Journal articles: 'Kap Vert'

1

Schaathun, Hans Georg, and Jan Gunnar Moe. "Kva er eigentleg målet i matematikken?" Nordic Journal of STEM Education 4, no. 2 (August 17, 2021): 31–44. http://dx.doi.org/10.5324/njsteme.v4i2.3099.

Full text

Abstract:

Denne artikkelen tek for seg iterativ evaluering, revisjon og design over to år, for eit emne i grunnleggjande matematikk. Me har lagt vekt på tett dialog med studentane, mellom anna gjennom improvisert quiz i førelesingane. I denne tette kontakten vart me overraska av to observasjonar. For det fyrste var hovudutfordringa for studentane ikkje dei grunnleggjande rekneferdigheitene som me trudde på førehand. For det andre vert vesentlege læringsmål i emneskildringa neglisjerte både av læreboka og på eksamen, og studentane har òg lært seg til å neglisjera dei. Den andre observasjonen gjer at me stiller spørsmålet om kva som eigentleg er målet. Studentar som skal bruka matematikken i andre disiplinar treng kommunikasjons-, modellerings- og tankesettskompetanse, som ikkje tidlegare har vore vurderte ved eksamen. Skal matematikken vera nyttig, må desse måla løftast fram som naudsynte. Dei grunnleggjande ferdigheitsmåla som tradisjonelt vert prøvde på eksamen er aldri tilstrekkelege, og det er uklart i kva grad dei kan vera naudsynte.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Smilgienė, Silvija. "MOKYTOJŲ VERTYBINĖS NUOSTATOS APIE SKAITYMO ĮGŪDŽIŲ MOKYMĄ VIDURINĖJE MOKYKLOJE LIETUVOJE." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 271. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8824.

Full text

Abstract:

Mokslinėje literatūroje yra pripažįstama, kad mokytojų turimos vertybinės nuostatos daro įtaką metodologinių sprendimų pasirinkimui ir mokinių akademiniams pasiekimams. Šių nuostatų analizė yra svarbi ir reikšminga, vystant ir diegiant būsimų ir esamų mokytojų kvalifikacijos kėlimo programas ir siekiant tobulinti užsienio kalbos mokymo metodiką. Vertybinės nuostatos šiame straipsnyje yra apibrėžiamos kaip daugianaris konceptas, kuris apima profesines žinias, asmenines savybes, požiūrius, įsitikinimus ir pažinimus, kurie yra formuojami ir įtakojami socialinės aplinkos, kurioje individai vykdo savo veiklą. Šis mokslinis tyrimas buvo atliktas Lietuvoje, interviu metodu apklausus penkias anglų kalbos mokytojas, dėstančias anglų kalbą vidurinėje mokykloje. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip tyrimo dalyviai suvokia, kokie yra mokinių poreikiai ugdant skaitymo įgūdžius ir kokiomis vertybinėmis nuostatomis mokytojos vadovaujasi, parinkdamos skaitymo ugdymo būdus ir metodus. Tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, kaip mokytojos vertina skaitymo metodų taikymo efektyvumą. Duomenų analizė atskleidė, kad visos tyrime dalyvavusius mokytojos teoriškai skaitymą suprato kaip linijinį psichologinį procesą, kurio metu mokiniams yra svarbu įsisavinti ir gilinti žodyno ir gramatines žinias. Tačiau respondentai, paklausti apie metodologinę skaitymo mokymo praktiką, atskleidė daugiasluoksnę nuostatą, kad skaitymas yra raštingumo ugdymo procesas, kurio metu turi būti ne tik integruotai mokomi kalbėjimo, rašymo ir klausymo įgūdžiai, bet ir formuojama asmenybė, skatinant kritinį mąstymą ir tarpkultūrinę kompetenciją. Tyrimas taip pat parodė, kad respondentams trūksta anglų kalbos komunikacinės kompetencijos ir žinių apie naujausius skaitymo mokymo metodus, siekiant patenkinti mokinių poreikius, jiems formuojant skaitymo įgūdžius. Duomenų analizė leidžia prieiti išvados, kad teorinės respondentų žinios apie skaitymo mokymą nesutampa su jų asmenine vertybine nuostata apie skaitymo metodologinę praktiką. Respondentai atskleidė, kad šiems vertybinių nuostatų skirtumams darė įtaką tokie faktoriai kaip egzaminų reikalavimai, asmeninė mokytojų patirtis ir mokinių poreikiai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Stankevičiūtė, Kristina. "DON ŽUANO GALIOS ŽINIA." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 196. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8818.

Full text

Abstract:

Don Žuanas – viena populiariausių kultūrinių Vakarų civilizacijos figūrų, tačiau filosofų dėmesio sulaukė palyginti neseniai. Postmodernistai ir poststruktūralistai nagrinėja Don Žuaną kaip susiformavusį konstruktą su nusistovėjusiomis reikšmėmis ir potekstėmis. Don Žuanas kaip figūra atskleidžia tam tikrą kultūrinį reiškinį socialinėje (ir filosofinėje) sąmonėje. Šis reiškinys veikia kaip mąstymo apie socialinę seksualumo sampratą ir konkrečius bandymus jį sistematizuoti bei valdyti įrankis. Straipsnyje Don Žuanas tyrinėjamas remiantis Michelio Foucault galios teorija, manoma, kad Don Žuano reikšmė slypi galia grįstuose jo santykiuose su aplinka. Analizuojant šiuos dominavimu pagrįstus santykius – Don Žuano dominavimas visuomenėje, santykiuose su moterimis ir jo paties diskurso atžvilgiu – siekiama ištirti reguliavimo metodus, kuriuos visuomenė taiko savo narių seksualumui ir asmens laisvės riboms apibrėžti. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad Don Žuanas yra politinė galios figūra, nes jis veikia kaip socialinės vyrų ir moterų santykių priežiūros įrankis. Suvedžiodamas Don Žuanas paskatina įsijungti kiekvieno asmens vidinį ‚priežiūros‘ įtaisą: tiek moters aukos, tiek jos gynėjo vyro (tėvo, brolio ar kito), tiek kitų visuomenės narių, tiek vyriškos bei moteriškos lyties auditorijos, t. y. žiūrovų arba skaitytojų. Tai, straipsnio teigimu, ir yra Don Žuano galios žinia (angl. power message), perduodama kultūrai, kurioje jis veikia.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Kirejeva, Jelena. "APIE KAI KURIAS KONFLIKTINĖS KOMUNIKACIJOS TAKTIKAS." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 84. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8810.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama žmogiškoji interakcija per konfliktą, nes būtent konfliktas yra suvokiamas kaip neatsiejama ir prigimtinė žmogiškosios egzistencijos dalis. Tyrimo tikslas yra atpažinti tam tikras konfliktinės komunikacijos taktikas ir jų kalbinės raiškos priemones anglų ir rusų homo loquens (liet. kalbantis žmogus), įtraukto į konfliktinę situaciją, kalbėjime. Tirti pasirinktos šiuolaikinės anglų ir rusų dramos, kuriose analizuojami konfliktai ir juose pasitaikančios konfliktinės komunikacijos taktikos. Tiriamos in-yer-face teatro atstovų Marko Ravenhillo, Philipo Ridley’io ir Davido Ridley’io dramos, taip pat naujosios dramos atstovo Ivano Vyrypajevo dramos. Drama kaip tyrimo medžiaga vertinga tuo, kad joje tiksliai ir išsamiai perteikiamos žmogiškosios tarpusavio sąveikos ypatybės ir atskleidžiama interaktantų bendravimo kultūra. Nepaisant bendrų bruožų, būdingų in-yer-face teatrui ir naujajai dramai, matyti, kad interaktantai išsaugo gebėjimą atskleisti savo priklausomybę skirtingoms kultūroms ir skirtingomis vertybių sistemomis. Pagrindinis dėmesys straipsnyje yra sutelktas į taktikas, sukeliančias konfliktinę komunikaciją ir įspėjančias apie interaktantų tikslų ar jų mentalinių reprezentacijų nesutapimą. Tyrimas remiasi Geoffrey’io Leecho mandagumo principu ir maksimomis, kurios jį sudaro, taip pat Penelope’ės Brown and Stepheno Levinsono negatyviojo ir pozityviojo mandagumo sąvokomis. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad rusų homo loquens dažniausiai pažeidžia pritarimo (angl. approbation), neišreikštos nuomonės (angl. opinion-reticence) ir takto (angl. tact) maksimas, tai suvokiama kaip konfliktinę komunikaciją sukelianti taktika, o anglų homo loquens, įspėjantis apie savo ketinimą pradėti konfliktą, rečiau pažeidžia takto maksimą, bet taip pat, kaip ir rusų homo loquens, nepaiso pritarimo ir neišreikštos nuomonės maksimų. Maksimų pažeidimas pradeda konfliktinę komunikaciją ir sukelia grėsmę tiek anglų, tiek rusų homo loquens pozityviajam ir negatyviajam mandagumui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Dikmonienė, Jovita. "Vera voluptas erit voluptatum contemptio: Seneka apie malonumą, laimę ir likimą." Literatūra 59, no. 3 (October 26, 2018): 92–105. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.3.11838.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjama Senekos veikaluose Laiškai Lucilijui, Apie laimingą gyvenimą ir Apie Apvaizdą apibrėžta laimės, malonumo ir likimo koncepcija. Keliami klausimai: ką Seneka vadino tikru ir netikru malonumu, dėl ko ragino kovoti ir atlikdavo auspicijas, ar filosofas tikėjo, jog žmogus gali pakeisti savo likimą ir pasiekti laimę? Aptariami Senekos traktatuose dažni kario ir ligonio įvaizdžiai, kuriais filosofas vaizdingai ir emocionaliai perteikė stoikų filosofiją. Daroma išvada, kad Seneka suvokė laimę kaip sėkmingą charakterio tobulinimą. Pagal Seneką, charakteris yra animus dalis, o animus yra Dievo dalis, todėl žmogus turi stengtis būti panašus į mylintį, drąsų, intelektualų karį-filosofą, noriai vykdantį savo vado-Dievo įsakymus. Labiausiai Seneka skatino ugdytis sunkiausiai pasiekiamą dvasinę savybę – tikrą nuolankumą Dievui, kai mylimo ir mylinčio Dievo siunčiamas nelaimes ir skausmą žmogus gali priimti ramiai, išsaugodamas meilę Jam savo

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Gabrėnaitė, Eglė. "Paveikiojo diskurso argumentacija: argumentum ad tempus." Verbum 5 (February 6, 2014): 86–95. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2014.5.5001.

Full text

Abstract:

Paveikiojo diskurso argumentacijos ypatumai straipsnyje analizuojami retoriniu aspektu. Siekiama atskleisti, kaip verbaliniame reklamos lygmenyje funkcionuoja retorinis apeliavimo į laiką argumentas (lot. argumentum ad tempus) – nustatyti pagrindinius apeliacijų raiškos modelius ir jų santykį su reklamos objekto verte. Retorinė tyrimo prieiga grindžiama viena iš pamatinių retorinės tradicijos kategorijų – kairos – tinkamo laiko ir erdvės diskurso įtikimumui skleistis principu: retorikos teorijoje kairos apibrėžiamas kaip teisingo arba tinkamo laiko ir vietos kontekstas paveikiam įrodymui išsakyti. Įtikinamajame diskurse kairos yra argumentum ad tempus išeities taškas: čia aktualizuojamas įprasmintas laikas – adresatui reikšmingi įvykiai, situacijos, jausenos. Tyrimas atskleidžia, kad reklamos kuriamoje pseudotikrovėje dominuoja fragmentuoto laiko samprata: laikas patiriamas kaip išskirtinių akimirkų, simbolizuojančių esminius adresato (ne)pasitenkinimo būtimi ir buitimi momentus, santalka. Reklamos objekto vertę suponuoja jo įlaikinimas ir laiko įdaiktinimas. Pastebėtina, jog apeliavimo į laiką argumentas reklamoje funkcionuoja kaip lankstus manipuliacijos instrumentas, emocinis dirgiklis, aktualizuojantis „čia ir dabar“ efektą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Melnikienė, Danguolė. "Onomasiologinis neekvivalentiškumas ir jo traktavimas lietuviškuose dvikalbiuose žodynuose." Verbum 1 (February 6, 2010): 46–54. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2010.1.4939.

Full text

Abstract:

Tai, kad transkodavimo procesas (dekodavimas ar užkodavimas) dvikalbiame žodyne yra apskritai įmanomas ir kad vienos kalbos konceptams galima rasti leksinę raišką kitose kalbose, įvairių šalių mokslininkams nekyla abejonių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai perėjimas nuo vieno leksinio kodo prie kito tampa tikru iššūkiu leksikografui. Taip atsitinka tuomet, kai jis susiduria su ypatingu leksikos tipu – vadinamąja ekvivalentų neturinčia leksika. Šias leksemas yra sudėtinga perteikti kita kalba, nes jose nuo leksinės, gramatinės, stilistinės ir vertinamosios reikšmės yra neatsiejamas jų kultūrinis komponentas, suteikiantis neįkainojamos informacijos apie šiais žodžiais įvardytų reiškinių ypatumus ir jų vaidmenį konkrečiai kalbinei bendruomenei. Neatsižvelgus į kultūrinio reikšmės komponento niuansus, neįmanoma rasti adekvataus atitikmens verčiamojoje kalboje. Taigi šio darbo tikslas – panagrinėti ekvivalentų neturinčios leksikos leksikografinio aprašo ypatumus aktyviuosiuose lietuviškuose žodynuose, daugiausiai dėmesio skiriant onomasiologiniam neekvivalentiškumui. Analizės objektu yra pasirinkti keturi didelės apimties dvikalbiai žodynai: „Lietuvių–italų kalbų žodynas“ (2003), „Lietuvių–italų kalbų žodynas“ (2005), „Lietuvių–ispanų kalbų žodynas“ (2002) ir „Didysis lietuvių–prancūzų kalbų žodynas“ (2006).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Amankevičiūtė, Simona. "Precedentinių vardų aktualizacija reklamoje." Verbum 5 (February 6, 2014): 16–27. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2014.5.4995.

Full text

Abstract:

Straipsnyje daroma prielaida, kad dėl vertikaliosios kognityviosios bazės (KB) ribos slinkties precedentinių vardų (PV) aktualizacija reklamoje tampa vis dažnesne reklaminės žinutės teikimo idėja. Reklamos ir kalbos diskursai apžvelgiami priešinant dekonstrukcionistinį (Derrida) ir kritiškąjį (Baudrillard) požiūrius; precedentine tapusi reklama įvertinama kaip reklaminių klišių šaltinis. Aptariama viena svarbiausių PV aktualizacijai reklamoje – atribucijos sąvoka, teikiamos praktinės rekomendacijos dėl PV perkėlimo į naują kuriamo teksto diskursą. Apžvelgiami PV aktualizacijos reklamoje ypatumai ir veiksniai: galima auditorijos reakcija ir įtaka produkto įvaizdžiui, asmenybės depersonalizacija ir šaržavimas. Laikomasi požiūrio, kad teoriškai kiekvienas PV aktualizacijos reklamoje atvejis laikytinas obscenišku (galimu, bet nebūtinu), tačiau kiekvienas pavyzdys vertintinas individualiai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Butrimė, Edita, Vaiva Zuzevičiūtė, and Daiva Vitkutė-Adžgauskienė. "AR UNIVERSITETAI GALI IŠNAUDOTI STUDENTŲ – SKAITMENINIŲ ČIABUVIŲ – POTENCIALĄ?" Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 233. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8821.

Full text

Abstract:

Tyrimo idėja kilo analizuojant pirmo kurso studentų pasiekimus. Studentai vangiai bendravo universiteto intraneto erdvėje, atsiųsdavo atliktas užduotis ne ten, kur buvo nurodyta, nepastebėdavo kalendoriaus pranešimų, dėstytojų pranešimus pastebėdavo tik po kelių dienų. Empirinis tyrimas parodė, kad pirmo kurso studentai (skaitmeniniai čiabuviai) gana nenoriai palieka komforto zonas „Facebook“ ir panašiuose socialiniuose tinkluose, kad pasinaudotų specialių mokymuisi skirtų virtualių aplinkų galimybėmis, taip pat ir universiteto virtualias mokymosi aplinkas. Straipsnis parengtas remiantis mokslinės literatūros analize ir empiriniu tyrimu. Tyrimo duomenys surinkti trijuose universitetuose remiantis kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodologija, tačiau, atsižvelgiant į apribojimus, straipsnyje pristatomas pilotinis tyrimas. Probleminis klausimas. Studentai – SČ – taiko savo kasdienėje (laisvalaikio) veikloje informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT) grindžiamus įrankius. Vadinasi, tai jiems patrauklu. Ar IKT grindžiami įrankiai, taikomi studijoms, yra patrauklūs studentams? Kaip jie vertina virtualią komunikavimo ir grupinio darbo aplinką universitete? Tyrimo tikslas atskleisti ne technologijos ir fizinių mokslų krypčių studijų studentų - SČ - požiūrį į interneto įrankius ir jų naudojimą studijoms. Išvados: studentai (SČ) vangiai naudoja internetu (arba IKT) grindžiamus įrankius skirtus mokymuisi studijose – dažniau studijoms jie linkę naudoti socialinius tinklus; studentams kartais nepavyksta konceptualizuoti IKT grindžiamus įrankius, kaip tinkamus mokymuisi ir jie virtualios universiteto aplinkos nevertina kaip sudėtinės realaus universiteto dalies; patyrusio dėstytojo vaidmuo studijose išlieka svarbus ir reikšmingas bent tam tikrą laiką dabar ir ateityje ne tik studentams bet ir jauniems karjerą pradedantiems dėstytojams.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Jagniatinskis, Aleksandras, and Boris Fiks. "INVESTIGATION OF THE ACCURACY IN LABORATORY SOUND INSULATION MEASUREMENTS/LABORATORINIŲ GARSO IZOLIAVIMO MATAVIMŲ TIKSLUMO TYRIMAI." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 6, no. 3 (June 30, 2000): 202–5. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.2000.10531587.

Full text

Abstract:

Vienas iš svarbesnių statybinių medžiagų ir statinių elementų parametrų yra oro garso izoliavimas. Statybinių elementų garso izoliavimo koeficiento matavimą reglamentuoja įvairių šalių standartai. Juose nurodyti griežti reikalavimai bandymo kameros tinkamumui bei matavimų tikslumui nustatyti. Įvairiuose standartuose šie reikalavimai yra skirtingi (žr. l lentelę). Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kaip nustatyti bandymo kameros tinkamumą, bei apibrėžti garso slėgio lygių ir aidėjimo trukmės matavimų kiekį, kad būtų pasiektas reikalaujamas matavimų tikslumas visose trečdalio oktavos dažnių juostose. Garso izoliavimo koeficientas R yra nustatomas pagal (1) formulę, išmatavus garso slėgio lygius siunčiamojo ir priimamojo garso kamerose L 1 ir L 2 ir aidėjimo trukmę T priimamojo garso kameroje. Bandant buvo naudojamos 100 m3 (siunčciamojo garso) ir 70 m3 (priimamojo garso) aidėjimo kameros, atitinkančcios Europos standartų reikalavimus. Matuojant bandymo kamerose buvo sukuriamas difuzinis garso laukas. Nuo jo difuziškumo lygio priklauso matavimų tikslumas. Bandymų rezultatai įverrinami remiantis statistine analize. Darant prielaidą, kad atsitiktinių dydžių L 1, L 2, T tikimybiniai pasiskirstymai atitinka normalųjį (difuziškumo sąlyga) ir yra nepriklausomi, gauta garso izoliavimo koeficiento nustatymo paklaidų įvertinimo formulė (2). Tam. kad būtų patvirtintos daromos prielaidos bei nustatyti kiti matavimo parametrai, buvo atliekami tiriamieji matavimai, panaudojant iki 12 mikrofonų vietų ir iki 22 serijų (130 registracijų) aidėjimo trukmės matavimų. Nustatyta, kad atsitiktinių dydžių L = L 1—L 2 ir T pasiskirstymo tankiai arti normaliajam (1 pav.). 2 pav. pateikti reikšmingumo lygmenys, kai tikrinama hipotezė dėl atsitiktinių dydžių L ir T pasiskirstymo tankių atitikties normaliajam pasiskirstymo tankiui (pagal Hi-kvadrato kriterijų) visose trečdalio oktavos dažnių juostose. Daroma išvada, kad. norint atsitiktiniam dydžiui R nustatyti pasikliautinųjų intervalų ribas, galima taikyti Stjudento pasiskirstymą (žr. (3) ir (4) formules). Pagal nustatytus su pasikliovimo lygmeniu g=95% garso izoliavimo koeficiento paklaidos DR verčių įvertinimus gautos bandymų matavimų kartojimosi vertės visose trečdalio oktavos dažnių juostose (3 pav.). Iš 3 pav. matyti, kad, norint gauti pageidaujamą tikslumą, remiantis standartų reikalavimais [4–7], pakanka išmatuoti garso slėgio lygius L 1 ir L 2 6-iose mikrofono vietose, kai dažnių juostos viršija 200 Hz. ir 12-oje mikrofono vietų, kai dažnių juostos esti mažiau kaip 160 Hz. o aidėjimo trukmę pakanka nustatyti pagal vieną matavimo seriją su 6-iomis registracijomis. Pastebėta, kad garso izoliavimo koeficientas nustatomas taikant garso slėgio vidurkio įvertinimus pagal energinį vidurkį, o jo tikslumui įvertinti imamas aritmetinis vidurkis. Dėl tos priežasties pasikliautinųjų intervalų ribų vertės pasislinks tam tikra verte. Gautas gana tikslus pasislinkimo vertės įvertinimas (6) tarp matematinio ir energinio vidurkio. Tai yra svarbu, norint nustatyti garso izoliavimo koeficiento verčių patikslinimą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Pavan, Luca. "PRIELINKSNIAI IR ARTIKELIAI ITALŲ KALBOJE: SUNKUMAI IR STRATEGIJOS MOKANTIS KALBOS ŽEMIAUSIUOSE BENDRŲJŲ EUROPOS KALBŲ METMENŲ (BEKM) LYGIUOSE." Verbum 7, no. 7 (December 20, 2016): 252. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2016.7.10272.

Full text

Abstract:

Šis straipsnis aptaria prielinksnių naudojimo problemą, kuri dažnai yra didelė kliūtis užsienio studentams mokantis italų kalbos. Prielinksnių vartojimas italų kalboje yra sudėtingas dėl daugelio faktorių, vienas kurių – artikeliai, sąlygojantys prielinksnius su artikeliais. Šis klausimas susijęs su daugeliu gramatinių aspektų, kuriuos suvokti patiems studentams yra sunku. Dėl šių niuansų Bendrųjų Europos kalbų metmenų (BEKM) A1 lygio studentams dažnai yra sudėtinga naudoti prielinksnius su artikeliais arba be artikelių. Su dar didesniais sunkumais susiduria studentai, kurių gimtoji kalba nėra kilusi iš romanų kalbų, kaip lietuvių kalba, kurioje artikeliai nenaudojami. Šiame straipsnyje apžvelgiama prielinksnių evoliucija, lyginant įvariose istorinėse italų kalbos gramatikos knygose aptartas teorijas. Taip pat yra siūlomos kai kurios kalbos mokymo strategijos, kurias L2 dėstytojai gali naudoti mokant šią temą. Viena tokių strategijų galėtų būti deskriptorių, numatytų BEKM, naudojimas grįžtamuoju būdu: pradžioje besimokančiojo gebėjimai, aprašyti BEKM, palaipsniui tobulinami, pradedant nuo ribotų gramatikos žinių. Dėstytojas gali apibendrinti gramatikos taisykles ir taip ugdyti studento gebėjimus, numatytus BEKM. Aukštesniame kalbos mokėjimo lygyje, preš grįžtant prie to paties deskriptoriaus, šios taisyklės turi būti atnaujinamos gramatikos išimtimis. Labai dažnai prielinksnių ir artikelių naudojimas logiškai nėra paaiškinamas. Iš tiesų, prielinksnių evoliucija ir jų naudojimas kartu su artkeliais rodo, kad daugelis italų kalbos modifikacijų kilę iš stilistinų požiūrių. Nuo Renesanso laikų italų kalbos vystymasis yra susijęs su literatūra, todėl daug gramatikos taisyklių pakeitimų yra diskusijų tarp filologų ir kalbininkų dėl kalbos stiliaus pasekmė.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Murphy, John W. "Vartotojas nebūtinai esti pilietis." Sociologija. Mintis ir veiksmas 14 (December 28, 2004): 21–28. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.2.5959.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje nagrinėjamos socialinės pilietinės visuomenės formavimosi sąlygos, svarstomi požiūriai į dabartinę ekonominių idėjų kaitą, aptariami prieštaravimai, kurie kyla dėl to, kad netinkamai suplakami vartotojo ir piliečio terminai. Daugiau dėmesio skiriama kolektyvinės praktikos sampratai.Pilietinė visuomenė esti socialinio solidarumo pagrindas. Nors šis požiūris nėra naujas, čia pabrėžiama, kad pilietinė visuomenė svarbi priimant įstatymus bei kitas normas, kurios siekia išvengti susvetimėjimo, kad pilietiškumo samprata apima kur kas daugiau negu tik organizacijas, egzistuojančias už pagrindinių visuomenės institucijų. Pilietinė visuomenė nėra savaime suprantamas dalykas. Tai nėra tik profsąjungos, vietiniai klubai ir neformalios organizacijos. Daug svarbiau yra tai, kaip šios organizacijos, kurios išreiškia darnią diskutuojančių ir polemizuojančių piliečių veiklą, susijusios su kolektyvine praktika.Per pastaruosius dvidešimt metų, silpnėjant Johno Maynardo Keyneso idėjų poveikiui, susiformavo naujas – neoliberalus – požiūris į ekonomiką. Vienas pagrindinių Keyneso principų yra tas, kad prekyba ir kiti mainų būdai yra socialinė veikla. Visi yra tos pačios sistemos dalis, taigi visoms socialinėms klasėms (tiek darbininkų klasei, tiek elitui) būdingas bendras likimas. Vadinasi, siekiant bendrojo gėrio, turi būti laikomasi kooperacijos principų. Kadangi subalansavimo galimybė esti gana trapi, būtinos darnios pastangos.Tačiau nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios šios koncepcijos pamažu atsisakoma, o tarpusavio priklausomybės idėja suprantama kaip ekonominės raidos ir asmeninės laisvės suvaržymas. Keyneso idėjas keičia Friedricho von Hayeko koncepcija, teigianti, kad kolektyvinis pradas yra mitas, o socialinė tvarka formuojasi spontaniškai rinkos sąveikų aplikose. Hayeko požiūriu, kolektyvinė atsakomybė yra ne tik beprasmis dalykas, bet ir esminis ekonomikos stabdis. Neoliberalizmo plitimas daro nebemadingą socialinės sutarties sampratą, nes, Hayeko požiūriu, santykiai tarp individų yra prekiniai ir trumpalaikiai. Atsisakoma minties (kaip pasenusios ideologijos), kad žmonės yra esmingai tarp savęs susiję ir turi bendrus interesus. Tuo tarpu Keyneso koncepcinis vaizdinys – visiškai kitoks. Svarbiausias dalykas tas, kad asmenys vaizduojami kaip piliečiai, kurie susiję su kaimynais ir platesne visuomene. Kaip tik todėl tikimasi, kad jie laikysis teisingumo ir nešališkumo idealų. Šioji koncepcija nėra abstrakti, ji reikalauja nuolatinio budrumo ir noro veikti, kai tik šito prireikia. Šiandieną šie požiūriai yra nesuderinami. Problema ta, kad asmenys, kurie yra socializuoti kaip vartotojai, raginami gana sparčiai tapti piliečiais. Hayeko požiūriu, individai tampa piliečiais tik dalyvaudami rinkoje. O Keyneso teigimu, toks pilietinio įsitraukimo būdas yra nepakankamas, jis negali sukurti lanksčios ir demokratinės visuomenės. Veiksmingam pilietiškumui reikia gerokai platesnio požiūrio ir aktyvesnio socialinio dalyvavimo negu tik rinkos nauda grindžiamos taisyklės. Stingant aktyvios socialinės sutarties, pilietinė veikla yra labai apribojama.Rinka yra klaidinanti – pilietinio lavinimo ir švietimo požiūriu – metafora, kuri vaizduoja pernelyg atsijusius, atomizuotus ir abejingus individus. Rinkos reguliuojama visuomenė sudaryta iš besivaržančių ir priešiškų asmenų, o socialinė sritis apibūdinama kaip darinys, susidedantis iš „kliūčių“, kurias turį įveikti sėkmės siekiantys individai. Sakykim, socialiniai įsipareigojimai tariamai riboja individų gebėjimą greitai ir veiksmingai prisitaikyti prie rinkos pokyčių.Tačiau galima plėtoti ir kitas metaforas. Juk netinka sakyti, kad visuomenė esti tik netiesiogiai – geriausiu atveju – susiję atomai. Naujieji modeliai atsižvelgia į tiesioginę sąveiką tarp visuomenės dalių. Be to, jie neįtraukia „aukštesnės tvarkos“ principų, kurie vadinami nematoma rinkos ranka, koordinuojančia savarankiškų elementų veiksmus. Šie modeliai rodo, kad socialinės tvarkos principai yra intersubjektyvūs – socialiai konstruojami ir diskursyviai plėtojami. Kadangi socialinė aplinka nėra laisvai pasirenkama ir išorinė (kaip, sakykim, rinkos – nematomos rankos - atveju), svarbu tai, kaip asmenys įvertina savo veiksmų poveikį kitiems asmenims. Jie turi įsipareigojimą išsaugoti socialinės asociacijos integralumą, vadinasi, negali nepaisyti kitų asmenų egzistavimo būdų. Išsaugoti tokį bendravimo stilių – tolygu tartis ir diskutuoti dar prieš imantis veiksmo.Pilietinė visuomenė, priešingai negu abstrakti rinkos erdvė, sudaro įsipareigojančią sritį, kurią išsaugo kolektyvinis, intersubjektyvus veiksmas. Todėl ne rinka, bet pilietinis diskursas yra ekonominės sąveikos pagrindas. Sugrįžimas į šią sritį yra teisėtas ir gali atnaujinti gyvenamąjį pasaulį. Vadinasi, pilietinė visuomenė yra galimybė išvengti susvetimėjimo, kurį diegia rinka. Kadangi rinka ir pilietinė visuomenės griežtai atskiriamos, intersubjektyvi ekonominio reguliavimo kilmė yra iš esmės deformuojama. Pilietiškumas negali būti efemeriškas dalykas. Kai pilietį pakeičia vartotojas, demokratija susiduria su rimtomis problemomis, nes be abipusio pasitikėjimo, saugumo ir kolektyvinės atsakomybės visuomenė pasmerkta ištirpti į daugybę atomų, kurie vieni kitus kaltina, įtarinėja ir kurie yra nesaugūs. Taigi pakartotinai verta kelti esminį sociologijos klausimą: kaip ir kodėl egzistuoja visuomenė?

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Foss, Vigdis, Hege Fimreite, Ingrid Fossøy, and Elin Eriksen Ødegaard. "Frå stamme til satellitt – kva metaforar kan fortelje om korleis ei lærarutdanningsreform vert forstått og iverksett." Forskning og Forandring 02, no. 01 (June 19, 2019): 4–24. http://dx.doi.org/10.23865/fof.v2.1409.

Full text

Abstract:

Denne artikkelen bygger på analyser av metaforbruk når leiarar og lærarutdannarar i barnehagelærarutdanning fortel om iverksetting av ei reform, og i særleg grad pedagogikkfaget si rolle i denne samanhengen. Barnehagelærarutdanningsreforma vart sett i verk i 2013, og materialet er samla inn på seks utdanningsinstitusjonar i Noreg i 2015. I artikkelen gjer vi greie for teori om metaforar og reformer som kan kaste lys på korleis ein kan forstå metaforane lærarutdannarar og leiarar i barnehagelærarutdanninga brukar når dei skildrar prosessen med å sette reforma i verk. Artikkelen rettar også merksemd mot reform som verktøy for å realisere politikk og skape endring i samfunnet. Deltakarane uttrykker seg metaforisk om eit reformarbeid dei finn krevjande. Dei uttrykker tap med omsyn til pedagogikkfaget; tidlegare var faget «ein stamme» i utdanninga, no er det «ein satellitt». Både deltakarane og forskrifta ber med seg ei felles kulturell forståing av utdanning og kunnskapsdeling som vanskeleg kan foreinast med nye krav og visjonar for utdanninga. Dersom barnehagelærarutdanninga skal vere innovatør i utdanningssystemet, krev det meir enn ei ny forskrift. Leiarar kan finne mykje nytte av å vere merksame på metaforbruk i endringsprosessar.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Korostenskienė, Julija. "APIE KAI KURIAS LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ PRIEŠDĖLIŲ YPATYBES." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 95. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8811.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje lietuvių kalbos veiksmažodžio priešdėliai tirti remiantis Peterio Svenonio metodologija. Lietuvių kalbos priešdėliai pasižymi tuo, kad juose sangrąžos dalelytė -si- juda iš veiksmažodžio galo į poziciją tarp priešdėlio ir veiksmažodžio, tačiau tokia sangrąžos vieta bei priežastys, kodėl sangrąža nekyla virš tam tikros ribos sintaksiniame medyje, lieka neaiškios.Straipsnyje pirmiausia atskleidžiamas frazinis visų lietuvių kalbos veiksmažodžio priešdėlių statusas. Toliau, taikant Svenonio kriterijus, priešdėliai suskirstomi į dvi grupes: leksinius ir superleksinius priešdėlius. Leksiniai priešdėliai kilo iš prielinksnių: jie gali suteikti tiek tiesioginę, tiek perkeltinę reikšmę. Superleksiniai priešdėliai kilo iš dalelyčių: jie gali eiti prieš leksinius priešdėlius sintaksiniame medyje, o jų perteikiama reikšmė nebūna perkeltinė. Remiantis Aleco Marantzo (1988) idiomos konstravimo principu, parodoma, kad sintaksiniame medyje leksiniai priešdėliai atsiranda (angl. merge) po veiksmažodžio, tačiau juda į poziciją prieš veiksmažodį, kad įgautų rezultato reikšmę, o superleksiniai priešdėliai atsiranda prieš veiksmažodį. Skirtinga priešdėlių atsiradimo vieta paaiškina sangrąžos vietą veiksmažodžio struktūroje: sangrąža visuomet lieka veiksmažodžio komplekso viduje kaip fizinis veiksnio pėdsakas (angl. trace).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Dugo, Carmen Caro. "Lietuvių kalbos pusdalyvinių konstrukcijų vertimas į ispanų kalbą k. Donelaičio metų „Vasaros darbuose“." Verbum 5 (February 6, 2014): 34–43. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2014.5.4997.

Full text

Abstract:

Donelaičio raštų kalba pasižymi dideliu vaizdingumu. Prie jos vaizdingumo ir gyvumo, be abejo, prisideda gausiai vartojamos veiksmažodinės konstrukcijos. Labai dažna priemonė yra pusdalyvis, kaip būdas sukonkretinti pagrindiniais veiksmažodžiais nusakytus veiksmus. Praeitais metais K. Donelaičio „Metai“ buvo pirmąkart išleisti ispanų kalba (Las estaciones del año. Sevilla: Renacimiento, 2013). Šiame straipsnyje tiriamas pusdalyvinių konstrukcijų vertimas į ispanų kalbą „Metų“ dalyje „Vasaros darbai“. Nagrinėjama viena iš galimų priemonių pusdalyviams versti – ispanų kalbos gerundijus. Iš dalies gerundijaus funkcijos sutampa su lietuvių kalbos pusdalyvio, bet gerundijaus reikš- mės yra platesnės, todėl negalima šia veiksmažodžio neasmenuojama forma piktnaudžiauti, juolab kad ispanų kalbininkai siūlo vengti gerundijaus formų gausos. Bandoma nustatyti, kokiomis kitomis priemonėmis pusdalyviai verčiami į ispanų kalbą, ar jų reikšmės išlaikytos vertimo tekste, kaip Donelaičio „Metams“ būdingas dinamiškumas perteiktas ispanų kalbos skaitytojui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Butrimė, Edita, Giedrutė Grigonienė, and Laima Šarkauskienė. "PROFESINĖS TERMINIJOS LOTYNŲ KALBA PAGRINDŲ MOKYMASIS: STUDENTŲ POŽIŪRIS." Verbum 7, no. 7 (December 22, 2016): 208. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2016.7.10297.

Full text

Abstract:

Mokymo veiksmingumas yra dažnai aptariamas, diskutuojamas ir vertinamas. Akivaizdu, kad jis tiesiogiai susijęs su studentų mokymusi. Bet kaip įvertinti mokymo (-si) kokybę? Vienas iš indikatorių gali būti studentų požiūris, kadangi jie tiesiogiai dalyvauja šiame procese. Tyrimo idėja kilo siekiant grįžtamojo ryšio iš studentų profesinės terminijos lotynų kalba pratybose ir studijų įvado pratybose. Straipsnyje aptariami profesinės terminijos lotynų kalba mokymo ir mokymosi proceso veiksniai remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos pirmo kurso studentų požiūrio pilotiniu tyrimu. Tyrimo tikslas – remiantis LSMU Medicinos akademijos pirmakursių požiūriu, gauti grįžtamąjį ryšį apie profesinės terminijos lotynų kalba mokymo ir mokymosi proceso teigiamus bei neigiamus veiksnius, kad būtų užtikrinta šio proceso kokybė. Tyrimo rezultatai atskleidė teigiamus ir tobulintinus profesinės terminijos lotynų kalba pagrindų mokymo(-si) proceso aspektus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Poštič, Svetozar. "CARTOON NETWORK ĮTAKA AMERIKIEČIŲ ANGLŲ KALBOS ĮSISAVINIMUI VAIKYSTĖJE." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 188. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8817.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje ieškoma animacinių filmukų žiūrėjimo vaikystėje ir anglų kalbos įsisavinimo sąsajų, ypač tais atvejais, kai beveik pasiekiamas gimtosios amerikiečių kalbos tarimo lygis. Formuluojant išvadas, remtasi anketa, kuri buvo išdalinta aštuoniems Vilniaus universiteto pirmo ir antro kurso fizikos ir ekonomikos studentams, kurių anglų kalbos žinios puikios, o jų tarimas artimas amerikietiškam. Nė vienas iš jų negyveno šalyje, kurioje kalbama angliškai. Anketoje, kurią užpildė, jie buvo paprašyti įvertinti, kuri priemonė jiems labiausiai padėjo mokantis kalbos, kiek laiko jie praleisdavo žiūrėdami filmukus vaikystėje, kokius dažniausiai žiūrėdavo. Jie taip pat turėjo pasakyti, ar prisimena, kad vartojo tam tikrus pasakymus iš animacinių filmukų, kad buvo susitapatinę su animacinių filmukų veikėjais. Tyrimo rezultatas patvirtino hipotezę, kad animacinių filmukų žiūrėjimas lemia tokį kalbos išmokimą, kuris artimas gimtajai. Prieinama prie išvados, kad, norint taip veiksmingai įsisavinti kalbą, pakanka žiūrėti animacinius filmukus, nors kalbos vartojimas ir ribotas. Šis teiginys paremtas ir kalbininkų išvadomis, kuriose teigiama, jog vaikai iki šešerių metų gali pasiekti geriausių rezultatų mokydamiesi tokio anglų kalbos tarimo, kuris beveik nesiskiria nuo gimtosios. Mokymosi galimybės labai sumažėja sulaukus trylikos metų, o tarp šešerių ir trylikos metų tikėtina, kad rezultatas bus teigiamas. Studentai, kurie buvo apklausti, žiūrėjo amerikietiškus animacinius filmukus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės ir tokiu būdu pagerino savo klausymo ir kalbėjimo įgūdžius. Pasibaigus paauglystei, jie patobulino savo rašymo ir skaitymo įgūdžius naudodamiesi kitomis informacijos priemonėmis, labiausiai internetu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Butrimė, Edita, Giedrutė Grigonienė, and Laima Šarkauskienė. "PROFESINĖS TERMINIJOS LOTYNŲ KALBA PAGRINDŲ MOKYMASIS: STUDENTŲ POŽIŪRIS." Verbum 7, no. 7 (December 20, 2016): 208. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2016.7.10269.

Full text

Abstract:

Mokymo veiksmingumas yra dažnai aptariamas, diskutuojamas ir vertinamas. Akivaizdu, kad jis tiesiogiai susijęs su studentų mokymusi. Bet kaip įvertinti mokymo (-si) kokybę? Vienas iš indikatorių gali būti studentų požiūris, kadangi jie tiesiogiai dalyvauja šiame procese. Tyrimo idėja kilo siekiant grįžtamojo ryšio iš studentų profesinės terminijos lotynų kalba pratybose ir studijų įvado pratybose. Straipsnyje aptariami profesinės terminijos lotynų kalba mokymo ir mokymosi proceso veiksniai remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos pirmo kurso studentų požiūrio pilotiniu tyrimu. Tyrimo tikslas – remiantis LSMU Medicinos akademijos pirmakursių požiūriu, gauti grįžtamąjį ryšį apie profesinės terminijos lotynų kalba mokymo ir mokymosi proceso teigiamus bei neigiamus veiksnius, kad būtų užtikrinta šio proceso kokybė. Tyrimo rezultatai atskleidė teigiamus ir tobulintinus profesinės terminijos lotynų kalba pagrindų mokymo(-si) proceso aspektus.Studentų požiūris į mokymąsi, profesinė terminija, mokymo(-si) proceso kokybė, mokymosi aplinka, studentų požiūris į profesinės terminijos lotynų kalba pagrindų mokymą(-si)

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Pukevičiūtė, Virginija Jūratė, and Miglė Antanėlienė. "Mokinių ir studentų kompetencijų valdyti išorinius mokymosi veiksnius dermės aspektai." Verbum 1 (February 6, 2010): 114–22. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2010.1.4946.

Full text

Abstract:

Straipsnyje tyrinėjama pirmojo kurso įvairių specialybių studentų kompetencijos valdyti išorinius mokymosi veiksnius aktualumas ir svarba, tyrinėjama, kurie kompetencijos aspektai atskleidžiami kaip sudedamosios kompetencijos mokymosi mokytis dalys. Pastebėta, kad tik išoriniai mokymosi veiksniai negali nulemti sėkmingo individo mokymosi, bet derinant su vidiniais veiksniais skatina veiksmingą mokymąsi ir išmokimą. Remiantis mokslo darbais, išoriniai mokymosi aplinkos veiksniai suskirstyti į tris grupes: 1) tinkamas mokytis laikas ir vieta, skatinanti netrukdomą ir sėkmingą mokymąsi; 2) papildomi mokymosi šaltiniai, kitaip tariant, besimokančiojo interakcija su daiktais, 3) įvairios bendradarbiavimo mokantis formos, t. y. individo interakcija su kitais mokymo(si) proceso dalyviais. Gilinantis į tyrimo problemą, t. y. aiškinantis kompetencijos valdyti išorinius veiksnius kintamuosius, rodančius statistiškai reikšmingus ryšius, išryškėjo veiksmingiausi išorinės mokymosi aplinkos, skatinančios sėkmingą mokymąsi, komponentai. Tyrimo metu nustatyta, kad respondentai, linkstantys naudoti papildomus mokymosi šaltinius, dažniau siekia mokydamiesi bendradarbiauti, o siekis planuoti mokymosi laiką skatina ieškoti tinkamos mokytis vietos ir šalinti išorinius mokymosi trikdžius.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Aliūkaitė, Daiva, and Danguolė Mikulėnienė. "LIETUVOS GIMNAZISTŲ POŽIŪRIS: IŠSILAVINIMAS BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIUOSE." Verbum 7, no. 7 (December 20, 2016): 17. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2016.7.10255.

Full text

Abstract:

Straipsnis skirtas išsilavinimo kaip vieno iš bendrinės kalbos vaizdinio požymių integruotumo analizei pristatyti. Tyrimo pagrindas – mokslinio projekto „Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje“ duomenys. Tyrimas vykdytas dešimtyje punktų, kurie, atsižvelgiant į užimamą plotą, proporcingai pasirinkti žemaičių (3) ir aukštaičių (7) geolektinėse ir regiolektinėse zonose. Bendra tyrimo imtis – 1415 tiriamųjų. Medžiagos tipas – sąmoningosios jaunuolių nuostatos, gautos atlikus anoniminį anketavimą. Pagrindinis anketos klausimų ir užduočių blokas yra skirtas regioninio variantiškumo vertinimui, savo požiūrį į bendrinę kalbą tiriamieji atskleidė per mentalinį žemėlapį ir atsakydami į atvirąjį ketvirtąjį anketos klausimą, skirtą bendrine kalba kalbančio žmogaus asociatams išsiaiškinti. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslui pasiekti yra svarbi bendrinės kalbos vartotojo asociatų užduoties medžiaga. Analizuojant laikomasi nuostatos, kad varianto ir jo vartotojo bruožai paprastojo kalbos bendruomenės nario požiūriu iš esmės yra susiję. Plėtojant įžvalgas apie išsilavinimo kaip bendrinės kalbos požymio integruotumą Lietuvos jaunuolių vaizdiniuose, nuosekliai išskleidžiami visų dešimties tyrimo punktų duomenys, aiškinami juose fiksuoti bendrumai ir skirtumai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Aliūkaitė, Daiva, and Danguolė Mikulėnienė. "LIETUVOS GIMNAZISTŲ POŽIŪRIS: IŠSILAVINIMAS BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIUOSE." Verbum 7, no. 7 (December 22, 2016): 17. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2016.7.10283.

Full text

Abstract:

Straipsnis skirtas išsilavinimo kaip vieno iš bendrinės kalbos vaizdinio požymių integruotumo analizei pristatyti. Tyrimo pagrindas – mokslinio projekto „Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje“ duomenys. Tyrimas vykdytas dešimtyje punktų, kurie, atsižvelgiant į užimamą plotą, proporcingai pasirinkti žemaičių (3) ir aukštaičių (7) geolektinėse ir regiolektinėse zonose. Bendra tyrimo imtis – 1415 tiriamųjų. Medžiagos tipas – sąmoningosios jaunuolių nuostatos, gautos atlikus anoniminį anketavimą. Pagrindinis anketos klausimų ir užduočių blokas yra skirtas regioninio variantiškumo vertinimui, savo požiūrį į bendrinę kalbą tiriamieji atskleidė per mentalinį žemėlapį ir atsakydami į atvirąjį ketvirtąjį anketos klausimą, skirtą bendrine kalba kalbančio žmogaus asociatams išsiaiškinti. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslui pasiekti yra svarbi bendrinės kalbos vartotojo asociatų užduoties medžiaga. Analizuojant laikomasi nuostatos, kad varianto ir jo vartotojo bruožai paprastojo kalbos bendruomenės nario požiūriu iš esmės yra susiję. Plėtojant įžvalgas apie išsilavinimo kaip bendrinės kalbos požymio integruotumą Lietuvos jaunuolių vaizdiniuose, nuosekliai išskleidžiami visų dešimties tyrimo punktų duomenys, aiškinami juose fiksuoti bendrumai ir skirtumai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Janulienė, Aušra, and Justinas Dziedravičius. "JUNGIAMIEJI PRIEVEIKSMIAI KAIP TEKSTO RIŠLUMO KŪRIMO PRIEMONĖ AKADEMINIUOSE RAŠINIUOSE ANGLŲ KALBA." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 69. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8809.

Full text

Abstract:

Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti jungiamųjų prieveiksmių vartoseną ir jų vaidmenį siekiant rišlumo angliško akademinio rašinio kūrime. Tyrimo objektas – jungiamieji prieveiksmiai teisės studentų akademiniuose rašiniuose. Analizei buvo atrinkti 88 rašiniai. Priežastis, dėl kurios buvo renkamasi analizuoti būtent šiuos rašinius yra negimtakalbiai, vartojantys anglų kalbą kaip profesinę kalbą ir besimokantys jos kaip antros kalbos. Remiantis šio tyrimo hipoteze, specialybės anglų kalbos besimokantys studentai vartoja įvairių tipų jungiamuosius prieveiksmius tam, kad sujungtų atskiras rašinio dalis, pagrįstų savo argumentus ir sukurtų rišlų akademinį darbą. Dėmesio centre buvo jungiamieji prieveiksmiai: apibrėžta jų vartojimo sfera, paaiškintos specifinės vartosenos priežastys, įvardinta bei interpretuota klaidinga vartosena, išaiškinti sinonimiški prieveiksmiai. Siekiant nustatyti jungiamųjų prieveiksmių vartojimo dažnumą, buvo pasitelkta tekstynų kūrimo programa „AntConc“. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog nepaisant jungiamųjų prieveiksmių priklausymo tik vienai gramatinio rišlumo priemonių sričiai, juos buvo galima rasti visuose tirtuose rašiniuose. Tai tik įrodo, jog jungiamieji prieveiksmiai yra būtina priemonė, kuriant akademinio teksto rišlumą. Studentai studentai šią būtinybę supranta ir pakankamai tasiyklingai šią priemonę vartoja.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Korostenskienė, Julija, and Greta Tarnauskaitė. "LYGINAMOJI IDIOMŲ SU ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ PAVADINIMAIS ANALIZĖ ANGLŲ, ISPANŲ IR LIETUVIŲ KALBOSE." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 123. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8812.

Full text

Abstract:

Šio straipsnio tyrimo tikslas – lyginamoji idiomų su arklinių šeimos gyvūnų pavadinimais analizė anglų, ispanų ir lietuvių kalbose. Nors tekstynuose idiomų su arklinių šeimos gyvūnų pavadinimais beveik nepasitaiko, jos sudaro svarią frazeologijos žodynų dalį visose trijose kalbose. Straipsnyje buvo keliama hipotezė, kad idiomų palyginimas gali padėti atskleisti sąvokas, kurios yra reikšminės skirtingoms kultūroms. Surinktos idiomos tirtos remiantis komponentine analize: sąvoka su arklinių šeimos gyvūnu buvo suskaidyta į minimalias reikšmės dalis. Lyginamoji analizė leido iškelti prielaidą, jog gyvūno samprata analizuojamose kalbose priklauso tiek nuo kalbančiųjų geografinės padėties, tiek nuo istorinių tradicijų. Pavyzdžiui, arklių lenktynių sąvoka randama tik anglų kalboje, o asilas yra svetimas lietuvių kultūrai, todėl jo paminėjimas idiomose visuomet turi neigiamą konotaciją. Ispanų kalboje, skirtingai nuo anglų ir lietuvių kalbų, yra daugiau teigiamą konotaciją turinčių idiomų su asilo komponentu nei idiomų su arklio komponentu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad visose trijose kalbose idiomos turi neigiamą konotaciją, kai žmogaus elgesiui apibūdinti vartojami fiziniai gyvūno bruožai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Makarova, Viktorija. "„GIMTOSIOS KALBOS“ SĄVOKA LIETUVOS GYVENTOJŲ PASAULĖVAIZDYJE: LIETUVOS INTERNETINIŲ SVETAINIŲ TYRIMAS." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 150. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8814.

Full text

Abstract:

Lietuvių ir rusų kalbomis pirmoji – pagrindinė, dominuojanti arba tėvų – kalba yra vadinama „gimtąja kalba“ (rus. родной язык). Terminas, kuris pabrėžtų kalbos ir tautos sąsajas (pavyzdžiui, „tautos kalba“ arba „etninė kalba“), nėra būdingas nei lietuvių, nei rusų kasdienei kalbai, tačiau mokslininkams yra svarbu atskirti šiuos reiškinius. Sociolingvistai vartoja terminus, kurie tiksliau negu šnekamojoje kalboje paplitusi „gimtosios kalbos“ sąvoka nusako asmens santykį su vartojama kalba. Vladimiras Belikovas ir Leonidas Krysinas (2001) pateikia tokį žmogaus etninės, tautos kalbos ir jo pirmosios, dominuojančios kalbos nesutapimą: evenkas, kuris nuo vaikystės gyvena Jakutijoje, gimtąja kalba greičiausiai vadins jakutų kalbą, o ne evenkų. Lietuvoje gimtosios kalbos ir tautybės nesutapimas yra gana naujas reiškinys. Tik prieš kelerius metus, 2011 m., kai Lietuvoje vyko šalies gyventojų surašymas, į klausimo laukelį „gimtoji kalba“ buvo galima įrašyti ne vieną, o dvi kalbas. Surašymo duomenys atskleidė, kad Lietuvos žmonėms tautybė ir gimtoji kalba nėra viena nuo kitos priklausiančios kategorijos. Taigi akivaizdu, kad gimtosios kalbos sąvoka Lietuvos visuomenės sąmonėje patiria tam tikrą kaitą. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kurio tikslas buvo aprašyti „gimtosios kalbos“ sąvoką Lietuvos žmonių pasaulėvaizdyje, rezultatai. Duomenys rinkti iš Lietuvos internetinių svetainių: Apklausa. lt, Delfi.lt, Manodrabuziai.lt, Respublika.lt, Supermama.lt, Tautosjaunimas.lt, pasirinktų tekstų žanras – dažniausiai komentarai ir samprotavimai, publikavimo data: nuo 2004 m. iki 2014 m., tekstų kalba – dažniausiai lietuvių, tačiau pagal pasakymų turinį bei kitus požymius buvo aišku, kad diskurso subjektas nėra lietuviakalbis. Analizei buvo atsirinkti tik tie pasakymai, kuriuose „gimtosios kalbos“ sąvoka buvo verbalizuota, t. y. pavartotas žodžių junginys родной язык arba gimtoji kalba. Analizė atskleidė, kad pagrindinis „gimtosios kalbos“ sąvokos sandas yra: pirma, vaikystė, šeima. Tyrimas taip pat atskleidė, kad yra reikšmingi tokie žodžių junginiai: antroji gimtoji kalba, tapti antrąja gimtąją kalba, gimtosios kalbos praradimas, anglų kalbos grėsmė, raštingumas, vertybė, senamadiškas reiškinys.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Valiukienė, Roma. "Būtinybė žiūrėti į IDKM žodyno mokymą kompleksiškai." Verbum 5 (February 6, 2015): 279–92. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2014.5.5015.

Full text

Abstract:

Lietuvoje ir kitose šalyse, kur visų lygių švietimo institucijose požiūris į kalbos ir dalyko integruotą mokymą(si) vis dar atsargus ir nenuolatinis, mokymas šiuo metodu edukologams dar kelia daug klausimų. Dalyko mokytojų mokymas dirbti pagal IDKM (integruoto dalyko ir kalbos mokymo) metodiką apima ištisą kalbos aspektų spektrą, kuriame žodynui pagrįstai tenka vienas svarbiausių vaidmenų. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pagrindines IDKM žodyno sudedamąsias dalis, t. y. dalyko terminų žodyną, dažnai vartojamų akademinių terminų žodyną ir metakognityviems įgūdžiams ugdyti reikalingą kalbą, bei įvertinti, kaip šias sudedamąsias dalis naudojo dalyko mokytojai per dvejus IDKM metodikos mokymo programos Vilniaus universitete metus. Straipsnyje išryškinamos svarbiausios IDKM žodyno ypatybės, siūloma mokant mokytojus IDKM metodikos daugiau dėmesio skirti tekstinės medžiagos rengimui. Tai aiškinama tuo, kad dalyko mokytojai jau pripažįsta dominuojantį tam tikro dalyko žodyno vaidmenį, tačiau jiems sunkiau yra suvokti, kad dažnai vartojamų akademinių terminų žodynų ir metakognityvių įgūdžių kalba taip pat yra tos pačios visumos dalis, o todėl ir neatsiejama jų darbo dalis. Kartu su nevisiškai susiformavusia gimtosios kalbos kompetencija, IDKM dalyko mokytojai jaučiasi metodiškai nevisaverčiais, o tai tik patvirtina ilgalaikio profesinio tobulinimosi poreikį.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Bartkienė, Aistė. "MORALĖS RIBOS IR PARIBIAI: NUO BIOETIKOS IKI GYVŪNŲ TEISIŲ." Problemos 91, no. 91 (March 23, 2017): 57. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2017.91.10501.

Full text

Abstract:

Straipsnyje tiriamas rūpesčio kitu konceptas, kartu parodant, kad supratimas, kokie poreikiai ir kieno teisės yra verti dėmesio, priklauso nuo kultūrinės terpės. „Kitas“ šiame straipsnyje suprantamas iš pačios plačiausios perspektyvos, kuri apima ne tik žmonės, bet ir gyvūnus, taip pat kitus biotos dalyvius. Atsiremiant į rūpesčio etikos teorijas išryškinama, kaip emocinė dimensija ir dėmesys egzistuojančioms rūpesčio kitais praktikoms gali praturtinti tradicinę bioetinę perspektyvą, išplečiant jos ribas tiek, kad ji apimtų visus žalą galinčius patirti gyvus organizmus. Tvirtinama, kad pagarbus rūpestis gyvūnais ir mus supančia aplinka yra įprotis, ne tik ugdomas nuo vaikystės, bet ir atitinkantis konkrečioje kultūroje egzistuojančias vertybes. Remiantis žymiausiomis aplinkosaugos ir gyvūnų etikos teorijomis atskleidžiama, kaip kinta vertybinis požiūris į gyvūnus bei aplinką. Šis kismas gali būti iliustruotas B. Rollino teiginiu, kad nėra jokio moraliai reikšmingo žmonių ir gyvūnų skirtumo, kuriuo remiantis gyvūnai negalėtų būti įtraukiami į etinio rūpesčio lauką. Straipsnyje siūloma moralės sferą bioetikoje išplėsti remiantis N. Noddings pasiūlytu rūpesčio konceptu, taip į šią sferą įtraukiant ne tik nežmogiškuosius gyvūnus, bet ir visą mūsų aplinką.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Melnikienė, Danguolė. "GRAMATINIS ONOMATOPĖJŲ STATUSAS ŠIUOLAIKINĖJE LINGVISTIKOJE." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 168. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8816.

Full text

Abstract:

Nuo antikos laikų nepaprastą filosofų, rašytojų ir kalbininkų susidomėjimą žadino onomatopėjos – žodžiai, bandantys pamėgdžioti ne kalbinės prigimties pasaulio garsus, kuriuos sukelia žmonės, gyvūnai, gamtos reiškiniai, mechanizmai. Šis straipsnis yra skirtas vienam iš labiausiai ginčytinų onomatopėjų tyrimo aspektų – jų kalbinio statuso problemai. Nors onomatopėjos pirmąkart buvo paminėtos senovės graikų filosofų darbuose (pavyzdžiui, Platono dialoge „Kratilas“), šį susidomėjimą daugiausia paskatino kalbos kilmės paieškos. Bandydami atskleisti kalbos prigimties paslaptis ir įsivaizduoti kaip skambėjo lingua adamica, t. y. pirmojo žmogaus kalba, antikos filosofai ypatingą dėmesį skyrė onomatopėjoms, tiems primityvių garsų junginiams, kuriuos galėjo ištarti pirmieji žmonės. Amžiams bėgant, onomatopėjinės glotogenezės teorijos buvo detaliai analizuojamos ir tobulinamos, tačiau pačios onomatopėjos kaip kalbiniai vienetai retai tapdavo tyrimų objektu. Visose indoeuropiečių kalbose, išskyrus lietuvių, onomatopėjos yra priskiriamos jaustukų gramatinei klasei, tad išskirtiniai gramatiniai ir funkciniai ypatumai lieka neatskleisti. Šiame straipsnyje, remiantis šiuolaikiniais kalbiniais tyrimais ir priskiriant onomatopėjas gramatinei jaustukų klasei, bandoma nubrėžti aiškesnę takoskyrą tarp modalinių, t. y. tikrųjų jaustukų, kurie susiję su žmogaus jausmų ir pojūčių raiška (ai, velnias, kad jį kur), ir diktalinių jaustukų, t. y. onomatopėjų. Toks atskyrimas leidžia parodyti jų funkcijas kalboje: modaliniai jaustukai atlieka ekspresyvinę, o diktaliniai – mėgdžiojamąją arba imituojamąją funkcijas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Bikelienė, Lina. "LIETUVIŲ STUDENTŲ ANGLŲ KALBA: BRITŲ AR AMERIKIEČIŲ VARIANTAS?" Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 29. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8806.

Full text

Abstract:

Šio tyrimo tikslas – ištirti sąmoningą ir nesąmoningą lietuvių studentų pasirinkimą vartoti vieną iš dviejų pagrindinių anglų kalbos variantų: britų ir amerikiečių. Tyrimui buvo pasirinkti trys aspektai: rašyba ir leksinių vienetų bei prielinksnių vartojimas. Duomenys šių aspektų ir lietuvių studentų anglų kalbos varianto pasirinkimo tyrimui buvo gauti iš 124 studentų, studijuojančių skirtingose Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto vykdomose programose, užpildytų klausimynų. Dėl vyraujančios nuomonės, kad anglų kalbos variantų skirtumus geriausiai gali atspindėti rašybos normų laikymasis, pagrindinis dėmesys buvo skirtas rašybos tyrimui. Šešios sisteminės rašybos gupės buvo išanalizuotos penkiuose lietuvių studentų anglų kalbos tekstynuose. Tris iš jų sudarė rašiniai, parašyti anglų filologijos sudentų, studijuojančių Vilniaus (AFK1 ir LICLE-VU) ir Vytauto Didžiojo (LICLE-VDU) universitetuose. Kitus du tekstynus sudarė Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto lingvistinių programų studentų santraukos (CALE-SUM-LIT) ir kursiniai darbai (CALE-RPA-LIT). Klausimynu ir studentų tekstynais pagrįstas tyrimas atskleidė, kad lietuvių studentai nežymiai teikia pirmenybę britų anglų kalbos normoms, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp požiūrio į anglų kalbos variantus nebuvo nustatytas. Išryškėjęs skirtumas tarp studentų įsivaizduojamo ir realaus anglų kalbos variantų vartojimo gali žymėti nepakankamą studentų suvokimą apie studijuojamos kalbos variantus. Šią prielaidą sustiprina faktas, kad nebuvo nei vieno klausimyną pildžiusio studento, kuris būtų nuosekliai laikęsis vienam kalbos variantui būdingų normų. Tirtų tekstynų duomenys išryškino galimus su mokymo institucijomis susijusius skirtumus. Bendri LICLE-VU ir LICLE-VDU rezultatai atspindi priešingas tendencijas, tačiau atskirų rašybos grupių analizė rodo nenuoseklų normų laikymąsi. Dėl tyrimui naudotos mažos tiriamųjų imties ir klausimyno apimties, rezultatai turėtų būti traktuojami kaip preliminarūs.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

BESSI, UGO. "An analytic counterexample to the KAM theorem." Ergodic Theory and Dynamical Systems 20, no. 2 (April 2000): 317–33. http://dx.doi.org/10.1017/s0143385700000146.

Full text

Abstract:

We study the non-existence of KAM tori for quasi-integrable, analytic Lagrangians. Let ${\cal L}\colon {\bf T}^m\times{\bf R}^m \to {\bf R}$, ${\cal L} (Q,\dot{Q})=\tfrac{1}{2}\vert\dot{Q}\vert^2+h(Q)$ and let $\bar\omega\in{\bf R}^m$ be a frequency exponentially close to resonances. We find $h$ analytic of norm arbitrarily small such that ${\cal L}$ has no invariant torus of frequency $\bar\omega$ projecting diffeomorphically on $\T^m$

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Melnikienė, Danguolė, and Neringa Dovydaitytė. "Ispanų kalbos skoliniai lietuvių kalboje." Verbum 5 (February 6, 2014): 125–38. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2014.5.5003.

Full text

Abstract:

Kiekviena etninė kalba turi daugiau ar mažiau skolinių, tad jau XX a. pradžioje Hermannas Paulis sukuria pirmąją sistemą, mėginančią juos suklasifikuoti. Nors per pastarąjį šimtmetį buvo nuolatos bandoma surasti geriausią ir aiškiausią skolinių klasifikacijos schemą, nesunku pastebėti, kad pateikiami šių sistemų kriterijai yra labai panašūs ir persipinantys. Dėl to neretai susiduriama su sunkumais, bandant priskirti vieną ar kitą iš svetimos kalbos atėjusį žodį kuriai nors konkrečiai skolinių kategorijai. Ne mažiau neaiškumų kyla dėl skolinius įvardijančių terminų. Antai lietuvių kalboje greta sąvokos „skolinys“, vartojamos ir tokios kaip „svetimžodis“, „svetimybė“, „vertinys“, „barbarizmas“. Viena vertus, šitokia terminų gausa liudija kalbos turtingumą ir jos leksines galimybes bei padeda tiksliau apibūdinti skolinius. Kita vertus, ji įneša nemažai painiavos ir subjektyvumo vertinant lingvistinius reiškinius. Šiame straipsnyje buvo surinkti dažniausiai lietuvių kalboje vartojami ispanų kalbos skoliniai (ispanizmai) ir, juos susisteminus ir suklasifikavus į skirtingas grupes, sudarytas jų sąvadas. Darbe taip pat buvo aptarta gausi terminija, vartojama šiuolaikinėje lietuvių kalboje svetimos kilmės žodžiams apibūdinti, bei pagrįsta nuostata, kodėl straipsnyje buvo pasirinktas „skolinio“ terminas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Kuronen, Matti, Jukka Luoma-Halkola, Seppo Junnila, Chris Heywood, and Wisa Majamaa. "VIABLE URBAN REDEVELOPMENTS – EXCHANGING EQUITY FOR ENERGY EFFICIENCY / PERSPEKTYVUS MIESTO PERTVARKYMAS: NUOSAVO KAPITALO MAINYMAS Į EFEKTYVŲ ENERGIJOS VARTOJIMĄ." International Journal of Strategic Property Management 15, no. 3 (October 5, 2011): 205–21. http://dx.doi.org/10.3846/1648715x.2011.613230.

Full text

Abstract:

This research paper examines the potential of urban refurbishment projects to accommodate ambitious low-energy solutions. This can be made possible by aligning the interests of the community (energy conservation) and owner (increased value) through redeveloping the land owned by present residents being used as equity to finance the low-energy upgrades to existing dwellings. This holistic view of urban redevelopment is presented as a financial analysis model. In the paper a real-life case of the Siltamäki suburb in Helsinki, Finland, is presented and analysed. The approach used to interpret the case is the Public-Private-People Partnership (4P). It was found that the developed model allows several different scenarios to be presented for decision-making without compromising any of the stakeholder's financial interests and, that owner-occupiers can, as a result, have new energy efficient refurbishment options. The originality of this paper lies in the way the owner-occupiers’ viewpoint is included in a refurbishment and redevelopment process. Santrauka Šiame straipsnyje nagrinėjamos galimybės miesto atnaujinimo projektuose taikyti ambicingus energiją taupančius sprendimus. Tai gali būti įmanoma, kai pertvarkant dabartiniams gyventojams priklausančius sklypus bendruomenės interesai (energijos taupymas) derinami su savininko interesais (didesne verte), o sklypai naudojami kaip nuosavas kapitalas, iš kurio finansuojamas esamų būstų atnaujinimas diegiant energiją taupančius sprendimus. Toks holistinis požiūris į miestų pertvarkymą pateikiamas kaip finansinės analizės modelis. Darbe pristatomas ir analizuojamas realus Siltamäki priemiesčio Helsinkyje (Suomija) atvejis. Atvejui interpretuoti naudojamas viešojo sektoriaus, privačiojo sektoriaus ir žmonių partnerystės požiūris. Nustatyta, kad sukurtas modelis leidžia sprendimų priėmimui pateikti kelis skirtingus scenarijus, kurie nekelia pavojaus nė vienos suinteresuotos grupės finansiniams interesams, o gyvenantys savininkai turi galimybę rinktis iš naujų atnaujinimo variantų, siūlančių efektyvų energijos vartojimą. Naujumo šiam darbui suteikia tai, kad į atnaujinimo ir pertvarkymo procesą įtraukiamas gyvenančio savininko požiūris.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Aliūkaitė, Daiva, and Jolanta Valikonė. "Bendrinės kalbos ir tarmės domenai." Verbum 3 (February 6, 2012): 7–20. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2012.3.4964.

Full text

Abstract:

Straipsnis skirtas bendrinės kalbos ir tarmių distribucijos problemai. Remiantis Žemaitijos (tyrimas vykdytas Telšių „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje) ir Dzūkijos (tyrimas vykdytas Varėnos „Ryto“ vidurinėje mokykloje) jaunimo sąmoningųjų nuostatų tyrimo duomenimis, yra vertinami tarminio kodo sklaidos polinkiai vadinamuosiuose solidarumo (pvz., draugai), izoliuotajame (pvz., šeima) ir instrumentiniame viešajame (pvz., mokykla) domenuose. Kalbos atmainų distribucija domenuose yra aiški nuoroda į kodo vitališkumą ir išlikimą. Reikia pripažinti, kad kalbos atmainų distribucija, kitaip nei skirtingų kalbų distribucija dvikalbėse ar daugiakalbėse bendruomenėse, numato tik ribotas grėsmes kalbai kaip visuminiam konkrečios etninės bendruomenės komunikaciniam, taip pat saviraiškos, tapatumo ir kt. vienetui. Kita vertus, tarminio kodo palaikymo požiūriu, pavyzdžiui, namų domeno praradimas, be abejo, yra nuoroda į tarmės mirtį. Be to, savo ruožtu bendrinės kalbos ir tarminio kalbėjimo distribucijos schema, tiksliau eilinių kalbos bendruomenės narių įsivaizduojamoji bendrinės kalbos ir tarminio kalbėjimo distribucijos schema (straipsnyje kalbama apie tyrimą, kuriame taikyti tik netiesioginiai metodai, taigi tikslumas gali būti tik dalinis!), yra informatyvi ir kitais aspektais, pavyzdžiui, atsiranda galimybė įvertinti bendrinės kalbos ir tarminio kalbėjimo ideologinę vertę socialiniame kontekste ir pan.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Kairytė, Arūnė, and Lina Bikelienė. "LINGVISTINIS DAUGIAPRASMIŠKUMAS IR NEKONKRETUMAS BRITIŠKOSE PATARLĖSE." Verbum 7, no. 7 (December 20, 2016): 101. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2016.7.10261.

Full text

Abstract:

Lingvistinis daugiaprasmiškumas ir nekonkretumas – du fenomenai, susiję su keliomis galimomis ar netiksliomis išsireiškimų reikšmėmis. Nepaisant to, kad daugiaprasmiškumas ir nekonkretumas iš pirmo žvilgsio atrodo labai panašūs ar net vienodi, iš tiesų jie turi kelis esminius skirtumus, kurie yra būtini norint suprasti šių fenomenų esmę. Daugiaprasmiškumas ir nekonkretumas dominuoja daugelyje kalbos sričių ir stilių, tad patarlės – ne išimtis. Nors daugybė lingvistų, logikų ir filosofų (Tanaka 1994, Varzi 2001, Pedersen 2002, Keefe 2003, Kennedy 2011, Löbner 2013, etc.) tyrinėjo šiuos fenomenus, atsakymas į klausimą, kaip jie funkcionuoja kalboje, ypač patarlėse, dar nerastas. Šiuo tyrimu siekiama aptarti lingvistinio daugiaprasmiškumo ir nekonkretumo vartojimą britiškose patarlėse. Darbe buvo pasitelktas mišrus tyrimo metodas, apimantis tiek kiekybinį, tiek kokybinį metodą. Medžiaga tyrimui buvo surinkta iš internetinės svetainės Learn English Today, o konkretūs pavyzdžiai, siekiant išlaikyti objektyvumą, tyrimui atrinkti naudojant Random Number Generator. Pavyzdžiai buvo skaičiuojami, o patarlės, turinčios daugiau nei vieną nekonkrečią ar kelias nekonkrečias reikšmes, buvo atidžiau analizuojamos. Straipsnyje tirti ne tik skirtingi lingvistinio daugiaprasmiškumo ir nekonkretumo tipai, bet ir jų dažnis britiškose patarlėse.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Hartmann, Nicolai. "Asmenybės ethos." Problemos 44 (September 29, 2014): 23–27. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1990.44.7079.

Full text

Abstract:

Publikacijoje nagrinėjama asmens ir asmenybės sąvokos. Teigiama, kad asmuo yra bendrybė, o asmenybė yra tai, ką žmogus turi pats vienas ir ko nėra kituose. Asmuo yra pažinimo procese dalyvaujantis subjektas, tikslingai veikianti ir laisvai besirenkanti būtybė, vartojanti, sąveikaujanti su aplinkiniu pasauliu ir kitais žmonėmis. Žmogus tampa asmeniu per kultūrinį sąryšį, kuris iškyla kaip visuomenės esmė ir yra susidaręs kartų kaitoje. Tikroji asmenybės dvasinė struktūra (ethos), yra paremta ne savęs ieškojimu ar įtvirtinimu, bet atsidavimu ir savęs užmiršimu. Ji įaugusi į dvasinį-kultūrinį-žmonių pasaulį ne tik savo egzistavimo sąlygomis, bet ir egzistencijos prasminiu turiniu, dvasine struktūra bei verte. Tiesioginis individualios asmenybės vertės siekimas yra neįmanomas. Kito žmogaus mylintis žvilgsnis mato idealią asmenybės vertę kaip kito vertę.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Brazauskienė, Jelena, and Irena Miškinienė. "KAS IR KAIP VERS IŠ RUSŲ KALBOS IR Į RUSŲ KALBĄ? RUSŲ KALBOS VERTĖJŲ RENGIMAS LIETUVOJE." Vertimo studijos 1, no. 1 (April 12, 2017): 127. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2008.1.10624.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama aktuali Lietuvoje vertimo iš rusų kalbos ir į rusų kalbą kokybės problema. Apžvelgiamas rusų kalbos funkcionavimas bei visuomenės poreikis, susijęs su vertimu, kaip tarpininku tarp bendraujančių subjektų ir kultūrų. Vertimo lygis šalyje prastas dėl to, kad trūksta profesionalių vertėjų iš rusų kalbos ir į rusų kalbą bei nėra viešąją rusų kalbą ir vertimą kontroliuojančios institucijos. Straipsnyje nurodomos susidariusios situacijos priežastys bei siūlomi būdai keliamai problemai spręsti.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Poškaitė, Rūta, and Donata Petružytė. "Benamių asmenų gyvenimo patirtis ir savęs vertinimas." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 16, no. 16 (January 26, 2018): 83. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2018.16.11446.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – atskleisti benamių asmenų patirties ir savęs vertinimo sąsajas. Siekiama ne tik apskritai ištirti benamių asmenų savęs vertinimą, bet ir išsiaiškinti, kaip benamių savęs vertinimas susijęs su jų socialinėmis ir demografinėmis charakteristikomis, šeiminiais ryšiais ir benamystės patirtimi. Pirmoje straipsnio dalyje aprašoma savęs vertinimo samprata bei benamių asmenų savęs vertinimo ypatumai. Antroje – pagrindinėje – dalyje pristatomi benamių apklausos, atliktos Vilniaus ir Panevėžio miestuose, rezultatai.Tyrimas padėjo atskleisti ne tik bendrą benamių asmenų charakteristiką, bet ir parodė jų savęs vertinimo lygį. Išsiaiškinta, kad benamių asmenų savęs vertinimas yra žemas arba vidutinis. Benamiai asmenys, nors ir pakankamai teigiamai žiūri į save, linkę sutikti, kad kartais jaučiasi nieko verti, ir norėtų labiau save gerbti. Benamiai asmenys, nors ir sutinka, kad turi gerų savybių, darbus atlieka taip pat gerai kaip ir kiti, tačiau įsitikinę, kad turi nedaug kuo didžiuotis. Benamių asmenų savęs vertinimas statistiškai reikšmingai susijęs su alkoholio vartojimu. Daugiau alkoholio vartojantys asmenys pasižymi žemesne saviverte. Benamių asmenų savęs vertinimas statistiškai reikšmingai susijęs su sveikatos įverčiu. Blogesne sveikata besiskundžiantys benamiai asmenys turi žemesnę savivertę. Savęs vertinimas statistiškai reikšmingai susijęs su išsilavinimu. Aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys save vertina geriau. Tyrime nebuvo gauta statistiškai reikšmingų benamių asmenų savęs vertinimo ir socialinių ryšių duomenų. Vilniaus ir Panevėžio benamių asmenų savęs vertinimas statistiškai reikšmingai skiriasi. Panevėžyje gyvenančių benamių savivertė yra žemesnė nei gyvenančių Vilniuje. Tai gali lemti, kad Panevėžyje benamiai vartoja statistiškai reikšmingai daugiau alkoholio ir skundžiasi prasta sveikata.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Borgstrøm, Reidar. "Smågnagarar kan vera viktig aurenæring." Naturen 143, no. 02 (June 3, 2019): 70–73. http://dx.doi.org/10.18261/issn.1504-3118-2019-02-06.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Plečkaitis, R. "PSICHOLOGIJOS DĖSTYMO LIETUVOS MOKYKLOSE XVII a. PABAIGOJE – XVIII a. PRADŽIOJE APŽVALGA." Psichologija 3 (January 6, 2016): 99–114. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.3.8864.

Full text

Abstract:

Kalbama apie scholastinės psichologijos dėstymą Lietuvoje. Ji nebuvo savarankiška filosofijos disciplina, o aiškinta kaip atskiras fizikos ar gamtos filosofijos traktatas pavadinimu „Apie sielą“ („De anima“). Veikiant autoritariniam principui, minėtame traktate buvo išdėstytas ir komentuojamas Aristotelio kūrinys „Apie sielą“. Tačiau, remiantis, iš vienos pusės viduramžių autoritetais – Albertu Didžiuoju, Tomu Akviniečiu, Dunsu Skotu, o iš kitos pusės XVI-XVII a. scholastikos „įžymybėmis“, vyravo eklektizmas, besistengiantis apjungti skirtingų autoritetų požiūrius. Naujųjų laikų filosofijos autorių psichologinių mokymų dėstymas buvo uždraustas, ir, nors kai kurios šių autorių idėjos kartais buvo svarstomos, jų vardai minimi nebuvo. Taip Dekarto supratimas apie refleksą nebuvo svetimas psichologijai, dėstytai senojoje Vilniaus akademijoje antroje XVII a. pusėje. Pagrindinė scholastinės psichologijos sąvoka buvo sielos sąvoka, kuri, sekant Aristoteliu, skirstyta į maitinančiąją, juntančiąją ir mąstančiąją. Kai kuriuose kursuose randame aiškią tendenciją psichikos reiškinius aiškinti siejant su materialiais procesais, vykstančiais organizme; pabrėžiamas lemiamas galvos smegenų vaidmuo, keliama idėja apie psichikos procesų lokalizaciją galvos smegenyse. Scholastinė psichologija išėjo už Aristotelio kūrinio rėmų, keldama ir spręsdama naujas problemas, pvz., kalbos ir mąstymo santykio. Gerai išvystyta valios teorija. Verta dėmesio lietuvio I. Kimbaro knygutė „Theoremata philosophica“, išleista 1600 m. Grace. Į scholastinę psichologiją Lietuvoje negalima žiūrėti kaip į kažką vienalyčio, be vidinių skirtumų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Błażejewski, Artur. "Pietinis Baltijos pakraštys ir vidaus sritys. Išskirtinės problemos." Archaeologia Lituana 15 (January 1, 2015): 65–74. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2014.15.4900.

Full text

Abstract:

Baltijos jūros regiono romėniškojo laikotarpio tyrimuose svarbią vietą užima darbai apie Baltijos pakraščio ryšius su labiau į pietus esančiomis sritimis. Ligšiolinės publikacijos daugiausia analizavo šiuos ryšius dviem pagrindiniais aspektais.Pirmasis – Baltijos jūros pakraščio ryšiai su pietumis Gintaro keliu. Suprantama, čia daugiausia nuopelnų turi Jerzy’s Wielowiejskis, daugelio vertingų darbų, kurių teiginiai dažniausiai yra aktualūs ir dabar, autorius. Tų darbų vertė pirmiausia yra ta, kad buvo aptartas mainų prekybos pobūdis tarp ,,šiaurinių tautų“ iš vienos pusės ir romėniškų, daugiausia Padunojės, provincijų bei Italijos iš kitos pusės. J. Wielowiejskio darbus papildė kitų autorių publikacijos. Kita tyrimų kryptis apima plačiai žinomą Wielbarko kultūros žmonių migraciją, greičiausiai, tapačią gotų genčių kelionei. Mano nuomone, verta pažvelgti ir į kitus Baltijos jūros pakraščio ryšių su vidaus sritimis ypatumus. Manau, kad pirmasis vertas dėmesio klausimas yra Wielbarko kultūros elementų buvimas viduriniame ir aukštutiniame Oderio paupyje. Pirmiausia galima nurodyti Wielbarko kultūros elementų dalyvavimą formuojantis vadinamajai Luboszycų kultūrai. Nors tai ne kartą minėta, reikia pabrėžti, kad ta įtaka matyti jau nuo šios kultūros pirmojo periodo. Galima priminti, kad Didžiosios Lenkijos pietinėje dalyje taip pat yra žinoma archeologijos paminklų, kuriuose Wielbarko kultūros elementai gana ryškūs. Tiesa, jie sudaro tik vietinės Przeworsko kultūros elementų ,,priemaišą“, tačiau yra aiškiai matomi. Jie susiję su didžiausios ir intensyviausios Wielbarko kultūros ekspansijos laikotarpiu, daugiausia su romėniškojo laikotarpio B2/C1 periodu. Taip pat reikia pažymėti, kad Wielbarko kultūros elementų aptinkama dar toliau į pietus. Przeworsko kultūrai skiriamame kape iš Dobra vietovės (Žemutinė Silezija), buvo aptikta apyrankė ir kriaušės pavidalo kabutis. Šie daiktai būdingi Wielbarko kultūrai. Dar toliau į pietus, Stary Zamek vietovėje atkastas nedidelis Przeworsko kultūros kapinynas, kuriame taip pat rastas kriaušės pavidalo kabutis. Jis aptiktas moters kape, pasižyminčiame kai kuriais išskirtiniais bruožais. Šis kapas buvo seniausias kapinyne, jame mirusiosios kūnas buvo nesudegintas (likusieji kapinyno kapai yra degintiniai) ir pradžioje padengtas nedideliu pilkapiu. Kapas buvo gana turtingas įkapių, nors, tikriausiai, tai nebuvo kunigaikštiškas kapas. Greičiausiai, tai buvo moters, atvykusios iš kurio nors Baltijos jūros regiono, kapas. Wielbarko kultūros elementų taip pat galima aptikti plačiame Čekijos ir Moravijos slėnyje. Ten visur greta vietinių tipiškų Przeworsko kultūros elementų yra Wielbarko kultūros elementų. Atrodo, kad, panašiai kaip Lenkijos srityse, šie radiniai nėra susiję išimtinai su tolima prekyba, o jų chronologija – B2/C1 periodas, arba markomanų karų laikotarpis. Reikia paminėti ir vėlyvesnę Baltijos pakraščio įtaką pietinėms sritims, chronologiškai susijusią su vėlyvuoju romėniškuoju ir ankstyvuoju tautų kraustymosi laikotarpiu. Tai inhumacijos papročio apraiškos Oderio aukštupio re-gione. Be inhumacijos papročio naudojimo, reikėtų paminėti, kad įkapėse yra daiktų, artimų Baltijos jūros pakraščio dirbiniams. Greičiausiai, tai yra nepakankamai ištirtos kultūrinės ekspansijos iš šiaurės į pietus reiškinys, pastebimas jau nuo ankstyvojo romėniškojo laikotarpio pradžios, labiausiai pasireiškęs C2 periode, kai ir inhumacija vis plačiau naudojama didesniuose Barbaricumo plotuose. Taigi buvo dvi pagrindinės pietinio Baltijos jūros pakraščio kultūrinių elementų pasirodymo vidaus srityse bangos. Pirmoji – Wielbarko kultūros elementų pasirodymas markomanų karų kontekste (B2 ir B2/C1 periodai), kurį tenka sieti su šios kultūros žmonių (gotų genčių?) ekspansija. Kita banga – atskirų nedegintų žmonių kapų su ,,šiaurinėmis įkapėmis“ atsiradimas C2 periode, kalbantis apie tiksliau nenustatytų žmonių grupių judėjimą.Iš lenkų kalbos vertė Mykolas Michelbertas

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Areška, Vitas. "Estetinės komunikacijos specifika." Problemos 35 (September 29, 2014): 34–41. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1986.35.6532.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aprašoma estetinės komunikacijos specifika, jos objektas ir adresatas. Kūrinio vertė ar objektyvus jos turinys verte tampa tik konkrečiam vartotojui. Literatūrinės komunikacijos pradžia – rašytojas, tekstas, kritika, pabaiga – skaitytojas. Aptariamos estetikos problemos (kūrybos, kūrinio grožio), svarstoma etikos susijungimo su estetika galimybė. Tiek skaitytojo, tiek autoriaus dorovė, etinis elgesys labai artimas vertinimui pagal grožio dėsnius, nes tie reiškiniai susiję su tokiomis kategorijomis kaip sąžinė, garbė, užuojauta, meilė – jos abstrahuotos nuo utilitarinės veiklos. Aptariamos literatūros kūrinio dialektiškai santykiaujančios vidinė ir išorinė pusės. Išsakoma nuomonė, kad menas turi palaikyti individualų unikalumą, ugdyti asmenybės savitumą ir originalumą unifikuotame pasaulyje. Daroma išvada, kad estetinės komunikacijos specifika – estetinė abstrakcija, grožinio kūrinio savarankiška vertė ir struktūrinis autonomiškumas, kūrėjų ir skaitytojų estetinių interesų lygiateisiškumas ir dialektinė sąveika – lemia meninės kūrybos socialines potencijas formuoti žmogaus ir visuomenės estetinės orientacijos kryptį ir taip veikti asmenybės pasaulio visumą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

DER WEEL, ADRIAAN VAN. "SUSIDŪRIMAS SU INTERNETINE GALVOSENA." Knygotyra 63 (January 1, 2014): 7–16. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v63i0.4012.

Full text

Abstract:

Leiden University Centre for the Arts in Society Witte Singel-complex, P.N. van Eyckhof 4, 2311 BV Leiden E-mail: a.h.van.der.weel@hum.leidenuniv.nlŠiame esė apmąstomas šiandienos knygų pasaulyje pastebimas konfliktas tarp leidėjų, tenkinančių įprastinio skaitymo ir knygų pirkimo įpročius, ir skaitytojų, kurie nemano, kad juos turėtų varžyti knygininkystės tradicijos ir papročiai. Leidėjams daug kartų knygos istorijoje teko pritaikyti savo veiklą prie nežinomų naujos skaitančios publikos lūkesčių. Šie kintantys lūkesčiai palietė ir skaitymo turinį („apie ką“), ir formą („kaip“). Internetinė galvosena reikalauja ne tik prieigos daugialypiame interneto kontekste, kuriame tekstas užima tokią pat vietą kaip muzika, filmai ir vaizdo įrašai arba žaidimai, bet ir galimybes rasti turinį ištisą parą kiekvieną dieną tiesiogiai internete atliekant viso teksto paiešką tiesiogiai. Interneto vartotojas įsitaisė kaip voras grubiame personalizuotų kompiuterio programų tinkle, jis susikūrė buveinę, kurios centre atsidūrė pats kaip aktyvus dalyvis ir vartotojas. Šiandienos leidyboje matome atsirandant naujas formas ir pristatymo kanalus. Kaip ir XIX amžiuje, jie ir vėl aplenkia nusistovėjusias knygų verslo institucijas. Šiandien aktualu, kaip autoriai, leidėjai, knygų prekybininkai gali išsiderėti savo dalį kintančiuose galios santykiuose, atsirandančiuose iš vartotojų visagališkumo patirties. Kyla uždavinys išsiaiškinti internetinės galvosenos skaitytojų reikalavimus ir turiniui, ir jo pateikimui. Jei vartotojai pasitiki socialinėmis medijomis atsirinkdami, į ką verta kreipti dėmesį, tai rinkodaros veikla turėtų vykti kaip tik ten. Kyla būtinybė vykdyti rinkodarą ne atskirų leidėjų pastangomis, o tokią, kuri kolektyviai sutelktų politinių nuostatų rengėjus, ugdymo specialistus ir knygų pramonės atstovus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Vaidogas, Egidijus R. "A SIMULATION APPROACH TO RELIABILITY ASSESSMENT OF PLASTIC FRAMES/VIENAS PLASTINIŲ RĖMŲ PATIKIMUMO VERTI NIMO STOCHASTINIU MODELIAVIMU BŪDAS." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 3, no. 12 (December 31, 1997): 28–37. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.1997.10531364.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjamas plastinių rėmų patikimumo vertinimas stochastinio modeliavimo metodu, kuris vadinamas radialiniu ėmimu. Patikimumo problema yra formuluojama apkrovų erdvėje. Naudojamas faktas, kad daugeliui praktinių problemų apkrovų erdvės dimensija yra gerokai mažesnė už bazinių kintamųjų erdvės dimensiją. Plastinės avarijos tikimybė vertinama naudojantis proporcingo apkrovos didinimo metodu. Atsisakoma apkrovų erdvės diskretizavimo pagal apkrovų proporcijas. Deterministiniu rėmų mechaniniu modeliu parinktas statinės formuluotės uždavinys, turintis tiesinio programavimo uždavinio formą. Plastinės avarijos vertinimui naudojama radialinio ėmimo ir tiesinio programavimo uždavinio kombinacija. Jungiamoji grandis tarp radialinio ėmimo ir mechaninio modelio yra apkrovos krypčių ir pasiskirstymo vektorius, kuris išreiškiamas kaip krypties kosinusų vektorius.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Darginavičienė, Irena, and Aušra Janulienė. "MIŠRUSIS ANGLŲ KALBOS MOKYMAS (-IS) UNIVERSITETE." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 248. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8822.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje analizuojamas paplitęs XXI amžiuje mišrusis mokymasis, kuris leidžia derinti internetinį bei klasikinį mokymą (-si) auditorijoje. Straipsnyje aprašomas tyrimas analizuoja studentų požiūrį į internetinių užduočių integravimą į anglų kalbos mokymo seminarus auditorijoje. Tyrimui parengtas specialus klausimynas pagal mokslinių anketų sudarymo metodiką, smulkiai aprašytą literatūroje (Dornyei, 2010). Tyrime dalyvavę respondentai yra trijų skirtingų specialybių universiteto studentai, kurie mokosi specialybės anglų kalbos. Darbe pateikiami respondentų teigiamų ir neigiamų atsakymų dažniai, kurie analizuojami taikant statistinius metodus. Reikia pažymėti, kad ne visi studentai pozityviai vertina e-mokymą (-si). Tokiam respondentų požiūriui įtaką gali daryti asmeniniai polinkiai ir pomėgiai. Statistinis tyrimo duomenų apdorojimas, panaudojant socialinių mokslų statistinės analizės ir duomenų apdorojimo programinę įrangą (SPSS), leidžia nustatyti rezultatų patikimumą. Cronbach Alpha koeficientų reikšmės lygūs 0,985 teigiamų atsakų atveju ir lygūs 0,784 neigiamų atsakų atveju. Tai rodo, kad gauti duomenys yra patikimi. Pearson-o koreliacijos koeficientų skaičiavimai parodė, kad egzistuoja tiesioginiai ryšiai tarp skirtingų specializacijų studentų atsakų, ir jų tikimybės sudaro 95% arba 99% esant reikšmingumo koeficientų vertėms 0,05 arba 0,01. Tokie rezultatai yra priimtini atliekant tyrimus socialinių mokslų srityje, nes sutinkamai su statistikos dėsniais aiškiai demonstruoja, kad, nepaisant esamų palyginti nedidelių imčių dydžių, rezultatus galima taikyti esant didelės imties dydžiui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

ZINKEVIČIENĖ, JULIJA. "DOKUMENTOTYROS VIETA MOKSLŲ SISTEMOJE." Knygotyra 49 (January 1, 2015): 53–67. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v49i0.7999.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: julija.zinkeviciene@kf.vu.ltSaugodami žmonijos socialinę patirtį, dokumentai aprūpina visuomenę ir jos individus koncentruotomis žiniomis, perteikia informaciją ateinančioms kartoms. Straipsnio tikslas – išanalizuoti dokumentotyrą kaip tarpšakinę integralią mokslinę discipliną ir jos vietą mokslų sistemoje, pagrindinį dėmesį kreipiant į archyvistikos mokslo įtaką mokymo procesui, dokumentotyros ir arhyvistikos tarpusavio ryšius. Galima teigti, kad dokumentotyra yra mokslinė disciplina, kuri padeda kompleksiškai perteikti teorines profesines žinias, rengiant informacijos ir komunikacijos krypties specialistus. Studentai sukaupia tam tikrą žinių apie dokumentą ir dokumentinę komunikaciją bagažą, orientuojasi įvairiose dokumento sampratose, taikomose užsienyje ir mūsų šalyje. Dokumentotyros apibūdinimas ir jos vieta mokslų sistemoje yra viena iš aktualiausių šiuolaikinių problemų. Per pastaruosius 10–15 metų dokumentotyra Rytų Europos šalyse tapo bendra universitetine disciplina, kuri yra skaitoma daugelio humanitarinių ir socialinių mokslų specialybių programose. Spartus dokumentotyros paplitimas ir vystymasis iššaukė mokslines diskusijas jos vietos mokslų sistemoje klausimu. Kaip savarankiška mokslo disciplina dokumentotyra sėkmingai gyvuoja šalia kitų mokslų, nagrinėdama dokumento struktūrą, savybes ir funkcijas. Dokumentas tampa lyg ir bendru komunikacijos ir informacijos mokslų vardikliu. Tai leidžia į dokumentotyrą žvelgti kaip į integralią tarpšakinę mokslinę discipliną, su kurios laimėjimais ir perspektyvomis verta susipažindinti.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Jensen, Per Anker. "STRATEGY AND SPACE: A LONGITUDINAL CASE STUDY OF BROADCASTING FACILITIES / STRATEGIJA IR ERDVĖ: RADIJO IR TELEVIZIJOS TRANSLIAVIMO PASLAUGŲ LONGITUDINIS TYRIMAS." International Journal of Strategic Property Management 15, no. 1 (April 14, 2011): 35–47. http://dx.doi.org/10.3846/1648715x.2011.565868.

Full text

Abstract:

The article is based on results from a research project on space strategies and building values, which included a major case study of the development of facilities for the Danish Broadcasting Corporation over time. The focus is to identify, how different space strategies have been implemented in different periods and how these strategies can be related to the general conditions of the corporation. The strategic uncertainty of the corporation is investigated as a main determining factor for changes in space strategy based on theories of the relations between strategy and place. These theories include that corporations follow one of the three generic space strategies: Incrementalism, standardization, and value-based strategy. among the conclusion are, that the space strategies mostly changes between incremental and value-based strategies, but one period of standardization was identified. Furthermore, there is a clear relation between value-based space strategies and the presence of visionary project champions. Santrauka Straipsnio pagrindas—rezultatai, gauti atlikus erdvių strategijų ir vertės didinimo projekto tyrimą. Tyrimo esmė—paslaugų, teikiamų Danijos radijo ir televizijos korporacijai (angl. The Danish broadcasting corporation), plėtros pagrindinė situacinė analizė. Siekiama nustatyti, kokios skirtingos erdvių strategijos buvo įgyvendintos skirtingais laikotarpiais ir kaip jos gali būti susijusios su korporacijos bendromis sąlygomis. Korporacijos strateginė nežinomybė tyrinėjama kaip pagrindinis ir lemiamas erdvių strategijos pokyčių veiksnys, grindžiamas strategijos ir vietos ryšių teorijomis. Anot šių teorijų, korporacijos taiko vieną iš trijųbendrų erdvių strategijų: inkrementalizmo, standartizavimo ir verte grindžiamos strategijos. Paminėtina, kad erdvių strategijos kinta tarp inkrementalizmo ir verte grindžiamų strategijų, tačiau buvo nustatytas ir vienas standartizavimo laikotarpis. Be to, yra aiškus ryšys tarp verte grindžiamų erdvių strategijų ir nekomercinių projektų rėmėjų buvimo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Melnikienė, Danguolė, and Monika Jankauskaitė. "Iliustraciniai pavyzdžiai dvikalbiuose žodynuose: kolokacijos." Verbum 3 (February 6, 2012): 79–90. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2012.3.4971.

Full text

Abstract:

Šiuolaikinėje metaleksikografijoje žodynas nebėra suvokiamas kaip pavienių kalbos ženklų rinkinys, o kaip kūrinys, kuriame pateikti kalbos vienetai visuomet atgamina diskursą. Jame kiekvieno antraš- tinio žodžio vartosenos ypatumus atskleidžia definicija, taip pat (ir ypač) vartojimo pavyzdžiai. Taigi pagrindinis iliustracinių pavyzdžių tikslas – parodyti, kaip antraštinis žodis funkcionuoja kalboje kartu su kitais žodžiais. Per pavyzdžius vartotojas gali geriau suprasti ne tik antraštinio žodžio reikš- mę, bet ir vartojimo sferą, gramatines ypatybes. Žodyne pateikiami vartojimo pavyzdžiai pasaulinėje metaleksikografijos literatūroje paprastai priskiriami dviem pagrindinėms grupėms: laisviesiems žodžių junginiams ir pastoviesiems (stabiliesiems) žodžių junginiams. Pastaruoju metu autoriai linkę išskirtį trečiąjį pavyzdžių tipą – kolokacijas – užimančias tarpinę padėtį tarp laisvųjų ir pastoviųjų žodžių junginių. Taigi šio straipsnio tikslas paanalizuoti kolokacijų – vieno iš leksikografinių pavyzdžių tipo – pateikimo ir aprašymo ypatumus dviejuose panašios apimties dvikalbiuose aktyviuosiuose žodynuose: Broniaus Piesarsko ir Broniaus Svecevičiaus „Lietuvių–anglų kalbų žodyne“ (2002) bei Alfonso Rascóno „Lietuvių–ispanų kalbų žodyne“ (2002).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Sauka, Donatas. "Akademinės tuštumos nikis." Sociologija. Mintis ir veiksmas 3, no. 1 (April 4, 1999): 7–21. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.1999.1.6843.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariama nūnai Lietuvoje susiklosčiusi kultūros padėtis ir analizuojamos jos ydos - intelektinio diskurso monologiškumas, alternatyvaus mąstymo ir sprendimų stoka, akademinio gyvenimo uždarumas, teorinių ir metodologinių išteklių skurdumas. Meno sferose, nepaisant epizodinių tarptautinio pripažinimo faktų, įsigali bergždžias reklaminis žurnalizmas, estetinė laisvė suprantama kaip destrukcijos legalizavimas, meno kritika paviršutiniška ir vienadienė. Menui paliekama tik dirginimo ir provokavimo funkcija, išstumianti jo socialines-egzistencines prasmes (didžioji dalis mūsų prozos yra apie nieką, arba, tiksliau kalbant, apie tai, kuo mus kasdien sotina spauda ir televizija). Vartotojiška tampančioje visuomenėje ydingai įteisinamas humanitarinių mokslų antraeiliškumas, skursta filologija, apskritai galima pasigesti racionalios mokslo strategijos. Ieškant alternatyvų susidariusiai intelektinei tuštumai, be kitų dalykų, atsigręžiama ir į sociologijos klasiko E.Durkheimo visuomeninio idealo idėjas bei brėžiamą galimą perspektyvą: jei intelektualai suvoks save kaip kritišką, dinamišką jėgą, jie grąžins prasmę aukštiems kolektyviniams tikslams, kuriems verta nesavanaudiškai tarnauti. Kaip alternatyva kultūrinio mąstymo intencijai suvoktinas ir šių svarstymų eseistinis laisvumas, netelpantis į griežto akademiškumo rėmus. Atkreipiamas dėmesys į kasdienės, praktinės sąmonės sąsajas su bendruoju kultūriniu sąmoningumu, konstatuojant esamą šių lygmenų nelygiavertiškumą ir atotrūkį. Šiandieną, kai strateginę krašto reikalų viziją stelbia pragmatiniai ekonominiai ir politiniai interesai, kritiško intelekto argumentai darosi itin svarbūs. Valstybė turėtų pasitikėti kultūros žmonėmis, jų kritiniu protu, veikla, nesiekiančia privilegijų. Tada ir kultūros žmonės pasitikės valdžia, jeigu ja nebus piktnaudžiaujama ir ji nepraras moralumo matmens.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Šerpytytė, Rita. "INTERPRETACIJA KAIP DEREALIZACIJA." Religija ir kultūra 12 (January 1, 2013): 7–20. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2013.0.3688.

Full text

Abstract:

Nors ontologija yra tapusi vadinamosios „kontinentinės filosofijos“ pamatine disciplina, dabartinis ontologijos statusas nėra akivaizdus. Todėl verta klausti – kokios pagrindinės tendencijos XX–XXI a. filosofijoje reprezentuoja dabartinį ontologijos „būvį“? Kokios yra pagrindinės šioms tendencijoms atstovaujančios postheidegerinės filosofijos „kryptys“, lemiančios dabartinį ontologijos statusą? Kaip viena iš tokių ontologijos transformatyvumą išreiškiančių tendencijų šiame straipsnyje svarstoma postheidegerinė hermeneutinė ontologija. Keliamas klausimas, kaip hermeneutiškai orientuota ontologija traktuoja pačią Būties sąvoką? Ką reiškia interpretuoti? Kokią prasmę realybei / tikrovei gali suteikti hermeneutiškai transformuota ontologija? Kaip galėtume traktuoti „naujųjų realizmų“ atsaką hermeneutinei ontologijai? Šie klausimai svarstomi Martino Heideggerio, Gianni Vattimo ir „naujojo realizmo“ kontekste, atskleidžiant „pozityvią“ nihilistinę interpretacijos kaip derealizacijos prasmę.Pagrindiniai žodžiai: faktai, interpretacija, Faktizität, realybė, nihilizmas, derealizacija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Geržotaitė, Laura, and Agnė Čepaitienė. "VILKAVIŠKIO JAUNUOLIŲ KALBINĖ GIMTINĖ: RIBOS, TAISYKLINGUMO IR PATRAUKLUMO VERTĖS." Verbum 7, no. 7 (December 22, 2016): 84. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2016.7.10288.

Full text

Abstract:

Straipsnyje pristatomas Vilkaviškio jaunuolių kalbinės gimtinės vaizdinių tyrimas. Tiriamoji medžiaga – pagal perceptyviosios dialektologijos metodologiniais principais parengtą anketą surinkti duomenys.Moksleivių savimonėje susiformavęs nevienalytis gimtųjų apylinkių šnektos vaizdas – Vilkaviškyje kalbama ir tarminiu, ir netarminiu, ir abiem kalbos variantais. Kalbinės gimtinės kaip tarminės raiškos plotas paprastai apima gretimas sritis arba beveik sutampa su patarmės, regiono ribomis. Kalbinė gimtinė kaip bendrinės kalbos zona, Vilkaviškio jaunuolių požiūriu, neatsiejama nuo Marijampolės, kurioje taip pat fiksuota trejopa kalbinė raiška.Vilkaviškio apylinkėse vartojamos šnektos gyvybingumą ir tęstinumą rodo ne tik beveik pusės respondentų pasirinkimas kalbėti tarmiškai, palankus tarmės vertinimas ir jos vartojimas visuose domenuose, tarmiškai kalbančio žmogaus siejimas su kilme, gyvenamąja vieta, praeitimi, vyriausiąja karta ir pagarba savam kraštui, tradicijoms, bet ir sudėtingas savajai šnektai būdingų tarminių ypatybių įvardijimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Darlina, Lien. "Derivational affixes in Japanese and Indonesian." Journal of Applied Studies in Language 2, no. 1 (June 11, 2018): 35. http://dx.doi.org/10.31940/jasl.v2i1.813.

Full text

Abstract:

Japanese and Indonesian seen from morphological typology is an agglutinative language in which the morphological processes are done by affixation, ie by adding prefixes, suffixes and infixes. While the basic sequence sentence structure has a SOV sequence pattern for Japanese and SVO for Indonesian language. The predicate filled by the verb is capable of binding arguments in constructing the clause structure, so that there are verbs with one, two and three arguments, it depends on the type of verb. This study is a preliminary study of Japanese and Indonesian derivative verbs: the study of linguistic typology. The Theory of Linguistic Typology is used to analyze the formation of Japanese and Indonesian derivative verbs in which the verb serves as the core of the predicate to bind the argument in constructing the clause structure. From the perspective of linguistic typology, the results of the analysis show that (1) the basic form of Japanese derivative verb formers are adjectives (keiyoushi) and noun verbs, whereas Indonesian derivative verbs are derived from adjectives, nouns and pre-categorical. (2) The Japanese derivation affixes joining the adjective (keiyoushi) are -める meru, -まるmaru, -がるgaru’, -むmu and which joins the noun verb is -するsuru. While the derivational affix of the Indonesian language that joined the nouns are meng-, ber-, ter-, ke-an, ber-an, ber-kan, per-, -i, per-i, per-kan, the affix that joins the adjective are meng-, ber-, ter-, ke-an, ber-an, ber-kan, per-, -kan, per-i, dan –i and the affixes that join the pre-categorical are meng-, ter-, ber-, ber-an, -i,-kan.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Kap Vert'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles