Log in

Relevant bibliographies by topics / Katecholaminy

Contents

Journal articles
Dissertations / Theses
Book chapters

Academic literature on the topic 'Katecholaminy'

Author: Grafiati

Published: 4 June 2021

Last updated: 25 April 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Katecholaminy.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Journal articles on the topic "Katecholaminy"

1

Janssens, Uwe, and Reimer Riessen. "Inotrope Substanzen beim infarktbedingten kardiogenen Schock." DMW - Deutsche Medizinische Wochenschrift 142, no. 11 (2017): 811–15. http://dx.doi.org/10.1055/s-0043-105224.

Full text

Abstract:

Was ist neu? Therapeutisch eingesetzte Katecholamine Inotrop wirksame Katecholamine und Phosphodiesterase-Hemmer werden zur Behandlung des kardiogenen Schocks eingesetzt. Gerade bei der dominierenden Form des infarktbedingten kardiogenen Schocks ist dies aus pathophysiologischer Sicht jedoch mit großen Risiken verbunden und noch nie für diese Indikation in größeren randomisierten Studien validiert worden. Alternative Levosimendan Aktuelle Leitlinien empfehlen einen vorsichtigen Umgang mit inotropen Substanzen. Adrenalin sollte vermieden werden. Die Gabe des Kalzium-Sensitizers Levosimendan birgt dagegen theoretisch Vorteile. Dies ist aber durch Studiendaten noch nicht ausreichend belegt. Kardioprotektive und Katecholamin-restriktive Therapie Es werden hochwertige Studien benötigt, die eine „kardioprotektive Therapie“ mit einem sehr restriktiven Einsatz von Katecholaminen und perfusionsbasierten Zielparametern mit einem konventionellen Management des kardiogenen Schocks vergleichen.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Jośko - Ochojska, Jadwiga, and Ryszard Brus. "Stress and cancer." Annales Academiae Medicae Silesiensis 74 (September 25, 2020): 166–80. http://dx.doi.org/10.18794/aams/117864.

Full text

Abstract:

Badania naukowe dowiodły, że w czasie stresu wydzielanie hormonów, neuroprzekaźników w mózgu itp. jest zdecydowanie silniejsze i trwa dłużej, zwłaszcza jeśli człowiek jest przekonany, że nie będzie w stanie sprostać wymaganiom sytuacji stresowej, czyli pozostaje w stanie stresu niekontrolowanego. Głównym wskaźnikiem tego stanu jest długo trwający przyrost stężenia hormonów stresu we krwi. Im większe stężenie katecholamin, tym więcej uszkodzeń DNA, więcej komórek ulegających transformacji nowotworowej, większy guz i bardziej zaawansowana choroba. Katecholaminy ponadto zwężają naczynia krwionośne, co przyczynia się do wzrostu ekspresji czynnika VEGF, który zwiększa angiogenezę, wzrost guza i przerzuty nowotworowe. Kortyzol przyczynia się do hamowania układu immunologicznego i zmian w ośrodkowym układzie nerwowym. W stresie niekontrolowanym skróceniu ulegają telomery, które są kolejną przyczyną skrócenia długości życia. Dowiedziono także, że stres i trauma są dziedziczone w kolejnych pokoleniach w mechanizmie dziedziczenia epigenetycznego. Pojawiają się wtedy predyspozycje epigenetyczne do zachorowania na różne nowotwory złośliwe, w tym raka jajnika, żołądka, jelita grubego. W konkretnej sytuacji można jednak przejść ze stresu niekontrolowanego do kontrolowanego, mimo że sama sytuacja się nie zmienia, i to jest wiadomość przełomowa. W trakcie choroby nowotworowej wejście w stan stresu kontrolowanego zdecydowanie wspomaga terapię, zwiększając szansę na przeżycie lub nawet wyzdrowienie. Najczęściej warunkiem przejęcia kontroli nad stresem jest zmiana dotychczasowego stylu życia. Radzenie sobie ze stresem, aktywność ruchowa i zdrowe odżywianie się są w stanie nawet doprowadzić do zmian na poziomie epigenomu, a badania naukowe dowodzą, że możemy wtedy uporać się z licznymi odziedziczonymi predyspozycjami, zmniejszając prawdopodobieństwo zachorowania na nowotwory złośliwe.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Wierońska, Joanna, and Paulina Cieślik. "Homeostatyczna regulacja snu-rola amin biogennych, neuropeptydów i GABA." Kosmos 69, no. 3 (2020): 423–26. http://dx.doi.org/10.36921/kos.2020_2682.

Full text

Abstract:

Sen oraz czuwanie to dwa przeciwstawne stany ośrodkowego układu nerwowego (OUN) występujące naprzemiennie i cyklicznie. Prawidłowa praca mózgu oraz architektura snu, a także płynne przechodzenie ze stanu czuwania w sen są regulowane przez skomplikowane i precyzyjne mechanizmy. Jednym z nich jest mechanizm homeostatycznej regulacji, który jest procesem złożonym, generujący cykliczne zmiany w aktywności poszczególnych obszarów mózgu pozwalające na płynne przechodzenie pomiędzy tymi stanami. Stan czuwania to wzmożona aktywność struktur czołowych, wzgórza oraz niektórych obszarów podwzgórza, podtrzymywana przez liczne neuroprzekaźniki syntetyzowane i uwalniane przez poszczególne grupy neuronów. Najistotniejszą rolę odgrywają tutaj: peptyd hipokretyna, aminy biogenne, takie jak katecholaminy, histamina czy też serotonina. Hipokretyna oraz histamina syntetyzowane są przez neurony określonych obszarów podwzgórza, natomiast pniu mózgu. Wyhamowanie aktywności tych neuroprzekaźników i przejście w stan snu zachodzi poprzez wzrost uwalniania neurotransmitera hamującego GABA produkowanego przez neurony projekcyjne z jądra przedwzrokowego podwzgórza, które hamując uwalnianie hipokretyny zapoczątkowują całą kaskadę wyciszania obszarów kory mózgowej.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Aleknaitė, Inga. "FEOCHROMOCITOMA – KATECHOLAMINUS PRODUKUOJANTIS NAVIKAS: KLINIKINIS ATVEJIS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (2015): 853–56. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.135.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: feochromocitoma, katecholaminus produkuojantis navikas, hipertenzinė krizė. Feochromocitoma yra retas, chromafininių ląstelių kilmės, katecholaminus produkuojantis navikas. Literatūros duomenimis, šių navikų paplitimas bendroje populiacijoje yra 0,3 proc., o tarp sergančių arterine hipertenzija feochromocitoma diagnozuojama 1–5 pacietams tūkstančiui atvejų. Didžioji dalis tumorų randami antinksčių šerdinėje dalyje, o apie 10–20 proc. – kitose lokalizacijoje, daugiausia krūtinės, pilvo ir dubens organų simpatinės nervų sistemos ganglijų išsidėstymo srityse. Apie 17 proc. feochromocitomų yra piktybinės, daugiausia tos, kurios randamos ne antinkstyje, likusios yra gerybinės. Šie tumorai gali būti susiję su dauginėmis endokrininėmis neoplazijomis (angl. multiple endocrine neoplasia MEN2A ir MEN 2B), pirmo tipo neurofibromatoze, von Hippel–Lindau liga, šeiminėmis paragangliomomis. Daugiausia feochromocitomų diagnozuojama ketvirtame– penktame gyvenimo dešimtmetyje, moterims ir vyrams vienodai dažnai. Daugeliu atvejų šio neuroendokrininio turomo kilmė yra neaiški, išskyrus su genetinėmis ligomis susijusius ir paveldėtus atvejus. Klasikinė simptomų triada (galvos skausmas, tachikardija, prakaitavimas) dažniausiai nustatoma kartu su arterine hipertenzija, kuri pusei sergančiųjų būna epizodinė. Retesni atvejai, kai feochromocitoma pasireiškia ortostatine hipotenzija, regėjimo sutrikimais, hiperglikemija, leukocitoze, pavieniais atvejais būdinga kardiomiopatija, kuri išsivysto dėl katecholaminų pertekliaus, panašiai kaip esant streso sukeltai (Takotsubo) kardiomiopatijai, taip pat gali pasireikšti plaučių edema. Feochromocitoma paprastai diagnozuojama nustatant katecholaminų kiekį paros šlapime arba metanefrinų kiekį kraujo plazmoje. Pirmo pasirinkimo gydymas – operacinis, kai pašalinus naviką normotenzija pasiekiama iki 75 proc. pacientų. Negydant feochromocitomos, didėja mirtingumo rizika. Literatūroje aprašomi pavieniai feochromocitomų atvejai, susiję su staigia mirtimi. Dažniausiai mirties priežastis yra sunki epizodinė hipertenzija, hipertenzinė krizė, ūmūs cerebrovaskuliniai įvykiai, tumoro plyšimas ir kraujavimas, ūmus kairiojo skilvelio nepakankamumas, kardiogeninis šokas ir ūmus širdies nepakankamumas. Šiame straipsnyje aptarsime jaunos moters netipinį feochromocitomos pasireiškimo klinikinį atvejį bei literatūros duomenis šia tema.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Haring, B., and D. Weismann. "Das Gift der Eibe: eine ungewöhnliche Ursache der akuten Herzinsuffizienz." DMW - Deutsche Medizinische Wochenschrift 146, no. 05 (2021): 331–34. http://dx.doi.org/10.1055/a-1239-5316.

Full text

Abstract:

Zusammenfassung Anamnese Eine 45-jährige Patientin wurde nach suizidaler Taxin-Intoxikation heimatnah stationär aufgenommen. Im Rahmen der Erstversorgung wurde sie intubiert und bei hämodynamisch relevanten bradykarden Rhythmusstörungen mehrfach reanimiert. Vor Verlegung in unser Zentrum erfolgten noch eine Gastroskopie, die Anlage eines passageren Schrittmachers, die Gabe von Natriumbikarbonat sowie die Gabe von Digitalis-Fab. Untersuchungen und Diagnose Bei Übernahme war die Patientin tief sediert, intubiert, kontrolliert beatmet und hoch Katecholamin-pflichtig. Der körperliche Untersuchungsbefund und eine Röntgen-Thorax-Untersuchung waren unauffällig. Im Aufnahme-EKG fanden sich breite Kammerkomplexe. Echokardiografisch hatte die Patientin normal große Herzhöhlen mit global hochgradig reduzierter Funktion ohne Nachweis höhergradiger Klappenvitien. Therapie und Verlauf Bei AV-Block Grad III und hochgradig eingeschränkter kardialer Funktion war die Therapie mit einer passageren Schrittmacheranlage allein nicht ausreichend, und es wurde zusätzlich mit Katecholaminen sowohl der Blutdruck stabilisiert wie auch positiv inotrop behandelt. Nach Verlegung kam es wiederholt zu ventrikulären Tachykardien, welche unter Amiodaron-Gaben sistierten. Nach 48-stündiger supportiver Therapie normalisierte sich die Herzfunktion. Die komplikationslose Extubation der Patientin war im Verlauf möglich und die Patientin konnte in eine psychiatrische Klinik zur weiteren Behandlung verlegt werden. Folgerung Taxin-Intoxikationen sind insbesondere kardiotoxisch. Die passagere Schrittmachertherapie trug zu einer Stabilisierung bei, eine Kreislaufunterstützung mit Katecholaminen war dennoch erforderlich. Wenn die genannten Maßnahmen nicht ausreichen, sollte eine Unterstützung durch eine extrakorporale Membranoxygenierung erwogen werden.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Jarašūnas, Jonas, Artūras Razbadauskas, Nerijus Klimas, Dalia Jarašūnienė, Juozas Jarašūnas, and Miglė Noreikytė. "Pheochromocytoma with severe cardiac complicatons." Lietuvos chirurgija 12, no. 4 (2013): 243–48. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2013.2838.

Full text

Abstract:

IntroductionPheochromocytoma is a rare and usually benign catecholamine-secreting tumor with a broad variety of signs and symptoms, the most common being palpitations, headaches, and sweating. Rarely, pheochromocytoma can cause severe cardiac complications such as myocardial infarction, pulmonary edema or cardiogenic shock.Case reportWe report a case of a 42-year-old male who presented with acute chest pain, dyspnea, and general weakness. He had a history of episodical high blood pressure and panic attacks, which were unsuccessfully treated with antidepressants. The patient developed a severe left ventricular function impairment with pulmonary edema and cardiogenic shock. Coronary angiography showed a spasm of the right coronary artery. We suspected pheochromocytoma and performed computed tomography ofthe abdomen, which showed a large tumor in the right adrenal gland. It was confirmed to be a pheochromocytoma. The patient was treated with α-blockers, and a successful laparoscopic surgical removal of the pheochromocytoma was carried outeighteen days later. The patient recovered well, and symptoms of pheochromocytoma disappeared.ConclusionPheochromocytoma can cause severe cardiac complications in different mechanisms, such as coronary spasm and direct catecholamine toxic effect on cardiomyocites. Diagnosing and treating pheochromocytoma with cardiac complications remainsa challenge for a physician.Key words: pheochromocytoma, hypertension, acute myocardial infarction, catecholamine-induced cardiomyopathyFeochromocitoma: širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos ĮvadasFeochromocitoma yra retas dažniausiai nepiktybinis katecholaminus sekretuojantis navikas, kuriam būdinga didelė simptomų įvairovė. Širdies plakimo jausmas, galvos skausmas bei gausus prakaitavimas – būdingiausi pacientų skundai. Retaisatvejais feochromocitoma komplikuojasi gyvybei grėsmingomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – miokardo infarktu, plaučių edema bei kardiogeniniu šoku.Klinikinis atvejisĮ priėmimo skyrių atvykęs 42 metų amžiaus vyras skundėsi intensyviu krūtinės skausmu, dusuliu ir bendru silpnumu. Pastaruoju metu pacientas buvo nesėkmingai gydomas antidepresantais dėl besikartojančių panikos atakų, kurių metu padidėdavoarterinis kraujospūdis. Priėmimo skyriuje paciento būklė sparčiai blogėjo, progresavo ūminis kairiojo skilvelio nepakankamumas, išsivystė plaučių edema bei kardiogeninis šokas. Atlikus vainikinių arterijų angiografiją, pastebėtas dešiniosios vainikinės arterijos distalinės dalies spazmas. Įtarus feochromocitomą, buvo atlikta pilvo kompiuterinė tomografija – rastas didelis navikas kairiajame antinkstyje. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta feochromocitomos diagnozė. Aštuoniolika dienų pacientas buvo gydytas α-blokatoriais, vėliau sėkmingai atlikta naviko šalinimo operacija. Pooperaciniu laikotarpiu komplikacijų nebuvo, feochromocitomos simptomai išnyko.IšvadosFeochromocitoma gali sukelti sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų dėl įvairių katecholaminų pertekliaus poveikio mechanizmų. Aprašytu atveju tai buvo vainikinių arterijų spazmas bei tiesioginis toksinis katecholaminų poveikis kardiomiocitams. Labai didelė nespecifinių simptomų įvairovė bei galimos sunkios komplikacijos lemia tai, kad feochromocitomos diagnostika bei gydymas tebėra nelengvas iššūkis gydytojui.Reikšminiai žodžiai: feochromocitoma, hipertenzija, ūmus miokardo infarktas, katecholaminų sukelta kardiomiopatija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Jarašūnas, Jonas, Artūras Razbadauskas, Nerijus Klimas, Dalia Jarašūnienė, Juozas Jarašūnas, and Miglė Noreikytė. "Pheochromocytoma with severe cardiac complicatons." Lietuvos chirurgija 12, no. 4 (2013): 243–48. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2013.4.2838.

Full text

Abstract:

IntroductionPheochromocytoma is a rare and usually benign catecholamine-secreting tumor with a broad variety of signs and symptoms, the most common being palpitations, headaches, and sweating. Rarely, pheochromocytoma can cause severe cardiac complications such as myocardial infarction, pulmonary edema or cardiogenic shock.Case reportWe report a case of a 42-year-old male who presented with acute chest pain, dyspnea, and general weakness. He had a history of episodical high blood pressure and panic attacks, which were unsuccessfully treated with antidepressants. The patient developed a severe left ventricular function impairment with pulmonary edema and cardiogenic shock. Coronary angiography showed a spasm of the right coronary artery. We suspected pheochromocytoma and performed computed tomography ofthe abdomen, which showed a large tumor in the right adrenal gland. It was confirmed to be a pheochromocytoma. The patient was treated with α-blockers, and a successful laparoscopic surgical removal of the pheochromocytoma was carried outeighteen days later. The patient recovered well, and symptoms of pheochromocytoma disappeared.ConclusionPheochromocytoma can cause severe cardiac complications in different mechanisms, such as coronary spasm and direct catecholamine toxic effect on cardiomyocites. Diagnosing and treating pheochromocytoma with cardiac complications remainsa challenge for a physician.Key words: pheochromocytoma, hypertension, acute myocardial infarction, catecholamine-induced cardiomyopathyFeochromocitoma: širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos ĮvadasFeochromocitoma yra retas dažniausiai nepiktybinis katecholaminus sekretuojantis navikas, kuriam būdinga didelė simptomų įvairovė. Širdies plakimo jausmas, galvos skausmas bei gausus prakaitavimas – būdingiausi pacientų skundai. Retaisatvejais feochromocitoma komplikuojasi gyvybei grėsmingomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – miokardo infarktu, plaučių edema bei kardiogeniniu šoku.Klinikinis atvejisĮ priėmimo skyrių atvykęs 42 metų amžiaus vyras skundėsi intensyviu krūtinės skausmu, dusuliu ir bendru silpnumu. Pastaruoju metu pacientas buvo nesėkmingai gydomas antidepresantais dėl besikartojančių panikos atakų, kurių metu padidėdavoarterinis kraujospūdis. Priėmimo skyriuje paciento būklė sparčiai blogėjo, progresavo ūminis kairiojo skilvelio nepakankamumas, išsivystė plaučių edema bei kardiogeninis šokas. Atlikus vainikinių arterijų angiografiją, pastebėtas dešiniosios vainikinės arterijos distalinės dalies spazmas. Įtarus feochromocitomą, buvo atlikta pilvo kompiuterinė tomografija – rastas didelis navikas kairiajame antinkstyje. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta feochromocitomos diagnozė. Aštuoniolika dienų pacientas buvo gydytas α-blokatoriais, vėliau sėkmingai atlikta naviko šalinimo operacija. Pooperaciniu laikotarpiu komplikacijų nebuvo, feochromocitomos simptomai išnyko.IšvadosFeochromocitoma gali sukelti sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų dėl įvairių katecholaminų pertekliaus poveikio mechanizmų. Aprašytu atveju tai buvo vainikinių arterijų spazmas bei tiesioginis toksinis katecholaminų poveikis kardiomiocitams. Labai didelė nespecifinių simptomų įvairovė bei galimos sunkios komplikacijos lemia tai, kad feochromocitomos diagnostika bei gydymas tebėra nelengvas iššūkis gydytojui.Reikšminiai žodžiai: feochromocitoma, hipertenzija, ūmus miokardo infarktas, katecholaminų sukelta kardiomiopatija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Födinger, A., and V. Wenzel. "Katecholamine bei Traumapatienten." Notfall + Rettungsmedizin 16, no. 7 (2013): 522–26. http://dx.doi.org/10.1007/s10049-013-1712-z.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Boldt, J. "Katecholamine: Qual der Wahl." ains · Anästhesiologie · Intensivmedizin · Notfallmedizin · Schmerztherapie 35, no. 3 (2000): 129–30. http://dx.doi.org/10.1055/s-2000-155.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Riessen, R., O. Tschritter, U. Janssens, and M. Haap. "Katecholamine: Pro und Kontra." Medizinische Klinik - Intensivmedizin und Notfallmedizin 111, no. 1 (2015): 37–46. http://dx.doi.org/10.1007/s00063-015-0011-5.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

More sources

Dissertations / Theses on the topic "Katecholaminy"

1

Nowak, Lorenz. "Synkopenabklärung am Kipptisch unter besonderer Berücksichtigung der Katecholamine und Blutgaswerte." Diss., lmu, 2011. http://nbn-resolving.de/urn:nbn:de:bvb:19-138279.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Bleyer, Corinna [Verfasser]. "Ursachen der Insulin- und Katecholamin-induzierten Membranhyperpolarisation am Skelettmuskel / Corinna Bleyer." Ulm : Universität Ulm. Medizinische Fakultät, 2014. http://d-nb.info/1053381174/34.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Engelhardt, Jakob v. "Der Einfluss von Katecholaminen auf die Interleukinproduktion von Monozyten in vitro." [S.l.] : [s.n.], 2001. http://archiv.ub.uni-marburg.de/diss/z2001/0228/.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Jumar, Agnes [Verfasser]. "Die Wirkung von Katecholaminen auf die Koronararterien des Menschen / Agnes Jumar." Berlin : Medizinische Fakultät Charité - Universitätsmedizin Berlin, 2012. http://d-nb.info/1030382344/34.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Nowak, Lorenz [Verfasser], and Ellen [Akademischer Betreuer] Hoffmann. "Synkopenabklärung am Kipptisch unter besonderer Berücksichtigung der Katecholamine und Blutgaswerte / Lorenz Nowak. Betreuer: Ellen Hoffmann." München : Universitätsbibliothek der Ludwig-Maximilians-Universität, 2011. http://d-nb.info/1019291451/34.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Dancker, Christian [Verfasser]. "Einfluss verschiedener Katecholamine auf die Mikroperfusion und Oxygenierung des Gastrointestinaltraktes beim Pferd in Allgemeinanästhesie / Christian Dancker." Hannover : Bibliothek der Tierärztlichen Hochschule Hannover, 2016. http://d-nb.info/1104289210/34.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Neumann, Roland Paul. "Der Einfluss von Katecholaminen auf die Cytokinproduktion von mononukleären Zellen des peripheren Blutes in vitro." [S.l.] : [s.n.], 2003. http://archiv.ub.uni-marburg.de/diss/z2003/0426/.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Jost, Susanne. "Einfluss von Ionen und Pflanzeninhaltsstoffen auf die Freisetzung von Katecholaminen am Ductus deferens und am Nebennierenmark." Diss., lmu, 2009. http://nbn-resolving.de/urn:nbn:de:bvb:19-102417.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Fikenzer, Sven. "Physiologische Ursachen für das Verhalten belastungsspezifischer EKG Charakteristika im Vergleich zu anderen Kenngrößen der Belastung." Doctoral thesis, Universitätsbibliothek Leipzig, 2009. http://nbn-resolving.de/urn:nbn:de:bsz:15-20090202-143304-1.

Full text

Abstract:

Das EKG ist ein etabliertes und einfach durchzuführendes diagnostisches Routineverfahren. Belastungsuntersuchungen in denen das EKG beispielsweise Aufschluss über myokardiale Ischämien und Rhythmusstörungen geben kann, belegen den hohen diagnostischen Stellenwert des EKGs. Die Veränderungen der Parameter des EKGs sind charakteristisch und unterliegen dabei den unterschiedlichen physiologischen Bedingungen. Die vorliegende prospektive klinische Untersuchung beschäftigt sich mit der Fragestellung, welche physiologischen Bedingungen für diese Veränderungen ursächlich verantwortlich sind. Dazu wurden 10 männliche Probanden in 2 doppelten Stufen- und 2 Dauertests mit und ohne ß-Blockade untersucht. Es konnte festgestellt werden, dass in Ruhe und bei intensiver Belastung die ß-Blockade eine Wirkung hatte, was auf einen relevanten Einfluss des Sympathikus schließen lässt. Bei leichter und mittlerer Belastung und in der unmittelbaren Nachbelastungsphase waren hingegen keine Unterschiede in den Tests ohne und mit ß-Blockade festzustellen. Deshalb ist die Annahme plausibel, dass die Regulation der Herzfunktionen durch den Parasympathikus stattfindet, während der Sympathikus hier lediglich eine ergänzende Modulationsfunktion hat. Grundsätzlich unterstützt dies insgesamt die Theorie der zentralen Mitinnervation, die nach den vorliegenden Ergebnissen allerdings vorrangig in der Bedeutung des Parasympathikus und nachrangig in der des Sympathikus liegt.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Albach, Jutta. "Der Einfluss des Geburtsmodus auf die Plasmakonzentration von Neuropeptid Y und Katecholaminen bei Neugeborenen und deren Müttern." [S.l.] : [s.n.], 2000. http://deposit.ddb.de/cgi-bin/dokserv?idn=959271872.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

More sources

Book chapters on the topic "Katecholaminy"

1

Dirks, Burkhard. "Katecholamine." In Pharmaka in der Intensiv- und Notfallmedizin. Springer Berlin Heidelberg, 1995. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-662-09266-8_12.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Kopf, D., C. Schulz, and H. Lehnert. "Katecholamine." In Klinische Endokrinologie und Stoffwechsel. Springer Berlin Heidelberg, 2001. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-56784-1_13.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Hubl, W. "Katecholamine." In Springer Reference Medizin. Springer Berlin Heidelberg, 2019. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-662-48986-4_1666.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Hubl, W. "Katecholamine." In Lexikon der Medizinischen Laboratoriumsdiagnostik. Springer Berlin Heidelberg, 2017. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-662-49054-9_1666-1.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Peter, Helga. "Katecholamin." In Springer Reference Medizin. Springer Berlin Heidelberg, 2020. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-54672-3_587-1.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Kehl, Franz, and Hubert Böhrer. "Pharmakotherapie: Katecholamine." In Intensivmedizin Fragen und Antworten. Springer Berlin Heidelberg, 2004. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-662-07957-7_23.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Matussek, N. "Katecholamin-Hypothese." In Neurotransmitter und psychische Erkrankungen. Springer Berlin Heidelberg, 1991. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-84544-4_2.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Doenicke, A., W. Lorenz, H. Suttmann, Th Duka, Ch Bretz, and A. Schmal. "Alfentanil/Fentanyl — Histaminfreisetzung und Katecholamine." In Histamin und Histamin-Rezeptor-Antagonisten. Springer Berlin Heidelberg, 1985. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-93284-7_3.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Stopfkuchen, H. "Praktische Anwendung von Katecholaminen." In Anästhesie bei Früh- und Neugeborenen. Springer Berlin Heidelberg, 1989. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-74795-3_27.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Staiger, Harald, Norbert Stefan, Monika Kellerer, and Hans-Ulrich Häring. "Glucagon und Katecholamine – Gegenspieler des Insulins." In Springer-Lehrbuch. Springer Berlin Heidelberg, 2014. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-17972-3_37.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!