Journal articles: 'Kardiochirurgie'

1

Riess, Friedrich-Christian. "Gerinnungsprobleme in der Kardiochirurgie." Intensivmedizin und Notfallmedizin 38, no. 9 (November 1, 2001): I16—I22. http://dx.doi.org/10.1007/s003900170004.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Bremerich, D. H., R. Strametz, R. Kirchner, A. Moritz, and B. Zwissler. "Aprotinin in der Kardiochirurgie." Der Anaesthesist 55, no. 9 (September 2006): 989–96. http://dx.doi.org/10.1007/s00101-006-1053-0.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Bartels, U. E. "Delir in der Kardiochirurgie." Zeitschrift für Herz-,Thorax- und Gefäßchirurgie 31, no. 1 (November 29, 2016): 39–45. http://dx.doi.org/10.1007/s00398-016-0123-0.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Kottler, B. M. "Respiratorische Überwachun in der Kardiochirurgie." Biomedizinische Technik/Biomedical Engineering 35, s1 (1990): 65–67. http://dx.doi.org/10.1515/bmte.1990.35.s1.65.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Wetzstein, N., and H. R. Brodt. "Perioperative Antiinfektivaprophylaxe in der Kardiochirurgie." Zeitschrift für Herz-,Thorax- und Gefäßchirurgie 30, no. 2 (January 19, 2016): 120–26. http://dx.doi.org/10.1007/s00398-015-0056-z.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Ljajikj, Edis, Michiel Morshuis, and Andreas Koster. "Heparininduzierte Thrombopenie in der Kardiochirurgie." Zeitschrift für Herz-,Thorax- und Gefäßchirurgie 34, no. 1 (December 9, 2019): 15–25. http://dx.doi.org/10.1007/s00398-019-00345-2.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Wally, D., and C. Velik-Salchner. "Perioperative transösophageale Echokardiographie außerhalb der Kardiochirurgie." Der Anaesthesist 64, no. 9 (August 27, 2015): 669–82. http://dx.doi.org/10.1007/s00101-015-0066-y.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Dietz, Thomas, and F. Wagner. "Das akute Nierenversagen in der Kardiochirurgie." Zeitschrift f�r Herz-, Thorax- und Gef��chirurgie 16, no. 6 (December 1, 2002): 302–5. http://dx.doi.org/10.1007/s00398-002-0370-0.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Dietz, Thomas, and Frank Wagner. "Das akute Nierenversagen in der Kardiochirurgie." Zeitschrift f�r Herz-, Thorax- und Gef��chirurgie 17, no. 1 (February 1, 2003): 45–50. http://dx.doi.org/10.1007/s00398-003-0380-6.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Dietz, Thomas, and Frank Wagner. "Das akute Nierenversagen in der Kardiochirurgie." Zeitschrift f�r Herz-, Thorax- und Gef��chirurgie 17, no. 2 (April 1, 2003): 91–95. http://dx.doi.org/10.1007/s00398-003-0383-3.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Bruells, C. S., A. Goetzenich, and R. Rossaint. "Ventilatorinduzierte diaphragmale Dysfunktion in der Kardiochirurgie." Zeitschrift für Herz-,Thorax- und Gefäßchirurgie 27, no. 6 (November 20, 2013): 419–23. http://dx.doi.org/10.1007/s00398-013-1028-9.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Möllhoff, T. "Einsatz hämodynamisch aktiver Substanzen in der Kardiochirurgie." Intensivmedizin und Notfallmedizin 37, no. 8 (December 13, 2000): 715–23. http://dx.doi.org/10.1007/s003900070025.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Vargas Hein, O., and C. Spies. "Der Stellenwert der Schleifendiuretika in der Kardiochirurgie." Clinical Research in Cardiology Supplements 2, S1 (January 2007): S96—S102. http://dx.doi.org/10.1007/s11789-006-0047-4.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Schörghuber, Michael, and Wolfgang Toller. "Restriktives vs. liberales Transfusionsregime in der Kardiochirurgie." Zeitschrift für Herz-,Thorax- und Gefäßchirurgie 35, no. 1 (January 13, 2021): 35–36. http://dx.doi.org/10.1007/s00398-020-00416-9.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Bekeredjian, R., T. Schilling, H. A. Katus, and A. Haverich. "Schwindende Fachgrenzen zwischen Kardiologie und Kardiochirurgie: Status quo." Der Chirurg 81, no. 12 (November 19, 2010): 1058–65. http://dx.doi.org/10.1007/s00104-010-1956-9.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Schilling, T., R. Bekeredjian, A. Haverich, and H. A. Katus. "Schwindende Fachgrenzen zwischen Kardiologie und Kardiochirurgie: Quo vadis?" Der Chirurg 81, no. 12 (November 13, 2010): 1066–72. http://dx.doi.org/10.1007/s00104-010-1988-1.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Haverich, A. "OPCAB-Eingriffe an der Kardiochirurgie der Medizinischen Hochschule Hannover." Zeitschrift für Herz-,Thorax- und Gefäßchirurgie 25, no. 1 (January 26, 2011): 21. http://dx.doi.org/10.1007/s00398-010-0824-8.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Maisch, B. "Kardiologie und Kardiochirurgie im Spannungsfeld zwischen Profitcenter, Forschung und Lehre?" Herz 22, no. 5 (October 1997): 283–84. http://dx.doi.org/10.1007/bf03044257.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Boldt, J. "Volumensubstitution in der perioperativen Phase unter besonderer Berücksichtigung der Kardiochirurgie." Transfusion Medicine and Hemotherapy 24, no. 2 (1997): 92–98. http://dx.doi.org/10.1159/000223474.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Schälte, Gereon, and Christian Stoppe. "Kommentar zu: Tageszeitliche Variation der perioperativen Myokardschädigung in der Kardiochirurgie." Der Anaesthesist 67, no. 2 (December 12, 2017): 144–46. http://dx.doi.org/10.1007/s00101-017-0395-0.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Karásek, Jiří, Rostislav Polášek, David Horák, Jiří Seiner, Vladimír Hraboš, Jan Horák, Pavel Tomašov, et al. "Five-year experience with an ECMO programme at a regional heart centre without cardiac surgery on site." Intervenční a akutní kardiologie 19, no. 4 (December 3, 2020): 208–12. http://dx.doi.org/10.36290/kar.2020.045.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Pfammatter, J. P., P. Berdat, and T. Carrel. "Newer aspects in the surgery of congenital heart disease." Therapeutische Umschau 58, no. 2 (February 1, 2001): 105–10. http://dx.doi.org/10.1024/0040-5930.58.2.105.

Full text

Abstract:

Die Tendenz der modernen Kardiochirurgie angeborener Herzfehler geht heute dahin, immer früher die Totalkorrektur des Vitiums anzustreben, es werden somit weniger palliative Eingriffe durchgeführt, andererseits immer komplexere Eingriffe am offenen Herzen bei immer kleineren Kindern vorgenommen. Trotz dieser Tendenz zu immer schwierigeren Eingriffen bei immer jüngeren Kindern konnte die Morbidität und Mortalität der offenen Herzchirurgie bei Kindern signifikant gesenkt werden. Ein immer größer werdender Anteil der Kinder kann mit den Möglichkeiten der modernen Echokardiographie in Vorbereitung eines kardiochirurgischen Eingriffes ausschließlich nichtinvasiv abgeklärt werden, und die diagnostische Herzkatheteruntersuchung bleibt nur noch speziellen Fragestellungen vorbehalten. Hingegen wurden neu gewisse Behandlungsindikationen ergänzend zur Chirurgie oder dieselbe ersetzend, von interventionellen Kathetermethoden übernommen.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Coufal, Petr, Jan Večeřa, Jan Matějka, Jiří Vondrák, Martin Kubrycht, and Petr Vojtíšek. "(Infective endocarditis in a cardiovascular centre with no cardiac surgery unit: epidemiological changes and mortality predictors)." Cor et Vasa 61, no. 4 (August 11, 2019): e386-e395. http://dx.doi.org/10.33678/cor.2019.036.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Koscielny, Jürgen, Christian von Heymann, Uwe Zeymer, Jochen Cremer, Michael Spannagl, Joachim Labenz, Evangelos Giannitsis, and Franz Goss. "Duale antithrombozytäre Therapie – Perioperativ absetzen oder weiterführen?" DMW - Deutsche Medizinische Wochenschrift 142, no. 16 (August 2017): 1223–30. http://dx.doi.org/10.1055/s-0043-104372.

Full text

Abstract:

Zusammenfassung Hintergrund Bei Patienten nach akutem Koronarsyndrom wird die duale antithrombozytäre Therapie (DAPT) mit Acetylsalicylsäure und einem P2Y12-Adenosindiphosphat-Rezeptorblocker wie Clopidogrel, Prasugrel und Ticagrelor für eine Dauer von 12 Monaten in den Leitlinien empfohlen. Wenn diese Hochrisikopatienten sich einem chirurgischen Eingriff unterziehen müssen, herrscht oft Unsicherheit bezüglich der DAPT: Kann die Therapie ohne Unterbrechung fortgeführt werden? Wenn nein, welches Therapie-Karenzkonzept wird empfohlen? Was muss beim perioperativen Management beachtet werden? Methoden Eine interdisziplinäre Gruppe erfahrener Experten aus den Bereichen Kardiologie, Kardiochirurgie, Gastroenterologie, Anästhesiologie, Intensivmedizin und Hämostaseologie hat auf Basis der aktuellen wissenschaftlichen Datenlage praxisrelevante Informationen und Empfehlungen erarbeitet. Ergebnisse Die Empfehlungen schließen Hinweise für die Einschätzung des Patienten- und Operations-spezifischen Blutungs- und Ischämierisikos, generelle Hinweise bezüglich des Karenzkonzeptes der DAPT und konkrete Empfehlungen hinsichtlich Thrombozytenfunktionshemmung bei häufigen chirurgischen Eingriffen ein. Diskussion Diese Zusammenstellung soll allen beteiligten medizinischen Disziplinen den Umgang mit Patienten unter DAPT erleichtern und damit eine optimale perioperative Versorgung der Patienten gewährleisten.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Sansone, Roberto, Lucas Busch, and Ralf Langhoff. "Update ESC-Leitlinie 2017: Periphere arterielle Verschlusserkrankung." DMW - Deutsche Medizinische Wochenschrift 143, no. 20 (October 2018): 1455–59. http://dx.doi.org/10.1055/a-0588-7317.

Full text

Abstract:

Was ist neu? Epidemiologie, Risikofaktoren, Screening und Sekundärprävention Die europäischen Fachgesellschaften der Kardiologen, Angiologen und Gefäßchirurgen haben erstmals eine gemeinsame Leitlinie für die Diagnostik und Therapie der peripheren arteriellen Erkrankungen erarbeitet. Die Kooperation der medizinischen Fachgruppen mündet in der Empfehlung, multidisziplinäre „Vascular Teams“ zur Behandlung der peripheren arteriellen Erkrankungen einzurichten, analog zu den „Heart Teams“ in der Kardiologie und Kardiochirurgie. Antithrombozytäre Therapie Erstmals wurde ein Kapitel zur antithrombotischen Therapie ergänzt. Eine antithrombozytäre Therapie wird bei asymptomatischer peripherer arterieller Verschlusserkrankung (PAVK) nicht länger empfohlen. Bei symptomatischer PAVK empfiehlt die Leitlinie hingegen eine lebenslange antithrombozytäre Therapie. Karotis-Stenose Ab einem Stenosegrad von 50 % wird symptomatischen Patienten eine Revaskularisation empfohlen. Für asymptomatische Patienten werden Prädiktoren für ein erhöhtes Schlaganfallrisiko definiert, nach denen auch in dieser Patientengruppe mit einer mindestens 60 %igen Karotis-Stenose eine Revaskularisation erwogen werden kann. Atherosklerose der unteren Extremitätenarterien Eine Neuerung betrifft die Einteilung der Stadien. Viele Patienten mit arterieller Verschlusserkrankung der unteren Extremitäten sind asymptomatisch und können nur anhand eines erniedrigten Knöchel-Arm-Indexes (ABI) identifiziert werden (Stadium I). Bei dieser Subgruppe liegt nach neuer Terminologie eine „masked LEAD (lower extremity artery disease)“ (etwa „maskierte PAVK“) vor. Bei Patienten mit PAVK wird ein intensiviertes Screening empfohlen. Neben der erhöhten Wahrscheinlichkeit für andere Manifestationen der Atherosklerose ist auf eine mögliche Herzinsuffizienz und ein Bauchaortenaneurysma zu achten. Interventionelle Therapie der peripheren arteriellen Verschlusserkrankung Für die stabile PAVK wird eine Kombination aus supervidiertem Gehtraining und Revaskularisation empfohlen. Eine rasche Revaskularisation mittels Bypass oder endovaskulär sollte bei der chronischen Extremitätenischämie durchgeführt werden. Die akute Extremitätenischämie gebietet eine sofortige Revaskularisation.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Dirks, Claudia. "Geschäftsmodell Herzchirurgie." kma - Klinik Management aktuell 18, no. 04 (April 2013): 48–49. http://dx.doi.org/10.1055/s-0036-1576880.

Full text

Abstract:

In der Sana Herzchirurgie Stuttgart arbeiten Kardiochirurgen und externe Kardiologen zusammen, wenn es um minimalinvasive Aortenklappen-Implantationen geht. Eine gewinnbringende Zusammenarbeit – mit viel Potenzial für die Zukunft.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Foroughi, Mahnoosh, Seyed Ahmad Hassantash, Hossein Rahimian, Aazam Noori, Kamran Ghods, and Mehran Shahzamani. "KARDIOCHIRURGIA DOROSŁYCH Thermal burn during open heart surgery." Polish Journal of Cardio-Thoracic Surgery 3 (2012): 295–98. http://dx.doi.org/10.5114/kitp.2012.30838.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Němec, Petr, Vilém Bruk, Roman Hájek, and Patrik Flodr. "Clinical outcome versus post-mortem finding in cardiac surgery." Cor et Vasa 48, no. 3 (March 1, 2006): 85–88. http://dx.doi.org/10.33678/cor.2006.033.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Wagner, Robert. "Blood bank transfusion and blood salvation in cardiac surgery." Cor et Vasa 52, no. 5-6 (May 1, 2010): 302–6. http://dx.doi.org/10.33678/cor.2010.079.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Chernyavskiy, Alexander, Sergey Alsov, Dmitry Khvan, and Dmitry Sirota. "KARDIOCHIRURGIA DOROSŁYCH Extravalvular exoprosthetic repair of aortic root: first experience." Polish Journal of Cardio-Thoracic Surgery 4 (2012): 409–14. http://dx.doi.org/10.5114/kitp.2012.32675.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Vaněk, Tomáš, Ján Špegár, and Jana Šnircová. "Fibrinolytic inhibitors in cardiac surgery - a view from the end of the first decade of the new millennium." Cor et Vasa 52, Suppl. (December 1, 2010): 48–51. http://dx.doi.org/10.33678/cor.2010.205.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Kaláb, Martin, Marián Fedorco, Vilém Bruk, Miloš Táborský, and Vladimír Lonský. "Complete cardiosurgical implantation of biventricular defibrillator - an interdisciplinary cooperation of a cardiosurgeon and an arrhythmologist." Cor et Vasa 53, no. 6-7 (June 1, 2011): 389–92. http://dx.doi.org/10.33678/cor.2011.094.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Kudliński, Bartosz, Jakub Marczak, and Romuald Cichoń. "Vasoplegic versus septic shock in cardiac surgery. Possibilities of differentiating between them and implementing appropriate therapy." Polish Journal of Cardio-Thoracic Surgery 1 (2013): 14–19. http://dx.doi.org/10.5114/kitp.2013.34298.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Słupska, Magdalena, Paweł Cześniewicz, and Jacek Kusa. "Przetoki naczyniowe w praktyce kardiologicznej — wspólny obszar zainteresowania współczesnej kardiologii interwencyjnej i kardiochirurgii." Folia Cardiologica 12, no. 5 (November 22, 2017): 510–16. http://dx.doi.org/10.5603/fc.2017.0097.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Wicker, S., S. Wutzler, I. Marzi, and H. Rabenau. "Akute Hepatitis C eines Kardiochirurgen nach Nadelstichverletzung – ein Fall von „Murphyʼs Law“?" Zentralblatt für Chirurgie - Zeitschrift für Allgemeine, Viszeral-, Thorax- und Gefäßchirurgie 142, no. 04 (July 7, 2016): 428–31. http://dx.doi.org/10.1055/s-0042-110659.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Luty, Oskar. "Badania obserwacyjne in-label sprzętu w kardiochirurgii w świetle rozporządzenia 745/2017 o wyrobach medycznych." Folia Cardiologica 15, no. 1 (February 28, 2020): 80–83. http://dx.doi.org/10.5603/fc.2020.0010.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Krzych, Łukasz, Maciej Wybraniec, Jerzy Chudek, and Andrzej Bochenek. "The issue of cardio-renal syndrome and utility of acute kidney injury markers’ assessment in cardiac surgery practice." Polish Journal of Cardio-Thoracic Surgery 3 (2012): 305–13. http://dx.doi.org/10.5114/kitp.2012.30841.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Froń, Karol. "Endoscopic and classic comparison for the great saphenous vein used as a material for the coronary artery for patients with the risk of post-operative infection." Annales Academiae Medicae Silesiensis 74 (September 11, 2020): 149–56. http://dx.doi.org/10.18794/aams/114423.

Full text

Abstract:

WstępWe współczesnej kardiochirurgii stosuje się coraz więcej technik małoinwazyjnych. Do jednej z nich należy endoskopowe pobranie żyły odpiszczelowej przy operacjach wieńcowych. Technika ta daje możliwość pobrania naczynia, znacznie ograniczając wielkość urazu w miejscu interwencji przy zachowaniu odpowiedniej jakości pomostu.CelCelem pracy było porównanie endoskopowego oraz klasycznego pobrania żyły odpiszczelowej wśród chorych, u których występuje zwiększone ryzyko chirurgiczne. Ocenie został poddany wpływ tych metod na jakość pobranego naczynia, przebieg leczenia i gojenie się rany u operowanych pacjentów.Materiał i metodyW lipcu 2016 r. w Śląskim Centrum Chorób Serca zabiegowi kardiochirurgicznemu poddano 136 chorych. U 66 chorych został wykonany zabieg wieńcowy z wykorzystaniem żyły odpiszczelowej. Chorych, będących w grupach średniego lub wysokiego ryzyka infekcji pooperacyjnej według skali BHIS, podzielono na dwie grupy liczące po 10 chorych. W jednej grupie żyła odpiszczelowa została pobrana metodą endoskopową, w drugiej metodą klasyczną. Śródoperacyjnie oceniano jakość naczynia oraz przepływ w pomostach. Ocenie został poddany także miejscowy obszar gojenia się rany kończyny dolnej, który następnie porównano między grupami.WynikiW czasie zabiegów wykorzystano wszystkie pobrane naczynia do pomostowania aortalno-wieńcowego. W ocenie śródoperacyjnej nie wykryto mikroskopowych uszkodzeń naczynia. W obserwacji pooperacyjnej chorych, u których naczynie zostało pobrane techniką endoskopową, nie stwierdzono powikłań związanych z gojeniem się rany.WnioskiPobranie żyły odpiszczelowej metodą endoskopową jest tak samo bezpieczne jak metodą klasyczną, zapewnia jednak lepsze gojenie się rany, znacząco poprawia efekt kosmetyczny operowanej kończyny oraz zmniejsza ryzyko infekcji rany.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Mažeikaitė, Ieva, Gintarė Kumžaitė, and Danutė Povilėnaitė. "MIKROSKOPINIS POLIANGITAS. KLINIKINIS ATVEJIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 2 (May 13, 2016): 189–92. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.029.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: mikroskopinis poliangitas, ANCA, aortos aneurizma, širdies tamponada. Pristatome klinikinį atvejį 68 m. moters, kuri pirmą kartą kreipėsi į gydytojus 2003 m. dėl nepastovių, migruojančių sąnarių skausmų. 2008 m. dėl inkstų funkcijos sutrikimo atlikta biopsija, nustatytas židininis pusmėnulinis sklerozuojantis glomerulonefritas, asocijuotas su antineutrofilinių citoplazminių antikūnų (angl. antineutrophil cytoplasmic autoantibodies) buvimu. Diagnozuotas mikroskopinis poliangitas, paskirta prednizolono ir ciklofosfamido pulsterapija. Praėjus keturiems mėnesiams po prednizolono nutraukimo, atsirado plaštakų ir kelių sąnarių skausmai. Skirtas gydymas prednizolonu, azatioprinu, fosinopriliu (hipertenzijos korekcijai), vaistų dozės buvo koreguojamos atsižvelgiant į ligos eigą ir inkstų funkcijos rodiklius. 2014 m. diagnozuota antrinė sensomotorinė distalinė galūnių polineuropatija. 2015-05-10 pacientė kreipėsi dėl stiprių nugaros skausmų, kurie prasidėjo prieš 3 mėnesius. Įtarus aortos aneurizmą, atlikta krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos angiografija, nustatyta aortos kylančiosios dalies aneurizma be disekacijos požymių ir daugybiniai kompresiniai slankstelių lūžiai (krūtininiai 6–10, 12). Dėl sunkios būklės kardiochirurginė intervencija kontraindikuotina. 2015-05-11 diagnozuotas galvos smegenų infarktas, somnolencija, lengva tetraparezė. 2015-06-04 nustatyta kairės kojos ūminė giliųjų venų trombozė. 2015- 06-23 plyšo kylančiosios aortos aneurizma, susidarė hemoperikardas ir išsivystė širdies tamponada, gaivinimo priemonės neefektyvios – konstatuota pacientės mirtis. Šiame straipsnyje pateikiame klinikinio atvejo analizę – pacientės, sergančios mikroskopiniu poliangitu, kuris pasireiškė sunkiomis ir retomis komplikacijomis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Ratajczyk, Dariusz, and Łukasz J. Krzych. "PRAWO I ETYKA W MEDYCYNIE Patients’ rights in cardiac surgery – legal issues and informed consent, with special attention given to juveniles." Polish Journal of Cardio-Thoracic Surgery 3 (2012): 396–402. http://dx.doi.org/10.5114/kitp.2012.30858.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Ince, Hüseyn, and Tobias Zeus. "Herzklappenerkrankungen – Update ESC-Leitlinie 2017." DMW - Deutsche Medizinische Wochenschrift 143, no. 24 (December 2018): 1765–69. http://dx.doi.org/10.1055/a-0601-1430.

Full text

Abstract:

Was ist neu? Aortenklappenstenose mit intermediärem OP-Risiko Die Therapie der Aortenklappenstenose (AS) erfolgt aktuell nicht mehr ausschließlich chirurgisch, sondern zunehmend interventionell durch die kathetergestützte Aortenklappenimplantation (Transkatheter-Aortenklappenimplantation, TAVI). Erstmalig werden in der Leitlinie die Daten randomisierter Studien zu Patienten mit intermediärem OP-Risiko berücksichtigt. Hier ist die TAVI gleichwertig zum chirurgischen Klappenersatz zu bewerten. Therapie der Mitralklappeninsuffizienz Die Mitralklappeninsuffizienz (MI) ist ein komplexes Vitium mit guten OP-Resultaten bei primärer Genese und mäßigen Ergebnissen bei sekundärer Genese. Die sekundäre MI beruht in der Regel auf einer zugrundeliegenden linksventrikulären Erkrankung mit Dilatation der Anatomie. Die interventionelle Therapie durch das edge-to-edge-Verfahren (Mitraclip) stellt eine Alternative bei Patienten mit hohem Operationsrisiko dar. Komorbiditäten Die Empfehlungen zur Behandlung einer begleitenden koronaren Herzerkrankung (KHK) bei Herzklappenfehlern wurden durch aktuelle Daten angepasst. Grundsätzlich gilt, dass eine proximale Stenose ≥ 70 % entweder durch einen Bypass bei chirurgischem Vorgehen oder durch eine perkutane koronare Intervention (PCI) bei interventionellem Vorgehen versorgt werden soll. Herzteam und Herzklappenzentren Durch das erweiterte interventionelle und chirurgische Therapiespektrum bei allen vier Klappen rückt das Herzteam in den Mittelpunkt. Eine gemeinsame Sichtung der Befunde und der Patienten soll durch Kardiologen und Kardiochirurgen erfolgen. Weitere Fachdisziplinen sind bei Bedarf hinzuzuziehen. Die Behandlungseinheiten sollen klar vorgegebene Strukturvoraussetzungen erfüllen, um qualitativ hochwertige Ergebnisse zu erzielen.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Norkienė, Ieva, and Juozas Ivaškevičius. "Pažintinių funkcijų sutrikimai po kardiochirurginių operacijų: intraoperacinių veiksnių įtaka." Lietuvos chirurgija 6, no. 2 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.2.2155.

Full text

Abstract:

Ieva Norkienė, Juozas IvaškevičiusVilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika,Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: ievanork@gmail.com Šiuolaikinėje širdies chirurgijoje prioritetu tampa ne tik paciento gyvybės išsaugojimas, bet ir sveikatos grąžinimas. Pooperaciniu laikotarpiu pacientų sveikimą ir grįžimą prie įprastinio gyvenimo ritmo, net jei fizinė savijauta gera, dažnai sunkina rečiau ir sunkiau diagnozuojamos neuropsichologinės komplikacijos. Pažintinių (kognityvinių) funkcijų sutrikimai, arba kognityvinė disfunkcija, įvairių autorių duomenimis, gali būti nustatoma net iki 53% pacientų ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, o praėjus keleriems metams išlieka apie 20% gydytų ligonių. Ieškant efektyviausių būdų neurologinėms komplikacijoms išvengti, šiuolaikinėje medicinos literatūroje aktyviai svarstoma, kokią įtaką šiai patologinei būklei rastis turi intraoperaciniai veiksniai. Straipsnyje apžvelgiama dirbtinės kraujo apytakos, embolizacijos, hipoperfuzijos ir anestezijos sąsaja su pažintinių funkcijų pokyčiais po kardiochirurginių operacijų. Pagrindiniai žodžiai: pažintinių funkcijų sutrikimai, kardiochirurgija, rizikos veiksniai Cognitive decline after cardiac surgery: the impact of intraoperative factors Ieva Norkienė, Juozas IvaškevičiusClinic of Anesthesiology and Intensive Care of Vilnius UniversityEmergency Hospital, Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: ievanork@gmail.com The quality of postoperative life becomes one of the most important aspects in assessing the outcomes of any surgical intervention. Recovery from the immediate effects of cardiac surgery is often complicated by less noticeable and hardly diagnosed neuropsychological complications. According to various authors, cognitive decline occurs in up to 53% of patients in the early postoperative period and persists in 20% of patients for a couple of years after surgery. Recent studies suggest that the incidence of these adverse outcomes may be closely related to intraoperative factors. In the present paper, we discuss the influence of cardiopulmonary bypass, embolisation, cerebral hypoperfusion and anesthesia on neurocognitive outcomes after cardiac surgery. Key words: cognitive decline, cardiac surgery, risk factors

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Sirvydis, Vytautas, Saulius Raugelė, Arimantas Grebelis, Gintaras Turkevičius, Rimantas Karalius, Rasa Čypienė, and Palmyra Semėnienė. "Pirmosios aortos vožtuvą išsaugančios operacijos šalinant kylančios aortos aneurizmas Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre." Lietuvos chirurgija 5, no. 4 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.4.2179.

Full text

Abstract:

Vytautas Sirvydis1, Saulius Raugelė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius2, Rimantas Karalius1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: sauliusr@email.lt Įvadas / tikslas Šiuolaikinė kardiochirurgija leidžia radikaliai chirurgiškai gydyti Marfano sindromu sergančius ligonius, kuriems diagnozuojama kylančios aortos aneurizma. Vienas iš pirmųjų metodų buvo sukurtas ir aprašytas Benthallio ir DeBono 1968 m., o 1992 m. Davidas aprašė operaciją, kurios metu išsaugomas natūralus aortos vožtuvas. Vėliau ši technika tobulinta, sukurta dar keletas panašių būdų. Nors ši metodika, atrodytų, leidžia išspręsti keletą problemų, tokių kaip antikoaguliantų vartojimas, tačiau diskusijų tebekelia jos naudojimas esant Marfano sindromui, kai aneurizma yra didesnė nei 50–55 mm. Supažindiname su pirmosiomis sėkmingomis aortos vožtuvą išsaugančiomis operacijomis šalinant kylančios aortos aneurizmas. Ligoniai ir metodai 2003–2006 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliktos keturios izoliuotos Davido I tipo operacijos Marfano sindromu sergantiems ligoniams, turintiems kylančios aortos lėtinę aneurizmą. Operuota dvi moterys ir du vyrai, amžiaus vidurkis 32,5 ± 5,7 m., visi buvo NYHA II funkcinės klasės. Retrospektyviai surinkti širdies echoskopijos duomenys iki ir po operacijos. Rezultatai Ritmo sutrikimų ar kitų grėsmingesnių komplikacijų, mirčių nebuvo. Aortos matmenys tiek ties sinotubuline jungtimi, tiek kylančios dalies skyrėsi statistiškai reikšmingai ir smarkiai, aortos vožtuvo nesandarumo nebuvo arba buvo menkas. Išvados Marfano sindromu sergantiems ligoniams, turintiems lėtinę kylančios aortos aneurizmą, aortos vožtuvą išsaugančios operacijos yra užtektinai saugus gydymo metodas. Literatūros ir mūsų duomenimis, šio tipo operacijos gali būti atliktos, kol aneurizmos dydis yra 50–55 mm ir nėra reikšmingo aortos vožtuvo nesandarumo. Pagrindiniai žodžiai: Marfano sindromas, aortos aneurizma, Davido operacija First experience of aortic valve sparing procedures in patients with aneurysm of ascending aorta at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center Vytautas Sirvydis1, Saulius Raugelė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius2, Rimantas Karalius1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė11 Heart Surgery Center of Vilnius University2 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: sauliusr@email.lt Background / objectives The methods of modern cardiac surgery allow to perform a thoroughgoing treatment of ascending aorta aneurysm. Benthall and DeBono in 1968 were the first to describe the basic surgical technique; in 1992 David reported a novel surgical procedure aimed to spare the native aortic valve. The latter technique is superior because of permanent anticoagulation therapy exclusion, but also it is controversial in cases when ascending aorta aneurysm exceeds 55 mm, especially in patients with Marfan syndrome. We would like to introduce our first experience in treating ascending aorta aneurysm and sparing the aortic valve in patients with Marfan syndrome. Patients and methods There were 4 successful cases of David I procedure during 1996–2006 at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center. The patients were 2 male and 2 female, mean age 32.5 ± 5.7 years; all were of NYHA II functional class. Data were collected retrospectively from case histories. Results There were no deaths of any rhythm disturbances after surgery. The parameters of the ascending aorta and aortic root were significantly different as compared with preoperative data. Also, after surgery there were no aortic insufficiency or it was trivial. Conclusions The aortic valve sparing procedure in patients with Marfan syndrome and ascending aorta aneurysm appears to be a safe method of treatment. According to the literature and our data, these operations are safe and effective when the aneurysm does exceed 55 mm and there is no aortic valve insufficiency. Key words: aortic aneurysm, Marfan syndrome, David procedure

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Chirurgija, Lietuvos. "Profesoriui Pranui Norkūnui – 100 metų!" Lietuvos chirurgija 6, no. 1 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.1.2160.

Full text

Abstract:

Profesoriui Pranui Norkūnui – 100 metų! Šiais metais vasario 1 dieną įžymiausiam pokario chirurgui profesoriui Pranui Norkūnui sukanka 100 metų. Tai vienas iškiliausių Lietuvos chirurgų, Lietuvos nusipelnęs gydytojas, mokslininkas, profesorius, medicinos mokslų daktaras. Profesorius gimė 1908 metų vasario 1 dieną Marijampolio kaime, netoli Vilniaus, prie Vilniaus–Jašiūnų plento, valstiečių šeimoje. 1927 metais baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją ir įstojo į Vilniaus universitetą, jį sėkmingai baigė 1934 metais. Stažavosi Lydos ir Vilniaus ligoninėse, vienerius metus dirbo Vilniaus lietuvių sanitarijos draugijos ligoninėje. 1936–1940 metais dirbo gydytoju Lipčiūnų ambulatorijoje Lydos apskrityje, Baranovičių ligoninėje Naugarduko apskrityje. Čia būsimasis skrandžio chirurgijos profesorius atliko savo pirmąją skrandžio rezekciją. Nuo 1940 metų Pranas Norkūnas – Vilniaus miesto Šv. Jokūbo, kuri vėliau pavadinta Pirmają tarybine ligonine, gydytojas chirurgas. Tuo laiku jam teko darbuotis visose chirurgijos srityse (traumatologijoje, neurochirurgijoje, urologijoje, ginekologijoje, torakalinėje chirurgijoje), bet labiausiai traukė gastroenterologija. Šioje chirurgijos srityje Profesorius tapo daugelio operacijų pradininku Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. 1942 metais chirurgas P. Norkūnas išrenkamas Vilniaus universiteto Chirurgijos katedros asistentu ir žengia pirmuosius pedagoginio darbo žingsnius. Iš pradžių teko skaityti net rentgenologijos kursą. 1944 metais įkūrus Bendrosios chirurgijos katedrą jis tampa jauniausiu katedros vedėju ir vadovauja šiai katedrai iki 1956 metų. Tais metais išrinktas Vilniaus universiteto Hospitalinės chirurgijos katedros vedėju ir šias pareigas ėjo iki 1984 metų. Dirbdamas didelį praktinės chirurgijos darbą prof. P. Norkūnas susidomėjo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės gydymo problemomis. Eksperimentavo vivariume, dirbtinai sukeldavo skrandžio opas, matuodavo veninio kraujospūdžio kitimus skrandžio mažosios ir didžiosios kreivės baseinuose. Įvairiausiais būdais tyrinėjo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis sergančius ligonius. Šį daugiametį eksperimentinių ir klinikinių tyrimų darbą apibendrino savo disertacijose. Taip buvo sukurta originali skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų etiopatogenezė, o sykiu ir originalūs gydymo būdai. Kad opos nesikartotų, Profesorius siūlė pagerinti skrandžio sienelės kraujo apytaką. Operuojant tokius ligonius buvo perrišamos visos mažosios skrandžio kreivės kraujagyslės, kad kraujas į sienelę netekėtų iš aplinkumos ir nebūtų trukdoma kraujui nutekėti iš skrandžio sienelės. Kad sumažėtų skrandžio tonusas, buvo perpjaunami abu klajokliai nervai stemplės aukštyje. Operacijos metu buvo rezekuojama dažniausia opų vieta – skrandžio prievarčio urvas ir 2/3 mažosios kreivės, o ne 2/3 skrandžio, kaip tuo metu buvo įprasta atlikti. Tokia operacija buvo pavadinta ekonomine skrandžio rezekcija su mažosios kreivės denervacija, devaskuliarizacija ir kamienine vagotomija pagal Hofmeisterį–Finstererį–Norkūną. Operacija pirmą kartą atlikta 1945 metais ir buvo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų Sąjungoje. Iki 1981 metų buvo padarytos 3239 tokios skrandžio rezekcijos. Pažymėtina, kad pokario metais nemažai ligonių, sergančių opalige, buvo operuoti sukėlus vietinę nejautrą 0,25% novokaino tirpalu! Pooperacinių komplikacijų ir mirtingumo rodikliai buvo patys mažiausi ir Lietuvoje, ir Sovietų Sąjungoje. Profesorius pirmasis Lietuvoje ir antrasis Sovietų Sąjungoje atliko stemplės vėžio transpleurines operacijas. Profesoriaus iniciatyva 1962 metais prie Hospitalinės chirurgijos katedros buvo kuriama širdies ir kraujagyslių laboratorija. Jai vadovauti paskirtas katedros asistentas A. Marcinkevičius. Vilniaus miesto 3-iojoje ligoninėje jis ne tik įkūrė šią laboratoriją, bet ir ją išplėtė, įdiegė pažangiausias kardiochirurgines operacijas, iš jų ir širdies persodinimo. Prof. P. Norkūnas aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame darbe. 1947 metais tapo Medicinos draugijos pirmininku, o 1954 metais buvo išrinktas Lietuvos chirurgų mokslinės draugijos pirmininku ir tas pareigas be pertraukos ėjo apie 30 metų. Vadovaudamas Vilniaus universiteto chirurgijos katedroms, Profesorius aktyviai skatino ir kitus bendradarbius ne tik tobulinti praktinės chirurgijos įgūdžius, bet ir dirbti mokslinį darbą: devyni jo mokiniai tapo profesoriais, habilituotais daktarais, trisdešimt – medicinos daktarais. Profesorius Pranas Norkūnas – tai pokario Lietuvos chirurgijos patriarchas. Beveik 40 metų visi Lietuvos chirurgai lankėsi Profesoriaus klinikose, stebėjo jį operuojant, asistavo jam, klausėsi jo paskaitų. Profesoriaus mintys, moksliniai darbai, chirurginiai įgūdžiai išliko ir tęsiami jo mokinių ir sekėjų. Profesorius P. Norkūnas mirė po sunkios ligos 1992 metais, palaidotas Antakalnio kapinėse. Doc. dr. Juozas Stanaitis Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos centro vadovas

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Kinduris, Šarūnas, Algimantas Budrikis, Juozas Sakalauskas, Algimantas Sasnauskas, and Saulius Giedraitis. "Ligonių kontingento pokyčiai atliekant pakartotines miokardo revaskulizacijos operacijas." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2193.

Full text

Abstract:

Šarūnas Kinduris1,2, Algimantas Budrikis1, Juozas Sakalauskas1, Algimantas Sasnauskas1, Saulius Giedraitis11 Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas2 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas,Eivenių g. 4, LT-50009 KaunasEl paštas: kinsar@gmail.com Įvadas / tikslas Per pastaruosius kelis dešimtmečius pakartotinės operacijos (PO), nepaisant didelių pirminių skaičiaus svyravimų, sudaro nuo 2% iki 6% visų miokardo revaskulizacijos (MR) atvejų. Darbo tikslas – įvertinti ligonių, kuriems atliktos pakartotinės miokardo revaskulizacijos operacijos, kontingento pokyčius. Ligoniai ir metodai Atlikta retrospektyvioji duomenų analizė 80 ligonių, kuriems nuo 2001 m. sausio iki 2006 m. gruodžio Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje atlikta pakartotinė MR operacija dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis. Rezultatai Norėdami įvertinti operuojamo kontingento pokyčius, tiriamuosius ligonius suskirstėmė į keturias grupes: pakartotinė ir pirminė operacijos atliktos 2001–2004 metais – atitinkamai A (53 ligoniai) ir B (1775 ligoniai) grupės; pakartotinė ir pirminė operacijos atliktos 2005–2006 metais – atitinkamai C (27 ligoniai) ir D (1053 ligoniai) grupės. Tyrimo rezultatai parodė, kad pooperacinis A grupės ligonių mirštamumas 7,5% (4 ligoniai), B grupės – 3,2% (57 ligoniai), C grupės – 7,4% ir D grupės – 2,2%. Operacijų rizikai vertinti naudota kardiochirurgijoje priimta EuroSCORE sistema. Analizuojamaisiais laikotarpiais B ir D grupių ligonių tiek rizikos vertinimas balais (atitinkamai 6,3 ± 3,3 ir 6,6 ± 3,2), tiek prognozuojamu mirštamumu (9,0% ir 9,5%) nesiskyrė, o pakartotinių operacijų grupėse analogiški rodikliai sumažėjo (atitinkamai 9,98 ± 4,4 ir 8,3 ± 2,2 bei 23,9% ir 13,0%). Išvados Remiantis šio tyrimo rezultatais galima teigti, kad pakartotinė miokardo revaskulizacijos operacija per pastaruosius dvejus metus atliekama jaunesniems ligoniams, laikotarpis tarp operacijų ilgesnis. Tam, kad dažnesnė operacijos indikacija buvo jungčių nepratekamumas nei aterosklerozinio proceso progresavimas natyvinėse arterijose, galėjo turėti įtakos pastaruoju dešimtmečiu gerokai patobulėję konservatyvūs ir intervenciniai gydymo metodai kardiologijoje ir mažas kardiochirurgų atliekamų operacijų skaičius. Pagrindiniai žodžiai: pakartotinė operacija, miokardo revaskulizacija, jungčių pratekamumas Changing profile of patients undergoing redo coronary artery bypass operation Šarūnas Kinduris1,2, Algimantas Budrikis1, Juozas Sakalauskas1, Algimantas Sasnauskas1, Saulius Giedraitis11 Hospital of Kaunas University of Medicine, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania2 Kaunas University of Medicine, Institute for Biomedical Research,Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: kinsar@gmail.com Background / objective Redo coronary artery bypass surgery (RECABG) operations represent about 2–6% of CABG operations. The aim of the study was to evaluate the profile of patients undergoing redo coronary artery bypass operations. Patients and methods Retrospective analysis of 80 patients operated on for RECABG in the Clinic of Cardiothoracic and Vascular Surgery of Kaunas University of Medicine was performed. Results To evaluate the profile of the patients, they were divided into four groups: redo and primary operations performed during 2001–2004 – groups A (53 patients) and B (1775) respectively; redo and primary operations performed in 2005–2006 – groups C (27 patients) and D (1053 patients) respectively. There was a 7.5% (4 patients) postoperative mortality in group A and 3.2% (57 patients) in group B. During 2005–2006, postoperative mortality was 7.4% and 2.2% respectively. The EuroSCORE system, well known in cardiac surgery, was used for operative risk assessment. Operative risk and predictive mortality in B and D groups during both evaluation periods was not significantly different (6.3 ± 3.3 and 6.6 ± 3.2 respectively and 9.0% and 9.5% respectively). On the other hand, evaluation of redo operations showed a decrease of these values with time (9.98 ± 4.4 and 8.3 ± 2.2; 23.9% and 13.0%, respectively). Conclusions Results of the study have shown that RECABG operations over the last two years have been performed for younger patients. Time interval between operations is longer and is associated with changes in the treatment of ischemic heart disease, but not with changes in the demographical situation in the country. Advanced conservative and invasive methods in cardiology during the last decade could influence the fact that an indication for RECABG became graft obstruction but not the progress of atherosclerosis in native coronary arteries. Key words: reoperation, coronary artery bypass, graft patency

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

"Kardiochirurgie: Benefit durch volatile Anästhetika?" Journal Club AINS 09, no. 01 (March 2020): 24–26. http://dx.doi.org/10.1055/a-1068-0875.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

"Kardiochirurgie: Biomarker zur Abschätzung der Sterblichkeit." Journal Club AINS 4, no. 02 (June 22, 2015): 87. http://dx.doi.org/10.1055/s-0035-1556808.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

"Kardiochirurgie: OP-Team-Information am Vortag soll Verzögerungen reduzieren." OP-Management up2date 1, no. 02 (June 29, 2021): 111. http://dx.doi.org/10.1055/a-1361-5731.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Meisenbacher, Katrin, Uwe Geis, Hans-Ulrich Kauczor, Matthias Karck, Dittmar Boeckler, and Moritz S. Bischoff. "Discuss Many to Benefit More – Fünf-Jahres-Analyse eines interdisziplinären Aortenkolloquium." Zentralblatt für Chirurgie - Zeitschrift für Allgemeine, Viszeral-, Thorax- und Gefäßchirurgie, March 23, 2020. http://dx.doi.org/10.1055/a-1114-6510.

Full text

Abstract:

Zusammenfassung Hintergrund Interdisziplinäre Aortenkolloquien (iAK) gelten als wertvolle Instrumente in der Konzepterstellung für die Therapie aortaler Pathologien im Bereich der Krankenhausmaximalversorgung. Ziel der Arbeit ist die Evaluation eines universitären iAK (Universitätsklinikum Heidelberg; beteiligte Kliniken: Gefäßchirurgie und Endovaskuläre Chirurgie [GCH]/Kardiochirurgie [KCH]/Radiologie) unter den Gesichtspunkten Gesamtpatientenvolumen, fachspezifische Vorstellungen, konservativer/operativer Therapieentscheid und interdisziplinäre fachrichtungswechselnde Therapieallokation (GCK nach KCH und vice versa). Methodik Es erfolgte eine retrospektive monozentrische Datenerfassung aller im iAK vorgestellten Patienten im Zeitraum 01/2014 – 12/2018. Ergebnisse Insgesamt wurden in 5 Jahren 344 Patienten (Median: 71 Patienten/Jahr) im iAK evaluiert. Davon wurden 262 von der GCH (76%), 63 von der KCH (18%) und 19 (6%) von anderen Disziplinen vorgestellt. Bei 153 von 344 Patienten (45%) wurde eine OP-Indikation gestellt. Entsprechend erfolgte eine konservative Therapieempfehlung in 191 von 344 Fällen (55%). In den Fällen mit gestellter OP-Indikation handelte es sich in 117 von 153 (76%) um originär GCH-geführte, in 29 von 153 (19%) um originär KCH-geführte und in 7/153 (5%) um anderweitig geführte Patienten. Eingriffe aus dem Fachbereich GCH wurden in 85/153 Fällen (55%) indiziert, davon entfielen 25% (22/85) auf fachfremde Patienten. Eingriffe aus dem Fachbereich KCH wurden in 68/153 Fällen (45%) indiziert. Der Anteil der fachrichtungswechselnden Therapieallokation betrug hier 84% (57/68). In 59 von 153 Fällen (39%) erfolgte die im iAK indizierte Therapie nicht. Schlussfolgerung Die Frequentierung des iAK zeigt sich über die Jahre konstant. Nicht zuletzt aufgrund der ambulanten Präsenz des Faches stellt die GCH den größten Teil der evaluierten Patienten. Die hohe Rate an konservativen Therapieentscheiden unterstreicht die Verantwortung/Selektionsaufgabe eines iAK. In Bezug auf die gestellten OP-Indikationen zeigt die vergleichbare relative Verteilung auf GCH/KCH eine gute Interdisziplinarität. Die hohe Rate fachfremder Fälle im Indikationsvolumen der KCH spiegelt den nach wie vor hohen Stellenwert des Faches wider. Kritisch zu hinterfragen ist die Effizienz des iAK in Bezug auf die tatsächliche Umsetzung der gestellten OP-Indikationen.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Rupprecht, H. "Penetrierende Herzverletzungen – Notfalltipps für den „Nicht-Kardiochirurgen“." Zentralblatt für Chirurgie - Zeitschrift für Allgemeine, Viszeral-, Thorax- und Gefäßchirurgie 140, S 01 (September 9, 2015). http://dx.doi.org/10.1055/s-0035-1559968.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Kardiochirurgie'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles