Academic literature on the topic 'Klubo sąnario endoprotezavimo operacija'

Kasmet Lietuvoje atliekama apie 4000 klubo sąnario endoprotezavimo operacijų. Tai yra vienas iš pagrindinių klubo sąnario osteoartrozės gydymo metodų. Lietuvoje 2011 metais įkurtas endoprotezavimo registras, kurio veikla nukreipta vertinti endoprotezavimo operacijų rezultatus bei pakartrotinių endoprotezavimų priežastis. Šio darbo tikslas buvo įvertinti naudojamų klubo sąnario implantų pasiskirstymą bei išlikimą tarp skirtingo amžiaus pacientų grupių. Į tyrimą įtraukti visi LSER registruoti pirminiai klubo sąnario endoprotezavimo atvejai nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pacientų sekimo periodas prasidėdavo po atliktos operacijos ir tęsdavosi iki paciento mirties arba stebėjimo periodo pabaigos (2014 metų gruodžio 31 diena). Taip pat registruotos pakartotinės endoprotezavimo operacijos(revizijos) bei jų data. Tyrimo duomenimis, 2011–2013 metais atlikta iš viso 8850 klubo sąnario endoprotezavimo operacijų. Bendras implantų išlikimas praėjus vidutiniškai 30 mėn. po pirminės operacijos siekė 97,3 proc. Reikšmingo skirtumo tarp mechaninio ir cementinio tvirtinimo implantų išlikimo pacientams vyresniems kaip 60 metų ir pacientams iki 60 metų nenustatyta.

Straipsnyje aprašyta reta komplikacija po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Ligonei dėl dešinio klubo sąnario artrozės atlikta planinė pirminė klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Per pirmą pooperacinį mėnesį įvyko keturi endoprotezo išnirimai, diagnozuotas gūžduobinio komponento išklibimas. Atlikta revizinė artroplastika, implantuojant dvigubo mobilumo gūžduobinį komponentą. Po 12 mėnesių dėl persistuojančios infekcijos, gūžduobinio komponento išklibimo esant progresuojančiai protrūzija į mažąjį dubenį ir gausaus kraujavimo iš fistulės pooperacinio rando vietoje skubiai atlikta revizinė operacija. Angiografijos duomenimis, kraujavimo požymių į mažąjį dubenį nebuvo. Operacijos metu rastas į mažąjį dubenį paniręs gūžduobinis endoprotezo komponentas, pažeidęs išorinę klubinę arteriją, dauginiai šlaunikaulio ir kaulinio gūžduobės dugno osteomielito židiniai. Arterijos defektas susiūtas ir atlikta klubo sąnario egzartikuliacija.

Osteopetrozė yra itin reta, paveldima liga, dėl osteoklastų funkcijos sutrikimo pasireiškianti intensyvia kaulų skleroze, trapumu, kremzlinio sąnarinio audinio kalkėjimu. Dėl stambiųjų sąnarių kremzlinio audinio kalkėjimo, elastingumo sumažėjimo, intensyvėjančios subchondrinio kaulo sklerozės ir vaskuliarizacijos nykimo dar jauniems pacientams išsivysto sąnarių degeneracija, sukelianti intensyvų sąnario skausmą, judesių funkcijos sutrikimą ir gyvenimo kokybės pokyčius. Kaip ir pirminės suaugusiųjų artrozės, taip ir šios ligos atvejais pagrindinė indikacija operacijai yra intensyvus, vaistais nenumalšinamas sąnario skausmas, jo funkcijos sutrikimas. Dėl operuojamo sąnario kaulo ir jo čiulpų kanalo sklerozės, trapumo chirurgai patiria daug iššūkių, galinčių operacijos metu sukelti pavojingas ir sudėtingas komplikacijas. Šio darbo tikslas – apžvelgti itin retos paveldimos ligos sukeltos klubo sąnario artrozės chirurginio gydymo iššūkius ir galimas komplikacijas, pateikti klubo sąnario endoprotezavimo klinikinius atvejus.

Šlaunikaulio kaklo lūžių gydymas yra aktuali problema, kuriai spręsti taikoma keletas skirtingų gydymo metodų. Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti pacientų, patyrusių šlaunikaulio kaklo lūžius, gyvenimo kokybę bei mirštamumą per pirmus metus po taikytų skirtingų gydymo metodų. Metodika. Atlikta pacientų, gydytų VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl šlaunikaulio kaklo lūžių, ligos istorijų retrospektyvinė analizė. Buvo vertinami pacientai, gydyti stacionare 2008 – 2013 metais. Šiuo laikotarpiu gydyti 568 pacientai, iš jų 104 į tyrimą neįtraukti. Pacientai suskirstyti į grupes pagal taikytus gydymo metodus: totalaus klubo sąnario endoprotezavimo, dalinio klubo sąnario endoprotezavimo, osteosintezės ir konservatyvaus gydymo grupės. Vertintas pacientų mirštamumas per pirmus metus po operacijos bei pacientų gyvenimo kokybė po gydymo. Rezultatai. Vertinti 464 pacientai, iš jų 332 (72%) moterys ir 132 (28%) vyrai. Amžiaus vidurkis 75±12 metai. Totalaus klubo endoprotezavimo grupės pacientų mirštamumas buvo mažiausias (p0,05) lyginant su likusiomis grupėmis. Mažiausią skausmą traumuotame klubo sąnaryje po gydymo jautė totalaus klubo endoprotezavimo bei osteosintezės grupių pacientai (p0,05). Pacientų funkcinė būklė, vertinant judėjimo galimybes ir pagalbinių priemonių naudojimą vaikštant, geriausiai įvertinta totalaus klubo endoprotezavimo ir osteosintezės grupėse (p0,05). Vertinant HOOS klausimyną, totalaus klubo endoprotezavimo grupės pacientai jautėsi geriau nei dalinio klubo endoprotezavimo pacientai (p0,05). Lyginant EQ-5D klausimyno atsakymus, geriausiai gyvenimo kokybę po gydymo vertino dalinio klubo endoprotezavimo ir osteosintezės grupių pacientai. Išvados. Pacientų, patyrusių šlaunikaulio kaklo lūžius, mirštamumas reikšmingai skiriasi priklausomai nuo jiems taikomo gydymo metodo. Vertinant pacientų gyvenimo kokybę po šlaunikaulio kaklo lūžių gydymo, totalus endoprotezavimas exeter endoprotezu ar osteosintezė ulleval sraigtais yra pranašesni gydymo metodai nei dalinis endoprotezavimas Austin-Moore tipo endoprotezu ar konservatyvus gydymo metodas.

Ankstyvos pooperacinės transfuzijos po klubo sąnario endoprotezavimo operacijų: dviejų potransfuzinio hematokrito prognozės metodų retrospektyvus palyginimas Audrius Andrijauskas1, Juozas Ivaškevičius1, Jurgita Židanavičiūtė21 Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika,Šiltnamių g. 29 LT-04130, Vilnius2 Matematikos ir informatikos institutas,Akademijos g. 4, LT-08663 VilniusEl paštas: Audrius.Andrijauskas@mf.vu.lt Įvadas / tikslas Klubo sąnario endoprotezavimo operacijų metu ir ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vyksta reikšmingas kraujavimas. Sudėtinga parinkti perpilamos eritrocitų masės kiekį, siekiant hematokrito padidėjimo. Buvo palyginti du metodai, kurie padeda prognozuoti potransfuzinį hematokritą: naujas homeostazinis kraujo būklių metodas, apsaugotas parengtinio JAV patento, toliau vadinamas A metodu, ir praktikoje labai dažnai naudojamas apytikslės taisyklės (Habibi et al.) metodas, arba B metodas. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai ištirta 16 ankstyvųjų pooperacinių kraujo perpylimų, atliktų ASA-2 fizinės klasės pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijų: iš jų 5 vyrams ir 11 moterų, kurių amžiaus vidurkis 64,75±10,427 (nuo 45 iki 79 metų). Visiems buvo taikytas toks pat rutininis gydymo reglamentas: veninio kraujo hematokrito tyrimai paimti tiesiogiai prieš transfuzijos pradžią (20 min. po infuzijų sustabdymo), vėliau – 20 min. nuo transfuzijos baigimo. Aštuoniems buvo perpiltas vienas eritrocitų masės vienetas, o kitiems aštuoniems – du vienetai. Perioperaciniai infuzinės terapijos ir transfuzijų duomenys, tyrimų rezultatai, diurezė ir netekimas per drenus buvo registruojami naujo tipo apskaitos lape – HBS nomogramoje (Autorystės teisės © 2005, Audrius Andrijauskas). Naudojant abu metodus apskaičiuotas prognozuojamas potransfuzinis hematokritas. Metodu A matematiškai apskaičiuojamas hematokrito vertėms būdingas homeostazinis cirkuliuojančios eritrocitų masės tūris. Skaičiavimų korekcija atlikta tik metodo A (A-cor), atsižvelgiant į transfuzijos metu vykusį nukraujavimą per žaizdos drenus, nes antrasis metodas tokiai korekcijai nepritaikytas. Metodo B yra trys prognoziniai protokolai: B1 numato hematokrito padidėjimą trimis hematokrito procentais (3%), B2 – 4% ir B3 – 5%. Rezultatai Metodu A prognozuojama prasčiau negu B1 (p = 0,019), bet geriau negu B-2 (p = 0,04) ir B-3 (p < 0,0001), o A-cor buvo tiksliausia, lyginant su A (p < 0,0001), B-1 (p < 0,009), B-2 (p < 0,0001) ir B-3 (p < 0,0001). Metodas B neatsižvelgia į transfuzijos metu vykstantį nukraujavimą ir neturi kriterijų, kurie nurodytų, kada ir kurį prognozinį protokolą reikėtų naudoti. Dėl to ne tik modifikuotu metodu A-cor, bet ir metodu A potransfuzinis hematokritas prognozuojamas geriau negu metodu B. Išvada Naujasis metodas gali būti naudingas parenkant perpilamos eritrocitų masės kiekį, todėl tikslinga jį plačiau ištirti. Reikšminiai žodžiai: kraujavimas, kraujas, hematokritas, transfuzija, naujas metodas, nomograma Immediate postoperative transfusions after total hip arthroplasty: retrospective analysis comparing two methods of predicting post-transfusion hematocrit Audrius Andrijauskas1, Juozas Ivaškevičius1, Jurgita Židanavičiūtė21 Vilnius University Clinic of Anaesthesiology and Intensive Care,Šiltnamių str. 29 LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Institute of Mathematics and Informatics,Akademijos str. 4, LT-08663 Vilnius, LithuaniaE-mails: Audrius.Andrijauskas@mf.vu.lt, medictasks@hotmail.com Background / objective Total hip arthroplasty is associated with significant bleeding, which continues through early postoperative hours. Choosing the amount of packed red blood cells (PRBC) for transfusion to reach hematocrit targets is challenging. We compared two methods of predicting post-transfusion hematocrit: the new – Homeostatic Blood States’ Method, patent pending – USA, referred to as method A, and the conventional "Rule of Thumb" (Habibi et al.) referred to as method B. Patients and methods The retrospective investigation of immediate postoperative blood transfusions included sixteen adult patients who were ASA physical status II, five of them males and eleven females, mean age 64.75±10.427 (range, 45–79 yr) after total hip arthroplasty. Patients received routine procedures: venous blood samples taken just before starting transfusion (20 minutes after stopping all infusions), then 20 minutes after transfusion. Eight patients received one PRBC unit, others received two. The amount of wound drainage was measured. Perioperative infusion and transfusion data, timing, blood test results, urine output and drainage amounts were recorded using a new type of chart – HBS Nomogram (Copyright © 2005 by Audrius Andrijauskas). We calculated post-transfusion hematocrit predicted by both methods. Method A deploys mathematical formulas for calculating hematocrit-specific homeostatic circulating erythrocyte mass. Corrections for simultaneous blood loss were applied to calculations by method A protocol A-cor. Corrections are not applicable to method B, which accounts only for units transfused: protocol B1 predicts 3%, B2 4% and B3 5% hematocrit increase. Results Method B-1 (p = 0.019) predicted hematocrit better than method A, but method A did it better than B-2 (p = 0.04), B-3 (p < 0.0001) and B-1 (p < 0.009), and method A-cor was the best, predicting better than A (p < 0.0001), B-1 (p < 0.009), B-2 (p < 0.0001) and B-3 (p < 0.0001). Method B does not account for simultaneous bleeding, and there are no criteria for choosing a proper protocol – B1, B2 or B3, therefore the overall advantage was given to method A and its modification A-cor. Conclusion The new method is a promising tool for transfusion amount selection, therefore further investigations are purposeful. Key words: bleeding, blood, hematocrit, transfusion, new method, nomogram

Jaunius Kurtinaitis, Narūnas Porvaneckas, Manvylius Kocius, Rimvaldas BrogaVilniaus universiteto Ortopedijos-traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinikaVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninėŠiltnamių g. 29, LT-2043 Vilnius.El paštas: narunas.porvaneckas@mf.vu.lt Įvadas / tikslas Dažniausia endoprotezuoto klubo sąnario problema – gūžduobinio komponento intarpo susidėvėjimas arba jo išklibimas. Vieni autoriai pripažįsta cementinio, kiti – mechaninio tvirtinimo metodiką. Abiem atvejais vėlyvieji rezultatai yra panašūs. Kiekviena metodika tam tikru endoprotezuoto sąnario laikotarpiu išryškina jai būdingas problemas. Mūsų darbo tikslas – įvertinti vėlyvuosius mišraus ir mechaninio tvirtinimo klubo sąnario pirminio endoprotezavimo rezultatus po operacijos praėjus 5–10 metų. Ligoniai ir tyrimo metodai 1993–1998 metais VGPUL Ortopedijos, traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinikoje buvo operuoti 36 ligoniai, kuriems buvo atliktos 39 pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos naudojant Bi-Metric mechaninio ir mišraus tvirtinimo endoprotezus (EP). Į tyrimą įtraukti 27 ligoniai (29 endoprotezai – 18 mechaninio ir 11 mišraus tvirtinimo), 2002–2003 metais atvykę pasitikrinti. Vidutinis pacientų su mechaninio tvirtinimo protezais stebėjimo laikas (mediana) siekė 7 metus, o su mišraus tvirtinimo – 5 metus. Visiems atvykusiems pacientams buvo atliktos ir įvertintos priekinės abiejų klubo sąnarių rentgenogramos, nustatyta klubo sąnario funkcija pagal Harris Hip Score skalę. Rezultatai 2002–2003 m. ištirta 29 (80%) iš 36 ligonių, operuotų 1993–1998 m. Rentgenologinių tyrimų rezultatai parodė, kad aplink mechaninio tvirtinimo komponentus linijinės demarkacijos nėra. Visi komponentai buvo stabilūs. Kaulas įaugo į mechaninio tvirtinimo komponentus 100% atvejų. Įvertintos osteolizinio proceso aplink gūžduobinį ir šlaunikaulinį komponentus ypatybės, polietileninio intarpo susidėvėjimo prognozės veiksniai atsižvelgiant į endoprotezo tipą, ektopinė osifikacijos įtaka vėlyviesiems klubo sąnario funkciniams rezultatams. Išvados Įvertinti pagal HHS skalę mechaninio ar mišraus tvirtinimo endoprotezavimo rezultatai po 5–10 metų yra geri ir labai geri. Lyginant rentgenologinius pokyčius aplink gūžduobinį ir šlaunikaulinį komponentus matyti, kad pokyčiai aplink mechaninio ir cementinio tvirtinimo šlaunikaulinius komponentus yra gerokai mažesni negu aplink gūžduobinius. Statistiškai patikimo skirtumo tarp polietileno intarpo susidėvėjimo ir panaudoto endoprotezo tipo nebuvo. Gūžduobinio ir šlaunikaulinio komponentų osteoliziniai procesai yra besimptomiai. Šie procesai ir 76% atvejų nustatyta ektopinė osifikacija neturi įtakos geriems ir labai geriems vėlyviesiems operuoto klubo sąnario funkciniams rezultatams. Prasminiai žodžiai: pirminis klubo sąnario endoprotezavimas, mechaninio tvirtinimo endoprotezai, mišraus tvirtinimo endoprotezai. Primary hybrid and cementless total hip arthroplasty. 5 to 10 year follow-up results Jaunius Kurtinaitis, Narūnas Porvaneckas, Manvylius Kocius, Rimvaldas Broga Background / objective The major issue of hip arthroplasty is the wearout or loosening of the acetabular component. Some authors prefer cemented and others cementless hip arthroplasty. In both cases the outcome is similiar. Each method in different periods has its own problems. The aim of the study was to evaluate the late outcome of primary cementless and hybrid total hip replacement 5–10 years after operation. Patients and methods There were 36 patients operated on and 39 operations of primary total hip arthroplasty performed using Bi-Metric hybrid and cementless endoprostheses in 1993–1998. The study included 27 patients (29 endoprostheses) who responded to invitation in 2002–2003. Anteroposterior radiographs of the hip joints were performed for the patients and the functional outcome was evaluated using the Harris Hip score scale. Results During 2002–2003 investigation was carried out on 29 (74%) of 36 hip arthroplasties performed in 1993–1998. Analysis of the data showed no radiolucency signs around the cementless fixation components. All of the components were stable. Bone ingrowth into the cementless prosthesis components was observed in 100% of cases. The osteolysis zones around the acetabular and femoral components were related to the wearout of polythene insertion, but it was asymptomatic. There was no reliable difference between polythene insertion wearout and the type of prosthesis. Ectopic ossification was observed in 76% of cases. Conclusions The study based on HHS score revealed good and very good results 5–10 years after operation. They were comparable with the findings in similar studies. Rentgenological features indicated that there were less alterations around the femoral component compared to the acetabular. Osteolysis around the femoral and acetabular components was asymptomatic and ectopic ossification found in 76% of cases did not interfere with the good functional results. Keywords: primary total hip arthroplasty, cementless prostheses, hybrid prostheses

Audrius Andrijauskas1, Juozas Ivaškevičius1, Manvilius Kocius2, Narūnas Porvaneckas2, Jekaterina Romanovienė1, Sergej Anisko11 Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Reumatologijos, ortopedijos, traumatologijos,plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika, Šiltnamių g. 29 LT-04130 VilniusEl paštas: Audrius.Andrijauskas@mf.vu.lt Įvadas Literatūroje randama skirtingų duomenų apie transfuzijų dažnį tai pačiai chirurginių pacientų kategorijai. Įvairovę lemia gausa objektyvių ir subjektyvių veiksnių, nuo kurių priklauso kraujo netekimas, anemijos toleravimas ir transfuzijos sprendimo priėmimas. Teigiama, kad nenaudojant vienodų institucinių standartų, vyrauja transfuzijos sprendimo priėmimo taktikos įvairovė, t. y. pasireiškia didelė žmogiškojo veiksnio įtaka. Be to, šis subjektyvus veiksnys gali turėti reikšmingą įtaką operacijos traumiškumui ir kraujo netekimui, tuo irgi veikdamas transfuzijų dažnį. Tikslas Šio retrospektyvaus tyrimo tikslas – netiesiogiai įvertinti suminę žmogiškojo veiksnio įtaką operacijos traumiškumui ir transfuzijos sprendimo priėmimui, palyginant transfuzijų dažnį ligoniams, operuotiems trijų pagal kvalifikaciją lygiaverčių chirurgų ir anesteziologų komandų. Metodai Tyrimas apėmė visas planines kelio ir klubo sąnarių artroplastikas, atliktas tyrime dalyvavusių trijų chirurgų ir anesteziologų komandų per pirmus 2005 ir 2007 metų ketvirčius. Pagal chirurginę-anesteziologinę komandą tiriamieji suskirstyti į tris grupes, pagal operacijos tipą – į du pogrupius ir pagal priešoperacinę hemoglobino koncentraciją – į tris pogrupius. Atliktas tarpgrupinis transfuzijų dažnio palyginimas. Rezultatai 2007 m. bendras transfuzijų atlikimo dažnis reikšmingai sumažėjo, palyginti su 2005 m. (p ≤ 0,05), tačiau reikšmingo skirtumo tarp chirurgų ir anesteziologų komandų nenustatyta (p > 0,05). Atmetus 2005 m. duomenis, reikšmingo skirtumo tarp grupių irgi nerasta (p > 0,05). Didžiausią operacijų skaičių turėjusioje grupėje transfuzijų dažnis prilygo mažiausią operacijų skaičių turėjusiai grupei. Visose grupėse dažniausiai transfuzijos buvo atliekamos, kai prieš operaciją Hb yra 100–130 g/l. Išvados Žmogiškojo veiksnio įtaka buvo minimali ir nesukėlė didesnio transfuzijų dažnio skirtumo pacientams, kuriuos gydė skirtingos, bet pagal kvalifikaciją lygiavertės chirurgų ir anesteziologų komandos, nors ir nebuvo taikomi vienodi instituciniai standartai priimant transfuzijos sprendimus. Taip pat paneigta hipotezė (mitas), kad daugiau operacijų atliekančio chirurgo pacientams atliekama mažiau transfuzijų. Reikšminiai žodžiai: anemija, kraujas, didelė ortopedinė operacija, transfuzija, chirurgas Frequency of perioperative transfusions in elective total hip and knee arthroplasty: the influence of the human factor Audrius Andrijauskas1, Juozas Ivaškevičius1, Manvilius Kocius2, Narūnas Porvaneckas2, Jekaterina Romanovienė1, Sergej Anisko11 Vilnius University Hospital "Santariškių Clinics", Center of Hepatology,Gastroenterology and Dietology, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital "Santariškių Clinics", Central Branch,III Department of Abdominal Surgery, Žygimantų str. 3, LT-01102 Vilnius, LithuaniaE-mail: Audrius.Andrijauskas@mf.vu.lt Background Institutional practice guidelines and algorithms are conventionally used to unify decision-making in transfusion. Othervise, a high variablity in individual strategies should be expected. Objective The purpose of this retrospective study was to investigate the variability in transfusion frequency among surgical-anaesthetic teams before introduction of local guidelines for transfusion decision-making at our institution. More specifically, the influence of the human factor on the frequency of perioperative transfusions was investigated. Methods The frequency of transfusions was studied among three groups of elective THA and TKA patients who were operated on and managed perioperatively by three surgical-anaesthetic teams lead by physicians with a similar expertise. The groups were also stratified according to the type of surgery and preoperative hemoglobin. Authors assumed that different frequency of perioperative transfusions among the corresponding sub-groups reflects the varying influence of the human factor. Considering surgeon and anaesthestist as one and the investigation to cover the whole hospital stay, the study was supposed to evaluate the influence of the human factor that affects both surgical trauma and transfusion decision-making. All cases of elective THA and TKA made over two 3-month periods in 2005 and 2007 were analysed retrospectively. Results There was no statistically significant difference in the frequency of transfusions among the groups. The hypothesis that, in the same preoperative hemoglobin group, transfusion frequency is lower in patients who are treated by a team that makes more surgeries has not been proven. Conclusions The influence of the human factor on the frequency of perioperative transfusions was minimal in patients perioperatively treated by surgical-anaesthetic teams lead by physicians with a similar expertise. Key words: anemia, blood, major orthopaedic surgery, transfusion, surgeon

Įvadas. Kelio sąnario endoprotezavimo operacija pagerina paciento kelio sąnario funkciją. Pacientai objektyviai tai gali įvertinti naudodami pacientų savęs vertinimo klausimynus (PROMs). Šio tyrimo metu buvo siekiama palyginti kelio sąnario funkciją po kelio sąnario endoprotezavimo dviejose skirtingo socioekonominio lygio šalyse: Lietuvoje ir Švedijoje. Metodai. Tyrime dalyvavo pacientai iš Lietuvos ir Švedijos, kuriems 2013 metais buvo atliekama kelio sąnario endoprotezavimo operacija dėl osteoartrozės. Iki operacijos buvo vertinama demografiniai rodikliai bei kelio sąnario funkcija. Kelio sąnario funkcijai vertinti buvo naudojamas klausimynas “Knee injury and Osteoarthritis Outcome Score” (KOOS). Rezultatai. Įtraukti 527 Švedijos pacientai ir 159 Lie­tuvos pacientai. Po 1 metų susisiekta su 445 Šve­dijos pacientais ir 86 Lietuvos pacientais. Vertinant KOOS klausimyno rezultatus reikšmingo skirtumo nebuvo matoma. Išvados. Kelio sąnario funkcija iki protezavimo ope­racijos Lietuvoje ir Švedijoje buvo panaši, nustatytas tolygus pagerėjimas praėjus 1 metams po endopro­tezavimo operacijos.

Koksartrozei būdinga lėtinė eiga su progresuojančiu skausmo didėjimu, šlubavimu, judesių amplitudės bei atraminės kojos funkcijos mažėjimu. Kineziterapija po klubo endoprotezavimo operacijos pradedama nuo pirmos dienos. Kineziterapija palengvina koksartroze sergančių pacientų skausmą, suteikia mechaninę apsaugą klubo sąnariui, atkuria eiseną, padeda integruotis į socialinį ir profesinį gyvenimą. Kineziterapija negali būti pakeista kitais reabilitacijos metodais.

Šio tyrimo tikslas – atlikti daugiacentrę retrospektyviąją analizę, įvertinti Lietuvoje atliktas kelio sąnario endoprotezavimo operacijas, kuriose buvo naudojamos navigacinės sistemos, bei išanalizuoti operacijų registro protokolų duomenis. Daugiacentrės retrospektyviosios analizės laikotarpis 2006–2012 metai. Tyrimo metu išanalizuoti trijų Lietuvos ligoninių 143 pacientai, kuriems buvo atlikta pirminė pilnutinė kelio sąnario endoprotezavimo operacija, ir navigacinių sistemų operacijų registro protokolai. Pagrindiniai vertinimo kriterijai navigacinių sistemų operacijos registrų protokole buvo priešoperacinė ir pooperacinė galūnės mechaninė ašis, kelio sąnario funkcija prieš operaciją ir po jos.

Klubo sąnario endoprotezavimo operacija efektyviai sumažina arba visiškai panaikina skausmus, daugeliu atveju atstato funkcinį kojos stabilumą ir atraminę funkciją, iš dalies, bet ne visiškai atstato sąnario mobilumą (Drobniewski et al., 2012). Susidėvėjęs klubo sąnarys keičiamas cementiniu, becemenčiu arba mišriu endoprotezu (Laupacis et al., 2002). Darbo objektas: tiriamųjų emocinė būklė bei klubo sąnario funkcija po klubo endoprotezavimo operacijos. Darbo tikslas: įvertinti kineziterapijos poveikį cementinio ir becemenčio endoprotezų grupių ligoniams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos dėl koksartrozės, ankstyvajame reabilitacijos etape. Hipotezė: manome, kad kineziterapijos taikymas ankstyvajame reabilitacijos etape po klubo endoprotezavimo operacijos turėtų labiau pagerinti klubo sąnario funkciją becemenčio nei cementinio endoprotezo grupėje. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti cementinio endoprotezo grupės tiriamųjų operuoto klubo sąnario funkciją bei emocinę būklę prieš ir po kineziterapijos; 2) Įvertinti becemenčio endoprotezo grupės tiriamųjų operuoto klubo sąnario funkciją bei emocinę būklę prieš ir po kineziterapijos; 3) Palyginti operuoto klubo sąnario funkciją bei emocinę būklę tarp grupių prieš ir po kineziterapijos. Tyrimas atliktas AB „Ortopedijos technika“, kuriame dalyvavo 14 pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos dėl koksartrozės. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: cementinio ir becemenčio endoprotezo grupes. Testavimai atlikti dukart –... [toliau žr. visą tekstą]
Endoprosthesis operation of the hip joint relieves or removes pain, restores functional leg stability and function of the supporting foot (Drobniewski et al., 2012). The obsolete hip joint is changed to cemented, cementless or hybrid hip prosthesis (Laupacis et al., 2002). Object: patients emotional condition and hip joint function after hip joint endoprosthesis operation. The purpose of the study was to evaluate influence of physical therapy between cemented and cementless hip prosthesis groups after hip joint endoprosthesis operation due to coxarthritis at early rehabilitation process. Hypothesis: applying physical therapy after hip joint endoprosthesis operation at early rehabilitation process should more improve hip joint function in cementless than in cemented hip prosthesis group. The tasks: 1) To evaluate operated hip joint function and emotional condition of the cemented hip prosthesis group before and after physical therapy. 2) To evaluate operated hip joint function and emotional condition of the cementless hip prosthesis group before and after physical therapy. 3) To compare hip joint function and emotional condition after operation between groups before and after physical therapy. The research has been done at AB „Ortopedijos technika“. All 14 patients were after hip joint endoprosthesis operations due to coxarthritis. They were divided into two groups: cemented and cementless hip prosthesis groups. Subjects were tested before and after psysical therapy use. It... [to full text]

Tyrimo tikslas: įvertinti slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu. Metodai. Tyrimas kiekybinis, atlikta anoniminė anketinė pacientų ir slaugytojų apklausa. Anketos pacientams dalintos gydymo įstaigoje, o pildomos namuose. Pacientams išdalintos 152 anketos. Bendruomenės slaugytojams anketos dalintos jų darbo vietoje ir pildomos iš karto. Viso slaugytojams išdalintos 220 anketų. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programinį paketą. Rezultatai: Daugiau nei pusė pacientų savo būklę namuose vertina patenkinamai, daugumai (77 proc.) sunku nuvykti pas šeimos gydytoją, 15 proc. naudojosi slaugytojo teikiamomis slaugos paslaugomis namuose, pacientus namuose dažniausiai slaugo šeimos nariai (91proc.). Pacientams mažiausiai pakito fiziologinių poreikių tenkinimas. Pusė tiriamųjų pripažino (51 proc.), kad jautėsi priklausomi nuo kitų. Tyrimo pacientai dažnai norėtų iš slaugytojo bendravimo (26 proc.), pacientų mokymo (26 proc.), injekcijų į raumenis (21 proc.) ar į veną (26 proc.) paslaugų. Slaugytojų nuomone, pacientams vienodai svarbu patenkinti savimonės, vaidmens funkcijos bei abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikius. Tyrimo slaugytojai nurodo, kad jie dažnai įvertina paciento būklę namuose, aptaria slaugos tikslus (54proc.) ir sudaro slaugos planą (53 proc.). Priežastys trukdančios slaugytojui bendradarbiauti su pacientu namuose - per didelis darbo krūvis (83 proc.). Išvados: 1)... [toliau žr. visą tekstą]
The objective of the research: to evaluate the need of a care for the persons after hip replacement surgery in the remote postoperative period. Methods. The study is quantitative; anonymous questionnaire survey of patients and nurses has been conducted. The questionnaires were served to the patients at the medical institutions and they were filled at home. 152 questionnaires were distributed to the patients. The questionnaires were distributed to community nurses at their workplaces and filled immediately. In total 220 questionnaires were distributed to the nurses. The statistical analysis of research data was performed using SPSS 17.0 program package. Results: More than half of the patients evaluate their condition at home as satisfactory, the majority of them (77 percent) find difficulties to get to a family doctor, 15 percent used the home nursing services provided by the nurses, the patients at home are often being nursed by their family members (91 percent). Satisfaction of physiological needs is the least that changed to the patients. Half of the patients (51 percent) admitted they were feeling dependent on others. The patients of the research would often like to communicate with the nurses (26 percent), services of patients training (26 percent), injections to the muscles (21 percent) or vein (26 percent). The nurses believe that for the patients it is equally important to satisfy the needs of self-awareness, role function and reciprocal (mutual) dependence. The nurses... [to full text]

The majority of adults > 55 years of age show radiographic evidence of osteoarthritis; however, determining definitive prevalence and incidence rates hip osteoarthritis poses methodological problems. Several factors play a role in osteoarthritis risk, including age, gender, genetics, behavioral influences, and ethnicity (D'Ambrosia, 2005). The aim of the study was to evaluate the effect of physiotherapy in patients after total hip replacement, and to study the population’s characteristics. The study included a group of 60 patients from KMUK after total hip replacement. The effect of physiotherapy was performed using Barthel’s index, Keithel’s index and Pain Visual Analog Scale (PVAS). We evaluate these indexes at three times – before operation, first day after operation and at 5 – 7 day after operation. Exploration shows that more patients were women 68,3 proc., and men - 31,7 proc.. The average age of them was 66,42 ± 1,25 years, age of women was 68,85 ± 1,37 years and age of men - 61,16 ± 2,3 years. The mean of Keithel‘s index before operation was 29 ± 0,56 points, at first day after operation this index decreased 11,5 ± 0,5 points and after 5 – 7 days increased 22,58 ± 0,44 points (p<0,05). The mean of Barthel’s index before operation was 80,58 ± 0,65 points, at first day after operation this index decreased 34,25 ± 0,71 points and after 5 – 7 days increased 71,25 ± 1,22 points (p<0,05). Level of the pain was: before operation 7,48 ± 0,2 points, at first day after... [to full text]

Most common joint degeneration disease is coxarthritis. This disease is diagnosed for 5 % of all adults, who are suffering from orthopedic illnesses. Coxarthritis and hip fractures are most often reasons to make joint replacement operations Hip joint endoprosthesis is most successful and economically efficacious of all surgical operations and interventions. About 1 million operations are produced all over the world per year. The hypothesis of this work was raised on considering the endoprosthesis operations situation, i.e. requirement and efficacious of operations, the treatment of the coxarthritis and hip fractures, the great signification of physical therapy on the postoperative stage. Muscle strength and joints mobility depends not only on the type of the hip fracture (traumatic or inflammatory) but also on the strength of hip muscles. The aim of this research was to establish the strength of hip muscles and mobility changes after physical therapy for patients after hip endoprosthesis and hip fractures. The research has been done at the rehabilitation centre UAB “Baldzio Silas” in 2005-2006. 60 patients were involved in this research. They were divided in two groups depending on a reason of the endoprosthesis. The patients were prescribed a complex of kinesitherapeutic means, i.e. curative gymnastic exercises performed for 30-45 minutes twice a day, 5-6 times per week. Measurements of the muscles were made 3 times: first time after operation, after arrival to the... [to full text]

Problem. The most effective treatment of hip arthrosis at this moment is hip replacement. For thousands of people with advanced degenerative joint disease, total joint arthroplasty provides improved function, decreased pain, and the opportunity to resume a more active lifestyle (Drake et at., 2002). Hip replacement as a resort of permanent pain and disturbed daily living is serious physical and psychological shock. Because of that person may feel fear, anxiety as well as manifest unadapted behavior syndromes such as anxiety and depression. Hypothesis: applying physiotherapy straight after operation two times per day should improve patient’s physical and emotional state and decrease anxiety and depression. The purpose of the present study was to evaluate effect of physical therapy on hip function as well as anxiety and depression after hip replacement. The tasks were: 1) to evaluate functional indicators of operated extremity before and after physiotherapy; 2) to evaluate patient‘s anxiety and depression exertion after operation and after physiotherapy; 3) to estimate correlation among evaluated indicators. Subjects: 21 patient (7 male and 14 female), who undergo hip replacement in Alytus district S. Kudirkos hospital. Subjects were tested three times: before operation, before applying physiotherapy and after physiotherapy. Physiotherapy was applied straight after operation two times per day five days a week (total 40 procedures). Methods: evaluation of: hip range of... [to full text]

Tyrimo aktualumas. Klubo sąnario endoprotezavimo operacija – tai viena iš labiausiai kliniškai sėkmingų ir veiksmingų duodanti ilgalaikius rezultatus siekiant sumažinti skausmą, pagerinti funkciją ir gyvenimo kokybę pacientams sergantiems klubo sąnario ligomis (Ferrata et al., 2011). Tyrimo objektas: kineziterapijos efektyvumas šlaunies sąnarių amplitudei, šlaunies raumenų jėgai, skausmui ir funkciniam mobilumui, pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo. Tyrimo tikslas - įvertinti kineziterapijos poveikį klubo sąnario judesių amplitudei, šlaunies raumenų jėgai, skausmui ir savarankiškumui po klubo sąnario endoprotezavimo. Tyrimo uždaviniai: 1) įvertinti endoprotezuotos kojos šlaunies judesių amplitudės kitimą taikant kineziterapiją; 2) įvertinti endoprotezuotos kojos šlaunies raumenų jėgos kitimą taikant kineziterapiją; 3) įvertinti endoprotezuotos kojos skausmo kitimą taikant kineziterapiją; 4) įvertinti funkcinio mobilumo kitimą taikant kineziterapiją. Hipotezė: kinezitrepijos taikymas bus efektyvesnis pacientams, kuriems endoprotezavimo operacija atlikta dėl šlaunikaulio kaklelio lūžio, nei pacientams, kuriems operacija atlikta dėl koksartrozės. Išvados: 1. Po kineziterapijos procedūrų, endoprotezuotos kojos šlaunies lenkimo amplitudė statistiškai reikšmingai daugiau padidėjo pacientams, kuriems operacija buvo atlikta dėl koksartrozės. 2. Po kineziterapijos procedūrų, endoprotezuotos kojos šlaunies lekiamųjų raumenų jėga statsitiškai reikšmingai daugiau... [toliau žr. visą tekstą]
Importance of the study: Hip joint replacement – one of the most common and clinically successful procedures, which provides longterm results, in order to reduce pain, increase life quality in patients with hip joint diseases (Ferrata et al., 2011). Object of study: physiotherapy effectiveness on hip range of motion, hip muscle strength, pain and functional mobility in patients after hip replacement. Goal of the study: to assess physiotherapy influence to hip joint range of motion, hip muscle strength, pain and functional mobility after hip joint replacement. Aims of the study: 1) To assess hip range of motion after hip replacement applying physiotherapy; 2) To assess hip muscle strength after hip replacement applying physiotherapy; 3) To assess hip pain changes after hip replacement applying physiotherapy; 4) To assess functional mobility changes after hip replacement applying physiotherapy Hypothesis: physiotherapy will be more affective on patients who have had hip replacement after hip column fracture than for patients who have had hip replacement because of coxarthrosis. Conclusions: 1. After physiotherapy on patients who have had hip replacement, hip range of motion statistically significant improved on patients who have had surgery after coxarthrosis. 2. After physiotherapy on patients who have had hip replacement, hip muscle strength statistically significant improved on patients who have had surgery after hip column fracture. 3. After physiotherapy on... [to full text]

Skapaitė L. Kineziterapijos poveikio įvertinimas po klubo sąnario endoprotezavimo dėl koksartrozės; magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc. A. Kimtys; Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2008. Darbo tikslas buvo įvertinti kineziterapijos poveikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo dėl koksartrozės antrame reabilitacijos etape. Reabilitacijos kurso trukmė buvo 30 dienų. Tyrime dalyvavo 21 vienos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus pacientas po klubo sąnario endoprotezavimo dėl koksartrozės. Tiriamąją grupę sudarė 2 vyrai (9%) ir 19 moterų (91%), kurių amžius 50-70 metų. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių. Pirmojoje grupėje – 7 pacientai, kurių amžius 50-65 metai (33%), antrojoje grupėje – 14 pacientų, kurių amžius 66-70 metų (67%). Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 65,9 ± 6,09 metai. Pirmosios grupės pacientų amžiaus vidurkis 58,9 ± 5,96 metai, antrosios grupės pacientų amžiaus vidurkis 69,4 ± 1,01 metai. Pacientai buvo tiriamai du kartus: pirmąjį – tik atvykus į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių, antrąjį kartą – prieš išvykstant pacientui iš šio skyriaus. Kineziterapijos poveikiui vertinti buvo atliekami šie tyrimai ir testai: šlaunies raumenų jėga vertinama naudojant Oxford skalę, judesių amplitudės klubo sąnaryje – goniometriniu metodu, paciento mobilumas – pagal modifikuotą Keitel indeksą, skausmas - naudojant vizualinės analogijos skausmo skalę... [toliau žr. visą tekstą]
The aim of the study was to evaluate the effect of physiotherapy in patients after hip replacement in second stage of rehabilitation. Duration of rehabilitation course was 30 days. The study included a group of 21 patients from Rehabilitation department in one hospital after hip replacement because of coxarthrosis. Exploration shows, that more patients were women - 19 (91%), and men – 2 (9%). The age of the patients in this group was from 50 to 70 years. The average age of them was 65,9 ± 6,09 years. Patients was grouped according to age in two groups. In first group – 7 patients who‘s age was from 50 to 65 years (33%) and in second group – 14 patients who‘s age was from 66 to 70 years (67%). The average age of the patients in first group was 58,9 ± 5,96 years, in second group – 69,4 ± 1,01 years. The effect of physiotherapy was performed using the Oxford scale, goniometry technique, Keitel‘s index, Pain Visual Analog Scale, Barthel‘s index. We evaluated these indexes at two times – before rehabilitation course and after rehabilitation course. The muscle strength after rehabilitation course increased in both groups (p<0,05). The range of motions after rehabilitation course increased in both groups (p<0,05). Level of the pain after rehabilitation course decreased in both groups (p<0,05). Keitel‘s index after rehabilitation course increased in both groups (p<0,05). Barthel‘s index after rehabilitation course increased in both groups (p<0,05).

Darbo tikslas Ištirti šlaunikaulio galvos diametro, tūrinio polietileno išsidėvėjimo ir chirurginės technikos įtaką atokiesiems rezultatams po klubo sąnario endoprotezavimo. Darbo uždaviniai 1. Nustatyti kartotinų operacijų dažnį po klubo sąnario endoprotezavimo Lundo Universitetinėje ligoninėje, lyginant 22 ir 32 mm šlaunikaulio galvas ir sekant pacientus nuo 9-21 metų po operacijos. 2. Palyginti suminį kartotinų operacijų dažnį po protezavimo Klaipėdos ligoninėje ir Lundo Universitetinėje ligoninėje, sekant pacientus iki 14 metų po operacijos abiejuose centruose. 3. Ištirti polietileno dėvėjimąsį esant skirtingo diametro šlaunikaulio galvoms ir nustatyti ryšį su pacientų aktyvumu, kūno masės indeksu, amžiumi ir gūžduobės inklinacijos kampu. 4. Ištirti sąnarinio skysčio kiekio t.y. ultragarsu matuojamo „kapsulinio atstumo“ ir šlaunikaulio galvos diametro ryšį protezuotame klubo sąnaryje. Metodai Mes ištyrėme 1,720 Scan Hip Classic I KSE, implantuotus 1,550 pacientams, operacijos buvo atliktos Lundo Universitetinėje ligoninėje 1983-1995 metais. Palyginome suminį revizijų dažnį tarp 22 ir 32 mm diametro šlaunikaulio galvų. Visiems pacientams buvo implantuotas tas pats Scan hip stiebas. Pacientus sekėme nuo 9 iki 21 metų po operacijos. Mes ištyrėme 655 Scan Hip Classic I KSE, implantuotus 582 pacientams Klaipėdos ligoninėje 1991 – 2001 metais ir palyginome suminį revizijų dažnį su 932 Scan Hip Classic I KSE, implantuotais 825 pacientams Lundo Universitetinėje... [toliau žr. visą tekstą]
Aseptic loosening is the major complication and causes more than 85% of the revisions in hips in Lithuania. The etiology of aseptic loosening is multifactorial, involving both mechanical and biological processes. Socket and stem micromotion and polyethylene wear are important factors that influence the long term durability of THA’s. The expected annual wear of polyethylene (PE) cups is approximately 0.1mm. This means that billions of submicron-sized wear particles are released in to the hip joint. These particles induce inflammatory process in the THA hip and have been recognized as a major reason for osteolysis and subsequent failure of the prosthetic hip. It has been recognized that besides other factors femoral head size significantly influences wear. Larger diameter femoral head is associated with increased volumetric wear in metal-PE THA . You would expect that the differences eventually would show up in different cumulative revision rates (CRR) for different head sizes. However few reports in the literature analyzed survival rates in THA with different diameter femoral heads and did not find a significant difference when followed up to 12 years. It is still unknown if a longer-term follow-up would reveal differences in CRR depending on head size. Our aim was to analyze cumulative revision rates in THA in order to investigate if a follow-up up to 21 years would reveal differences in CRR depending on head size. How surgical implantation technique and experience in THA... [to full text]