määrän perusteella (290 000) kokonaiskustannukset karjanomistajille ovat noin 65 milj. € vuodessa. Utareterveyden parantuminen toisi siten huomattavia säästöjä maidontuottajille, joita kannattavuusongelmat epävakaassa markkinatilanteessa muutoinkin rasittavat.
11
Dručkutė, Genovaitė. "L’Écriture de voyage d’après Les Mémoires de Joseph Frank." Literatūra 50, no. 4 (2008): 13. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2008.4.7818.
Full textAbstract:
Straipsnyje Jozefo Franko Memuarai analizuojami kaip pasakojimas apie kelionę. Susitelkiama į vilnietiškąjį laikotarpį, apimantį 1804–1823 metus, kai daktaras Frankas dirbo Vilniaus universiteto profesoriumi. Aptarus žanrinius Memuarų ypatumus, parašymo aplinkybes, autoriaus tikslą ir vertimus iš prancūzų kalbos į kitas kalbas, toliau tiriama keliautojo žvilgsnio struktūra, nagrinėjama centro ir periferijos problema. Keliautojo žvilgsnį apibūdina nuostaba, pastanga lyginti ir vertinti. Į jo akiratį patenkanti aplinka vertinama sumaišties, kaitos, suirutės, nepastovumo, maišto ir tvarkos opozicijomis. Vilnius ir universitetas laikomi bandymų lauku, tam tikra antiutopija. Franko Memuaruose Vilniaus universitetas iškyla kaip miesto centras, pažangių idėjų kūrimo ir įgyvendinimo vieta.
12
Mikutaitė, Dovilė, and Liucija Černiuvienė. "ŽARGONO VERTIMO PROBLEMOS: MENINIŲ FILMŲ „BANLIEUE 13“ IR „BANLIEUE 13. ULTIMATUM“ VERTIMŲ ANALIZĖ." Vertimo studijos 8, no. 8 (2017): 98. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2015.8.9998.
Full textAbstract:
Audiovizualinių vertimų tyrimų XXI a. pradžioje nuolat gausėja. Analizuojami įvairūs aspektai: subtitravimo, įgarsinimo, dubliavimo ypatumai, įvairi vertimo problematika. Kai kalbama apie meninių filmų vertimą, filmų veikėjų dialoguose aiškiai atsispindi šnekamosios ir rašytinės kalbos skirtis. Straipsnyje analizuojami dviejų prancūzų filmų vertimai į lietuvių ir rusų kalbas („Banlieue 13“ subtitrai ir „Banlieue 13. Ultimatum“ įgarsintas vertimas). Pasirinktas žargono vertimo specifikos aspektas. Nekonvencionali filmo veikėjų kalba, pirma, yra nemenkas galvosūkis vertė- jui. Antra, Lietuvoje susiklosčiusi tam tikra vertimo tradicija – verčiant vengti pernelyg grubių žodžių ar pasakymų, nevartoti iš kitų kalbų atėjusių žargonizmų ar keiksmažodžių. Tikslinga lyginti vertimus į lietuvių kalbą su vertimais į rusų kalbą, nes rusų vertimo tradicija iš esmės yra mažiau varžoma kalbos konvencionalumo principų. Siekiama nustatyti, ar kalbamu atveju vertėjai buvo paveikti vertimo tradicijų ir ar tą įtaką iš dalies galėjo lemti techniniai suvaržymai, būdingi verčiant subtitravimui ir įgarsinimui. Be to, siekiama atsakyti į klausimą, ar verčiant žargoną bendrine kalba nėra iškraipoma visa audiovizualinio kūrinio prasmė.
13
Paulson, Susan. "Giorgos Kallis, Degrowth." Environmental Values 29, no. 2 (2020): 244–46. http://dx.doi.org/10.3197/096327120x15752810323995.
Full text
14
Černiakova, Viktorija, and Jonė Grigaliūnienė. "PREZIDENTINĖ RETORIKA : DALIOS GRYBAUSKAITĖS IR BARACKO OBAMOS KALBŲ RAKTAŽODŽIŲ ANALIZĖ." Vertimo studijos 9, no. 9 (2017): 75. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2016.9.10434.
Full textAbstract:
Prezidentų retorika tiriama jau ne vieną dešimtmetį ir pastaraisiais metais sulaukia didesnio kalbininkų, politologų ir kitų sričių mokslininkų dėmesio. Jie, remdamiesi lingvistiniu ir (arba) politologiniu požiūriais, atlieka politikų kalbų analizę, siekdami nustatyti kalbų raktažodžius, įvairių leksinių vienetų savybes bei ypatumus ir kt. Straipsnyje nagrinėjamos dviejų prezidentų – Dalios Grybauskaitės ir Baracko Obamos – inauguracinės kalbos ir metiniai pranešimai, daugiausia dėmesio skiriant prezidentų kalboms ir jų kalbų raktažodžiams, nustatytiems naudojantis programinių priemonių paketu WordSmith Tools. Remiantis nustatytais kalbų raktažodžiais ir palyginus prezidentų inauguracines kalbas ir metinius pranešimus, straipsnyje pristatomi dviejų prezidentų kalbų ir retorikos ypatumai. Siekiant šio tikslo buvo taikomi kalbų kiekybinės, kokybinės (kalbų turinio) ir lyginamosios analizės metodai.
15
Maskaliūnienė, Nijolė. "APSKAITOS TERMINŲ ŽODYNAS MAŠININIAM VERTIMUI." Vertimo studijos 1, no. 1 (2017): 25. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2008.1.10616.
Full textAbstract:
Mašininio vertimo idėja, puoselėjama jau nuo XX a. trečiojo dešimtmečio, praktiškai buvo įgyvendinta aštuntajame, kompiuterizuojant pasaulyje labiausiai vartojamas kalbas, tokias kaip anglų, ispanų, prancūzų, rusų ir kai kurias kitas.2 Pastaraisiais metais ir Lietuvoje kuriamos mašininio vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą programos (pavyzdžiui, Tildės biuro „Vertimo vedlys“, VDU „Internetinė informacijos vertimo priemonė“), sulaukusios didelio vartotojų susidomėjimo, palaikymo ir kritikos3. Nesigilinant į mašininio vertimo sistemų veikimo principus ir vertimo į lietuvių kalbą programų kūrimo subtilybes (jos gana išsamiai aprašytos keliuose pastarųjų metų straipsniuose, žr.: Rimkutė, Kovalevskaitė 2007; Daudaravičius 2006; Utka, Bartuškaitė 2006), šiame straipsnyje remiantis finansų apskaitos terminų žodyno rengimo pavyzdžiu aptariamas vieno svarbiausių mašininio vertimo sėkmės garantų – tinkamo elektroninio žodyno – parengimas.
16
Montero, Mercedes, Manuel Díaz-Curiel, David Guede, et al. "Effects of Kalsis, A Dietary Supplement, on Bone Metabolism in the Ovariectomized Rats." Journal of Osteoporosis 2012 (2012): 1–7. http://dx.doi.org/10.1155/2012/639427.
Full textAbstract:
We studied the ability of Kalsis, a food supplement that contains selenium, citric acid, and vitamin E, to prevent the effects of ovariectomy on bone loss. Six-month-old, Wistar female rats were studied. Groups (n=12): SHAM: sham-operated rats; OVX: ovariectomized rats, treated with vehicle; OVX + Kalsis: ovariectomized rats treated with Kalsis (25 mg/kg/day) for 3 months. Bone mineral density (BMD) was determined by DXA in lumbar spine and femur. Computerized microtomography (μCT) in femur and serum osteocalcin (BGP), aminoterminal propeptide of procollagen I (PINP),β-isomer of carboxyterminal telopeptide of collagen I (CTX), and 5b isoenzyme of tartrate-resistant acid phosphatase (TRAP) were performed. Treatment with Kalsis prevented BMD loss in OVX group.μCT showed a decrease in BV/TV, and trabecular number, and an increase in trabecular separation in OVX rats. Kalsis administration attenuated partially bone loss observed byμCT due to ovariectomy. BGP, PINP, and the resorption index (CTX/TRAP) were increased in OVX group. Treatment with Kalsis maintained this increase. The mechanism of action of this supplement is not through a decrease in bone remodelling rate. The antioxidant action of this food supplement, due to the synergism of all its components, as a cause of its beneficial effect is suggested.
17
ΓΕΩΡΓΑΝΤΑ, ΑΘΗΝΑ. "Ο ΚΑΛΒΟΣ ΚΑΙ ΟΙ ΚΑΡΜΠΟΝΑΡΟΙ. ΣΥΜΒΟΛΙΚΕΣ ΛΕΞΕΙΣ ΤΩΝ ΩΔΩΝ". Μνήμων 27 (1 січня 2005): 55. http://dx.doi.org/10.12681/mnimon.812.
Full textAbstract:
<p>Athéna Georganta, Kalvos et la Charbonnerie européenne</p><p>La présente étude tente d'éclairer les liens avec la Charbonnerie d'undes plus grands poètes de la littérature néohellénique. Il s'agit du poèteromantique Andréas Kalvos, qui était membre de la Charbonnerie italienneet avait participé à la révolution de carbonari italiens (1820-1821).Dans les études néohelléniques, on prit connaissance tardivement, c'està-dire dans les années I960, de l'engagement de Kalvos avec la Charbonnerieitalienne. Ceci grâce aux longues recherches dans les archivesitaliennes effectuées par un historien grec (K. Porfyris).Kalvos fut élevé, éduqué et formé dans les grands centres politiqueset culturels de l'Europe occidentale du début du XIXème siècle (en Italie, à Londres, à Genève, à Paris). Sa vie et son oeuvre restent, jusqu'ànos jours, le plus grand mystère de la littérature néohellénique. Unebonne partie de ce mystère est liée à son identité et à sa formation deCarbonaro.La production poétique de Kalvos est contenue dans deux petitsrecueils d'Odes publiés à Genève en 1824 et à Paris en 1826. Un chercheurgrec (L. Zafeiriou) découvrit récemment, en 2002, le premier poèmeque Kalvos écrivit en grec, publié à Londres en 1819. Il est à noter quele catéchisme symbolique des Carbonari fut enregistré même dans cepetit poème écrit en Angleterre, où se réfugiaient à l'époque de nombreuxrévolutionnaires italiens. La Charbonnerie évolua aussi dans le milieu desexilés à Londres.Le présent article est extrait d'une recherche qui concerne les relationsde Kalvos avec les sociétés des Carbonari italiens et français, aussibien qu'avec les Carbonari de Genève (la ville suisse était alors le siègede Philippe Buonarroti). En même temps, le but littéraire de ma rechercheest de déchiffrer les codes cachés de la Charbonnerie dans l'oeuvrepoétique de Kalvos; c'est-à-dire, interpréter ses vers aussi à la lumièredu symbolisme sibyllin du carbonarisme.L'article expose d'abord les relations peu connues de Kalvos avecles anciens Carbonari du journal Le Globe. Ensuite, il se focalise sur lepremier recueil d'Odes kalviennes, celui de Genève. L'interprétation proposéese réfère au symbole de la Vertu et à la triade sacrée des Carbonari(Foi, Espérance, Charité). L'examen de dix Odes révèle plusieurs exemplessignificatifs. La perspective de recherche se base sur des sources primairesrelatives au rituel et au catéchisme des Carbonari italiens et français.L'article conclut que les mots sacrés et les symboles de la Charbonneriequi furent incorporés dans les Odes de Kalvos sont en nombresimpressionnants. Ils nous permettent de considérer son oeuvre commel'un des rares documents, peut-être même le seul texte poétique, issu del'histoire de la Charbonnerie.</p>
18
Djung, Philip K. H. "Pandangan Kalvin Tentang Hari Sabat." Veritas : Jurnal Teologi dan Pelayanan 13, no. 2 (2012): 189–201. http://dx.doi.org/10.36421/veritas.v13i2.265.
Full textAbstract:
Sabat telah menjadi topik debat yang hangat sejak zaman Reformasi. Pandangan Reformator John Calvin pun sering dikutip baik oleh mereka yang setuju maupun yang tidak setuju dengan pandanganya. Hal ini lebih disebabkan oleh kompleksitas pandangannya dan juga luasnya cakupan penulisan Calvin tentang topik ini. Selain itu, sikapnya dalam menjaga hari Sabat juga turut dipertanyakan. … Dalam tulisan ini saya akan menunjukkan bahwa bagi Calvin, sejauh itu menyangkut “istirahat rohani,” ibadah komunal, dan perbuatan baik, maka hukum ke-4 masih berlaku bagi orang Kristen hari ini dan seharusnya dijalankan dengan penuh ketekunan, namun bukan legalistik ataupun takhayul. Artikel ini akan membahas pengertian Calvin tentang tujuan perintah ke-4, diikuti dengan tiga fungsi hukum tersebut beserta penerapannya. Kemudian, saya akan menarik kesimpulan dari keseluruhan pembahasan.
19
Windayanti, Windayanti, Ignatius Ario Sumbogo, and Nikolas Ivan Waskita Adiyasa. "Kajian Budaya Organisasi Dalam Upaya Peningkatan Kinerja Pegawai Di Kalbis Institute." Jurnal Manajemen Strategi dan Aplikasi Bisnis 2, no. 2 (2019): 193–202. http://dx.doi.org/10.36407/jmsab.v2i2.96.
Full textAbstract:
This study aims to analyze the process of forming organizational culture at the Kalbis Institute, as well as providing advice and input on the application of work culture in improving employee performance at the Kalbis Institute. This study uses a qualitative approach with a qualitative descriptive design format through in-depth interviews and in-depth observation (participant-observers) that will be conducted to research informants. Data validity and data credibility are tested using triangulation techniques. The conclusion of this study is the application of organizational culture and employee performance at Kalbis Institute is good enough.
20
Ricks, David. "Ο kalvos sta ichni tou ‘longinou’: Enas anthropos ton grammaton stin evropi tou 19ou aiona (‘Kalvos in the footsteps of “Longinus”: A man of letters in nineteenth-century Europe’), Angela Yioti (2019)". Journal of Greek Media & Culture 6, № 2 (2020): 279–81. http://dx.doi.org/10.1386/jgmc_00017_5.
Full textAbstract:
Review of: Ο kalvos sta ichni tou ‘longinou’: Enas anthropos ton grammaton stin evropi tou 19ou aiona (‘Kalvos in the footsteps of “Longinus”: A man of letters in nineteenth-century Europe’), Angela Yioti (2019) Athens: Antipodes, 478 pp., ISBN 978-618-5267-05-6, p/bk, €18.00
21
Nauckūnaitė, Zita. "KALBOS DIDAKTIKA: KALBOS UGDYMO PARADIGMŲ KAITA IR KALBOS MOKYMO(SI) LOGIKA." Acta Paedagogica Vilnensia 34, no. 34 (2015): 49. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2015.34.8342.
Full text
22
Y Gasset, Jose Ortega. "VERTIMO SKURDAS IR SPINDESYS." Vertimo studijos 5, no. 5 (2017): 130. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2012.5.10565.
Full textAbstract:
Didžiulis ispanų filosofo Jose Ortegos y Gasseto ( Jose Ortega y Gasset, 1883–1955) intelektinis palikimas aprėpia daugybę sričių – estetiką, filosofiją, istoriosofiją, kultūrologiją, politiką, sociologiją. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, svarbiausiu jo indėliu į Vakarų Europos minties raidą laikytina garsioji estetinė esė „Meno dehumanizavimas“ („La deshumanizacion del arte“, 1925) ir filosofinė studija „Masių sukilimas“ („La rebelion de las masas“, 1930). Plėtodamas savo filosofines koncepcijas, ilgainiui Ortega y Gassetas atsigręžė į kalbą kaip į svarbiausią filosofinio tyrimo įrankį, o susidūręs su savo darbų vertimais į kitas Europos kalbas (daugiausia į vokiečių), ėmė gilintis į kalbos ir vertimo problemas. Šių apmąstymų rezultatas – vertimui skirta esė „Vertimo skurdas ir spindesys“ („Miseria y esplendor de la traduccion“, 1939 m.). 1940 m. ją pirmą sykį išspausdino leidykla „Coleccion austral“ rinkinyje „Pašaukimų knyga“ („El libro de las misiones“) kartu su kitais dviem Ortegos y Gasseto darbais – „Bibliotekininko pašaukimas“ („Mision del bibliotecario“) ir „Universiteto pašaukimas“ („Mision de la Universidad“). Nuo tada visi trys darbai spausdinami kartu, o pati knyga sulaukė daugybės pakartotinių leidimų.
23
Šatavičius, Egidijus. "Ankstyvosios priešistorės objektų tyrimai Kalvių apyežeryje." Archaeologia Lituana 15 (January 1, 2015): 7–20. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2014.15.4880.
Full textAbstract:
Lietuvoje ankstyvosios priešistorės objektų tyrimai nepasižymi pastovumu ir geografiniu tolygumu. Iki šiolei dauguma tyrinėtų akmens amžiaus objektų telkiasi pietinėje šalies dalyje, kur plačiose ledyno tirpsmo vandenų suklostytose smėlingose-žvyringose lygumose gausu titnago žaliavos. Be to, lengvuose dirvožemiuose išsibarsčiusius priešistorinius dirbinius nesunku ir aptikti, ypač jeigu paviršinis žemės sluoksnis paveiktas erozijos. Dauguma šių priešistorinių objektų lokalizuoti didesnių upių ir ežerų pakrantėse. Kita akmens amžiaus vertybių santalkos vieta yra Vidurio Lietuvos didžiųjų upių (Nemuno, Neries, Šventosios) pakrantės. Tyrinėtų ankstyvosios priešistorės objektų gausa išsiskiria ir kai kurių didžiųjų krašto ežerų (Biržulio, Kretuono) ar mažesnių pratekamų ežerų (Jara) pakrantės. Tačiau iki šiolei akmens amžiaus tyrinėtojams beveik nepažįstami yra atokiau nuo pagrindinių vandens arterijų esantys šalies regionai, ypač glacialinių kalvynų zona. Kaip tik viename iš tokių regionų ir tyvuliuoja Kalvių ežeras, kurio pakrantėje buvo surasta ir tyrinėta viena seniausių šiame regione akmens amžiaus gyvenviečių. Šiuo metu tai bene vienintelis finalinio paleolito paminklas Vidurio Lietuvoje, esantis atokiau nuo didžiųjų krašto upių (Nemuno, Neries) ir lokalizuotas aukštumų (glacialinio-fliuvioglacialinio kalvyno) zonoje. Šio straipsnio tikslas – kuo plačiau aptarti ir nušviesti bei pristatyti mokslo ir plačiajai visuomenei Kalvių apyežeryje surastus ankstyvosios priešistorės objektus bei plačiau tyrinėtos Kalvių gyvenvietės archeologinių tyrimų medžiagą. Taip pat tikimės, kad šis straipsnis prisidės prie archeologinių tyrimų medžiagos publikavimo ir pagausins archeologijos šaltinių bazę, nes pastaruoju metu Lietuvoje susiklostė keista situacija, kai kiekvienais metais tiriama ne mažiau kaip šimtas objektų, o tyrimų medžiagos niekas neskelbia.
24
Suci Aulia, Andis, and Sukirno Sukirno. "PELAKSANAAN PENDAFTARAN TANAH OLEH PEMEGANG HAKNYA DI DESA NANGA KALIS KECAMATAN KALIS KABUPATEN KAPUAS HULU." NOTARIUS 13, no. 2 (2020): 479–92. http://dx.doi.org/10.14710/nts.v13i2.30563.
Full text
25
Černiuvienė, Liucija. "MICHELIO HOUELLEBECQ’O ROMANO SOUMISSION VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ STILISTIKA." Literatūra 58, no. 4 (2017): 58. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2016.4.10457.
Full textAbstract:
2015 m. Prancūzijoje išleistas garsaus prancūzų rašytojo Michelio Houellebecq’o romanas Soumission sulaukė kontroversiškų vertinimų: vienų romanas vadinamas distopija, kitų – šiuolaikinės vakarietiškos visuomenės kritika, dar kitų – provokacija dėl musulmonų vaidmens kūrinyje. Romaną iš karto imta versti į įvairias kalbas. Lietuvių kalba jį pavadinimu Pasidavimas 2015 m. išleido leidykla „Kitos knygos“ (iš prancūzų kalbos vertė Goda Bulybenko). Vertimas į lietuvių kalbą taip pat sulaukė kontroversiškų atgarsių: viena vertus, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ekspertų knyga buvo įtraukta į vertingiausių verstinių knygų sąrašą, kita vertus – vertimo recenzijos itin teigiamos nebuvo, pastebėta vertimo klaidų. Tad aktualu paanalizuoti detaliau, kokį Houellebecq’ą teks skaityti lietuvių skaitytojui: ar tokį, kokį jį skaito prancūzai, ar kiek kitokį. Vertimo analizei pasirinktas stilistikos aspektas: bus siekiama aptarti Houellebecq’o stilių remiantis Rogerio Célestino bei Juremiro Machado Da Silvos darbais apie šį rašytoją ir ištirti vertimo į lietuvių kalbą stilistikos specifiką remiantis lietuvių mokslininkų Juozo Pikčilingio, Aldonos Paulauskienės bei prancūzų vertimo teoretiko Henri Meschonnico įžvalgomis apie meninio teksto stilių ir poetiką. Tikimasi, kad tokia vertimo analizė padės atsakyti į klausimą, ar skaitytojas gali tikėtis lietuvių kalba skaityti tikrąjį Houellebecq’ą.
26
Goodman, Nelson. "Meno kalbos." Problemos 26 (September 29, 2014): 106–19. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1981.26.6299.
Full textAbstract:
Publikuojamoje N. Goodmano knygos ištraukoje aprašomos meno kalbos, t. y. kuo ir kaip pasireiškia menas. Viena iš meno kalbų yra žymėjimas: tai – vaizdavimo šerdis, kuri nėra priklausoma nuo panašumo. Kopijavimo modeliu pagrįsta vaizdavimo teorija nesugeba apibrėžti tai, kas kopijuojama. Aprašoma fikcijos, vaizdavimas, išradingumas, realizmas. Neapibrėžto žymėjimo atvejai traktuojami taip pat kaip nulinio žymėjimo atvejai. Atvaizdai yra paveikslai, funkcionuojantys panašiai kaip aprašai. Paveikslas, kaip ir bet koks kitas žymeklis, visuomet gal kelti du klausimus: ką jis vaizduoja (ar aprašo) ir kokios rūšies atvaizdas (ar aprašas) jis yra. Vaizduodamas paveikslas nurodo tam tikrą objektų klasę, kartu priklausydamas tam tikrai paveikslų klasei ar klasėms. Efektyvus aprašymas ir vaizdavimas reikalauja išradingumo. Klasifikacija implikuoja pasirinkimą, o taikydami žymeklį ne tik pavadiname, bet ir atliekame klasifikavimą. Objektas bei jo aspektai priklauso nuo organizavimo, o visi žymekliai yra organizavimo priemonės. Realistinis vaizdavimas priklauso ne nuo imitavimo, iliuzijos sudarymo ar informacijos, bet nuo įtaigos.
27
Kul, Eyüp. "Rize Kalesi." Karadeniz Arastirmalari Merkezi 15, no. 58 (2018): 26–49. http://dx.doi.org/10.12787/karam1253.
Full text
28
SOLMAZ, Gürsoy. "Avnik Kalesi." Journal of Turkish Research Institute, no. 13 (January 1, 1999): 287. http://dx.doi.org/10.14222/turkiyat465.
Full text
29
Butalia, Urvashi. "Kali's revenrge." Index on Censorship 25, no. 4 (1996): 144–45. http://dx.doi.org/10.1080/03064229608536130.
Full text
30
Tzachou-Alexandri, Olga E. "A kalpis from Piraeus Street by Polygnotos." Annual of the British School at Athens 97 (November 2002): 297–308. http://dx.doi.org/10.1017/s006824540001741x.
Full textAbstract:
The kalpis published here was found in 1961 in Piraeus Street. The scene depicted on the body of the vase comprises four young women. The principal person, around whom the representation is organised, is a woman seated on a chair. She wears a chiton and a himation, has a diadem on her head and her two hands hold a larnax on her knees. The other three women are standing. They are dressed in pepla and the two on the right also wear diadems. The one standing in front of her holds an exaleiptron. High up in the background above the head of the seated woman hangs a wreath. The artistic style recalls Polygnotos and a comparison with his other works dates our kalpis to the decade 450–440 BC, in his early period. The graffito on the mouth of the vase, ON…I, is a known trade mark and probably concerns its price. The scene, which is set in a gynaeceum, is interpreted as the adornment of a bride, and is one of the earliest such representations known. It was probably inspired by wall painting. The Piraeus Street kalpis has now answered the question of the origin of this type of gynaeceum scene, which must be ascribed to Polygnotos himself and not to one of the artists of his Group.
31
Hartt, Maxwell. "A review of Degrowth. By Giorgos Kallis." Economic Geography 95, no. 2 (2018): 202–3. http://dx.doi.org/10.1080/00130095.2018.1537714.
Full text
32
Almeida, Márcio Lino de. "Em defesa do decrescimento." Revista de Estudos AntiUtilitaristas e PosColoniais 11, no. 1 (2021): 212. http://dx.doi.org/10.51359/2179-7501.2021.248616.
Full text
33
Murmulaitytė, Daiva. "Lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių naujadara ir bendrinės kalbos normos." Baltu filoloģija 28, no. 2 (2019): 107–22. http://dx.doi.org/10.22364/bf.28.2.03.
Full text
34
Ignotaitė, Indrė. "Interneto anglų kalbos įtaka keičiant interneto lietuvių kalbos kultūrą." LOGOS 97 (2018): 175–89. http://dx.doi.org/10.24101/logos.2018.80.
Full text
35
Drazdauskienė, Marija Liudvika. "Fatinė kalbos funkcija ir jos sociokultūrinis turinys." Problemos 25 (September 29, 2014): 21–28. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1980.25.6274.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjama fatinė kalbos funkcija, kuri apibrėžiama kaip viena iš kalbos funkcijų, kuri skiriasi nuo komunikacinės tuo, kad pasireiškia situacijose, kai nesiekiama iš karto perduoti informacijos, o siekiama palaikyti normalias bendravimo sąlygas, parengti klausantįjį informacijai. Lingvistinėje fatinės funkcijos interpretacijoje iškyla kalbos originalumo ir štampų, kalbos vieneto apimties, kalbos ženklo daugiaprasmiškumo, kontekstinių reikšmių ir kiti klausimai. Remiantis šios funkcijos tyrinėjimais, galima pagrįsti tam tikras supozicijas kalbos kilmės, kalbos ir mąstymo bei kalbos mechanizmo ir praktikos klausimais. Analizuojamos fatinės kalbos funkcijos socialinės-kultūrinės reikšmės, aptariami objektyvūs ir subjektyvūs jų implikacijų šaltiniai bei sąlygos. Dažniausiai fatinė kalba kaip priemonė būna naudojama norint susipažinti su pašnekovu ir pajusti jo ketinimus, tam pasitelkiamos pagrindinės jos funkcijos: savisauga, mandagumas, pramoga, komunikabilumas, priedanga, socialinės ir etinės priklausomybės įtvirtinimas. Svarbiausiu dalyku komunikuojant išskiriamas geras, formalus tonas, tik jis gali sumažinti įvairų intymumo aspektą; geras tonas – tai dėmesys, pagarba, atstumas.
36
Daunienė, Z. "Apie veiksmažodžių konstrukcijų su prielinksniais k ir y mokymą lietuviškose mokyklose." Psichologija 4 (January 6, 2016): 75–84. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1963.4.8871.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamos rusų kalbos veiksmažodinės konstrukcijos su prielinksniais к ir у ir jų ekvivalentai lietuvių kalboje. Šios veiksmažodinės konstrukcijos neretai sudaro tam tikrų sunkumų lietuviams, besimokantiems rusu kalbos. Tiksliai nežinodami šių dviejų rusų kalbos prielinksnių reikšmės ir vartojimo, lietuviai dažnai rusų kalbos veiksmažodines konstrukcijas su prielinksniais к ir у pakeičia savo gimtosios kalbos atitinkamomis konstrukcijomis, todėl atsiranda nemaža sintaksės klaidų. Straipsnyje nagrinėjamos rusų kalbos veiksmažodinės konstrukcijos su prielinksniais к ir у, išreiškiančios įvairiausius prasminius santykius, ir paraleliai duodami jų atitikmenys lietuvių kalboje. šio tipo lietuviškos konstrukcijos gali turėti tiek prielinksninę, tiek neprielinksninę formą; antra vertus, rusų kalbos prielinksnis к turi net kelis atitikmenis lietuvių kalboje (prie, pas, į), o prielinksnis y irgi į lietuvių kalbą verčiamas įvairiai (prie, pas, iš ir pan.). Straipsnyje lygiagrečiai apžvelgiamos dvi šių konstrukcijų paralelės rusų ir lietuvių kalbose, būtent: rusų kalbos veiksmažodinės konstrukcijos su prielinksniais к ir у ir lietuvių kalbos konstrukcijos su prielinksniais prie ir pas, išreiškiančios erdvinius ir objekto erdvinius santykius. Straipsnio pabaigoje pateikti įvairūs pratimai, liečiantys veiksmažodžių valdymą rusų ir lietuvių kalbose, kad besimokantieji įprastų taisyklingai vartoti minėtas rusų kalbos veiksmažodines konstrukcijas.
37
Kavaliauskienė, Galina, and Ligija Kaminskienė. "Translation as a learning tool in English for specific purposes." Kalbotyra 57, no. 57 (2007): 132. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2007.7566.
Full textAbstract:
Susidomėjimą vertimu kaip metodu anglų kalbos mokyme ir mokymesi specialiesiems tikslams (ESP) skatina jo privalumai – aiškumas bei tikslumas. Šiame straipsnyje analizuojami studentų vertinimai, kokias užduotis atliekant jiems prisireikia gimtosios kalbos anglų kalbos užsiėmimuose. Tyrimas rodo, kad visiems besimokantiems gimtoji kalba (L1) yra paranki, tačiau tai, kiek ja remiamasi, priklauso nuo antrosios kalbos (L2) žinių. Gautų duomenų analizė atskleidžia, jog tariamai subjektyvus studentų gimtosios kalbos poreikis užsienio kalbos mokymesi yra pastovus kokybinis ir vertybinis faktorius ir gali būti tiksliai matuojamas Socialinių mokslų statistinio paketo (SPSS) pagalba.
38
Kontutytė, Eglė. "Ar yra praktinė kalbotyros kalba? Bandymas vertikaliai suskirstyti kalbotyros kalbą kaip dalykinę kalbą." Kalbotyra 59, no. 59 (2008): 164. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2008.7604.
Full textAbstract:
Vienas iš dalykinės kalbos teorijos uždavinių yra apibrėžti dalykinės kalbos tyrimo objektą, t. y. nustatyti dalykinės komunikacijos situacijas, kurių kalba yra tiriama. Norint suskirstyti kalbotyros mokslo kalbą kaip dalykinės kalbos atmainą, remiamasi L. Hoffmanno vadinamuoju vertikalaus skirstymo modeliu, pagal kurį išskiriami penki skirtingo dalykiškumo laipsnio sluoksniai. Sluoksnį laikant tekstų žanrų, kurie kuriami tam tikru tikslu, visuma, išskiriami tokie kalbotyros kalbos sluoksniai: kalbotyros teorijos kūrimo kalba, kalbos aprašymo kalba, kalbotyros mokymo kalba, kalbos praktikos kalba, kalbotyros mokslo populiarinimo kalba, kalbos mokymo kalba. Aprašant atskirus sluoksnius, pateikiami tipiškiausi vokiečių ir lietuvių kalbų tekstų žanrų pavyzdžiai. Išanalizavus vokiškų ir lietuviškų kalbotyros tekstų žanrų pavyzdžius, nustatyti vokiečių ir lietuvių kalbotyros kalbų vertikalių sluoksnių bei atskirų tekstų žanrų panašumai ir skirtumai.
39
Georganta, Athina. "The Romantic and British Sublime in Kalvos' Odes." Classica Cracoviensia 22 (October 29, 2020): 197–234. http://dx.doi.org/10.12797/cc.20.2019.22.08.
Full textAbstract:
The Romantic and British Sublime in Kalvos' Odes
 In terms of the sublimity of his verses, the Modern Greek poet Andreas Kalvos (1792–1869) can be compared to the greatest poets of Modern European Literature. He rose to the peak of the Modern Greek Parnassus thanks to two short poetry collections. The first series of his Odes was published in Geneva in 1824 and the second one in Paris in 1826. Earlier, from 1816 to 1820, he had lived in London, during the full development of British Romantic lyricism. The poet’s fame, his enduring influence, and the constantly renewed interest in his poetry are due in large part to the great achievement of sublimity in his Odes. At present, the sublime is considered a critical concept with which to approach the works of the Romantic canon. In the following study, through the microscopic analysis of a Kalvian image, I intend to firstly reveal the dynamics of the particular British sublime. At the same time, I will trace the dedication of the Romantics to the theory of Longinus and the creative revival of the longinian sublime in Kalvos’ Odes.
40
Ignatova, Natalija. "MONOLOGINĖS SAKYTINĖS KALBOS PARAMETRŲ IR INDIVIDUALIŲ PSICHOLOGINIŲ YPATUMŲ RYŠIAI." Psichologija 20 (January 1, 1999): 51–66. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1999..4432.
Full textAbstract:
Šiame darbe tiriamas asmens ir jo kalbos charakteristikos psichologinių ir fiziologinių aspektų ryšys. Norint sukurti išsireiškimo testą, kuris padėtų nustatyti žmogaus kalbos elgseną, buvo atlikta lyginamoji kalbos, psichologinių, fiziologinių ir psicho-fiziologinių parametrų analizė. Tyrime dalyvavo 25 žmonės (30-60 metų, įvairių įmonių vadovai). Kiekvienai parametrų grupei analizuoti buvo naudoti keli skirtingi metodai. Buvo rasti keli vertingi kalbos aktyvumo organizavimo skirtumai tarp vyrų ir moterų grupių. Taip pat rastos kalbos ir individualių psichologinių ypatumų sąsajos. Tolimesni tyrimai gali pateikti patikimų kriterijų, padedančių išskirti asmenines savybes, vertinant kalbos manieras.
41
Norkaitienė, Irena Marija. "Lietuvių kalbos dalyvinės sistemos semantikos ir formos ypatumai gretinant su vokiečių kalbos dalyviais." Kalbotyra 60, no. 60 (2009): 57. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2009.7625.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama lietuvių kalbos dalyvinės sistemos, kuriai priskiriami aktyvo ir pasyvo dalyviai, pusdalyvis, padalyvis bei reikiamybės dalyvis, semantikos ir formų įvairovė. Gretinant su vokiečių kalbos dalyviais, nustatomi panašumai ir skirtumai. Tyrimas leidžia tvirtinti, kad lietuvių kalbos dalyvinė sistema skiriasi nuo vokiečių kalbos dalyvių savo apimtimi, semantikos ir formų įvairove. Kitas straipsnis bus skirtas lietuvių kalbos dalyvinės sistemos tyrimui funkciniu aspektu, gretinant su vokiečių kalba.
42
Pavilionis, Rolandas. "Sistemingumo problema kalbos filosofijoje." Problemos 14 (January 1, 2015): 63–70. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1974.14.5558.
Full textAbstract:
Straipsnyje glaustai aptariamas įvairių filosofinių ir kalbotyros mokyklų (loginio pozityvizmo, kasdieninės kalbos filosofijos, transformacinės ir generatyvinės, taksonominės-deskriptyvinės analizės) indėlis į kalbos filosofiją. Aptariamas kalbos ir pažinimo santykis. Formuluojama tezė, kad pati kalbinės simbolikos įvedimo galimybė priklauso nuo neverbalinės reikšmių sistemos, atspindinčios ikikalbinę individo patirtį, susidarymo. Atmetus tą sistemą, darosi nepaaiškinamas pats kalbos simbolių supratimas. Kalbos filosofija, aiškindama ryšį tarp sąmonės, kalbos ir objektyvios tikrovės, neišvengiamai reiškiasi kaip loginių pažinimo galimybių ir jo mechanizmų atskleidimo filosofija. Išraiškų prasmingumo problema yra naujų reikšmių konstravimo tam tikrame kontekste problema. Kalbinės išraiškos reikšmingumas yra reliatyvus, jis priklauso nuo mokslo teorijos arba sveiko proto konteksto, slypinčio bendroje nenutrūkstamoje reikšmių sistemoje. Vienas svarbiausių loginės filosofinės kalbos sistemingos analizės uždavinių yra parodyti tų kontekstų, o kartu ir visos semantinės sistemos aprašymo galimybes.
43
Rönning, Olli. "Professor Kalevi Koski." American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics 114, no. 5 (1998): 600. http://dx.doi.org/10.1016/s0889-5406(98)70020-4.
Full text
44
Pavilionis, Rolandas. "Kalbos filosofijos simpoziumas." Problemos 14 (April 10, 2014): 132–34. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1974.14.5568.
Full textAbstract:
1974 m. gegužės 14–16 dienomis Jerevane vyko simpoziumas „Metodologinės ir loginės kalbos problemos“. Jį surengė Jerevano universiteto Dialektinio materializmo ir logikos katedra, jame dalyvavo Armėnijos ir kitų šalies mokslo įstaigų atstovai (V. Celiščevas, I. Narskis, S. Vasiljevas ir kiti). Trijose simpoziumo sekcijose perskaityta 30 pranešimų. Simpoziume diskutuota apie kalbos vaidmenį pažinimo procese, kalbinį pasaulio vaizdą, universalijų problemą, reikšmės filosofinę problemą, loginių ir gramatinių kategorijų santykius, loginę kalbos analizę.
45
Karpovas, Leonidas. "Apie kalbos modeliavimą." Problemos 15 (January 1, 2015): 33–40. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1975.15.5572.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas – patikslinti lingvistinio modeliavimo sąvoką, eksplikuoti jos loginius pagrindus ir išnagrinėti kai kuriuos lingvistinės realybės klausimus. Kritikuojama teorijos, kaip konceptualinės sakinių klasės, samprata: teorija turi būti interpretuojama turinio srityje; ši interpretacija, jei kiekviena jos formulė teisinga, vadinama teorijos modeliu. Ontologinis modelis yra pats tiriamasis objektas – natūralioji kalba. Modelio terminas lingvistikoje vartojamas dviem reikšmėmis – kaip teorija ir kaip schema. Lingvistinio modeliavimo sąvoka reiškia eksplicitinę teorijos formuluotę ir pasekminę šios teorijos realizaciją abstrakčiu, arba ontologiniu modeliu. Tais atvejais, kai teorija neformuluojama eksplicitiškai arba panaudojama nesąmoningai, visi schematiniai dariniai yra paprastas empiriškai stebimų kalbos savybių aprašymas ir negali būti priskiriami modeliavimui. Straipsnio pabaigoje pateikiami transformacinių (generatyvinių) taisyklių du tipai. Generatyvinės taisyklės, nieko nesakydamos apie konkretų realizacijos būdą, yra objektyvaus kalbos tyrimo, jos sintaksės ir semantikos instrumentas.
46
Rademacher, Günter, and Ingrid Lorenz. "Neugeborenendurchfall des Kalbes." veterinär spiegel 17, no. 02 (2007): 94–96. http://dx.doi.org/10.1055/s-0029-1233573.
Full text
47
Rademacher, Günter, and Ingrid Lorenz. "Neugeborenendurchfall des Kalbes." veterinär spiegel 17, no. 03 (2007): 166–69. http://dx.doi.org/10.1055/s-0029-1233588.
Full text
48
Rademacher, Günter, and Ingrid Lorenz. "Neugeborenendurchfall des Kalbes." veterinär spiegel 17, no. 04 (2007): 222–24. http://dx.doi.org/10.1055/s-0029-1233601.
Full text
49
SÖZLÜ, Halil. "OSMANİYE-TOPRAKKALE KALESİ." Journal of Turk-Islam World Social Studies 3, no. 6 (2016): 227. http://dx.doi.org/10.16989/tidsad.133.
Full text
50
SOLMAZ, Gürsoy. "Penek/ Bana Kalesi." Journal of Turkish Research Institute, no. 28 (January 1, 2005): 269. http://dx.doi.org/10.14222/turkiyat721.
Full text