Academic literature on the topic 'Kap Vert'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Kap Vert.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Kap Vert"
1
Schaathun, Hans Georg, and Jan Gunnar Moe. "Kva er eigentleg målet i matematikken?" Nordic Journal of STEM Education 4, no. 2 (August 17, 2021): 31–44. http://dx.doi.org/10.5324/njsteme.v4i2.3099.
Full textAbstract:
Denne artikkelen tek for seg iterativ evaluering, revisjon og design over to år, for eit emne i grunnleggjande matematikk. Me har lagt vekt på tett dialog med studentane, mellom anna gjennom improvisert quiz i førelesingane. I denne tette kontakten vart me overraska av to observasjonar. For det fyrste var hovudutfordringa for studentane ikkje dei grunnleggjande rekneferdigheitene som me trudde på førehand. For det andre vert vesentlege læringsmål i emneskildringa neglisjerte både av læreboka og på eksamen, og studentane har òg lært seg til å neglisjera dei. Den andre observasjonen gjer at me stiller spørsmålet om kva som eigentleg er målet. Studentar som skal bruka matematikken i andre disiplinar treng kommunikasjons-, modellerings- og tankesettskompetanse, som ikkje tidlegare har vore vurderte ved eksamen. Skal matematikken vera nyttig, må desse måla løftast fram som naudsynte. Dei grunnleggjande ferdigheitsmåla som tradisjonelt vert prøvde på eksamen er aldri tilstrekkelege, og det er uklart i kva grad dei kan vera naudsynte.
2
Smilgienė, Silvija. "MOKYTOJŲ VERTYBINĖS NUOSTATOS APIE SKAITYMO ĮGŪDŽIŲ MOKYMĄ VIDURINĖJE MOKYKLOJE LIETUVOJE." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 271. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8824.
Full textAbstract:
Mokslinėje literatūroje yra pripažįstama, kad mokytojų turimos vertybinės nuostatos daro įtaką metodologinių sprendimų pasirinkimui ir mokinių akademiniams pasiekimams. Šių nuostatų analizė yra svarbi ir reikšminga, vystant ir diegiant būsimų ir esamų mokytojų kvalifikacijos kėlimo programas ir siekiant tobulinti užsienio kalbos mokymo metodiką. Vertybinės nuostatos šiame straipsnyje yra apibrėžiamos kaip daugianaris konceptas, kuris apima profesines žinias, asmenines savybes, požiūrius, įsitikinimus ir pažinimus, kurie yra formuojami ir įtakojami socialinės aplinkos, kurioje individai vykdo savo veiklą. Šis mokslinis tyrimas buvo atliktas Lietuvoje, interviu metodu apklausus penkias anglų kalbos mokytojas, dėstančias anglų kalbą vidurinėje mokykloje. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip tyrimo dalyviai suvokia, kokie yra mokinių poreikiai ugdant skaitymo įgūdžius ir kokiomis vertybinėmis nuostatomis mokytojos vadovaujasi, parinkdamos skaitymo ugdymo būdus ir metodus. Tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, kaip mokytojos vertina skaitymo metodų taikymo efektyvumą. Duomenų analizė atskleidė, kad visos tyrime dalyvavusius mokytojos teoriškai skaitymą suprato kaip linijinį psichologinį procesą, kurio metu mokiniams yra svarbu įsisavinti ir gilinti žodyno ir gramatines žinias. Tačiau respondentai, paklausti apie metodologinę skaitymo mokymo praktiką, atskleidė daugiasluoksnę nuostatą, kad skaitymas yra raštingumo ugdymo procesas, kurio metu turi būti ne tik integruotai mokomi kalbėjimo, rašymo ir klausymo įgūdžiai, bet ir formuojama asmenybė, skatinant kritinį mąstymą ir tarpkultūrinę kompetenciją. Tyrimas taip pat parodė, kad respondentams trūksta anglų kalbos komunikacinės kompetencijos ir žinių apie naujausius skaitymo mokymo metodus, siekiant patenkinti mokinių poreikius, jiems formuojant skaitymo įgūdžius. Duomenų analizė leidžia prieiti išvados, kad teorinės respondentų žinios apie skaitymo mokymą nesutampa su jų asmenine vertybine nuostata apie skaitymo metodologinę praktiką. Respondentai atskleidė, kad šiems vertybinių nuostatų skirtumams darė įtaką tokie faktoriai kaip egzaminų reikalavimai, asmeninė mokytojų patirtis ir mokinių poreikiai.
3
Stankevičiūtė, Kristina. "DON ŽUANO GALIOS ŽINIA." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 196. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8818.
Full textAbstract:
Don Žuanas – viena populiariausių kultūrinių Vakarų civilizacijos figūrų, tačiau filosofų dėmesio sulaukė palyginti neseniai. Postmodernistai ir poststruktūralistai nagrinėja Don Žuaną kaip susiformavusį konstruktą su nusistovėjusiomis reikšmėmis ir potekstėmis. Don Žuanas kaip figūra atskleidžia tam tikrą kultūrinį reiškinį socialinėje (ir filosofinėje) sąmonėje. Šis reiškinys veikia kaip mąstymo apie socialinę seksualumo sampratą ir konkrečius bandymus jį sistematizuoti bei valdyti įrankis. Straipsnyje Don Žuanas tyrinėjamas remiantis Michelio Foucault galios teorija, manoma, kad Don Žuano reikšmė slypi galia grįstuose jo santykiuose su aplinka. Analizuojant šiuos dominavimu pagrįstus santykius – Don Žuano dominavimas visuomenėje, santykiuose su moterimis ir jo paties diskurso atžvilgiu – siekiama ištirti reguliavimo metodus, kuriuos visuomenė taiko savo narių seksualumui ir asmens laisvės riboms apibrėžti. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad Don Žuanas yra politinė galios figūra, nes jis veikia kaip socialinės vyrų ir moterų santykių priežiūros įrankis. Suvedžiodamas Don Žuanas paskatina įsijungti kiekvieno asmens vidinį ‚priežiūros‘ įtaisą: tiek moters aukos, tiek jos gynėjo vyro (tėvo, brolio ar kito), tiek kitų visuomenės narių, tiek vyriškos bei moteriškos lyties auditorijos, t. y. žiūrovų arba skaitytojų. Tai, straipsnio teigimu, ir yra Don Žuano galios žinia (angl. power message), perduodama kultūrai, kurioje jis veikia.
4
Kirejeva, Jelena. "APIE KAI KURIAS KONFLIKTINĖS KOMUNIKACIJOS TAKTIKAS." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 84. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8810.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjama žmogiškoji interakcija per konfliktą, nes būtent konfliktas yra suvokiamas kaip neatsiejama ir prigimtinė žmogiškosios egzistencijos dalis. Tyrimo tikslas yra atpažinti tam tikras konfliktinės komunikacijos taktikas ir jų kalbinės raiškos priemones anglų ir rusų homo loquens (liet. kalbantis žmogus), įtraukto į konfliktinę situaciją, kalbėjime. Tirti pasirinktos šiuolaikinės anglų ir rusų dramos, kuriose analizuojami konfliktai ir juose pasitaikančios konfliktinės komunikacijos taktikos. Tiriamos in-yer-face teatro atstovų Marko Ravenhillo, Philipo Ridley’io ir Davido Ridley’io dramos, taip pat naujosios dramos atstovo Ivano Vyrypajevo dramos. Drama kaip tyrimo medžiaga vertinga tuo, kad joje tiksliai ir išsamiai perteikiamos žmogiškosios tarpusavio sąveikos ypatybės ir atskleidžiama interaktantų bendravimo kultūra. Nepaisant bendrų bruožų, būdingų in-yer-face teatrui ir naujajai dramai, matyti, kad interaktantai išsaugo gebėjimą atskleisti savo priklausomybę skirtingoms kultūroms ir skirtingomis vertybių sistemomis. Pagrindinis dėmesys straipsnyje yra sutelktas į taktikas, sukeliančias konfliktinę komunikaciją ir įspėjančias apie interaktantų tikslų ar jų mentalinių reprezentacijų nesutapimą. Tyrimas remiasi Geoffrey’io Leecho mandagumo principu ir maksimomis, kurios jį sudaro, taip pat Penelope’ės Brown and Stepheno Levinsono negatyviojo ir pozityviojo mandagumo sąvokomis. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad rusų homo loquens dažniausiai pažeidžia pritarimo (angl. approbation), neišreikštos nuomonės (angl. opinion-reticence) ir takto (angl. tact) maksimas, tai suvokiama kaip konfliktinę komunikaciją sukelianti taktika, o anglų homo loquens, įspėjantis apie savo ketinimą pradėti konfliktą, rečiau pažeidžia takto maksimą, bet taip pat, kaip ir rusų homo loquens, nepaiso pritarimo ir neišreikštos nuomonės maksimų. Maksimų pažeidimas pradeda konfliktinę komunikaciją ir sukelia grėsmę tiek anglų, tiek rusų homo loquens pozityviajam ir negatyviajam mandagumui.
5
Dikmonienė, Jovita. "Vera voluptas erit voluptatum contemptio: Seneka apie malonumą, laimę ir likimą." Literatūra 59, no. 3 (October 26, 2018): 92–105. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.3.11838.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjama Senekos veikaluose Laiškai Lucilijui, Apie laimingą gyvenimą ir Apie Apvaizdą apibrėžta laimės, malonumo ir likimo koncepcija. Keliami klausimai: ką Seneka vadino tikru ir netikru malonumu, dėl ko ragino kovoti ir atlikdavo auspicijas, ar filosofas tikėjo, jog žmogus gali pakeisti savo likimą ir pasiekti laimę? Aptariami Senekos traktatuose dažni kario ir ligonio įvaizdžiai, kuriais filosofas vaizdingai ir emocionaliai perteikė stoikų filosofiją. Daroma išvada, kad Seneka suvokė laimę kaip sėkmingą charakterio tobulinimą. Pagal Seneką, charakteris yra animus dalis, o animus yra Dievo dalis, todėl žmogus turi stengtis būti panašus į mylintį, drąsų, intelektualų karį-filosofą, noriai vykdantį savo vado-Dievo įsakymus. Labiausiai Seneka skatino ugdytis sunkiausiai pasiekiamą dvasinę savybę – tikrą nuolankumą Dievui, kai mylimo ir mylinčio Dievo siunčiamas nelaimes ir skausmą žmogus gali priimti ramiai, išsaugodamas meilę Jam savo
6
Gabrėnaitė, Eglė. "Paveikiojo diskurso argumentacija: argumentum ad tempus." Verbum 5 (February 6, 2014): 86–95. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2014.5.5001.
Full textAbstract:
Paveikiojo diskurso argumentacijos ypatumai straipsnyje analizuojami retoriniu aspektu. Siekiama atskleisti, kaip verbaliniame reklamos lygmenyje funkcionuoja retorinis apeliavimo į laiką argumentas (lot. argumentum ad tempus) – nustatyti pagrindinius apeliacijų raiškos modelius ir jų santykį su reklamos objekto verte. Retorinė tyrimo prieiga grindžiama viena iš pamatinių retorinės tradicijos kategorijų – kairos – tinkamo laiko ir erdvės diskurso įtikimumui skleistis principu: retorikos teorijoje kairos apibrėžiamas kaip teisingo arba tinkamo laiko ir vietos kontekstas paveikiam įrodymui išsakyti. Įtikinamajame diskurse kairos yra argumentum ad tempus išeities taškas: čia aktualizuojamas įprasmintas laikas – adresatui reikšmingi įvykiai, situacijos, jausenos. Tyrimas atskleidžia, kad reklamos kuriamoje pseudotikrovėje dominuoja fragmentuoto laiko samprata: laikas patiriamas kaip išskirtinių akimirkų, simbolizuojančių esminius adresato (ne)pasitenkinimo būtimi ir buitimi momentus, santalka. Reklamos objekto vertę suponuoja jo įlaikinimas ir laiko įdaiktinimas. Pastebėtina, jog apeliavimo į laiką argumentas reklamoje funkcionuoja kaip lankstus manipuliacijos instrumentas, emocinis dirgiklis, aktualizuojantis „čia ir dabar“ efektą.
7
Melnikienė, Danguolė. "Onomasiologinis neekvivalentiškumas ir jo traktavimas lietuviškuose dvikalbiuose žodynuose." Verbum 1 (February 6, 2010): 46–54. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2010.1.4939.
Full textAbstract:
Tai, kad transkodavimo procesas (dekodavimas ar užkodavimas) dvikalbiame žodyne yra apskritai įmanomas ir kad vienos kalbos konceptams galima rasti leksinę raišką kitose kalbose, įvairių šalių mokslininkams nekyla abejonių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai perėjimas nuo vieno leksinio kodo prie kito tampa tikru iššūkiu leksikografui. Taip atsitinka tuomet, kai jis susiduria su ypatingu leksikos tipu – vadinamąja ekvivalentų neturinčia leksika. Šias leksemas yra sudėtinga perteikti kita kalba, nes jose nuo leksinės, gramatinės, stilistinės ir vertinamosios reikšmės yra neatsiejamas jų kultūrinis komponentas, suteikiantis neįkainojamos informacijos apie šiais žodžiais įvardytų reiškinių ypatumus ir jų vaidmenį konkrečiai kalbinei bendruomenei. Neatsižvelgus į kultūrinio reikšmės komponento niuansus, neįmanoma rasti adekvataus atitikmens verčiamojoje kalboje. Taigi šio darbo tikslas – panagrinėti ekvivalentų neturinčios leksikos leksikografinio aprašo ypatumus aktyviuosiuose lietuviškuose žodynuose, daugiausiai dėmesio skiriant onomasiologiniam neekvivalentiškumui. Analizės objektu yra pasirinkti keturi didelės apimties dvikalbiai žodynai: „Lietuvių–italų kalbų žodynas“ (2003), „Lietuvių–italų kalbų žodynas“ (2005), „Lietuvių–ispanų kalbų žodynas“ (2002) ir „Didysis lietuvių–prancūzų kalbų žodynas“ (2006).
8
Amankevičiūtė, Simona. "Precedentinių vardų aktualizacija reklamoje." Verbum 5 (February 6, 2014): 16–27. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2014.5.4995.
Full textAbstract:
Straipsnyje daroma prielaida, kad dėl vertikaliosios kognityviosios bazės (KB) ribos slinkties precedentinių vardų (PV) aktualizacija reklamoje tampa vis dažnesne reklaminės žinutės teikimo idėja. Reklamos ir kalbos diskursai apžvelgiami priešinant dekonstrukcionistinį (Derrida) ir kritiškąjį (Baudrillard) požiūrius; precedentine tapusi reklama įvertinama kaip reklaminių klišių šaltinis. Aptariama viena svarbiausių PV aktualizacijai reklamoje – atribucijos sąvoka, teikiamos praktinės rekomendacijos dėl PV perkėlimo į naują kuriamo teksto diskursą. Apžvelgiami PV aktualizacijos reklamoje ypatumai ir veiksniai: galima auditorijos reakcija ir įtaka produkto įvaizdžiui, asmenybės depersonalizacija ir šaržavimas. Laikomasi požiūrio, kad teoriškai kiekvienas PV aktualizacijos reklamoje atvejis laikytinas obscenišku (galimu, bet nebūtinu), tačiau kiekvienas pavyzdys vertintinas individualiai.
9
Butrimė, Edita, Vaiva Zuzevičiūtė, and Daiva Vitkutė-Adžgauskienė. "AR UNIVERSITETAI GALI IŠNAUDOTI STUDENTŲ – SKAITMENINIŲ ČIABUVIŲ – POTENCIALĄ?" Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 233. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8821.
Full textAbstract:
Tyrimo idėja kilo analizuojant pirmo kurso studentų pasiekimus. Studentai vangiai bendravo universiteto intraneto erdvėje, atsiųsdavo atliktas užduotis ne ten, kur buvo nurodyta, nepastebėdavo kalendoriaus pranešimų, dėstytojų pranešimus pastebėdavo tik po kelių dienų. Empirinis tyrimas parodė, kad pirmo kurso studentai (skaitmeniniai čiabuviai) gana nenoriai palieka komforto zonas „Facebook“ ir panašiuose socialiniuose tinkluose, kad pasinaudotų specialių mokymuisi skirtų virtualių aplinkų galimybėmis, taip pat ir universiteto virtualias mokymosi aplinkas. Straipsnis parengtas remiantis mokslinės literatūros analize ir empiriniu tyrimu. Tyrimo duomenys surinkti trijuose universitetuose remiantis kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodologija, tačiau, atsižvelgiant į apribojimus, straipsnyje pristatomas pilotinis tyrimas. Probleminis klausimas. Studentai – SČ – taiko savo kasdienėje (laisvalaikio) veikloje informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT) grindžiamus įrankius. Vadinasi, tai jiems patrauklu. Ar IKT grindžiami įrankiai, taikomi studijoms, yra patrauklūs studentams? Kaip jie vertina virtualią komunikavimo ir grupinio darbo aplinką universitete? Tyrimo tikslas atskleisti ne technologijos ir fizinių mokslų krypčių studijų studentų - SČ - požiūrį į interneto įrankius ir jų naudojimą studijoms. Išvados: studentai (SČ) vangiai naudoja internetu (arba IKT) grindžiamus įrankius skirtus mokymuisi studijose – dažniau studijoms jie linkę naudoti socialinius tinklus; studentams kartais nepavyksta konceptualizuoti IKT grindžiamus įrankius, kaip tinkamus mokymuisi ir jie virtualios universiteto aplinkos nevertina kaip sudėtinės realaus universiteto dalies; patyrusio dėstytojo vaidmuo studijose išlieka svarbus ir reikšmingas bent tam tikrą laiką dabar ir ateityje ne tik studentams bet ir jauniems karjerą pradedantiems dėstytojams.
10
Jagniatinskis, Aleksandras, and Boris Fiks. "INVESTIGATION OF THE ACCURACY IN LABORATORY SOUND INSULATION MEASUREMENTS/LABORATORINIŲ GARSO IZOLIAVIMO MATAVIMŲ TIKSLUMO TYRIMAI." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 6, no. 3 (June 30, 2000): 202–5. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.2000.10531587.
Full textAbstract:
Vienas iš svarbesnių statybinių medžiagų ir statinių elementų parametrų yra oro garso izoliavimas. Statybinių elementų garso izoliavimo koeficiento matavimą reglamentuoja įvairių šalių standartai. Juose nurodyti griežti reikalavimai bandymo kameros tinkamumui bei matavimų tikslumui nustatyti. Įvairiuose standartuose šie reikalavimai yra skirtingi (žr. l lentelę). Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kaip nustatyti bandymo kameros tinkamumą, bei apibrėžti garso slėgio lygių ir aidėjimo trukmės matavimų kiekį, kad būtų pasiektas reikalaujamas matavimų tikslumas visose trečdalio oktavos dažnių juostose. Garso izoliavimo koeficientas R yra nustatomas pagal (1) formulę, išmatavus garso slėgio lygius siunčiamojo ir priimamojo garso kamerose L 1 ir L 2 ir aidėjimo trukmę T priimamojo garso kameroje. Bandant buvo naudojamos 100 m3 (siunčciamojo garso) ir 70 m3 (priimamojo garso) aidėjimo kameros, atitinkančcios Europos standartų reikalavimus. Matuojant bandymo kamerose buvo sukuriamas difuzinis garso laukas. Nuo jo difuziškumo lygio priklauso matavimų tikslumas. Bandymų rezultatai įverrinami remiantis statistine analize. Darant prielaidą, kad atsitiktinių dydžių L 1, L 2, T tikimybiniai pasiskirstymai atitinka normalųjį (difuziškumo sąlyga) ir yra nepriklausomi, gauta garso izoliavimo koeficiento nustatymo paklaidų įvertinimo formulė (2). Tam. kad būtų patvirtintos daromos prielaidos bei nustatyti kiti matavimo parametrai, buvo atliekami tiriamieji matavimai, panaudojant iki 12 mikrofonų vietų ir iki 22 serijų (130 registracijų) aidėjimo trukmės matavimų. Nustatyta, kad atsitiktinių dydžių L = L 1—L 2 ir T pasiskirstymo tankiai arti normaliajam (1 pav.). 2 pav. pateikti reikšmingumo lygmenys, kai tikrinama hipotezė dėl atsitiktinių dydžių L ir T pasiskirstymo tankių atitikties normaliajam pasiskirstymo tankiui (pagal Hi-kvadrato kriterijų) visose trečdalio oktavos dažnių juostose. Daroma išvada, kad. norint atsitiktiniam dydžiui R nustatyti pasikliautinųjų intervalų ribas, galima taikyti Stjudento pasiskirstymą (žr. (3) ir (4) formules). Pagal nustatytus su pasikliovimo lygmeniu g=95% garso izoliavimo koeficiento paklaidos DR verčių įvertinimus gautos bandymų matavimų kartojimosi vertės visose trečdalio oktavos dažnių juostose (3 pav.). Iš 3 pav. matyti, kad, norint gauti pageidaujamą tikslumą, remiantis standartų reikalavimais [4–7], pakanka išmatuoti garso slėgio lygius L 1 ir L 2 6-iose mikrofono vietose, kai dažnių juostos viršija 200 Hz. ir 12-oje mikrofono vietų, kai dažnių juostos esti mažiau kaip 160 Hz. o aidėjimo trukmę pakanka nustatyti pagal vieną matavimo seriją su 6-iomis registracijomis. Pastebėta, kad garso izoliavimo koeficientas nustatomas taikant garso slėgio vidurkio įvertinimus pagal energinį vidurkį, o jo tikslumui įvertinti imamas aritmetinis vidurkis. Dėl tos priežasties pasikliautinųjų intervalų ribų vertės pasislinks tam tikra verte. Gautas gana tikslus pasislinkimo vertės įvertinimas (6) tarp matematinio ir energinio vidurkio. Tai yra svarbu, norint nustatyti garso izoliavimo koeficiento verčių patikslinimą.
Dissertations / Theses on the topic "Kap Vert"
1
Reviere, Rodney. "School Effectiveness and School Change in Developing Countries: Example Cape Verde." Doctoral thesis, Saechsische Landesbibliothek- Staats- und Universitaetsbibliothek Dresden, 2005. http://nbn-resolving.de/urn:nbn:de:swb:14-1123067488484-06816.
Full textAbstract:
Education in Cape Verde has come a long way since its humble colonial beginnings with the opening of the first school in 1525. However, despite notable progress and the existence of some schools which are perceived to be superior, the quality of the education provided in the public school system is poor overall. Unfortunately the dearth of research on education in Cape Verde - and indeed the rest of the developing world - available to guide qualitative improvement forces school officials and change agents to use models from developed countries to guide change efforts. The purpose of this study is to examine the validity of that practice based on experiences accumulated during part of a seven year technical aid intervention.
2
Reviere, Rodney. "School Effectiveness and School Change in Developing Countries: Example Cape Verde." Doctoral thesis, Technische Universität Dresden, 2004. https://tud.qucosa.de/id/qucosa%3A24552.
Full textAbstract:
Education in Cape Verde has come a long way since its humble colonial beginnings with the opening of the first school in 1525. However, despite notable progress and the existence of some schools which are perceived to be superior, the quality of the education provided in the public school system is poor overall. Unfortunately the dearth of research on education in Cape Verde - and indeed the rest of the developing world - available to guide qualitative improvement forces school officials and change agents to use models from developed countries to guide change efforts. The purpose of this study is to examine the validity of that practice based on experiences accumulated during part of a seven year technical aid intervention.
3
Falk, Erik. "Subject and History in Selected Works by Abdulrazak Gurnah, Yvonne Vera, and David Dabydeen." Doctoral thesis, Karlstad : Faculty of Arts and Education, English, Karlstads universitet : Karlstad University Press [distributör], 2007. http://www.diva-portal.org/kau/abstract.xsql?dbid=701.
Full text
4
Dosinaitė, Ieva. "Prekės ženklas kaip civilinės apyvartos objektas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204539-21288.
Full textAbstract:
Darbo tikslas - atskleisti prekių ženklo kaip civilinės apyvartos objekto pagrindinius bruožus, lemiančius specifinį teisinį reglamentavimą. Be to, darbe siekiama išnagrinėti prekių ženklo sutartinio reguliavimo aspektus, užtikrinančius tinkamą šio nematerialaus turto naudojimą, valdymą, disponavimą bei teisinę apsaugą. Taip pat analizuojama prekių ženklo vertė teisiniu požiūriu (veiksniai įtakojantys ženklo vertę bei vertės nustatymo atvejai).The work is focused on the analysis of the trademark as an intangible asset. The first part deals with the objects of civil rights and trademarks among them. With reference to the Civil Code of the Republic of Lithuania (thereinafter referred to as “Civil Code”) rights of the proprietor of the trademark are deemed as personal non property rights and are an object of the turnover. However such determination is not right. Firstly, personal non property rights according to the Civil Code are inseparably related with their holder. Moreover, they do not have any economic value. However, by virtue of the respective code the personal non property rights may be related with property rights, or they may not be related with the aforesaid rights. Thus the firs element of the non property rights is absolute. According to the determination of a trademark provided in the Trademark Law of the Republic of Lithuania (thereinafter referred to as “Trademark Law”), a trademark is related to the goods but not to the personality of the owner. Moreover, a trademark is purely of economic value. Secondly, due to the amendments of The Trademark Law, the proprietor is not longer entitled to require remuneration of the non property damage. The aforementioned legal amendment strengthens the statement that a trademark can not be deemed as a non property asset. Thus drawing the conclusion the rights of the owner of a trademark must be deemed as purely property rights.
5
MARTINS, Patrícia Ferreira da Silva. "O Ver Poético: Arnaldo Antunes e Eduardo Kac." Universidade Federal de Goiás, 2010. http://repositorio.bc.ufg.br/tede/handle/tde/2838.
Full textAbstract:
Made available in DSpace on 2014-07-29T16:29:27Z (GMT). No. of bitstreams: 1
Patricia Ferreira da Silva Martins1.pdf: 8275051 bytes, checksum: 771d7defb137f5b27695b645dcf5f56f (MD5)
Previous issue date: 2010-04-23This thesis, developed within the research line Modern Poetics, aims at providing a critical and analytical reading of the experimental poetry by Arnaldo Antunes and Eduardo Kac, focusing on the practices that emphasize, above all, the relations between poetic experimentation, visuality and technology. In this sense, we present a reflection that develops among the border of literature, art and science. The work also presents a general notion of what can be called digital poetry and cyberpoetry, emphasizing the poetic works, within these inter-related practices, that have been produced in Brazil and in the world. This field imposes upon us a theoretical discussion that develops around the way of approaching the computational poetry and, consequently, around the questions related to interface and interactivity and the shifts within the system author-work-reception. In order to do that, our theoretical discussion is articulated around Jorge Luiz Antonio s and Christopher Funkhouser s reflections about the electronic and digital poetry. We also count with the aesthetic proposals of Suzete Venturelli, Anne Cauquelin and Claudia Giannetti. From these readings, we establish an approach to deal with this poetic form. This approach, as an open process of negotiation, emphasizes the link observer-work that aligns with the concepts of interface and interactivity. It is intended to investigate, with this work, elements as the vitality of the experimental technological poetic production of both poets in reveling tensions in our time, exploiting the limits of subjectivity before the new means and collaborating to the humanization of technologies.
Esta tese, desenvolvida na linha de pesquisa Poéticas da Modernidade, tem por objetivo fazer uma leitura crítico-interpretativa da poesia experimental de Arnaldo Antunes e Eduardo Kac, centrando-se, sobretudo, nas relações entre a experimentação poética, a visualidade e a tecnologia. Desse modo, apresentamos uma reflexão que se desenvolve nas fronteiras entre a literatura, as artes plásticas e a ciência. A tese também procura apresentar uma noção geral do que pode ser denominado como poesia digital e ciberpoesia, enfatizando o que tem sido produzido no Brasil e no mundo no âmbito dessas práticas. A entrada neste campo de investigação nos impõe uma discussão teórica sobre possíveis modos de abordagem da poesia que lança mão de procedimentos computacionais e, conseqüentemente, sobre questões relacionadas à interatividade e à interface e, também, sobre as mudanças no sistema autor-obra-recepção. Esta pesquisa é articulada, principalmente, em torno das reflexões de Jorge Luiz Antonio e Christopher Funkhouser sobre a poesia eletrônica e digital. Contamos ainda com o suporte das propostas estéticas das pesquisadoras Suzete Venturelli, Anne Cauquelin e Claudia Giannetti. A partir das colocações destas pesquisadoras, estabelecemos uma abordagem para os textos poéticos tecnológicos experimentais de Antunes e Kac. Esta abordagem, como um processo de negociação aberto, prioriza o vínculo observador-obra que se alinha aos conceitos de interface e interatividade. Pretendemos, desse modo, investigar elementos como a vitalidade da produção poética experimental tecnológica de ambos os poetas em revelar tensões de nosso tempo, explorar os limites da subjetividade diante dos novos meios e colaborar para a humanização das tecnologias.
6
Markutė, Ieva. "Negautas pelnas kaip žalos rūšis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_210251-51251.
Full textAbstract:
Viena iš Lietuvos Respublikoje pripažįstamų žalos rūšių, negautos pajamos, kurių sąvoką šiame darbe siūloma pakeisti „negauto pelno“ sąvoka, garantuoja tinkamą konstitucinės asmens teisės į žalos atlyginimą užtikrinimą. Tačiau teikiant reikalavimą dėl negauto pelno atlyginimo, reikia turėti omenyje, kad tokio reikalavimo pagrįstumą vertinantis teismas atsižvelgs į tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Gautinų pajamų numatymas yra susijęs ne tik su tinkamu pareigų vykdymu, bet ir su sąžiningumu bei bendradarbiavimo pareiga, kadangi vertinant negauto pelno atlyginimo galimybę ypač svarbūs ne tik atsakovo, bet ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Jeigu žalą negauto pelno forma patiriantis asmuo, nesiima jokių priemonių, kad akivaizdžiai gresiančių nuostolių dydis būtų sumažinamas, tuomet jis savo veiksmais prisiima tam tikrą dalį negauto pelno rizikos. Tai aktualu ir sprendžiant priežastinio ryšio klausimą: jeigu atsakovo veiksmai nėra ieškovo negauto pelno priežastis arba negautą ieškovo pelną sąlygojo abiejų šalių veiksmai, remiantis civilinio kodekso 6.253 straipsniu bus sprendžiamas atsakomybės ribojimo ar netaikymo klausimas. Pažymėtina, jog negautam pelnui taikoma ius impossibilitum est non iuris (teisė nustato tik tai, kas įmanoma ir galima tikrovėje) taisyklė: ieškovas savo patirtą žalą turi pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne... [toliau žr. visą tekstą]Lost profit is a sort of damage recognized in Lithuania which ensures the guarantee of the constitutional individual‘s right for the award of damage. Despite the fact that in the Lithuanian legal acts this sort of damage is called „lost proceeds“ (direct translation from lithuanian), in this graduation dissertation it is suggested to change this concept to „lost profit“ as it is called in international legal acts. The person who prosecutes a claim for the lost profit has to keep in mind that the court which examines the issue will consider these circumstances: whether the profit were predicted in advance, whether this prediction was reasonable during normal operations and whether the profit was lost as a result of unlawful actions. The prediction is based not only on diligent duty performing but also on good faith and co-operation because while considering the opportunity of the damages award both the debtor‘s and the aggrieved part‘s actions are important. It is also relevant for considering the causation: in case if debtor‘s actions were not the reason of the lost profit or the lost profit was conditioned by both parties actions, these events might be a ground for non-application of civil liability or completely or in part release form civil liability as it is regulated in the Article 6.253 of the civil code of the Republic of Lithuania. It should be noted that for the lost profit is applicable ius impossibilitum est non iuris (law provides only possible in reality things)... [to full text]
7
Gudačiauskas, Darius. "Prekės ženklo kaip nematerialaus turto vertinimas." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050228_183249-24480.
Full textAbstract:
The orgin of brand value creation is consumer attitudes towards the brand, and the result of owning powerfull brand is the increased shareholders value. In vast majority of cases these two aspects are analysed sepatately, however, we see a need of looking at that as undivided. This is due to the fact that brand value does not depend only on the consumer’s behaviour. It has much to do with a market situation and the owners’ behaviour, therefore, it is crucial to conceptualize brand value creation process and develop adequate quantitative methods of measuring brand value.
8
Pfeiffer, Kai [Verfasser], and Alexander [Akademischer Betreuer] Verl. "Autonome Sensorsonden für mobile Überwachungsroboter und deren Ausbringstrategien / Kai Pfeiffer. Betreuer: Alexander Verl." Stuttgart : Universitätsbibliothek der Universität Stuttgart, 2014. http://d-nb.info/1051622026/34.
Full text
9
Sereika, Vytautas. "Sandorio vertės metodas kaip pagrindinis muitinio ivertinimo metodas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090908_194101-78921.
Full textAbstract:
Kadangi importuojamų prekių muitinis įvertinimas yra tiek tarptautinio, tiek nacionalinio pobūdžio diskusijų objektas, šiame magistriniame darbe siekiama šio specifinio metodo pažinimo, nagrinėjant tiek tarptautinę, ES, tiek ir nacionalinę norminę bazę. Magistro darbe sandorio vertės metodas analizuojamas kaip vienas iš muitinio įvertinimo metodų. Darbą sudaro septynios dalys. Pirmose darbo dalyse trumpai apžvelgiamos sandorio vertės metodo bendrosios reglamentavimo nuostatos bei priežastys, lemiančios šio metodo išskirtinumą. Kitoje dalyje gilinamasi į pagrindines sandorio vertės metodo koncepcijas (pardavimas, pardavimas eksportui, faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina, pirkėjo veikla savo sąskaita). Šių koncepcijų pagrindu ketvirtojoje darbo dalyje nagrinėjami sandorio vertės metodo netaikymo pagrindai, ypatingą dėmesį skiriant sąlygai „kai prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti“. Kitoje darbo dalyje analizuojami sandorio vertės elementai (komisi¬niai, autoriniai atlyginimai ir mokesčiai už licencijas, pagalbinės priemonės, prekių įpakavimo, gabenimo ir draudimo išlaidos) bei išlaidos, kurios atimamos iš muitinės vertės. Galiausiai paskutinėse darbo dalyse analizuojami sandorio vertę pagrindžiantys dokumentai bei naudotų automobilių muitinio įvertinimo specifika. Autorius padaro išvadą, kad tinkamam muitiniam įvertinimui svarbu teisingai suprasti sandorio... [toliau žr. visą tekstą]The transaction value method is prevailing for the purpose of customs valuation. Therefore, in this study the author analyses the customs valuation legislation of the Agreement on customs valuation of WTO, Customs Code of the European Union and its implementing provisions as well as the legislation of the Republic of Lithuanian. The study is divided into seven chapters. In the first chapter author introduces in brief the regulation of this specific method, the second- reasons of its prevailing in customs valuation. Next chapter more in detail analyzes such concepts of transaction value as „sold“, „sold for export“, „price actually paid or payable“, „activities, undertaken by the buyer on his own account“. The fourth chapter is dedicated to the conditions for the departure of the transaction value method. The fifth chapter analyzes the elements of pricing of transaction value. The last ones analyze documents produced to support the transaction value and the particularity of the valuation of the imported used cars. The comparative analysis of legal acts and judicial decisions proves that it is important to understand properly the transaction value method and all of its elements as it directly relate to the payable customs and other taxes. The author also concludes that customs legislation of the Republic of Lithuania is not well harmonized with the EC legislation ant International trade practice.
10
Weinmark, Fredrik. "Undervisning med hjälp av skönlitteratur : En studie om hur ett skönlitterärt verk kan användas praktiskt." Thesis, Karlstads universitet, Institutionen för språk, litteratur och interkultur, 2018. http://urn.kb.se/resolve?urn=urn:nbn:se:kau:diva-67008.
Full textAbstract:
Anledningen till valet av undersökningsområdet i denna studie grundar sig i mitt intresse för litteratur och betydelsen av läsning hos elever. Mitt syfte var att söka reda på hur en specifik slags skönlitterär form av bok kunde användas i undervisningen för att skapa läsintresse och behandla läroplanens värdegrundsdel. Metoden jag har använt mig av i denna studie är en narratologisk modell vid bokanalys, där jag har analyserat boken Den osynliga flickan av Deborah Ellis (2002). Med hjälp av, för ämnet aktuell forskning samt analys av ovanstående bok, har jag kommit fram till ett resultat. Min studie visar på att högläsning främjar elevers läsintresse och att boksamtal är ett förmånligt arbetssätt för att gynna elevers fortsatta läsintresse samt förståelse och acceptans för omvärlden. Boksamtal i denna form visar på tecken på att det bidrar positivt till arbetet kring läroplanens värdegrund.The reason for the choice of study area in this study is based on my interest in literature and the importance of reading. My purpose was to find out how a specific kind of fictional form of book could be used in teaching to create reading interest and treat the curriculum value base. The method I have used in this study is a narrative model in book analysis, in which I have analyzed the book The Invisible Girl by Deborah Ellis (2002). With the help of research on the subject and analysis of the above book, I have come up with a result. My study shows that reading aloud promotes students interest in reading and that book conversations are a favorable way of working to benefit students' continued reading interest as well as understanding and acceptance for the outside world. Book conversations in this form show signs that it contributes positively to the work on the curriculum's value base.
Books on the topic "Kap Vert"
2
Shaforostov, A. I. Vera kak uslovie samoidentifikat︠s︡ii. Irkutsk: Izd-vo Irkutskogo gosudarstvennogo tekhnicheskogo universiteta, 2007.
Find full text
3
Kriegler, René. Textbasierte Untersuchungen zur verbalen Flexonsmorphologie im Makunduchi (Hadimu). Leipzig: Institut für Afrikanistik, Universität Leipzig, 1997.
Find full text
4
Nevelëv, M. I︠U︡. Vera kak poni︠a︡tie-fetish: O virusnom porazhenii myshlenii︠a︡. 3rd ed. Moskva: URSS, 2004.
Find full text
5
Han yu dong ci chong die de li shi kao cha. Beijing Shi: Guang ming ri bao chu ban she, 2011.
Find full text
6
Beli︠a︡kova, N. N. Kak stroitsi︠a︡ russkiĭ glagol?: Osobennosti formoobrazovanii︠a︡, morfologii︠a︡, udarenie. Sankt-Peterburg: Zlatoust, 2000.
Find full text
8
I, Kokorina S., ed. Uchebnyĭ slovarʹ glagolʹnykh form russkogo i͡a︡zyka: Dli͡a︡ izuchai͡u︡shchikh russkiĭ i͡a︡zyk kak inostrannyĭ. Moskva: "Russkiĭ i͡a︡zyk", 1988.
Find full text
9
Zēkidēs, Geōrgios D. Lexikon hapantōn tōn rēmatōn tēs Attikēs pezographikēs dialektou: Periechon kai typous ex Attikōn epigraphōn, tēn etymologian ekastou rēmatos kai poikilas Kritikas kai grammatikas paratērēseis. Athēnai: [s.n., 1990.
Find full text
10
Shou shou biao da de Zhong Ri dui zhao yan jiu: Cong Zhongguo xue xi zhe de jiao du lai kan. Shanghai: Fu dan da xue chu ban she, 2011.
Find full textBook chapters on the topic "Kap Vert"
1
Chatar-Moumni, Nizha. "The verb kan ‘be’ in Moroccan Arabic." In Perspectives on Arabic Linguistics, 167–86. Amsterdam: John Benjamins Publishing Company, 2011. http://dx.doi.org/10.1075/cilt.317.08cha.
Full text
2
Aarsen, C. "Kan na het eten van vers fruit een conjunctivitis ontstaan?" In Vademecum permanente nascholing huisartsen, 367–68. Houten: Bohn Stafleu van Loghum, 2006. http://dx.doi.org/10.1007/978-90-313-8808-0_191.
Full text
3
Gardner, Daniel K. "Epilogue: Confucianism in the twentieth and twenty-first centuries." In Confucianism: A Very Short Introduction, 112–20. Oxford University Press, 2014. http://dx.doi.org/10.1093/actrade/9780195398915.003.0007.
Full textAbstract:
The ‘Epilogue’ considers the harsh condemnation of Confucianism in the early decades of the twentieth century by leaders of the nationalist May Fourth movement. The Chinese Communist Party was founded in Shanghai in 1921 and, despite two decades of struggle with the Nationalist Party under Chiang Kai-shek who believed in the basis of Confucian ideology, the People's Republic of China was established by Mao Zedong in 1949. Confucianism was deemed the enemy of the proletariat and the Communist state. The 1976 Cultural Revolution set China on a course of economic and political reform, and since 2000 the government have endorsed Confucianism. But what does the future hold for Confucianism in China?
4
"“I have two hired killers looking for you at this very moment.”." In The Brief, Madcap Life of Kay Kendall, 66–72. 2nd ed. The University Press of Kentucky, 2021. http://dx.doi.org/10.2307/j.ctv1m59294.16.
Full text
5
Assis, Anders. "Blåmålaren - Hälsinglands mest kände oidentifierade målare." In Hälsinglands inredningskultur, 169–87. Makadam, 2021. http://dx.doi.org/10.22188/kriterium.23.i.
Full textAbstract:
Artikeln är ett försök att identifiera den så kallade Blåmålaren, en av Hälsinglands mest kända men hittills oidentifierade folkliga målare. Starka indicier talar för att Blåmålaren kan vara flera medlemmar i en familj, en man och en hustru från Bingsjö i Dalarna. Spridningen av de verk som på stilistiska grunder kan tillskrivas Blåmålaren följer nämligen denna familjs rörelser i Hälsingland under 1840-talet. I indiciekedjan ingår förutom arkivaliska belägg även analyser av pigment och färgämnen hos några av de undersökta verken.
6
Halsnes, Astrid Øien, and Erik Goth Småland. "Frå gjest til med-arbeidar. Feltarbeid i eigen kultur i eit framand land." In Fra barnehage til voksenliv, 49–64. Novus forlag, 2020. http://dx.doi.org/10.52145/otcb5265.
Full textAbstract:
I ei tid prega av migrasjon kan vi ofte lese om dei utfordringane annleisheit fører med seg. Men også det å arbeide i andre kontekstar enn dei ein kjenner frå før kan opplevast som krevjande. For norske pedagogar som kjem som arbeidande gjester kan også den framande kulturen representere ei utfordring i seg sjølv. Kvart år reiser norske pedagogar til land i Afrika og Asia for erfaringsutveksling og samarbeid. Dette er utgangspunktet for denne studien av møte mellom norske og nepalske lærarutdannarar, og refleksjonen over kva som skal til for å kunne forstå og anerkjenne kvarandre som samarbeidspartnarar og medarbeidarar. Studien byggjer på 12 år med erfaring, eigne notat og utvalt litteratur som omhandlar anerkjenning og forståing. Artikkelen skildrar utfordringane samarbeid med ein annan kultur kan føre med seg, og opplevinga av å vere ein gjest som ikkje høyrer til. Men det er rettleiing, kulturmøte, anerkjenning og forståing som står sentralt i artikkelen. På fleire vis har dette vore eit feltarbeid i eigen kultur i eit framand land.
7
Bjørkquist, Catharina. "Digitalisering – løsninger og problemer." In Organisasjonsperspektiv på samordning av helse- og velferdstjenester, 169–92. Cappelen Damm Akademisk/NOASP, 2019. http://dx.doi.org/10.23865/noasp.66.ch7.
Full textAbstract:
Dette kapitlet diskuterer muligheter og utfordringer for samordning når helse- og velferdstjenester digitaliseres. Spørsmålet om hvilke utfordringer digitaliseringen er tenkt å løse, analyseres gjennom en studie av nasjonale policydokumenter. Spørsmålet om hvordan digitalisering påvirker samordning av helse- og velferdstjenester, besvares gjennom en litteraturstudie hvor tidligere forskning drøftes. Den offentlige politikkens begrunnelser for digitalisering legger vekt på effektivisering og frigjøring av ressurser. Digitale fagsystemer kan hindre kommunikasjon og informasjonsflyt blant annet fordi informasjonen ikke er oppdatert, eller fordi ansatte mangler tilgang. IKT-systemer bidrar til å etablere felles faglige rammer, men skaper også mindre profesjonelt handlingsrom. Tjenesteytere finner ulike måter å gjøre motstand mot de digitale systemene på. I noen sammenhenger gir de uttrykk for at de bruker for mye tid på skjerm, tid som kunne vært anvendt med bruker. Slike forhold kan skape utfordringer med å samordne tjenester. Digitale løsninger bidrar i seg selv ikke til å løse eksisterende samordningsproblemer.
8
Hatlebrekke, Kristin. "Læraren i skulefolkets stordomstid: Om ein einskild lærar sitt forhold til presten og til skuledemokratiet." In Tru på Vestlandet, 265–88. Cappelen Damm Akademisk/NOASP, 2020. http://dx.doi.org/10.23865/noasp.104.ch11.
Full textAbstract:
Slutten på 1800-talet vert ofte karakterisert som skulefolkets stordomstid og folkeskulelærarane sin gullalder. Særleg har lærarane på bygdene i etterkant fått titlar som periferiens nasjonsbyggarar, bygdehovdingar og bygdematadorar, merkelappar som kan leie tanken i retning høg status. Som følgje av dette trur ein gjerne at dei hadde lett spel når det kom til kven som skulle ha autoritet i klasseromet. Med utgangspunkt i dagbøker frå ein lærar i ei lita bygd drøfter denne artikkelen kor lett dette eigentleg var i ei tid då det var store spenningar i samfunnet, og då fleire enn lærarane fekk auka sjølvmedvit.
9
Fauske, Ragnhild. "Støttande samtalar om eksistensielle spørsmål i barnehagen." In Religion og etikk i skole og barnehage, 223–68. Cappelen Damm Akademisk/NOASP, 2019. http://dx.doi.org/10.23865/noasp.82.ch9.
Full textAbstract:
Artikkelen utforskar planlagde samtalar om eksistensielle spørsmål i barnehagen med fokus på kva som kjenneteiknar støttande samtalar. Materialet er student-transkripsjonar av 23 planlagde samtalar mellom ein barnehagelærar og eit barn eller ei gruppe barn (3–6 år). Utvalet for denne artikkelen er fem samtalar som blir tolka som støttande og utviklande for undringa og meiningsdanninga til barnet. Dei fem støttande samtalane blir analyserte, tolka og drøfta ut ifrå eit sosiokulturelt syn på kunnskap og læring med Vygotsky, Wertsch og Bakhtin som teoretikarar. Analysane av dei fem samtalane viser at samtalar som blir tolka som støttande også kan innehalde spenningar i forhold til foreldregruppe, samfunnsmandat og barnehagelæraren si livstolking, noko som kan vere grunnen til at fagområdet Etikk, religion og filosofi er det av 7 fagområde det blir arbeidd minst med i barnehagen. Derfor er forsking på samtalar om eksistensielle spørsmål svært relevant for arbeidet i barnehagen. Andre funn støttar tidlegare barnehageforsking på samtale. Desse viser at anerkjenning av barnet som likeverdig subjekt, intersubjektivitet i forhold til samtaletema og ein trygg kontekst for samtalen er avgjerande for den støttande og utviklande samtalen.
10
Vadim, Kaloshin, and Zhang Ke. "Weak KAM Theory and Forcing Equivalence." In Arnold Diffusion for Smooth Systems of Two and a Half Degrees of Freedom, 55–65. Princeton University Press, 2020. http://dx.doi.org/10.23943/princeton/9780691202525.003.0006.
Full textAbstract:
This chapter describes weak Kolmogorov-Arnold-Moser (KAM) theory and forcing relation. One change from the standard presentation is that one needs to modify the definition of Tonelli Hamiltonians to allow different periods in the t component. The chapter points out an alternative definition of the alpha function, namely, one can replace the class of minimal measures with the class of closed measures. It then considers a dual setting which corresponds to forward dynamic. It also looks at elementary solutions, static classes, and Peierls barrier. In many parts of the proof, the chapter studies the hyperbolic property of a minimizing orbit, for which the concept of Green bundles is very useful.
Conference papers on the topic "Kap Vert"
1
Bartkauskaitė, Ieva, Jelena Stankevičienė, and Algita Miečinskienė. "ĮMONĖS FINANSINIS LIKVIDUMAS KAIP PRIEMONĖ ĮMONĖS VERTEI DIDINTI." In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2016. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.923.
Full textAbstract:
Likvidumo rodikliai traktuojami kaip vieni iš svarbiausių įmonės finansinę būklę rodančių rodiklių. Likvidumas neatsiejamai veikia įmonės vertę. Svarbu nustatyti, kaip, kontroliuojant įmonės likvidumo rodiklius, teigiamai paveikti įmonės vertę ir identifikuoti esminius įmonės finansinio likvidumo veiksnius, kuriems reikėtų skirti daugiausiai dėmesio, siekiant maksimizuoti įmonės vertę. Straipsnyje pateikiamas išvestinis DuPont analizės modelis, pagal kurį vertinamas įmonės grynasis apyvartinis kapitalas ir pridėtinė ekonominė vertė (angl. Economic Value Added – EVA). Ši minėto modelio kintamųjų priklausomybės schema pagrindžia likvidumo poveikį galutinei įmonės vertei. Pateikiamas praktinis modelio veikimas bei iš- vados. Šis išvestinis DuPont analizės modelis, paremtas apyvartinio kapitalo ir EVA kintamaisiais – tai instrumentas, naudingas įmonės vadovams bei akcininkams, siekiant padidinti įmonės vertę valdant įmonės likvidumą, ieškant papildomų galimybių didinti įmonės likvidumą.
2
Peel, Larry D., and Charles Ball. "Fabrication and Testing of a Simple “Bionic Arm” Demonstrator." In ASME 2010 Conference on Smart Materials, Adaptive Structures and Intelligent Systems. ASMEDC, 2010. http://dx.doi.org/10.1115/smasis2010-3658.
Full textAbstract:
Artificial or “bionic” limbs have been the subject of considerable research, TV shows, and dreams by children. The “Six Million Dollar Man” show was about a man who received artificial limbs after his own were lost in an accident. To get students interested in practical engineering, the current work showcases a simple artificial arm that produces greater force than a typical man, demonstrates the capability of Rubber Muscle Actuators (RMA), and provides a portable “arm wrestling platform” for student recruitment efforts. The actuators for “Kingsville Arm One & Two” are McKibben-like actuators made from fiber-reinforced elastomeric composites. These actuators offer excellent strength-to-weight ratios and contract similar to a human muscle. RMAs produce greater force and have less “blow-outs” than typical McKibben actuators because of optimized braid angles and ends that transfer loads through the braid fibers. Kingsville Arm One (KA1) was developed in just two weeks. It consisted of carbon/fiberglass/epoxy composite tubular bones, a metal clevis “elbow” and four RMAs. With considerable effort, a very large student was able to overcome the force generated in an “arm wrestling” contest. KA1’s actuators had end attachments that transferred loads well and enabled flexibility, but easily tore and had air leaks. Kingsville Arm Two (KA2) had new “bones” and RMAs. Although slightly smaller diameters, the KA2 RMAs produced comparable forces to the KA1 RMAs and had molded end attachments. The rigid ends did not allow as much rotation as expected and necessitated using just 2 RMAs. With only two RMAs, KA2 produced approximately the same “arm strength” as KA1. Future work will focus on flexible but durable RMA molded ends, life-like skins and a realistic “hand.”
3
Peleckienė, Valentina, and Vilmantė Leišytė. "GROŽIO IR SVEIKATOS PREKIŲ VARTOTOJŲ LOJALUMO VERTINIMAS SOCIALINIŲ TINKLŲ ERDVĖJE." In 23rd Conference for Young Researchers "Economics and Management". Vilnius Gediminas Technical University, 2020. http://dx.doi.org/10.3846/vvf.2020.007.
Full textAbstract:
Straipsnyje siekiama ištirti, kaip galima pasiekti ir išlaikyti vartotojų lojalumą grožio ir sveikatos prekėms per socialinių tinklų prizmę. Nors yra nemažai tyrimų apie vartotojų lojalumą, tačiau tyrimų kiekis vertinant vartotojų lojalumą per socialinių tinklų erdvę yra labai ribotas. Ištirtoje literatūroje aptariama, kad vien klientų pirkimas nėra geriausias ilgalaikės sėkmės būdas, taip pat svarbu sukurti vertę vartotojams. Šiame tyrime pateikiami vartotojų lojalumo santykiai su įmone per socialinių tinklų erdvę, nagrinėjamas vartotojų elgesys ir prekės ženklo naudojimosi internete priežastys. Tyrimui naudojami ekspertinio vertinimo ir TOPSIS metodai. Tyrimų rezultatais aktyvus įmonės sekimas socialiniuose tinkluose stimuliuoja vartotojų lojalumą, pasitikėjimą ir pajamų apyvartą. Tyrime yra neišvengiami apribojimai. Apibendrinti rezultatai ateityje gali tapti nesvarbūs dėl technologijos pokyčių. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių tinklų svetainės yra naujas reiškinys, galimi tolesni tyrimai.
4
RAMELYTĖ, Aistė, and Saulius VASAREVIČIUS. "KIETOJO ATGAUTOJO KURO GRANULIŲ SAVYBIŲ TYRIMAI." In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2018. http://dx.doi.org/10.3846/aainz.2018.002.
Full textAbstract:
Nuolat ieškoma būdų, kaip sumažinti sunaudojamo iškastinio kuro kiekius. Šiam tikslui įgyvendinti vis dažniau naudojamas kietasis atgautasis kuras. Tačiau naudojant šį produktą, būtina įvertinti jo charakteristikas – šilumingumą, peleningumą, drėgnumą ir cheminę sudėtį. Straipsnyje pateikiama informacija apie dviejų rūšių kuro – 2D ir popieriaus-kartono granulių kuro tyrimo rezultatus. Tyrimai atlikti Lietuvos energetikos institute Kaune ir Gyvybės mokslų centre Vilniuje. Tyrimo metu nustatyta, kad 2D granulės pasižymi didesniu peleningumu nei popieriaus-kartono granulės (atitinkamai 18,47 % ir 9,67 %), o drėgmės kiekis 2D granulėse siekė 4,12 % ir 2,62 % popieriaus-kartono granulėse. Šilumingumo tyrimas parodė, kad abiejų rūšių kuro granulės pagal CEN TS 15359 standartą gali būti priskiriamos 4 klasei (2D granulių apatinė šilumingumo vertė siekė 13,5 MJ/kg, popieriaus-kartono granulių – 14,4 MJ/kg). Vertinant gyvsidabrio kiekį mėginiuose nustatyta, kad šio elemento kiekis abiejų rūšių granulėse buvo mažesnis nei 10 ppm (mažiau nei 0,001 % mėginio masės dalies), todėl, taikant CEN TS 15359 standarto klasifikaciją, kuras priskiriamas 1 klasei. Spektroskopinės analizės metu nustatyta, kad abiejų rūšių kuro granulėse vyraujančios cheminių junginių grupės yra eteriai, alkilai ir karboksirūgštys, o didžiausias pikų kiekis aptinkamas 1500–800 cm–1 bangos ilgio intervale.
5
Wang, Di, Xiao-Tao Luo, and Chang-Jiu Li. "Microstructure and Ablation Behavior of Very Low-Pressure Plasma Sprayed ZrB2-Based Coatings." In ITSC2021, edited by F. Azarmi, X. Chen, J. Cizek, C. Cojocaru, B. Jodoin, H. Koivuluoto, Y. C. Lau, et al. ASM International, 2021. http://dx.doi.org/10.31399/asm.cp.itsc2021p0741.
Full textAbstract:
Abstract The effect of deposition pressure on the microstructure and ablation behavior of ZrB2 coatings deposited by very low pressure plasma spraying is investigated. The results show that under a chamber pressure less than 50 kPa, as the spray chamber pressure decreases, the porosity of the coating deposited at the same distance decreases, and the coating prepared under 100 Pa presents the lowest porosity of 1.79 %. Furthermore, among the ZrB2 coatings deposited at 100 Pa, 5 kPa, 10 kPa and 50 kPa, the dense coating deposited at 100 Pa showed the lowest ablation rate of 0.33 μm/s, 0.75±0.08 mg/s.
6
Kustova, G. I. "SEMANTIC EFFECTS OF VERB TENSE IN PARENTHETICAL CONSTRUCTIONS WITH MENTAL VERBS." In International Conference on Computational Linguistics and Intellectual Technologies "Dialogue". Russian State University for the Humanities, 2020. http://dx.doi.org/10.28995/2075-7182-2020-19-485-499.
Full textAbstract:
Parenthetical constructions with verbs of opinion (as I think) are considered as the result of the reduction of the main clause: Ja dumaju, chto priglashenie prislal professor Wiler → Priglashenie, kak ja dumaju, prislal professor Wiler. The meaning of the mental verb tense affects the interpretation of the sentence. In the present tense, construction as I think introduces an assumption with a neutral status: Eto proizojdet, kak ja dumaju, v samom blizhajshem budushchem [Ju. Semenov]—‘no one knows, P or non-P’. In the past tense, construction as I thought introduces a wrong assumption: Djadja, kotoryj, kak ja dumal, davno zabyl o podarennykh chasakh, vosprinjal etu novost’ boleznenno.
7
Sabaitytė, Jolanta, and Guoda Černiauskaite. "KRITINIAI ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS PROJEKTŲ SĖKMĖS VEIKSNIAI." In 23rd Conference for Young Researchers "Economics and Management". Vilnius Gediminas Technical University, 2020. http://dx.doi.org/10.3846/vvf.2020.021.
Full textAbstract:
Interneto vartotojų skaičius visame pasaulyje sparčiai auga. Per pastaruosius 19 metų šis skaičius išaugo nuo 360 983 512 iki 4 536 248 808 vartotojų, kas rodo ypatingai spartų augimą. Elektroninė komercija tampa potencialia sritimi verslo vystymui bei sukuria didelę pridėtinę vertę pasaulinei ekonomikai. Didėjanti pasiūla vartotojui sukuria terpę būti išrankiam. Tokiu būdu didėja konkurencija tarp elektroninės komercijos platformų ir tampa sunkiau išlikti sėkmingais. Šio straipsnio tikslas – identifikavus veiksnius, lemiančius elektroninės komercijos projektų sėkmę, sukurti koncepcinį elektroninės komercijos sėkmės modelį. Veiksnių identifikavimui buvo atlikta mokslinės literatūros analizė. Įvertinus egzistuojančius sėkmės veiksnius ir sėkmės modelius buvo nustatyti trūkumai ir suformuotas e.komercijos sėkmės modelis, kuris įtraukia kartų skirtumą kaip faktorių, kuris nulemia vartotojo pasirinkimą.
8
Nieto-Chaupis, Huber. "The Feynman-Kac Formula to Estimate the Very Beginning of the Diabetic Nephropathy." In 2019 53rd Annual Conference on Information Sciences and Systems (CISS). IEEE, 2019. http://dx.doi.org/10.1109/ciss.2019.8692818.
Full text
9
Jakubauskaitė, Viktorija, Milda Zeringytė, and Audronė Zukauskaitė. "Hidroksiapatito sintezė panaudojant fosfogipso atliekas." In 23-oji jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija APLINKOS APSAUGOS INŽINERIJA. Vilnius Gediminas Technical University, 2020. http://dx.doi.org/10.3846/aainz.2020.012.
Full textAbstract:
Gaminant fosforo rūgštį susidaro fosfogipso (PG) atliekų, kurių susidarymo išvengti neįmanoma, todėl nuolat ieškoma būdų, kaip būtų galima PG panaudoti. Fosfogipsas gali būti pritaikomas statybinių rišamųjų medžiagų gamyboje, tačiau ieškoma ir naujų pritaikymo sričių, pavyzdžiui, iš fosfogipso gali būti sintetinamas hidroksiapatitas. Hidroksiapatito sintezė iš fosfogipso atliekų turi dvigubą naudą – sintezės metu naudojamos atliekos sukurti naujam produktui, o pats hidroksiapatitas gali būti pritaikomas nuotekų valymui nuo nepageidaujamų priemaišų. Iš hidroksiapatito gali būti gaminami filtrai, kurie gerai adsorbuoja fluorą, sunkiuosius metalus, taip pat ir dažų likučius.Be to, švarus hidroksiapatitas gali būti naudojamas medicinoje. Šio eksperimento metu buvo sintetinamas hidroksiapatitas keičiant sintezės sąlygas, buvo susintetinti 8 bandiniai siekiant išrinkti optimalias sintezės sąlygas. Buvo įvertintos bandinių fizikinės (drėgnis, bandinių pH vertė po sintezės) savybės ir cheminė sudėtis. Svarbiausias rodiklis, nusakantis hidroksiapati-to kokybę, yra kalcio ir fosforo santykis. Šis santykis turi būti toks pats kaip žmogaus kauluose – 1,677(7). Nustatyta, kad didžiausiu Ca/P santykiu (1,68) pasižymėjo bandinys, gautas atliekant sintezę 4 h be maišymo, esant 0,1 bar slėgiui uždaroje sistemoje. Tyrimo metu susintetintuose bandiniuose sunkiųjų metalų kiekis neviršija hidroksiapatito kokybę apibūdinančiame standarte nurodytų normų.
10
Paškevičienė, Justina, and Rima Tamošiūnienė. "FINANSINIŲ RODIKLIŲ RYŠYS SU LISTINGUOJAMOS ĮMONĖS AKCIJŲ KAINA NUSTATANT VERTĘ." In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2016. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.899.
Full textAbstract:
Atsigavus Lietuvos ekonomikai išaugo vertės nustatymo paklausa. Remiantis kapitalizacijos metodu, akcinės bendrovės vertė priklauso nuo akcijos kainos ir įmonės pelno. Mokslinio darbo tikslas –nustatyti finansinių rodiklių ryšį su listinguojamos bendrovės akcijos kaina nustatant vertę. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, duomenų analizė, apibendrinimas ir grafinis atvaizdavimas. Finansinių rodiklių ryšys su akcijos kaina nustatomas remiantis koreliacine regresine analize. Atlikus analizę nustatyta, kad biržoje kotiruojamos įmonės akcijos jau turi tam tikrą vertę, nes pritraukia kapitalą. Tyrimo rezultatai rodo akcijos kainos tiesioginę priklausomybę nuo ilgalaikio turto apyvartumo bei skolos ir turto santykio rodiklių.
Reports on the topic "Kap Vert"
1
Stark, Jon. Testing a report. Crossref, May 2020. http://dx.doi.org/10.5555/kjafioakljhj098u89.
Full textAbstract:
Dum mia juneco mi vivis en la komunisma Orienta Eŭropo kaj tie oni instruis, ke estas du mondrigardoj: la religia kaj la scienca darvinisma. Oni instruis, ke la darvinisma koncepto estas materiisma kaj pro tio oni kutime pensas, ke Darwin estis ateisto. Sed tio tute ne estas vera. Li skribis la venontajn frazojn en sia verko „La Origino de Specioj per Natura Selektado, aŭ konservado de la plej vivkapablaj rasoj en la batalo por vivo”:
2
Hellström, Lisa, and Linda Beckman. Att främja hälsa och förebbygga ohälsa bland ungdomar : En nationell och internationell kartläggning över initiativ och insatser. Malmö universitet, 2020. http://dx.doi.org/10.24834/isbn.9789178771103.
Full textAbstract:
Med denna rapport vill vi förmedla hopp till unga, öka kunskapen, med-vetenheten och minska skammen kring psykisk ohälsa. Unga uttrycker själva att de vill ha mer kunskap om psykisk hälsa och skolan lyfts ofta som en bra plattform. Många unga vet inte vart de ska vända sig för att få hjälp med psykiska besvär och de har behov av att bli lyssnade på. När-varande vuxna som lyssnar behövs, dock saknar många vuxna kunskap om psykiska besvär och diagnoser kopplat till psykisk ohälsa.Psykisk hälsa bland unga är en viktig samhällsfråga som de senaste åren har fått mer uppmärksamhet i samhällsdebatten. Flera satsningar har gjorts av civilsamhällesaktörer och offentliga aktörer. Samtidigt visar den internationella kartläggningen att det är svårt att påvisa långsiktiga effek-ter av alla de satsningar som görs. Det kan finnas flera orsaker till detta. Det finns dock insatser som verkar mer lovande och här finns en möjlighet för beslutsfattare att göra skillnad för ungas psykiska hälsa. Förutom att bespara unga onödigt lidande är dessa insatser ofta samhällsekonomisktkostnadseffektiva, eftersom de på sikt leder till minskat vårdsökande och bättre förutsättningar för unga att klara skolan och i förlängningen arbets-livet. Sådana satsningar går även i linje med Barnkonventionen artikel 24 om alla barns rätt till bästa möjliga hälsa, som sedan 2020 är lag i Sverige. Utifrån kartläggningen har vi följande rekommendationer 1. Rusta unga med färdigheter om psykisk ohälsaUnga bör få tillgång till de kunskaper och färdigheter som enligt forsk-ning visat sig lovande för att främja psykisk hälsa och förebygga ohälsa. Internationellt ges flera av dessa insatser inom ramen för sko-lan. De behöver utveckla sina färdigheter i hur man tolkar och förstår sina egna känslor och sin kropp och vad som är vanlig livssmärta, hur man kan hantera den och när man behöver kontakta vården. Därför bör ett nationellt initiativ som når alla barn tas för att främja barn och ungas kunskap och färdigheter om psykisk hälsa för att rusta dem för livet. Det bör även inkludera information om vart man kan vända sig om man behöver ytterligare stöd eller vård. Unga ska vara delaktiga i utformningen av ett sådant initiativ. 2. Ge vuxna kunskap och verktyg om psykisk hälsa – för att underlätta stöd till ungaBarn och unga behöver närvarande vuxna som har förmågan att lyssna, fånga upp och vägleda dem. Det är inte ovanligt att vuxna i barns och ungas närhet upplever osäkerhet och saknar kunskap om psykiska besvär och diagnoser. Därför behöver vuxna, framförallt föräldrar och yrkes-verksamma som jobbar nära unga, få bättre kunskap och verktyg för hur de ska möta unga på ett bättre sätt. Satsningar på att höja föräldrars kun-skap om psykisk hälsa bör göras, exempelvis i form av föräldrastödspro-gram och folkbildning. Lärare bör även ges grundläggande kunskaper om psykisk hälsa inom ramen för lärarutbildningen. 3. Insatser bör följas upp under en längre tidInsatser för att främja psykisk hälsa bör planeras, implementeras och ut-värderas med långtidsuppföljningar (>12 månader). Detta för att bättre kunna bedöma de långsiktiga effekterna och för att kunna utveckla och anpassa insatserna efterhand.
3
Hellström, Lisa, and Linda Beckman. "Det är lite mer så här mainstream att ha psykisk ohälsa" : Samtal om ungas behov och livsfärdigheter. Malmö universitet, 2021. http://dx.doi.org/10.24834/isbn.9789178771691.
Full textAbstract:
Denna rapport ingår i forskningsprojektet Att skapa goda livsfärdigheter bland unga. Den första delrapporten var en nationell och internationell kartläggning över initiativ och insatser för att främja psykisk hälsa bland unga. Bland insatser som verkar mer lovande – och till synes har goda möjligheter att göra skillnad för ungas psykiska hälsa - framträder insatser vars syfte är att höja kunskapen om psykisk hälsa bland unga och vuxna. Ökad kunskap om psykisk hälsa har visat sig vara ett viktigt verktyg för att utveckla färdigheter i hur man tolkar och förstår sina egna känslor och sin kropp och när man behöver kontakta vården. Dessutom är dessa insat-ser ofta samhällsekonomiskt kostnadseffektiva, eftersom de ger unga bättre livsfärdigheter och på sikt leder till minskat vårdsökande och bättre förutsättningar att klara skolan och i förlängningen arbetslivet. Sådana satsningar går även i linje med Barnkonventionen 24§ om alla barns rätt till bästa möjliga hälsa, som sedan 2020 är lag i Sverige. Rekommendat-ioner från den första delrapporten innefattar att rusta unga med färdigheter för att möta livets svårigheter och höja kunskapen om psykisk ohälsa. Det handlar också om att bistå vuxna med kunskap om psykisk hälsa och verk-tyg som främjar hälsa för att kunna stödja unga. Insatser för att främja unga personers hälsa bör följas upp under en längre tid.I denna rapport presenteras röster från unga och yrkesverksamma vuxna i ungas närhet om ungas livssituation kopplat till livsfärdigheter, psykisk hälsa och behov av stöd. Genom att lyssna in unga kan vi bättre hitta framgångsfaktorer för att främja ungas psykiska hälsa och välbefinnande.
4
Kløcker Larsen, Rasmus, and Maria Boström. “Renen får aldrig betesro”: Konsekvenser av Bolidens gruva och vägen i Stihkeområdet för Voernese sameby. Stockholm Environment Institute, June 2021. http://dx.doi.org/10.51414/sei2021.008.
Full textAbstract:
Denna rapport presenterar en studie av Voernese samebys erfarenheter av de konsekvenser som gruvan i Stihkeområdet fört med sig, en gruva som drevs av Boliden Mineral AB mellan år 1976–1988. Det finns i dag ett stort kunskapsglapp angående vilka de faktiska konsekvenserna är av gruvindustri på renskötsel och annan samisk markanvändning. Detta är så vitt vi vet första gången som forskningen empiriskt belyser konsekvenserna av gruvindustrin och försöken till efterbehandling av gruvområdet utifrån en samebys egna erfarenheter och kunskap. Studien genomfördes 2019–2020 i ett samarbete mellan samebyn, Svenska Samernas Riksförbund och SEI. Datainsamlingen har bestått av arbetsmöten, intervjuer, workshops, dokumentanalys och kartering med stöd av RenGIS och forskning om störningszoner. Fokus i denna rapport är på just Voernese samebys erfarenheter, gruvans konsekvenser för andra samebyar eller icke-renskötande samer i området har därför inte inkluderats. Resultaten visar den omfattande påverkan som gruvan haft på samebyn, dels under driftperioden men i högsta grad också efteråt. Eftersom samebyn bedriver samrenskötsel i Stihkeområdet med Vilhelmina Södra sameby, på vars mark gruvverksamheten bedrevs, har samebyn påverkats både av direkta markförluster och betesskador från gruvområdet liksom andra störningarna under drifttiden. I nutid handlar de största konsekvenserna om påverkan från vägen som drogs i tidigare väglöst land och störningarna på renen från besöksnäringen. Detta har försvårat för renen att finna betesro, inneburit omfattande merarbete och ökade kostnader för samebyn vid samling och flytt, samt medfört stress och oro för samebyns medlemmar liksom även förlust av traditionell kunskap. Renskötseln försvåras även av kvarlämnade borrör och järnskrot från SGU:s provborrningar. Studien visar också hur samebyn exkluderades från beslutsfattandet när Bolidens gruva etablerades på 1970-talet och nu återigen har marginaliserats i samband med tillståndsprövningen för Vilhelmina Minerals planer för återupptagning av brytningen. Dessa forskningsresultat är viktiga för att korrigera en vanlig missuppfattning i den politiska och offentliga debatten kring gruvindustrin: att gruvindustri och renskötsel skulle kunna samexistera utan någon större påverkan på renskötseln. De bidrar också till en ökad förståelse för den omfattande påverkan som ett gruvprojekt, samt dess följdeffekter, kan ha på en grannsameby trots det att själva gruvområdet ligger utanför samebygränsen. I ett vidare perspektiv bidrar studien med ytterligare ett empiriskt baserat exempel på hur gruvbolag och stat marginaliserar samisk kunskap och missbrukar samebyars deltagande i miljöbedömningar. Dessa problem härrör främst från det faktum att svensk lagstiftning inte ger tillräckligt skydd för samiska rättigheter. Det hänger även ihop med statens tvetydiga roll i hanteringen av de intressekonflikter som uppstår när man både har en skyldighet att skydda samiska rättigheter och ska tillgodose olika samhälls- och företagsekonomiska intressen i utvinningen av mineraler. Denna brist på ansvarstagande, som samebyn upplever från statens sida, visar med all tydlighet att den koloniala exploateringen av naturresurserna i Sápmi inte är ett historiskt fenomen utan något som i högsta grad fortgår än i dag. Som ett exempel har inga ansträngningar gjorts för att se över om den begränsade ekonomiska ersättningen som staten genomförde under 1960–70 talet verkligen motsvarar de faktiska skador som samebyn fått uthärda. På kortare sikt skulle många förbättringar troligen kunna åstadkommas genom enskilda insatser för att adressera de problem som samebyn har i Stihkeområdet. Exempelvis skulle kommun och länsstyrelse kunna ingripa för att hantera de problem som besöksnäringen och friluftslivet orsakar och regeringen skulle kunna ge SGU i uppdrag att återställa tidigare prospekteringsverksamhet i Stihkeområdet. Vad denna studie främst belyser är dock behovet av en mer genomgripande strategi från statens sida för att komma till rätta med konsekvenserna av Bolidens gruvprojekt och dess följdeffekter. Utifrån senaste årens rättsutveckling torde det numera finnas goda möjligheter för staten att se över sitt ansvar för de skador som framkommit i Stihkeområdet.
5
Kløcker Larsen, Rasmus, and Maria Boström. “Låt renen få igen landet som det var”: Konsekvenser av gruvan och vägen på Stihken för Vilhelmina Södra sameby. Stockholm Environment Institute, June 2021. http://dx.doi.org/10.51414/sei2021.007.
Full textAbstract:
Denna rapport presenterar en studie av Vilhelmina Södra samebys erfarenheter av de konsekvenser som gruvan på Stihken fört med sig, en gruva som drevs av Boliden Mineral AB 1976–1988. Det finns i dag ett stort kunskapsglapp angående vilka de faktiska konsekvenserna är av gruvindustri på samisk markanvändning, inklusive renskötseln. Detta är så vitt vi vet första gången som forskningen empiriskt belyser konsekvenserna av gruvindustrin, och de faktiska utfallen av försöken till efterbehandling, utifrån en samebys egna erfarenheter och kunskap. Studien genomfördes 2019–2020 i ett samarbete mellan samebyn, Svenska Samernas Riksförbund och Stockholm Environment Institute. Datainsamlingen har bestått av arbetsmöten, intervjuer, workshops, dokumentanalys och kartering med stöd av RenGIS och forskning om störningszoner. Fokus i denna rapport ligger på just Vilhelmina Södra samebys erfarenheter och gruvans konsekvenser för andra samebyar eller icke-renskötande samer i området har därför inte inkluderats. Resultaten visar den omfattande påverkan som gruvan haft på samebyn, dels under driftperioden men i högsta grad också efteråt. Under drifttiden förorsakade gruvan stora direkta och indirekta markförluster, med störningar från brytningen och trafiken, damning på betet, blockering av det naturliga flyttstråket och förlust av stora delar av samebyns renar in i Norge eller in på grannbyarnas mark på svensk sida. I nutid handlar de största konsekvenserna om en omfattande störning från besöksnäringen på grund av vägen som drogs i tidigare väglöst land. Detta föranleder i sin tur stort betesbortfall; försämrad djurhälsa och kondition för renen; förhöjd arbetsbelastning, fysiska påfrestningar, och arbetsmiljörisker för renskötarna; ökade kostnader för renskötselaktiviteter; samt förlust av samiska kulturminnen, ökad psykisk påfrestning, försämrade möjligheter för samebyns unga att satsa på renskötseln, och förlust av traditionell kunskap. Dessa forskningsresultat är viktiga för att korrigera vanligt förekommande missuppfattningar i den politiska och offentliga debatten kring gruvindustrin: nämligen att gruvindustrin och renskötseln kan samexistera utan någon större påverkan på renskötseln. De visar också tydligt vem som har bäst kunskap att bedöma riskerna vid en gruvetablering: samebyn identifierade redan på 1960-talet, och det ganska så exakt, de risker som denna studie nu kunnat visa blivit verklighet medan försöken från statens representanter var långt mindre precisa. Exempelvis antog statens experter en total störningszon på 500 meter runt gruvområdet och 100 meter på bägge sidor om vägen. Detta står i stark kontrast till de störningszoner som samebyn faktiskt har upplevt, nämligen upp mot 10 kilometer för gruvan och 1,5 kilometer för vägen. Problemen härrör främst från det faktum att svensk lagstiftning inte ger tillräckligt skydd för samiska rättigheter. De hänger även ihop med statens tvetydiga roll i hanteringen av de intressekonflikter som uppstår när man både har en skyldighet att skydda samiska rättigheter och ska tillgodose olika samhälls- och företagsekonomiska intressen i utvinningen av mineraler. Denna brist på ansvarstagande, som samebyn upplever från statens sida, visar med all tydlighet att den koloniala exploateringen av naturresurserna i Sápmi inte är ett historiskt fenomen utan något som i allra högsta grad fortgår än i dag. Som ett exempel har inga ansträngningar som helst gjorts för att se över huruvida den begränsade ekonomiska ersättningen som staten genomförde under 1960–70 talet verkligen motsvarar de faktiska skador som samebyn fått uthärda. Det finns flera sätt att åtgärda problemen i området vid Stihken. Exempelvis skulle regeringen kunna ge SGU i uppdrag att återställa området från tidigare prospekteringsverksamhet och kommun och länsstyrelse skulle i sin tur kunna ingripa för att hantera besöksnäringen och friluftslivet. Vad denna studie främst belyser är dock behovet av en genomgripande strategi från statens sida för att komma till rätta med konsekvenserna av Bolidens gruvprojekt och dess följdeffekter. Utifrån senaste årens rättsutveckling torde det numera finnas goda möjligheter för staten att se över sitt ansvar för de skador som framkommit på området vid Stihken.