To see the other types of publications on this topic, follow the link: Kay Davis.
Journal articles on the topic 'Kay Davis'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Kay Davis.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
TRYON, P. "Anthropology of human birth By Margarita Artschwager Kay, RN. Philadelphia: F. A. Davis Co., 1982. 445 pages. $25.00, hardcover." Journal of Nurse-Midwifery 30, no. 4 (July 1985): 249. http://dx.doi.org/10.1016/0091-2182(85)90153-3.
Full text
2
Pereira, Cristiano M., Denis S. Silva, Gislene L. Gonçalves, Héctor A. Vargas, and Gilson R. P. Moreira. "A new species of Leurocephala Davis & Mc Kay (Lepidoptera, Gracillariidae) from the Azapa Valley, northern Chilean Atacama Desert, with notes on life-history." Revista Brasileira de Entomologia 61, no. 1 (January 2017): 6–15. http://dx.doi.org/10.1016/j.rbe.2016.11.003.
Full text
3
Kulvičienė, A. "Kai kurie mokinių suvokimo ir stebėjimo ypatumai botanikos pamokose." Psichologija 4 (January 6, 2016): 27–33. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1963.4.8867.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariami kai kurie VI - VIII klasių mokinių suvokimo ir stebėjimo ypatumai botanikos pamokose. Mokiniams įsisavinant botanikos žinias, didelį vaidmenį vaidina suvokimas ir pastebimų požymių stebėjimas. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kaip mokiniai tiesioginio suvokimo metu sukuria abstrakcijas (ar jie moka augalų vaizdų stebėjimo metu išskirti tai, kas svarbiausia, nustatyti jų panašumus ir skirtumus). Tyrimo rezultatai parodė, kad ženkli VI – VII klasių mokinių dalis, stebėtuose vaizduose išskiria ne visas esmines augalo dalis, o tik kai kurias iš jų. Kiti savo atsakymuose parašė „pamiršau“. Tai rodo, kad jie arba visiškai nesistengė stebėti demonstruojamus vaizdus ir išskirti jų esminius elementus, o rėmėsi tik anksčiau įgytomis žiniomis, arba nesugebėjo atlikti jų analizės. Dar sunkiau mokiniams buvo nustatyti augalų panašumus ir skirtumus. Kuo daugiau reikėjo aktyvaus mąstymo, tuo daugiau klaidų darė mokiniai. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad VI – VII klasių mokinių stebėjimo procesas, kaip aktyvi pažintinė veikla, dar turi vystytis toliau.
4
Cruz C., Nelson, and William Ojeda P. "El concepto de la renta económica para evaluar el éxito empresarial en la Región Ancash: casos de empresas comerciales, producción y servicios, año 2010." APORTE SANTIAGUINO 6, no. 1 (July 19, 2013): 24. http://dx.doi.org/10.32911/as.2013.v6.n1.515.
Full textAbstract:
El objetivo de este estudio es conocer la utilidad que tiene el concepto de renta económica en la evaluación del éxito empresarial en la Región Ancash. Este nuevo concepto para evaluar a las empresas deviene de la investigación de dos profesionales de la London Business School, Evan Davis y John Kay, referente a la utilidad del concepto de renta económica, publicado en Perú Económico en el año de 1990. Se presenta en forma detallada el procesamiento de la información y las ecuaciones simplificadas, que involucran las variables utilidad operativa, activos en operación, costo de oportunidad, renta económica, la inversión en capital y mano de obra. Para ello se hace comparaciones entre los indicadores de retomo de la inversión en capital y mano de obra de las empresas más representativas de la región. Se toma en cuenta también el retomo sobre el patrimonio de cada una de las empresas y el retomo de los bonos en el mercado peruano. Por esta razón apreciamos que la empresa Minera Barrick Misquichilca, la generadora eléctrica Duke Energy y la agroindustrial San Jacinto han tenido buenos resultados y éxito empresarial. Se concluye que el concepto de renta económica es útil para evaluar el éxito de las empresas de la región Ancash. Asimismo se determina que son muy pocos los indicadores económico-financieros adecuados para evaluar a las empresas de la RegiónAncash
5
Booker, Vaughn A. "Mothers of the Movement: Evangelicalism and Religious Experience in Black Women’s Activism." Religions 12, no. 2 (February 22, 2021): 141. http://dx.doi.org/10.3390/rel12020141.
Full textAbstract:
This article centers Black religious women’s activist memoirs, including Mamie Till Mobley’s Death of Innocence: The Story of the Hate Crime that Changed America (2003) and Rep. Lucia Kay McBath’s Standing Our Ground: The Triumph of Faith over Gun Violence: A Mother’s Story (2018), to refocus the narrative of American Evangelicalism and politics around Black women’s authoritative narratives of religious experience, expression, mourning, and activism. These memoirs document personal transformation that surrounds racial violence against these Black women’s Black sons, Emmett Till (1941–1955) and Jordan Davis (1995–2012). Their religious orientations and experiences serve to chart their pursuit of meaning and mission in the face of American brutality. Centering religious experiences spotlights a tradition of Black religious women who view their Christian salvation as authorizing an ongoing personal relationship with God. Such relationships entail God’s ongoing communication with these Christian believers through signs, dreams, visions, and “chance” encounters with other people that they must interpret while relying on their knowledge of scripture. A focus on religious experience in the narratives of activist Black women helps to make significant their human conditions—the contexts that produce their co-constitutive expressions of religious and racial awakenings as they encounter anti-Black violence. In the memoirs of Till and McBath, their sons’ murders produce questions about the place of God in the midst of (Black) suffering and their intuitive pursuit of God’s mission for them to lead the way in redressing racial injustice.
6
Rimkutė, E. "Kai kurie figuros suvokimo ypatumai, esant laiko deficitui." Psichologija 8 (January 8, 2016): 47–55. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1966.8.9297.
Full textAbstract:
Straipsnyje bandoma analizuoti kontūrinio regimojo vaizdo formavimosi ypatumai, ir išsiaiškinti kai kuriuos suvokimo ypatumus, kai medžiaga rodoma labai trumpai. Tyrimo kintamaisiais buvo fiksacijos laikas ir objekto forma. Eksperimento rezultatai parodė, kad ryškiausias suvokimo pokytis atsirado tarp 0,02 ir 0,05 sek. trukmės fiksacijų. Nuo 0,15 sek. ekspozicijos laiko ilginimas suvokimo tikslumui didesnio poveikio nedarė. Formos poveikis pasireiškė tuo, kad lengviausiai buvo suvokiamos tiesios ir lanko formos linijos. Daugiausia klaidų atsirado, atgaminant išlenktas figūrų dalis. Dėl to, kad nespėja įvykti matuojamieji, koreguojamieji akių judesiai, teisingai suvokiami demonstruojamos figūros struktūriniai elementai, bet iškreipiami erdviniai santykiai tarp jų.
7
Collier, Jane, and John Roberts. "Introduction An Ethic for Corporate Governance?" Business Ethics Quarterly 11, no. 1 (January 2001): 67–71. http://dx.doi.org/10.5840/beq20011117.
Full textAbstract:
Abstract:Corporate governance is a complex and contested issue, and its ambiguities become even more problematic when ethical considerations are taken into account. This introduction attempts to address these complexities, to illuminate their ethical aspects, and to situate the eight papers presented here within what we believe to be an integrative heuristic framework.The dominant theoretical perspective on governance relationships and their associated problems is to be found within economics, and in particular within agency theory. With the separation of ownership from control (Berle and Means 1932) a potential problem arises in the context of what is now constituted as a relationship between the owners (principals) and directors (their agents). How can the principals ensure that the agents are serving the owners’ interests rather than their own? Against the backdrop of the assumption of an essentially self-seeking, opportunistic human nature only market discipline, monitoring, and incentives can be used to align agent behavior with the interests of the distant and/or absent shareholder understood as the owner.In recent years there has developed a perspective that runs counter to this theorization of the key governance relationship and its problem. The elaboration of so-called stakeholder views of the corporation (Freeman 1993, Blair 1995) argues both empirically and normatively that there is a wider range of relevant relationships, and thus a greater number of interests at stake in the governance of the corporation. It is not only shareholders who have made firm-specific investments in the organization, but also employees, suppliers, and customers, and their interests must therefore also be taken account of in the constitution and conduct of corporate governance. Associated with this view is a very different conception of the director as steward (Davis et al. 1997) or trustee of the corporation (Kay 1996), where the corporation is conceived, not as a set of ownership rights accruing to those who assume the residual risk of a business, but as a social institution. From this perspective the duties of directors lie in aligning and balancing a wide variety of potentially competitive interests within the corporation.
8
Davies, Kay. "Interview with Professor Kay Davies." Future Neurology 10, no. 4 (August 2015): 305–7. http://dx.doi.org/10.2217/fnl.15.24.
Full text
9
Valkiūnaitė, Edita, Asta Varaškevičienė, and Daiva Mačiulienė. "BURNOS HIGIENISTŲ NUOMONĖ APIE APNAŠO KAUPIMĄSI PRIE SKIRTINGŲ RESTAURACIJŲ IR JO ŠALINIMO BŪDUS." Visuomenės sveikata 29, no. 2 (April 27, 2019): 16–20. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.011.
Full textAbstract:
Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – atskleisti burnos higienistų nuomonę apie apnašo kaupimąsi prie skirtingų restauracijų ir jo šalinimo būdus. Tyrime dalyvavo 125 burnos higienistai. Taikytas duomenų rinkimo metodas – apklausa raštu. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad dalis burnos higienistų teigia nepastebintys, jog apnašas kaupiasi skirtingai prie skirtingų restauracinių medžiagų. Didžioji dalis apklaustųjų pastebi skirtingą jo kaupimąsi. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad burnos higienistų, pastebinčių apnašo pokytį prie skirtingų restauracijų, nuomonę apie apnašo kaupimąsi daugiausia nulemia praktinė veikla. Respondentai, nepastebintys apnašo pokyčio prie skirtingų restauracijų, nurodo, jog tokiai jų nuomonei didžiausią įtaką daro kolegų patirtis. Beveik pusė burnos higienistų, pastebinčių apnašo pokytį prie skirtingų restauracijų, naudoja tinkamus, plastikinius ir tefloninius, instrumetus, kai dirba prie keramikinių restauracijų paviršiaus. Priešingus rezultatus pateikė respondentai, nepastebintys apnašo pokyčių, didžioji dalis jų teigė, jog naudoja tuos pačius instrumentus kaip ir prie nuosavų dantų paviršių. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė respondentų, pastebinčių apnašo pokytį prie skirtingų restauracijų, naudoja gliciną. Daugiau nei pusė burnos higienistų, teigusių, jog nepastebi apnašo pokyčio prie skirtingų restauracijų, nurodo, kad poliruodami restauracijas oro abrazijos būdu naudoja natrio bikarbonatą. Didžioji dalis burnos higienistų, pastebinčių apnašo pokytį prie skirtingų restauracijų, mano, kad subraižytas restauracijos paviršius turi įtakos didesnei bakterijų adhezijai. Daugiau nei pusė burnos higienistų, pažymėjusių, jog nepastebi apnašo pokyčio prie skirtingų restauracijų, teigia, kad subraižymas turi įtakos estetiniam dantų vaizdui.
10
Norkus, Zenonas. "Grynoji sąmonė be „Aš“ A. Gurvičiaus fenomenologijoje." Problemos 40 (September 29, 2014): 82–92. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1989.40.7141.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama amerikiečių fenomenologo Aarono Gurwitschiaus grynosios sąmonės ir intencionalumo koncepcijos. A. Gurwitschius derino E. Husserlio ir geštaltpsichologijos atstovų idėjas. E. Husserlis teigė, kad išgyvenimas yra mažiausiai keturvietis santykis, kurį sudaro subjektas, interpretanda (tai, kas interpretuojama, įprasminama), prasmė (noema) ir objektas. A. Gurwitschius teigia dvivietį intencionalinį santykį (subjektas – objekto dalis). Jis siūlė pašalinti ego-polių iš transcendentalinės grynosios sąmonės sudėties ir palikti subjekto vietą intencionaliniame akte tuščią. Sąmonės vienovę A. Gurwitschiaus fenomenologijoje užtikrina sąmonės lauko periferija, kurią sudaro intencionaliniai aktai, buvę prieš aktualiai išgyvenamą, tam tikras jutiminio pasaulio segmentas ir nuosavas kūnas. Aptariamos objektų konstitucijos sąmonėje, tematinio lauko, egzistavimo tvarkų sampratos. Straipsnio autorius teigia, kad amerikiečių fenomenologo pateikta sąmonės lauko sandaros analizė yra originaliausia ir vertingiausia jo koncepcijos dalis.
11
Gaß, Erasmus. "David und Moab – Eine schwierige Verhältnisbestimmung." Zeitschrift für die alttestamentliche Wissenschaft 132, no. 4 (November 25, 2020): 573–93. http://dx.doi.org/10.1515/zaw-2020-4004.
Full textAbstract:
ZusammenfassungMit einer nördlichen Lage von Horonajim und einer Verbindung dieses Ortes mit der Daviddynastie (KAI 181:31) kann man einen historischen Kern der biblischen Texte bestimmen, die eine Beziehung Davids zu Moab behaupten. Die Dynastie Davids wäre somit von den Omriden im Ostjordanland eingesetzt worden, um einen Teil Moabs zu kontrollieren. Die biblische Erzählung hat die kriegerischen Erfolge des 9. Jh. v. Chr. mit David verbunden. Im Rutbuch könnte sich zudem die Tradition erhalten haben, dass die Daviddynastie irgendwann in Moab residierte und von dort wieder nach Jerusalem zurückgekehrt ist.
12
Bailey, M. "Children, Young People and Social Inclusion: Participation for What?, * E. Kay, M. Tisdall, J. M. Davis, M. Hill and A. Prout (eds), * University of Bristol, The Policy Press, 2006, pp. 256, ISBN- 10 1 86134 662 X, 21.99." British Journal of Social Work 37, no. 6 (June 23, 2006): 1122–25. http://dx.doi.org/10.1093/bjsw/bcm107.
Full text
13
Kostyliovienė, Silva, Alina Vaškelytė, and Dovilė Grinkevičiūtė. "Slaugytojų žinios apie tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūrą prieš ir po mokymo." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 213–19. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.119.
Full textAbstract:
Tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūra yra susijusi su didele rizika paciento sveikatai, todėl svarbu, kad slaugytojai turėtų mokslo įrodymais pagrįstų žinių apie manžetės priežiūrą. Jeigu slaugytojai turės pakankamai žinių ir gerus praktinius įgūdžius kokybiškai atlikti šią procedūrą, tai iki minimumo sumažins galimų nepageidaujamų įvykių dažnumą, užtikrins paciento saugumą. Darbo tikslas išanalizuoti slaugytojų žinias apie tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūrą prieš ir po mokymo. Tyrimas vyko 2013 m. Kauno miesto ligoninių skyriuose, į kuriuos tracheostomuoti pacientai dažniausiai patenka iš Intensyviosios terapijos skyrių. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti visi 111 tuose skyriuose dirbančių slaugytojų. Tyrimas buvo vykdomas etapais: 1) slaugytojų anketinė apklausa prieš mokymus; 2) slaugytojų mokymai; 3) slaugytojų apklausa po mokymų. Apklausoje prieš mokymus dalyvavo 93 slaugytojai, po mokymo – 81. Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojama autorių sukurta Slaugytojų žinių nustatymo anketa. Rezultatai. Dauguma apklaustų slaugytojų teigė, jog manžetės slėgio specialiu manometru nematuoja (prieš mok. - 95,2 proc., po mok. - 98,3 proc.). Prieš ir po mokymų beveik pusė slaugytojų teigė, kad niekada nepripučia oro į tracheostomos vamzdelio manžetę (prieš mok. - 47,6 proc., po mok. - 45,8 proc.). Po mokymo statistiškai reikšmingai daugiau slaugytojų (44,4 proc.) nurodė, kad orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išleidžia kas tris – keturias val., o prieš mokymą taip darantys nurodė tik 20,1 proc. respondentų (χ²=12,162; lls=1; p=0,007). Prieš mokymą 60,9 proc. tiriamųjų nurodė, kad visai neišleidžia oro iš tracheostomos vamzdelio manžetės, o po mokymo taip teigė 40,3 proc. slaugytojų (χ²=12,162; lls=1; p=0,007). Po mokymo 50,6 proc. slaugytojų nurodė, kad manžetės slėgis turi būti mažesnis nei 20 cmH2O, nors prieš mokymą tokį slėgį nurodė 3,6 proc. respondentų (χ²=59,048; lls=3; p<0,001). Po mokymo 21,0 proc. tiriamųjų manė, kad nesvarbu, koks slėgis tracheostomos vamzdelyje, svarbu kad būtų daug išpūsta, o prieš mokymą taip teigė 65,5 proc. apklausoje dalyvavusių slaugytojų (χ²=59,048; lls=3; p<0,001). Didžioji dalis (79,6 proc.) slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, po mokymo teigė, kad prieš išleidžiant orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išsiurbia sekretą iš burnos ir nosiaryklės, nors prieš mokymą taip teigė darantys 51,7 proc. respondentų (χ²=9,007; lls=1; p=0,003). Išvados. Po mokymo reikšmingai didesnė dalis slaugytojų teisingai nurodė, kad orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išleidžia kas tris – keturias val.; o manžetės slėgis turi būti ne mažesnis nei 20 cmH2O. Reikšmingai didesnė dalis slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, po mokymo teigė, kad prieš išleidžiant orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išsiurbia sekretą iš burnos ir nosiaryklės. Prieš ir po mokymų dauguma apklaustųjų teigė, jog manžetės slėgio specialiu manometru nematuoja, o oro į vamzdelio manžetę pagal manometro rodiklius pripučia tik nedidelė dalis slaugytojų.
14
Vaškelytė, Alina, Silva Kostyliovienė, and Dovilė Grinkevičiūtė. "Slaugytojų žinios ir įgūdžiai atliekant sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 207–12. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.118.
Full textAbstract:
Siekiant sumažinti skyriuose slaugomiems pacientams, kuriems išvesta tracheostoma, priežiūros sukeltų komplikacijų skaičių, labai svarbu, kad slaugytojai sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūrą atliktų saugiai ir veiktų vadovaudamiesi moksliniais tyrimais pagrįstomis rekomendacijomis. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti slaugytojų žinias ir įgūdžius atliekant sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio. Tyrimas vyko Kauno miesto ligoninių skyriuose, į kuriuos tracheostomuoti pacientai dažniausiai patenka iš Intensyviosios terapijos skyrių. Pirmojo tyrimo etapo metu buvo vykdoma slaugytojų anketinė apklausa, antrojo - slaugytojų praktikinių veiksmų, atliekant sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio, stebėjimas. Anketinėje apklausoje dalyvavo 93 slaugytojai, buvo stebėtos 99 sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūros. Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojama autorių sukurta Slaugytojų žinių nustatymo anketa ir Slaugytojų praktikinių veiksmų stebėjimo protokolas. Rezultatai. Registruojant požymius, rodančius sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio poreikį, dažniausiai buvo stebimas paciento kosulys (77,8 proc.), apie pusės stebėtų atvejų metu melsvėjo paciento veidas ir lūpos (42,4 proc.). Apklausos metu 81,0 proc. slaugytojų nurodė, kad sekretą siurbia, kai pacientas kosėja ir 52,4 proc. – kai pacientas pats paprašo (lyginant su stebėj. χ²=64,681;lls=1;p<0,001). Daugiau nei pusė respondentų (59,1 proc.) teigė, kad siurbia sekretą iš tracheostomos vamzdelio, kai melsvėja paciento lūpos, veidas, tačiau buvo stebėta statistiškai reikšmingai mažiau atvejų, kai buvo atliekamas atsiurbimas melsvėjant paciento lūpoms, veidui (42,4 proc.; lyginant su apklausa χ²=5,315;lls=1;p=0,021). Daugelio (88,9 proc.) stebėtų procedūrų metu buvo naudojamas didesnis nei 150 mmHg sekreto siurbimo slėgis. Anketinės apklausos metu daugiau nei pusė (60,1 proc.) slaugytojų nurodė, kad siurbia tokiu slėgiu, koks yra nustatytas siurblyje. Penktadalis (20,2 proc.) slaugytojų nurodė, kad prieš siurbiant sekretą iš tracheostomos vamzdelio, pirmiausia išsiurbtų sekretą iš burnos ir nosiaryklės. Stebėjimo metu gauti panašūs rezultatai (19,2 proc.). Beveik pusė (46,7 proc.) slaugytojų žinojo ir tai atliko praktikoje (45,5 proc.), kad vienkartinio kateterio įleidimo ir sekreto išsiurbimo trukmė turi būti iki 15 sek. Anketinės apklausos metu dauguma (94,9 proc.) slaugytojų nurodė, kad procedūros metu įpila į tracheostomos vamzdelį sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo, tačiau stebėjimų metu tai registravome statistiškai reikšmingai rečiau (9,3 proc. lyginant su stebėj. χ²=138,857;lls=1;p<0,001). Išvados. Didžioji dalis slaugytojų teisingai žinojo požymius, rodančius sekreto iš tracheostomos vamzdelio išsiurbimo poreikį bei sekreto išsiurbimo trukmę. Klinikinėje praktikoje slaugytojai tinkamai taikė turimas žinias apie sekreto iš tracheostomos vamzdelio išsiurbimo poreikį bei sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo naudojimą. Apie pusė apklaustųjų slaugytojų neteisingai nurodė siurbimo veiksmų seką ir siurbimo slėgį. Stebėjimų metu didžioji dalis slaugytojų sekreto siurbimo metu veiksmus atliko neteisinga seka, apie pusės stebėtų atvejų metu buvo siurbiama per dideliu slėgiu ir per ilgai.
15
Bernotas, Vytautas. "Mokinių savarankiškas darbas su vadovėliu – mokymosi pamatas." Acta Paedagogica Vilnensia 3 (January 17, 2016): 163–69. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1996.03.9397.
Full textAbstract:
Praktika rodo, kad geresnių mokymo rezultatų pasiekiama, kai mokiniai išmokomi su vadovėliu, kitais informacijos šaltiniais dirbti savarankiškai. Tyrimais nustatėme, kad nemaža mokinių dalis nemoka racionaliai dirbti su vadovėliu. Dažnai jie nesugeba atkurti pėrskaityto teksto, nes skaito mechaniškai, be faktų analizės, nesistengdami logiškai protauti. Straipsnyje aptariami darbo su vadovėliu klasėje ir namuose skirtumai. Tyrime dalyvavo 151 šeštos klasės moksleivis. Moksleiviai turėjo analizuoti fizinės geografijos vadovėlį ir parašyti kontrolinį darbą. Kontrolinio darbo rezultatai parodė kaip moksleiviams pavyko atlikti užduotį: 49,1 proc. pateikė išsamius teisingus atsakymus, o 50,9 proc. pateikė teisingus, bet neišsamius atsakymus. Tyrimo rezultatai parodo, jog bendrai moksleiviai sugebėjo sėkmingai atlikti savarankišką darbą su vadovėliu.
16
Barzdaitis, Juozas. "Iš materijos supratimo istorijos (XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių spaudoje)." Problemos 4 (September 29, 2014): 47–54. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1969.4.5760.
Full textAbstract:
Straipsnyje teigiama, kad kaip ir XVI–XVIII a., taip ir XIX a. Lietuvos filosofijos viena pagrindinių problemų buvo materijos samprata. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos materialistai materijos netapatino su kokiu nors realiai egzistuojančio pasaulio elementu. Materiją jie traktavo kaip begalybę konkrečių struktūrų su daugybe įvairiausių savybių ir sąveikų. Visi tuometiniai Lietuvos materialistai laikėsi nuomonės, kad atomas yra ne tik mažiausia, bet ir nedaloma medžiagos dalis. Jie tęsė senovės graikų filosofo Demokrito ir vėlesniųjų materialistų atomistines tradicijas. Kartu buvo reiškiamas ir naujesnis požiūris, nesiejantis materijos su materialių objektų konkrečiomis fizinėmis savybėmis, būviu ar rūšimis. Daroma išvada, kad Lietuvos materialistai, pabrėždami materijos ir sąmonės santykį, materializmo ir idealizmo, agnosticizmo ir religijos skiriamuosius bruožus, buvo priartėję prie lenininės materijos sampratos, nors ir nesugebėjo iki galo įveikti kai kurių trūkumų, būdingų prancūziškajam ir metafiziniam materializmui.
17
Janulytė, Vilija, and Alina Pūrienė. "NESPECIALIZUOTOS ODONTOLOGINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS KASDIENĖJE ODONTOLOGŲ SPECIALISTŲ PRAKTIKOJE LIETUVOJE." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 183–86. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.136.
Full textAbstract:
Darbo tikslas – įvertinti, kokia dalis odontologų specialistų teikia nespecializuotas odontologinės sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti teikiamų paslaugų ir demografinių bei profesinių požymių ryšį. Visiems Lietuvoje praktikuojantiems gydytojams odontologams specialistams (N = 551) išsiųsta anketa. Gauti 345 atsakymai, kas sudarė 62,6% tyrimo atsako dažnį. 41,8% visų odontologų specialistų Lietuvoje teikia ne tik specializuotas odontologinės sveikatos priežiūros paslaugas, bet dirba ir kaip odontologai. Tikimybė, kad odontologinės sveikatos priežiūros klinikų vadovai ar patalpų nuomininkai dirbs ir kaip odontologai specialistai ir odontologai 2,49 karto didesnė lyginant su samdomais odontologais specialistais. Ryšys tarp odontologų specialistų teikiamų paslaugų ir amžiaus, specializacijos įgijimo būdo bei jaučiamo pacientų trūkumo nenustatytas. Dalis odontologų specialistų baigė studijas valstybės lėšomis, todėl situacija parodo neracionalų podiplominėms studijoms (rezidentų ruošimui) skiriamų valstybės lėšų panaudojimą.
18
Martinkienė, Vaiva. "NUKENTĖJUSIŲJŲ PSICHIKOS SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO ĮVERTINIMAS: PROBLEMINIAI ASPEKTAI." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 117–23. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.152.
Full textAbstract:
Nuo smurtinės veikos nukentėjusių asmenų psichikos sveikatos sutrikdymo masto įvertinimas yra aktuali teismo psichiatrijos problema. 2014-2019 m. laikotarpiu Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo atliktos 134 teismo psichiatrijos ekspertizės, skirtos įvertinti nukentėjusiųjų nuo smurto psichikos sveikatos būklę: 104 moterų ir 30 vyrų. Tyrimo rezultatai parodė, kad nuo smurto nukentėjusiems asmenims teismo psichiatrijos ekspertizės metu ne visuomet nustatomas sveikatos sutrikdymas. Analizės metu nustatyta, kad nukentėjusiųjų psichikos sveikatos sutrikdymo mastą ekspertai įvertinto 26,1 proc. (N=35) atvejų: 1 atveju nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (potrauminės demencijos diagnozė), 26 atvejais – nesunkus ir 8 atvejais – nežymus psichikos sveikatos sutrikdymas (adaptacijos sutrikimo, ūmios reakcijos į stresą, depresijos sutrikimo ir potrauminio streso sutrikimo diagnozės). Aštuoniems asmenims po jų atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos smurtinės veikos psichikos sutrikimas nenustatytas. Nustatyta, kad 67,9 proc. (N=91) nukentėjusiųjų, turėjusių įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, ekspertizės metu nekonstatuotas sveikatos sutrikdymas dėl smurtinės veikos poveikio. Išanalizavus šią nukentėjusiųjų grupę, paaiškėjo, kad didžioji dalis turėjo reikšmingų psichikos sutrikimų iki nusikalstamos veikos prieš juos įvykdymo: sirgo šizofrenijos spektro sutrikimais, protiniu atsilikimu, įvairiais afektiniais sutrikimais, nedidelė šios nukentėjusiųjų grupės dalis turėjo organinių, asmenybės ir priklausomybės sutrikimų. Tyrimo rezultatai parodė, kad teismo psichiatrai susiduria su dideliais sunkumais, kai tenka įvertinti nukentėjusiuosius, kurie iki veikos sirgo reikšmingais psichikos sutrikimais, todėl jų psichikos būsenos įvertinimas po patirto smurto yra apsunkintas, neretai stokojant detalesnių duomenų apie jų psichikos būsenos dinamiką ir neturint galimybės susieti stebimų simptomų su nusikalstama veika.
19
Paliulytė, Virginija, Kristina Zdanytė, and Viktorija Žitkutė. "VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS MOTERS PASITENKINIMUI PLANINIU GIMDYMU IR PLANINE CEZARIO PJŪVIO OPERACIJA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 2 (May 13, 2016): 133–38. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.019.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: pasitenkinimas gimdymu, gimdymas, cezario pjūvio operacija. Tyrimo tikslas. Nustatyti veiksnius, lemiančius gimdyvių pasitenkinimą gimdymu planinio gimdymo arba planinio cezario pjūvio metu. Metodika. Prospektyvinis anketinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Akušerijos ir ginekologijos centre 2015 m. sausio–kovo mėnesiais. Dalis anketos pildyta prieš gimdymą, dalis – pirmą parą po gimdymo. Tyrime dalyvavo 59 moterys. Duomenys apdoroti „Excel“, SPSS17 programomis. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. Statiškai reikšmingai nenustatyta, kad labiau pasitenkinusios natūraliu gimdymu moterys tokį būdą rinktųsi ir kito gimdymo metu. Rastas statistiškai patikimas ryšys, kad pasitenkinimas gimdymu netiesiogiai priklauso nuo laikotarpio, po kurio moteris atsikėlė iš lovos (p = 0,046). 44 proc. moterų teigė, kad pasitikėjimas personalu gimdymo metu padidėjo, 46 proc. – išliko toks pat, kaip ir prieš gimdymą, 10 proc. moterų nurodė sumažėjusį pasitikėjimą, tačiau tai nebuvo reikšmingas veiksnys galutiniam pasitenkinimo vertinimui. Moterys, kurios teigė, kad personalas nepakankamai jas informavo apie gimdymo eigą, pasitenkinimą vertino žemesniais balais. Jaučiamas skausmas po gimdymo ar operacijos statistiškai reikšmingai daro įtaką pasitenkinimui gimdymu (p = 0,047). Išvados. Moterys, kurios planavo gimdyti natūraliais takais, tačiau gimdymas pasibaigė CPO, savo pasitenkinimą gimdymu vertino mažesniais balais. Statistiškai patikimos koreliacijos tarp gimdymo būdo ir moters nuomonės, kokiu būdu ji norėtų gimdyti ateityje, negavome. Moterys, kurios teigė, kad personalas nepakankamai jas informavo apie gimdymo eigą, pasitenkinimą vertino žemesniais balais. Atlikus koreliacinę analizę tarp moters išsilavinimo ir baimės gimdyti ar tarp artimųjų dalyvavimo gimdyme bei moters pasitenkinimo statistiškai patikimas ryšys nebuvo nustatytas.
20
Gučienė, G. "MĮSLIŲ PANAUDOJIMAS, UGDANT VAIKŲ PAŽINTINIUS SUGEBĖJIMUS." Psichologija 9, no. 1 (January 6, 2016): 47–58. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1968.9.8918.
Full textAbstract:
Ugdomoji mįslių reikšmė jau seniai žinoma, tačiau jų poveikis vaikų pažintiniams sugebėjimams dar pilnai neatskleistas. Mįslių minimo užsiėmimų metodika, taikoma vaikų darželių praktikoje, dažnai neužtikrina sąmoningo vaikų dalyvavimo šiuose užsiėmimuose. Atsižvelgdami į tai, kad mįslių minimo pagrindinė auklėjamoji – šviečiamoji reikšmė tenka tai protinei veiklai, kuria užsiima vaikas, mes atlikome eilę eksperimentų, siekdami išsiaiškinti, kokią reikšmę vaikų darželio parengiamosios grupės vaikų pažintinių sugebėjimų raidai turi darbas su mįslėmis. Be to, kėlėme uždavinį išsiaiškinti tas sąlygas ir priemones, kurių dėka mįslių lavinamasis poveikis tampa pačiu efektyviausiu. Buvo atlikti du eksperimentai. Pirmuoju eksperimentu tirtas pats mįslių įminimo procesas. Tam buvo parengtos 4 vaizdinių priemonių serijos. Antrojo eksperimento tikslas – įminimo poveikio vaikų pažintinių sugebėjimų raidai tyrimas, kai atliekamas ilgalaikis darbas su mįslėmis pokalbiuose, ekskursijose ir kituose užsiėmimuose. Eksperimentai parodė, kad toks darbas su mįslėmis padeda: 1) atgaivinti vaikų turimus vaizdinius apie atitinkamus daiktus arba reiškinius; 2) aktyvinti vaikų mąstymą, ypač ugdant gebėjimus analizuoti, lyginti, apibendrinti ir sisteminti. Kartu išaiškėjo, kad menant mįsles paruošiamojoje grupėje, didelis vaidmuo tenka vaizdinėms priemonėms, paruoštoms taip, kad aktyvintų vaiko vaizduotę ir mąstymą, nepateikiant tiesioginio atsakymo. Analizuoti vaikai mokėsi visose užduočių serijose; 3) be to, kiekviena vaizdinių priemonių serija padėjo išaiškinti kai kurias vaikų mįslių minimo ypatybes. Pirmoji serija buvo paruošta pagal tradicinį metodą, kai paveikslo turinys duoda atsakymą (1 paveikslas). Tyrimų su šios serijos medžiaga rezultatai leido kritiškai įvertinti plačiai vaikų darželiuose naudojamus mįslių albumus, kadangi 1-oje tyrimo serijoje naudoti paveikslai buvo sudaryti taip pat, kaip ir mįslių albumai. Tokie paveikslai, tiesiogiai nurodydami atsakymą, mažai skatina vaiką mąstyti. Jie labiau remiasi vaikų atmintimi ir todėl mažai vysto jų mąstymą. Antroji serija sudaryta iš mįslių, kuriose metaforiškai nusakytos spėjamų objektų detalės. Vaizdinėse priemonėse pavaizduotos objektų, kurie nurodyti mįslės tekste, detalių dalis, pagal kurias vaikai turėjo sintetinti atspėjamą objektą (2 paveikslas). II-os serijos mįslės padėjo ugdyti vaikų mokėjimus sintetinti. Dėliodami paveikslus, vaikai nustatinėdavo elementų tvarką bendrame plane ir atrasdavo funkcinius ryšius tarp šių elementų. Trečioji serija – sudėtingos mįslės, sudarytos iš keleto paveikslų. Dirbant su šiomis mįslėmis analizuoti paveikslai, siekiant apibendrinimo keliu atrasti vieną spėjamą daiktą, besislepiantį visuose šituose paveiksluose (pvz., mįslė apie žemę, 3 pav.). Šių mįslių atspėjimas vaikams sunkiai sekėsi, bet, naudojant paveikslėlius, daugeliu atvejų jie susidorodavo su užduotimi. Taip vaizdinės priemonės šioje serijoje sudarė sąlygas, padedančias ugdyti vaikų apibendrinimo operacijas mįslių pagalba. Ketvirtoji serija – tai mįslės, išreikštos metaforomis. Ją sudarė pora paveikslėlių, viename iš jų pavaizduotas mįslės tekstas, o kitame – atsakymas. Vaikas turi iš kelių atsakymams skirtų paveikslėlių išrinkti teisingą ir padėti šalia paveikslėlio, vaizduojančio mįslės tekstą (4 pav.). Ir šiuo atveju paveikslėliai padėjo ne tik atspėti mįslę, bet ir suprasti metaforą, o tai šio amžiaus vaikams sunkiai sekasi. Daroma išvada, kad vaizdinių priemonių naudojimas didina mįslių vaidmenį vaikų protiniame ugdyme. Be to, paaiškėjo, kad, naudojant mįsles paruošiamosios grupės užsiėmimų metu, priešingai tam, kas dažnai daroma iki šiol, tikslinga išsaugoti tam tikrą distanciją tarp stebimo objekto ir mįslės apie jį. Tai užtikrina didesnį vaikų minties aktyvumą. Minti mįsles apie tuos objektus, kurie tiesiogiai stebimi, rekomenduojama tik jaunesnėse grupėse.
21
Stonys, B. "IV KLASĖS MOKINIŲ INTERESŲ IR POLINKIŲ NAUDINGAM DARBUI PSICHOLOGINĖ ANALIZĖ." Psichologija 3 (January 6, 2016): 31–43. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.3.8859.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojami vaikų interesai ir polinkiai įvairioms naudingo darbo rūšims, susiformavę darbinio ugdymo šeimoje ir vidurinės mokyklos pradinėse klasėse įtakoje. Naudojęs individualių pokalbių metodiką su 4-os klasės miesto (100 mokinių) ir kaimo (50 mokinių) mokyklų mokiniais, straipsnio autorius pateikia medžiagą, apibūdinančią mūsų respublikos vaikų pradinį psichologinį pasirengimą darbui, ir, iš dalies, atskleidžia kai kuriuos darbinių interesų ir polinkių formavimo psichologinius ypatumus. Nagrinėjant vyraujančius interesus, aptikti du mokinių tipai: 1) vaikai su aiškiai išreikštais interesais įvairioms protinio darbo rūšims ir 2) vaikai su interesais įvairioms fizinio darbo rūšims. Pirmam tipui priskirtina didžioji tirtų vaikų dalis. Pokalbiai parodė, kad tik 28% ketvirtokų sistemingai atlieka darbinius pavedimus šeimoje. Likusi dalis arba iš viso neturi jokių darbinių įpareigojimų (išskyrus mokymosi užduotis), arba atlieka atsitiktinai liepus suaugusiems. Būdinga, kad vaikai, nemokomi šeimoje naudingo darbo, pasižymi ir žemesniu pažangumu mokykloje. Ketvirtų klasių mokiniai nepakankamai supranta ir vertina suaugusiųjų darbo reikšmę. 67% vaikų, dalyvavusių pokalbiuose, nurodydavo, kad suaugę dirba tik dėl savo asmeninių interesų, tenkinant šeimos poreikius. Nepakankamai išvystyti vaikų interesai ir polinkiai fiziniam darbui, konkrečioms darbinėms profesijoms rodo konkrečius darbinio ugdymo trūkumus šeimoje ir mokykloje. Kartu su nustatytais psichologiniais ypatumais autorius pateikia ir konkrečias pedagogines rekomendacijas tėvams ir pradinių klasių mokytojams, siekiant pagerinti psichologinį būsimų komunizmo statytojų pasirengimą darbui.
22
Fisch, Gene S. "2015 William Allan Award Introduction: Kay E. Davies 1." American Journal of Human Genetics 98, no. 3 (March 2016): 417–18. http://dx.doi.org/10.1016/j.ajhg.2016.01.003.
Full text
23
Leonavičius, Vylius, and Saulius Keturakis. "Sovietinė globalioji modernybė ir globalumo-lokalumo suvokimas sovietinėje Lietuvoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 10 (November 22, 2002): 40–49. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2002.2.6164.
Full textAbstract:
Straipsnyje, remiantis Z. Baumano, A. Giddenso, R. Ingleharto S. Hallo idėjomis, parodoma, kad Sovietų Sąjungą būtų galima traktuoti kaip atskirą ir specifinį modernios visuomenės (industrializuotos, urbanizuotos, racionalizuotos, biurokratizuotos ir t.t.) atvejį, kuriam trūko kai kurių esminių bruožų, būdingų demokratinei moderniai Vakarų visuomenei (individo prioriteto valstybės ir visuomenės atžvilgiu, visuomenės dalyvavimo valstybės gyvenime). Kartu parodoma, kad sovietiškumo-tautiškumo priešprieša, buvusi viena svarbiausių sovietinėje visuomenėje, gali būti analizuojama kaip globalumo-lokalumo priešprieša. Sovietiškumo ir tautiškumo santykį siūloma analizuoti remiantis Dumont'o hierarchinio komplementarumo principu, leidžiančiu identifikuoti kuriamą socialinę tvarką. Šia prasme sovietinėje ideologijoje sovietiškumas tampa aukštesnis už dalinį tautiškumą, bet kartu rusiškumas, kaip dalis, gali būti sutapatinta su sovietiškumu, kaip visuma. Individų laikyseną šios fundamentalios sovietinės visuomenės priešpriešos akivaizdoje siūloma analizuoti Foucault vartotos diskurso ir diskursyvinių praktikų koncepcijos kontekste.
24
Hollifield, James F. "Immigration and Citizenship in Two Liberal Republics—A Review of Migration and Refugees: Politics and Policies in the United States and Germany." German Politics and Society 18, no. 1 (March 1, 2000): 76–104. http://dx.doi.org/10.3167/104503000782486732.
Full textAbstract:
Myron Weiner, ed., Migration and Refugees: Politics and Policies in the United States and Germany (Providence: Berghahn Books, 1997-1998)Volume 1: Klaus J. Bade and Myron Weiner, eds., Migration Past, Migration Future: Germany and the United StatesVolume 2: Rainer Münz and Myron Weiner, eds., Migrants, Refugees, and Foreign Policy: U.S. and German Policies Toward Countries of OriginVolume 3: Kay Hailbronner, David A. Martin, and Hiroshi Motomura, eds., Immigration Admissions: The Search for Workable Policies in Germany and the United StatesVolume 4: Kay Hailbronner, David A. Martin, and Hiroshi Motomura, eds., Immigration Controls: The Search for Workable Policies in Germany and the United StatesVolume 5: Peter Schuck and Rainer Münz, eds., Paths to Inclusion: The Integration of Migrants in the United States and Germany
25
Nesavas, Antanas. "Derdžio Lukačo kelias į marksizmą." Problemos 36 (January 1, 2015): 86–91. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1987.0.7214.
Full textAbstract:
Straipsnis skirtas vengrų filosofo ir politinio veikėjo marksisto G. Lukacso (1885–1971) gyvenimo ir kūrybos svarbiausiems bruožams aptarti. Ankstyvojoje jo kūryboje jaučiamas ryškus polinkis į estetikos ir literatūros kritikos problematiką. G. Lukacsas abejojo postulatais, kad empirinis pasaulis pažįstamas tik pažinimo kategorijomis, kad žmogaus protui neprieinami kai kurie tikrovės atributai. Kita vertus, jis pripažino neokantinę pažiūrą, kad racionalūs gamtos mokslų metodai gali aiškinti tik išorinį pasaulį, tačiau yra beverčiai estetikos ir moralės sferoje; jų prasmę bei tikslą galima suvokti tik intuicija. G. Lukacsas analizavo ideologijos, sudaiktinimo ir susvetimėjimo fenomenus. Jis mėgino perkelti K. Marxo praktikos sampratą į hėgeliškąją istorijos koncepciją. Jo teigimu, istorinis materializmas ir dialektika sutampa, t. y. sutampa visuomenės subjektas ir objektas. Remdamasis hėgeliška totalybės kategorija jis neigė gamtos dialektiką: gamta yra visuomeninė kategorija, socialinės veiklos dalis. Sudaiktinimo sąvoką G. Lukacsas taikė visoms mąstymo formoms ir taip suabsoliutino susvetimėjimą, paversdamas jį amžina žmogaus būkle.
26
DAMBRAUSKIENĖ, RAMUNĖ. "MAŽOSIOS LIETUVOS LIETUVIŠKŲ GIESMYNŲ RINKINYS KAUNO APSKRITIES VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE." Knygotyra 52 (January 1, 2015): 145–62. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v52i0.7873.
Full textAbstract:
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra saugomas 1850–1936 m. Mažojoje Lietuvoje išleistų lietuviškų giesmynų rinkinys. Straipsnyje nagrinėjama repertuaro sudėtis, egzempliorių savybės, įrišimai, knygų ženklai, marginalijos, tikslinamos kai kurių turimų giesmynų laidos bei kiti bibliografiniai duomenys. Dėl šio krašto raidos istorinių ir politinių aplinkybių, XIX–XX a. pradžioje naudoto nekokybiško savaime yrančio popieriaus ir mažų šių leidinių tiražų šiandien Mažosios Lietuvos lietuvių knygos yra retos. Pagal tyrimo duomenis daroma išvada, kad giesmynų rinkinys dėl jame esančių retų leidinių, išlikusių autentiškų Mažosios Lietuvos knygrišių įrišimų, proveniencijų yra svarbi Mažosios Lietuvos lietuvių spaudos ir kultūros paveldo dalis.
27
Petrauskaitė, Ramutė. "Profesijos pasirinkimo racionalumas kaip psichopedagoginė problema." Acta Paedagogica Vilnensia 2 (January 17, 2016): 197–205. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1993.02.9381.
Full textAbstract:
Straipsnyje racionaliu laikomas toks profesijos pasirinkimas, kuris vyksta asmenybei įsisąmoninant pagrindines savo ir pasirenkamos profesijos savybes, jų atitikimo lygius ir prognozuojant būsimos profesinės veiklos perspektyvas. Siekiant nustatyti mokinių (kandidatų į Klaipėdos universiteto filologijos studijas) profesijos pasirinkimo racionalumo lygį, buvo pritaikytas Fukuyama testas (sutrumpintai F-testas). Sudarant tyrimo metodiką šis testas buvo adaptuotas: atsižvelgiant į Lietuvos mokyklose vyraujančią praktiką buvo pakeista IV -oji F-testo dalis. Taikant šią metodiką buvo apklausta 60 mokinių ir tiek pat jų mokytojų. Tyrimas iš dalies patvirtino pirminę hipotezę, kad būsimų filologijos studentų profesinio racionalumo lygis turėtų būti aukštas. Vis dėlto maždaug ketvirtadaliui tirtų mokinių būdingi dideli nukrypimai nuo bendro lygio. Taip pat pastebėta, kad mokytojai kur kas aukščiau vertino ugdytinių asmenines savybes nei patys mokiniai. Tačiau taikoma metodika neleido nustatyti šio reiškinio priežasčių.
28
Dikmonienė, Jovita. "Vera voluptas erit voluptatum contemptio: Seneka apie malonumą, laimę ir likimą." Literatūra 59, no. 3 (October 26, 2018): 92–105. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.3.11838.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjama Senekos veikaluose Laiškai Lucilijui, Apie laimingą gyvenimą ir Apie Apvaizdą apibrėžta laimės, malonumo ir likimo koncepcija. Keliami klausimai: ką Seneka vadino tikru ir netikru malonumu, dėl ko ragino kovoti ir atlikdavo auspicijas, ar filosofas tikėjo, jog žmogus gali pakeisti savo likimą ir pasiekti laimę? Aptariami Senekos traktatuose dažni kario ir ligonio įvaizdžiai, kuriais filosofas vaizdingai ir emocionaliai perteikė stoikų filosofiją. Daroma išvada, kad Seneka suvokė laimę kaip sėkmingą charakterio tobulinimą. Pagal Seneką, charakteris yra animus dalis, o animus yra Dievo dalis, todėl žmogus turi stengtis būti panašus į mylintį, drąsų, intelektualų karį-filosofą, noriai vykdantį savo vado-Dievo įsakymus. Labiausiai Seneka skatino ugdytis sunkiausiai pasiekiamą dvasinę savybę – tikrą nuolankumą Dievui, kai mylimo ir mylinčio Dievo siunčiamas nelaimes ir skausmą žmogus gali priimti ramiai, išsaugodamas meilę Jam savo
29
Jonikaitė, Giedrė̇, Eglė Slabšinskienė, and Marija Borisovaitė. "MOKYTOJŲ, BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ BEI PEDIATRŲ SKUBIOS PAGALBOS ŽINIOS VAIKŲ DANTŲ TRAUMŲ ATVEJU IR JŲ PALYGINIMAS." Visuomenės sveikata 27, no. 4 (November 23, 2017): 20–25. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.057.
Full textAbstract:
Kauno miesto pagrindinėse mokyklose, šeimos klini- kose, poliklinikose apklausti 1-10 klasių mokytojai, bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai pediatrai siekiant įvertinti skubios pagalbos žinias vaikų dėl dantų traumų atveju. Statistinė duomenų analizė at- likta naudojant SPSS programą. Rezultatai. Vertinant tiriamųjų žinias gauta, kad daugiausia patirties dėl dantų traumų turi pediatrai (69,8 %), tuomet bendrosios praktikos gydytojai (42,5 %) ir mažiausiai – mokytojai (26,1 %). Ap- klausus respondentus apie išmušto danties transpor- tavimo sąlygas, gauta, kad 48,9 % mokytojų mano, jog išmuštą dantį reikia laikyti sausai, kai 46,6 % bendrosios praktikos gydytojų pasirinko vandenį, o 41,3 % pediatrų – pieną. 79,5 % bendrosios prakti- kos gydytojų ir 76,2 % pediatrų rinkosi dantį gabenti vaiko burnos ertmėje, kai 51,1 % mokytojų atsakė priešingai. Tiriamųjų paklausus apie vaikų dantų traumų prevenciją, mokytojai pagrindine priemone laiko vaikų stebėjimą ir saugojimą, kad jie nesusi- žeistų, tuo tarpu daugelis gydytojų renkasi apsaugi- nių kapų naudojimą. Išvados. Gydytojai apie veiksmus, atliekamus įvykus vaikų dantų traumoms, labiau informuoti nei mokyto- jai (p<0,05). Pakankamą žinių kiekį apie transporta- vimo sąlygas turėjo pediatrai, kitų specialistų žinios yra nepakankamos. Respondentai, turintys medicininį išsilavinimą (bendrosios praktikos gydytojai bei pe- diatrai), tiek jo neturintys, nežino, kokia danties re- plantacijos nauda traumos atveju ir nedrįstų danties replantuoti patys. Didžioji dalis tiriamųjų įvertino savo žinias apie veiksmus, atliekamus įvykus vaikų dantų traumoms, kaip nepakankamas bei išreiškė po- reikį jas gilinti.
30
Duoblienė, Lilija. "Filosofijos mokymas šiuolaikinėje Lietuvos vidurinėje mokykloje." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 145–53. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9492.
Full textAbstract:
Lietuvos mokyklose filosofiją pradėta dėstyti palyginti neseniai, kai, atkūrus valstybės nepriklausomybe; buvo reformuota visa švietimo sistema. Todėl suprantama, kad Lietuvai, sovietmečiu praradusiai turėtą filosofijos mokymo tradiciją, jos grąžinimas į mokyklą reikalauja daug pastangų. Nėra informacijos apie tai, kiek mokyklų moko filosofijos, koks jos turinys, kiek moksleivių renkasi filosofiją, kokie mokymosi rezultatai ir kt. Dėl tokio informacijos vakuumo sunkesnis filosofijos koncepcijos kūrėjų darbas. Todėl šių metų pavasarį buvo pradėtas filosofijos mokymo Lietuvoje tyrimas. Straipsnyje pateikiama dalis duomenų svarbiausiais klausimais: disciplinos reglamentavimas, turinys, vadovėliai, mokytojų kvalifikacija, moksleivių domėjimasis filosofija, motyvacija ir pažangumas. Taip pat bus lyginami gimnazijų ir vidurinių mokyklų filosofijos mokymo duomenys.
31
Pruskus, Valdas, Olga Palevičiūtė, and Elena Kocai. "Studentų studijų kokybės vertinimas ir jų lūkesčiai (LEU atvejis)." Coactivity: Philology, Educology 23, no. 1 (June 22, 2015): 14–25. http://dx.doi.org/10.3846/cpe.2015.255.
Full textAbstract:
Spartėjant integracijos procesams Europos Sąjungoje, kyla būtinumas objektyviai įvertinti atskirų šalių – pirmiausia jos dalyvių – švietimo sistemų pasiekimus, jų veikimo ypatumus, kad būtų galima laiku pastebėti tiek negatyvius, tiek pozityvius švietimo sistemos pokyčius, atskleisti galimus ilgalaikius jų rezultatų padarinius ekonominei, socialinei bei kultūrinei pažangai. Ne mažiau svarbu išsiaiškinti, kokius prioritetus akcentuoja studentai, kas jiems yra studijų kokybė, ko jie tikisi iš universitetinių studijų, nes būtent studentai yra svarbiausia studijų proceso dalis ir būtent jie pirmieji pajunta aukštojo mokslo reformos pasekmes. Straipsnyje, remiantis atlikto tyrimo LEU duomenimis, kaip tik ir bandoma išsiaiškinti studentijos požiūrį į įvairius studijų kokybės aspektus.
32
Kasap, Gaivilė, and Vinsas Janušonis. "DOKUMENTŲ APYVARTOS POKYČIAI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ." Health Sciences 30, no. 7 (January 5, 2021): 91–96. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.183.
Full textAbstract:
Dokumentai sveikatos priežiūros organizacijoje (SPO), kaip informacijos šaltinis ir nešėjas, yra labai svarbūs. Sveikata lemia gyvenimo kokybę ir trukmę, ji yra didžiausia žmogaus vertybė. Visko, kas susiję su žmogaus sveikata, jos priežiūra ir pokyčiais dokumentavimas yra ypač svarbus. Darbo tikslas − apžvelgti dokumentų apyvartą įvairių šalių sveikatos priežiūros organizacijose ir nustatyti popierinių dokumentų srautus bei jų pokyčius 2009, 2014, 2019 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Analizuotos įvairių šalių mokslinės publikacijos, nagrinėjančios sveikatos priežiūros įstaigų (ligoninių) dokumentų apyvartą, popierinių dokumentų srautus. Medžiaga sisteminta ir vertinta. Pateikta trumpa popierinių dokumentų apyvartos pokyčių analizė ligoninėje. Daroma išvada, kad popierinių dokumentų skaičius ir jų apyvarta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra dideli ir dar pamažu auga. Apibendrinant, galima teigti, kad dokumentų (popierinių ir elektroninių) pildymas, jų apyvarta, srautų valdymas, saugojimas yra labai svarbi sveikatos priežiūros organizacijos veiklos dalis. Ir medicinos, ir vadybos dokumentai yra svarbūs, gerinant sveikatos priežiūros kokybę.
33
Davies, Kevin, and Kay E. Davies. "Highway to HHGE: An Interview with Dame Kay E. Davies." CRISPR Journal 3, no. 5 (October 1, 2020): 325–31. http://dx.doi.org/10.1089/crispr.2020.29104.kda.
Full text
34
Smaidžiūnienė, Dalė, and Laura Gečaitė. "SAVARANKIŠKOS SLAUGYTOJŲ VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS, GAIVINANT PACIENTĄ LIGONINĖJE." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 165–70. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.159.
Full textAbstract:
Slaugytojų atliekami pacientų gaivinimo veiksmai ilgą laiką buvo labiau riboti, nei dabartiniu metu, kai slaugytojams patikimos vis sudėtingesnės gaivinimo funkcijos: savarankiškai užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą, punktuoti veną, pradėti infuzoterapiją, skirti deguonies bei reikiamų medikamentų ir kt. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų savarankiškai ligoninėje atliekamos gaivinimo veiklos (veiksmų) įgyvendinimo realybę ir perspektyvas. Tikslui pasiekti X ligoninėje buvo atliktas slaugytojų veiklos vertinimo tyrimas ir Y kolegijos medicinos fakulteto bendrosios praktikos slaugos III kurso studentų apklausa apie jų praktikų metu stebėtus slaugytojų, gaivinančių pacientą, veiksmus. Tyrimo rezultatų analizei buvo panaudoti 69 bendrosios praktikos slaugytojų ir 42 būsimųjų slaugytojų apklausos duomenys. Nustatyta, kad realiose gaivinimo situacijose slaugytojai dažniausiai savarankiškai atlieka tik apie pusę veiksmų, kuriuos turėtų atlikti. Visi slaugytojai gaivinimo metu visada (100 proc.) vertina pagrindines gyvybines funkcijas ir parūpina gaivinimui reikiamų priemonių. Dauguma (97,1 proc. ) slaugytojų gaivinimą pradeda nuo krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūtimų. Tik nedidelė dalis slaugytojų, gaivindami pacientą, naudoja kvėpavimo takų palaikomąsias priemones, skiria deguonies, medikamentų. Tyrimas parodė, kad praktinėse situacijose ne visuomet laikomasi gaivinimo algoritmo, po dviejų minučių pamirštama pakartotinai vertinti paciento būklę arba, vertinant būklę, neatsižvelgiama į laiko (10 sek.) limitą. Nedidelė dalis slaugytojų gaivinimo metu leido medikamentus (epinefriną, amiodoroną). Tai rodo, kad slaugytojai bando imtis iniciatyvos ir atlikti daugiau veiksmų, nei įprasta. Perspektyvoje reikėtų skatinti slaugytojus gaivinimo metu savarankiškai punktuoti periferinę veną, skirti medikamentų pagal specializuoto gaivinimo algoritmą, pradėti infuzoterapiją, naudoti kvėpavimo takų palaikymo priemones bei kontroliuoti defibriliatoriaus įkrovimą, laikymą, naudojimą, esant skilvelių virpėjimui.
35
Valantiejus, Algimantas. "Įvadinis žodis." Sociologija. Mintis ir veiksmas 3, no. 1 (April 4, 1999): 5–6. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.1999.1.6842.
Full textAbstract:
Kaip bet kurio dalyko, taip ir sociologijos brandą lemia du dalykai: išsamus mokslinio aiškinimo principų pažinimas ir nuoseklus esamų problemų (sociologijos santykio su pačiu gyvenimu) apibrėžimas. Vis dėlto Lietuvoje nesilaikoma aiškaus, griežto, tiksliau kalbant, nusistovėjusio sociologijos mokslo apibrėžimo. Dabartinėje lietuvių kalbos vartosenoje žodis sociologija, galima sakyti, reiškia statistinių duomenų įvardijimą ir pakartotinius perskaičiavimo veiksmus. Taip stengiamasi išskirti pagrindinius dalykus - šiuo atveju didžiulę įtaką esamos mokslines krypties pasirinkimui turi vyraujanti kiekybines analizes tradicija. Kur kas rimtesnių abejonių kelia sąvokų lygmuo – lyginimo ir įrodinėjimo dalis. Turbūt neabejotina, kad sistemiškos ir įvairiapusės aiškinimo pastangos iš principo turėtų remtis skirtingais mokslinės analizės pradais ir braižyti sudėtinį intelektinį žemėlapį.
36
Čerkauskaitė, Sonata, and Alina Liepinaitienė. "BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ ĮSITRAUKIMAS Į PACIENTŲ SVEIKATOS STIPRINIMO PROCESĄ." Health Sciences 30, no. 3 (2020): 69–72. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.072.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti viešojo ir privačiojo sektorių bendruomenės slaugytojų įsitraukimą į pacientų sveikatos stiprinimo procesą. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – momentinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa raštu. Tyrimo laikas – 2018 m. spalio – gruodžio mėnesiai. Tyrimo vieta – 4 privačiosios ir 1 viešoji įstaiga. Tyrimo dalyviai – 55 šiose įstaigose dirbančios bendruomenės slaugytojos (28 iš viešojo ir 27 iš privačiojo sektorių). Duomenų statistinė analizė atlikta taikant SPSS 22.0 programą. Ryšiams tarp nepriklausomų požymių nustatyti apskaičiuotas Pearson chi kvadratas (χ2). Rezultatų reikšmingumui nustatyti naudotas reikšmingumo lygmuo (toliau – p). Duomenys laikyti statistiškai patikimi, kai p<0,05. Rezultatai parodė, kad bendruomenės slaugytojos, dirbančios ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose, dažniausiai įvairiais sveikatos stiprinimo klausimais konsultuoja tada, kai pacientui tokios informacijos reikia. Didesnei daliai viešojo sektoriaus slaugytojų nepakanka vizito laiko teikti pacientams informaciją ir juos mokyti stiprinti sveikatą, lyginant su privačiajame sektoriuje dirbančiomis slaugytojomis. Viešojo sektoriaus slaugytojos teigia savarankiškai konsultuojančios pacientus sveikatos stiprinimo klausimais, o privačiajame sektoriuje dirbančios slaugytojos nekonsultuoja pacientų, o jei konsultuoja, tai tik kartu su gydytoju. Prieita prie išvados, kad viešojo sektoriaus slaugytojos statistiškai reikšmingai dažniau bendrąją sveikatos būklės stiprinimo informaciją teikia tada, kai pacientams jos reikia ir savarankiškai konsultuoja įvairiais būdais (telefonu, kabinete, namuose). Beveik visos slaugytojos visada suteikia informaciją apie prevencines programas. Didžioji dalis šio sektoriaus slaugytojų apie sveikatos stiprinimą informuoja, kai pacientams šios informacijos reikia, tačiau joms nepakanka vizito laiko teikti informaciją apie lėtines neužkrečiamąsias ligas, racionalios mitybos ir fizinio aktyvumo naudą, traumų ir susižalojimų prevenciją, nors apie užkrečiamąsias ligas ir jų išvengimo būdus dažniausiai informuoja kiekvieno vizito metu. Dauguma privačiojo sektoriaus slaugytojų sveikatos stiprinmo informaciją teikia, kai pacientams reikia, tačiau nekonsultuoja savarankiškai, o tik kartu su gydytoju. Visada apie prevencines programas pacientus informuoja mažiau nei pusė privačiajame sektoriuje dirbančių slaugytojų.
37
Baranauskas, Marius, Rokas Arlauskas, Rimantas Stukas, Jonas Algis Abaravičius, and Toma Martinkutė. "LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR JĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI." Health Sciences 30, no. 2 (April 15, 2020): 50–55. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.042.
Full textAbstract:
Tarptautiniu lygiu išaiškintos geros sveikatos ir pakankamo fizinio aktyvumo sąsajos yra nenuginčijamos. Dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo, gyvenimo trukmė gali sutrumpėti, daugėti lėtinių susirgimų, todėl būtina nuolatinė fizinio aktyvumo stebėsena. Tyrimo tikslas – nustatyti studentų kūno masės indeksą, fizinį aktyvumą ir jį lemiančius veiksnius. Vykdant tyrimą, buvo apklausti 278 studentai. Tiriamųjų amžius 20,83±1,68 metų. Atlikta studentų apklausa, panaudojant anketinės apklausos metodą. Tyrimo rezultatai parodė, kad antsvoris būdingas kas dešimtam studentui (vyrui), o nepakankama kūno masė – kas dešimtai studentei (moteriai). Esminis sportuojančių studentų tikslas yra sveikatos gerinimas, tačiau 48,7 proc. fizinis aktyvumas yra nepakankamas (< 150 min per savaitę). Nepakankamą studentų fizinį aktyvumą dažniausiai lemia laiko trūkumas. Į nepakankamo fizinio aktyvumo grupę patenka Vilniaus universiteto studentės (moterys). Didžioji dalis (64,9 proc.) studentų sportuoja uždarose patalpose (sporto salėse, klubuose), bet per retai fizine veikla užsiima lauke, gryname ore. Perspektyvoje būtų racionalu į paskaitų tvarkaraščius įtraukti privalomąsias kūno kultūros pratybas, ugdyti studentų sveikos gyvensenos įgūdžius ir didinti motyvaciją užsiimti aktyvia fizine veikla.
38
Korostenskienė, Julija, and Greta Tarnauskaitė. "LYGINAMOJI IDIOMŲ SU ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ PAVADINIMAIS ANALIZĖ ANGLŲ, ISPANŲ IR LIETUVIŲ KALBOSE." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 123. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8812.
Full textAbstract:
Šio straipsnio tyrimo tikslas – lyginamoji idiomų su arklinių šeimos gyvūnų pavadinimais analizė anglų, ispanų ir lietuvių kalbose. Nors tekstynuose idiomų su arklinių šeimos gyvūnų pavadinimais beveik nepasitaiko, jos sudaro svarią frazeologijos žodynų dalį visose trijose kalbose. Straipsnyje buvo keliama hipotezė, kad idiomų palyginimas gali padėti atskleisti sąvokas, kurios yra reikšminės skirtingoms kultūroms. Surinktos idiomos tirtos remiantis komponentine analize: sąvoka su arklinių šeimos gyvūnu buvo suskaidyta į minimalias reikšmės dalis. Lyginamoji analizė leido iškelti prielaidą, jog gyvūno samprata analizuojamose kalbose priklauso tiek nuo kalbančiųjų geografinės padėties, tiek nuo istorinių tradicijų. Pavyzdžiui, arklių lenktynių sąvoka randama tik anglų kalboje, o asilas yra svetimas lietuvių kultūrai, todėl jo paminėjimas idiomose visuomet turi neigiamą konotaciją. Ispanų kalboje, skirtingai nuo anglų ir lietuvių kalbų, yra daugiau teigiamą konotaciją turinčių idiomų su asilo komponentu nei idiomų su arklio komponentu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad visose trijose kalbose idiomos turi neigiamą konotaciją, kai žmogaus elgesiui apibūdinti vartojami fiziniai gyvūno bruožai.
39
Serapinas, Danielius. "Smegenų – žarnyno – mikrobiotos ašis." Lithuanian General Practitioner 24, no. 8 (October 14, 2020): 585–87. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.591.
Full textAbstract:
Žmogaus sutrikimų prigimtį galime geriau suprasti, kai, galvodami apie žmogiškąją būtybę, kartu galvojame ir apie jo nuolatinį ir neatsiejamą partnerį – mikrobiotą (dar kartais vadinamą žarnyno flora). Mokslinių tyrimų duomenimis, mikrobiota, lyginant su žmogaus genais, ypač pasikeitė. Taip atsitiko dėl mūsų mitybos, gyvenimo būdo pokyčių ir kitokios medicinos priežiūros. Tyrimai rodo, kad žarnyno flora čia atliko nemažą vaidmenį. Pagal žarnyno – smegenų psichologijos požiūrį, žarnyno flora yra esminė žarnyno – smegenų tinklo dalis. Ji tarsi komunikuoja su smegenimis per taip vadinamąjį floros–žarnyno–smegenų sąsajų ašį. Todėl ir atsirado terminas „žarnyno smegenys“. Žarnyno floros poveikis smegenims ir žmogaus elgesiui vyksta per taip vadinamąją „Floros – žarnyno smegenų – smegenų“ ašį, kurią sudaro nervų, endokrininė ir imuninė trajektorijos (Liang, S., Wu, X., 2018).
40
Pevehouse, Jon. "Editor's Note." International Organization 66, no. 3 (July 2012): 359–62. http://dx.doi.org/10.1017/s0020818312000197.
Full textAbstract:
As of July 2012, a new editorial team will take the reins at International Organization (IO). The journal's office will move from the Munk School of Global Affairs (and the Department of Political Science) at the University of Toronto to the Department of Political Science at the University of Wisconsin. This move represents a return to some of IO's early roots: the University of Wisconsin was the home of IO's first academic editor, Professor of Political Science David Kay. Although much has changed since Professor Kay began editing the journal in 1972, the goal of the journal to publish the best work in the field of international relations (IR) has not.
41
Strukčinskienė, Birutė, Ineta Pačiauskaitė, Sigitas Griškonis, Vaiva Strukčinskaitė, Dalija Stasiuvienė, and Ieva Griškonytė. "KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ GYVENSENA: FIZINIO AKTYVUMO YPATUMAI." Sveikatos mokslai 24, no. 5 (February 20, 2014): 16–19. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.086.
Full textAbstract:
Sveika gyvensena, jos veiksniai, sąsajos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra vienos aktualiausių nūdienos visuomenės sveikatos temų. Darbo tikslas buvo analizuoti suaugusių Klaipėdos miesto gyventojų fizinio aktyvumo ypatumus. Tyrimo metu buvo apklausti 1 062 Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojai, vyresni nei 18 metų amžiaus (574 moterys ir 488 vyrai). Naudota kvotinė atranka ir tiesioginio interviu (angl. Face-to-face) metodas. Duomenų analizei naudotas SPSS 21.0 programų paketas, taikytas χ2 kriterijus. Statistinis hipotezių reikšmingumas patvirtintas, kai p0,05. Tyrimas parodė, kad apie pusę klaipėdiečių (46,4 proc.) apie sveiką gyvenseną daugiausia žinių įgijo iš interneto. Per pastaruosius metus labai mažas skaičius (tik 7,3 proc.) gyventojų padidino savo fizinį aktyvumą dėl sveikatos. Dažniausiai klaipėdiečiai važinėja individualiu (48 proc.) ir viešuoju (43,5 proc.) transportu. Itin maža dalis gyventojų važiuoja dviračiu (1,3 proc. ) arba eina pėsčiomis (6,8 proc.). Apie pusę klaipėdiečių (47,8 proc.) dirba mišrų (stovimą + sėdimą) darbą, trečdalis (30,3 proc.) - sėdimą, penktadalis (20,5 proc.) – judamą darbą. Moterys daugiau dirba mišrų (sėdimą-stovimą) darbą, o vyrai – judrų ir sunkų fizinį darbą. Maža Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų dalis reguliariai sportuoja. Tik 13,4 proc. respondentų laisvalaikiu mankštinasi bent keturias dienas per savaitę. Net 45,5 proc. gyventojų visai nesimankština. Tiek vyrai, tiek moterys mankštinasi nepakankamai. Trečdalis respondentų teigia, kad nesportuoja dėl laiko stokos. Beveik pusė klaipėdiečių sportuoja namuose. Moterys mieliau sportuoja namuose, o vyrai – sporto klube, sporto salėje arba stadione.
42
Hahn, Leah, Melissa Swierenga, Phil Millage, Adam Miller, and Tim Streets. "K Bistro: a restaurant chooses the future." Journal of Management History 20, no. 4 (September 2, 2014): 368–86. http://dx.doi.org/10.1108/jmh-01-2013-0010.
Full textAbstract:
Purpose – This paper aims to study K Bistro and its future in Marion, Indiana. K Bistro is a new restaurant that opened in the spring of 2012. The owner, Chef David Kay, has extensive culinary experience. Originally from Marion, Indiana, he has served as head chef for Marriott and Hilton hotels across the country. Design/methodology/approach – Chef Kay recognized that there was a need for an upscale eatery in his hometown, and his passion for combining French cooking techniques with traditional Midwest cuisine has allowed him to introduce a new style of food to the area. Findings – While Marion has several fast food restaurants, it is typical for families to drive to neighboring cities when they want a nice meal to celebrate a special occasion. Chef Kay hopes to change this trend by offering a more convenient option to the Marion community. Originality/value – This is an original case study.
43
Hristova, Katerina, and Dmitriy Rumynin. "Kac–Moody groups and cosheaves on Davis building." Journal of Algebra 515 (December 2018): 202–35. http://dx.doi.org/10.1016/j.jalgebra.2018.08.021.
Full text
44
Murphy, John W. "Vartotojas nebūtinai esti pilietis." Sociologija. Mintis ir veiksmas 14 (December 28, 2004): 21–28. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.2.5959.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje nagrinėjamos socialinės pilietinės visuomenės formavimosi sąlygos, svarstomi požiūriai į dabartinę ekonominių idėjų kaitą, aptariami prieštaravimai, kurie kyla dėl to, kad netinkamai suplakami vartotojo ir piliečio terminai. Daugiau dėmesio skiriama kolektyvinės praktikos sampratai.Pilietinė visuomenė esti socialinio solidarumo pagrindas. Nors šis požiūris nėra naujas, čia pabrėžiama, kad pilietinė visuomenė svarbi priimant įstatymus bei kitas normas, kurios siekia išvengti susvetimėjimo, kad pilietiškumo samprata apima kur kas daugiau negu tik organizacijas, egzistuojančias už pagrindinių visuomenės institucijų. Pilietinė visuomenė nėra savaime suprantamas dalykas. Tai nėra tik profsąjungos, vietiniai klubai ir neformalios organizacijos. Daug svarbiau yra tai, kaip šios organizacijos, kurios išreiškia darnią diskutuojančių ir polemizuojančių piliečių veiklą, susijusios su kolektyvine praktika.Per pastaruosius dvidešimt metų, silpnėjant Johno Maynardo Keyneso idėjų poveikiui, susiformavo naujas – neoliberalus – požiūris į ekonomiką. Vienas pagrindinių Keyneso principų yra tas, kad prekyba ir kiti mainų būdai yra socialinė veikla. Visi yra tos pačios sistemos dalis, taigi visoms socialinėms klasėms (tiek darbininkų klasei, tiek elitui) būdingas bendras likimas. Vadinasi, siekiant bendrojo gėrio, turi būti laikomasi kooperacijos principų. Kadangi subalansavimo galimybė esti gana trapi, būtinos darnios pastangos.Tačiau nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios šios koncepcijos pamažu atsisakoma, o tarpusavio priklausomybės idėja suprantama kaip ekonominės raidos ir asmeninės laisvės suvaržymas. Keyneso idėjas keičia Friedricho von Hayeko koncepcija, teigianti, kad kolektyvinis pradas yra mitas, o socialinė tvarka formuojasi spontaniškai rinkos sąveikų aplikose. Hayeko požiūriu, kolektyvinė atsakomybė yra ne tik beprasmis dalykas, bet ir esminis ekonomikos stabdis. Neoliberalizmo plitimas daro nebemadingą socialinės sutarties sampratą, nes, Hayeko požiūriu, santykiai tarp individų yra prekiniai ir trumpalaikiai. Atsisakoma minties (kaip pasenusios ideologijos), kad žmonės yra esmingai tarp savęs susiję ir turi bendrus interesus. Tuo tarpu Keyneso koncepcinis vaizdinys – visiškai kitoks. Svarbiausias dalykas tas, kad asmenys vaizduojami kaip piliečiai, kurie susiję su kaimynais ir platesne visuomene. Kaip tik todėl tikimasi, kad jie laikysis teisingumo ir nešališkumo idealų. Šioji koncepcija nėra abstrakti, ji reikalauja nuolatinio budrumo ir noro veikti, kai tik šito prireikia. Šiandieną šie požiūriai yra nesuderinami. Problema ta, kad asmenys, kurie yra socializuoti kaip vartotojai, raginami gana sparčiai tapti piliečiais. Hayeko požiūriu, individai tampa piliečiais tik dalyvaudami rinkoje. O Keyneso teigimu, toks pilietinio įsitraukimo būdas yra nepakankamas, jis negali sukurti lanksčios ir demokratinės visuomenės. Veiksmingam pilietiškumui reikia gerokai platesnio požiūrio ir aktyvesnio socialinio dalyvavimo negu tik rinkos nauda grindžiamos taisyklės. Stingant aktyvios socialinės sutarties, pilietinė veikla yra labai apribojama.Rinka yra klaidinanti – pilietinio lavinimo ir švietimo požiūriu – metafora, kuri vaizduoja pernelyg atsijusius, atomizuotus ir abejingus individus. Rinkos reguliuojama visuomenė sudaryta iš besivaržančių ir priešiškų asmenų, o socialinė sritis apibūdinama kaip darinys, susidedantis iš „kliūčių“, kurias turį įveikti sėkmės siekiantys individai. Sakykim, socialiniai įsipareigojimai tariamai riboja individų gebėjimą greitai ir veiksmingai prisitaikyti prie rinkos pokyčių.Tačiau galima plėtoti ir kitas metaforas. Juk netinka sakyti, kad visuomenė esti tik netiesiogiai – geriausiu atveju – susiję atomai. Naujieji modeliai atsižvelgia į tiesioginę sąveiką tarp visuomenės dalių. Be to, jie neįtraukia „aukštesnės tvarkos“ principų, kurie vadinami nematoma rinkos ranka, koordinuojančia savarankiškų elementų veiksmus. Šie modeliai rodo, kad socialinės tvarkos principai yra intersubjektyvūs – socialiai konstruojami ir diskursyviai plėtojami. Kadangi socialinė aplinka nėra laisvai pasirenkama ir išorinė (kaip, sakykim, rinkos – nematomos rankos - atveju), svarbu tai, kaip asmenys įvertina savo veiksmų poveikį kitiems asmenims. Jie turi įsipareigojimą išsaugoti socialinės asociacijos integralumą, vadinasi, negali nepaisyti kitų asmenų egzistavimo būdų. Išsaugoti tokį bendravimo stilių – tolygu tartis ir diskutuoti dar prieš imantis veiksmo.Pilietinė visuomenė, priešingai negu abstrakti rinkos erdvė, sudaro įsipareigojančią sritį, kurią išsaugo kolektyvinis, intersubjektyvus veiksmas. Todėl ne rinka, bet pilietinis diskursas yra ekonominės sąveikos pagrindas. Sugrįžimas į šią sritį yra teisėtas ir gali atnaujinti gyvenamąjį pasaulį. Vadinasi, pilietinė visuomenė yra galimybė išvengti susvetimėjimo, kurį diegia rinka. Kadangi rinka ir pilietinė visuomenės griežtai atskiriamos, intersubjektyvi ekonominio reguliavimo kilmė yra iš esmės deformuojama. Pilietiškumas negali būti efemeriškas dalykas. Kai pilietį pakeičia vartotojas, demokratija susiduria su rimtomis problemomis, nes be abipusio pasitikėjimo, saugumo ir kolektyvinės atsakomybės visuomenė pasmerkta ištirpti į daugybę atomų, kurie vieni kitus kaltina, įtarinėja ir kurie yra nesaugūs. Taigi pakartotinai verta kelti esminį sociologijos klausimą: kaip ir kodėl egzistuoja visuomenė?
45
Pavilionis, Rolandas. "Logika ir šių laikų lingvistinka." Problemos 18 (September 29, 2014): 41–45. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1976.18.5641.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjama su logikos ir šiuolaikinės lingvistikos santykiu susiję klausimai, svarstoma, koks kalbos vaidmuo mąstyme, pažinime, kaip kuriama pasaulio samprata. Analizuojant šiuolaikinę mokslinę kalbą, itin būdinga naudoti formalius metodus ir procedūras. Klasikinių loginių skaičiavimų priemonėmis formaliai aprašomi kalbos fragmentai bei samprotavimų rūšys tėra maža dalis to konceptualaus aparato, kurį žmogus nuolat panaudoja samprotaudamas. Formaliuose lingvistiniuose tyrinėjimuose siekiama kur kas gilesnio natūralios kalbos formalizavimo, kurio tikslas – formaliai aprašyti santykį tarp garsų ir reiškinių, kuriais tas garsas koduojamas, formalizuoti sąvoką, taisyklingai sudaryti natūralios kalbos išraišką bei sukurti bendrą samprotavimų, išreiškiamų natūralia kalba, teoriją. Daroma išvada, kad plačiau taikant formalizavimą (bet nepretenduojant apimti juo visų galimų kontekstų) neišsprendžiamas pagrindinis uždavinys, kurį mėgina spręsti formalios kalbos teorijos – atskleisti žmogaus gebėjimą suprasti kalbos išraiškas ir nustatyti jų semantines ypatybes bei santykius.
46
Jacikevičius, A. "PSICHOLOGIJOS RAIDA TARYBŲ LIETUVOJE." Psichologija 9, no. 1 (January 6, 2016): 5–18. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1968.9.8915.
Full textAbstract:
Straipsnis skirtas tarybų valdžios atstatymo Lietuvoje dvidešimtmečiui. Jame atskleidžiami kai kurie reakcingi idealistinės psichologijos buržuazinėje Lietuvoje bruožai ir apžvelgiama materialistinės psichologijos raida pirmaisiais tarybų valdžios metais (1940 – 1941 m.). Pokarinis psichologijos raidos periodas dalijamas į du etapus:1) psichologijos dėstymo tobulinimo ir psichologinių kadrų rengimo tobulinimo etapas (1945 – 1955 m.); 2) psichologijos mokslo tyrimų raidos etapas (1956 – 1965 m.). Greitas psichologinių tyrimų augimas Tarybų Lietuvoje tapo įmanomas todėl, kad, pirma, atkūrus tarybų valdžią, psichologija išsilaisvino nuo įvairių idealistinių klaidžiojimų, antra, ji vystėsi kaip kokybiškai naujos tarybinės psichologijos sudėtinė dalis, trečia, jai padėjo daugelis žinomų Tarybų Sąjungos psichologų ir ketvirta, ji išsaugojo jai būdingas eksperimentinės psichologijos tradicijas, susiformavusias dar XX amžiaus pradžioje ir tarybiniais metais įtvirtintas žymiausių lietuvių psichologų J. Vabalo – Gudaičio ir A. Gučo moksliniais darbais ir organizacinėmis pastangomis.
47
Maskaliūnienė, Nijolė. "LAIKO DEIKSĖ POLITINĖJE RETORIKOJE: PRALEIDIMO IR PRIDĖJIMO STRATEGIJOS VERČIANT Į ANGLŲ KALBĄ." Vertimo studijos 3, no. 3 (April 6, 2017): 72. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2010.3.10590.
Full textAbstract:
Laiko deiksė straipsnyje aptariama kaip komunikacinio akto sudedamoji dalis. Jos raiška yra svarbi komunikacijos akto metu perteikiamai informacijai suvokti, nes nurodydama laiko momentą, kuriuo vyksta komunikacijos aktas, deiksė tarsi susieja adresantą (kalbėtoją) ir adresatą bei kitus sudėtinius komunikacijos akto elementus į vieną visumą, padedančią kurti ir suvokti kuriamą pasakymą. Dar svarbesnis laiko deiksės vaidmuo tada, kai sakoma kalba (ar užrašytas jos tekstas) verčiama į kitą kalbą. Vertėjas renkasi jam kitoje kalboje prieinamas priemones ne tik kalbos turiniui, bet ir retoriniam poveikiui perteikti. Išnagrinėjus 13 įvairiomis progomis pasakytų Lietuvos politikų kalbų ir jų vertimų (žr. Šaltiniai) nustatyta, kad kartais vertėjai pasirenka praleidimo ar pridėjimo strategiją, t. y. praleidžia laiko deiktikus vertimo tekste, juos kompensuodami ne tik leksinėmis, bet ir gramatinėmis anglų kalbos priemonėmis, arba laiko deiktus vertimo tekste prideda. Straipsnyje aptariamos šių strategijų taikymo implikacijos.
48
Barevičiūtė, Jovilė. "Vartojimo ir kūrybos visuomenių diskursai: medijų ir komunikaciniai aspektai." Coactivity: Philosophy, Communication 23, no. 1 (July 15, 2015): 1–2. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2015.226.
Full textAbstract:
Vartojimo (kitaip – vartotojų) ir kūrybos visuomenės – tai du šiuolaikinių visuomenių tipai, apie kuriuos pastaraisiais dešimtmečiais mokslinėje literatūroje rašoma itin plačiai. Apie vartotojų visuomenę diskutuoti pradėta jau seniai, apytikriai nuo praėjusio amžiaus 3-iojo dešimtmečio, o vienas griežčiausių jos kritikų buvo prancūzų filosofas ir sociologas Jeanas Baudrillard’as, po 1968 m. gegužės įvykių Paryžiuje netrukus paskelbęs knygą „Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros“. Būtent šioje knygoje skleidžiamos įžvalgos, kurioms apibūdinti tinka Thornsteino Vebleno „parodomojo vartojimo“ sąvoka, kai pertekliniu vartojimu siekiama socialinio prestižo ir galios – tai pagrindinis tikro vartotojo tikslas. Vis dėlto šiandien greta vartojimo (vartotojų) visuomenės koncepto kai kurie autoriai (pavyzdžiui, vienas garsiausių jų – amerikietis Richardas Florida) ne mažiau įtikinamai prabyla apie iš pirmo žvilgsnio radikaliai priešingos kūrybos (kitaip – kūrėjų ir kūrybininkų) visuomenės iškilimą. Taip tarsi paneigiama mintis, esą šiuolaikinės visuomenės vien tik vartoja dėl paties vartojimo, ir imama įrodinėti, kad jos geba kurti ir kuria kai ką visiškai naujo ir netikėto, kas pirmiausia paveikia mūsų potyrius. Tačiau ar vartotojų ir kūrėjų / kūrybininkų visuomenes yra išties pagrįsta ir logiška supriešinti vieną su kita? Veikiau esama daugiau jas vienijančių, o ne tarpusavyje skiriančių bruožų ir veiksnių. Vienas svarbiausių šių tipų visuomenes jungiančių veiksnių – tai medijuotos komunikacijos sklaida ir tų visuomenių funkcionavimas neatsiejamai nuo naujųjų medijų kuriamų sąlygų ir teikiamų galimybių. Tiek vartotojų, tiek kūrėjų / kūrybininkų visuomenėse gyvenantys individai siekia išsiskirti iš pilkos masės, turėti vienokių ar kitokių individualių išskirtinumų, susikurti jiems patrauklią tapatybę ar geidžiamą statusą visuomenėje. O čia ypač svarbus vaidmuo atitenka naujajai žiniasklaidai ir medijuotajai komunikacijai. Šiame žurnalo numeryje iš savo pasirinktų ir jiems įdomių perspektyvų straipsnių autoriai gvildena su medijų ir komunikacijos aspektais vienaip ar kitaip susijusias šiuolaikinių visuomenių – vartojančios ir kuriančios – problemas. Pirmoje dalyje gretinami ir lyginami du minėti – vartojimo ir kūrybos – visuomenių konceptai. To savo tekstuose imasi Agnieška Juzefovič ir Eglė Jaškūnienė, dėmesį sutelkdamos į tam tikrus kūrybos visuomenės aspektus. Ieva Mantė Valivonytė savo straipsnyje analizuoja vartojimo visuomenės problematiką, gilindamasi į mados ir asmens individualumo raiškos ypatumus. Antroje dalyje šiuolaikinių visuomenių problematika toliau tyrinėjama imantis naujųjų medijų ir apskritai technikos raidos refleksijų. To savo straipsniuose imasi Saulius Kanišauskas ir Algis Mickūnas – pirmasis autorius labiau apibendrintu žvilgsniu, o antrasis – konkretesnio teorinio tyrimo perspektyvoje. Trečia dalis organiškai pratęsia antrąją: joje plėtojami detalesni naujųjų medijų tyrinėjimai, jas interpretuojant kaip tam tikro socialinio poveikio ir galios priemones. Agnė Rimienė ir Vilmantė Liubinienė savo straipsnyje analizuoja televizijos įtaką religinei komunikacijai XXI a. visuomenėje, o Ieva Aurylaitė gilinasi į komunikacinio galios diskurso apimtį ir ribas. Paskutinėje, ketvirtoje, dalyje plėtojamos filosofinės įžvalgos šio numerio tema. Jų savo straipsniuose imasi du autoriai – Edvardas Rimkus, labiau susitelkdamas į pažinimo aspektą, ir Seungbae Parkas, daugiau dėmesio skirdamas patyrimo problemai. Tikimasi, kad šis žurnalo numeris veiksmingai prisidės prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto ir kitų Lietuvos bei užsienio universitetų mokslininkų produktyvesnio dialogo skatinimo.
49
Griniuvienė, O. "Ką vidurinės mokyklos mokiniai skaito iš biologijos." Psichologija 5 (January 6, 2016): 81–92. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1963.5.8893.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamas užklasinis skaitymas biologijos tema, duomenys surinkti iš 23 Lietuvos TSR mokyklų ir 4 vaikų bibliotekų. Nagrinėjamas 1960-1962 m. laikotarpis. Straipsnio tikslas – pagalba biologijos mokytojams, parenkant užklasinius skaitinius. Nustatyta, kad dauguma mokinių (65%) knygas gauna iš mokyklos bibliotekos. 5 – 7 klasėse mokiniai naudojasi ir vaikų bibliotekomis, o vyresni – masinėmis bibliotekomis, 77% mokinių turi asmenines bibliotekas, bet knygų biologinėmis temomis jose turi tik 1,2% mokinių. Dalis vaikų (nuo 2 iki 8%) bibliotekomis nesinaudoja išvis. Mokyklos bibliotekos turi mažai biologinio turinio knygų – vidutiniškai – 2,3% visų knygų. Knygų fondai pildomi lėtai ir be plano. Biologijos mokytojai mažai domisi bibliotekų veikla. Mokiniai skaito mažai biologinio turinio knygų. Tarp iš bibliotekos paimtų knygų tokio turinio knygų yra tik 5%, o tai nesudaro net vienos knygos mokiniui per metus. Apie 30% visų besimokančiųjų V – IX klasėse biologinės literatūros išvis neskaito. Kiti skaito, bet V – VII klasėse daugiau, nei VIII – IX klasėse. Tose pačiose mokyklose ir net tose pačiose klasėse skaitoma labai skirtingai. Tai priklauso nuo to, kaip užklasinį skaitymą valdo biologijos mokytojai. Mokinių interesai labai skirtingi ir priklauso nuo amžiaus, apsiskaitymo, išsilavinimo, interesų ir individualių savybių, todėl vadovavimas skaitymui reikalauja individualizacijos. Mokinių atsakymai parodė, kad jie ne visada teisingai supranta tai, ką perskaito. Visa tai, kas paminėta aukščiau, leidžia teigti, kad pagrindiniu užklasinio biologinio turinio literatūros skaitymo vadovu turi būti biologijos mokytojas.
50
ŽUKAUSKIENĖ, RITA. "Agresyvaus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų elgesio raidos ypatumai." Psichologija 17 (December 23, 2015): 76–93. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1997.17.9019.
Full textAbstract:
Keli tyrimai rodo, kad didžiausias agresijos augimas stebimas ankstyvame amžiuje ir paauglystėje. Tačiau labai mažai žinoma apie agresyvumo lyčių skirtumus vidurinėje vaikystėje. Šis tyrimas skirtas įvertinti agresijos vystymosi lyčių skirtumus vidurinėje vaikystėje. Buvo naudojami interviu su bendraamžiais ir pačiais vaikais, mokytojo ir tėvų pateikti elgesio problemų vertinimai bei sociometrinis statusas. Buvo iširta 695 pirmos – septintos klasės vaikai, po metų 220 mokinių tėvai pakartotinai užpildė CBCL 4/18 formą. Apibendrindami gautus rezultatus galime teigti, jog jaunesniajame mokykliniame amžiuje berniukams, lyginant su mergaitėmis, būdingas aukštesnis agresyvumo lygis tiek jų tėvų bei mokytojų, tiek pačių vaikų nuomone. Ir berniukų, ir mergaičių agresyvumas su amžiumi išauga, o po to palaipsniui ima silpnėti. Dalį tiriamųjų ištyrus pakartotinai, paaiškėjo, jog agresyvus elgesys vienų metų laikotarpiu išlieka kaip stabili kai kurių individų savybė. Pažymėtina, kad, kaip ir buvo tikėtasi, tėvų ir mokytojų nuomonės apie vaiko elgesio problemas yra gana skirtingos. Pastarasis faktas yra svarbus, kadangi dažniausiai mokyklose, atrenkant rizikos zonoje esančius vaikus (t. y. tuos vaikus, kurių elgesys vėliau gali tapti asocialus), dažniausiai remiamasi mokytojų nuomone. Tokiu būdu didelė dalis vaikų, kuriems būdingos silpnesnio pobūdžio elgesio problemos, arba jų agresyvus elgesys pasireiškia už mokyklos ribų, neįtraukiami į nusikalstamumo prevencijos programas.