Academic literature on the topic 'Kaunas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Kaunas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Kaunas"
1
Daukša, Albertas, Antanas Gulbinas, and Giedrius Barauskas. "Naujas karbapenemas komplikuotoms ir polimikrobinėms infekcijoms gydyti." Lietuvos chirurgija 5, no. 1 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.1.2242.
Full textAbstract:
Albertas Daukša1, Antanas Gulbinas2, Giedrius Barauskas31 Kauno medicinos universitetas,Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas2 Kauno medicinos universitetoBiomedicininių tyrimų institutas,Eivenių g. 4, LT-50009 Kaunas3 Kauno medicinos universiteto,Chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 KaunasEl paštas: a_dauksa@yahoo.com Ertapenemas – ilgo veikimo karbapenemų grupės antibiotikas, pasižymintis plačiu antibakteriniu poveikiu ir skiriamas vieną kartą per parą. Ertapenemas yra aktyvus prieš daugelį gramteigiamų, gramneigiamų ir anaerobinių bakterijų, išskiriamų sergant įvairiomis infekcijomis (pilvo, odos ir poodžio, mažojo dubens ir šlapimo takų), bet ribotai veikia ligoninės infekcijas sukeliančius patogenus: Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter spp., enterokokus ir meticilinui atsparius stafilokokus. Daugiacentriais, kontroliuojamais, dvigubai aklais atsitiktinių imčių tyrimais nustatyta, kad gydant bakterines infekcijas ertapenemo 1 g dozės efektyvumas nesiskyrė nuo lyginamosiose grupėse vartotų antibakterinių preparatų efektyvumo (piperacilino-tazobaktamo ar ceftriaksono ± metronidazolio). Ertapenemas buvo gerai toleruojamas ligonių, sergančių bakterinėmis infekcijomis, o nepageidaujami reiškiniai buvo lengvi ar vidutinio sunkumo. Pagrindiniai žodžiai: ertapenemas, karbapenemai, efektyvumas, saugumas A new carbapenem in the treatment of complicated and polymicrobial infections Albertas Daukša1, Antanas Gulbinas2, Giedrius Barauskas31 Kaunas University of Medicine,Mickevičiaus str. 9, LT-44307 Kaunas, Lithuania2 Kaunas University of Medicine,Insitute for Biomedical Research,Eivenių g. 4, LT-50009 Kaunas, Lithuania3 Kaunas University of Medicine,Department of Surgery,Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: a_dauksa@yahoo.com Ertapenem is a long-acting carbapenem antibiotic which has a broad antibacterial spectrum and once-a-day dosing. Ertapenem is active against both Grampositive and Gramnegative bacteria and most species of anaerobic bacteria isolated from a variety of infections (intra-abdominal, skin/soft-tissue, pelvic and urinary tract). It shows restricted activity against nosocomial pathogens such as Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter spp., enterococci and methicillin-resistant staphylococci. Ertapenem 1 g was as effective as comparator antimicrobial agents (piperacillin/tazobactam or ceftriaxone ± metronidazole) in patients with bacterial infections in randomised, double-blind, multicentre clinical trials. Ertapenem was generally well tolerated by patients with bacterial infections, most adverse events being mild to moderate in severity. Key words: ertapenem, carbapenems, efficacy, safety
2
Saladžinsks, Sigits Vlads, and Kristina Vaisvalavičiene. "Latviešu izcelsmes Lietuvas arhitekta un inženiera Kārļa Reisona (1894–1981) darbība (1930–1981) Kauņā, Panevēžā un Adelaidā." Inženierzinātņu un augstskolu vēsture 3 (October 15, 2019): 34–49. http://dx.doi.org/10.7250/iav.2019.003.
Full textAbstract:
Raksts iepazīstina ar latviešu izcelsmes Lietuvas arhitekta un inženiera Kārļa Reisona (Karolis Reisonas; 1894–1981) profesionālo darbību mūža otrajā pusē – no 1930. gada Kauņā, Panevēžā un Adelaidā – un viņa darbu nozīmi Lietuvas arhitektūras vēsturē. K. Reisons bija viens no spilgtākajiem 20. gadsimta starpkaru perioda Lietuvas modernās arhitektūras radītājiem, kopā ar citiem slaveniem Lietuvas arhitektiem veidoja īpašo starpkaru perioda Kauņas modernās arhitektūras stilu. K. Reisons ir reprezentatīvu celtņu Šauļos, Kauņā un citās Lietuvas pilsētās, kā arī Rīgā un Adelaidā autors vai līdzautors. Arhitekts un inženieris K. Reisons strādāja par Šauļu pilsētas inženieri un pašvaldības Būvniecības nodaļas vadītāju (1922–1930), Šauļu arodskolas direktoru (1926), Lietuvas Lauksaimniecības kameras konsultantu (1927–1928), Kauņas pašvaldības Būvniecības nodaļas vadītāju (1930–1938), Panevēžas inženieri (1940) un birģermeistaru (1941–1944). No 1949. gada Reisonu ģimene dzīvoja Adelaidā, Austrālijā. Pēc viņa projektiem Lietuvā uzcelti trīs neatkarības pieminekļi – Šauļu Neatkarības piemineklis, Kauņas Brīvības pieminekļa postaments un Kauņas Romas katoļu Kristus Augšāmcelšanās baznīca. 14 no viņa projektētām celtnēm Kauņā un Šauļos ir iekļautas Lietuvas nekustamo kultūras vērtību sarakstā. Agrīniem K. Reisona projektiem raksturīgs historisms, eklektisma elementi, «ķieģeļu stils», vēlākie projekti iezīmējas ar modernismam raksturīgu askētisko racionālismu, funkcionālismu, piemērošanos pie pilsētbūvnieciskā un kultūrvēsturiskā konteksta. The article introduces the professional activities of Latvian-born Lithuanian architect and engineer Karolis Reisonas (in Latvian: Kārlis Reisons; 1894–1981) in the second half of his life – from 1930 in Kaunas, Panevėžys and Adelaide cities – and his role in the history of Lithuanian architecture. K. Reisonas was one of the most prominent creators of modern 20th-century interwar Lithuanian architecture and together with other famous Lithuanian architects formed a special style of Kaunas modern architecture in interwar period. K. Reisonas is the author or co-author of representative buildings in Šiauliai, Kaunas and other Lithuanian cities, as well as in Riga and Adelaide cities. Architect and engineer K. Reisonas worked as Šiauliai City Engineer and Head of Municipal Construction Department (1922–1930), Director of Šiauliai Vocational School (1926), Consultant of Lithuanian Chamber of Agriculture (1927–1928), Head of Construction Department of Kaunas Municipality (1930–1938), Panevėžys City Engineer (1940) and Burgomaster (1941–1944). From 1949, the Reisonas family lived in Adelaide city, Australia. To his projects three monuments of independence were built in Lithuania – Monument of Independence in Šiauliai city, Podium of the Freedom Monument of Kaunas city and Roman Catholic Christ’s Resurrection Church in Kaunas city. Fourteen of buildings in Lithuania (in Kaunas and Šiauliai cities) designed by him are included in the list of cultural values of Lithuania. Early K. Reisonas’ projects are characterized by historism, elements of eclecticism and «brick style», later projects are characterized by austere rationalism, functionalism, adaptation to urban construction and cultural and historical context.
3
Kucinskas, Aleksandras. "Kaunas (Lithuania)." Psychiatric Bulletin 16, no. 4 (April 1992): 224–26. http://dx.doi.org/10.1192/pb.16.4.224.
Full text
4
Kinduris, Šarūnas, and Giedrius Vanagas. "Kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos įtakos mirštamumo prognozavimui po miokardo revaskulizacijos operacijų įvertinimas pagal EuroSCORE sistemą." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2194.
Full textAbstract:
Šarūnas Kinduris1,2, Giedrius Vanagas1,31 Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas2 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas,Eivenių g. 4, LT-50009 Kaunas3 Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedra,Eivenių g. 4, LT-50009 KaunasEl paštas: kinsar@gmail.com Įvadas / tikslas Kardiochirurgijos operacijų rizikos įvertinimo EuroSCORE (European System for Cardiac Operative Risk Evaluation) sistema nuo 1999 metų naudojama Europos šalyse prognozuojant ankstyvąjį pooperacinį mirštamumą. Analizuojant EuroSCORE taikymo galimybes Lietuvoje paaiškėjo, kad ji nepasižymi nei didele prognozine verte, nei tikslumu. Darbo tikslas – įvertinti vieno iš EuroSCORE vertinimo sistemos rizikos veiksnių – kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos (KSIF) įtaką pooperacinio mirštamumo prognozavimui. Ligoniai ir metodai Atlikta retrospektyvioji duomenų analizė 1379 ligonių, sergančių išemine širdies liga. Jiems planine tvarka atlikta pirminė miokardo revaskulizacijos operacija Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir angiochirurgijos klinikoje 2004 metų sausį – 2006 metų gruodį. Atsižvelgiant KSIF vertinimą pagal EuroSCORE sistemą ligoniai buvo suskirstyti į tris grupes: I grupę sudarė ligoniai, kuriems priešoperaciniu laikotarpiu KSIF nustatyta < 30%, II grupę – ligoniai, kuriems KSIF įvertinta 30–50%, ir III grupę – ligoniai, kurių KSIF buvo > 50%. Rezultatai Ligoniai pagal EuroSCORE sistemos KSIF vertinimą pasiskirstė taip: I grupę sudarė 167 ligoniai, II grupę – 906 ligoniai ir III grupę – 306 ligoniai. Šio tyrimo metu vertinant operacinę riziką pagal EuroSCORE sistemos metodiką išskirtinis dėmesys kreiptas į KSIF įtaką pooperaciniam mirštamumui, lyginant jį su prognozuojamu. Kadangi II grupės ligoniai pagal stebėtą ir prognozuotą mirštamumą pasiskirstė netolygiai, buvo sudaryti du pogrupiai: IIA (n = 218) – ligonių, kurių KSIF 30–39%, o IIB (n = 688) – ligonių, kurių KSIF 40–50%. Šių grupių ligonių mirštamumo skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p < 0,05). Išvados Ligoniai, kuriems yra kairiojo skilvelio disfunkcija (išstūmimo frakcija < 50%), galėtų būti skirstomi į tris grupes (40–50%, 30–39% ir < 30%) pagal operacijos riziką, atitinkamai peržiūrint balų skyrimą pagal EuroSCORE. Be to, apibūdinant kairiojo skilvelio kontrakciją tikslinga naudoti ir kitus jos vertinimo kriterijus (pvz., sienelių kontrakcijos indeksą). Pagrindiniai žodžiai: miokardo revaskulizacija, rizikos vertinimas, kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija Evaluation of left ventricle ejection fraction impact on cardiac surgery risk stratification by EuroSCORE system Šarūnas Kinduris1,2, Giedrius Vanagas1,31 Hospital of Kaunas University of Medicine, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania2 Kaunas University of Medicine, Institute for Biomedical Research,Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, Lithuania3 Kaunas University of Medicine, Department of Preventive Medicine,Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: kinsar@gmail.com Background / objective EuroSCORE as the cardiac surgery risk stratification system is well known in Europe since 1999. Previous validity and accuracy assessments in Lithuania showed mortality overprediction by the EuroSCORE system in our patients’ population. The aim of the article is to analyze the impact of LVEF on cardiac surgery postoperative mortality prediction by EuroSCORE. Patients and methods It was implemented retrospective analysis of qualitative and quantitative data on 1379 patients that underwent CABG surgery at Kaunas University of Medicine during January 2004 – December 2006. According to LVEF evaluation by EuroSCORE, all patients were grouped to 3 groups: group I with LVEF < 30%, group II LVEF 30–50% and group III LVEF > 50%. Results According to LVEF evaluation by EuroSCORE, group I comprised 167, group II 906 and group III 306 patients. According to mortality evaluation there were significant discrepancies between the observed and the predicted by EuroSCORE mortality among patients in group II. It was decided to divide group II into two subgroups: IIA 30–39% and IIB 40–50% in which mortality differed statistically significantly (p < 0.05). Conclusions Patients with LVEF lower than < 50% could be grouped into three groups (40–50%, 30–39% and < 30%). Also, it is important to review the scoring system according to these groups. It would be reasonable to make further analysis of mortality prediction by other ejection fraction parameters. Key words: coronary artery bypass grafting, risk stratification, mortality, left ventricular ejection fraction, predictive value
5
Veikutienė, Audronė, Rimantas Benetis, Edmundas Širvinskas, Pranas Grybauskas, Judita Andrejaitienė, Vincentas Veikutis, and Jonas Šurkus. "Autologinio kraujo, išsiskyrusio po širdies operacijos, išsaugojimo ir ankstyvos reinfuzijos įvertinimas." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2201.
Full textAbstract:
Audronė Veikutienė1, Rimantas Benetis1, Edmundas Širvinskas2, Pranas Grybauskas3, Judita Andrejaitienė2, Vincentas Veikutis2, Jonas Šurkus41 Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies,krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas2 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas3 Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas4 Kauno medicinos universiteto klinikų Nefrologijos klinika, Eivenių g. 2, LT-50009 KaunasEl paštas: aveikutiene@gmail.com Įvadas / tikslas Įvairūs metodai yra siūlomi alogeninio kraujo poreikiui po širdies operacijų sumažinti. Šio darbo tikslas – nustatyti, ar tikslinga naudoti reinfuzijai autologinį kraują, ištekėjusį ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, atsižvelgiant į reinfuzijos įtaką ligos pooperacinei eigai. Ligoniai ir metodai Ištirta 90 ligonių, kuriems atliktos širdies operacijos naudojant dirbtinę kraujo apytaką. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes. Pirmą grupę (n = 41) sudarė ligoniai, kuriems po operacijos per 4 valandas į kardiotominį rezervuarą išsiskyręs kraujas buvo surenkamas į sterilius plastikinius maišelius, centrifuguojamas, o gauti autologiniai eritrocitai grąžinami ligoniui. Antros grupės (n = 49) ligoniams išsiskyręs autologinis kraujas nebuvo grąžinamas. Palyginome hemoglobino, hematokrito, leukocitų, C reaktyviojo baltymo vertes prieš operaciją, po operacijos praėjus 4 val., 20 val. ir penktą parą. Tyrėme prokalcitonino koncentraciją serume praėjus 4 val. ir 20 val. po operacijos. Įvertinome netekto kraujo kiekį per 20 val. laikotarpį. Rezultatai Grupių demografiniai, intraoperaciniai duomenys, kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, NYHA funkcinė klasė nesiskyrė. Prieš operaciją ir praėjus 4 val. po operacijos hemoglobino, hematokrito, leukocitų, C reaktyviojo baltymo, prokalcitonino vertės grupėse buvo panašios. Hemoglobino, hematokrito vertės, leukocitų skaičius tarp grupių reikšmingai nesiskyrė ir po 20 val. bei penktą parą. Praėjus 20 val. po operacijos, prokalcitonino koncentracijos padidėjimas (> 0,5–2 ng/ml) dažniau pasitaikė II grupės ligoniams (58,3% / 33,3%). Penktą parą C reaktyviojo baltymo vertė buvo mažesnė I grupėje (70,63 ± 34,23), palyginti su II grupe (93,53 ± 45,48; p < 0,05). Pooperacinis kraujo netekimas per pirmąsias 20 val. tarp grupių reikšmingai nesiskyrė. Alogeninio kraujo transfuzijų poreikis buvo reikšmingai mažesnis I grupės ligoniams: 14,6% / 38,8% (p < 0,05). Infekcinės komplikacijos registruotos I grupės 2,4% ligonių ir II grupės 10,2% ligonių (p < 0,05) Pooperacinio hospitalizavimo trukmė 35,19% buvo trumpesnė I grupės tiriamųjų (p < 0,05). Išvada Ankstyva po širdies operacijos ištekėjusio autologinio, centrifuguoto kraujo reinfuzija nedidino kraujavimo bei sisteminio uždegiminio atsako. Autologinių eritrocitų ankstyvos reinfuzijos grupėje mažėjo alogeninio kraujo transfuzijų poreikis, infekcinių komplikacijų rizika, buvo trumpesnė pooperacinio hospitalizavimo trukmė. Pagrindiniai žodžiai: autologinis kraujas, alogeninis kraujas, dirbtinė kraujo apytaka Benefit of early reinfusion of autologous shed mediastinal blood after cardiac surgery Audronė Veikutienė1, Rimantas Benetis1, Edmundas Širvinskas2, Pranas Grybauskas3, Judita Andrejaitienė2, Vincentas Veikutis2, Jonas Šurkus41 Kaunas University of Medicine Hospital, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania2 Kaunas University of Medicine, Institute for Biomedical Research,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania3 Kaunas University of Medicine, Institute of Cardiology,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania4 Kaunas University of Medicine Hospital, Department of Nefrology,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: aveikutiene@gmail.com Background / objective Various strategies have been proposed to decrease allogeneic transfusion requirements after cardiac surgery. The aim of the study was to evaluate the efficacy of collected and reinfused autologous shed mediastinal blood on the postoperative cource. Patients and methods We investigated 90 patients who underwent cardiac surgery with cardiopulmonary bypass. The patients were divided into two groups: group I (n = 41) received the centrifuged autologous shed mediastinal blood collected from the cardiotomy reservoir following 4 hours after surgery; in group II (n = 49) all shed mediastinal blood was discarded (control group). Haemoglobin, haematocrit, C-reactive protein values, leucocyte count were compared before surgery, 4 h, 20 h after surgery and on the fifth postoperative day. We have measured serum procalcitonin concentration at 4 h and 20 h after cardiopulmonary bypass. We assessed drained blood loss within 20 postoperative hours. Results There were no significant differences in patients’ demographic, operative data, left ventricle ejection fraction, NYHA functional class between the two groups. C-reactive protein, procalcitonin concentration, haemoglobin, haematocrit values, leucocyte count did not differ between the groups before and at 4 hours after surgery. Haemoglobin, haematocrit level, leucocyte count were similar at 20 hours and on the fifth day after surgery. At 20 hours after surgery, an increase of serum procalcitonin concentration (> 0.5–2 ng/ml) was more frequent in group II (58.3% vs 33.3%). On the fifth postoperative day, the C-reactive protein value was lower in group I (70.63 ± 34.23; p < 0.05), compared to group II (93.53 ± 45.48). Postoperative blood loss did not differ between the groups. Requirement for allogeneic transfusion was significantly lower in group I (14.6% vs 38.8%; p < 0.05). Patients in group I developed less infective complications as compared with the group II (2.4% and 10.2%, respectively; p < 0.05). The length of postoperative in-hospital stay was shorter by 35.19% in group I (p < 0.05) as compared with group II. Conclusions Reinfusion of centrifuged autologous shed mediastinal blood did not increase bleeding tendency and systemic inflammatory response. Requirement for allogeneic transfusion, the risk of postoperative infection and the length of postoperative in-hospital stay was lower in autotransfused patients (group I). The estimation of serum procalcitonin concentration is a usable and rather informative test for evaluating inflammatory response activity after cardiac surgery. Key words: autologous blood, allogeneic blood, cardiopulmonary bypass
6
Petrulionytė, Justina. "The Chronotope of City of Love: The Image of Kaunas in Lithuanian Culture." Respectus Philologicus 28, no. 33 (October 25, 2015): 41–50. http://dx.doi.org/10.15388/respectus.2015.28.33.4.
Full textAbstract:
This article discusses the image of Kaunas as a city of love, which is noticeable in different narratives: novels The Novel of Kaunas (1973) by Alfonsas Bieliauskas and Tūla (1993) by Jurgis Kunčinas, the social advertisement “Wherever I Am: Kaunas Is My Hometown” by Monika Vilčinskienė (2008) and the representative Kaunas video “Kaunas Is Sharing Love” by the Studio of Kaunas Cinema (2013). The concept of “narrative as a socially symbolic act” (Fredric Jameson) and the concept of “chronotope” (Mikhail Bakhtin) help to analyse emerging images of the city. The investigation reveals that all the narratives represent: 1) love for Kaunas, 2) a city where people are (happily or unhappily) in love, 3) personified city, which is in love. This shows the mark of love which is significant in the whole narrative of Kaunas. However, different modes of art production propose different mirages of this city. The chronotope of unhappy love is noticeable in the novels representing soviet Kaunas, while the chronotope of idyllic city is very bright in non-literary narratives representing current Kaunas.
7
Inčiūra, Donatas, Rimantas Benetis, and Šarūnas Kinduris. "Vienmomenčių kaklo ir širdies kraujagyslių operacijų ankstyvieji ir vėlyvieji rezultatai." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2199.
Full textAbstract:
Donatas Inčiūra1, Rimantas Benetis1,2, Šarūnas Kinduris1,31 Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas2 Kardiologijos institutas, Sukilėlių g. 17, LT-50009 Kaunas3 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas,Eivenių g. 4, LT-50009 KaunasEl paštas: inciura@takas.lt Įvadas / tikslas Nustatyti vienmomenčių vainikinių jungčių suformavimo ir miego arterijų endarterektomijų operacijų įtaką bendriems pooperaciniams rezultatams, ligonių išgyvenamumui ir vėlyvam insultui lyginant su izoliuotomis miokardo revaskulizacijos operacijomis. Ligoniai ir metodai KMUK Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikoje per pastaruosius penkerius metus atliktos 49 vienmomentės miokardo revaskulizacijos ir miego arterijų endarterektomijų operacijos. Rezultatai Palyginti su izoliuotų miokardo revaskulizacijos operacijų grupe, kompleksinės miego arterijų pažeidimo grupės ligoniai buvo vyresni (atitinkamai 69,9 m. (6,54) ir 65,46 m. (9,60), p < 0,01), daugiau jų sirgo cukriniu diabetu (16 (32,7%) ir 14 (16,7%), p < 0,05) ir periferinių kraujagyslių ateroskleroze (16 (32,7%) ir 8 (9,5%), p < 0,01). Vienmomenčių operacijų trukmė (254,39 (76,21) min. ir 217,50 min. (65,66), p < 0,01) ir kompleksiškai operuotų ligonių hospitalizacijos laikas (34,98 paros (14,78) ir 26,79 paros (15,37), p < 0,01) buvo ilgesni. Nors kompleksiškai operuotiems ligoniams nustatyti reikšmingi operacinės rizikos veiksniai, kompleksinės miego arterijų pažeidimo grupės ligonių pooperacinių komplikacijų dažnis ir mirštamumas reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės miokardo revaskulizacijos operacijų grupės. Vienmomentiškai operuotų ligonių išgyvenamumo ir vėlyvo insulto tikimybė nesiskiria nuo izoliuotų miokardo revaskulizacijos operacijų stebėjimo laikotarpiu iki 62 mėnesių. Išvados Kompleksinės išeminės širdies ligos ir kaklo kraujagyslių vienmomentės operacijos rezultatai nesiskiria nuo izoliuotos miokardo revaskulizacijos operacijų rezultatų, todėl atlikti jas vienmomentiškai yra saugu. Pagrindiniai žodžiai: išeminė širdies liga, miego arterijų pažeidimas, kompleksinės operacijos Early and late clinical outcomes of simultaneous coronary and carotid artery operations Donatas Inčiūra1, Rimantas Benetis1,2, Šarūnas Kinduris1,31 Kaunas University of Medicine Hospital, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania2 Institute of Cardiology, Sukilėlių str. 17, LT-50009 Kaunas, Lithuania3 Institute for Biomedical Research, Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: inciura@takas.lt Background / objective The optimal management of patients with significant carotid and coronary artery disease remains controversial. The aim of the study was to compare the early and late clinical outcomes of simultaneous coronary and carotid artery operations versus isolated coronary artery bypass grafting operations. Patients and methods From 2000 through 2005, 45 patients underwent simultaneous carotid endarterectomy following coronary artery bypass grafting. Results Patients that underwent simultaneous operations were older (69.9 y. (6.54) vs. 65.46 y. (9.60), p < 0.01), had more diabetes mellitus (16 (32.7%) vs. 14 (16.7%.), p < 0.05) and peripheral artery disease (16 (32.7%) vs. 8 (9.5%), p < 0.01). Duration of combined operations (254.39 (76.21) min vs. 217.50 min (65.66), p < 0.01) and hospitalization (34.98 days (14.78) vs. 26.79 days (15.37), p < 0.01) was longer in the simultaneous group. The frequency of postoperative complications and mortality in the carotid artery group did not reliably differ as compared with the control group. In the combined carotid artery group, the survival and late stroke probability did not differ as compared with the control isolated coronary artery bypass grafting group in the follow-up period (62 months). Conclusions Simultaneous carotid endarterectomy and coronary artery bypass grafting operations resulted in a low perioperative mortality and morbidity rates in high-risk patients and are safe to be performed on patients with concomitant carotid artery disease. Key words: ischemic heart disease, carotid artery stenosis, simultaneous operation
8
Jia, Xu. "Kaunas Biennial Textile 2011." TEXTILE 11, no. 3 (November 2013): 342–49. http://dx.doi.org/10.2752/175183513x13793321037773.
Full text
9
Škėmienė, Lina, Rūta Ustinavičienė, Ričardas Radišauskas, Jolita Kirvaitienė, Robertas Lažauskas, and Sandra Sabonaitytė. "Nutritional habits of middle-aged schoolchildren from Kaunas town and Raseiniai district." Medicina 45, no. 4 (April 8, 2009): 302. http://dx.doi.org/10.3390/medicina45040039.
Full textAbstract:
Objective. To evaluate nutritional habits of middle-aged schoolchildren living in a town and district of Lithuania. Material and methods. The 8th–9th-grade schoolchildren were questioned by an anonymous questionnaire. A total of 329 students, 169 from Kaunas and 160 from Raseiniai district, participated in the study. Results. Only half of students reported that they had breakfast (61.3% of schoolboys and 47.6% of schoolgirls). More students from the district had dinner in the school canteen as compared to Kaunas students. Only 14.0% of schoolchildren followed nutrition regimen (14.8% of students from Kaunas and 13.1% of students from Raseiniai always had their meal at the same time). Every second schoolboy and schoolgirl consumed vegetables and fruits every day. Whole grain bread was consumed every day similarly frequently by students from Kaunas and Raseiniai, 25.4% and 18.8%, respectively; the students from Kaunas consumed skim milk more frequently, 26.0% and 11.9%, respectively (P<0.05). Confectionery was consumed more frequently by schoolchildren from Kaunas as compared to schoolchildren from Raseiniai district (63.9% vs. 55.0%); however, it was consumed more frequently by boys than girls. Less than one-fourth of Kaunas students (20.7%) consumed potato chips every day, whereas the percentage of the students from Raseiniai district was only 10.0% (P<0.05). Pizzas, kebabs, and hamburgers were consumed more frequently by schoolboys than schoolgirls. Knowledge of healthy nutrition was obtained mainly from media by 48.6% of students; every eighth student got this information from parents, every tenth from physicians, and 7.0% from teachers. Conclusions. Middle-aged students from both Kaunas town and Raseiniai district did not follow nutrition regimen; half of them did not have their breakfast before going to school. Fruits and vegetables as recommended foods were consumed by half of the participants; every fourth student consumed skim milk, and every fifth student consumed whole grain bread. The students more frequently consumed such foods as confectionery and smoked meat, which are not recommended (every second student); every fourth had an intake of carbonized drinks (the students from Kaunas more frequently) and potato chips (the students from Kaunas more frequently), and every tenth consumed pizzas and fried potatoes. More than half of students obtained knowledge of healthy nutrition from media, and every tenth – from the physicians.
10
Zaleckis, Kęstutis, and Nijolė Steponaitytė. "KAUNO TVIRTOVĖS GYNYBINIŲ STATINIŲ URBANISTINIS POTENCIALAS." JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM 33, no. 2 (June 30, 2009): 100–113. http://dx.doi.org/10.3846/13921630.2009.33.100-113.
Full textAbstract:
The remains of the fortifications of Kaunas Fortress represent nonutilized urban and architectural potential at various levels of Kaunas cityscape. Single fortifications and the whole Kaunas Fortress as a system are analysed in the paper within the context of Kaunas cityscape. Analysis is made from the following points of view: urban frame, natural frame, mental city image and four types of cultural symbols of the cityscape-text. Principal suggestions for utilization of the system of former fortifications in Kaunas are presented. The work could serve as a methodological example for similar investigations in other fortresses within urban areas. Santrauka Straipsnyje kompleksiškai analizuojamas architektūrinis-urbanistinis Kauno tvirtovės išlikusių gynybinių objektų ir jų sistemos potencialas. Pavieniai Kauno tvirtovės objektai ir išlikusi jų sistema tiriami kaip gamtinio karkaso, urbanistinio karkaso ir mentalinio miesto vaizdo dalys bei analizuojami kaip potencialūs keturių tipų kultūriniai miestovaizdžio-teksto simboliai. Pateikiami principiniai siūlymai, kaip panaudoti šį potencialą miesto reikmėms. Straipsnyje formuojami principiniai metodologiniai pagrindai kompleksiškam urbanistiniam panašių objektų vertinimui.
Dissertations / Theses on the topic "Kaunas"
1
Kilinskaitė, Renata. "Paveldo pritaikymas tamsiajam turizmui Lietuvoje: Kauno fortų atvejis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120622_110125-48743.
Full textAbstract:
Šis darbas supažindina su tamsiojo turizmo fenomenu, kuris Lietuvos akademiniame pasaulyje dar nėra nagrinėtas. Darbe pristatoma tamsiojo turizmo samprata ir formų įvairovė, visuomenėje daug diskusijų keliantys šios turizmo krypties etiniai aspektai bei didėjančio populiarumo prielaidos. Taip pat iškeliama tamsiojo paveldo problematika, jį išskiriant kaip tam tikrą disonuojančio paveldo grupę. Darbe įvertinama dabartinė tamsiojo paveldo situacija Lietuvoje, išryškinant tvarkybos problemas ir lyginant tamsiojo paveldo pateikimo turizmui praktikas su teorinėje literatūroje rekomenduojamomis bei kritikuojamomis. Išsamiai analizuojamas gana ryškaus tamsiojo paveldo objekto – Kauno tvirtovės fortų – atvejis, įvertinant šio objekto reikšmę, dabartinę tvarkybą ir tai lemiančias priežastis. Kadangi iš visų devynių išlikusių Kauno tvirtovės fortų turizmui pritaikyti tik du (VII ir IX), kuriuose vystoma muziejinė veikla, įvertinamos tamsiojo paveldo reprezentacijos juose: tiriama šių dviejų Kauno tvirtovės fortų vykdoma veikla ir jos atitikimas užsienio autorių pateiktiems tamsiojo paveldo pritaikymo turizmui principams.The paper introduces the new phenomena of dark tourism that has not ever been analyzed in Lithuanian academic literature. The notion of dark tourism and the variety of its forms is represented. This paper also analyzes the reasons of increasing popularity of dark tourism in postmodern society and the ethical points of dark tourism. This paper concentrates on assessment of Lithuania‘s dark heritage and explains the reasons, why this heritage is in such condition. The main focus is on Kaunas Fortress which is an outstanding example of dark heritage in Lithuania. The representation of dark heritage in Kaunas VII and Kaunas IX museums are compared and also the Lithuanian tourist‘s motivation of visiting the dark sites is analyzed.
2
Endriukaitytė, Kristina. "Salonų kultūros raiška tarpukario Kauno kultūrinėje terpėje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100608_105221-74090.
Full textAbstract:
Darbe analizuojama salonų kultūros raiška tarpukario Kaune, bei šio kultūrinio proceso tęstinumas, laikotarpiu po Antrojo pasaulinio karo pasiekiant mūsų dienas. Tarpukario intelektualų gyvensenos ir kūrybos persipynimai lėmė, jog susiformavo gyvybinga ir intelektuali miesto atmosfera. Šioje kultūrinėje terpėje vykęs inteligentų bendravimas sąlygojo ir salonų kultūros reiškinio atsiradimą. Tyrime remiamasi nuostata, kad kultūra ir visuomenė sudaro vientisą sistemą. Kultūra yra tyrinėjama per išreikštas ir užfiksuotas asmenines patirtis, bendrines viešo elgesio normas, meninius procesus. Todėl tarpukario Kauno salonų kultūra yra laikoma tik esminius klasikinio salono bruožus išlaikiusia, tačiau jau XX amžiaus žmonių bendravimui būdinga tradicija. Salonų kultūra yra nusakoma, kaip savita visuomenės komunikavimo forma bei ideologinį brandumą liudijantis procesas. Salonų apraiškų tąsa atpažįstama ir pasibaigus lietuviškojo tarpukario epochai. Tiek tarpukariu, tiek praradus valstybingumą salonų kultūros apraiškos turtino Kauno miestą, formavo inteligentijos tradicijas ir tapo būtinu visuomeninio gyvenimo atributu. Tai tampa svarbus argumentas salonų kultūrą laikyti paveldėta nematerialiąja Kauno miesto istorijos dalimi.The aim of these Master theses is to analyze the expression of Salon culture and continuity of this cultural process in interwar Kaunas. Interlaced lifestyle and creativity of interwar intellectuals determined the formation of lively and highbrowed atmosphere in the city. Communication of intellectuals in this cultural environment also determined the rise of Salon culture phenomenon. In this research culture and society compose one entire system and it is explored through expressed and fixed personal experiences, common public conventions, processes of arts. Therefore the culture of interwar Kaunas is considered not just as the one which kept essential classic Salon characteristics, but it is also a typical communication tradition of XX century’s society. The culture of Salons is defined as distinctive social communication form also as attesting process of ideological maturity. The continuance of Salons manifestation is recognized in later periods, after ending of Lithuanian interwar epoch. In interwar period as well as when statehood was lost, the manifestation of Salon culture enriched the city of Kaunas, formed traditions of intellectuals and became essential attribute of social life. This is a very important argument taking into consideration that culture of Salons is non – material part of Kaunas city history.
3
Liaukevičienė, Alina. "Požiūris į ekoturizmo paslaugas Kauno mieste." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110705_170513-03949.
Full textAbstract:
Bakalauro baigiamajame darbe atliekamas požiūrio į ekoturizmo paslaugas Kauno mieste vertinimas. Pasaulis kenčia vis didesnę taršą: gamta praranda savo naturalų grožį, vertybes, nyksta augalai bei gyvūnai, didele dalimi prie to prisideda masinis turizmas. To pasekoje, kaip alternatyva, išsivysto nauja turizmo kryptis – ekoturizmas, kurio pagalba siekiama sumažinti aplinkai daromą žalą, paskirstyti turistų srautus bei neeikvoti ribotų gamtos išteklių.
Darbo objektas – ekoturizmo paslaugos.
Darbo tikslas - atskleisti požiūrį į ekoturizmo paslaugas Kauno mieste.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti ekoturizmo paslaugų vietą turizmo rinkos kontekste;
2. Apžvelgti ekoturizmo paslaugas Kaune mieste;
3. Išanalizuoti požiūrį į ekoturizmo paslaugas Kauno mieste.
Darbą sudaro: įvadas; 3 skyriai: pirmajame nagrinėjami – ekoturizmo paslaugų teoriniai aspektai, tokie kaip: atsiradimas, bruožai, principai, antrajame – pateikta tyrimo metodika, demografiniai respondentų duomenys, trečiajame – tiriamas kauniečių požiūris į ekoturizmo paslaugas, analizuojami rezultatai, gauti tyrimo metu, jų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas bei priedai.
Tyrimo apklausoje dalyvavo 100 įvairaus amžiaus respondentų. Išanalizavus gautus duomenis galima teigti, kad apie ekoturizmą žino ar bent yra girdėję maždaug pusė Kauno gyventojų, bet visgi dauguma žmonių įvardina informacijos apie ekoturizmo paslaugas nepakankamumą, taip pat pageidauja žemesnių kainų bei platesnio siūlomų paslaugų asortimento. Beveik... [toliau žr. visą tekstą]-.
4
Šliažas, Sigitas. "KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ GALIMYBĖS DIDINANT KAUNO SENAMIESČIO PATRAUKLUMĄ." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130805_104344-59161.
Full textAbstract:
Baigiamuoju magistro darbu „Kūrybinių industrijų galimybės didinant Kauno senamiesčio patrauklumą“ siekiama nustatyti, kokią įtaką kūrybinės industrijos daro Kauno senamiesčio patrauklumui. Kūrybinės industrijos – tai verslo ir kūrybos sąveika, paremta individo kūrybiškumu, šis reiškinys daro ypač didelę įtaką šalių ekonomikai, teigiama veikia miestų kūrimo ir atgaivinimo procesus, kuria pridėtinę vertę, stiprina bendruomeniškumą, padeda populiarinti miestus ar miestų dalis, į juos pritraukti turistų. Lietuvoje kūrybinės industrijos populiarėja pamažu, šis reiškinys dar palyginti mažai analizuotas mokslininkų. Kaune kūrybinių industrijų veiklos ypač ryškios pastaraisiais metais atgaivintoje istorinėje miesto dalyje – senamiestyje.
Atsižvelgiant į minėtą darbo tikslą, svarbu, kad jam pasiekti iškelti keturi svarbiausi uždaviniai, kurie įgyvendinti darbo eigoje. Siekiant įvertinti kūrybinių industrijų įtaką, būtina teoriškai apibrėžti šios sąvokos samprata ir kilmę, todėl pirmasis uždavinys – atlikti teorinės literatūros analizę. Aptarus teorines įžvalgas, Kauno miesto gyventojams pateikti anketinę apklausą, darbui taip pat svarbūs ir kiti uždaviniai – nustatyti, kaip kūrybinės industrijos veikia Kauno senamiesčio patrauklumą, gautus rezultatus palyginti su teorinėmis žiniomis. Siekiant išsikeltų uždavinių, buvo pasitelktas metaanalizės metodas, anketinė apklausa, empirinis tyrimas.
Anketinę apklausą „Kūrybinių industrijų įtakos Kauno miesto senamiesčio patrauklumui... [toliau žr. visą tekstą]Master thesis “Creative industries impact to the attractiveness of the Kaunas old town” aims to determine the impact that creative industries makes to the attractiveness of the Kaunas old town. Creative industries is an interaction between business and creation, based on the creativity of the human, also creative industries has a strong impact to the economy, makes an influence to the urban development and regeneration processes, and gives a surplus value, makes a community stronger, helps to promote cities or part of them, attracts tourists. In Lithuania creative industry is slowly gaining in popularity, this phenomenon is still relatively little analyzed by scientists. In Kaunas creative industries are obvious in the old town, that was recreated in late years. When the aim of the master thesis is given, it is important that there are four main tasks, that are realized in the master thesis. To assess the impact of creative industries, it is necessary to define the theory concept and origin, so the first task - to carry out the theoretical analysis of the literature. After discussing the theoretical insights, the questionnaire survey was given to the residents of Kaunas city. Other important tasks - to determine how the creative industry influences the Kaunas old town, the results were compared with theoretical knowledge. Meta-analysis method, questionnaire survey, an empirical study were used in research. Questionnaire survey was filled by 202 residents of Kaunas, 7... [to full text]
5
Gečionis, Vidas. "Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinė veikla 1922-1939 m." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110715_092029-92487.
Full textAbstract:
Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinė veikla Pirmoje Nepriklausomoje Lietuvoje, priklausanti Lietuvos lokalinės istorijos kategorijai, iki šios yra labai mažai tyrinėta sfera.
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetuose buvo susitelkusi pagrindinė Kauno akademinės bendruomenės dalis. Pagrindinis leidybinės veiklos rezultatas buvo tų fakultetų periodiškai leisti tęstiniai mokslo žurnalai: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ (humanitarinių mokslų fakulteto). „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“ (Teologijos-filosofijos fakulteto).
Darbe buvo siekta išnagrinėti ir įvertinti Kauno humanitarų akademinės bendruomenės vykdytą mokslinės periodinės leidybos procesą. Darbo pagrindą sudaro įvardinti tęstiniai universitetiniai humanitariniai mokslo žurnalai ir pirminiai archyviniai šaltiniai.
Atskleidžiant problemą buvo naudotasi analitiniu-lyginamuoju, aprašomuoju ir statistinės analizės metodais.
Atliktas tyrimas parodė, kad Kauno humanitarų akademinė bendruomenė kolegialiai (kolegiškai) per fakultetų (humanitarinių mokslų ir teologijos-filosofijos) tarybų posėdžius rūpinosi bei organizavo visapusišką mokslo žurnalų leidybą, finansavimą, rinko leidinių redaktorius, sprendė įvairias leidybines problemas. Humanitarų leidybinės veiklos plėtrai kliūtis darė nuostolinga mokslo žurnalų leidyba, vidiniai... [toliau žr. visą tekstą]The Publishing Activity of Kaunas Humanities Academic Community during the period of the first independent Lithuania, which is attributed to the category of Lithuanian local history, is a field that has been little research so far. The majority of Kaunas academic society was centred around the faculties of the Humanities and the Theology-Philosophy faculties of Vytautas Magnus University. The most significant result of the publishing activity were the following scientific journals which were published continuously: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ (Faculty of the Humanities). „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“ (Faculty of Theology-Philosophy). The paper aims to research and evaluate the publishing process of scientific periodicals conducted by Kaunas Humanities academic community. The core materials of the paper are the periodical scientific journals listed above and primary archival sources. The methods employed in the research of the topic are as follows: analytical-comparative, descriptive and statistical data analysis. The research has shown that the Kaunas Humanities academic community organised and supervised a comprehensive publishing and financing of the scientific journals, elected the editors, dealt with various publishing issues. Unprofitable publishing of scientific journals, internal conflicts, political censorship and... [to full text]
6
Lekaveckaitė, Živilė. "Darbuotojų darbo laiko organizavimas „Europa Royale Kaunas“ viešbutyje." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120620_120723-06571.
Full textAbstract:
Darbo objektas – „Europa Royale Kaunas“ viešbučio darbuotojų darbo laiko organizavimas.
Darbo tikslas – ištirti „Europa Royale Kaunas“ viešbučio darbuotojų darbo laiko organizavimą.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti darbo laiko organizavimo sampratą;
2. Išnagrinėti darbo laiko organizavimą sąlygojančius veiksnius;
3. Atskleisti darbo laiko organizavimo aspektus „Europa Royale Kaunas“ viešbutyje.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa.
Darbo struktūra. Darbą sudaro trys dalys, kuriose siekiama įgyvendinti išsikeltus uždavinius.
Pirmoje dalyje remiantis moksline literatūra aptariama darbo laiko organizavimo samprata, veiksniai, kurie sąlygoja darbo laiko organizavimą, analizuojama darbo ir poilsio laiko įtaka darbo organizavimui, taip pat darbuotojų motyvavimo poveikis bei darbo metodai.
Antroje dalyje apibūdinamas tyrimų objektas, tiriamųjų kontingentas, tyrimo metodai, paaiškinamas tyrimo organizavimas, kuris buvo atliekamas „Europa Royale Kaunas“ viešbutyje bei aprašomi duomenų apdorojimo statistiniai metodai.
Trečioje darbo dalyje apibendrinami tyrimo duomenys, jie lyginami su kitais jau atliktais tyrimais turizmo srityje, bei patvirtinami arba paneigiami mokslinės literatūros autorių teiginiai.
Darbo apimtis – 40 puslapių. Jame yra 9 paveikslai, 4 lentelės, 2 priedai. Panaudota 50 literatūros šaltinių.
Raktiniai žodžiai – darbo laikas, darbo laiko organizavimas, darbuotojai, viešbučių sektorius.
Pagrindinės išvados:
1. Darbo laiko organizavimą... [toliau žr. visą tekstą]Organization of working time of employees in „Europa Royale Kaunas“ hotel.
7
Kalibatas, Vytenis. "Evaluating Hospital Costs in Kaunas Medical University Hospital." Thesis, Nordic School of Public Health NHV, 2005. http://urn.kb.se/resolve?urn=urn:nbn:se:norden:org:diva-3289.
Full textAbstract:
The purpose of the study is to evaluate hospital costs in Kaunas Medical University Hospital (KMUH). KMUH is the largest hospital in Lithuania, having 1995 in-patient beds, 26 specialised in-patient departments, 5130 employees, and providing wide range of in-patient services. Methods. Methods, used in the study include assessment of inputs and outputs, evaluation of average cost per case, estimation of cost structure, estimation of case-mix dimensions in in-patient departments and clinical categories and assessment of impact of case-mix dimensions to cost per case, using multiple regressionanalysis. Cross-sectional study designwas used in the study, evaluating mainly cases and expenses of all 26 specialised in-patient departments of KMUH per year 2002. Five cost groups have been used and defined inmonetary terms in each in-patient department: labour costs; medication costs; laboratory, radiology and anaesthesiology costs; running costs of medical equipment supply andother costs (including in-patients’ mealcosts, transportation, laundry, communication, etc. costs). Case was defined as one treatment episode in particular in-patient department. Cases were analysed using following case-mix dimensions: sex, age, absenceor presence of surgical operation, patient separation status and in-patientservice group. Results. Average costs per case vary widely among in-patient departments, ranging from 126.01 Litas (36.52 Euro) to 3451.68 Litas (999.73 Euro) per case.During the study average cost per case were also estimated in clinical profiles – surgery – 1161.0 Litas (336.24 Euro), therapy – 1312.15 Litas (380.02 Euro),obstetrics and gynaecology –685.82 Litas (198.62 Euro), newborn and child care – 893.54 Litas (258.78 Euro) and intensive care – 1292.92 Litas (374.45 Euro). Using multiple regression analysis method, costper case ineach in-patient department and clinical category according case-mix dimensions were predicted. In all in-patient departments predicted values of average costs per case according case-mix dimensions, comparing with actual values, did not differ so much. Positive contributions to predictedvalue of cost per case, shows only one variable – IA in-patient service group. In any predicted case contributions of independent variables have notbeen observedas significant (p>0.05). Conclusions. Inputs (measured in the number of beds) and outputs (measured in the number of in-patientcases and the number of bed-days) are different across in-patient departments, as well as outputs (measured inthe number of treatment episodes according to case-mix dimensions). The average costs per case vary widely across in-patient departments and clinical categories. The analysis of the structure of average costs per case demonstrated striking differences in in-patient departments. In all in-patient departments the predicted values of the average costs per case according to case-mix dimensions, do not differ so much comparing with theactual observed costs per case. Positive contributions to the predicted value of the cost per case, shows only onevariable – IA in-patient service group. The results of the study have proved the evidence that clinical casestreated within the same in-patient department of the hospital are not similar. The results of studyhave showedthe failure of use of “in-patient service groups” as proxy of International Disease Classification due to numberof reasonsISBN 91-7997-101-6
8
Veliutė, Ingrida. "Kaunas Fortress Historical and Architectural Heritage and Its Animation Possibilities." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121122_154756-26186.
Full textAbstract:
Cultural heritage objects’ protection has always been closely related to country‘s social, economic and political changes. These changes influence heritage protection techniques and methodology, also stipulate heritage objects’ selection and protection priorities. Brutal and dissonant defence heritage of XIX-XX centuries was already perceived and absorbed in many European countries started being recognized in Lithuania. Basis of analysis is defence objects, administrative buildings, chapels, infrastructure and other Kaunas Fortress elements, built in 1882–1915, which have influenced changes in Kaunas city and its surroundings as well as the further city development. Kaunas fortress is presented as complex of various purposes objects, which were closely related to each other and could not function separately. Thesis analyses two fortification heritage changes process lines, occurred since construction to the present: the first – Kaunas Fortress complex and its separate components visual relation to environment; the second – Fortress complex objects and users relationship and utilization changes. Thesis is focusing more on military complex appearance, its ideological context, also on the development of social, economic and political factors during construction and defence time. This directly influences the creation of high-quality story and cultural heritage animation. Dissertation emphasizes Kaunas Fortress complex evaluation and acknowledgment as the object of heritage... [to full text]Paveldo objektų apsauga visada buvo ir išlieka glaudžiai susijusi su šalies socialiniais, ekonominiais ir politiniais pokyčiais. Šie pokyčiai įtakoja paveldo saugojimo būdus ir metodiką bei sąlygoja paveldo objektų selekciją ir apsaugos prioritetus. Ypatingoje situacijoje atsiduria disonuojantis, brutalus, daugelyje Europos šalių jau įsisąmonintas ir įsisavintas, o Lietuvoje dar tik pradedamas pripažinti gynybinis XIX – XX a. sandūros paveldas. Disertacijos analizės pagrindas yra 1882–1915 m. pastatyti Kauno tvirtovės gynybiniai objektai, administraciniai pastatai, maldos namai, infrastruktūra ir kiti tvirtovės elementai, turėję įtakos Kauno miesto ir apylinkių kraštovaizdžio pokyčiams ir tolesnei miesto plėtrai. Kauno tvirtovė nagrinėta kaip įvairios paskirties objektų kompleksas, kur visi elementai buvo glaudžiai tarpusavyje susiję ir negalėjo funkcionuoti atskirai vieni nuo kitų. Darbe analizuotos dvi fortifikacijos paveldo kaitos proceso kryptys, vykusiosos nuo statybos pradžios iki šių dienų: pirmoji – Kauno tvirtovės komplekso bei atskirų jos komponentų vizualinis ryšys su aplinka; antroji – tvirtovės komplekso objektų ir naudotojų tarpusavio ryšys bei panaudos kaita. Dėmesys koncentruojamas į karinio komplekso atsiradimo ideologinį kontekstą bei socialinių, ekonominių, politinių veiksnių plėtotę jo statybos ir gynybos metu, kas tiesiogiai daro įtaką kokybiško pasakojimo kūrimui ir paveldo animavimui. Disertacijoje išryškintas Kauno tvirtovės komplekso įvertinimo ir... [toliau žr. visą tekstą]
9
Aleknavičiūtė, Aušra. "Kauno miesto miškų absorbcinės gebos įvertinimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080628_102440-00938.
Full textAbstract:
Kauno miesto miškų medžių absorbcinės gebos įvertinimas buvo atliktas i-tree programos UFORE techniniu modeliu. Taip pat šia programa įvertinta Kleboniškio, Panemunės, Romainių, Ąžuolyno miesto parko absorbcinė geba. Airviro programos pagalba nustatytos oro teršalų koncentracijos mieste, pavaizduota grafiškai emisijų sklaida. Nustatyta procentinė dalis oro taršos sumažėjimo, kurią lemia Kauno miesto miško želdiniai.
Duomenis apie želdinius Kauno mieste ir pasirinktuose analizuoti parkuose naudoti remiantis Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių miškų taksoraščiu (VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, miškų inventorizacija 2003/2004) bei atliktais matavimais Kleboniškio, Panemunės, Romainių ir ��žuolyno parkuose. Meteorologinius duomenis oro taršai nustatyti pateikė VŠĮ „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“.
Rezultatai parodė, kad Kauno miesto miško medžiai per metus pašalina 328 tonas pagrindinių atmosferos teršalų: 97,7 t ozono, kietųjų dalelių pašalinta 87,3 t, azoto dioksido 81 t, sieros dioksido 42,4 t, anglies monoksido 19,3 t. Pagal procentinę sudėtį ozono tarp pagrindinių pašalintų atmosferos oro teršalų yra 29,9 %, kietųjų dalelių 26,6 %, azoto dioksido 24,7 %, sieros dioksido 12,8%, anglies monoksido 6%.
Didžiausias teršalų kiekis pašalinamas Kleboniškio miško parke - 38,7 tonos (39 % bendro analizuojamų parkų pašalintų teršalų kiekio), toliau seka panemunės miško parkas - 35,7 tonos (36%), Romainių miško parkas - 20,4 tonos ( 20 %) ir Ąžuolynas - 5 tonos (5%)... [toliau žr. visą tekstą]Assessment of Kaunas Urban forest effects and air pollution mitigation was done using i-tree program UFORE model. During the study four different city parks were analyzed – Kleboniskis, Panemune, Romainiai, Azuolynas. Kaunas city air pollution concentrations were counted with Airviro program. Data required for this study was used from Kaunas city trees inventory book 2004, as well field data has been collected from city parks in random sample of fixed area plots in April of 2008. VŠĮ “Kauno aplinkos kokybės tyrimai “delivered meteorogical data about Kaunas city. Results showed, that Kaunas city forest remove about 328 metric tones of atmospheric air pollutants per year. In addition these trees remove 97,7 metric tones of O3, 87,3 metric tones of particulate matter, NO2 – 81 metric tones, SO2 – 42,4 metric tones, CO – 19,3 metric tones. The biggest part of pollutants have been removed in the park of Kleboniskis – 38,7 metric tones (39% of total air pollutants removed in the analyzed city parks), Panemune park removed 35,7 metric tones (36%), Romainiai park - 20,4 metric tones (20%), ąžuolynas- 5 metric tones ( 5 %). Results presented, that Kaunas city urban forest are able to sequestrate 3365 metric tones of Carbon per year, all Kaunas urban forest trees could storage 237210 metric tones of carbon. The city parks carbon storage are: Panemune park trees - 25 metric tones, Kleboniskis park trees -13 metric tones, Romainiai park trees -12,5 metric tones, Ąžuolynas park... [to full text]
10
Jasionytė, Milvydė. "Kauno miesto parkų medžių būklės vertinimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140122_113551-28076.
Full textAbstract:
Darbo tikslas - įvertinti Kauno miesto miesto parkų medžių būklę pagal pagrindinius indikacinius miškų monitoringo rodiklius ir azoto dioksido taršą. Tiriamoji teritorija buvo padalinta į 0,25 km2 ploto kvadratus, kuriuose buvo tiriama apskaitos medžių būklė. 8 Kauno miesto parkuose ištirti 73 apskaitos medžiai. Azoto dioksido koncentracijos šiuose parkuose nustatytos pasyvaus kaupimo metodu. Visuose tirtuose Kauno miesto parkuose apskaitos medžių lajos defoliacijos vidurkiai nedaug skiriasi ir pagal pažeidimo klases patenka į 1 klasę – menkai pažeisti medžiai. Mažiausias lajos defoliacijos vidurkis – Panemunės parke, didžiausias – Dainavos ir Draugystės parkuose. Pagal skiriamas medžių lapijos dechromacijos klases, tirtus Kauno miesto parkus galima skirti į dvi grupes - be žymesnių lapijos spalvos pokyčių (Panemunės parkas ir Vytauto – Ramybės parkas ) ir kur maža dechromacija (Santakos parkas, Nemuno salos parkas, Ąžuolyno parkas, Kalniečių parkas, Dainavos parkas ir Draugystės parkas. Mažiausias medžių lapijos dechromacijos vidurkis – Panemunės parke, didžiausias – Nemuno salos parke. Didžiausia NO2 koncentracija nustatyta Kauno Ąžuolyno parke, mažiausia – Panemunės parke. Kauno miesto parkuose nustatyta azoto dioksido koncentracija neviršijo nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje.The objective of the study is to measure the quality of trees and NO2 pollution in Kaunas city parks. Area of research was split into squares of 0,25 km2 each, where the trees were analized. Total of 73 trees were analized in 8 parks. Nitro dioxide pollution in the city parks were estimated using the method of passive accumulation. The defoliation of trees in all analized Kaunas city parks were very similar . All the parks trees can be classified as poorly damaged by the tree crown damage class. The highest defoliation mean found in Dainava and Draugystė parks. The lowest defoliation mean – in Panemunė park. By the classification of trees docoloration the analized parks divide into two groups. The Panemunė, Vytautas and Ramybė parks is in insignificant leafage discoloration group. The Santaka, Nemuno sala, Ąžuolynas, Kalniečiai, Dainava ir Draugystė parks is in small leafage discoloration group. The highest concentration of NO2 is identified in Ąžuolynas park, while the lowest – in Panemunė park. The concentration of NO2 in Kaunas city parks didin’t exceed the maximum allowable concentration in living environment.
Books on the topic "Kaunas"
5
Suslavičius, Vytautas. Kaunas Jazz: Fotografija = Kaunas Jazz : photography. Kaunas: UAB "Partitūra", 2002.
Find full text
6
Česonis, Gintaras. KAUNAS: Miestas SANTAKOJE = KAUNAS : city on the CONFLUENCE. Kaunas: Meno tvirtovė, 2008.
Find full text
10
Ginsburgas, Valdemaras. ... ir Kaunas verkė. VILNIUS: Žydų kultūros ir informacijos centras, 2010.
Find full textBook chapters on the topic "Kaunas"
1
Karalevičienė, Evelina. "Die Konfrontation zwischen historischer Umgebung und neuer Architektur in Kaunas." In Denkmalschutz - Architekturforschung - Baukultur, 261–72. Köln: Böhlau Verlag, 2020. http://dx.doi.org/10.7788/9783412500955.261.
Full text
2
Legaudaite, Jolanta. "Similarities and differences between slang in Kaunas and London Teenagers' speech." In Youngspeak in a Multilingual Perspective, 177–202. Amsterdam: John Benjamins Publishing Company, 2009. http://dx.doi.org/10.1075/pbns.184.13leg.
Full text
3
Lilischkis, Stefan. "Kaunas University of Technology: Developing Entrepreneurship Education with International Expert Networks." In Entrepreneurship Education at Universities, 115–42. Cham: Springer International Publishing, 2017. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-319-55547-8_5.
Full text
4
Grazuleviciene, R., L. Jakucionyte, and V. Malinauskiene. "Assessment of Environmental No2Exposure Effect on First Myocardial Infarction Risk in Kaunas, Lithuania." In Assessment and Management of Environmental Risks, 349–56. Dordrecht: Springer Netherlands, 2001. http://dx.doi.org/10.1007/978-94-010-0987-4_36.
Full text
5
Pamula, Anna, Martynas Patasius, and Irena Patasiene. "Comparison of Experience of Using Business Games in University of Lodz and Kaunas University of Technology." In Simulation Gaming Through Times and Disciplines, 378–86. Cham: Springer International Publishing, 2021. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-030-72132-9_32.
Full text
6
Tauber, Joachim. "‘… Have Not Received Any Deliveries of Potatoes for Quite Some Time …’: Food Supply and Acquisition in the Ghettos of Vilnius and Kaunas." In Coping with Hunger and Shortage under German Occupation in World War II, 275–92. Cham: Springer International Publishing, 2018. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-319-77467-1_14.
Full text
7
Herics, Werner. "I glaub, daitsch kauna net gschait, oba Fuaßboll spüln kauna!" In Vom Kommen und Gehen, 195–99. Wien: Böhlau Verlag, 2021. http://dx.doi.org/10.7767/9783205212775.195.
Full text
8
Sauthoff, Patricia. "Kaula." In Hinduism and Tribal Religions, 1–4. Dordrecht: Springer Netherlands, 2018. http://dx.doi.org/10.1007/978-94-024-1036-5_547-1.
Full text
9
Amery, Rob. "Revitalization of Kaurna." In The Routledge Handbook of Language Revitalization, 330–41. New York, NY : Routledge, [2018]: Routledge, 2018. http://dx.doi.org/10.4324/9781315561271-42.
Full text
10
Bährle-Rapp, Marina. "kaudal, auch: caudalis, caudale." In Springer Lexikon Kosmetik und Körperpflege, 296. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2007. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-540-71095-0_5558.
Full textConference papers on the topic "Kaunas"
1
Simaityte, J., J. Augutis, and E. Uspuras. "Kaunas hydropower system management." In RAVAGE OF THE PLANET 2006. Southampton, UK: WIT Press, 2006. http://dx.doi.org/10.2495/rav060491.
Full text
2
DAPKIENĖ, Midona, Laima ČESONIENĖ, and Tomas PILIPAUSKAS,. "COMPARISON OF OPERATION OF KAUNAS AND KLAIPĖDA WWTPS DIGESTERS." In Rural Development 2015. Aleksandras Stulginskis University, 2015. http://dx.doi.org/10.15544/rd.2015.042.
Full textAbstract:
The article provides comparison of operation of digesters for 2014, installed in wastewater treatment plants (WWTP) of two Lithuanian cities Kaunas and Klaipėda. It was established that the temperature and decomposition degree of organic materials had impact on biogas discharge in digesters of both wastewater treatment plants. Increase of these technological parameters resulted in increase of biogas output. Actual output of biogas of Kaunas wastewater treatment plant digester was by 5.8 % less than theoretical output, in Klaipėda WWTP anaerobic reactor – by 4.2 %. After comparison of biogas discharge generated from 1 m3 of sludge in Kaunas and Klaipėda WWTPs it was established that the efficiency of Klaipėda WWTP digester exceeded the efficiency of Kaunas WWTP reactor by 7 %.
3
TAPARAUSKIENĖ, Laima, and Veronika LUKŠEVIČIŪTĖ. "DROUGHT OCCURRENCE UNDER LITHUANIAN CLIMATIC CONDITIONS." In Rural Development 2015. Aleksandras Stulginskis University, 2015. http://dx.doi.org/10.15544/rd.2015.059.
Full textAbstract:
This study provides the analysis of drought conditions of vegetation period in 1982-2014 year in two Lithuanian regions: Kaunas and Telšiai. To identify drought conditions the Standardized Precipitation Index (SPI) was applied. SPI was calculated using the long-term precipitation record of 1982–2014 with in-situ meteorological data. Calculation step of SPI was taken 1 month considering only vegetation period (May, June, July, August, September). The purpose of investigation was to evaluate the humidity/aridity of vegetation period and find out the probability of droughts occurrence under Lithuanian climatic conditions. It was found out that according SPI results droughts occurred in 14.5 % of all months in Kaunas region and in 15.8 % in Telšiai region. Wet periods in Kaunas region occurred in 15.8 %, and in Telšiai region occurrence of wet periods was – 18.8 % from all evaluated months. According SPI evaluation near normal were 69.7 % of total months during period of investigation in Kaunas and respectively – 65.5 % in Telšiai. The probability for extremely dry period under Lithuania climatic conditions are pretty low – 3.0 % in middle Lithuania and 2.4 % in western part of Lithuania.
4
Burds, Luke Thomas, Harry M. Jol, Richard James Mataitis, Joeseph D. Beck, Richard A. Freund, Paul Bauman, Alastair F. McClymont, and Philip P. Reeder. "THE MASS GRAVE AT KAUNAS FORT VII, LITHUANIA." In GSA Annual Meeting in Seattle, Washington, USA - 2017. Geological Society of America, 2017. http://dx.doi.org/10.1130/abs/2017am-306770.
Full text
5
Miškinytė, Auksė, and Audrius Dėdelė. "Evaluation and analysis of traffic noise level in Kaunas city." In The 9th International Conference "Environmental Engineering 2014". Vilnius, Lithuania: Vilnius Gediminas Technical University Press “Technika” 2014, 2014. http://dx.doi.org/10.3846/enviro.2014.036.
Full text
6
Dagilis, Vytautas, and Liutauras Vaitkus. "Combined heat pump and water-power plant at Kaunas Lagoon." In The 9th International Conference "Environmental Engineering 2014". Vilnius, Lithuania: Vilnius Gediminas Technical University Press “Technika” 2014, 2014. http://dx.doi.org/10.3846/enviro.2014.257.
Full text
7
Grazuleviciene, Regina, Sandra Andrusaityte, and Audrius Dedele. "CITIZENS EDUCATION THROUGH PARTICIPATORY RESEARCH LEARNING: A KAUNAS PILOT STUDY." In 11th International Conference on Education and New Learning Technologies. IATED, 2019. http://dx.doi.org/10.21125/edulearn.2019.2090.
Full text
8
Kveselis, Vaclovas, Eugenija Farida Dzenajavičienė, and Aurimas Lisauskas. "Effectiveness of Residential Buildings Renovation on the Example of Kaunas City." In Environmental Engineering. VGTU Technika, 2017. http://dx.doi.org/10.3846/enviro.2017.264.
Full textAbstract:
Improvement of energy efficiency in buildings is one of the main strategic goals of country’s energy strategy and its’ implementation policy. This goal is being implemented using support measures and implementation instruments in public and residential buildings. Implementation programs were designed and are being implemented in this sector since year 2004; however, there is still lack of research investigating the effectiveness of implemented actions in terms of environmental, economic, and social sustainability using respective criteria. On the other hand, there is lack of objective information for wider research based on measured data, as most of the data comes from programs administrators as estimated energy consumption and savings. The paper provides main criteria for defining renovation sustainability of multi-apartment residential buildings as well as initial assessment of energy efficiency improvement in such buildings implemented under programs partly funded by EU funds and Modernization program for multi-apartment houses. The Kaunas district heating company provided data of metering readings for 103 buildings which are fully or partially renovated in Kaunas City and Kaunas Regional municipalities and covers period of 12 years. The results of investigation show wide scattering of renovation effectiveness regarding renovation costs, energy savings and costs of saved energy.
9
Beck, Joseph D., Luke T. Burds, Richard J. Mataitis, Harry M. Jol, Richard A. Freund, Alastair F. McClymont, and Paul Bauman. "Searching for Nazi Mass Execution Trenches at Fort IX (Kaunas, Lithuania)." In 2018 17th International Conference on Ground Penetrating Radar (GPR). IEEE, 2018. http://dx.doi.org/10.1109/icgpr.2018.8441687.
Full text
10
Dumbliauskas, Vytautas, Vytautas Grigonis, and Andrius Barauskas. "Operational study of roundabouts and signal-controlled intersections in Kaunas City." In The 9th International Conference "Environmental Engineering 2014". Vilnius, Lithuania: Vilnius Gediminas Technical University Press “Technika” 2014, 2014. http://dx.doi.org/10.3846/enviro.2014.116.
Full textReports on the topic "Kaunas"
1
van Ameijden, Erik, Emmy Koster, Rianne de Gelder, Laurens van Buren, and Arpana Verma. Health Profile: Kaunas, Lithuania. Manchester, UK: The University of Manchester, September 2012. http://dx.doi.org/10.3927/171723.
Full text
2
Swihart, A. Kauai Test Facility hazards assessment document. Office of Scientific and Technical Information (OSTI), May 1995. http://dx.doi.org/10.2172/79059.
Full text
3
Buck, Michael G., Jeanine M. Branam, and William T. Stormont. The multiresource forest inventory for Kauai, Hawaii. Portland, OR: U.S. Department of Agriculture, Forest Service, Pacific Northwest Research Station, 1988. http://dx.doi.org/10.2737/pnw-rb-156.
Full text
4
Thompson, Edward F., Lihwa Lin, Lori L. Hadley, and Jon M. Hubertz. Wave Response of Kikiaola Harbor, Kauai, Hawaii. Fort Belvoir, VA: Defense Technical Information Center, September 1998. http://dx.doi.org/10.21236/ada353922.
Full text
5
Akhil, Abbas Ali, Mike Yamane, and Aaron T. Murray. Kauai Island Utility Cooperative energy storage study. Office of Scientific and Technical Information (OSTI), June 2009. http://dx.doi.org/10.2172/1035326.
Full text
6
Cenkci, Martha J. ZEST Flight Test Experiments, Kauai Test Facility, Hawaii. Fort Belvoir, VA: Defense Technical Information Center, July 1991. http://dx.doi.org/10.21236/ada241143.
Full text
7
Ellis, Abraham, and Tom Mousseau. Kauai Island Utility Co-op (KIUC) PV integration study. Office of Scientific and Technical Information (OSTI), August 2011. http://dx.doi.org/10.2172/1035325.
Full text
8
Helm, C., and K. Burman. Kauai, Hawaii: Solar Resource Analysis and High Penetration PV Potential. Office of Scientific and Technical Information (OSTI), April 2010. http://dx.doi.org/10.2172/978482.
Full text
9
Molina, Lauren, Thomas Smith, and Charles Blay. Kikiaola Light Draft Harbor, island of Kauai; Hawaii: Regional Sediment Management (RSM). Engineer Research and Development Center (U.S.), March 2019. http://dx.doi.org/10.21079/11681/32389.
Full text
10
Busche, S., and S. Hockett. Identifying Cost-Effective Residential Energy Efficiency Opportunities for the Kauai Island Utility Cooperative. Office of Scientific and Technical Information (OSTI), June 2010. http://dx.doi.org/10.2172/981959.
Full text