Contents
Academic literature on the topic 'Klinikiniai tyrimai'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Klinikiniai tyrimai.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Klinikiniai tyrimai"
1
Leleika, Arnoldas, Einius Trumpa, and Palmira Leišytė. "EOZINOFILIJOS SĄSAJOS SU ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS." Health Sciences 31, no. 3 (2021): 148–52. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.098.
Full textAbstract:
Medicinoje eozinofiliniai granulocitai daugiausiai žinomi kaip kraujo ląstelės, kurios dalyvauja alerginių reakcijų, helmintozių bei bronchinės astmos gynybos mechanizmuose. Šių ląstelių bei širdies ir kraujagyslių ligų sąsaja Lietuvoje ir pasaulyje dar mažai nagrinėta. Dažniausiai atlikti tyrimai su nedidelėmis žmonių populiacijomis, nes tokių įvykių pasitaiko retai, nors gydytojams, tiriantiems ligonį, ne visada pavyksta nustatyti ligos priežastį. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti eozinofilinių granulocitų kiekio padidėjimo koreliaciją su širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymu; pristatyti jau atliktus klinikinius tyrimus, aptariant ligų klinikines formas, epidemiologiją, riziką sirgti; atskleisti būtinybę analizuoti eozinofilinių granulocitų padidėjimą bendrame kraujo vaizde. Sisteminė literatūros apžvalga atlikta PubMed, UpToDate elektroninėse medicininių publikacijų paieškos sistemose. Atrenkant tinkamas publikacijas, buvo naudojami raktažodžiai ir jų deriniai: eosinophilia, heart damage, ischemia, arterial hypertension, coronary heart disease. Analizei atrinktos daugiausia pirminės publikacijos bei klinikiniai tyrimai. Atlikus tyrimą, pastebėta, jog eozinofilinių granulocitų padidėjimas koreliuoja ne vien su alergijomis, atopija, bronchine astma, helmintozėmis, bet ir su širdies bei kraujagyslių ligomis. Nustatyta, kad šios efektorinės ląstelės infiltruoja įvairius audinius, sukelia uždegimą, organų disfunkciją. Ištirta, jog eozinofilija reikšmingai susijusi su vainikinėmis arterijomis, kai kuriems pacientams sukelia sunkią išeminę širdies ligą, kuri dažnai baigiasi mirtimi. Pastebėta, jog eozinofilija reikšmingai siejasi su arterijų kalcifikacija, todėl paspartėja arterinės hipertenzijos progresavimas.
2
Šmitaitė, Ieva, Danguolė Trumpaitienė, and Sigita Liutkauskienė. "Inkstų vėžio predikciniai veiksniai." Lithuanian General Practitioner 24, no. 9 (2020): 624–27. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.596.
Full textAbstract:
Individualizuotas gydymas šiuo metu yra viena prioritetinių mokslinių sričių onkologijoje – investuojama daug laiko, piniginių lėšų skiriant rasti ir moksliniais tyrimais patvirtinti veiksmingą vaistą individualiam pacientui. Šiuo metu metastazavusio inkstų vėžio sisteminis gydymas skiriamas atsižvelgiant ne į individualius veiksnius, o į ligos riziką, gydymo eilę, toksinius gydymo reiškinius ir daug kitų klinikinių veiksnių. Nors naujų gydymo metodų skaičius per 15 pastarųjų metų žymiai išaugo, gydymo galimybės išsiplėtė, tačiau problema išlieka – gydymas ir naujais brangiais vaistais ne visuomet būna veiksmingas. Todėl atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, kuriuose neanalizuojama molekulinių žymenų predikcinė vertė, šiandien neatitinka nei gydytojų, nei pacientų lūkesčių. Šios apžvalgos tikslas – aptarti svarbius inkstų vėžio molekulinius predikcinius veiksnius, tai yra biologinius veiksnius, lemiančius tam tikro vaisto skyrimą pacientui bei atsaką į gydymą. Jau pripažinta predikcinių veiksnių reikšmė parenkant gydymą kitų vėžio lokalizacijų atvejais (krūties, melanomos, storosios žarnos, plaučių vėžio), tuo tarpu šių veiksnių išaiškinimas ir terapijos veiksmingumo įrodymas inkstų vėžio atveju vis dar išlieka klinikinių tyrimų objektu. Tačiau labai tikėtina, kad netolimoje ateityje, klinikinėje kasdienėje praktikoje vaisto pasirinkimas priklausys būtent nuo inkstų vėžio genetikos ir molekulinių predikcinių veiksnių.
3
Vilkaitė, Alina, Joana Ažukaitė, and Skaidra Valiukevičienė. "Rožinės paplitimo ir vitamino D kiekio sąsajos. Atvejo–kontrolės tyrimų apžvalga." Lithuanian General Practitioner 25, no. 5 (2021): 323–26. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.689.
Full textAbstract:
Įvadas. Rožinė yra lėtinė uždegiminė, pasikartojanti odos liga, kuri pasireiškia veido centrinės dalies eritema, telangiektazijomis, uždegiminėmis papulėmis ir (ar) pustulėmis. Tiksli ligos patogenezė nežinoma. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad antimikrobinis peptidas katelicidinas (AMPK) bei jo skilimo produktas peptidas LL-37 aktyvuojami per sąveiką su keratinocitų paviršiaus vitamino D receptoriais (VDR) ir sukelia rožinei artimą uždegimą. Šio straipsnio tikslas – nustatyti, ar skiriasi vitamino D (VD) kiekis serume bei odoje tarp rožine sergančiųjų ir kontrolės grupės asmenų, remiantis atvejo–kontrolės tyrimų apžvalga. Metodika. Literatūros apžvalga parengta remiantis „PubMed“ duomenų bazės mokslinių straipsnių atranka pagal reikšminius žodžius: „rosacea“, „vitamin D“. Taikyti tokie įtraukimo kriterijai: klinikiniai atvejo–kontrolės tyrimai, publikacijos anglų kalba, publikacijos ne senesnės nei 10 metų. Atmetimo kriterijai: literatūros apžvalgos, konferencijų pranešimų tezės, publikacijos ne anglų kalba. Rezultatai ir išvados. Išanalizuotų trijų atvejo–kontrolės tyrimų duomenimis, sergančiųjų rožinės pažeistoje odoje ir serume nustatomas padidėjęs AMPK kiekis. VDR geno heterozigotiniai ir mutantiniai ApaI polimorfizmai padidina rožinės riziką. Apie VD kiekio serume skirtumą tarp sergančiųjų rožine ir kontrolės grupės asmenų pateikiami prieštaringi duomenys, nes nėra atlikta gerai suplanuotų daugiacentrių klinikinių tyrimų su didesnėmis tiriamųjų imtimis.
4
Kurlavičius, Domas, and Diana Lukaševič. "KLINIKINIS ATVEJIS: AR TAI KALCIFILAKSIJA?" Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.2 (2015): 725–27. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.115.
Full textAbstract:
Kalcifilaksija arba kalceminė ureminė arteriolopatija (CUA) yra charakterizuojama kaip sisteminė arteriolių medijos kalcifikacija, dažniausiai išsivystanti pacientams, sergantiems galutinės stadijos lėtine inkstų liga. Nors tai gana reta patologija, pastaruoju metu dėl pagerėjusio ankstyvų klinikinių požymių ir rizikos veiksnių nustatymo vis dažniau laiku diagnozuojama. Kalcifilaksijos patogenezė yra nevisiškai aiški. Hiperfosfatemija, nutukimas, moteriška lytis, hiperkoaguliacinės būklės, hipoalbuminemija, medikamentų vartojimas (varfarinas, kalcio turintys fosfato surišikliai, vitamino D analogai, sisteminiai gliukokortikoidai, geležis) – rizikos veiksniai, kurie gali skatinti kalcifilaksijos vystymąsi. Klinikiniai simptomai – livedo reticularis ir/ar violetiniai skausmingi poodiniai mazgeliai, kurie gali išopėti (iki išeminių ir nekrotinių opų). Pažeidimai dažniausiai lokalizuojasi tose vietose, kur gausu riebalinio audinio: ant pilvo, sėdmenų ir šlaunų. Nėra specifinių diagnostinių laboratorinių tyrimų diagnozuoti kalcifilaksiją. Nesant kontraindikacijų, rekomenduojama opos biopsija, kurioje, esant kalcifilaksijai, pastebima arterijų okliuzija ir kalcifikacija, paneigianti vaskulito diagnozę. Kaulų skenavimas ir radiografinis mamografinis metodai yra neinvazyvūs diagnostiniai tyrimai, kurie gali padėti patikslinti diagnozę. Specifinio kalcifilaksijos gydymo nėra. Gydymas dažniausiai yra multifaktorinis ir apima įvairius metodus. Šiame straipsnyje yra pateikiamas 12 metų dėl abipusės nefrektomijos dializuojamos 66 metų pacientės klinikinis atvejis, kuriai prieš 2–3 mėnesius ant rankų ir kojų atsirado niežtinčių opelių.
5
Šėmys, Giedrius. "DIUŠENO (DUCHENNE) RAUMENŲ DISTROFIJA: KLINIKINIAI POŽYMIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS." Health Sciences 31, no. 4 (2021): 112–14. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.134.
Full textAbstract:
Duchenne raumenų distrofija (DRD) − paveldima neuroraumeninė liga, sukelta baltymo distrofino išraišką reguliuojančio DMD geno mutacijų, paveldimų su X chromosoma susijusiu recesyviniu būdu. Ligai būdingas greitai progresuojantis raumenų silpnėjimas ir raumeninės masės praradimas dėl raumeninių skaidulų degeneracijos. Liga įtariama pastebėjus vėluojančią berniuko motorinę raidą. Nustačius padidėjusią kraujo serumo kreatinkinazės koncentraciją, atliekami genetiniai molekuliniai tyrimai, skirti DMD geno mutacijoms nustatyti. DRD gydymas yra palaikomasis, jo tikslas yra kuo ilgiau išsaugoti raumenų funkciją ir pagerinti gyvenimo kokybę; pagrindinis farmakologinis DRD gydymo būdas yra gliukokortikoidų terapija. Tyrimo tikslas − įvertinti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie Duchenne raumenų distrofiją ir aptarti ligos klinikines išraiškas, diagnostikos bei gydymo metodus.
6
Pikūnienė, Ingrida, Matas Viršilas, and Rymantė Gleiznienė. "KRAUJAGYSLINĖ DEMENCIJA." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 487–95. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.077.
Full textAbstract:
Kraujagyslinė demencija yra antra pagal dažnį demencijos rūšis po Alzheimerio ligos. Tai ne viena liga, o grupė demencijos sindromų, kurių priežastys yra smegenų pažeidimai, sukelti smegenų ir sisteminės kraujotakos sutrikimų – nuo smulkių lakūnarinių iki plačių ar daugybinių infarktų galvos smegenyse, hipertenzinės encefalopatijos sąlygotų smulkiųjų arterijų fibrohialinozės, stambesnių arterijų fibrinoidinės nekrozės. Ji taip pat gali būti paveldima ir išsivystyti dėl NOTCH3 geno mutacijos, dėl ko vystosi Binswangerio liga, CADASIL sindromas pasireiškia išeminiais smegenų infarktais subkortikalinėje baltojoje smegenų medžiagoje ir daugybiniais lakūnariniais insultais. Pastaruoju metu ypač intensyviai tobulėjant neuroradiologiniams diagnostikos tyrimo metodams, tobulėja ir pakitimų smegenyse diagnostika. Neurovizualiniai tyrimai yra svarbūs cerebrovaskulinei ligai nustatyti, kraujagyslinių pakitimų lokalizacijai ir jų sunkumui įvertinti. Pagal naujausias rekomendacijas, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimas bent vieną kartą turi būti atliktas kiekvienam pacientui, kuriam įtariama demencija. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės kraujagyslinę demenciją sukeliančios priežastys – kraujagyslinė demencija, išsivysčiusi po persirgto hemoraginio ar išeminio insulto, daugybinė smegenų kraujagyslinė demencija, Binswangerio liga ir CADASIL sindromas. Pateikiami klinikiniai atvejai, aptariama klinikinė jų eiga, atlikti radiologiniai ir kiti diagnostiniai tyrimai, diferencinė diagnostika, trumpai apžvelgiama literatūra.
7
Uljanionok, Diana, Dominyka Juodytė, and Aivaras Grybas. "Inkstų šviesių ląstelių karcinoma nėštumo metu: klinikinis atvejis." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (2015): 456–58. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.072.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: nėštumas, inkstų karcinoma, vėžys, nefrektomija. Tikslas. Pristatyti pacientę, kuriai nėštumo metu pagal klinikinius simptomus, laboratorinius ir radiologinius tyrimus įtarta, o vėliau histologiniu tyrimu patvirtinta inkstų šviesių ląstelių karcinomos diagnozė. Supažindinti su šios ligos eiga, diagnostikos ir gydymo galimybėmis nėštumo metu. Medžiaga ir metodai. Pristatomas klinikinis atvejis – 36 metų nėščia pacientė, pirmakartė, esant 22 savaičių nėštumui, hospitalizuota į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, Urologijos skyrių, dėl kraujavimo iš šlapimo takų, skausmo kairėje apatinėje juosmens srityje ir ultragarsiniu tyrimu rasto darinio inkste. Rezultatai. Remiantis klinikiniais simptomais, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatais nustatytas 5,9 cm kairiojo inksto navikas. 23-čią nėštumo savaitę atlikta radikali nefrektomija. Histologinis tyrimas patvirtino inkstų šviesių ląstelių karcinomos diagnozę. Pooperacinė ir nėštumo eiga sklandi, gimė sveikas naujagimis. Išvados. Radikali nefrektomija yra saugus ir efektyvus nėščiųjų inkstų vėžio gydymo metodas. Patvirtinus inksto naviko diagnozę nėštumo metu, pasirenkant gydymo taktiką svarbu įvertinti naviko dydį, riziką motinai ir vaisiui, naviko klinikinę išraišką, esant reikalui, gali būti atlikta naviko biopsija. Gydymo planą turi sudaryti multidisciplininė gydytojų komanda.
8
Alonderytė, Audrė, Pranas Šerpytis, Rokas Šerpytis, Joseph S. Alpert, and Qin M. Chen. "MIOKARDO INFARKTO, NESANT VAINIKINIŲ ARTERIJŲ OBSTRUKCIJOS (MINOVA), DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO YPATUMAI." Health Sciences 30, no. 2 (2020): 100–105. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.051.
Full textAbstract:
Pirmasis miokardo infarktas aprašytas kone prieš 80 metų, tačiau miokardo infarktas, nesant vainikinių arterijų obstrukcijos (toliau – MINOVA), nustatytas dar neseniai. MINOVA pasireiškia 6-8 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas (toliau – ŪMI). Šią pacientų grupę dažniau sudaro moterys (vidutiniškai apie 55 metų), tačiau, lyginant su ŪMI, šioje grupėje rečiau nustatoma hiperlipidemija. MINOVA pacientai reikalingi ypatingo dėmesio dėl skirtingų patofiziologinių reakcijų, kurios lemia skirtingą gydymą ir prognozę. Pagrindinės MINOVA sukeliančios priežastys yra vainikinių arterijų spazmas, vainikinių kraujagyslių aterominės plokštelės plyšimas ar erozija, mikrovaskulinė vainikinių arterijų disfunkcija, vainikinės kraujagyslės embolija (trombozė) bei spontaninė vainikinės arterijos disekacija. Pagrindinis tyrimas, padedantis atmesti kitaspriežastis, imituojančias ŪMI, yra širdies magnetinis rezonansas. Šiai pacientų grupei tikslinga atlikti acetilcholino provokacinį mėginį, optinės koherentinės tomografijos ar intravaskulinio ultragarso tyrimą bei hematologinį ištyrimą dėl trombofilijų. Klinikiniai tyrimai atskleidė, jog šiems pacientams skiriami angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai bei statinai yra naudingi tolimesnei prognozei. Nenustačius obstrukcijos kraujagyslėse, t.y. ūmų susirgimą sukėlusios priežasties, daugelis pacientų išrašomi į namus, nepaskiriant jokio arba paskiriant tik minimalų kardioprotekcinį medikamentinį gydymą.
9
Šiupšinskienė, Nora, Agnė Pašvenskaitė, and Sigutė Norkienė. "ŠIUOLAIKINIS GALVOS IR KAKLO SRITIES HEMANGIOMŲ GYDYMAS." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (2017): 144–50. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.110.
Full textAbstract:
Hemangioma – tai dažniausiai pasireiškiantis nepiktybinis navikas galvos ir kaklo srityje. Iki šiolei pirmo pasirinkimo vaistas gydant šios srities hemangiomas buvo peroraliniai kortikosteroidai, tačiau nauji tyrimai pagrindžia β blokatorių veiksmingumą. Straipsnyje aptariami šiuolaikiniai galvos ir kaklo hemangiomų konservatyvaus gydymo principai bei intervencinės procedūros. Pristatomi dviejų suaugusių moterų, kurioms diagnozuotos hemangiomos ryklės bei liežuvio šaknies srityse, klinikiniai atvejai.
10
Jančauskaitė, Dovilė, Eglė Sadauskienė, Jūratė Barysienė, and Eglė Preikšaitienė. "GENETINIŲ TYRIMŲ PRAKTINĖ REIKŠMĖ DIAGNOZUOJANT PAVELDIMAS KARDIOMIOPATIJAS." Health Sciences 30, no. 3 (2020): 112–17. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.080.
Full textAbstract:
Paveldimos kardiomiopatijos yra fenotipiškai ir genotipiškai heterogeninė retų ligų grupė. Šios ligos ilgą laiką gali būti besimptomės, tačiau sergant paveldimomis kardiomiopatijomis nustatoma padidėjusi staigios mirties rizika. Tad genetiniai tyrimai turi didelę reikšmę ankstyvoje kardiomiopatijų diagnostikoje ir prognozėje, padeda identifikuoti besimptomius šeimos narius. Šiame straipsnyje apžvelgiami kardiomiopatijų klinikiniai ir genetiniai ypatumai, genetinio ištyrimo svarba probandui ir giminaičiams, genotipo reikšmė diagnostikai, gydymui ir prognozei.