To see the other types of publications on this topic, follow the link: KAP0.
Journal articles on the topic 'KAP0'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'KAP0.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Iwano, Sayaka, Ayaka Satou, Shigeru Matsumura, Naoyuki Sugiyama, Yasushi Ishihama, and Fumiko Toyoshima. "PCTK1 Regulates Integrin-Dependent Spindle Orientation via Protein Kinase A Regulatory Subunit KAP0 and Myosin X." Molecular and Cellular Biology 35, no. 7 (January 20, 2015): 1197–208. http://dx.doi.org/10.1128/mcb.01017-14.
Full textAbstract:
Integrin-dependent cell-extracellular matrix (ECM) adhesion is a determinant of spindle orientation. However, the signaling pathways that couple integrins to spindle orientation remain elusive. Here, we show that PCTAIRE-1 kinase (PCTK1), a member of the cyclin-dependent kinases (CDKs) whose function is poorly characterized, plays an essential role in this process. PCTK1 regulates spindle orientation in a kinase-dependent manner. Phosphoproteomic analysis together with an RNA interference screen revealed that PCTK1 regulates spindle orientation through phosphorylation of Ser83 on KAP0, a regulatory subunit of protein kinase A (PKA). This phosphorylation is dispensable for KAP0 dimerization and for PKA binding but is necessary for its interaction with myosin X, a regulator of spindle orientation. KAP0 binds to the FERM domain of myosin X and enhances the association of myosin X-FERM with β1 integrin. This interaction between myosin X-FERM and β1 integrin appeared to be crucial for spindle orientation control. We propose that PCTK1-KAP0-myosin X-β1 integrin is a functional module providing a link between ECM and the actin cytoskeleton in the ECM-dependent control of spindle orientation.
2
Liu, Y. X., G. Q. Shi, H. X. Wang, P. C. Wan, H. Tang, H. Yang, and F. Guan. "Polymorphisms of KAP6, KAP7, and KAP8 genes in four Chinese sheep breeds." Genetics and Molecular Research 13, no. 2 (2014): 3438–45. http://dx.doi.org/10.4238/2014.april.30.5.
Full text
3
Virse, Ingrīda Līga. "Neįprastas kario kapas Mazkatuži kapinyne." Archaeologia Lituana 14 (January 1, 2013): 111–19. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2013.0.2638.
Full textAbstract:
Mazkatuži kapinynas (Rucavos seniūnija) yra nuodugniausiai ištirtas ir mažiausiai žinomas archeologinis senojo geležies amžiaus paminklas Kuršo pietvakariuose. Mazkatuži radavietė yra Šventosios upės dešiniajame krante, maždaug 15 km nuo Baltijos jūros pakrantės. Ji reprezentuoja nurody to meto kuršių materialinę kultūrą ir laidoseną. Pietvakarinė Kuršo dalis liečiasi su Vakarų Lietuvos griautinių kapų su akmenų vainikais kultūra ir sudaro šios kultūros šiauriausiąją periferiją. Šis regionas nuo centrinės dalies skiriasi kai kuriais laidosenos ritualo ypatumais. Svarbiausi jų yra akmenų vainikų nebuvimas (dažniau aptinkami atskiri akmenys arba jų eilės) ir žemi sampilai virš kapų (Kapsēde, Mazkatuži). 1942 metais, kasinėjant Mazkatuži kapinyną, ant vienos kalvos (pasak E. Wahle’s, tai kalva numeris IV) po apdegusių akmenų ir medžio degėsių sluoksniu buvo atrastas kario kapas su žirgu (2, 5 pav.). Žirgas gulėjo tame pačiame lygyje kaip ir palaidotas karys. Šalia žirgo griaučių likučių rasti dvidaliai žąslai su šoniniais žiedais, į daugybę dalių suskilusi geležinė žirgo gerklės plokštelė, žalvarinė žirgo nosies plokštelė – plona plokštelė be papuošimų su ąselėmis šonuose ir viename gale, kuri odiniu dirželiu buvo pritvirtinta prie keturkampio skirstytuvo. Pusrutulio formos kniedės gali būti laikomos puošiamuoju elementu (6 pav.). Šitokios kamanos būdingos Dollkeimo-Kovrovo kultūrai (skirtingai nuo Mazkatuži kapinyne rastų apynasrių Dollkeimo-Kovrovo kultūros žąslai leidžia žirgo liežuviui laisvai judėti). Mazkatuži kapinyno 23 kape rasta daug įkapių, išdėliotų kuršiams tipiška tvarka. Galvūgalyje guli miniatiūrinis molinis indelis, siauraašmenis kirvis su skyle kote, durklas, ieties antgaliai, yla ir kaltas (7, 8 pav.). Ieties antgalių forma įprasta aptariamam laikotarpiui, kuršiams neįprastas tik įdėtų į kapą iečių kiekis – keturios. Neįprastas yra ir siauraašmenis kirvis. Papuošalai – antkaklė buoželiniais galais, dvi arba trys laiptelinės segės (V grupė pagal M. Michelbertą) – rasti taip, kaip jie buvo nešioti. Kapo viduryje rasti šalia vienas kito galąstuvai, du pentinai su spygliais lankelio priekyje ir viena sagtis, kurie buvo įdėti į kapą galbūt kaip papildomas inventorius (5, 7:5–7, 8:1, 8) pav. Mazkatuži kario kapo datavimą palengvina šešios romėniškos žalvarinės monetos trijuose kapuose (11, 12, 21 kapai), trys iš jų buvo nustatytos: Hadrianas (117–138), Faustina Filija (apie 130–175), Markas Aurelijus (161–180). Tai leidžia mums datuoti po IV kalva esančius kapus B2/C1 periodu. Mazkatuži kapinyno kario kapas labai panašus į Dollkeimo-Kovrovo kultūros kapus. Šis kapas pateikia papildomos informacijos ir rodo, kokie intensyvūs senajame geležies amžiuje buvo ryšiai. Jie neapsiribojo vien prekių mainais, tai patvirtina santykinai didelis romėniškųjų žalvarinių monetų kiekis (Mazkatuži kapinyne rastos 29 tokios monetos), stiklo ir emalio karoliai, be to, kai kurių papuošalų ar ginklų formos. Buvus abipusę įtaką rodo ir laidosena, pavyzdžiui, žirgo laidosena, galbūt ir akmenų dėjimas virš kapų arba skydų įdėjimas į kapą. Galbūt kai kuriais atvejais negalima atmesti fizinio Rytų Prūsijos gyventojų buvimo vėlesnėse Kuršo srityse. Iš vokiečių k. vertė Saulius Lapinskas...Kriegergrab aus dem Grдberfeld MazkatužiIngrīda Līga Virse...
4
Kapinos, Larisa E., Binlu Huang, Chantal Rencurel, and Roderick Y. H. Lim. "Karyopherins regulate nuclear pore complex barrier and transport function." Journal of Cell Biology 216, no. 11 (September 1, 2017): 3609–24. http://dx.doi.org/10.1083/jcb.201702092.
Full textAbstract:
Nucleocytoplasmic transport is sustained by karyopherins (Kaps) and a Ran guanosine triphosphate (RanGTP) gradient that imports nuclear localization signal (NLS)–specific cargoes (NLS-cargoes) into the nucleus. However, how nuclear pore complex (NPC) barrier selectivity, Kap traffic, and NLS-cargo release are systematically linked and simultaneously regulated remains incoherent. In this study, we show that Kapα facilitates Kapβ1 turnover and occupancy at the NPC in a RanGTP-dependent manner that is directly coupled to NLS-cargo release and NPC barrier function. This is underpinned by the binding affinity of Kapβ1 to phenylalanine–glycine nucleoporins (FG Nups), which is comparable with RanGTP·Kapβ1, but stronger for Kapα·Kapβ1. On this basis, RanGTP is ineffective at releasing standalone Kapβ1 from NPCs. Depleting Kapα·Kapβ1 by RanGTP further abrogates NPC barrier function, whereas adding back Kapβ1 rescues it while Kapβ1 turnover softens it. Therefore, the FG Nups are necessary but insufficient for NPC barrier function. We conclude that Kaps constitute integral constituents of the NPC whose barrier, transport, and cargo release functionalities establish a continuum under a mechanism of Kap-centric control.
5
Avliyakulov, Nuraly K., Julius Lukeš, and Dan S. Ray. "Mitochondrial Histone-Like DNA-Binding Proteins Are Essential for Normal Cell Growth and Mitochondrial Function in Crithidia fasciculata." Eukaryotic Cell 3, no. 2 (April 2004): 518–26. http://dx.doi.org/10.1128/ec.3.2.518-526.2004.
Full textAbstract:
ABSTRACT The Crithidia fasciculata KAP2 and KAP3 proteins are closely related kinetoplast-specific histone-like DNA-binding proteins. The KAP2 and KAP3 genes are 46% identical and are arranged in tandem on the chromosomal DNA. Disruption of both alleles of either gene alone shows no detectable phenotype. However, replacement of both copies of the sequence encoding the entire KAP2 and KAP3 locus increases maxicircle mRNA levels two- to fourfold. These double-knockout cells are viable but grow extremely slowly, have reduced respiration and very abnormal cell morphologies, and accumulate numerous large vacuoles. The extreme phenotype of these mutant cells suggests an important role for the KAP2 and KAP3 proteins in mitochondrial metabolism and cell growth.
6
Michelbertas, Mykolas. "Romėniškų monetų radinys Centrinėje Lietuvoje." Archaeologia Lituana 15 (January 1, 2015): 40–46. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2014.15.4886.
Full textAbstract:
2008 m. pavasarį Kulautuvoje (Kauno r.) statybų metu kasant griovį buvo suardytas griautinis kapas. Šio kapo įkapes sudaro žalvarinė antkaklė šaukštiniu galu, šešios žalvarinės trikampio pjūvio apyrankės ir 12 romėniškų monetų. Džiugu, kad aptikti daiktai pateko į Lietuvos nacionalinį muziejų Vilniuje. Šaukštinė antkaklė turi apskrito pjūvio lankelį, puoštą keturiais profiliuotais žiedais (1:1 pav.). Ant lankelio yra užkabinta grandelė su dviejų grandinėlių liekanomis. Ši antkaklė priklauso II šaukštinių antkaklių, kurios Lietuvos teritorijoje plačiausiai nešiotos C2–C3 periodais, grupei. Įdomu, kad Centrinėje Lietuvoje pavienės šaukštinės antkaklės turi ant lankelio užkabintas grandinėles, prie kurių kartais prikabinami lazdeliniai smeigtukai (Seredžius, Jurbarko r., kapas Nr. 47). Tokių antkaklių rasta vaikų kapuose. Trikampio pjūvio apyrankės yra puoštos skersiniais bei išilginiais grioveliais, rantelių eilėmis (1:2–7 pav.). Dalis apyrankių yra aplaužytos, deformuotos. Visos šios apyrankės priklauso trikampio pjūvio apyrankių I grupei. Šios grupės apyrankės Lietuvos teritorijoje pasirodė C1a periodo pabaigoje, tačiau daugiausia naudotos C1b–C3 perioduose. Minėti daiktai (antkaklė ir apyrankės) rodo, kad Kulautuvoje buvo suardytas vaiko (greičiausiai, mergaitės) kapas. Įdomiausias kapo radinys – romėniškos monetos. Tai yra pirmasis romėniškų monetų radinys Centrinės Lietuvos kapinynuose. Gaila, bet monetos iš Kulautuvos kapo yra blogai išlikusios, kai kurios jų stipriai korodavusios, neįskaitomos. Tiksliai datuotos yra 7 monetos. Tai Antonino Pijaus (138–161 m.) dupondijus (2:1 pav.), du Faustinos I (mirusi 141 m.) sestercijai, kaldinti po jos mirties (2:2–3 pav.), du Komodo (177–192 m.) sestercijai (2:4–5 pav.), Lucilos (mirusi 183 m.) sestercijus (2:6 pav.), Julijos Mamėjos (mirusi 235 m.) sestercijus (2:7 pav.). Kitos monetos – sestercijai sunkiai nustatomos. Dalį jų sąlyginai galima skirti Antoninų valdymo laikotarpiui (2:9–10 pav.). Surasti papuošalai ir monetos leidžia kalbėti apie Kulautuvos vaiko kapo chronologiją. Vėlyviausia gerai išlikusi moneta yra Julijos Mamėjos, todėl realiausia kapo data yra C1b periodo pabaiga, t. y. III a. vidurys. Kaip minėta, Kulautuvos kape surastos monetos yra pirmasis tokio pobūdžio radinys Centrinėje Lietuvoje, kai kartu rasta kitų romėniško importo daiktų (žalvarinis indas, sparninės ir A69 tipo segės, stiklo ir emalio karolių apvaros). Iš viso Lietuvos teritorijoje yra žinoma 40 laidojimo paminklų, kuriuose rasta romėniškų monetų (3 pav.). Daugiausia paminklų su monetomis kapuose yra Vakarų Lietu voje – čia žinomi 27 kapinynai su monetomis kapuose. Nemuno žemupio teritorijoje žinomi 5 kapinynai, Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje – 5 pilkapynai, Užnemunėje – 2 laidojimo paminklai su romėniškomis monetomis ir 1 paminklas Centrinėje Lietuvoje (Kulautuva). Vakarų Lietuvoje dauguma kapų su romėniškomis monetomis yra palyginti siaurame pajūrio ruože, nutolusiame nuo jūros kranto iki 25–90 km. Šiek tiek toliau nuo jūros yra nutolę Nemuno žemupio kapinynai – iki 40–65 km. Matyt, paprotys dėti monetas į kapus šiame regione paplito dėl kultūrinių-prekybinių ryšių viena pagrindinių to meto komunikacijos arterijų – Nemuno upe. Šiuo keliu su importo daiktais paprotys dėti romėniškas monetas į kapus atkeliavo į Užnemunę ir Centrinę Lietuvą. Žemaitiją ir Šiaurės Lietuvą paprotys galėjo pasiekti palaikant ryšius Nemuno intakais – Dubysa, Nevėžiu. Kai kurie laidojimo paminklai pilkapynų teritorijoje nuo jūros yra nutolę apie 155 km (Vaitiekūnai, Radviliškio r.). Neatmestina galimybė, kad papročio dėti į kapus monetas paplitimui galėjo turėti įtakos ir gyventojų iš pajūrio migracija į kitus dab. Lietuvos regionus. Monetos kapuose priklauso laikotarpiui nuo Nerono (54–68 m.) iki Treboniano Galo (251–253 m.). Antoninų monetos į kapus dėtos daugiausia 180–220 m., Severų monetos – 210–240 m. Absoliuti dauguma kapuose rastų romėniškų monetų yra sestercijai, retai pasitaiko dupondijų, antoninianų, asų. Monetų kiekis atskiruose kapuose yra skirtingas. Daugumoje kapų aptikta nuo 1 iki 3 monetų, retesni kapai, kuriuose rasta nuo 4 iki 10 monetų. Yra kapų, kuriuose rasta 13 monetų (Vaitiekūnai, kapas Nr. 13), 21 moneta (Aukštkiemiai, Klaipėdos r., kapas Nr. 369), 26 monetos (Lazdininkai, Kretingos r., kapas Nr. 66). Prie kapų su dideliu monetų skaičiumi tenka skirti ir aptariamą Kulautuvos kapą. Monetų padėtis kapuose mirusiojo atžvilgiu yra įvairi. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje absoliuti dauguma monetų aptinkamos mirusiojo galvūgalyje, tačiau yra kapų, kuriuose monetos aptinkamos krūtinės srityje arba prie šonų. Dviejuose kapuose romėniškos monetos aptiktos odiniame arba medžiaginiame (audekliniame) maišelyje. Monetų radinius kapuose sunku interpretuoti. Dalis monetų mirusiųjų galvūgalyje yra įdėtos į beržo tošies dėžutes kartu su kitais daiktais – įkapėmis. Šiuo atveju monetas galima vertinti kaip mirusiojo turtą, dėtą į kapą ar karstą. Turime atmesti versijas, kad romėniškos monetos į kapus buvo dėtos kaip amuletai arba kaip spalvotųjų metalų žaliava. Pavienes monetas kapuose reikėtų traktuoti kaip piniginius vienetus. Monetų piniginę funkciją liudytų ir tai, kad dalis jų rasta mirusiųjų juosmens srityje odiniuose arba medžiaginiuose maišeliuose (piniginėse?). P. K. Tacitas ,,Germanijoje“ rašė, kad romėnai išmokė germanus imti pinigus. II a.–III a. pirmoje pusėje, vykstant intensyviai prekybai su romėnais, matyt, ir baltai (vakarų baltai) išmoko imti pinigus ir jais naudotis. Paprotys dėti romėniškas monetas į kapus vakarinių baltų gentyse buvo plačiai paplitęs. Monetų rasta prūsų genčių, Lietuvos, Vakarų Latvijos, Mozūrijos kapinynuose. Šis paprotys paplito dėl tiesioginės romėniškų Padunojės provincijų įtakos ir kalba apie romėnų įtaką baltų dvasinei kultūrai.
7
Kavčič, Alja, Zvonka Rener Primec, Mirjana Perković Benedik, Nuška Pečarič Meglič, and Damjan Osredkar. "Ishemična možganska kap pri otrocih in mladostnikih." Slovenian Medical Journal 88, no. 3-4 (April 18, 2019): 184–96. http://dx.doi.org/10.6016/zdravvestn.2802.
Full textAbstract:
Ishemična možganska kap je v pediatrični populaciji redka, vendar predstavlja pomemben vzrok nevrološke oviranosti pri otrocih in mladostnikih. Z razvojem in dostopnostjo nevroradiološke diagnostike je danes prepoznava ishemične možganske kapi zgodnejša. Vzroki in dejavniki tveganja za ishemično možgansko kap pri otroku se pomembno razlikujejo od vzrokov pri odraslih, prav tako obstajajo pomembne razlike med neonatalnim in kasnejšimi starostnimi obdobji. Med najpogostejšimi vzroki ishemične možganske kapi v pediatrični populaciji so vaskulopatije, embolije pri prirojenih srčnih napakah in protrombotična stanja. Pogosto je vpletenih več dejavnikov hkrati. Klinična slika možganske kapi pri otroku v akutni fazi ni vedno jasno izražena, zato se diagnoza lahko postavi z zakasnitvijo. Možganska kap pri otroku ne povzroči le izgube določenih možganskih funkcij, temveč vpliva na celostni razvoj otroka.Z namenom zgodnjega prepoznavanja možganske kapi prispevek posebno pozornost namenja opisu različnih kliničnih slik možganske kapi pri otrocih ter dejavnikom tveganja zanjo. Članek podaja tudi trenutne smernice oz. priporočila s področja akutne obravnave in zdravljenja, katerih cilj je zmanjšanje obsega možganske okvare in izboljšanje izida pri otroku. Prispevek obravnava pediatrično ishemično možgansko kap, ki jo opredeljuje starostno obdobje med 28. dnem in 18. letom starosti.
8
Banytė-Rowell, Rasa. "Baitų kapinyno 37 kapas – inspiracija grįžti prie vakarų baltų arealų ryšių vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu klausimo." Archaeologia Lituana 14 (January 1, 2013): 157–80. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2013.0.2635.
Full textAbstract:
Baitų kapinynas (Klaipėdos r.) priklauso Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais arealui. 1997 m. atidengtas Baitų kapinyno 37 kapas priklauso centrinei kapinyno kapų grupei, datuojamai vėlyvojo romėniškojo laikotarpio viduriu. Šio straipsnio tikslas yra išsamiai paskelbti 37 kapo medžiagą, analizuojant ją vakarų baltų tarpusavio ry šių, kuriuos atspindi kitas Baitų kapinyno radinys – žiedas iš 31 kapo – plotmėje. 37 kapo vidurinę dalį suardė, greičiausiai, XIX a. pabaigoje iškastas bulviarūsis. Tikėtina, kad akmenys, dengę kapą, taip pat buvo iš dalies nuardyti stumdant kapinyno paviršių Baičių kolūkio fermų funkcionavimo laikais, nes kapo radiniai buvo aptikti labai negiliai (0,20–0,36 m gylyje) (1, 2 pav.). Pagal radinių išsidėstymą ir žandikaulio su pavieniu dantimi padėtį galima teigti, kad kapo mirusioji buvo orientuota galva į PR pusę. Duobės pietrytiniame, bulviarūsio nesuardytame areale rastos pasklidusios cilindrinės ir plokštinės įvijėlės, kurios vertintinos kaip audinio puošybos elementai (3a:1–3 pav.). Tarp jų rastas nedidelis klaipėdietiško pogrupio įvijinės apyrankės fragmentas (3a:6 pav.), sulaužytas uždaras žiedas (3a:7 pav.). Galima daryti prielaidą, kad įkartuotos vielos fragmentai (3a:4, 5 pav.) galėjo priklausyti rozetiniams smeigtukams su tutuliu, kurie išimti, iškasus XIX a. pabaigoje bulviarūsio duobę. Joje rastas deformuotos žalvarinės vielos gabaliukas, žalvarinės grandinėlės dalis, fajansinė pypkė (4 pav.). Pietrytiniame-rytiniame duobės kampe buvos medienos su tošies žymėmis liekanos (dėžutė?). Virš jos rastas žalvariu puoštų odinių juostelių junginio su sąsagomis papuošalas (3a:8–10 pav.), geležinis smeigtas (3b:3 pav.), vienas mėlyno stiklo ir keturi gintariniai karoliai (3b:4–8), sidabrinė įvijėlė (3b:2 pav.) ir trys žalvarinės įvijėlės. Greta medienos su radiniais plotelio, prie pat duobės krašto, buvo atkastas molinis lipdytas puodelis (3b:9; 6 pav.). 4 cm į Š nuo medienos su radiniais liekanų, ant panašios organinės medžiagos likučių gulėjo apskritas kabutis (3b:1 pav.). Pagal kūno orientavimo tradiciją pietų link ir radinių pobūdį 37 kapas skirtinas moteriškosios lyties mirusiajai, palaidotai C1b–C2 periode. Odinių juostelių junginys su sąsagomis, klaipėdietiško tipo įvijinės apyrankės fragmentas, smulkios audinio puošybos detalės, geležinis smeigtas, tošinė dėžutė rodo lokalinę mirusiosios aprangos ir papildomų įkapių dėjimo tradiciją. Apskritas kabutis su prilituota puošybine presuota plokštele – tikėtina, yra germaniškųjų kabučių-kapsulių, kurių įvairios formos buvo sukurtos vakarų baltų areale – nuo Mozūrijos regiono iki Lietuvos pajūrio, imitacija (5 pav.). Molinis lipdytas puodelis iš Baitų 37 kapo savo forma ir ornamentika yra labai artimas Dollkeimo tipo keramikai vakarų baltų Dollkeimo-Kovrovo kultūros areale. Kitas svarbus Baitų kapinyno radinys – sidabrinis „gyvatgalvis“ žiedas iš 31 kapo – taip pat liudija apie vidinius ryšius vakarų baltų srityse vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu. Šie žiedai (sidabriniai ir žalvariniai) paplitę nuo Mozūrijos ežeryno ir Sembos pusiasalio iki Lietuvos pajūrio ir Nemuno žemupio (7 pav.). Kapų kompleksų analizė rodo, kad gyvatgalviai žiedai Dollkeimo-Kovrovo srityje pasirodo C1a periodo pabaigoje, o išplinta C1b–C2 periode. Būtent tuo pačiu laikotarpiu Semboje kapuose atsiranda ir Dollkeimo tipo puodelių. Panašūs puodeliai Vakarų Lietuvoje laidojimo ritualuose galėjo būti naudoti kaip vietinio mažų keramikos indelių dėjimo į kapus papročio ir atėjusio iš Sembos regiono papročio susiliejimo padarinys. Baitų 37 kapo radiniai, kaip ir gyvatgalvis Baitų 31 kapo žiedas, žymi bendrų vakarų baltų dirbinių / simbolių mainus, kurie platesniame kontekste kai kuriais atvejais yra ir viso Baltijos jūros regiono ar Vidurio Europos Barbaricumo komunikacinio tinklo dalis. Šiuo atveju galima kalbėti ne vien apie kultūrinius bendrumus ir skirtumus, galbūt visai nesusijusius su etnine tapatybe, bet ir apie įvairiausių bendruomenių elito saviraiškos panašumus....Baitai Cemetery Grave 37 – an inspiration to return to the question of contacts between Western Balt Areas in Late Roman PeriodRasa Banytė-Rowell...
9
Кулаков, Владимир И. "Kaupo kapinyno baltiškoji dalis." Archaeologia Lituana 12 (March 16, 2011): 87–98. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2011.12.5135.
Full textAbstract:
Archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro kelios atviros gyvenvietės, prekybos ir amatų gyvenvietė ir su ja susijęs pilkapynas-plokštinis kapinynas, taip pat du V ir XI a. plokštiniai kapinynai, yra Sembos pusiasalio šiaurinėje dalyje, 3 km nuo Zelenogradsko miesto centro, Mochovoje (buv. Wiskiauten) gyvenvietės šiaurinėje pusėje, Kaupo vietovėje. Nedideliame miške istoriniu pavadinimu ,,Kaup“, centre aukštumos, esančios per 11 m virš Baltijos jūros lygio, yra pilkapynas-plokštinis kapinynas. Šis istorinėje Prūsijoje žinomiausias archeologijos paminklas buvo surastas premjerleitenanto Wulffo 1865 m. rugpjūčio 3 d. Jis atkreipė dėmesį į suardytų kapų radinius rytinėje Kleine Kaup miško dalyje. Ilgamečiai pilkapyno Grosse Kaup ir plokštinio kapinyno Kleine Kaup tyrimai leido iškelti hipotezę, kad pilkapiuose buvo laidojami skandinavų kariai ir pirkliai, plokštiniuose kapuose – jų ainiai, asimiliuoti prūsų. 1930 m. pilkapyje (T. Ibsen mano – plokštiniame kape) K151b buvo aptiktas pirmasis vakarų baltų kilmės radinys. Griautinio kapo įkapės buvo šios: J.P.O tipo kalavijas su įspaudu ant geležtės, du juostiniai ietigaliai, bronzinė lankinė kuršiška segė, bronzinė pasaginė Carlsson FAC:S potipio segė, peilis. Kalavijo rankenos skersinis ir buoželė padengti sidabro plokštele, kurioje iškaltas ornamentas su supinto kryžiaus ir kitomis Ellinge stiliaus figūromis. Sprendžiant pagal įkapes, kapas priklauso vyrui, kariui. Kapo chronologija – IX a. antroji pusė–X a. 1937 m. O. Kleemannas ištyrė pilkapį K145, kuriame, be vyro griaučių, po storu akmenų grindiniu buvo aptikti dviejų arklių išlenktais ir sulaužytais kaklais griaučiai. Pagal pasaginės segės su užsuktais galais fragmentą pilkapis K145 datuojamas X–XI a. pradžia. Palaidotų arklių padėtis (guldyti ant pilvo palenkus kojas ir sulaužius kaklus) leidžia jų kapus skirti prūsiškajai laidojimo formai. Taigi dar prieš Antrąjį pasaulinį karą jau buvo gauta duomenų apie Grosse Kaup pilkapyne laidotus vakarų baltų kultūrinės-etninės grupės žmones vikingų laikotarpio viduryje. Nuo 2009 m. plokštinis kapinynas Kleine Kaup pradėtas tirti planingai. Šio kapinyno pietinėje dalyje buvo iškastos 4–6 perkasos, kurių bendras plotas 66,5 m2, surasti 22 griautiniai kapai. Visi kapai aptikti perdegusios žemės (Brand-schicht) sluoksnyje. Pagrindinis Kleine Kaup kapinyno laidosenos elementas – dviejų aukštų palaidojimas su žmogaus degintinio kapo likučiais, atneštais iš kitur ir subertais į viršutinį aukštą, virš dviejų arklių griaučių. Šie laidosenos bruožai leidžia žmones, laidojusius savo mirusiuosius 2009–2010 m. ištirtame kapinyno plote, skirti vikingų laikotarpio vidurio ir pabaigos periodo prūsų archeologinei kultūrai. Tačiau ištirta Kleine Kaup kapinyno dalis turi ir kitokių nei prūsų klasikinių laidojimo paminklų bruožų: 1. Miškingos kalvos viršūnėje esantis plokštinis Kaupo kapinynas (ne mažesnio kaip 36 × 36 m dydžio) yra apsuptas pilkapių. Jau pačioje pilkapyno naudojimo pradžioje jo aukščiausioje vietoje buvo paliktas plotas plokštiniams kapams.2. Žemės sluoksnį tirtoje kapinyno dalyje skiria du perdegusios žemės tarpusluoksniai. Jų kilmė – antropogeniška, tai būsimo kapinyno ploto kultinio valymo akcijos padariniai, atidengti 4 perkasoje.3. Retais atvejais apatinių aukštų borteliai turi nestorą apdegusios žemės sluoksnelį. Tai apeigų su ugnimi laidotuvių metu pėdsakai. Tačiau tai negali būti W. Wróblewskio klaidingos teorijos apie ,,naują“ prūsų laidojimo formą Kleine Kaup kapinyne – Aschenplatz – patvirtinimas.4. Stebina Kleine Kaup kapinyno kapų įkapių gausa ir įvairumas. Tarp jų yra įvairių geležinių įrankių (grąžtų, raižiklių, kaltų), gausu kaulinių antdėklų su unikaliu raižytu ornamentu (kapai K32, K39a), vokiškų monetų (kapai K39a, K49), aptiktas bronzinis ornamentuotas su lotyniškais įrašais diskas (kapas K44) ir kt.5. Kiekviename kape ne tik dviejų arklių griaučių (tai nebūdinga prūsų laidosenai), bet ir retsykiais medžioklinio šuns skeleto buvimas.
10
Wiegand, C., and P. Elsner. "Plasmamedizin – Kaltes Plasma zur Behandlung von Hautinfektionen." Aktuelle Dermatologie 43, no. 08/09 (August 31, 2017): 339–45. http://dx.doi.org/10.1055/s-0043-112681.
Full textAbstract:
ZusammenfassungPlasma, der vierte Aggregatzustand der Materie, ist ein ionisiertes Gas und kann technisch aus Gasen wie Argon, Helium, Stickstoff, Sauerstoff oder Luft bei Normaldruck und niedrigen Temperaturen hergestellt werden. Dieses „kalte atmosphärische Plasma“ (KAP) besteht dann aus einer Mischung von reaktiven Spezies wie angeregten Molekülen, geladenen Partikeln, reaktiven Sauerstoff- und Stickstoffspezies sowie UV-Strahlung. Diese Komponenten tragen zur antimikrobiellen Wirkung des Plasmas bei, vermitteln aber auch Effekte gegen Parasiten, Phagen und Viren sowie gegen Malignomzellen. KAPs können daher zur Sterilisation von Oberflächen, zur Dekontamination von Lebensmitteln, in der Dermatologie und der Zahnheilkunde eingesetzt werden. KAPs haben darüber hinaus als alternative antiseptische Therapie zur Anwendung von lokalen Antibiotika bei nicht-systemischen Infektionen rapide an Bedeutung gewonnen. Aufgrund des vielseitigen Wirkprinzips ist die Entwicklung bakterieller Resistenzen gegen KAP unwahrscheinlich.
11
Bochynska-Czyz, Marta, Patrycja Redkiewicz, Hanna Kozlowska, Joanna Matalinska, Marek Konop, and Piotr Kosson. "Can keratin scaffolds be used for creating three-dimensional cell cultures?" Open Medicine 15, no. 1 (April 3, 2020): 249–53. http://dx.doi.org/10.1515/med-2020-0031.
Full textAbstract:
AbstractThree-dimensional (3D) cell cultures were created with the use of fur keratin associated proteins (F-KAPs) as scaffolds. The procedure of preparation F-KAP involves combinations of chemical activation and enzymatic digestion. The best result in porosity and heterogeneity of F-KAP surface was received during pepsin digestion. The F-KAP had a stable structure, no changes were observed after heat treatment, shaking and washing. The 0.15-0.5 mm fraction had positive effect for formation of 3D scaffolds and cell culturing. Living rat mesenchymal cells on the F-KAP with no abnormal morphology were observed by SEM during 32 days of cell culturing.
12
Timney, Benjamin L., Jaclyn Tetenbaum-Novatt, Diana S. Agate, Rosemary Williams, Wenzhu Zhang, Brian T. Chait, and Michael P. Rout. "Simple kinetic relationships and nonspecific competition govern nuclear import rates in vivo." Journal of Cell Biology 175, no. 4 (November 20, 2006): 579–93. http://dx.doi.org/10.1083/jcb.200608141.
Full textAbstract:
Many cargoes destined for nuclear import carry nuclear localization signals that are recognized by karyopherins (Kaps). We present methods to quantitate import rates and measure Kap and cargo concentrations in single yeast cells in vivo, providing new insights into import kinetics. By systematically manipulating the amounts, types, and affinities of Kaps and cargos, we show that import rates in vivo are simply governed by the concentrations of Kaps and their cargo and the affinity between them. These rates fit to a straightforward pump–leak model for the import process. Unexpectedly, we deduced that the main limiting factor for import is the poor ability of Kaps and cargos to find each other in the cytoplasm in a background of overwhelming nonspecific competition, rather than other more obvious candidates such as the nuclear pore complex and Ran. It is likely that most of every import round is taken up by Kaps and nuclear localization signals sampling other cytoplasmic proteins as they locate each other in the cytoplasm.
13
Kartikasari, Nurlisa, Rakhmawati Farma, and Awitdrus Awitdrus. "PENGARUH AKTIVASI KIMIA DENGAN BANTUAN IRADIASI GELOMBANG MIKRO TERHADAP SIFAT FISIS KARBON AKTIF DARI SEKAM PADI SEBAGAI ADSORBEN." Komunikasi Fisika Indonesia 15, no. 1 (April 30, 2018): 71. http://dx.doi.org/10.31258/jkfi.15.1.71-76.
Full textAbstract:
The percentage of KOH affects the quality of activated carbon. In this research the activated carbon has been made of biomass from rice husk by using the process carbonization, chemical activation using Potassium Hydroxide variated percentage for 5%, 10%, 15% and 20% from the mass of sample and microwave irradiation power by 450 Watt. The surface morphology of activated carbon for the sample KA10 produced the even pores structure and lots of pores more than sample KA5, KA15 and KA20. The analysis results of surface morphology of activated also supported by analysis atomic adsorption spectroscopy (AAS) show that sample KA10 has the highest heavy metal adsorption 92,40% for Ni, 91,31% for Pb and 70,24% for Zn.
14
Ciglis, Jānis. "Apykojai Latvijos archeologinėje medžiagoje." Archaeologia Lituana 14 (January 1, 2013): 120–28. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2013.0.2637.
Full textAbstract:
Tarp Latvijos ankstyvojo geležies amžiaus archeologinių radinių aptinkama viena neįprasta papuošalų kategorija – apykojai. Apykojų randama kai kuriuose Baltijos finougrų tarand tipo kapuose, bet tai dažniausiai tik fragmentai. Sveiki išlikę apykojai buvo rasti tarand I kape Kaugars and Mūsina kapinynuose Raunoje ir Saulieši kapinyne Jaunburtniekuose. O fragmentų – Auciema Dumpji, Viksnas kapusils Raunoje, Sulieši laidojimo paminkle Jaunburtniekuose ir tarand II kape Kaugars kapinyne Raunoje. Datavimą B2 periodu patvirtina radiniai pilkapiuose Šiaurės Rytų Latvijos laidojimo paminkluose, kurie jau nebeegzistuoja B2 periode. Pavyzdžiui, alavinių kulkšnies apykojų ir rankogalinių apyrankių buvo aptikta trijuose pilkapiuose, bet nė viena nebuvo aptikta tarand tipo akmenų kape Salenieki laidojimo paminkle, kur seniausieji radiniai gali būti datuotini B2 periodu. Pilkapiai yra senesni (ankstyvesni) ir gali būti datuojami B2 periodu todėl, kad vienu atveju kapo akmeninė konstrukcija yra virš pilkapio. Panašų datavimą patvirtina ir tai, kad kulkšnies apykojai akmenų konstrukcijos kapuose dekoruoti labai panašiais motyvais kaip ir apykojai Viļaka ir Aizezeri Sakstagaloje. Iš aglų k. vertė Violeta Vasiliauskienė...Leg rings in archaeological material from LatviaJānis Ciglis...
15
Mosammaparast, Nima, Kelley R. Jackson, Yurong Guo, Cynthia J. Brame, Jeffrey Shabanowitz, Donald F. Hunt, and Lucy F. Pemberton. "Nuclear Import of Histone H2a and H2b Is Mediated by a Network of Karyopherins." Journal of Cell Biology 153, no. 2 (April 9, 2001): 251–62. http://dx.doi.org/10.1083/jcb.153.2.251.
Full textAbstract:
The first step in the assembly of new chromatin is the cell cycle–regulated synthesis and nuclear import of core histones. The core histones include H2A and H2B, which are assembled into nucleosomes as heterodimers. We show here that the import of histone H2A and H2B is mediated by several members of the karyopherin (Kap; importin) family. An abundant complex of H2A, H2B, and Kap114p was detected in cytosol. In addition, two other Kaps, Kap121p and Kap123p, and the histone chaperone Nap1p were isolated with H2A and H2B. Nap1p is not necessary for the formation of the Kap114p-H2A/H2B complex or for import of H2A and H2B. We demonstrate that both histones contain a nuclear localization sequence (NLS) in the amino-terminal tail. Fusions of the NLSs to green fluorescent protein were specifically mislocalized to the cytoplasm in kap mutant strains. In addition, we detected a specific mislocalization in a kap95 temperature-sensitive strain, suggesting that this Kap is also involved in the import of H2A and H2B in vivo. Importantly, we show that Kap114p, Kap121p, and Kap95 interact directly with both histone NLSs and that RanGTP inhibits this association. These data suggest that the import of H2A and H2B is mediated by a network of Kaps, in which Kap114p may play the major role.
16
Kartika, Dewi, and Bambang Agus Pramuka. "The Influence of Competency, Independency, and Professionalism on Audit Quality." Journal of Accounting and Strategic Finance 2, no. 2 (November 30, 2019): 157–69. http://dx.doi.org/10.33005/jasf.v2i2.58.
Full textAbstract:
The purpose of this research is to examine the influence of competency, independency, and professionalism on audit quality. Competency, independency, and professionalism are three characteristics of a competent auditor. The population of this research is the auditor of accounting firms in Central Java. The samples of this research are employees of auditors working at accounting firm (KAP) Budiman, Wawan, Pamudji Tegal, KAP Wartono & Fellow Surakarta, KAP Sophian Wongsaro Semarang, KAP Heliantono & Semarang Branch. Forty-five questionnaires are employed in this study. Before the hypotheses testing, validity and reliability tests are run to determine the validity and reliability of the data. Hypothesis testing techniques use regression analysis. These research results show that competency, independency, professionalism influence the quality of the audit. However, these results have to be cautiously interpreted since only a few auditors’ questionnaires were worth analyzing. Future studies may increase the number of KAPs from other districts in Indonesia or using not only auditors from accounting firms but also government auditors or internal auditors.
17
Bhatt, Bindu, and Janak P. Joshi. "Knowledge, Awareness and Perception on Malaria in Tribal Regions of Vadodara District, Gujarat (India)." Journal of Health Management 21, no. 3 (September 2019): 406–16. http://dx.doi.org/10.1177/0972063419868580.
Full textAbstract:
Malaria affects health and general well-being of many people in the developing world. In India also, malaria is a major public health problem. It continues to be a leading cause of morbidity and mortality in many tropical regions of the world, despite global efforts to eradicate the disease. To achieve the targets of reducing malaria prevalence and preventing malaria epidemic, it is essential to have active community participation. Therefore, clear understanding of the Knowledge, Awareness and Perception (KAPs) of a particular community can help in framing the policy of prevention and promotion of any malaria control measure. In this context, the decision makers in the health sector are recognizing the importance of community’s KAPs on malaria and, thus, is gaining stimulus as one of the methods for malaria control. KAPs, however, play an important role in the improvement of health and health-seeking behaviour of a disease-burdened group. This study, therefore, investigates a local community’s KAPs on malaria in tribal areas of Vadodara District. The KAP investigates the community’s understanding of malaria transmission, their recognition of signs and symptoms, their treatment-seeking behaviours and community preventive measures and practices.
18
Sajapin, Johann, and Michael Hellwig. "Studies on the synthesis and stability of α-ketoacyl peptides." Amino Acids 52, no. 10 (October 2020): 1425–38. http://dx.doi.org/10.1007/s00726-020-02902-8.
Full textAbstract:
Abstract Oxidative stress, an excess of reactive oxygen species (ROS), may lead to oxidative post-translational modifications of proteins resulting in the cleavage of the peptide backbone, known as α-amidation, and formation of fragments such as peptide amides and α-ketoacyl peptides (α-KaP). In this study, we first compared different approaches for the synthesis of different model α-KaP and then investigated their stability compared to the corresponding unmodified peptides. The stability of peptides was studied at room temperature or at temperatures relevant for food processing (100 °C for cooking and 150 °C as a simulation of roasting) in water, in 1% (m/v) acetic acid or as the dry substance (to simulate the thermal treatment of dehydration processes) by HPLC analysis. Oxidation of peptides by 2,5-di-tert-butyl-1,4-benzoquinone (DTBBQ) proved to be the most suited method for synthesis of α-KaPs. The acyl side chain of the carbonyl-terminal α-keto acid has a crucial impact on the stability of α-KaPs. This carbonyl group has a catalytic effect on the hydrolysis of the neighboring peptide bond, leading to the release of α-keto acids. Unmodified peptides were significantly more stable than the corresponding α-KaPs. The possibility of further degradation reactions was shown by the formation of Schiff bases from glyoxylic or pyruvic acids with glycine and proven through detection of transamination products and Strecker aldehydes of α-keto acids by HPLC–MS/MS. We propose here a mechanism for the decomposition of α-ketoacyl peptides.
19
Gong, Hua, Huitong Zhou, Jiqing Wang, Shaobin Li, Yuzhu Luo, and Jonathan G. H. Hickford. "Characterisation of an Ovine Keratin Associated Protein (KAP) Gene, Which Would Produce a Protein Rich in Glycine and Tyrosine, but Lacking in Cysteine." Genes 10, no. 11 (October 26, 2019): 848. http://dx.doi.org/10.3390/genes10110848.
Full textAbstract:
The keratin-associated proteins (KAPs) are structural components of hair/wool fibres. All of the KAPs identified to date contain cysteine, which is thought to form disulphide bonds cross-linking the keratin intermediate filaments. Here, we report the identification of a KAP gene in sheep that would produce a protein that contains a high proportion (63.2 mol%) of glycine and tyrosine, but would not contain any cysteine. This suggests that other forms of intra- and inter-strand interaction may occur with this KAP, such as interactions via ring-stacking and hydrogen-bonding. The gene was dissimilar to any previously reported KAP gene, and was therefore assigned to a new family, and named KRTAP36-1. The KRTAP36-1 genome sequence was almost identical to some EST sequences from sheep and goat skin follicles, suggesting that it is present and expressed in sheep and goats. A BLAST search of the human genome assembly sequence did not reveal any human homologue. Three variant sequences (named A to C) of ovine KRTAP36-1 were identified and four single nucleotide polymorphisms (SNPs) were detected. One SNP was located 32 bp upstream of the coding region, and all of the others were in the coding region and were nonsynonymous. After correcting for potential linkage to the proximal KRTAP20-1, variant B of KRTAP36-1 was found to be associated with increased prickle factor (PF) in wool, suggesting that variation in the gene may have the potential to be used as gene marker for breeding sheep with lower PF.
20
Xu, C. W., J. C. Hines, M. L. Engel, D. G. Russell, and D. S. Ray. "Nucleus-encoded histone H1-like proteins are associated with kinetoplast DNA in the trypanosomatid Crithidia fasciculata." Molecular and Cellular Biology 16, no. 2 (February 1996): 564–76. http://dx.doi.org/10.1128/mcb.16.2.564.
Full textAbstract:
Kinetoplast DNA (kDNA), the mitochondrial DNA of trypanosomatids, consists of thousands of minicircles and 20 to 30 maxicircles catenated into a single large network and exists in the cell as a highly organized compact disc structure. To investigate the role of kinetoplast-associated proteins in organizing and condensing kDNA networks into this disc structure, we have cloned three genes encoding kinetoplast-associated proteins. The KAP2, KAP3, and KAP4 genes encode proteins p18, p17, and p16, respectively. These proteins are small basic proteins rich in lysine and alanine residues and contain 9-amino-acid cleavable presequences. Proteins p17 and p18 are closely related to each other, with 48% identical residues and carboxyl tails containing almost exclusively lysine, alanine, and serine or threonine residues. These proteins have been expressed as Met-His6-tagged recombinant proteins and purified by metal chelate chromatography. Each of the recombinant proteins is capable of compacting kDNA networks in vitro and was shown to bind preferentially to a specific fragment of minicircle DNA. Expression of each of these proteins in an Escherichia coli mutant lacking the HU protein rescued a defect in chromosome condensation and segregation in the mutant cells and restored a near-normal morphological appearance. Proteins p16, p17, and p18 have been localized within the cell by immunofluorescence methods and appear to be present throughout the kDNA. Electron-microscopic immunolocalization of p16 shows that p16 is present both within the kDNA disc and in the mitochondrial matrix at opposite edges of the kDNA disc. Our results suggest that nucleus-encoded H1-like proteins may be involved in the organization and segregation of kDNA networks in trypanosomatids.
21
SKINNER, GUY E., TRAVIS R. MORRISSEY, EDUARDO PATAZCA, VIVIANA LOEZA, LINDSAY A. HALIK, KRISTIN M. SCHILL, and N. RUKMA REDDY. "Effect of High Pressures in Combination with Temperature on the Inactivation of Spores of Nonproteolytic Clostridium botulinum Types B and F." Journal of Food Protection 81, no. 2 (January 1, 2018): 261–71. http://dx.doi.org/10.4315/0362-028x.jfp-17-175.
Full textAbstract:
ABSTRACT The impact of high pressure processing on the inactivation of spores of nonproteolytic Clostridium botulinum is important in extended shelf life chilled low-acid foods. The three most resistant C. botulinum strains (Ham-B, Kap 9-B, and 610-F) were selected for comparison of their thermal and pressure-assisted thermal resistance after screening 17 nonproteolytic C. botulinum strains (8 type B, 7 type E, and 2 type F). Spores of strains Ham-B, Kap 9-B, and 610-F were prepared using a biphasic media method, diluted in N-(2-acetamido)-2-aminoethanesulfonic acid (ACES) buffer (0.05 M, pH 7.00) to 105 to 106 CFU/mL, placed into a modified sterile transfer pipette, heat sealed, and subjected to a combination of high pressures (600 to 750 MPa) and high temperatures (80 to 91°C) using laboratory and pilot-scale pressure test systems. Diluted spores from the same crops were placed in nuclear magnetic resonance tubes, which were heat sealed, and subjected to 80 to 91°C in a Fluke 7321 high precision bath with Duratheram S oil as the heat transfer fluid. After incubation for 3 months, survivors in both studies were determined by the five-tube most-probable-number method using Trypticase–peptone–glucose–yeast extract broth. The highest (>5.0) log reductions in spore counts for Ham-B, Kap 9-B, and 610-F occurred at the highest temperature and pressure combination tested (91°C and 750 MPa). Thermal D-values of Ham-B, Kap 9-B, and 610-F decreased as the process temperature increased from 80 to 87°C, decreasing to <1.0 min at 87°C for these strains. Pressure-assisted thermal D-values of Ham-B, Kap 9-B, and 610-F decreased as the process temperature increased from 80 to 91°C with any pressure combination and decreased to <1.0 min as the pressure increased from 600 to 750 MPa at 91°C. Based on the pressure-assisted thermal D-values, pressure exerted a more protective effect on spores of Ham-B, Kap 9-B, and 610-F when processed at 83 to 91°C combined with pressures of 600 to 700 MPa when compared with thermal treatment only. No protective effect was observed when the spores of Ham-B, Kap9-B, and 610-F were treated at lower temperatures (80 to 83°C) in combination with 750 MPa. However, at higher temperatures (87 to 91°C) in combination with 750 MPa, a protective effect was seen for Ham-B, Kap9-B, and 610-F spores based on the calculated pressure-assisted thermal D-values.
22
Fay, Alyson, William H. Yutzy, Richard B. S. Roden, and Junona Moroianu. "The Positively Charged Termini of L2 Minor Capsid Protein Required for Bovine Papillomavirus Infection Function Separately in Nuclear Import and DNA Binding." Journal of Virology 78, no. 24 (December 15, 2004): 13447–54. http://dx.doi.org/10.1128/jvi.78.24.13447-13454.2004.
Full textAbstract:
ABSTRACT During the papillomavirus (PV) life cycle, the L2 minor capsid protein enters the nucleus twice: in the initial phase after entry of virions into cells and in the productive phase to mediate encapsidation of the newly replicated viral genome. Therefore, we investigated the interactions of the L2 protein of bovine PV type 1 (BPV1) with the nuclear import machinery and the viral DNA. We found that BPV1 L2 bound to the karyopherin α2 (Kap α2) adapter and formed a complex with Kap α2β1 heterodimers. Previous data have shown that the positively charged termini of BPV1 L2 are required for BPV1 infection after the binding of the virions to the cell surface. We determined that these BPV1 L2 termini function as nuclear localization signals (NLSs). Both the N-terminal NLS (nNLS) and the C-terminal NLS (cNLS) interacted with Kap α2, formed a complex with Kap α2β1 heterodimers, and mediated nuclear import via a Kap α2β1 pathway. Interestingly, the cNLS was also the major DNA binding site of BPV1 L2. Consistent with the promiscuous DNA encapsidation by BPV1 pseudovirions, this DNA binding occurred without nucleotide sequence specificity. Moreover, an L2 mutant encoding a scrambled version of the cNLS, which supports production of virions, rescued the DNA binding but not the Kap α2 interaction. These data support a model in which BPV1 L2 functions as an adapter between the viral DNA via the cNLS and the Kaps via the nNLS and facilitates nuclear import of the DNA during infection.
23
Li, Zhou, Gong, Zhao, Wang, Liu, Hu, Luo, and Hickford. "Identification of the Ovine Keratin-Associated Protein 21-1 Gene and Its Association with Variation in Wool Traits." Animals 9, no. 7 (July 16, 2019): 450. http://dx.doi.org/10.3390/ani9070450.
Full textAbstract:
Keratin-associated proteins (KAPs) are key constituents of wool and hair fibers. In this study, an ovine KAP gene encoding a HGT-KAP protein was identified. The gene was different from all of the HGT-KAP genes identified in sheep, but was closely related to the human KAP21-1 gene, suggesting that it represented the unidentified ovine KRTAP21-1. Four variants (named A to D) of ovine KRTAP21-1 were found in 360 Merino × Southdown-cross lambs from four sire lines. Three sequence variations were detected among these variants. Two of the sequence variations were located upstream of the coding region and the remaining one was a synonymous variation in the coding sequence. Six genotypes were found in the Merino-cross lambs, with only two of the genotypes (AA and AC) occurring at a frequency of over 5%. Wool from sheep of genotype AA had a higher yield than that from AC sheep (p = 0.014), but tended to have a lower greasy fleece weight (GFW) than that of genotype AC (P = 0.078). This suggests that variation in KRTAP21-1 affects wool yield and the gene may have potential for use as a genetic maker for improving wool yield.
24
Wu, Wenwen, Wenru Wang, Yufeng Yuan, Likai Lin, Yibin Tan, Jinru Yang, Li Dai, and Ying Wang. "Knowledge, attitude and practice concerning healthcare-associated infections among healthcare workers in Wuhan, China: cross-sectional study." BMJ Open 11, no. 1 (January 2021): e042333. http://dx.doi.org/10.1136/bmjopen-2020-042333.
Full textAbstract:
ObjectivesTo assess the knowledge, attitude and practice (KAP) concerning healthcare-associated infections (HAIs) among healthcare givers and to identify the factors influencing KAP.DesignThis was a hospital-based, cross-sectional study.SettingTwo public hospitals in Wuhan, central China.ParticipantsParticipants were recruited among healthcare workers (HCWs) of one general hospital and one children’s hospital in Wuhan city between 1 June and 30 September 2019.Primary and secondary outcome measuresThe outcomes were KAPs concerning HAIs.ResultsData from 455 HCWs were included in the final data analysis. The mean scores of KAP and total KAP were 15.67±3.32, 25.00±2.75, 43.44±5.15 and 84.76±6.72, respectively. The following factors were significantly associated with the total KAP score concerning HAIs, explaining 61% of the variance (p<0.001): gender (β=2.36, 95% CI 1.11 to 4.40), age (β=6.65, 95% CI 5.07 to 7.74), position (β=7.02, 95% CI 3.88 to 8.45), type of employment (β=−1.08, 95% CI −2.08 to −0.07), with HAI education within last year (β=−2.98, 95% CI −4.23 to −1.72), with invasive operation authority (β=−4.22, 95% CI −5.46 to −2.99), antibacterial drug training (β=−4.38, 95% CI −5.45 to −3.31) and with antibacterial drug training and clinical consultation (β=−4.35, 95% CI −5.38 to −3.32).ConclusionThe controllable factors identified in this study can be used by hospital managers to implement measures that improve KAP among HCWs. Moreover, these measures should be customised, based on uncontrollable factors to suit the specific characteristics of medical staff and to improve KAP. Training programmes should be designed for medical workers to increase their awareness of HAIs and to foster positive attitudes and practices.
25
Simniškytė, Andra. "Lyties identifikavimas romėniškojo laikotarpio pilkapių su akmenų vainikais kultūros medžiagoje." Archaeologia Lituana 14 (January 1, 2013): 199–209. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2013.0.2633.
Full textAbstract:
Visuomenės susiskirstymas į du – vyrišką ir moterišką – polius yra nulemtas žmogaus biologijos, o jų paieška yra neatsiejama tyrimų dalis analizuojant laidojimo paminklų medžiagą. Šalia biologinės lyties, kaip pastovios kategorijos, individų amžius, bendruomenės elgsenos modeliai, tradicijos formavo socialinę lytį, kuri galėjo sutapti, tačiau galėjo ir nesutapti su biologine, ir turėjo savybę kisti. Siekiant patikrinti laidosenos ryšius su biologine lytimi, būtina archeologinių ir osteologinių duomenų koreliacija. Tačiau sąlygos tam ne visada tinkamos dėl nepakankamo antropologinės medžiagos išlikimo. Tuomet tenka pasikliauti kitais kriterijais. Dažniausiai vadovaujamasi lyčių darbo pasidalijimo principu. Faktiškai tai reiškia ne lyties atpažinimo metodiką, bet išankstinę lyčių poliarizaciją, kuri labai apriboja lyties ir jos funkcijų praeityje sampratą. Tai paskatino dar kartą įvertinti lyčių identifikavimo pagal veiklos pasidalijimo principą efektyvumą. Natūralu tikėtis, jog esant lyčių poliarizacijai binarija turėtų vienaip ar kitaip atsispindėti ir laidosenoje. Šio straipsnio tikslas ir būtų įvertinti, kokio lygio buvo lyčių opozicija laidosenoje ir ar ji turėjo tam tikro nelygiavertiškumo požymių. Kiekvienu atveju konkrečioje visuomenėje lyties ir laidosenos ryšiai galėjo skirtis, todėl visuomet būtina apsibrėžti būtent jai būdingą specifiką. Tyrimams pasirinkta romėniškojo laikotarpio Pilkapių su akmenų vainikais kultūra, duomenys iš pilkapių jos rytiniame areale. Tai 162 kapai, iš kurių 146 identifikuoti kaip suaugusių individų. Nesant osteologinių duomenų, kapai suskirstyti į tris grupes: kapai, kuriuose rasta ginklų – 58 kapai, kuriuose nerasta ginklų – 64 kapai ir kuriuose rasta tik kirvių – 24 kapai. Kirvio pa skirtį tvirtai apibrėžti sunku, jie galėjo būti įvairiai naudojami tiek ūkyje, tiek karyboje. Todėl kapai, kuriuose rasta kirvių (bet nerasta ginklų) išskirti į atskirą grupę taip siekiant patikrinti, kuriai iš minėtų dviejų ji yra artimesnė ir ar tikrai kapai, kuriuose rasta kirvių, skirtini vyrams. Kiekviena šių grupių buvo analizuota įvertinant tokius laidosenos požymius: 1) kapų vietą pilkapyje, 2) mirusiųjų orientaciją pagal pasaulio šalis, 3) akmenų konstrucijas kapuose, 4) papuošalų rūšių ir tipų buvimą / nebuvimą, 5) darbo įrankių buvimą / nebuvimą ir jų vietą kape; 6) ietigalių ir kirvių buvimą / nebuvimą ir jų vietą kape. Nustatyta, kad romėniškojo laikotarpio visuomenės laidosenoje ryškių lytis poliarizuojančių ar nelygiateisiškumo ženklų nebuvo. Išanalizavus tris kapų grupes pagal šešis požymius keturi iš jų nerodo jokio ryšio su biologine lytimi. Mirusiųjų orientacija, akmenų konstrukcijos kapuose, dauguma papuošalų rūšių ir net jų tipai buvo tokie patys visuose kapuose. Net ir ginklai negali būti laikomi neginčijamu lyties tapatumo rodikliu. Toks laidosenos ambivalentiškumas gali reikšti, kad romėniškajame laikotarpyje dar nebuvo išsikristalizavęs poreikis pabrėžti vyriškojo ir moteriškojo prado atskirumą. Abiejų lyčių atstovai turėjo faktiškai vienodas galimybes tiek būti pagerbti jiems supilamu pilkapiu, tiek palaidoti anksčiau supiltame pilkapyje. Šia prasme kiek marginalesnė buvo kapų, kuriuose rasta tik kirvių, grupė – tokių kapų pilkapio centre nerasta. Iš vienos pusės, kirvių padėtis šiuose kapuose atitinka laidosenos tradicijas kapuose, kuriuose rasta ginklų, dažniau aptinkama lazdelinių ir ratelinių smeigtukų, nėra kaklo apvarų. Tačiau dalis darbo įrankių, konkrečiai, peilių-pjautuvėlių, į kapus dėti palaidojimams be ginklų būdinga tvarka. Greičiausiai tai reikėtų sieti ne su biologinės lyties, bet su specifiniu socialiniu vaidmeniu. Nesant galimybių patikrinti biologinės lyties fakto, būtina atsižvelgti į kitus veiksnius, visų pirma, radinių padėtį kape, kuri gali turėti šiokį tokį ryšį su biologine lytimi. Ne mažiau svarbu užfiksuoti iš bendro konteksto išsiskiriančią laidoseną, „anomalius“ jos elementus, kurie nėra tiesiog šiaip, atsitiktinai kitokia laidosena, bet gali būti užuomina apie specifinį mirusiojo socialinį statusą ar lytį. ...IDENTIFYING GENDER IN THE ARCHAEOLOGICAL RECORD FROM ROMAN PERIOD BARROWS WITH STONE CIRCLESAndra Simniškytė...
26
Forte, Eleonora, Archana N. Raja, Priscilla Shamulailatpam, Mark Manzano, Matthew J. Schipma, John L. Casey, and Eva Gottwein. "MicroRNA-Mediated Transformation by the Kaposi's Sarcoma-Associated Herpesvirus Kaposin Locus." Journal of Virology 89, no. 4 (December 10, 2014): 2333–41. http://dx.doi.org/10.1128/jvi.03317-14.
Full textAbstract:
ABSTRACTThe human oncogenic Kaposi's sarcoma-associated herpesvirus (KSHV) expresses a set of ∼20 viral microRNAs (miRNAs). miR-K10a stands out among these miRNAs because its entire stem-loop precursor overlaps the coding sequence for the Kaposin (Kap) A/C proteins. The ectopic expression of KapA has been reported to lead to transformation of rodent fibroblasts. However, these experiments inadvertently also introduced miR-K10a, which raises the question whether the transforming activity of the locus could in fact be due to miR-K10a expression. To answer this question, we have uncoupled miR-K10a and KapA expression. Our experiments revealed that miR-K10a alone transformed cells with an efficiency similar to that when it was coexpressed with KapA. Maintenance of the transformed phenotype was conditional upon continued miR-K10a but not KapA protein expression, consistent with its dependence on miRNA-mediated changes in gene expression. Importantly, miR-K10a taps into an evolutionarily conserved network of miR-142-3p targets, several of which are expressed in 3T3 cells and are also known inhibitors of cellular transformation. In summary, our studies of miR-K10a serve as an example of an unsuspected function of an mRNA whose precursor is embedded within a coding transcript. In addition, our identification of conserved miR-K10a targets that limit transformation will point the way to a better understanding of the role of this miRNA in KSHV-associated tumors.IMPORTANCEKaposi's sarcoma-associated herpesvirus (KSHV) is a human tumor virus. The viral Kaposin locus has known oncogenic potential, which has previously been attributed to the encoded KapA protein. Here we show that the virally encoded miR-K10a miRNA, whose precursor overlaps the KapA-coding region, may account for the oncogenic properties of this locus. Our data suggest that miR-K10a mimics the cellular miRNA miR-142-3p and thereby represses several known inhibitors of oncogenic transformation. Our work demonstrates that functional properties attributed to a coding region may in fact be carried out by an embedded noncoding element and sheds light on the functions of viral miR-K10a.
27
Zamri, Siti Nur Zubaidah Binti Mohamad, Nor Azlina A. Rahman, and Mainul Haque. "Knowledge, Attitude, and Practice Regarding Dengue among Kuantan Medical Campus Students of International Islamic University of Malaysia." Bangladesh Journal of Medical Science 19, no. 2 (January 16, 2020): 245–53. http://dx.doi.org/10.3329/bjms.v19i2.45003.
Full textAbstract:
Background: Dengue has become an important public health problem in the world. It is an infectious disease caused by dengue virus and transmitted by Aedes mosquito. The understanding the knowledge, attitude and practice (KAP) of the general community on dengue prevention are helpful to give information for good strategic planning and engaged the community with dengue control. The knowledge on preventive measures in dengue is important to decrease the mortality rate, but the implementation of knowledge among individuals to reduce dengue is still an issue.
Study Objectives: This study aims to examine the KAP regarding dengue among IIUM Kuantan students. Besides that, this study also aims to find the factors associated with KAP of dengue and to assess the relationship between KAPs regarding dengue among IIUM Kuantan students.
Methods: This study used cross-sectional study, and 135 respondents were selected by using convenience sampling method. The questionnaire consists of 67 questions which were divided into four parts (socio-demographic characteristic, knowledge regarding dengue, the attitude of dengue and practice on prevention of dengue). In this study, to evaluate the KAP of dengue among students in IIUM Kuantan. Independent t-test, Kruskal-Wallis test, Mann-Whitney test, and Pearson test were used to find all related factors influencing KAP of dengue.
Results: This study shows that the level of KAP of dengue among students in IIUM Kuantan was relatively high. All the respondents have very good level of KAP towards dengue prevention, symptoms and transmission. There was a significant difference in attitude among marital statuses (p=0.004). The students from FOM had better knowledge (p=<0.001) as compared to FOD and better attitude scores than KOP (p=0.001). This study also depicted that dengue knowledge-attitude towards dengue prevention was significantly correlated (p=0.005).
Conclusion: the KAP regarding dengue among IIUM Kuantan students was good.
Bangladesh Journal of Medical Science Vol.19(2) 2020 p.245-253
28
Lane, Cynthia M., Ian Cushman, and Mary Shannon Moore. "Selective Disruption of Nuclear Import by a Functional Mutant Nuclear Transport Carrier." Journal of Cell Biology 151, no. 2 (October 16, 2000): 321–32. http://dx.doi.org/10.1083/jcb.151.2.321.
Full textAbstract:
p10/NTF2 is a nuclear transport carrier that mediates the uptake of cytoplasmic RanGDP into the nucleus. We constructed a point mutant of p10, D23A, that exhibited unexpected behavior both in digitonin-permeabilized and microinjected mammalian cells. D23A p10 was markedly more efficient than wild-type (wt) p10 at supporting Ran import, but simultaneously acted as a dominant-negative inhibitor of classical nuclear localization sequence (cNLS)-mediated nuclear import supported by karyopherins (Kaps) α and β1. Binding studies indicated that these two nuclear transport carriers of different classes, p10 and Kap-β1, compete for identical and/or overlapping binding sites at the nuclear pore complex (NPC) and that D23A p10 has an increased affinity relative to wt p10 and Kap-β1 for these shared binding sites. Because of this increased affinity, D23A p10 is able to import its own cargo (RanGDP) more efficiently than wt p10, but Kap-β1 can no longer compete efficiently for shared NPC docking sites, thus the import of cNLS cargo is inhibited. The competition of different nuclear carriers for shared NPC docking sites observed here predicts a dynamic equilibrium between multiple nuclear transport pathways inside the cell that could be easily shifted by a transient modification of one of the carriers.
29
Zimmerman, Zora Devrnja, Aleksandar Tišma, and Barbara Antkowiak. "Kapo." World Literature Today 72, no. 4 (1998): 871. http://dx.doi.org/10.2307/40154406.
Full text
30
Hastuti, Sri, and Siti Sundari. "Locus Of Control Sebagai Varibel Moderasi Hubungan Kompleksitas Tugas Dan Kinerja Auiditor." Jurnal Keuangan dan Bisnis 16, no. 2 (November 26, 2018): 113. http://dx.doi.org/10.32524/jkb.v16i2.402.
Full textAbstract:
Research Objectives to prove the influence of the complexity of the tasks faced by the Auditor on performance in carrying out duties as an Auditor. The complexity of tasks related to various problems in the company requires locus of control from internal and external to maintain independence and competence.The first auditor performance case occurred in 2002 with the disclosure of the Enron case involving the KAP in the big five, Athur Anderson. In 2008 the Telkom case affected the closure of KAP Edy Priyanto, and there were still many other cases which were violations of the accountant's code of ethics.This research is in the form of quantitative, with proof of the complexity of the task and locus of control on the performance of the auditor. Sample 46 Junior auditors from several KAPs in Surabaya, using the Partial Least Square test, the result that the complexity of the task affects the performance of the Auditor and the interaction of the complexity of the task with locus of control does not affect the performance of the Auditor.
31
Buxton, Mmabaledi, Honest Machekano, Nonofo Gotcha, Casper Nyamukondiwa, and Ryan J. Wasserman. "Are Vulnerable Communities Thoroughly Informed on Mosquito Bio-Ecology and Burden?" International Journal of Environmental Research and Public Health 17, no. 21 (November 6, 2020): 8196. http://dx.doi.org/10.3390/ijerph17218196.
Full textAbstract:
Mosquitoes account for a significant burden of morbidity and mortality globally. Despite evidence of (1) imminent anthropogenic climate and environmental changes, (2) vector-pathogen spatio-temporal dynamics and (3) emerging and re-emerging mosquito borne infections, public knowledge on mosquito bio-ecology remain scant. In particular, knowledge, attitude and practices (KAPs) on mosquitoes are often neglected despite otherwise expensive remedial efforts against consequent infections and other indirect effects associated with disease burden. To gather baseline KAPs that identify gaps for optimising vector-borne disease control, we surveyed communities across endemic and non-endemic malaria sub-districts (Botswana). The study revealed limited knowledge of mosquitoes and their infections uniformly across endemic and non-endemic areas. In addition, a significant proportion of respondents were concerned about mosquito burdens, although their level of personal, indoor and environmental protection practices varied significantly across sub-districts. Given the limited knowledge displayed by the communities, this study facilitates bridging KAP gaps to minimise disease burdens by strengthening public education. Furthermore, it provides a baseline for future studies in mosquito bio-ecology and desirable control practices across differential spheres of the rural–urban lifestyle, with implications for enhanced livelihoods as a consequence of improved public health.
32
Kulakov, Vladimir. "Mažasis Kaupas: du laidosenos būdai." Archaeologia Lituana 15 (January 1, 2015): 93–110. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2014.15.4904.
Full textAbstract:
Pietryčių Pabaltijo skirtingų istorinių laikotarpių laidojimo senienos kaip kapotyrinė medžiaga faktiškai nebuvo sistemintos. Nauji duomenys, leidžiantys praplėsti ir patikslinti mūsų žinias apie prūsų laidojimo papročius, gauti 2010 m. tyrinėjant plokštinį kapinyną sektoriuje Kl. Kaupas, esantį rytinėje chrestomatinio baltiškoje archeologijoje pilkapyno Kaupas (Zelenogradsko m., Kaliningrado sr.) dalyje. Straipsnyje iš 14 ištirtų 2010 m. kapų atrinkti du kompleksai. Jie įdomūs tuo, kad reprezentuoja du savotiškus ankstyvųjų viduramžių prūsų laidosenos polius – kremaciją (kapas K44) ir inhumaciją (kapas K46). Pažymėtina, kad kapas K44 atitinka paskutinį kremacijos papročio, jau mažai praktikuoto XII a. istorinėje Prūsijoje, etapą. Jam būdingos žirgo aprangos detalės viršutiniame horizonte.Artimiausi kapo K46 analogai yra 1,2 km į šiaurės vakarus nuo miško vietovės Kaup, Kunterstraucho miške šalia dabartinės gyvenvietės Klincovka.Pateikta medžiaga naujausių tyrimų duomenimis iliustruoja sunkiai atsekamą kapotyros medžiagoje perėjimo nuo kremacijos prie inhumacijos etapą. Nepaisant išorinių faktorių (Teutonų ordino atsikraustymo, prūsų „konfederacijos“ žlugimo, prievartinės christianizacijos, smurtinių gyventojų perkėlimų) vakarų baltai XIII–XIV a. labai pamažu atsisakydavo senų laidojimo papročių.Iš rusų kalbos vertė Aleksiejus Luchtanas
33
Gong, Hua, Huitong Zhou, Jeffrey E. Plowman, Jolon M. Dyer, and Jon G. H. Hickford. "Search for Variation in the Ovine KAP7-1 and KAP8-1 Genes Using Polymerase Chain Reaction–Single-Stranded Conformational Polymorphism Screening." DNA and Cell Biology 31, no. 3 (March 2012): 367–70. http://dx.doi.org/10.1089/dna.2011.1346.
Full text
34
Papmehl-Dufay, Ludvig. "Koridoriniai kapai Mysinge’s vietovėje." Archaeologia Lituana 12 (March 16, 2011): 131–41. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2011.12.5138.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje neolito koridorinių kapų istorijai nagrinėti yra naudojamas biografinis modelis. Aptariami Mysinge’s (Pietryčių Švedija) koridoriniai kapai, kurie buvo kasinėti XX amžiaus pradžioje ir nuo to laiko analizuoti įvairiais aspektais. Yra apžvelgti kapų tyrinėjimai, prasidėję 1908 metų kasinėjimais ir besitęsiantys iki šiol. Remiantis surinktais įvairių tyrinėjimų duomenimis, aptariamas ilgalaikis laidojimo paminklo naudojimas.Įvadas. Ankstyvojo neolito pabaigoje, apie 3500–3300 m. pr. Kr., megalitiniai kapai paplito įvairiose Skandinavijos dalyse. Švedijoje šie kapai koncentravosi Skonės pakrantėje ir Vakarų Švedijoje, taip pat Falbygdeno srityje centriniame Vesterjotlande (Srömberg, 1971; Persson and Sjögren, 2001; Sjögren, 2004) (1 pav.). Nors dirbinių kompleksuose dažnai atsispindi šių kapų naudojimas ir po piltuvėlinių taurių kultūros ankstyvajame ir viduriniame neolite, koridorinių kapų naudojimas vėlesniu neolito laikotarpiu ir žalvario amžiuje retai aptariamas.Mysinge’s koridoriniai kapai. Elando saloje (Pietryčių Švedija) vienas dolmenas ir trys koridoriniai kapai yra Resmo parapijoje (Arne, 1909; Papmehl-Dufay, 2006). Atsitiktinių ankstyvojo ir vidurinio neolito radinių yra gausiai aptinkama visoje saloje, tai rodo tuo laikotarpiu buvus tankų apgyvendinimą (Åberg, 1923). Pietinio kapo kamera ir koridorius buvo kasinėti 1908 metais (Arne, 1909). Buvo rasta daugybė nedegintų žmonių ir gyvulių kaulų, taip pat nemažai dirbinių, rodančių chronologinę seką, prasidedančią nuo piltuvėlinių taurių kultūros ankstyvojo neolito pabaigoje / vidurinio neolito pradžioje ir besitęsiančią iki žalvario amžiaus. Gyvūnų kaulai iš Mysinge’s kol kas nepublikuoti, bet juos sudaro šuns, lapės, kiškio, karvės, avies / ožkos, kiaulės ir anties kaulai (Ahlström, 2009, p. 166; Eriksson et al., 2008, table 4). Keturi gyvūnų kaulų pavyzdžiai buvo datuoti radiokarbono metodu: avies / ožkos – vėlyvuoju neolitu; šuns – pereinamuoju laikotarpiu iš žalvario į geležies amžių; karvės – ankstyvuoju geležies amžiumi ir avies / ožkos – XVI–XVIII amžiumi (Eriksson et al., 2008, table 4). Nedideli kasinėjimai buvo vykdyti šalia įėjimo į kapą 1937 metais, radiniai buvo negausūs, tarp jų buvo šiek tiek smulkių keramikos fragmentų. 2004 metais vėl buvo kasinėjama toje pačioje vietoje. Rasta daug vėlyvos piltuvėlinių taurių kultūros keramikos fragmentų, taip pat titnago ir degintų kaulų. Visa tai buvo aptikta po akmenų krūsnimi prieš įėjimą (Alexandersson, 2005).Pastaraisiais metais buvo atlikti įvairūs Mysinge’s osteologinės medžiagos tyrimai, tarp jų: Cu ir Zn kiekio kauluose, stabiliųjų C ir N izotopų ir mitochondrinės DNR tyrimai (Lidén, 1995, 1996; Kanstrup, 2004; Eriksson et al., 2008; Linderholm, 2008). Aptiktų individų kiekis buvo perskaičiuotas ir jų padaugėjo nuo maždaug 30–40 iki bent 56, deginti kaulai nebuvo įtraukti (Ahlström, 2009, p. 83). Iki šiol 34 iš jų buvo datuoti radiokarbono metodu. Iš to skaičiaus 12 gali būti priskiriami piltuvėlinių taurių kultūrai, 11 – vėlyvai vidurinio neolito kovos kirvių kultūros fazei, 1 – vėlyvajam neolitui ir 10 – ankstyvajam ir viduriniam žalvario amžiui (2 lentelė) (Eriksson et al., 2008; Papmehl-Dufay, 2006; Ahlström, 2009).Atlikus mitybos analizę, nustatytas jūros ir sausumos baltymų šaltinių mišinys. Chronologiškai padalijus analizės duomenis, išryškėjo tam tikros bendros tendencijos (6 pav.) (Eriksson et al., 2008, p. 531ff). Atlikus piltuvėlinių taurių kultūros individų tyrimus nustatytas jūros ir sausumos baltymų šaltinių mišinys, šie individai tikriausiai mito stambiaisiais raguočiais ar avimis / ožkomis, taip pat žuvimis. Tyrimų rezultatai rodė, kad vidurinio neolito pabaigoje / vėlyvojo neolito pradžioje individų tarpusavio skirtumai buvo didesni. Žalvario amžiuje individų mityba buvo panašesnė ir jų izotopų tyrimai rodo aiškią priklausomybę nuo sausumos baltymų šaltinių, todėl galima agrokultūrinė ekonomika (Eriksson ir et al., 2008, p. 537ff).Vietovės biografija. Neolito laikotarpiu Mysinge’s vietovėje buvo mažiausiai trys koridoriniai kapai, pastatyti tik kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito ir tikriausiai per santykinai trumpą laikotarpį (Papmehl-Dufay, 2006). Reikėtų paminėti, kad atstumas iki artimiausio regiono, kuriame paplitę koridoriniai kapai, yra apie 150 km į pietvakarius. Elando kapai yra rytiniame megalitinės piltuvėlinių taurių kultūros paplitimo pakraštyje (Sjögren, 2004).Tradicinėje archeologinėje Mysinge’s koridorinių kapų interpretacijoje pabrėžiama, kad kapai pastatyti ir naudojami piltuvėlinių taurių kultūros laikotarpiu ir kad vėlesnės kartos vėlyvojoje vidurinio neolito fazėje ir žalvario amžiuje juos vėl naudojo laidojimui. Tačiau aš manau, kad dėl ilgo vietovės „antrinio“ naudojimo mes užmirštame svarbiausią dalyką: kiekviena karta turėjo savo specifiškumą ir išskirtinį ryšį su šia vietove. Be to, ši vieta turi savo biografiją, t. y. veikla joje ir aplink kapus turi gilias šaknis. Žmonės, laidoję savo mirusiuosius 2500 m. pr. Kr., tikrai nemąstė apie tai kaip apie antrinę veiklą. Kapų naudojimo po piltuvėlinių taurių kultūros laikotarpio priežastys niekada nebus visiškai atskleistos, bet mes galime manyti, kad tai buvo naudinga ir grįžimas į seniausius regiono paminklus toliau laidoti buvo simbolinis ir turėjo socialinę prasmę. Šiuo metu galime tik spėti, kodėl jie laidojo koridoriniuose kapuose žalvario amžiuje.Ankstyvojo neolito pabaigoje (apie 3500 m. pr. Kr.) pastatyti kaip monumentalūs megalitiniai kapai ir pakartotinai naudoti laidojimui daugiau nei du tūkstantmečius, Mysinge’s koridoriniai kapai įgavo kompleksinę ir įvairią gyvenimo istoriją, kuri tęsiasi iki šių dienų. Jos fragmentai mus pasiekia kaip archeologiniai duomenys ir antikvarų veiklos aprašymai, bet turi būti suprasta viena – tai, kas kažkada buvo prisimenama apie šią vietą, yra prarasta amžiams. Pasitelkę įvairialypius duomenis ir pasakojimus apie paminklą ir naudodami biografinį modelį vietovėms ir paminklams, galime sužinoti kai kuriuos preities gyvenimo aspektus, o kitaip tai yra sunkiai sužinoma (Kopytoff, 1986, p. 67).
35
Alrazeeni, Daifallah. "Knowledge, attitude, and practice toward COVID-19 among paramedics in Saudi Arabia: Implications for educational program." International Journal of ADVANCED AND APPLIED SCIENCES 8, no. 3 (March 2021): 71–77. http://dx.doi.org/10.21833/ijaas.2021.03.010.
Full textAbstract:
Coronavirus disease-2019 (COVID-19) is an ongoing public health issue, which threatens the lives of more than 2.4 million people worldwide. This study's purpose is to establish paramedics’ knowledge, attitude, and practices (KAP) towards COVID-19 in Saudi Arabia. An online cross-sectional, descriptive study was conducted among paramedics in four hospitals via WhatsApp Messenger. The study population was composed of paramedics aged 18 years and above. A pre-validated questionnaire was used to evaluate KAP towards COVID-19. Bloom’s cut-off of 80% was used to assess sufficient knowledge (≥80%), positive attitude (≥4), and good practice (≥2.4). All analyses were performed using SPSS version 26 of the approaching 300 paramedics, 71 (24%) responded. The majority of participants were male (n=61, n=85.9%), with an average age of 33 (range: 18–57) years. Overall, 4.2% (n=3) had sufficient knowledge, 42% (n=30) had a positive attitude, and 4% (n=4) had good practice regarding to COVID-19. There was a statistically significant difference between paramedics’ KAP according to their socio-demographic characteristics. Younger paramedics (≥ 18) have sufficient knowledge and a good practice toward COVID-19 than older paramedics (≥37) (p=0.000, p=0.005), respectively. Older paramedics (≥37) have a positive attitude towards COVID-19 relative to younger paramedics (≥ 18) (p=0.000). A statistically significant difference between the total KAP and the level of education (p=0.000) at which the diploma (p=0.000) had sufficient knowledge of COVID-19 than the bachelors and the postgraduate level. Bachelor's and graduates have a positive attitude (p=0.000) towards COVID-19 than the diploma. Saudi paramedics have poor knowledge of COVID-19. In addition, the results of this study have shown that there are statistically significant differences in KAPs’ paramedics according to their demographic characteristics. The author suggests follow-up studies concerning emergency medical services (EMS) settings around the country. Relevance to clinical practice: Ongoing professional education program for Saudi paramedics is encouraged to improve knowledge of paramedics, thus preventing negative attitudes and encouraging constructive preventive and therapeutic practices.
36
Alrazeeni, Daifallah. "Knowledge, attitude, and practice toward COVID-19 among paramedics in Saudi Arabia: Implications for educational program." International Journal of ADVANCED AND APPLIED SCIENCES 8, no. 3 (March 2021): 71–77. http://dx.doi.org/10.21833/ijaas.2021.03.010.
Full textAbstract:
Coronavirus disease-2019 (COVID-19) is an ongoing public health issue, which threatens the lives of more than 2.4 million people worldwide. This study's purpose is to establish paramedics’ knowledge, attitude, and practices (KAP) towards COVID-19 in Saudi Arabia. An online cross-sectional, descriptive study was conducted among paramedics in four hospitals via WhatsApp Messenger. The study population was composed of paramedics aged 18 years and above. A pre-validated questionnaire was used to evaluate KAP towards COVID-19. Bloom’s cut-off of 80% was used to assess sufficient knowledge (≥80%), positive attitude (≥4), and good practice (≥2.4). All analyses were performed using SPSS version 26 of the approaching 300 paramedics, 71 (24%) responded. The majority of participants were male (n=61, n=85.9%), with an average age of 33 (range: 18–57) years. Overall, 4.2% (n=3) had sufficient knowledge, 42% (n=30) had a positive attitude, and 4% (n=4) had good practice regarding to COVID-19. There was a statistically significant difference between paramedics’ KAP according to their socio-demographic characteristics. Younger paramedics (≥ 18) have sufficient knowledge and a good practice toward COVID-19 than older paramedics (≥37) (p=0.000, p=0.005), respectively. Older paramedics (≥37) have a positive attitude towards COVID-19 relative to younger paramedics (≥ 18) (p=0.000). A statistically significant difference between the total KAP and the level of education (p=0.000) at which the diploma (p=0.000) had sufficient knowledge of COVID-19 than the bachelors and the postgraduate level. Bachelor's and graduates have a positive attitude (p=0.000) towards COVID-19 than the diploma. Saudi paramedics have poor knowledge of COVID-19. In addition, the results of this study have shown that there are statistically significant differences in KAPs’ paramedics according to their demographic characteristics. The author suggests follow-up studies concerning emergency medical services (EMS) settings around the country. Relevance to clinical practice: Ongoing professional education program for Saudi paramedics is encouraged to improve knowledge of paramedics, thus preventing negative attitudes and encouraging constructive preventive and therapeutic practices.
37
Mulu, Wondemagegn, Chalachew Genet Akal, Kidist Ababu, Solomon Getachew, Fenkil Tesfaye, Asamrew Wube, and Desalegn Chekol. "Seroconfirmed Typhoid Fever and Knowledge, Attitude, and Practices among Febrile Patients Attending at Injibara General Hospital, Northwest Ethiopia." BioMed Research International 2021 (April 13, 2021): 1–8. http://dx.doi.org/10.1155/2021/8887266.
Full textAbstract:
Introduction. Typhoid fever (TF) is a febrile global health problem caused by Salmonella enterica serovar Typhi (S. Typhi) with relatively high prevalence in low- and middle-income countries including Ethiopia. Identifying local prevalence and gaps in knowledge, attitude, and practice (KAP) towards TF is recommended by the World Health Organization to implement preventive measures. Therefore, this study determined the prevalence of S. Typhi and KAP of febrile patients towards TF in Injibara General Hospital, Northwest Ethiopia. Methods. Hospital-based cross-sectional study was conducted from January to March 2020. A total of 237 patients were included conveniently. Data on KAP and demographic variables were collected using a structured questionnaire by face-to-face interview. After the interview, 5 ml venous blood was collected and processed using the Widal test following the manufacturer’s instruction. Mean scores and percentages were used to determine the level of KAP. Multivariable analysis was done to correlate KAPs with TF. P value < 0.05 was considered statistically significant. Results. The overall prevalence of S. Typhi was 25.7%. The highest seroprevalence was observed among the age group of 30-34 years (33.3%) and patients with no education. The majority of participants know the major ways of TF transmission (59.1-90.7%) and prevention (81.4%) methods. However, the misconception on the route of TF transmission was observed in 13.5-36.7% of participants. About 65.4% and 67.5% of study participants were considered knowledgeable and had good preventive practice towards TF, respectively. Being a student ( AOR = 0.227 , CI = 0.053 − 0.965 ) and considering mosquito bite as transmission routes ( AOR = 2.618 , CI = 1.097 − 6.248 ) were significantly associated with TF. Conclusion. High S. Typhi prevalence was observed in the study area. Moreover, the misconception on the transmission of typhoid fever and educational level was a risk factor for TF. Thus, health facilities should incorporate topics on typhoid fever as part of their health education system within health facilities and in the community.
38
ÖZDEMİR, Ali Rıza. "Dört Kapı Kavramının Kaynakları." Türk Kültürü ve HACI BEKTAŞ VELİ Araştırma Dergisi 97 (March 3, 2021): 83–94. http://dx.doi.org/10.34189/hbv.97.005.
Full text
39
Wang, Jiqing, Huitong Zhou, Jon G. H. Hickford, Mengli Zhao, Hua Gong, Zhiyun Hao, Jiyuan Shen, et al. "Identification of Caprine KRTAP28-1 and Its Effect on Cashmere Fiber Diameter." Genes 11, no. 2 (January 22, 2020): 121. http://dx.doi.org/10.3390/genes11020121.
Full textAbstract:
The keratin-associated proteins (KAPs) are constituents of cashmere fibers and variation in many KAP genes (KRTAPs) has been found to be associated with fiber traits. The gene encoding the high-sulphur KAP28-1 has been described in sheep, but it has not been identified in the goat genome. In this study, a 255-bp open reading frame on goat chromosome 1 was identified using a search of similar sequence to ovine KRTAP28-1, and that would if transcribed and translated encode a high sulphur KAP. Based on the analysis of polymerase chain reaction amplicons for the goat nucleotide sequences in 385 Longdong cashmere goats in China, five unique banding patterns were detected using single strand conformation polymorphism analysis. These represented five DNA sequences (named variants A to E) and they had the highest resemblance to KRTAP28-1 sequences from sheep, suggesting A–E are variants of caprine KRTAP28-1. DNA sequencing revealed a 2 or 4-bp deletion and eleven nucleotide sequence differences, including four non-synonymous substitutions. Of the four common variants (A, B, C and D) found in these goats, the presence of variant A was associated with decreased mean fiber diameter and this effect appeared to be additive. These results indicate that caprine KRTAP28-1 variation might have value as a molecular marker for reducing cashmere mean fiber diameter.
40
Bai, Lingrong, Jing Wang, Huitong Zhou, Hua Gong, Jinzhong Tao, and Jon Hickford. "Lingrong Bai 1,†, Jing Wang 2,†, Huitong Zhou 3, Hua Gong 3, Jinzhong Tao 1,* and Jon G. H. Hickford 3,*." Animals 9, no. 4 (April 2, 2019): 142. http://dx.doi.org/10.3390/ani9040142.
Full textAbstract:
Keratin-associated proteins (KAPs) are a diverse group of proteins and form a matrix that cross-links keratin intermediate filaments in hair and wool fibres. From over 100 KAP genes (KRTAPs) identified in mammalian species, KRTAP25-1 is a high sulphur (HS)-KAP gene, which has recently been described in humans. Here, we report the absence of KRTAP25-1 in sheep, and describe a new HS-KRTAP (named KRTAP28-1) in the chromosome region where KRTAP25-1 was expected to be found. Six variants (A−F) of KRTAP28-1 containing eight single nucleotide polymorphisms (SNPs) and a TG repeat polymorphism were detected. One was positioned 30 bp upstream of the transcription start codon and all the others were non-synonymous SNPs, including a nonsense SNP. The TG repeat polymorphism would lead to a reading frame shift at the carboxyl-terminal end. The effect of KRTAP28-1 on wool traits was investigated with 383 Southdown × Merino-cross lambs from seven sire lines. Of the four genotypes with a frequency of over 5%, lambs of genotypes AB and BD produced wool of a smaller MFD than lambs of genotype BC. This shows that KRTAP28-1 is associated with wool fibre diameter, and that variation in this gene might have potential for use as a gene marker for reducing wool fibre diameter.
41
Singh, Smita, Deependra Prasad Sarraf, Prabin Singh, and Pragati Poudyel. "Knowledge, Attitude and Practices of Pharmacovigilance among Doctors at a Tertiary Care Teaching Hospital Birgunj, Nepal." Med Phoenix 6, no. 1 (July 19, 2021): 14–18. http://dx.doi.org/10.3126/medphoenix.v6i1.36681.
Full textAbstract:
Introduction: Pharmacovigilance helps in the detection and prevention of adverse effects of drugs. For the effectiveness of this program, health care professionals should report adverse drug reactions (ADRs) considering it as their moral and professional obligation. The objective of the study was to assess the knowledge, attitude, and practices (KAP) of the doctors towards ADRs and pharmacovigilance in National Medical College Teaching Hospital (NMCTH), a tertiary care teaching hospital situated in the Narayani zone.
Materials and Methods: A cross-sectional study was carried out using a self-administered questionnaire consisting of four parts; first part included a demographic profile of participants, the second part consisted of ten questions for the assessment of the knowledge about pharmacovigilance, third part comprised of six questions on attitude and fourth part consisted of five questions on practice. The results were depicted in the form of percentages for each KAPs questionnaire.
Results: The response rate of participants was 85.16%. Pharmacovigilance was correctly defined by 52%. Department of drug administration was responsible for monitoring ADRs in Nepal was correctly given by 80%. Only 8% had reported ADRs, although 62% had encountered an ADR in their clinical practice.
Conclusion: The doctors at NMCTH had a poor KAP towards pharmacovigilance and educational intervention is needed for the proper functioning of this program.
42
AL-Mohaithef, Mohammed. "Development, validation and reliability of a questionnaire for assessment of physician's knowledge, attitude and practices (KAPs) regarding foodborne diseases in the Kingdom of Saudi Arabia." F1000Research 10 (June 14, 2021): 470. http://dx.doi.org/10.12688/f1000research.52997.1.
Full textAbstract:
Background: The burden of foodborne illness is considered to be high across the world. Based on the Knowledge-Attitude-Practice (KAP) model, physician’s awareness is essential for conducting individualized treatments, thus reducing the burden of foodborne illness. However, there have been no validated questionnaires specific to the awareness of physicians with foodborne diseases. This study aims to develop and validate a KAP questionnaire for physicians to assess their awareness about the diagnosis and management of foodborne illness. Methods The questionnaire was developed in three phases: a comprehensive literature review, face and content validity, followed by a reliability test by internal consistency. A cross-sectional study was designed in Abha, Saudi Arabia. Physicians (n=125) were opportunistically recruited from both public and private primary healthcare centers. The questionnaire’s content and validity were confirmed by experts in their corresponding fields. After signing the informed consent, the study participants received the questionnaire to evaluate their KAPs on foodborne diseases. Results: A total of 160 physicians from both public and private primary health care centers were approached to enrol 125 study participants into the survey (response rate 78.13%). Of the 31 items designed for assessing the KAP of physicians on foodborne illnesses, three items were excluded after Cronbach’s α analysis. In total, 29 items were included in the final set of the questionnaire. Results of different validity and reliability analyses suggest the questionnaire has a high face and content validity as well as good reliability in internal consistency and stability. Conclusions: This study introduces a newly developed questionnaire with good reliability and validity values that can assess physician’s awareness of foodborne disease. The awareness questionnaire, as a study instrument, had a favourable acceptance among physicians. It is a sound method for evaluating and measuring levels of foodborne disease-related awareness among physicians in Abha, Saudi Arabia.
43
AL-Mohaithef, Mohammed. "Development, validation and reliability of a questionnaire for assessment of physician's knowledge, attitude and practices (KAPs) regarding foodborne diseases in the Kingdom of Saudi Arabia." F1000Research 10 (September 20, 2021): 470. http://dx.doi.org/10.12688/f1000research.52997.2.
Full textAbstract:
Background: The burden of foodborne illness is considered to be high across the world. Based on the Knowledge-Attitude-Practice (KAP) model, physician’s awareness is essential for conducting individualized treatments, thus reducing the burden of foodborne illness. However, there have been no validated questionnaires specific to the awareness of physicians with foodborne diseases. This study aims to develop and validate a KAP questionnaire for physicians to assess their awareness about the diagnosis and management of foodborne illness. Methods The questionnaire was developed in three phases: a comprehensive literature review, face and content validity, followed by a reliability test by internal consistency. A cross-sectional study was designed in Abha, Saudi Arabia. Physicians (n=125) were opportunistically recruited from both public and private primary healthcare centers. The questionnaire’s content and validity were confirmed by experts in their corresponding fields. After signing the informed consent, the study participants received the questionnaire to evaluate their KAPs on foodborne diseases. Results: A total of 160 physicians from both public and private primary health care centers were approached to enrol 125 study participants into the survey (response rate 78.13%). Of the 31 items designed for assessing the KAP of physicians on foodborne illnesses, three items were excluded after Cronbach’s α analysis. In total, 29 items were included in the final set of the questionnaire. Results of different validity and reliability analyses suggest the questionnaire has a high face and content validity as well as good reliability in internal consistency and stability. Conclusions: This study introduces a newly developed questionnaire with good reliability and validity values that can assess physician’s awareness of foodborne disease. The awareness questionnaire, as a study instrument, had a favourable acceptance among physicians. It is a sound method for evaluating and measuring levels of foodborne disease-related awareness among physicians in Abha, Saudi Arabia.
44
Sullianti, Nova. "Daya Tarik Destinasi Wisata Pulau Kapo-Kapo di Kawasan Mandeh Kecamatan Koto XI Tarusan Kabupaten Pesisir Selatan." JURNAL BUANA 2, no. 1 (March 11, 2018): 374. http://dx.doi.org/10.24036/student.v2i1.85.
Full textAbstract:
Penelitian ini bertujuan untuk mengetahui daya tarik destinasi wisata Pulau Kapo-Kapo di Kawasan Mandeh Kecamatan Koto XI Tarusan Kabupaten Pesisir Selatan. Daya tarik tersebut dapar dilihat dari (1) atraksi (2) aksesibilitas (3) amenitas (4) humanity. Jenis penelitian yang digunakan dalam penelitian ini adalah metode gabungan (Mixed Method) .Sampel dan informan penelitian adalah pengelolah Pulau Kapo-Kapo, masyarakat sekitar Pulau Kapo-Kapo. Teknik pengumpulan data menggunakan observasi, kuesioner, wawancara, dan dokumentasi. Hasil penelitiannya yaitu (1)Atraksi wisata alam yang terdapat dapat di Pulau Kapo-Kapo dilihat dari kondisi pemandangan alam berupa hutan mangrove, pantai pasir putih, rekreasi perairannya seperti menyelam, memancing, dan lintas alam seperti tracking. (2)Aksesibilitas menuju Pulau Kapo-Kapo mudah dijangkau terlihat dari kondisi jalannya lurus dan beraspal dari pintu masuk, sedangkan jalan menuju Pulau Kapo-Kapo itu sendiri dapat dilihat langsung yaitunya dengan menggunakan akses laut. (3)Amenitas di Pulau Kapo-Kapo dapat dilihat dari 1 penginapan, 3 homestay, musholah, restoran, sumber air bersih, toilet, listrik dan tempat pembuangan sampah di Pulau Kapo-Kapo. (4) Humanity yang diberikan kepada pengunjung wisata seperti udara yang sejuk, kondisi lingkungan yang bersih, jauh dari kebisingan, pengunjung sudah merasa nyaman dengan kebersihan Pulau Kapo-Kapo.
45
McGill, Jena. "R v Kapp." Canadian Journal of Women and the Law 30, no. 2 (August 2018): 221–47. http://dx.doi.org/10.3138/cjwl.30.2.02.
Full text
46
Govender, Kasari, and C. Tess Sheldon. "R v Kapp." Canadian Journal of Women and the Law 30, no. 2 (August 2018): 248–67. http://dx.doi.org/10.3138/cjwl.30.2.03.
Full text
47
Lawrence, Sonia. "R v Kapp." Canadian Journal of Women and the Law 30, no. 2 (August 2018): 268–91. http://dx.doi.org/10.3138/cjwl.30.2.04.
Full text
48
de Baecque, Antoine. "Le cas Kapo." Revue d�Histoire de la Shoah N�195, no. 2 (2011): 211. http://dx.doi.org/10.3917/rhsho.195.0211.
Full text
49
Lavoie, Julie L., Kristy D. Lake-Bruse, and Curt D. Sigmund. "Increased blood pressure in transgenic mice expressing both human renin and angiotensinogen in the renal proximal tubule." American Journal of Physiology-Renal Physiology 286, no. 5 (May 2004): F965—F971. http://dx.doi.org/10.1152/ajprenal.00402.2003.
Full textAbstract:
The purpose of this study was to evaluate the physiological significance of a tissue renin-angiotensin system in the proximal tubule of the kidney. To accomplish this, we produced mice that express human renin (hREN) under the control of the kidney androgen-regulated promoter (KAP), which is androgen responsive. One of the lines expressed the hREN transgene primarily in the kidney. Renal expression of the transgene was undetectable in females but could be induced by testosterone treatment. Because the renin-angiotensin system is species specific, we bred KAP2-hREN mice with the mice expressing human angiotensinogen under the same promoter (KAP-hAGT) to produce offspring that expressed both transgenes. We measured mean arterial blood pressure (MAP) in the carotid artery of double-transgenic and control mice using radiotelemetry. Double-transgenic female mice had a normal baseline MAP (116 ± 4 mmHg, n = 8), which increased by 15 mmHg after 2 wk of testosterone treatment, and returned to baseline after elimination of the testosterone pellet. The change in arterial pressure paralleled the change in plasma testosterone. There was no MAP change in testosterone-treated control littermates. We conclude that dual production of renin and angiotensinogen in the renal proximal tubule can result in a systemic increase in arterial pressure. These data support a role for a tissue-specific renin-angiotensin system in the renal proximal tubule that contributes to the regulation of systemic blood pressure.
50
Li, Huiping, Xiyou Zhou, Deborah R. Davis, Di Xu, and Curt D. Sigmund. "An androgen-inducible proximal tubule-specific Cre recombinase transgenic model." American Journal of Physiology-Renal Physiology 294, no. 6 (June 2008): F1481—F1486. http://dx.doi.org/10.1152/ajprenal.00064.2008.
Full textAbstract:
To facilitate the study of renal proximal tubules, we generated a transgenic mouse strain expressing an improved Cre recombinase (iCre) under the control of the kidney androgen-regulated protein (KAP) promoter. The transgene was expressed in the kidney of male mice but not in female mice. Treatment of female transgenic mice with androgen induced robust expression of the transgene in the kidney. We confirmed the presence of Cre recombinase activity and the cell specificity by breeding the KAP2-iCRE mice with ROSA26 reporter mice. X-Gal staining of kidney sections from male double transgenic mice showed robust staining in the epithelial cells of renal proximal tubules. β-Gal staining in female mice became evident in proximal tubules after administration of androgen. This model of inducible Cre recombinase in the renal proximal tubule should provide a novel useful tool for studying the physiological significance of genes expressed in the renal proximal tubule. This has advantages over other current models where Cre recombinase expression is constitutive, not inducible.