Journal articles: 'Karlo metodas'

1

Sakalauskas, Leonidas, and Kęstutis Žilinskas. "POWER PLANT INVESTMENT PLANNING BY STOCHASTIC PROGRAMMING / STOCHASTINIO PROGRAMAVIMO NAUDOJIMAS PLANUOJANT ELEKTROS ENERGIJOS INFRASTRUKTŪRĄ IR GAMYBĄ." Technological and Economic Development of Economy 16, no. 4 (December 31, 2010): 753–64. http://dx.doi.org/10.3846/tede.2010.46.

Full text

Abstract:

Although the problem of rational power generation has been extensively studied, traditional approaches for power optimization do not offer good solutions to this purpose, especially in a competitive electricity market environment where many factors are uncertain. In this paper, within the framework of two‐stage linear stochastic programming, the method for power planning has been developed, with uncertain factors taken into account, through a continuously distributed set of scenarios. The objective is to find the structure of the power plants capacity in the region which minimizes the sum of the investment and the expected operating costs over the long‐term planning horizon, taking into account the environmental impact. The structure of the considered task corresponds to a power investment planning problem that often arises in the developing regions. The method is developed for solving the stochastic optimization problem by the sequence of Monte‐Carlo sampling estimators. The procedures developed make it possible to solve stochastic problems with an admissible accuracy by means of an acceptable amount of computations. As follows from numerical experiments the approach presented enables us to decrease the total expected costs of power planning versus deterministic planning solution. Santrauka Nors elektros energijos infrastruktūros ir gamybos uždavinys sprendžiamas intensyviai, tradiciniai optimizavimo metodai nepateikia tinkamų sprendinių, ypač kai elektros energijos rinkoje daugelis veiksnių yra neapibrėžti. Šiame straipsnyje pateikiamas elektros energijos gamybos planavimo metodas, sukurtas remiantis dviejų etapų stochastiniu programavimu, kai neapibrežtumas aprašomas tolydžiaisiais pasiskirstymo scenarijais. Uždavinio tikslas – rasti tinkama regiono elektros jėgainiu struktūra, kuri minimizuotų investavimo ir ilgalaikės energijos gamybos sąnaudas. Sprendžiant uždavinį atsižvelgiama į gamtosaugos problemas. Taikant optimizavimo metodą naudojami baigtinių Monte Karlo sekų įverčiai. Siūloma procedūra leidžia išspręsti stochastinius uždavinius gana tiksliai, naudojant priimtinus skaičiavimo išteklius. Skaitiniai eksperimentai rodo, kad siūlomas metodas padeda sumažinti bendrasias elektros energijos gamybos sąnaudas, palyginti su deterministiniu uždavinio sprendiniu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Vaidogas, Egidijus Rytas. "MODELLING UNCERTAINTIES IN ASSESSING RISKS TO STRUCTURES CAUSED BY ACCIDENTAL EXPLOSIONS/NEAPIBRĖŽTUMŲ MODELIAVIMAS VERTINANT AVARINIŲ SPROGIMŲ RIZIKĄ PASTATAMS." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 7, no. 2 (April 30, 2001): 89–98. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.2001.10531709.

Full text

Abstract:

Siūloma procedūra avarinių sprogimų mechaninių poveikių neapibrėžtumams kiekybiškai įvertinti. Nagrinėjamas pavojingasis reiškinys yra dėl avarinių dujų nuotėkių susidarančių degių ir sprogių debesų detonacija ir jos sukeliama sprogimo banga. Sprogimų poveikių intensyvumai yra apibūdinami tikimybinei rizikos analizei įprastomis pavojaus funkcijomis (angl. hazard functions). Galutinis siūlomosios procedūros taikymo rezultatas yra pavojaus funkcijų parinkimas statistinių imčių, sukurtų stochastinio modeliavimo būdu, pagrindu. Taikomas Monte Karlo metodas, o modeliuojami nepalankieji reiškiniai, kurių eskalacija baigiasi dujų ir oro misinio debesies detonacija. Siūlomos procedūros taikymo rezultatai leidžia įvertinti dinamines apkrovas, galinčias veikti tiriamą (vertinamą konstrukcinę sistemą įvykus aptariamo tipo sprogimui. Teoriu požiūriu siūloma procedūra remiasi tikimybinės rizikos analizės metodologija, kuri vadinama klasikiniu Bėjeso požiūriu (angl. classical Bayesian approach). Teigiama, kad sprendžiant nagrinėjamą problemą yra sunku išsiversti be Bėjeso požiūrio, nes pavojaus funkcijas tenka parinkti labai ribotos statistinės informacijos sąlygomis. Taikant procedūrą operuojama stochastiniais (angl. aleatory) ir pažintiniais (angl. epistemic) neapibrėžtumais. Skaiciuojant pagal procedūros algoritmą neapibrėžtumai, susiję su sprogimų pavojaus funkcijomis, yra išreiškiami per ,žemesnio" lygio neapibrėžtumus, apibūdinančius tuos reikškinius, kurių eskalacija gali baigtis sprogimu. Pastebėta, kad šiems neapibrėžtumams kokybiškai išreiksti turima daug daugiau statistinės informacijos, nei neapibrėžtumams, tiesiogiai susijusiems su mechaniniais sprogimo bangos poveikiais konkreciai konstrukcinei sistemai. Numatoma praktinio procedūros taikymo sritis yra pavojingųjų dujų ūkio objektų rizikos analizė. Procedūra leidžia įvertinti tų objektų pavojingumą vertinamai (projektuojamai) konstrukcinei sistemai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Čebatorius, Algimantas, Kazimieras Grigaitis, Vytautas Staniulis, and Vidmantas Žegunis. "ŠLAUNIKAULIO KAKLO LŪŽIŲ GYDYMUI TAIKOMŲ METODŲ ĮTAKA TOLIMESNEI PACIENTŲ GYVENIMO KOKYBEI IR MIRŠTAMUMUI." Sveikatos mokslai 24, no. 5 (February 20, 2014): 48–52. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.093.

Full text

Abstract:

Šlaunikaulio kaklo lūžių gydymas yra aktuali problema, kuriai spręsti taikoma keletas skirtingų gydymo metodų. Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti pacientų, patyrusių šlaunikaulio kaklo lūžius, gyvenimo kokybę bei mirštamumą per pirmus metus po taikytų skirtingų gydymo metodų. Metodika. Atlikta pacientų, gydytų VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl šlaunikaulio kaklo lūžių, ligos istorijų retrospektyvinė analizė. Buvo vertinami pacientai, gydyti stacionare 2008 – 2013 metais. Šiuo laikotarpiu gydyti 568 pacientai, iš jų 104 į tyrimą neįtraukti. Pacientai suskirstyti į grupes pagal taikytus gydymo metodus: totalaus klubo sąnario endoprotezavimo, dalinio klubo sąnario endoprotezavimo, osteosintezės ir konservatyvaus gydymo grupės. Vertintas pacientų mirštamumas per pirmus metus po operacijos bei pacientų gyvenimo kokybė po gydymo. Rezultatai. Vertinti 464 pacientai, iš jų 332 (72%) moterys ir 132 (28%) vyrai. Amžiaus vidurkis 75±12 metai. Totalaus klubo endoprotezavimo grupės pacientų mirštamumas buvo mažiausias (p0,05) lyginant su likusiomis grupėmis. Mažiausią skausmą traumuotame klubo sąnaryje po gydymo jautė totalaus klubo endoprotezavimo bei osteosintezės grupių pacientai (p0,05). Pacientų funkcinė būklė, vertinant judėjimo galimybes ir pagalbinių priemonių naudojimą vaikštant, geriausiai įvertinta totalaus klubo endoprotezavimo ir osteosintezės grupėse (p0,05). Vertinant HOOS klausimyną, totalaus klubo endoprotezavimo grupės pacientai jautėsi geriau nei dalinio klubo endoprotezavimo pacientai (p0,05). Lyginant EQ-5D klausimyno atsakymus, geriausiai gyvenimo kokybę po gydymo vertino dalinio klubo endoprotezavimo ir osteosintezės grupių pacientai. Išvados. Pacientų, patyrusių šlaunikaulio kaklo lūžius, mirštamumas reikšmingai skiriasi priklausomai nuo jiems taikomo gydymo metodo. Vertinant pacientų gyvenimo kokybę po šlaunikaulio kaklo lūžių gydymo, totalus endoprotezavimas exeter endoprotezu ar osteosintezė ulleval sraigtais yra pranašesni gydymo metodai nei dalinis endoprotezavimas Austin-Moore tipo endoprotezu ar konservatyvus gydymo metodas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Simanavičienė, Rūta, and Leonas Ustinovičius. "Daugiatikslių sprendimo priėmimo metodų jautrumo analizė taikant Monte Karlo modeliavimą." Informacijos mokslai 56 (January 1, 2011): 182–90. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3138.

Full text

Abstract:

Daugiakriteriams sprendimo priėmimo uždaviniams spręsti taikant kiekybinius daugiatikslius sprendimo priėmimo metodus, dažniausiai neatsižvelgiama į galimas pradinių duomenų – rodiklių reikšmių paklaidas. Todėl neaišku, ar gautas sprendimas (alternatyvų išrikiavimas pagal racionalumą) nesikeis, jeigu keistųsi rodiklių reikšmės (± n %, n< 50 %). Šiame straipsnyje, taikant Monte Karlo modeliavimą, atliekama kiekybinių daugiatikslių sprendimo priėmimo metodų – TOPISIS, SAW ir COPRAS – jautrumo analizė. Jautrumo analizės pagrindas yra rodiklių reikšmių pasiskirstymas. Darbo tikslas – sukurti jautrumo analizės modelį, kuriuo būtų galima nustatyti daugiatikslių metodų jautrumą rodiklių reikšmių pasiskirstymo dėsnio atžvilgiu ir įvertinti šiais metodais gauto sprendimo patikimumą. Pateikto jautrumo analizės modelio etapai: 1) rodiklių pseudoatsitiktinių reikšmių generavimas pagal tolygųjį ir normalųjį dėsnius; 2) alternatyvų racionalumų vertinimas nagrinėjamais metodais, naudojant generuotas sprendimų matricas; 3) metodų jautrumo ir gauto sprendimo patikimumo vertinimas. Modeliuojant sprendimo paramos sistemas, atliekant skaičiavimus sprendimo priėmimo metodais, rekomenduojama atsižvelgti į planuojamų taikyti metodų jautrumą, kad padidėtų sprendimo patikimumas.The Sensitivity Analysis of the Multiattribute Decision Making Methods by Monte Carlo SimulationRūta Simanavičienė, Leonas Ustinovičius SummaryThe quantitative multicriteria decision making methods are used for decision making, but the biases of the values of the attributes are ignored often. Therefore it is not clear, if the final decision were changed, when changing the values of attributes. There are scientific research papers intended for the sensitivity analysis of multicriteria decisions, according to the significances of attributes. This paper analyses the sensitivity of quantitative multiattribute decision making TOPSIS – Technique for Order Preference by Similarity to Ideal Solution, SAW – Simple Additive Weighting, COPRAS – COmplex PRoportional ASsessment methods, according to attribute distribution. On this basis of Monte Carlo modeling (simulation) the generation of pseudorandom attribute values is being made, according to uniform and normal distribution. Using generated data the efficiency of alternatives is carried out by the above methods. As a result the sensitivity of the methods and the reliability of final decision are presented. When multiattribute decision making methods are used on the modeling decision support systems it is recommended to consider the sensitivity of these methods.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Meshkov, S. V. "Simulation by the Monte Carlo method in statistical physics." Uspekhi Fizicheskih Nauk 159, no. 9 (1989): 187. http://dx.doi.org/10.3367/ufnr.0159.198909i.0187.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Khokhlov, Alexei R. "Primeneniya metoda Monte-Karlo v statisticheskoi fizike." Uspekhi Fizicheskih Nauk 146, no. 5 (1985): 177. http://dx.doi.org/10.3367/ufnr.0146.198505h.0177.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Rutkauskas, Saulius, and Eglė Gružaitė. "VAIKŲ STUBURO KAKLO DALIES TRAUMA: RENTGENOGRAFIJOS VERTĖ." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (September 10, 2015): 471–76. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.074.

Full text

Abstract:

Kaklo trauma vaikams pasitaiko retai, tačiau tai gali sukelti nepataisomų pasekmių jauno paciento sveikatai. Iki šiol pasaulinėje literatūroje nėra bendro sutarimo dėl kaklo traumą patyrusių vaikų optimalaus radiologinio ištyrimo. Skydliaukės onkologinės ligos yra susijusios su didesne apšvita, todėl būtinybė atlikti vaikui kaklo kompiuterinę tomografiją (KT) turi būti gerai pamatuota. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti traumą patyrusių vaikų klinikinius požymius ir rentgenologinius atsakymus bei įvertinti šio tyrimo patikimumą KT atžvilgiu. Medžiaga ir metodai. Biomedicininis tyrimas buvo atliktas retrospektyviai apimant 2010–2014 metus. Įtraukimo kriterijai buvo: amžius < 18 m., galvos ir/arba kaklo trauma, pacientui atliktas kaklo rentgenologinis tyrimas ir kaklo KT. Buvo analizuojamos šios charakteristikos: lytis, amžius, klinikiniai duomenys, traumos mechanizmas, rentgenologinių ir KT tyrimų atsakymai. Rezultatai. Iš 2010–2014 m. atliktų kaklo KT visus įtraukimo kriterijus atitiko 78 pacientai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 11,1 ± 4,7 m. Buityje traumą patyrė 28 (35,9 proc.) tiriamieji, krito – 24 (30,7 proc.), o 22 (28,2 proc.) buvo avarijos dalyviai. 8 iš 78 (10,3 proc.) tiriamųjų kaklo KT metu nustatyti kaulų lūžiai. 18 pacientų (23,1 proc.) buvo atlikta kaklo KT, nors rentgenologinio tyrimo metu trauminių pakitimų nerasta. Vertinant pacientų lyties, klinikinių duomenų ir rentgeno pakitimų ryšį bei šansų santykį su KT vaizduose nustatytu lūžiu, statistiškai reikšmingų rezultatų nerasta. Papildomai analizuojant duomenis išaiškėjo, kad yra ryšys tarp paciento skausmo ir rentgeno metu nustatytų poslinkių (χ² reikšmė 4,31, p = 0,038). Be to, 0,33 karto (95 proc. PI 0,13–0,85), padidėja tikimybė nustatyti poslinkius, jeigu pacientui yra kaklo srities skausmas (p = 0,023). Išvados. Apskaičiuota 0,33 didesnė tikimybė rentgenogramose nustatyti slankstelių poslinkius, jeigu pacientas į priėmimo skyrių atvyksta su kaklo srities skausmu. Vaikų stuburo kaklo dalies anatominiai ypatumai skiriasi nuo suaugusiųjų ir juos būtina žinoti kiekvienam radiologui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Kandidov, V. P. "Monte Carlo method in nonlinear statistical optics." Uspekhi Fizicheskih Nauk 166, no. 12 (1996): 1309. http://dx.doi.org/10.3367/ufnr.0166.199612c.1309.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Kamilov, Ibragimkhan K., Akai K. Murtazaev, and Kh K. Aliev. "Monte Carlo studies of phase transitions and critical phenomena." Uspekhi Fizicheskih Nauk 169, no. 7 (1999): 773. http://dx.doi.org/10.3367/ufnr.0169.199907d.0773.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Jasinskas, Mindaugas, and Mindaugas Minderis. "Krūtinės angos sindromas." Lietuvos chirurgija 14, no. 4 (December 29, 2015): 233–49. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2015.4.9200.

Full text

Abstract:

Krūtinės angos sindromas (KAS) (angl. thoracic outlet syndrome, TOS) – tai visuma simptomų, kuriuos sukelia petinio nervų rezginio, poraktinės arterijos ir (ar) venos suspaudimas pereinant iš kaklo ir krūtinės į viršutinę galūnę. Nors yra gana paplitęs, palyginti su kitomis periferinėmis viršutinės galūnės neuropatijomis (vidurinio ar alkūninio nervo), krūtinės angos sindromas yra dažnai nediagnozuojamas. Patologiją sukelia kaklo trauma, anatominės fibromuskulinių struktūrų anomalijos krūtinės angos srityje, fizinio krūvio nulemti minkštųjų audinių pokyčiai. Dėl anatomijos ypatumų ši kompresija pasireiškia itin įvairiai. Pagal vyraujančius simptomus išskiriami trys krūtinės angos sindromo tipai: neurogeninis, arterinis ir veninis. Izoliuota kraujagyslių kompresija pasitaiko retai – apie 5 % atvejų. Pagrindiniai diskusijų objektai – diagnostika ir gydymas. Ieškoma patikimo ir objektyvaus diagnostinio metodo, kuriuo remiantis būtų galima nesudėtingai atskirti nuo panašia simptomatika pasireiškiančių patologinių būklių. Daugeliu atvejų patologijos neįmanoma nustatyti vaizdiniais ar išmatuoti elektrofiziologiniais tyrimais, taigi kai kurie specialistai nenori pripažinti jos egzistavimo. Dėl gydymo strategijos – taip pat daug prieštaravimų. Nors dažniausiai literatūros šaltiniuose rekomenduojamas chirurginis metodas yra pirmojo šonkaulio rezekcija, kitos techniškai paprastesnės intervencijos taip pat veiksmingos.Šioje apžvalgoje apibendrinami literatūros duomenys, kurie papildomi gausia (šių operacijų skaičius 2015 metais pasiekė beveik 600) asmenine patirtimi. Atkreipiamas dėmesys į klinikinius ypatumus, kurių neakcentuoja ar išvis nemini užsienio autoriai. Pateikiama krūtinės angos sindromo termino atsiradimo istorija, reikšmingi anatomijos ypatumai, aptariama etiopatogenezė, klinikinė išraiška bei dažniausiai praktikoje naudojami diagnostikos ir gydymo metodai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Mishenko, Andrej S. "Diagrammatic Monte Carlo method as applied to the polaron problems." Uspekhi Fizicheskih Nauk 175, no. 9 (2005): 925. http://dx.doi.org/10.3367/ufnr.0175.200509b.0925.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Martinkaitytė, Paula, Radvilė Griškevičiūtė, Monika Vieversytė, Lina Varžaitytė, and Raimondas Savickas. "Reabilitacijos metodai esant veidinio nervo neuropatijai." Sveikatos mokslai 25, no. 6 (December 31, 2015): 105–10. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.126.

Full text

Abstract:

Asmenys, kenčiantys nuo veidinio nervo neuropatijos, dažniausiai skundžiasi veido raumenų tonuso sumažėjimu, nesugebėjimu užmerkti akies, išnykusia nasolabialine raukšle, burnos kampo svirimu. Tai daro žalą ne tik fizinei, bet ir psichosocialinei žmogaus gerovei, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą, efektyvų gydymą ir atgauti prarastas funkcijas. Literatūroje pateikiami įvairūs reabilitacijos metodai ir strategijos, aprašomas jų veiksmingumas, įrodantis reabilitacijos svarbą atgaunant veidinio nervo funkciją. Reabilitacijos metu dažniausiai naudojamas funkcinių pratimų ir masažo derinys, tačiau pastebėtas ir kitų priemonių, tokių kaip botulino toksino injekcijos, teipavimo, elektrostimuliacijos ir akupunktūros veiksmingumas, siekiant paskatinti veidinio nervo regeneraciją. Teigiamas terapinis efektas po reabilitacijos stebimas ne iš karto - tai gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų, gautas rezultatas pagerina savijautą ir gyvenimo kokybę. Straipsnyje aptariami efektyviausi, moksliniais tyrimais pagrįsti reabilitacijos metodai, taikomi esant veidinio nervo neuropatijai ir su ja susijusiom pasekmėm.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Marek, Pavel, and Audronis K. Kvedaras. "FROM PARTIAL FACTORS DESIGN TO FULLY PROBABILISTIC RELIABILITY ASSESSMENT OF STRUCTURES/NUO KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO DALINIŲ KOEFICIENTŲ METODŲ Į VISIŠKAI TIKIMYBINĮ JŲ PATIKIMUMO VERTINIMĄ." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 4, no. 4 (December 31, 1998): 252–59. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.1998.10531414.

Full text

Abstract:

Kompiuterinės ir informacinės technologijos raida leidžia tikėtis, kad bus pereita nuo deterministinės ir pusiau tikimybinės sąvokų (tokių, kaip leistinųjų įtempių ir dalinių koeficientų metodai) prie konstrukcinio patikimumo vertinimo sąvokos, pagrįstos visiškai tikimybiniu požiūriu. Naudojant Monte Karlo modeliavimo technika ir parametrais sukurtas histogramas, buvo sukurtas ir pasiūlytas modeliavimu besiremiantis požiūris. Tokios sąvokos, kaip leistinųjų įtempių ir dalinių koeficientų metodai, kurios vartotos normose, buvo sukurtos “logaritminės liniuotės” eroje. Perėjimas nuo leistinųjų įtempių prie dalinių koeficientų metodo paskatino tolesnę metalinių konstrukcijų projektavimo raidą. Dalinių koeficientų metodo sąvoka, suvokiama kaip pusiau tikimybinė, nes naudojamasi statistika, vertinančia pradinius duomenis ir apkrovų bei atsparių koeficientus, projektuotojų nuomone, vis dėlto yra deterministinė. Norint atkreipti dėmesį į suvokiamą kokybinę konstrukcijų patikimumo vertinimo takoskyrą, t.y. į perėjimą nuo deterministinės į visiškai tikimybinę sąvokas, straipsnis apima schematišką skaičiuojamųjų priemonių raidą ir modeliavimu pagrįstą patikimumo vertinimą. Šiuolaikinės skaičiuojamosios priemonės susietos su tikimybine sąvoka, pagrįsta ribinių būvių filosofija, sąlygoja perėjimą į naują aukštesnę projektavimo pakopą. Tikimybinė modeliavimu besiremianti patikimumo sąvoka yra grindžiama tokiais veiksniais: a) pradiniai duomenys, atitinkantys pavienius kintamuosius, yra išreiškiami histogramomis; b) paskiros apkrovos yra pateikiamos jų ekstremaliomis reikšmėmis ir atitinkamomis apkrovimų trukmės kreivėmis; c) patikimumo funkcijos RF (t.y. RF = R—S; čia R yra atsparis ir S—įrąža) yra analizuojamos taikant tiesioginę Monte Karlo modeliavimo techniką ir d) patikimumas yra išreiškiamas irimo tikimybe P f . Kai kurių Europos šalių projektavimo normos (pavyz-džiui, Čekijos—CSN 73 1401—1998) jau pripažįsta tikimybinį požiūrį leidžia taikyti Monte Karlo modeliavimą. Šis straipsnis apima ir modeliavimu pagrįstos patikimumo vertinimo sąvokos specialaus taikymo pavyždzius. Modeliavimu pagrįstam patikimumo vertinimui buvo sukurtos specialios kompiuterinės programos, leidžiančios ignoruoti “projektinį tašką”, indeksą β ir dalinius patikimumo koeficientus. Naudojant AntHill™ kompiuterinę programą, dešimtys tūkstančių taškų yra sukuriami atsitiktinių skaičių generatoriumi ir Monte Karlo metodu. Ši taškų aibė atitinka “tikrąją” dvimačio dažnio aibę. Norint gauti suirimo tikimybę P f , būtina nubrėžti tiesę R—S = 0, išskiriančią taškų aibę į saugų ir nesaugų ruožus. Taškų, esančių į dešinę nuo tiesės R—S = 0, skaičius, padalytas iš bendro taškų skaičiaus, atitinka irimo tikimybę P f . Tikimybės įvertis yra išreiškiamas nelygybe P f < P d . Pabrėžiamas būsimųjų inžinierių lavinimas atsižvelgiant į perėjimą nuo deterministinio į tikimybinį mąstymo būdą. Reikšminiai žodžiai: patikimumas, tikimybė, modeliavimas, Monte Karlo, vertinimas, atsparis, įrąža, laikomoji galia, vartosena, plieno konstrukeijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Baranauskas, Zenonas, Konstantinas Valuckas, and Sigitas Tiškevičius. "Folikulinio skydliaukės vėžio ilgalaikio kompleksinio gydymo rezultatai." Medicina 46, no. 4 (April 11, 2010): 268. http://dx.doi.org/10.3390/medicina46040037.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas. Ištirti folikuliniu skydliaukės vėžiu sergančiųjų kompleksinio gydymo metodo (tiroidektomija+radiojodoterapija+hormonoterapija) įtaką išgyvenamumui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas. Ištirti 448 pacientai (394 moterys, 54 vyrai, amžiaus vidurkis – 48 m. (95 proc. PI 46–50), sergantys folikuliniu skydliaukės vėžiu ir gydyti nuo 1982 iki 2006 m. Vilniaus universiteto Onkologijos institute. Visiems tiriamiesiems atliktos tiroidektomijos. Po operacijos tiriamieji buvo gydyti radiojodoterapija – 131J. Tiriamiesiems skirta pakaitinė-supresinė hormonoterapija tiroksinu. Baigus gydymą, tiriamieji pirmuosius metus buvo tirti kas 6 mėn., po to – kartą per metus. Duomenys apie gydytus ligonius įtraukti į duomenų bazę, analizuoti naudojant statistinės analizės programas (STATA, SPSS) ir Kaplano-Mejerio bei Cox proporcinės rizikos modelius. Rezultatai. Visiems 448 pacientams po tiroidektomijos ir gydymo radiojodu scintigrafiškai ir skenografiškai skydliaukės projekcijoje buvo aptikta skydliaukės audinio ir naviko liekanų. Skydliaukės audinio ir naviko liekanoms sunaikinti buvo skirtos vidutinės suminės 131J dozės – 5,6±0,2 GBq. Sergantiesiems skydliaukės vėžiu ir esant metastazių plaučiuose, kauluose, kaklo ir tarpuplaučio limfmazgiuose, skirtos vidutinės suminės 131J dozės – 19,5±3,1 GBq. 91,2 proc. pacientų gavo pakankamą tiroidinių hormonų kiekį. Po kompleksinio gydymo stebimų pacientų tiroglobulino kiekis kraujyje neviršijo 1,1±0,2 ng/ml. Taikant šią skydliaukės folikulinio vėžio gydymo metodiką, nustatytas 10, 20, 30 metų išgyvenamumas atitinkamai – 91,2, 81,9, 77,1 proc. Išvados. Lietuvoje sergantiesiems folikuliniu skydliaukės vėžiu taikomas kompleksinis gydymas (tiroidektomija+radiojodoterapija+hormonoterapija) yra efektyvus gydymo metodas. Gydant šiuo metodu, pasiektas aukštas išgyvenamumo lygis: 10 metų išgyveno 91,2 proc., 20 metų – 81,9 proc., 30 metų – 77,1 proc. pacientų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Miravinskaitė, Gabrielė, and Vaida Pokvytytė. "Kineziterapijos poveikis sėdimą darbą dirbančių moterų kaklo skausmui, judesių amplitudei ir raumenų funkcijai." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 38–50. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.985.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Kaklo skausmas yra vienas dažniausių sėdimą darbą dirbančių žmonių sveikatos sutrikimų (Kocur et al., 2019). Tikslas – įvertinti ir palyginti masažo poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų kaklo skausmui, skausmo slenksčiui, judesio baimei, giliųjų raumenų funkcijai, judesių amplitudei, funkcinės kaklo negalios lygiui ir gyvenimo kokybei. Metodai. Tirta 20 sėdimą darbą dirbančių moterų, kurios jautė nespecifinį kaklo skausmą. Atrankos metu į tyrimą nebuvo įtrauktos moterys, turinčios kaklinės radikulopatijos galimybę. Įvertinant tiriamųjų būklę buvo naudojami specialieji testai: Spurlingʼo testas, kaklinės dalies distrakcijos testas, rankos nervų tempimo testai. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes po 10 tiriamųjų, abiem grupėm taikytos mankštos procedūros (kaklo ir viršutinės kūno dalies tempimo pratimai, kaklo stabilizavimo pratimai), vienai grupei papildomai taikytos masažo procedūros. Kaklo skausmo įtaka kasdienėms veikloms vertinta Kaklo negalios indeksu, judesio baimė – TAMPA skale, skausmo intensyvumas vertinamas skaitmenine skausmo analogijos skale (SAS), kaklo judesių (tiesimo, lenkimo, šoninio lenkimo ir sukimo) amplitudėms įvertini naudota goniometrija, raumenų skausmo slenkstis vertintas naudojant algometriją, kaklo giliųjų raumenų funkcija vertinta „Stabilizer“ aparatu. Rezultatai. Tyrimo pabaigoje abiejose grupėse skausmo intensyvumas, judesio baimė, kaklo negalia statistiškai reikšmingai sumažėjo, o kaklo judesių amplitudės, giliųjų raumenų funkcija ir skausmo slenkstis statistiškai reikšmingai padidėjo (p < 0,05). Grupėje, kuriai buvo taikomos pratimų ir masažo procedūros, statistiškai reikšmingai labiau sumažėjo skausmas, kaklo negalia ir padidėjo kaklo judesių amplitudės bei skausmo slenkstis, nei taikant tik pratimų programą (p < 0,05). Lyginant rodiklius tarp grupių, judesio baimė sumažėjo ir giliųjų raumenų funkcija pagerėjo statistiškai reikšmingai vienodai (p < 0,05). Išvados. 1. Kaklo skausmas sumažėjo ir raumenų skausmo slenkstis padidėjo labiau taikant pratimų programą kartu su masažu. 2. Kaklo judesių amplitudės labiau pagerėjo taikant pratimų programą kartu su masažu. 3. Funkcinis kaklo negalios lygis ir gyvenimo kokybė labiau pagerėjo taikant pratimų programą kartu su masažu. Raktažodžiai: kaklo skausmas, kineziterapija, sėdimą darbą dirbančiųjų kaklo skausmas, masažas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Šiupšinskienė, Nora, Vytautas Junčys, Evaldas Padervinskis, and Sigutė Norkienė. "GALVOS IR KAKLO GLEIVINĖS MELANOMA: KLINIKINIS ATVEJIS IR LITERATŪROS APŽVALGA." Visuomenės sveikata 28, no. 7 (January 24, 2019): 63–68. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.093.

Full text

Abstract:

Gleivinės melanoma - tai retas, labai agresyvus bei blogos prognozės navikas, dažniausiai nustatomas galvos ir kaklo srityje. Vienerių, trejų ir penkerių metų išgyvenamumas nuo 2000 m. iki 2007 m. Europoje buvo atitinkamai 63 proc., 30 proc. ir 20 proc. Prienosiniai ančiai, nosies ir burnos ertmė - sritys, kuriose dažniausiai nustatomi šio tipo navikai. Dažniausiai klinikinė išraiška ir simptomai yra nespecifiški. Chirurgija yra pagrindinis gydymo metodas. Norint kontroliuoti lokalų naviko plitimą, neretai pasitelkiama pooperacinė spindulinė terapija. Nepaisant skirtingos biologinės struktūros, gleivinės melanoma gydoma kaip odos melanoma. Daugumoje paskelbtų naujausių mokslinių tyrimų gleivinės melanoma sergantys pacientai nebuvo įtraukti. Šiame straipsnyje pristatomas klinikinis retos patologijos atvejis bei literatūros apžvalga.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Jankauskaitė, Akvilė, and Saulė Sipavičienė. "Skirtingų kineziterapijos programų poveikis kaklinės stuburo dalies skausmui ir sutrikusiai funkcinei būklei." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 35–45. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1074.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Mokslininkų teigimu, kaklo skausmas yra globalus sveikatos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gyvenimo kokybę. Dėl skirtingai vertinamų metodikų stinga tyrėjų nuomonės, kokia kineziterapijos intervencija yra veiksmingiausia mažinant kaklinės stuburo dalies skausmą, todėl pasirinkome palyginti tris skirtingas intervencijas. Tikslas. Nustatyti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį stuburo kaklinės dalies skausmui ir sutrikusiai funkcinei būklei. Metodai. Buvo tiriami 89 asmenys, kurie skundėsi nespecifinio pobūdžio lėtiniu kaklo skausmu. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmai grupei buvo taikomi gydomieji pratimai, antrai grupei – gydomieji pratimai ir vakuuminės taurės, trečiai grupei – gydomieji pratimai ir kinezioteipavimas. Prieš intervencijas ir po jų buvo įvertinta tiriamųjų gyvenimo kokybė, funkcinė negalia, skausmas bei kaklo judesių amplitudės. Rezultatai. Po reabilitacijos pastebėti visų grupių tiriamųjų statistiškai reikšmingai pagerėję rodikliai. Po tyrimo skausmas sumažėjo visuose grupėse. Palyginus rodiklius tarp grupių, pastebėti geresni gydomųjų pratimų ir vakuuminių taurių grupės rodikliai, šios grupės tiriamiesiems reikšmingai sumažėjo skausmo intensyvumas, padidėjo kaklo judesių amplitudės ir pagerėjo gyvenimo kokybė (p < 0,05). Išvada. Gydomieji pratimai su vakuuminėmis taurėmis labiau sumažino skausmo intensyvumą ir funkcinę negalią, aktyvių galvos judesių amplitudė padidėjo labiau nei taikant kitas kineziterapines programas. Raktažodžiai: kaklo skausmas, kinezioteipavimas, vakuuminės taurės, gydomieji pratimai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Gailiūnas, Egidijus. "TERORIZMAS IR PARTIZANINIS KARAS – DVI SUKILIMO FORMOS." Politologija 57, no. 1 (January 1, 2015): 98–124. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2010.1.8321.

Full text

Abstract:

Straipsnyje kalbama apie dvi sukilimo formas – terorizmą ir partizaninį karą. Teigiama, kad terorizmas ir partizaninis karas yra du skirtingi sukilėlių taikomi kovos metodai, arba strategijos. Terorizmo ir partizaninio karo skirtumai parodomi pasitelkus penkis kriterijus. Šie kriterijai: taikiniai, kovinių vienetų dydis, teritorijos kontrolės svarba, veikimo zona, identifikavimo ženklai. Straipsnyje teigiama, kad skirti terorizmą ir partizaninį karą ne tik galima, bet ir reikia.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Pečeliūnaitė, Angelė. "Tradicinės paskaitos virsmas į konstruktyviąją interaktyvioje aplinkoje." Acta Paedagogica Vilnensia 16 (January 17, 2016): 190–200. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2006.16.9719.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama humanitarinio profilio studentų profesinio kompiuterinio raštingumo problema. Tradiciniai dėstymo metodai susidūrus su informacinėmis technologijomis yra neefektyvūs ir mažai veiksmingi. Autorė, atsižvelgdama į humanitarinį studentų profilį, sukūrė ir pritaikė naują dėstymo modelį, pagal kurį studijuojantysis nuo pat pirmųjų žingsnių turi dirbti virtualioje aplinkoje, iš karto priverstas mokytis pažinti supančią aplinką, išmokti ją valdyti ir naudoti savo poreikiams tenkinti. Dėstymo modelis paremtas sukurta elektronine programa, kurioje analizuojami tekstų apdorojimo kompiuteriu metodai. Pristačius dėstymo modelio schemą, straipsnyje, atlikus studentų apklausą, tiriamas jų psichologinis pasirengimas dirbti virtualioje, besikeičiančioje interaktyvioje aplinkoje ir aiškinamasi, kaip jie vertina siūlomą dėstymo modelį. Analizė rodo, kad siūlomas dėstymo modelis didesnei studentų daliai yra patrauklus ir priimtinas. Išklausę kursą studentai ne tik praturtėja žiniomis, bet ir gerokai pakyla jų profesinio kompiuterinio raštingumo išprusimo lygis, išnyksta kompiuterio baimė, sustiprėja pasitikėjimas savimi ir kompiuterine technika. Sužadinamas noras plėsti akiratį, domėtis ateities naujovėmis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Morozas, Arnoldas, Airidas Brazlauskas, and Austėja Liekytė. "GERKLŲ NAVIKŲ DIAGNOSTIKA: SIAURO ŠVIESOS SPEKTRO ENDOSKOPIJA." Health Sciences 31, no. 4 (July 1, 2021): 90–93. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.128.

Full text

Abstract:

Gerklų vėžys yra labiausiai paplitęs galvos ir kaklo srities piktybinis susirgimas. Dėl vėlyvo simptomų pasireiškimo dažnai diagnozuojama jau pažengusios stadijos liga. Tai lemia labiau traumuojančio ir pacientų gyvenimo kokybę prastinančio gydymo būdo pasirinkimą. Siauro šviesos spektro endoskopija – vienas iš šiuolaikinių vizualinių diagnostikos metodų, naudojamų ankstyvajai vėžio diagnostikai. Tyrimas pagrįstas skirtingo ilgio šviesos bangų prasiskverbimu į gleivinę bei hemoglobino savybe gerai atspindėti mėlynos 415 nm ir žalios 540 nm šviesos bangas, išryškinant navikams būdingus kraujagyslinius pakitimus. Tyrimų duomenimis, šis metodas jautresnis bei specifiškesnis aptinkant gerklų vėžį nei gerklų endoskopinė apžiūra baltoje šviesoje. Mūsų atliktame tyrime pastebima siauro šviesos spektro endoskopijos nauda, diagnozuojant vos kelių milimetrų dydžio gerklų pažeidimus, kurie liktų nepastebėti baltoje šviesoje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Sudinda, Teddy. "ANALISA POTENSI SUMBER DAYA AIR PULAU OBI HALMAHERA." Jurnal Rekayasa Lingkungan 13, no. 2 (February 19, 2021): 166–81. http://dx.doi.org/10.29122/jrl.v13i2.4680.

Full text

Abstract:

Peningkatan kebutuhan air untuk pertambangan nikel di Pulau Obi perlu analisa potensi Sumber Daya Air untuk memenuhi kebutuhan tersebut. Dalam hal inipenulis melakukan penelitian pada Danau Karo, Mata Air disekitar danau dan Sungai Akilamo. Untuk mengetahui potensi Danau Karo dilakukan analisa aliran permukaan terhadap DAS Danau Karo diakibatkan oleh hujan yang diperoleh dari data pengukuran presipitasi, evapotranspirasi, aliran dasar yang selanjutnya menentukan debit andalan dengan metode FJ. Mock. Debit Sungai Akilamo dan debit mata air disekitar danau dilakukan pengukuran debit secara langsung di lapangan dan untuk mengetahui kondisi visual tutupan lahan dilakukan dengan kamera Drone. Dalam makalah ini dilakukan analisa untuk mencari potensi sumber daya air di Pulau Obi menggunakan metoda F.J Mock DebitAndalan 95 % potensi Danau Karo 500 liter/det, dengan pengukuran debit insitu potensi Mata Air Kawasi 40 liter/det, Mata Air Uluwatu 48 liter/det dan Sungai Akilamo 10.000 liter/det. Konsep penampungan air sebelum didistribusikan dengan membuat kolam retensi yang berfungsi sebagai reservoir sekaligus dapat menyerapkan air kedalam tanah (Artificial Recharge) sehingga Siklus Hidrologi dapat terjaga.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Nekrašaitė, Vydmantė, Toma Petkutė, and Eglė Lendraitienė. "Kineziterapijos su vizualiu grįžtamuoju ryšiu ir be jo poveikis sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumui, motyvacijai ir funkcijai." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 51–59. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.986.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Vizualus grįžtamasis ryšys yra svarbus judesių mokymosi procesui, kuris reabilitacijos srityje naudojamas esant įvairiems funkciniams sutrikimams, tačiau trūksta tyrimų, analizuojančių kineziterapijos su vizualiu grįžtamuoju ryšiu ir be jo poveikį sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumui, funkcinei būklei ir motyvacijai. Tikslas – įvertinti sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumo, motyvacijos ir funkcinių rodiklių kaitą taikant kineziterapiją su grįžtamuoju ryšiu ir be jo. Metodai. Buvo tirta 18 asmenų, kuriems diagnozuota kaklinės stuburo dalies radikulopatija. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmai grupei (n = 9) buvo taikoma kineziterapija be vizualaus grįžtamojo ryšio, antrai (n = 9) – kineziterpija su vizualiu grįžtamuoju ryšiu atliekant pratimus prieš veidrodį ir naudojant „Stabilizer“ slėgio matavimo prietaisą. Prieš intervenciją ir po jos buvo vertintas skausmo intensyvumas, galvos ir kaklo judesių amplitudės, kaklo lenkiamųjų raumenų funkcija bei tiriamųjų motyvacija. Rezultatai. Abiejose tiriamosiose grupėse sumažėjo skausmo intensyvumas (p < 0,05). Po kineziterapijos abiejų grupių tiriamųjų aktyvios galvos ir kaklo judesių amplitudės statistiškai reikšmingai padidėjo (p < 0,05) ir atitiko normas. Giliųjų galvos ir kaklo lenkiamųjų raumenų ištvermė abiejose grupėse reikšmingai nepakito (p > 0,05). Po kineziterapijos su vizualiu grįžtamuoju ryšiu padidėjo tiriamųjų vidinės motyvacijos rodikliai (p < 0,05). Išvados. Taikant kineziterapiją su vizualiu grįžtamuoju ryšiu ir be jo, sumažėjo sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumas ir pagerėjo judesių amplitudė. Kineziterapija su vizualiu grįžtamuoju ryšiu buvo veiksmingesnė gerinant motyvaciją. Raktažodžiai: radikulopatija, kaklo skausmas, kineziterapija, vizualus grįžtamasis ryšys, motyvacija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Walczyna, Karol, Bartosz Jasiński, Jakub Smołka, and Mateusz Miziołek. "Wykonywanie nagrań za pomocą systemu akwizycji ruchu oraz urządzenia mobilnego z synchronizacją wyzwalania nagrań Karol Walczyna*, Bartosz Jasiński*, Jakub Smołka, Mateusz Miziołek." Journal of Computer Sciences Institute 10 (March 30, 2019): 5–11. http://dx.doi.org/10.35784/jcsi.184.

Full text

Abstract:

Głównym problemem podczas przeprowadzania badania z użyciem systemu motion capture wraz z urządzeniem mobilnym jest brak możliwoĞci jednoczesnego startu nagrywania z systemu akwizycji ruchu, jak i z urządzenia przenoĞnego typu smartfon. Na potrzeby rozwiązania problemu zostały opracowane dwie metody synchronizacji nagrań. Pierwsza z nich to metoda rozpoczynająca nagrywanie po stronie urządzenia mobilnego, natomiast druga to metoda wychwytująca rozpoczęcie nagrywania w systemie akwizycji ruchu. Obie metody zostały porównane pod kątem opóźnień oraz korelacji zebranych danych pochodzących z urządzenia mobilnego oraz systemu Vicon Nexus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Musteikaitė, Neringa, Jurgita Makštienė, and Lina Poškienė. "Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikoje 2003–2020 m. diagnozuotų pirminių odos invazinių melanomų klinikinių ir morfologinių charakteristikų apžvalga." Lithuanian General Practitioner 25, no. 5 (May 18, 2021): 297–302. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.684.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų, sergančių pirmine odos piktybine melanoma (toliau – melanoma), klinikines ir morfologines charakteristikas. Tyrimo metodai ir medžiagos. Atliktas vienmomentinis retrospektyusis tyrimas. Tiriamųjų imtis – 1098 pacientai, kuriems 2003–2020 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) Patologinės anatomijos klinikoje diagnozuota melanoma. Klinikos duomenų bazėje analizuoti klinikiniai duomenys ir morfologinė išvada. Rezultatai. Tirti 1098 pacientai: 425 (38,7 proc.) vyrai ir 673 (61,3 proc.) moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 61,7 metai (±15,6 SN), kuris tarp lyčių ir tiriamuoju laikotarpiu (2010 m. – 55,8 metai, 2018 m. – 64,4 metai) nesiskyrė. Melanoma dažniausiai diagnozuota apatinėse galūnėse (29,1 proc.), nugaroje (25,1 proc.), viršutinėse galūnėse (18 proc.), galvos ir kaklo srityje (16,1 proc.), rečiausiai – 10,6 proc. krūtinės ląstos bei pilvo srityse. Vyrams melanoma kojose retesnė (p<0,05), o liemens srities – dažnesnė nei moterims (p<0,05). Galvos ir kaklo melanoma buvo diagnozuota statistiškai reikšmingai vyresnio amžiaus pacientams nei kitos lokalizacijos melanoma (p<0,05). Išvados. Remiantis gautomis išvadomis, pateikiamos praktinės rekomendacijos, siekiant gerinti melanomų ankstyvąją diagnostiką.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Wagner, Harald. "Socialinio darbo adresatai ir vadyba. Intensyvios programos refleksija (Vilnius 2009)." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 5 (March 21, 2015): 54–65. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2009.0.5266.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje diskutuojama apie tai, kiek būtų galima ir reikėtų socialinio darbo veiklos srityse įtvirtinti verslo veiklos metodus. Iš karto reikia pastebėti, kad nėra vienareikšmiško sprendimo. Pirmoje straipsnio dalyje -vadyba ir kultūra – diskutuojama apie kultūrinę ir socialinę - istorinę vadybos aplinkybes. Toliau, naudojant organizacijos teorijos perspektyvą nagrinėjami socialinio darbo ir vadybos logikų skirtumai. Galiausiai, žiūrint iš socialinio darbo adresatų perspektyvos, siekiama išsiaiškinti organizacijų ir adresatų sąveikas. Būtent iš organziacijų ir socialinio darbo adresatų tarpusavio sąveikų analziės išplaukia sprendimai pirmiau aptartoms probleminėms sritims. Tekstas parengtas remiantis analogija su intensyviosios programos praktika: pradedama nuo valstybės narės (šiuo atveju – Vokietijos) padėties ir ja remiantis pateikiami apmąstymai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Lamanauskaitė, Miglė, Jonas Kairys, and Renata Šturienė. "MEDICINOS DARBUOTOJŲ ŽINIOS APIE RANKŲ HIGIENOS REIKALAVIMŲ LAIKYMĄSI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 114–21. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.106.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas - įvertinti medicinos darbuotojų žinias apie hospitalines infekcijas ir rankų higieną tarp VšĮ Šeškinės poliklinikos medicinos darbuotojų. Buvo atlikta medicinos darbuotojų anketinė apklausa. Respondentų buvo klausiama apie hospitalines infekcijas, priežastis, rizikos veiksnius, rankų higieną bei metodus. Išdalintos 305 anketos, grąžintos 255 anketos (atsako dažnis 83,6 proc.). Galutinei duomenų analizei panaudotos 245 anketos (96,1 proc.). 69,0 proc. respondentų teisingai apibrėžė hospitalines infekcijas. Respondentai, kurių amžius iki 40 m., su 1,91 karto didesniu šansu teisingai suprato hospitalines infekcijas, nei respondentai, kurių amžius daugiau nei 41 m. Respondentai, kurių amžius iki 40 m., su 3,26 karto didesniu šansu geriau žinojo apie hospitalinių infekcijų sukėlėjų plitimo kelius, nei respondentai vyresni nei 41 m. amžiaus. 20 proc. tiriamųjų nurodė, kad hospitalinių infekcijų sukėlėjai neplinta per rankas. 64,5 proc. respondentų nurodė, kad jų žinios apie hospitalines infekcijas pakankamos. Nustatyta, kad kuo didesnė darbo patirtis, tuo respondentas turi mažiau žinių apie hospitalines infekcijas (r = - 0,190; p=0,003). Daugumos medicinos darbuotojų žinios atitinka rankų higienos reikalavimus. 41,2 proc. respondentų nurodė, kad medicinos darbuotojai kartais neatlieka rankų higienos dėl naudojamų odą dirginančių priemonių, 21,2 proc. respondentų - dėl įtempto darbo grafiko. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrosios praktikos gydytojai su 2,46 karto didesniu šansu nurodo, kad pagrindinė rankų higienos neatlikimo priežastis yra įtemptas darbo grafikas, lyginant su kitų sričių medicinos darbuotojais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Jurkevičius, Darius, and Olegas Vasilecas. "Budėjimo tvarkaraščių sudarymas naudojant formalių konceptų analizę ir veiklos taisykles." Informacijos mokslai 50 (January 1, 2009): 281–86. http://dx.doi.org/10.15388/im.2009.0.3225.

Full text

Abstract:

Budėjimo tvarkaraščiui sudaryti yra sukurta daug įrankių. Tačiau šie įrankiai yra taikomi neatsižvelgiant į papildomą darbuotojų užimtumą. Kai kuriose organizacijose papildomai darbas organizuojamas įtraukiant budėjimus. Vienas tokių pavyzdžių yra kariuomenė (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), kur mokymas organizuojamas kartu su karo tarnyba. Dažnai tenka sudaryti keletą budėjimo tvarkaraščių vienam mėnesiui. Sudarant tvarkaraščius, reikia atsižvelgti į darbuotojų užimtumą. Šiuos duomenis reikia surinkti, išanalizuoti ir jais remiantis sudaryti tvarkaraščius. Vienas iš būdų sudaryti tvarkaraščius atsižvelgiant į pirmiau minėtus ribojimus yra taisyklių naudojimas. Taisyklėmis yra aprašomos darbuotojų būsenos laiko atžvilgiu. Straipsnyje pateiktas metodas, kaip sudaryti tvarkaraščius pasitelkiant veiklos taisykles ir formalių konceptų analizę.Making of a Duty Schedule Using Action RulesDarius Jurkevičius, Olegas Vasilecas SummaryThe system for duty schedule generation and optimization solves a diffi cult, important and practical problem. This system allows the user not only to see the initial and optimized duty schedule in a simple and understandable form, but also to create special rules and criteria, and allows inputting their business. The system allows collecting participant’s information about their occupation during a month. The system using the action rules and formal concept analysis will automatically generatea duty schedule.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Zagorskienė, I., A. Paplauskaitė, and J. Valaikienė. "Cervikalinių arterijų disekacija: etiopatogenezė, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymas (literatūros apžvalga)." Neurologijos seminarai 24, no. 85 (December 29, 2020): 173–81. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.24.

Full text

Abstract:

Nors kaklo arba cervikalinių arterijų disekacija (CAD) yra reta patologija, jauno ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems, patyrusiems galvos smegenų infarktą, ji nustatoma net iki 25 % atvejų. Manoma, kad savaiminę CAD lemia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Dažniausiai liga debiutuoja vienpusiu kaklo, veido ar galvos skausmu, kuris gali būti lydimas galvos smegenų kraujotakos sutrikimo simptomų. Labai retais atvejais CAD pasireiškia vieno ar kelių apatinių galvinių nervų kompresine neuropatija. Diagnozuojant CAD, svarbiausia kliniškai įtarti patologiją. Disekaciją galima vizualizuoti atliekant ekstrakranijinę spalvinę duplekssonografiją, ultragarsinius duomenis patvirtinant ar atmetant įvairiais radiologiniais metodais, iš kurių tiksliausias – magnetinio rezonanso angiografija. Ūmaus galvos smegenų infarkto, asocijuoto su CAD, atveju galima taikyti intraveninę trombolizę, siekiant atkurti adekvačią galvos smegenų kraujotaką. Tuo tarpu pirminei ar antrinei galvos smegenų infarkto prevencijai skiriamas gydymas antiagregantais arba antikoaguliantais. Patikimų studijų rezultatų, įrodančių vienos ar kitos vaistų grupės pranašumą, iki šiol nėra. Atskirais atvejais, kartojantis išeminiams įvykiams ir blogėjant paciento būklei, gali būti taikomas endovaskulinis CAD gydymas. Apibendrinant, laiku diagnozavus ir skyrus tinkamą gydymą, CAD prognozė dažniausiai yra gera, mirštamumas ir disekacijos pasikartojimas – retas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Čižauskaitė, Agnė, Donatas Petrauskas, Gintaras Gelžinis, Marija Sakalauskaitė, and Alvydas Česas. "Sarginio limfmazgio nustatymas sergant melanoma. Pirmoji Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtis." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 24–30. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.066.

Full text

Abstract:

Melanoma – piktybinė odos liga, pasižyminti didžiausiu mirtingumu tarp odos ligų. Sergamumas šia onkologine liga visame pasaulyje didėja. Chirurginis gydymas yra pagrindinis šios ligos gydymo metodas. Sarginio limfmazgio nustatymas IB ir II stadijos melanomos atveju yra neginčyjamas. Sarginio limfmazgio pašalinimas kelia daugybę diskusijų tam tikrų klinikinių situacijų atveju: melanomos lokalizacija galvos ar kaklo srityje, vyresnio amžiaus pacientai, „mažo storio“ melanoma, melanomai specifiškos komplikacijos, nerastas ir klaidingai neigiamas sarginis limfmazgis. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta 18 sarginio limfmazgio pašalinimo operacijų. Galvos srityje melanoma buvo nustatyta 3(16,67%) pacientams. Vyresni nei 65 metų dėl melanomos mūsų įstaigoje gydyti pacientai sudarė 38,9%(n=7) visų gydytų ligonių. Sarginis limfmazgis buvo nustatytas 6(37,5%) „plona“ melanoma sirgusiems pacientams. Atliktų operacijų komplikacijų dažnis 11,11% (n=2). Sarginiai limfmazgiai nebuvo nustatyti 2(11,11%) ligoniams. Siekiant priimti tinkamiausią sprendimą nestandartinėse situacijose gydant melanoma sergančius ligonius, tikslingas multidisciplininis chirurgų, branduolinės diagnostikos gydytojų ir gydytojų patologų bendradarbiavimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Biegus, Antoni. "EXPERIMENTAL AND NUMERICAL ANALYSIS OF THIN-WALLED BARS IN COMPRESSION AND BENDING/GNIUŽDOMŲ IR LENKIAMŲ PLONASIENIŲ STRYPŲ EKSPERIMENTINĖ IR SKAITMENINĖ ANALIZĖ." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 6, no. 4 (August 31, 2000): 247–54. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.2000.10531596.

Full text

Abstract:

Plieno strypinių konstrukcijų ir pramonės paviljonų stogų ir sienų strypiniai ryšiai vis dažniau pakeičiami profilių lakštų pertvarinėmis sienomis. Profiliniai lakštai, atlikdami atitvarinę funkciją ir būdami lenkiamaisiais elemetais, tokiuose konstrukciniuose sprendimuose dirba kaip gniuždomosios pertvaros. Šiame straipsnyje pateikti rezultatai bandymų, atliktų su 20 natūralių matmenų modelių, padarytų is T55×188×750 profilinių lakštų, kurių storis buvo 0,75 ir 1,00 mm. Profilinių lakštų elementai buvo gniuždomi jėga N iš profilinių lakštų, padarytų petvarų plokštumoje. Bandymai leido nustatyti apkrovų įlinkių kreives, irimo mechanizmą ir eksperimentinės sąveikos sandarą iš karto veikiant gniuždymui ir lenkimui. Straipsnyje pateiktos viensimetrių gniuždomų ir lenkiaimų plonasienių strypų sąveikos kreivės. Matematinis modelis derina Winterio (Winter) pokritinio laikomumo teoriją ir antrosios eilės lenkimo teoriją. Aptartas sąveikos kreivių sudarymo metodas. Pasiūlytas būdas, kaip įvertinti monosimetrinių, plonasienių, tuo pat metu ir gniuždomų strypų laikomumą. Rezultatai yra iliustruojami strypų, kurių ilgis 2000 mm ir skerspjūvis T55×188, kai jo storis 0,5, 0,75, 1,0 ir 1,25 mm, pavyzdžiais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Tytmonas, Evaldas, Artūras Vinikovas, Ernesta Mačionienė, Marius Miglinas, and Laurynas Rimševičius. "GLOMERULONEFRITŲ IMUNOSUPRESINIO GYDYMO KOMPLIKACIJOS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 233–38. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.037.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: imunosupresiniai vaistai, glukokortikosteroidai, glomerulonefritai, indukcinė imunosupresija, infekcinės komplikacijos. Įžanga. Glomerulonefritai – heterogeninė inkstų ligų grupė, kuriai būdingas ūmus arba lėtinis autoimuninės kilmės inkstų pažeidimas, pasireiškiantis izoliuotu inkstų pažeidimu arba kaip komplikacija sergant sisteminėmis ligomis (sistemine raudonąja vilklige, vaskulitu ir kt.). Glomerulonefritams gydyti skiriama imunosupresinių vaistų. Jatrogeninės komplikacijos skiriant imunosupresantus dažnos ir įvairios. Darbo tikslas. Ištirti imunosupresinio gydymo sukeltą komplikacijų paplitimą 12 mėnesių laikotarpiu, palyginti komplikacijų dažnį skirtingose gydymo schemų ir amžiaus pacientų grupėse bei įvertinti gydymo efektyvumą remiantis laboratoriniais kriterijais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyvinio tyrimo metu buvo analizuotos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centre 2004–2016 m. gydytų pacientų ligos istorijos. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems autoimuninė inkstų liga histologinio tyrimo metu nustatyta pirmą kartą ir paskirtas pradinis imunosupresinis gydymas. Tyrimo metu surinkti duomenys apdoroti SPSS 22.0 programa, taikant porinį (paired) t-testą ir skaičiuojant galimybių santykį. Rezultatai. Tyrimo imtį sudaro 87 pacientai, kurių amžiaus vidurkis 46,41 m. (± 16,49). Komplikacijos išsivystė 35 pacientams (41,2 proc. pacientų), 52 pacientai (59,8 proc.) neturėjo komplikacijų per 12 mėnesių. 39 pacientams taikyta pulsinė terapija: 15 pacientų skirtas metilprednizolonas, 12 metilprednizolonas ir ciklofosfamidas, 12 tik ciklofosfamidas. Iš 39 tiriamųjų komplikacijos išsivystė 23 pacientams – 65,71 proc. Skiriant metilprednizolono pulsinę terapiją, komplikacijų pastebėta 7 iš 15 pacientų (46,66 proc.), metilprednizoloną ir ciklofosfamidą – 10 iš 12 pacientų (83,33%), tik ciklofosfamidą – 6 iš 12 (50 proc.). Skiriant indukcinę terapiją, komplikacijų atsiradimo rizika per pirmą mėnesį yra net 18,4 karto didesnė nei jos neskiriant, per 3 mėnesius atitinkamai 3,86 karto didesnė, per 6 mėnesius atitinkamai 6,05 karto didesnė, o per 12 mėnesių atitinkamai 5,8 karto didesnė tikimybė įvykti komplikacijai. Vertinant komplikacijų skaičių skirtingose amžiaus grupėse, daugiausia komplikacijų įvyko 46-65 ir vyresnių nei 65 metų tiriamųjų grupėse atitinkamai 16 (61,54 proc.) ir 11 (68,75 proc.), komplikacijų skaičius iki 46 metų amžiaus grupėse buvo mažesnis nei 50 proc. Išvados. Pulsinė terapija padidina komplikacijų išsivystymo riziką iki 18,4 karto pirmą gydymo mėnesį, padidėjusi rizika išlieka visus metus. Daugiausia komplikacijų pasireiškė, kai indukcinei terapijai buvo skiriamas metilprednizolono ir ciklofosfamido derinys. Vyresniame amžiuje dažniau nustatyta gydymo sąlygotų komplikacijų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Elsakov, Pavel. "Endoskopinių tyrimų reikšmė storosios žarnos vėžio ankstyvajai diagnostikai." Lietuvos chirurgija 1, no. 3 (January 1, 2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.3.2404.

Full text

Abstract:

Pavel ElsakovVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g. 1, LT-2021 VilniusEl paštas: e.jelsakova@vb.lt Įvadas / tikslas Ankstyvojo storosios žarnos vėžio diagnostika – viena opiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek Vakarų šalyse. Šio darbo tikslas – įvertinti endoskopinių tyrimų reikšmę storosios žarnos vėžio ankstyvajai diagnostikai. Metodai Lietuvos onkologijos centre 1998–2000 metais, palyginti su 1995–1997 metais, kolonoskopuojamų simptominių ligonių skaičius padidėjo du kartus. Statistiniu metodu (santykine rizika RR) apskaičiavome kiekvieno storosios žarnos segmento C18.0; C18.2–7; C19; C20 (aklosios, gaubtinės žarnos, rektosigminės jungties, tiesiosios žarnos) ankstyvojo vėžio diagnostikos pokyčius. Rezultatai Lietuvos onkologijos centre, 1998–2000 metais, palyginti su 1995–1997 metais, dukart padidinus kolonoskopuojamų simptominių ligonių skaičių, ankstyvojo storosios žarnos vėžio diagnostika pagerėjo: rektosigminės jungties vėžio – 1,22 karto (RR = 1,22), aklosios žarnos – 1,47 karto (RR = 1,47). Išvados Kolonoskopuojamų simptominių pacientų skaičių padidinus dukart, I–II stadijos aklosios žarnos vėžio diagnostika pagerėjo 1,47 karto, rektosigminės jungties – 1,22 karto. Prasminiai žodžiai: kolonoskopija, rektoskopija, ankstyvasis vėžys, santykinė rizika. The value of endoscopical examinations for improving the early colorectal cancer diagnosis Pavel Elsakov Background The early colorectal cancer diagnosis in Lithuania and West countries remain one of the general and important tasks. Methods At Lithuanian Oncology Center (LOC) in1998–2000 versus 1995–1997 the number of symptomatic patients examined by colonoscopy increased twice. For analysis of early colorectal cancer diagnosis we used the relative risk calculation method. Results In 1998–2000 versus 1995–1998, at LOC the early colon cancer diagnosis improved: cecum 1.47 times (RR = 1.47), rectosigmoid 1.22 (RR = 1.22). The early cancer diagnosis of rectum did not change, because did not change the number of patients examined by rectoscopy. Conclusions The twice as high number of symptomatic patients examined by colonoscopy improved diagnosis of early colon cancer, especially of its cecum (1.47 times) and colon rectosigmoid (1.22 times) forms. Keywords: colonoscopy, rectoscopy, early cancer, relative risk.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Тодоровић, Жељко. "The application of sociological methods in real / Primjena sociološkog metoda u pravu." Годишњак факултета правних наука - АПЕИРОН 4, no. 4 (July 30, 2014): 219. http://dx.doi.org/10.7251/gfp1404219t.

Full text

Abstract:

The sociological method is one of the most important methods in the social sciences in general and even in law as a social science.Sociological Method as “modern” method gave a significant contribution to the acquisition of scientific knowledge about the law as a social science, scientific explanations of law, law-making and its implementation, starting from the nineteenth century onwards. No sociological methods, how to stand out R. Lukic, “the right to be left hanging in the air, as a fully independent intellectual creation, beyond time and space.”Sociological method, determine why the law as it is, how it affects people and society and what his form and content should be provided.These methods, also determines the degree of reality of legal norms, and determine whether the legal standard can achieve what we want.However, regardless of the peaks of the sociological method, we should be realistic in assessing his options. Some proponents of sociological methods in real exaggerate in assessing the scientific character of the method, arguing that the sociology of science, which only gives a true knowledge of society and the law and that is dogmatic and normative method for hierarchical information below sociological, which is absolutely untrue.Allocate any method and argue that he alone is the only one in the acquisition of scientific knowledge in science in general, and the right is a big mistake because, as Karl Marx said, “Science is no broad and easy way ...” and put to scientific knowledge in every science and the law and seeks, among other things, and cumulative application of methods and tools that are at our disposal.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Maksimovaitė, Deimanta, and Giedrė Jurgelaitienė. "Išmaniuosius įrenginius naudojančių asmenų kaklinės stuburo dalies funkcijos pokyčių vertinimas." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 29–37. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.984.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Augant išmaniųjų įrenginių naudojimui, padidėjo susirūpinimas griaučių ir raumenų sistemos problemomis, susijusiomis su ilgalaikiu išmaniųjų įrenginių naudojimu (Jung et al., 2016). Ilgai trunkantis ir dažnas išmaniojo įrenginio naudojimas išlaikant stipriai į priekį palenktą galvos padėtį gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių išmaniųjų įrenginių naudotojų lėtinį kaklo ir pečių lanko skausmą (Alfaitouri, Altaboli, 2019). Tikslas – nustatyti išmaniuosius įrenginius naudojančių asmenų kaklinės stuburo dalies funkcijos pokyčius. Metodai. Buvo tirti 26 asmenys (14 moterų, 12 vyrų). Įvertintas tiriamųjų priklausomumas nuo išmaniųjų įrenginių naudojimo, nustatyta kaklinės dalies aktyvių judesių amplitudė ir judesius atliekančių raumenų jėga. Rezultatai. Kaklinės dalies aktyvių lenkimo, tiesimo, šoninio lenkimo į kairę ir į dešinę pusę, rotacijos į kairę ir į dešinę pusę judesių amplitudės reikšmingai skyrėsi tarp neturinčių priklausomumo rizikos (NPrR), didelės priklausomumo rizikos (DPrR) grupės ir priklausomumo (Pr) grupės (p < 0,05). Kaklinės stuburo dalies judesius atliekančių lenkiamųjų raumenų jėga Pr grupėje reikšmingai mažesnė nei NPrR grupėje (p < 0,05). Kaklo lenkiamųjų raumenų jėga Pr grupėje siekė 6,2 ± 2,5 kg, NPrR grupėje – 9,7 ± 4,1 kg. Išvados. Asmenų, naudojančių išmaniuosius įrenginius ilgiau nei 3 metus ir turinčių priklausomumą nuo išmaniųjų įrenginių naudojimo, kaklinės dalies aktyvių judesių amplitudės ir lenkiamųjų raumenų jėga reikšmingai mažesnė, lyginant su asmenimis, neturinčiais priklausomumo rizikos ir turinčiais didelę priklausomumo riziką. Raktažodžiai: išmanieji įrenginiai, kaklinė stuburo dalis, judesio amplitudė, raumenų jėga, funkcija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Dvylys, Simonas, and Gintaras Janužis. "NEINVAZYVIŲ IMPLANTŲ STABILUMO TYRIMO SISTEMŲ PALYGINIMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 3 (July 23, 2017): 52–56. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.040.

Full text

Abstract:

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Implanto stabilumas - labai svarbus faktorius, lemiantis sėkmingą osteointegraciją. Atsižvelgiant į tai, atsiranda implanto stabilumą matuojančio aparato poreikis. Šio in vitro tyrimo tikslas yra išsiaiškinti ir įvertinti skirtingų neinvazyvių implantų stabilumo vertinimo metodikų „Periotest“ ir „Osstell“ patikimumą bei tikslumą. Medžiaga ir metodai. Skirtingos morfologinės struktūros jaučio šonkauliuose buvo paruošti dantų alveolių simuliatoriai: nušlifavus kortikalinį kaulą, į spongiozinį kaulą įpresuoti metaliniai dantų modeliai, kuriuos pašalinus suformuotos alveolės. Pirminės vienmomentinės implantacijos imitacijai panaudoti Megagen AnyRidge 6,0 mm skersmens (kūno skersmuo 4,8mm), 10mm ilgio implantai (Megagen, Gyeongbuk, Pietų Korėja). Implantai įsriegti į jaučio šonkaulyje suformuotas alveolių simuliacijas: 40 implantų, po 20 kieto ir minkšto kaulo grupėse. Kiekvieno implanto pirminio stabilumo matavimai atlikti su „Osstell“ (Integration Diagnostics AB, Savedalen, Švedija) ir „Periotest“ (Gulden Messtechnik, Bensheim, Vokietija) aparatais. Matavimai atlikti meziodistaline ir bukolingvaline kryptimis, kiekviena kryptimi po tris kartus, matavimus atliko vienas tyrėjas. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 23 versija. Statistinio patikimumo lygis buvo nustatytas p < 0,05. Rezultatai. Abi sistemos pademonstravo statistiškai patikimus implantų stabilumo tyrimo rezultatus. „Periotest“ ir „Osstell“ vidutiniai rodikliai parodė statistiškai reikšmingą skirtumą kieto ir minkšto kaulo grupėse (P < 0,05). „Periotest“ aparatas yra labiau jautrus paklaidos galimybei atliekant meziodistalinius matavimus, „Osstell“ aparato rodikliams matavimo kryptis turi mažesnę įtaką. Išvados. „Periotest“ ir „Osstell“ sistemos yra statistiškai patikimos matuojant dantų implantų stabilumą. „Osstell“ sistema yra patikimesnė matuojant implantų stabilumą kietame ir minkštame kaule, nei „Periotest“ sistema. „Osstell“ sistemai matavimo kryptis turi mažesnę įtaką.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Kurminas, M., A. Berūkštis, N. Misonis, A. E. Tamošiūnas, and D. Jatužis. "Periprocedūriniai mechaninės trombektomijos veiksniai, lemiantys sėkmingą rekanalizaciją ir geras klinikines išeitis ligoniams su priekinės cirkuliacijos baseino arterijos okliuzija Impact of periprocedural factors on revascularization success and good clinical outcomes in anterior circulation stroke patients treated with mechanical thrombectomy." Neurologijos seminarai 23, no. 81 (February 14, 2020): 140–48. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.19.

Full text

Abstract:

Įvadas. Išeminio insulto gydymo gairės nuolat kinta, atsižvelgiant į gausiai skelbiamų klinikinių tyrimų rezultatus, tačiau daugelio veiksnių, galimai reikšmingai keičiančių gydymo rezultatus, įtaka dar tik nagrinėjama. Nėra bendros nuomonės kombinuotos terapijos taikymo atžvilgiu. Kiekvienas insulto centras pacientus, susirgusius išeminiu insultu dėl stambios arterijos okliuzijos, gydo skirtingai, atsižvelgdamas į turimus išteklius, ekspertų nuomonę ir klinikinę patirtį. Šio tyrimo tikslas – įvertinti periprocedūrinių veiksnių (intraveninės trombolizės taikymo, balioninio-okliuzinio kateterio naudojimo, trombektominių sesijų skaičiaus, laiko intervalų, nejautros būdo) įtaką mechaninės trombektomijos procedūros sėkmei ir klinikinėms išeitims. Tiriamieji ir metodai. Į tyrimą įtraukti Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose 2015 m. vasario – 2018 m. lapkričio mėn. dėl priekinio galvos smegenų baseino okliuzijos ūminį išeminį insultą patyrę pacientai, gydyti mechanine trombektomija (MTE). Tiriamieji suskirstyti į grupes, priklausomai nuo taikyto gydymo. Buvo vertinti demografiniai, darbo organizavimo ir klinikiniai rodikliai. Pirminė vertinamoji baigtis – funkcinis savarankiškumas po 90 dienų pagal modifikuotą Rankino skalę (gera klinikine išeitimi laikėme funkcinę būklę pagal mRS 0-2). Antrinės vertinamosios baigtys – sėkminga reperfuzija (pagal TICI skalę 2b-3) ir neurologinės būklės pokytis per 2 ir 24 val. po MTE procedūros (pagal NIHSS insulto skalę). Rezultatai. Lyginant kombinuotos terapijos, balioninio-okliuzinio kateterio ar taikytos anestezijos būdo MTE grupes, vertinamųjų baigčių reikšmingo skirtumo nerasta. Nustatėme, kad MTE procedūros laikas yra susijęs su MTE sėkme (p < 0,0001): sėkmingos MTE procedūros atveju MTE trukmė buvo beveik per pusę trumpesnė nei nesėkmingos MTE atveju (atitinkamai vidut. 42,6 min. ir 74,2 min.). Paciento amžiui padidėjus 10 m., šansas turėti blogą išeitį padidėja 1,32 karto (95 % PI 1,008-1,765). Vyresniems nei 70 m. pacientams blogos klinikinės išeities (pagal mRS >2) šansas padidėja 1,78 karto (95 % PI 0,999-3,274). MTE trukmei pailgėjus 30 min., blogos klinikinės išeities šansas padidėja 2,32 karto (95 % P1 1,607-3,475). Praėjus nuo simptomų pasireiškimo iki rekanalizacijos daugiau nei 270 min., blogos klinikinės išeities šansas padidėja 2,28 karto (95 % PI 1,219-4,289). Išvados. Mechaninės trombektomijos procedūros atlikimo laikas yra atvirkščiai proporcingas pačios procedūros sėkmės ir geros klinikinės išeities tikimybei. Geresnės klinikinės išeities tendencija stebėta jaunesnių ir per 4,5 val. nuo simptomų atsiradimo pradėtų gydyti pacientų grupėse. Intraveninės trombolizės ir balioninio-okliuzinio kateterio panaudojimo pridėtinės vertės MTE procedūros sėkmei ir geroms klinikinės išeitims nenustatėme.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Imbrasienė, Daiva, Agnė Staražinskaitė, Gražina Krutulytė, and Dalia Mitraitė. "Kineziterapijos poveikis 7–8 metų vaikų laikysenai ir nugaros dauginio raumens skerspjūvio plotui." Lithuanian General Practitioner 24, no. 10 (December 11, 2020): 702–6. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.602.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas. Nustatyti kineziterapijos poveikį 7–8 metų vaikų laikysenai ir nugaros dauginio raumens skerspjūvio plotui. Tyrimo metodai. W.W.K Hoeger vizualinis laikysenos vertinimas, ultragarsinė diagnostinė sistema TITAN™. Tyrimas atliktas vienoje Kauno pagrindinėje mokykloje. Tiriamąją grupę sudarė 20, kontrolinę – 12 vaikų 7–8 metų amžiaus. Tiriamosios grupės vaikams taikyti stuburo stabilizavimo pratimai. Tyrimo trukmė 1,5 metų. Atlikti keturi laikysenos ir du dauginių nugaros raumenų matavimai pirmo ir ketvirto testavimų metu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programas „SPSS 22.0“ ir „MS EXCEL 2010“. Rezultatai. Po kineziterapijos statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo tiriamųjų laikysena bei padidėjo kairiojo ir dešiniojo nugaros dauginio raumens skerspjūvių plotai ir buvo didesni, nei kontrolinės grupės. Išvados. Kineziterapija turėjo teigiamą poveikį 7–8 metų vaikų laikysenai, nes po jų ypač pagerėjo tiriamosios grupės tiriamųjų galvos, pečių, stuburo, kaklo ir viršutinės stuburo dalies padėtys. Tačiau negalima teigti, kad stuburo stabilizavimo pratimai turėjo didelį poveikį nugaros dauginio raumens skerspjūvio plotui, nes jo padidėjimas nustatytas abiejose grupėse, todėl įtakos galėjo turėti ir vaiko augimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Jarmalaitė, Greta, Kornelija Jonaitytė, and Vilma Dudonienė. "RANKININKIŲ RANKŲ IR KOJŲ TRAUMŲ PAPLITIMAS, POBŪDIS IR PRIEŽASTYS." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 19 (2018): 17–23. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i19.757.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Didelio meistriškumo sportininkai neišvengia sportinių traumų. Norint mažinti rankinį žaidžiančių moterų traumų paplitimą, reikia išsiaiškinti, kurios kūno dalys yra dažniausiai traumuojamos ir dėl kokių priežasčių. Tikslas – nustatyti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkių, žaidžiančių rankinį, patiriamas traumas, skausmo pobūdį ir priežastis. Metodai. Buvo tiriama 15 Lietuvos didelio meistriškumo rankininkių. Tiriamųjų amžius – 20,4 ± 3,03 m. Jų buvo prašoma užpildyti anketą atsakant į 5 klausimus apie sportininkių traumų paplitimą, lokalizaciją, dažnumą ir pobūdį. Rezultatai. Tiriamosios treniruojasi 6 kartus per savaitę, viena treniruotė trunka ilgiau nei valandą. Per pastarąjį sezoną net 80% tiriamųjų patyrė traumas (67% ūmias, 13% lėtines). Dažniausiai rankininkių patiriama trauma yra raiščio patempimas (46,2%) ar įplyšimas (38,5%), retesnės – raiščio ar raumens nuplyšimas (30,8%), rečiausia – kaulo lūžis (15,4%). Dažniausiai rankininkės susižeidžia pirštus (26%), kelio (20%) ir čiurnos (20%) sąnarius. Alkūnės (9%) ir riešo (7%) traumos pasitaiko rečiau. Rečiausiai traumuojama galva (2%) ir klubo sąnarys (2%). Išvada. Dauguma didelio meistriškumo rankininkių per sezoną patiria nemažai traumų. Dažniausiai traumuojama rankų dalis – pirštai, kojų – čiurna ir kelio sąnarys, o traumos yra ūmios.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Šimkutė, Sima, Justas Simonavičius, Aurimas Mikalauskas, and Rasa Tamelienė. "B grupės streptokoko sukelto ankstyvojo sepsio perinataliniai rizikos veiksniai." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 354–57. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.056.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: B grupės streptokokas, naujagimis, ankstyvas sepsis. Tikslas. Išanalizuoti B grupės streptokoko sukelto ankstyvojo naujagimių sepsio perinatalinius rizikos veiksnius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tiriamoji grupė buvo naujagimiai, gimę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose 2006–2012 m. ir susirgę B grupės streptokoko sukeltu ankstyvuoju sepsiu. Kontrolinė grupė buvo suformuota atsitiktinai atrinkus sveikus naujagimius. Duomenys analizuoti SPSS 17.0 programa. Rezultatai. Tiriamąją imtį sudarė 25 B grupės streptokoko sukeltu ankstyvuoju sepsiu sirgę naujagimiai; kontrolinę – 25 sveiki naujagimiai. 20 naujagimių gimė natūraliais takais, 5 – atliekant cezario pjūvio operaciją; kontrolinėje grupėje natūraliais takais gimė 13, atliekant cezario pjūvio operaciją – 12 naujagimių (r – 0,334, p – 0,019). Tiriamojoje grupėje naujagimiai gimė iš mekonijumi neužterštų vaisiaus vandenų – 14, mekonijumi užterštų – 11, kontrolinėje iš mekonijumi neužterštų vaisiaus vandenų – 22, mekonijumi užterštų – 3 (r – 0,356, p – 0,025). Vidutinis lovadienių skaičius tiriamojoje grupėje – 16,85 dienos, o kontrolinėje – 5,86 dienos (p < 0,001). Išvados. B grupės streptokoko sukelto ankstyvojo sepsio dažniau galime tikėtis natūraliais takais, iš mekonijumi užterštų vaisiaus vandenų gimusiems naujagimiams. Šie naujagimiai ligoninėje praleidžia 2,8 karto ilgesnį laiką nei sveiki.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Barkauskas, Egidijus, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, and Gytis Šustickas. "Vidinės miego arterijos aneurizmų gydymo rezultatai." Lietuvos chirurgija 3, no. 1 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.1.2326.

Full text

Abstract:

Egidijus Barkauskas, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, Gytis ŠustickasVšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: egidijus.barkauskas@mf.vu.lt Įvadas Straipsnyje aprašomos palyginti retų arterijos didelių ir gigantiškų vidinės miego aneurizmų atsiradimo priežastys. Skirtingai nuo kitų straipsnių, čia kartu apžvelgiamos vidinės miego arterijos ekstrakranijinės ir intrakranijinės dalių aneurizmos. Aprašomos įvairios aneurizmų diagnostikos ir gydymo perrišant kaklo vidinę miego arteriją galimybės. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti ir įvertinti Vilniaus neuroangiochirurgijos centre atliktų vidinės miego arterijos gigantiškų aneurizmų operacijų rezultatus, parodyti šių operacijų efektyvumą ir jų atlikimo metodus. Ligoniai ir metodai Straipsnyje nagrinėjami 12 ligonių, kuriems buvo vidinės miego arterijos aneurizmos, tyrimo ir gydymo duomenys. Ligonių amžius svyravo nuo 42 iki 80 metų. Visi ligoniai operuoti. Operacijos atliktos per 35 metų laikotarpį. Keturi ligoniai operuoti nuo didelių ir gigantiškų intrakranijinių aneurizmų, septyni – nuo ekstrakranijinių vidinės miego arterijos ir vienas – išorinės miego arterijos aneurizmų. Didelėmis vadinome tokias aneurizmas, kai intrakranijinių aneurizmų vidinis skersmuo didesnis negu 3 mm, o ekstrakranijinių – 3–4 ir daugiau kartų viršijo normalų tos pačios arterijos spindį. Aptariami įvairūs chirurginio gydymo metodai, daugiausia dėmesio kreipiant į aneurizmos užtrombavimo arba rezekcijos būdus ir smegenų kraujotakos atkūrimo sąlygas. Rezultatai Mūsų klinikoje iš 12 ligonių, operuotų nuo vidinės miego arterijos aneurizmos, nė vienas nemirė, naujų insultų neįvyko, ir tik 2 ligoniams iš keturių po intrakranijinių aneurizmų užtrombavimo liko neženkli hemiparezė, kuri vienai ligonei buvo nustatyta atvykus į ligoninę, o kitai hemiparezė pasireiškė dar prieš operaciją, po nepavykusio aneurizmos užkimšimo balionu. Prieš operaciją 3 ligonius varginę stiprūs galvos skausmai, plintantys į akiduobę, išnyko. Visi 12 ligonių išrašyti į namus. Išvados Pasitelkiant šiuolaikinę diagnostinę aparatūrą daugumą intrakranijinių ir ekstrakranijinių vidinės miego arterijos aneurizmų galima diagnozuoti prieš joms plyštant. Aneurizmų gydymui gali būti naudojami įvairūs metodai. Nepavykus tiesiogiai atkurti kraujotakos ir esant blogai smegenų kolateralinei apytakai galima taikyti vieną iš alternatyvių gydymo metodų, kai vidinė miego arterija perrišama, aneurizma užtrombuojama, atliekama ekstraintrakranijinio nuosruvio operacija. Mums prieinamomis operacijų metodikomis gauname gerus aneurizmų gydymo rezultatus. Reikšminiai žodžiai: vidinė miego arterija, aneurizma, vidinės miego arterijos perrišimas, ekstraintrakranijinio nuosruvio operacija Results of treatment of internal carotid artery aneurysms Egidijus Barkauskas, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, Gytis ŠustickasVilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: egidijus.barkauskas@mf.vu.lt Background/objective The causes of development of big and giant aneurysms of internal carotid artery are described in this paper. Differently from other papers, the intracranial and extracranial aneurysms are analyzed together in this article. Various diagnostic and treatment procedures, including ligation of internal carotid artery in the neck, are described. The main purpose of this paper is to describe and evaluate the results of operations of giant aneurysms of the internal carotid artery performed at Vilnius Neurovascular Surgery Center as well as to show the effectiveness of these operations and the methods of performing these procedures. Patients and methods Twelve patients were investigated and operated on for internal carotid artery aneurysm during a 35-year period. The age of patients was between 42 and 80 years. Four patients were operated on for big and giant intracranial aneurysms, 7 for extracranial internal carotid artery aneurysms and 1 for external carotid artery aneurysm. As big aneurysms were interpreted intracranial aneurysms with the internal diameter exceeding 3 mm and extracranial aneurysms exceeding in diameter the normal lumen of the internal carotid artery 3–4 times or more. Different methods of surgical treatment are analyzed; special attention is paid to exclusion and resection of the aneurysm as well as to the restoration of blood flow to the brain. Results Twelve patients were operated on in our center for aneurysm of the internal carotid artery. There were no deaths and strokes. Two patients had light hemiparesis after the induced thrombosis of the intracranial aneurysm. Both of them had it prior to the operation; one of them after the attempted unsuccessful balloon occlusion of the aneurysm. Three patients have had severe headache irradiating into the orbit before treatment. After the operation the headache disappeared. All patients were discharged from the hospital. Conclusions The modern diagnostic equipment allows to diagnose most of the intracranial and ectracranial internal carotid artery aneurysms before they rupture. Different methods can be applied for the treatment of these aneurysms. The extra-intracranial shunting procedure can be used as an alternative revascularization method in cases when direct blood flow to the brain cannot be restored and collateral brain blood flow is insufficient. Good results of surgical treatment of internal carotid artery aneurysms were achieved using the techniques described in this article. Keywords: internal carotid artery aneurysm, ligation of the internal carotid artery, extra-intracranial shunting operation

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Kala, Zdeněk, Libor Puklický, Abayomi Omishore, Marcela Karmazínová, and Jindřich Melcher. "STABILITY PROBLEMS OF STEEL‐CONCRETE MEMBERS COMPOSED OF HIGH‐STRENGTH MATERIALS." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 16, no. 3 (September 30, 2010): 352–62. http://dx.doi.org/10.3846/jcem.2010.40.

Full text

Abstract:

The presented paper deals with the stochastic analysis of the ultimate limit states of steel‐concrete building members. The load carrying capacity of steel‐concrete columns, comprising of steel profiles encased in high strength concrete, in compression is analyzed. The first part of the paper lists assumptions for the determination of the theoretical load carrying capacity of the column. Principles of elasticity and plasticity are used to determine stresses in the concrete and steel sections. Statistical characteristics of input material and geometrical imperfections are listed. Results of the theoretical analysis are then compared with results of experimental research. Statistical characteristics of obtained results of the theoretical analysis were verified using statistical characteristics obtained from experimental research. Numerical simulation LHS and Monte Carlo methods, which take into account the influences of variability of input imperfections, were employed. The influence of the utilization of the plastic reserve in the determination of the load carrying capacity of the analysed strut is shown. The influence of the initial geometric imperfections of initial strut curvature on the load carrying capacity is also presented. Santrauka Straipsnyje pateikta plienbetonio pastatu elementu didžiausiu ribiniu būkliu stochastine analize, analizuojama plienbetonio kolonu, sudarytu iš plieniniu profiliuočiu, padengtu didelio stiprio betonu, laikomoji galia gniuždant. Pirmoje straipsnio dalyje išvardytos kolonos teorines laikomosios galios nustatymo prielaidos. Tamprumo ir plastiškumo principai taikyti itempiams betono ir plieno skerspjūviuose nustatyti. Nustatytos medžiagu ir geometriniu defektu statistines charakteristikos, teorines analizes rezultatai palyginti su eksperimentiniu tyrimu rezultatais. Teorines analizes metu gautu rezultatu statistines charakteristikos patikrintos taikant iš eksperimentiniu tyrimu gautus statistinius rodiklius. Pritaikytas skaitinis modeliavimas LHS ir Monte Karlo metodais, kurie ivertina pradiniu defektu kintamumo itaka. Parodyta plastiškumo atsargos naudojimo itaka, nustatant analizuojamojo statramsčio laikomaja galia, pateikta pradinio statramsčio išlinkio pirminiu geometriniu defektu itaka laikomajai galiai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Inčiūra, Donatas, Rimantas Benetis, and Šarūnas Kinduris. "Vienmomenčių kaklo ir širdies kraujagyslių operacijų ankstyvieji ir vėlyvieji rezultatai." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2199.

Full text

Abstract:

Donatas Inčiūra1, Rimantas Benetis1,2, Šarūnas Kinduris1,31 Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas2 Kardiologijos institutas, Sukilėlių g. 17, LT-50009 Kaunas3 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas,Eivenių g. 4, LT-50009 KaunasEl paštas: inciura@takas.lt Įvadas / tikslas Nustatyti vienmomenčių vainikinių jungčių suformavimo ir miego arterijų endarterektomijų operacijų įtaką bendriems pooperaciniams rezultatams, ligonių išgyvenamumui ir vėlyvam insultui lyginant su izoliuotomis miokardo revaskulizacijos operacijomis. Ligoniai ir metodai KMUK Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikoje per pastaruosius penkerius metus atliktos 49 vienmomentės miokardo revaskulizacijos ir miego arterijų endarterektomijų operacijos. Rezultatai Palyginti su izoliuotų miokardo revaskulizacijos operacijų grupe, kompleksinės miego arterijų pažeidimo grupės ligoniai buvo vyresni (atitinkamai 69,9 m. (6,54) ir 65,46 m. (9,60), p < 0,01), daugiau jų sirgo cukriniu diabetu (16 (32,7%) ir 14 (16,7%), p < 0,05) ir periferinių kraujagyslių ateroskleroze (16 (32,7%) ir 8 (9,5%), p < 0,01). Vienmomenčių operacijų trukmė (254,39 (76,21) min. ir 217,50 min. (65,66), p < 0,01) ir kompleksiškai operuotų ligonių hospitalizacijos laikas (34,98 paros (14,78) ir 26,79 paros (15,37), p < 0,01) buvo ilgesni. Nors kompleksiškai operuotiems ligoniams nustatyti reikšmingi operacinės rizikos veiksniai, kompleksinės miego arterijų pažeidimo grupės ligonių pooperacinių komplikacijų dažnis ir mirštamumas reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės miokardo revaskulizacijos operacijų grupės. Vienmomentiškai operuotų ligonių išgyvenamumo ir vėlyvo insulto tikimybė nesiskiria nuo izoliuotų miokardo revaskulizacijos operacijų stebėjimo laikotarpiu iki 62 mėnesių. Išvados Kompleksinės išeminės širdies ligos ir kaklo kraujagyslių vienmomentės operacijos rezultatai nesiskiria nuo izoliuotos miokardo revaskulizacijos operacijų rezultatų, todėl atlikti jas vienmomentiškai yra saugu. Pagrindiniai žodžiai: išeminė širdies liga, miego arterijų pažeidimas, kompleksinės operacijos Early and late clinical outcomes of simultaneous coronary and carotid artery operations Donatas Inčiūra1, Rimantas Benetis1,2, Šarūnas Kinduris1,31 Kaunas University of Medicine Hospital, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania2 Institute of Cardiology, Sukilėlių str. 17, LT-50009 Kaunas, Lithuania3 Institute for Biomedical Research, Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: inciura@takas.lt Background / objective The optimal management of patients with significant carotid and coronary artery disease remains controversial. The aim of the study was to compare the early and late clinical outcomes of simultaneous coronary and carotid artery operations versus isolated coronary artery bypass grafting operations. Patients and methods From 2000 through 2005, 45 patients underwent simultaneous carotid endarterectomy following coronary artery bypass grafting. Results Patients that underwent simultaneous operations were older (69.9 y. (6.54) vs. 65.46 y. (9.60), p < 0.01), had more diabetes mellitus (16 (32.7%) vs. 14 (16.7%.), p < 0.05) and peripheral artery disease (16 (32.7%) vs. 8 (9.5%), p < 0.01). Duration of combined operations (254.39 (76.21) min vs. 217.50 min (65.66), p < 0.01) and hospitalization (34.98 days (14.78) vs. 26.79 days (15.37), p < 0.01) was longer in the simultaneous group. The frequency of postoperative complications and mortality in the carotid artery group did not reliably differ as compared with the control group. In the combined carotid artery group, the survival and late stroke probability did not differ as compared with the control isolated coronary artery bypass grafting group in the follow-up period (62 months). Conclusions Simultaneous carotid endarterectomy and coronary artery bypass grafting operations resulted in a low perioperative mortality and morbidity rates in high-risk patients and are safe to be performed on patients with concomitant carotid artery disease. Key words: ischemic heart disease, carotid artery stenosis, simultaneous operation

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Gradauskas, Paulius, and Romaldas Rubikas. "Galimybės nustatyti stemplės vėžio išplitimą prieš operaciją." Lietuvos chirurgija 3, no. 1 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.1.2327.

Full text

Abstract:

Paulius Gradauskas, Romaldas RubikasKauno medicinos universiteto Torakalinės chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 KaunasEl paštas: torchir@takas.lt Įvadas / tikslas Operacinį stemplės vėžio gydymą galima planuoti tik jeigu tikimasi atlikti R0 rezekciją. Tyrimo tikslas – įvertinti priešoperacinių paciento tyrimų galimybes nustatyti stemplės vėžio klinikinę stadiją (cTNM). Ligoniai ir metodai Perspektyviuoju būdu analizuoti 62 pacientų, kuriems dėl vėžio buvo atliktos stemplės rezekcijos ir dviejų arba trijų laukų limfadenektomijos, duomenys. Klinikinė stadija (cTNM) buvo nustatyta atlikus ezofagoskopiją, rentgenokontrastinį stemplės tyrimą, kaklo ir pilvo ultragarsinį tyrimą ir kaklo, krūtinės bei pilvo viršutinio aukšto kompiuterinę tomografiją. Šio kompleksinio klinikinio ištyrimo rezultatai lyginami su patologine ligos stadija (pTNM), nustatyta patologiniu morfologiniu pašalintų organų komplekso tyrimu. Rezultatai Priešoperacinio tyrimo jautrumas, specifiškumas ir bendras tikslumas buvo atitinkamai 22,2%, 96,2% ir 85,5% vertinant vietinį; 41,7%, 80,8% ir 58,1% vertinant sritinį; 33,3%, 98,2% ir 91,9% vertinant tolimą naviko išplitimą. Išvada Klinikiniu tyrimu pakankamai tiksliai įvertinamos tolimos stemplės vėžio metastazės, tačiau tiek lokalus, tiek sritinis naviko išplitimas – nepakankamai. Reikšminiai žodžiai: stemplės vėžys, naviko stadija, diagnostika, kompiuterinė tomografija, stemplės rentgenokontrastinis tyrimas Possibilities of preoperative staging of esophageal cancer Paulius Gradauskas, Romaldas RubikasClinic of Thoracic Surgery, Kaunas University of Medicine,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: torchir@takas.lt Background / objective Only in case of performing R0 esophageal resection it is reasonable to plan surgical treatment of esophageal cancer. The aim of this study was to evaluate the possibilities of preoperative noninvasive staging of esophageal carcinoma. Patients and methods Sixty-two patients were examined prospectively before esophageal resection with 2-field or 3-field lymphadenectomy performed due to cancer. The investigation consisted of esophagoscopy, barium swallow, cervical and abdominal ultrasonography, cervical, chest and upper abdominal computed tomography. The clinical stage (cTNM) was compared to pathomorphological one (pTNM). Results The sensitivity and specificity of preoperative assessment were, respectively, 22.6 and 96.2 percent in T staging; 41.7 and 80.8 percent in N staging; and 33.3 and 98.2 percent in M staging. Conclusion The accuracy of the preoperative staging of esophageal carcinoma is sufficient in M staging, but too low in T and N staging. Keywords: esophageal carcinoma, preoperative staging, computed tomography, barium swallow, diagnostics

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Stukas, Rimantas, Aušra Beržanskytė, Valerij Dobrovolskij, Lina Ignatavičiūtė, and Ernestas Jasaitis. "NARKOTIKŲ VARTOTOJŲ MIRTINGUMAS LIETUVOJE (KOHORTINIS TYRIMAS)." Health Sciences 31, no. 4 (July 1, 2021): 5–10. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.112.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų mirtingumą Lietuvoje ir išanalizuoti mirčių priežastis. Medžiaga ir tyrimo metodai. Atliktas perspektyvinis kohortinis tyrimas (angl. prospective study). Tyrimo tikslinė grupė – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie 2017 m. kreipėsi į Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, kai vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Tyrimo duomenų šaltiniai: Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (e. sveikata). Papildomas duomenų apie asmenų narkotikų vartojimą šaltinis – asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, kai vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, stebėsenos informacinė sistema. Tyrimo rezultatų standartizavimo procedūrai atlikti naudojama kontrolinė kohorta – Europos standartinė populiacija. Rezultatai ir išvados. Kohortinio narkotikų vartotojų Lietuvoje mirtingumo tyrimo tiriamąją populiaciją sudarė 231 asmuo, iš jų 179 vyrai ir 52 moterys. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2020 m.) analizuota 14 tyrimo dalyvių mirčių atvejų: devyni atvejai vyrų ir penki moterų. Tai sudarė 6,1 proc. visų įtrauktų į tyrimą dalyvių – 5,0 proc. visų įtrauktų vyrų ir 9,6 proc. įtrauktų moterų, santykis 1,9 karto. Daugiausia mirusių tiriamųjų (9 asm., 64 proc.) buvo registruoti dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus. Bendras mirusiųjų amžiaus vidurkis – 36,4 metų, vyrų – 38,2 metų, moterų – 33,2 metų (palyginimui vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2019 m. buvo 71,5 metų, o moterų – 81 metai). Per visą tyrimo laikotarpį Lietuvos tirtos kohortos mirtingumas buvo 19,7/1000 asm. Standartizavus pagal amžių, standartu imant Europos populiaciją, mirtingumas 21,9/1000 asmens metų, vyrų – 13,3/1000 asmens metų, moterų 30,5/1000 asmens metų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Noorzaei, Jamaloddin, Aeid A. Abdulrazeg, Mohamed Saleh Jaafar, and Omid Kohnehpooshi. "NON-LINEAR ANALYSIS OF AN INTEGRAL BRIDGE." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 16, no. 3 (September 30, 2010): 387–94. http://dx.doi.org/10.3846/jcem.2010.44.

Full text

Abstract:

This study describes the implementation of a 2‐D finite element model of an integral abutment bridge (IAB) system which explicitly incorporates the nonlinear soil response. The superstructure members have been represented by means of three‐node isoparametric beam elements with three degrees of freedom per node. The soil mass is idealized by eight node isoperimetric quadrilateral element at near field and five node isoparametric infinite element to simulate the far field behavior of the soil media. The non‐linearity of the soil mass has been represented by using the Duncan and Chang hyperbolic model. The applicability of this model was demonstrated by analyzing a single span IAB. This study has shown that the soil nonlinearity has significant effect on the response of the structure, where the displacement that have been obtained on basis of nonlinear analysis is 1.5–2.0 times higher than that obtained from linear analysis. The stress magnitudes in the nonlinear analysis are also higher where in some point the difference reached almost 3 times. Santrauka Straipsnyje aprašoma, kaip taikomas 2‐D baigtiniu elementu metodas tilto sistemai su integraliniais ramtais analizuoti, apimant ir netiesine grunto elgsena. Antžemines tilto dalies laikantieji elementai modeliuojami taikant triju mazgu izoparametrinius strypinius elementus su trimis laisves laipsniais kiekviename mazge. Grunto masyvui modeliuoti taikomi aštuoniu mazgu izoparametriniai ketursieniai elementai arti tilto esančioje aplinkoje ir penkiu mazgu izoparametriniai begaliniai elementai, imituojantys grunto terpes elgsena nuo tilto nutolusiose srityse. Grunto masyvo elgsenos netiesiškumas ivertinamas Duncan ir Chang hiperboliniu modeliu. Jo tinkamumas aiškinamas analizuojant vieno tarpatramio integralini tilta. Atlikti tyrimai parode, kad grunto savybiu netiesiškumas turi didele itaka tilto konstrukciju elgsenai. Tilto poslinkiai, nustatyti taikant netiesine analize, yra 1,5–2,0 karto didesni už poslinkius, nustatytus taikant tiesine analize. Atlikus netiesine analize nustatyti itempiai taip pat yra didesni, o kai kuriais atvejais skirtumas siekia beveik tris kartus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Šustickas, Gytis, Jurgita Ušinskienė, Gintaras Migauskas, Ugnius Kšanas, Robertas Kvaščevičius, Saulius Širšinaitis, Jolita Gaidelienė, and Virginija Gaigalaitė. "Galvos smegenų arterijų aneurizmų maišo ir kaklo santykio klinikinė reikšmė." Lietuvos chirurgija 5, no. 1 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.1.2245.

Full text

Abstract:

Gytis Šustickas1, Jurgita Ušinskienė2, Gintaras Migauskas1, Ugnius Kšanas1, Robertas Kvaščevičius1, Saulius Širšinaitis1, Jolita Gaidelienė3, Virginija Gaigalaitė11 Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikaŠiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir radiologijos klinika,Santariškių g. 12, LT-08661 Vilnius3 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anesteziologijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: gytis.sustickas@gmail.com Įvadas / tikslas Sparčiai tobulėjančios kompiuterinės technologijos, gerėjanti galvos smegenų kraujagyslių diagnostika iškėlė naują problemą gydytojams: kaip elgtis su neplyšusia galvos smegenų arterijos aneurizma (GSAA). Jos plyšimo rizikos įvertinimas, prognozinių veiksnių paieška sukėlė naują bangą pasaulinėje neurochirurgijoje ir neuroradiologijoje. Greitai ateis diena, kai kas dvidešimtam pasaulio gyventojui turėsime paaiškinti, koks optimalus jam diagnozuotos galvos smegenų arterijos aneurizmos gydymas. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas – įvertinti aneurizmos maišo ir kaklo santykio klinikinę reikšmę prognozuojant galimą aneurizmos plyšimą. Ligoniai ir metodai Prospektyviai ištirti visi 265 pacientai, 2000–2006 metais VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos ir Reanimacijos skyriuose gydyti nuo galvos smegenų arterijos maišelinės aneurizmos. 23 pacientams diagnozuota neplyšusi, 242 pacientams – plyšusi aneurizma. Šioje grupėje 36 pacientams aneurizma plyšo pakartotinai. Pacientai suskirstyti į tris grupes: neplyšusių (n = 23), plyšusių pirmą kartą (n = 206) ir plyšusių pakartotinai (n = 36) aneurizmų. Atlikti visų maišelinių aneurizmų maišo ir kaklo matavimai, įvertinta aneurizmos lokalizacija, paciento amžius, atlikta statistinė analizė. Verpstinės ir gigantinės aneurizmos į tyrimą neįtrauktos. Rezultatai Galvos smegenų arterijos maišelinės aneurizmos maišo ir kaklo santykis (MKS) statistiškai reikšmingai skyrėsi visose trijose pacientų grupėse: neplyšusių MKS 1,83 ± 0,2 (p < 0,01), plyšusių pirmą kartą – 2,36 ± 0,05 (p < 0,01) ir plyšusių pakartotinai – 3,1 ± 0,08 (p < 0,01). Didėjant MKS, labai daugėjo plyšusių aneurizmų, kad ir kokia būtų aneurizmos lokalizacija. Pats aneurizmos maišo dydis nebuvo toks reikšmingas tirtiems pacientams. Aneurizmos kaklas didesnis greitos kraujotakos arterijose (3,45 ± 0,17 mm), palyginti su lėtos kraujotakos jungiančiosiose arterijose (3,01 ± 0,07 mm; p < 0,05). Išvados Gauti statistiškai reikšmingi MKS duomenys į klinikinę praktiką mums leidžia įtraukti dar vieną labai svarbų GSAA parametrą, kuris gali būti papildomas veiksnys sprendžiant dėl neplyšusios besimptomės aneurizmos gydymo taktikos. Taip pat šis parametras gali būti naudingas numatant plyšusios GSAA aktyvaus gydymo terminus. Pagrindiniai žodžiai: maišo ir kaklo santykis, aneurizmos plyšimo rizika, neplyšusi aneurizma, plyšusi aneurizma, subarachnoidinė hemoragija Clinical significance of cerebral arterial aneurysm dome / neck ratio Gytis Šustickas1, Jurgita Ušinskienė2, Gintaras Migauskas1, Ugnius Kšanas1, Robertas Kvaščevičius1, Saulius Širšinaitis1, Jolita Gaidelienė3, Virginija Gaigalaitė11 Vilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery,Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Clinic of Pulmonology and Radiology3 Vilnius University Emergency Hospital, Department of Anaesthesiology,Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: gytis.sustickas@gmail.com Background / objective The present prospective study was undertaken to assess the reliability of the aspect ratio (i.e. aneurysm deph to aneurysm neck width) for predicting aneurysm rupture. Unruptured aneurysm, ruptured aneurysm and rebleeded aneurysm patient groups are compared. Aneurysm size, site, patient age and gender also are taken into account. Patients and methods Intraoperative measurements were made of consecutive patients with 265 aneurysms in three patient groups admitted between 2000 and 2006 to Department of Neurosurgery, Vilnius University Emergency Hospital. 23 unruptured aneurysms, 206 ruptured and 36 which rebled where included into the study. Giant and fusiform aneurysms were excuded from the study. Results Aspect ratio was 1.83 ± 0.2 (p < 0.01) for unruptured aneurysms, 2.36 ± 0.05 (p < 0.01) for ruptured and 3.1 ± 0.08 (p < 0.01) which rebled. Aneurysm size has not to be found significant factor for aneurysm rupture in our study. Aneurysm neck was wider on high flow arteries (i.g., MCA and ICA) to compare with low flow arteries (i.g., ACom and PCom) respectively 3.45 ± 0.17 mm and 3.01 ± 0.07 mm (p < 0.05). Conclusion The aspect ratio was found to be a statistically significant important index to calculate for predicting aneurysm rupture. Key words: aspect ratio, dome/neck ratio, aneurysm size, risk of aneurysm rupture, unruptured aneurysm, ruptured aneurysm, subarachnoid hemorrhage

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Strukčinskaitė, Vaiva, Skaistė Trijonytė, Birutė Strukčinskienė, Neringa Strazdienė, Aurelija Šidlauskienė, and Sigitas Griškonis. "ANTSVORIO TURINČIŲ IR NUTUKIMU SERGANČIŲ VAIKŲ LAIKYSENA ANKSTYVOJOJE PAAUGLYSTĖJE." Health Sciences 29, no. 5 (November 12, 2019): 11–18. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.073.

Full text

Abstract:

Viena didžiausių pastarojo šimtmečio visuomenės sveikatos problemų – sparčiai didėjantis antsvorio turinčių ir nutukimu sergančių paauglių skaičius. Ankstyvosios paauglystės laikotarpiu (10–14 m.) paauglių populiacijoje kyla vis daugiau sveikatos problemų, susijusių su svorio didėjimu. Antsvoris ir nutukimas yra vieni iš pagrindinių rizikos veiksnių, kurie gali sukelti laikysenos, ortopedines, judamojo-atramos aparato problemas ateityje. Straipsnyje vertinama antsvorio turinčių ir nutukimu sergančių vaikų laikysena ankstyvojoje paauglystėje. Tyrimas atliktas 2018–2019 metais. Jame dalyvavo 20 antsvorio turinčių ar nutukimu sergančių 10–14 metų paauglių. Atlikti tiriamųjų antropometriniai matavimai, remiantis DIERS 3D diagnostiniu tyrimo metodu, vertinti paauglių stuburo parametrai sagitalinėje, frontalinėje ir horizontaliojoje plokštumose, taikytas W. W. K. Hoeger vizualinis laikysenos vertinimo testas, naudoti matematinės statistikos metodai. Vertinant tiek mergaičių, tiek berniukų grupes, buvo nustatytas labai aukštas procentinis kūno riebalų lygis, o skeletinių raumenų procentas paauglių organizme buvo mažas. Apskritai, kuo didesnis buvo tiriamųjų kūno masės indekso (KMI) rodiklis, tuo skeletinių raumenų procentas paauglių organizme buvo mažesnis. Be to, kuo buvo didesnis tiriamųjų kūno riebalų kiekio procentas, tuo procentinis skeletinių raumenų kiekis paauglių organizme nustatytas statistiškai reikšmingai mažesnis. Paauglių, turinčių antsvorio ir sergančių nutukimu, kifozinio ir lordozinio kampų, dubens pasisukimo rezultatai viršijo normas ir atitiko skoliozinės laikysenos rodiklius. Berniukų laikysena, nustatyta taikant W. W. Hoeger vizualinį vertinimo metodą, kaklo ir viršutinėje stuburo dalyje buvo statistiškai reikšmingai prastesnė nei mergaičių (p < 0,05). Nustatyta statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tarp tiriamųjų dubens pasisukimo laipsnio ir laikysenos vertinimo: kuo mažesnis paauglių dubens pasisukimo laipsnis, tuo geresnis laikysenos vertinimas pagal W. W. Hoeger skalę (p < 0,05).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Rauluševičienė, Raimonda, Margarita Drozdova-Statkevičienė, Kristina Ramanauskienė, and Ieva Račaitė. "VEIDO MANKŠTOS POVEIKIS BRANDAUS AMŽIAUS MOTERŲ VEIDO ODOS PARAMETRAMS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 74–78. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.040.

Full text

Abstract:

Senatviniai pokyčiai labiausiai pastebimi veide, apima minkštuosius audinius ir juos palaikančias kaulines struktūras. Pagrindiniai sukeliantys veiksniai yra gravitacijos jėga, minkštųjų veido audinių senėjimo procesai, kaulinio audinio remodeliacija, veido raumenų aktyvumas, stomatognatinės sistemos pokyčiai ir ultravioletinių spindulių poveikis. Senėjimo požymiai pirmiausiai pasireiškia nasolabialinėje srityje, trumpėja viršutinės lūpos keliamieji ir viršutinės lūpos kampo keliamieji raumenys, skruostų raumenys, mažėja skruostų zonos riebalinis audinys. Teigiama, kad atliekant veido mankštą, galima koreguoti vertikalias raukšles virš viršutinės lūpos, stiprinant lūpos žiedinio raumens vidurinę dalį, treniruojant didįjį skruostų raumenį galima sumažinti nosies-lūpų raukšlės gylį, pagerinti medžiagų apykaitą, audinių regeneraciją bei kraujotakos ir limfotakos cirkuliaciją. Šio tyrimo tikslas – įvertinti veido mankštos poveikį brandaus amžiaus moterų veido odos parametrams. Metodai. Tyrimui buvo atrinktos trys 45-60 metų moterys. Veido odos būklė buvo vertinama prieš mankštos kursą ir po jo, naudojant diagnostinį aparatą A-ONE Smart. Vertinimo ataskaitoje pateikiami rezultatai apie raukšles, drėgmę, poras, pigmentaciją, sebumą, elastingumą, odos spalvą, odos temperatūrą. Veido mankštos programa susidėjo iš aštuonių savaičių kurso, kurį sudarė du etapai: 1) paruošiamieji pratimai veido ir kaklo raumenų apšilimui ir atpalaidavimui; 2) pratimų programa veido ovalo raumenų stiprinimui ir atpalaidavimui. Rezultatai. Bendrasis veido raukšlės gylio parametras keitėsi visų trijų tyrimo dalyvių, tačiau didžiausi pokyčiai (55,07 proc.) pastebėti antrosios tyrimo dalyvės. Nagrinėjant atskirų veido zonų raukšlių gylio parametrus nustatyta, kad visoms tiriamosioms labiausiai mažėjo kaktos srities raukšlių gylis, buvo stebima ir kitų raukšlių mažėjimo tendencija. Išvados. Aštuonių savaičių veido mankštos programa padeda sumažinti veido odos raukšlių gylį ir pagerinti brandaus amžiaus moterų odos būklę. Aštuonių savaičių veido mankštos programa efektyviausia mažinti kaktos srities raukšles.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Prokopčiuk, Nina, Danutė Marčiulionienė, Tatjana Nedveckaitė, and Vitoldas Filistovičius. "EVALUATION OF EXPOSURE OF LAKE DRŪKŠIAI BIOTA REFERENCE ORGANISMS USING PROBABILISTIC METHODS DRŪKŠIŲ EŽERO BIOTOS TESTINIŲ ORGANIZMŲ APŠVITOS VERTINIMAS TAIKANT TIKIMYBINIUS METODUS / ОПРЕДЕЛЕНИЕ МОЩНОСТИ ДОЗЫ ОБЛУЧЕНИЯ РЕФЕРЕНТНЫХ ВИДОВ ОРГАНИЗМОВ ОЗЕРА ДРУКШЯЙ С ИСПОЛЬЗОВАНИЕМ ВЕРОЯТНОСТНЫХ МЕТОДОВ." Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 20, no. 1 (March 8, 2012): 42–48. http://dx.doi.org/10.3846/16486897.2012.657775.

Full text

Abstract:

External, internal and total exposure dose rates received by freshwater biota reference organisms of Ignalina NPP cooling basin Lake Drūkšiai were evaluated by applying ERICA computer code and probabilistic methods. These investigations were based on measurements of radionuclide activity in bottom sediments and water of Lake Drūkšiai (mean values, standard deviations, minimal and maximal values), and ecotoxicologic investigation data published during 1989–2003. The dose rate distributions for every investigated radionuclide and reference organism (average, minimum and maximum dose rate values, 5 and 95 order percentiles) were estimated. In the case of technogenic radionuclides originating from Ignalina NPP, the total dose rate values for Lake Drūkšiai reference organisms do not exceed the maximum permissible dose rate of 10 µGy h−1, which is currently recommended for technogenic radionuclides in the European Union. Due to the ionising radiation of natural radionuclides, the exposure dose rate of reference organisms is much larger if compared with technogenic ones. The largest exposure dose rate caused by 238U amounts to 7.2 µGy h−1 for insect larvae, and 41.8× µGy h−1 — for vascular plants. Santrauka Straipsnyje nagrinėjama Drūkšių ežero hidrobiontų (testinių organizmų) apšvitos dozės galia (µGy h−1), kuriai vertinti taikant tikimybinius metodus, naudota įteisinta Europos Sąjungoje ERICA kompiuterinė programa. Skaičiavimams naudoti radionuklidų aktyvumo koncentracijų Drūkšių ežero dugno nuosėdose ir vandenyje 1989–2003 m. matavimų duomenys (vidutinės reikšmės, standartiniai nuokrypiai, mažiausios ir didžiausios reikšmės). Taikant tikimybinius metodus (Monte Karlo modeliavimą) kiekvienam testiniam organizmui ir radionuklidui įvertintas dozės galios pasiskirstymas, vidutinė, mažiausia ir didžiausia apšvitos vertės bei 5 ir 95 eilių procentilės. Nustatyta, kad technogeninių radionuklidų atveju Drukšių ežero testinių organizmų apšvitos bendrosios dozės galios vertės (95% pasikliautinumo dydis) yra mažesnės užiuo metu technogeniniams radionuklidams Europos Sąjungoje rekomenduojamas didžiausias galimas 10 µGy h−1 dozės galios vertes. Testinių organizmuogon; apšvitos dozės galia dėl gamtinių radionuklidų poveikio yra kur kas didesnė nei dėl technogeninių. Pažymėtina, kad gamtinių radionuklidų atveju didžiausia apšvitos dozės galia yra nulemta 238U, pavyzdžiui, vabzdžių lervoms apšvita siekia 7,20×100 µGy h−1, induotiesiems vandens augalams −4,18×10+1 µGy h−1. Резюме С помощъю компьютерной программы ERICA и использованием вероятностных методов исследована мощность дозы облучения гидробионтов в озере Друкшяй. Для расчетов использованы измерения концентрации активности радионуклидов в воде и донных отложениях озера Друкшяй (среднее значение и стандартное отклонение; минимальные и максимальные значения) путём анализа литературных данных за 1989–2003 гг. С использованиемвероятностных методов (метод Monte Carlo) подсчитаны распределения мощности дозы от каждого заданногорадионуклида со средним, минимальным и максимальным значениями, рассчитаны 5й и 95й перцентили.Установлено, что в случае техногенных радионуклидов суммарная мощность дозы облучения гидробионтов (запределами 95го перцентиля) не превышает максимальной нормы облучения в 10 µGy h−1, которая рекомендованаЕвропейским Союзом как максимально возможная в случае техногенных радионуклидов. Мощность дозы облучения референтных видов организмов от природных радионуклидов значительно выше, чем от техногенных.Максимальная мощность дозы облучения в случае природных радионуклидов вызвана 238U, например, 7,20×10µGy h−1 для личинок насекомых, 4,18×10+1 µGy h−1 для водных сосудистых растений

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Rusteikienė, Donata Antanina, Rima Žemaitaitienė, and Antanas Norvaišis. "Ūminio anorektinio pūlinio (paraproktito) gydymas: 10 metų patirtis." Lietuvos chirurgija 1, no. 3 (January 1, 2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.3.2408.

Full text

Abstract:

Donata Antanina Rusteikienė, Rima Žemaitaitienė, Antanas NorvaišisVilniaus miesto universitetinės ligoninės Chirurgijos klinika,Antakalnio g. 57, LT-2040 VilniusEl paštas: zemrima@takas.lt Įvadas / tikslas Anorektinis pūlinys (paraproktitas) – dažna ūminė proktologinė liga, tačiau į klausimą, ar pūlinio pagrindą sudaranti fistulė turi būti likviduojama iš karto atveriant pūlinį, vienareikšmio atsakymo nėra. Mūsų darbo tikslas – pasidalyti ūminio anorektinio pūlinio gydymo patirtimi. Ligoniai ir metodai Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje 1992–2002 m. buvo operuoti 852 ligoniai nuo ūminių anorektinių pūlinių, iš jų 56 (6,6%) – nuo anorektinių pūlinių recidyvų. Poodiniai anorektiniai pūliniai diagnozuoti 579 (68,0%), ischiorektiniai – 243 (28,5%), pelviorektiniai – 14 (1,6%), retrorektiniai – 16 (1,9%) ligonių. 454 (53,3%) ligoniams nustatytas pūlinio ryšys su užpakaline išangės kanalo kripta, 392 (46,0%) – su priekine. Šešiems ligoniams (0,7%) pūlinys buvo išplitęs abiejuose ischiorektiniuose tarpuose, todėl patikslinti pūlinio padėtį buvo neįmanoma. Mūsų operacijos metodas susideda iš incizijos, pūlinio drenavimo, vidinės fistulės angos identifikavimo. Transsfinkterinių ir ekstrasfinkterinių fistulių atvejais naudojame pjaunamąją ligatūrą, kuri, išsivalius žaizdai, palaipsniui veržiama iki išsipjovimo per sfinkterį ar jo dalį. Už ligatūros vykstantis randėjimas sulipdo jau perpjautas sfinkterio skaidulas, neleidžia susidaryti jo defektui. Pagal santykį su išangės sfinkteriais intersfinkterinės fistulės buvo 299 (35,1%), transsfinkterinės – 383 (44,9%), ekstrasfinkterinės – 86 (10,1 %) atvejais. Vidinė anga nerasta 84 (9,9%) atvejais. 1992–1995 m. operacijos ligatūriniu metodu sudarė 25,7%, 1999–2000 m. – 46,7%, 2001–2002 m. – 58,5% visų minėtais laikotarpiais atliktų ūminio anorektinio pūlinio operacijų. Dviem ligoniams, kuriems buvo ischiorektiniai pūliniai su plačiais nekrozės plotais tiesiosios žarnos sienelėje, virš analinio kanalo buvo suformuotos kolostomos. Rezultatai 40 (4,7%) ligonių dėl flegmonų, plintančių į gretimas sritis, buvo dar kartą operuoti tos pačios hospitalizacijos metu. Dviem ligoniams dėl likusių plačių paviršinių defektų, išsivalius žaizdoms tarpvietėje, šlaunų srityse buvo atliktas odos persodinimas. Mirė 6 ligoniai (4 iš jų buvo pelviorektinis pūlinys). Mirštamumas – 0,7%. Išvados 1. Radikali ūminio anorektinio pūlinio operacija likviduojant fistulę iki minimumo sumažina atkryčių skaičių. 2. Mūsų chirurgijos klinikos metodu ūminį anorektinį pūlinį rekomenduotume operuoti gydytojams koloproktologams. 3. Spinalinė nejautra yra tinkama ūminio anorektinio pūlinio operacijai. Prasminiai žodžiai: anorektinis pūlinys, paraproktitas. Treatment of acute anorectal abscess (paraproctitis) – 10 years of experience Donata Antanina Rusteikienė, Rima Žemaitaitienė, Antanas Norvaišis Background / objective Anal abscess is a frequent acute proctological disorder, and whether the underlying fistula should be treated at the same time when the abscess is drained remains controversial. Our purpose is to describe our experience in treatment of acute anorectal abscess. Patients and methods At the Vilnius University City Hospital from 1992 to 2002 852 patients with anorectal abscesses were operated on. Of them, 56 (6.6%) had undergone previous abscess surgery. The following forms of anorectal abscesses were diagnosed: subcutaneous – 579 (68.0%), ischiorectal – 243 (28.5%), pelviorectal – 14 (1.6%), retrorectal – 16 (1.9%). There were 454 (53.3%) posterior, 392 (46.0%) anterior and 6 (0.7%) circular anorectal abscesses. Our method includes incision, drainage of abscess and identification of internal fistulous opening. Transsphincteric and extrasphincteric fistulae are treated with silk ligature. Silk ligature is tightened to slowly cut through the sphincter, while scarring behind it prevents significant separation of the sphincter muscle. Fistulous ways were intersphincteric in 299 (35.1%), transsphincteric in 383 (44.9%), and extrasphincteric in 86 (10.1%) cases. In 84 (9. 9%) patients internal opening was not found. In 1992–1995 we used silk ligature in 25.7%, in 1999–2000 in 46.7%, and in 2001–2002 in 58.5% of patients operated on. Colostomy was performed for two patients with ischiorectal abscess with wide rectum necrosis above the anal canal. Results 40 (4.7%) patients were reoperated for spreading phlegmon. For two patients dermatoplasty was performed after necrectomies. Six patients died after the operations because of thromboembolic and septic complications. Conclusions 1. Radical operation of anorectal abscess and fistula reduces the possibility of recurrent abscess and need for further surgery. 2. Only coloproctologists can use our radical method of anorectal abscess operation in their practice. 3. Spinal anesthesia is enough for operation of acute anorectal abscess. Keywords: anorectal abscess, paraproctitis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Karlo metodas'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles