Journal articles: 'Komunikacijos tikslas'

1

Atkočiūnienė, Zenona. "Mokslo komunikacija: Lietuvos mokslo žurnalai mokslo komunikacijos kaitos požiūriu." Informacijos mokslai 49 (January 1, 2009): 70–83. http://dx.doi.org/10.15388/im.2009.0.3319.

Full text

Abstract:

Šiandieną mokslas yra transformuojamas sparčiai besivystančių technologijų, o mokslininkai bei mokslinėje erdvėje veikiantys asmenys turi prisitaikyti prie kintamos aplinkos. Mokslo rezultatų sklaida, vykusi įvairiais komunikacijos kanalais, suskaitmeninama, todėl atsiranda efektyvesnio mokslininkų bendradarbiavimo, mokslinių tinklų plėtros, mokslo rezultatų sklaidos prielaidų, taip pat žinioms visuomenėje plisti. Mokslo komunikacijoje matoma rinkos ekonomikos sąlygota vartojomosios mokslo komunikacijos sampratos apibrėžtis, kai mokslo rezultatai lemia ne tik mokslo populiarinimą, bet ir valstybės remiamą mokslo žurnalų finansavimą. Atviras mokslo kūrinių pateikimas visuomenei, naudojant skaitmeninėmis informacijos ir komunikacijos technologijomis grįstą mokslo komunikacijos infrastruktūrą, yra nulemtas tiek demokratinės visuomenės pagrindų suformuoto viešo intereso žinoti, tiek komercinių mokslo komunikacijos modelių kaitos.Straipsnio tikslas – susisteminti ir išanalizuoti informaciją apie mokslo komunikaciją, mokslo žurnalus, kaip formalios dokumentinės komunikacijos priemonę mokslo komunikacijos kaitos kontekste. Straipsnyje pristatomas tyrimas apie mokslininkų, Lietuvos valstybės lėšomis finansuojamų mokslo žurnalų vyriausiųjų redaktorių požiūrį į mokslo komunikaciją bei atvirąją prieigą prie elektroninių mokslo kūrinių.Pagrindiniai žodžiai: mokslas, mokslo komunikacija, mokslo kūriniai, formali dokumentinė mokslo komunikacija, mokslo žurnalai, mokslo komunikacijos kaita, atviroji prieiga.Scientific Communication: Lithuanian scientific journals of science communication in terms of changeZenona Atkočiūnienė SummaryThe aim of the article is to analyze traditional formal science communication models and typical functions. Modern technologies create a new type of information resources which can be converted to electronic forms. New forms of publishing, communication with scholars take place and are approved by scientific community all over the world. Open Access movement which promotes and supports a free distribution Summaryof scholar production is essential to scholarship in the digital age.The study was aimed to clarify the Lithuanian state budget-funded scientific journal editors’ approach to the situation of scientific journals in Lithuania number, financial assessment and to investigate the Lithuanian state budget-funded scientific journals’ chief editors’ approach to scientific journals and their free access.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Šuminas, Andrius. "Lietuvos nacionalinių muziejų komunikacijos organizavimo ir vykdymo problematika." Informacijos mokslai 69 (January 1, 2015): 144–58. http://dx.doi.org/10.15388/im.2014.69.5103.

Full text

Abstract:

Straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos nacionalinių muziejų komunikacijos organizavimo ir vykdymo ypatybes, daug dėmesio skiriant virtualių muziejų prieigų naudojimui. Publikacijoje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai. Šio tyrimo metu išsiaškinti pagrindinio Lietuvos nacionalinių muziejų komunikacijos tikslai, apibrėžtos jų tikslinės auditorijos, detaliai aptarti muziejų komunikacijos organizavimo ir vykdymo procesai. Taip pat išskirtos didžiausios problemos, su kuriomis muziejų darbuotojai susiduria vykdydami savo komunikacinę veiklą. Daug dėmesio straipsnyje skiriama muziejų internetinėms svetainėms ir naudojamoms interaktyvioms socialinių medijų priemonėms. Tyrimui reikalinga informacija surinkta tiesiogiai bendraujant su Lietuvos nacionalinių muziejų direktoriais arba už komunikaciją atsakingais darbuotojais – Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų komunikacijos vadove Ramune Hazir.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Pockevičiūtė, Birutė, and Regina Motienė. "NUOMONĖS LYDERIŲ KOMUNIKACIJOS POVEIKIS VARTOTOJŲ PIRKIMO ELGSENAI ELEKTRONINĖSE VAISTINĖSE." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 149–53. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.118.

Full text

Abstract:

Sparti interneto technologijų ir Web 2.0 saityno plėtra paskatino farmacijos įmones orientuotis į komunikaciją elektroninėse vaistinėse, pasitelkiant nuomonės lyderius. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė, kad nuomonės lyderių patyrimu grindžiama komunikacija elektroninėse vaistinėse daro teigiamą poveikį vartotojų suvokimui, todėl šį poveikį svarbu įvertinti. Tam tikslui reikalingi išsamesni tyrimai, nes aktualu teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti nuomonės lyderių komunikacijos poveikį vartotojų suvokiamai utilitarinei, hedonistinei vertei ir pirkimo elgsenai. Tyrimo objektas – nuomonės lyderių komunikacijos elektroninėse vaistinėse, vartotojų suvokiamos utilitarinės ir hedonistinės vertės bei pirkimo elgsenos sąsajos. Tyrimo tikslas – nustatyti nuomonės lyderių komunikacijos elektroninėse vaistinėse poveikį vartotojų suvokiamai utilitarinei, hedonistinei vertei bei pirkimo elgsenai. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros palyginamoji analizė ir sisteminimas. Empirinis kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa. Empirinio tyrimo rezultatų apdorojimui ir analizei naudota statistinė programa SPSS Statistic 23.0, taikant aprašomosios statistikos bei koreliacinės ir tiesinės regresijos analizės metodus. Tyrimo rezultatai. Nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas, stiprus ryšys tarp nuomonės lyderių komunikuojamos elektroninėse vaistinėse vaizdingos, informatyvios, įsimintinos, įdomios žinutės ir vartotojų suvokiamos utilitarinės ir hedonistinės vertės savybių. Nuomonės lyderių komunikacinė žinutė vartotojams teikia laimės ir malonumo jausmą, ji suvokiama kaip originali ir kelianti susižavėjimą. Išvados. Didžiausią poveikį vartotojų suvokiamai utilitarinei vertei daro nuomonės lyderių asmeninės savybės (kompetentingumas, objektyvumas, patikimumas ir fizinis patrauklumas).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Vaišvilienė, Alina. "Reklamos reikšmė rinkos informavimo sistemoje." Knygotyra 51 (January 3, 2008): 176–91. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v51i0.7897.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje teoriniu lygmeniu analizuojamos reklamos koncepcijos ir išskiriami svarbiausi saviti reklamos elementai, apibendrinami reklamos veiklos vertinimo kriterijai ir kontekstas, tiriamas reklamos santykis su kitais komunikacijos būdais. Analizės tikslas – nustatyti reklamos reikšmę ir vietą rinkos informavimo sistemoje. Išanalizavus mokslinę literatūrą išaiškėjo, kad verslo komunikacijoje reklamos reikšmė nėra vienoda – šią situaciją lemia kintamos rinkos sąlygos, reklamos kaip tyrimo objekto daugiaprasmiškumas, vertinimo kriterijų gausa ir kt. Reklamos indėlį į verslo komunikaciją sudėtinga vertinti ir dėl kitų komunikacijos būdų integracijos, neapibrėžtos, kintamos reikšmės. Pastebėta, kad praktinėje veikoje su reklama dažnai tapatinama informacija, atliekanti reklamos ar populiarinimo funkciją, – šią situaciją lemia bendra reklamos ir populiarinimo informacijos kilmė ir veikimo sfera, panaši pateikimo forma bei funkcijos.Nors reklamos produkcija geriausiai matoma komercinės realybės kontekste, nustatyta, kad rekla-mos komunikacijos šiuolaikinėje visuomenėje turinys – ne vien verslo įmonių konkurencija, apimanti įvairių institucijų santykių sistemą, bet ir gilesnės sociokultūrinės priežastys, įvairialypiai individų ryšiai. Daroma išvada, kad reklamos ribos verslo komunikacijoje nyksta, dalis tradicinių reklamos funkcijų perduodama kitiems verslo komunikacijos būdams. Užsakovai ir reklamuotojai siekia perkelti reklamą į informacijos ir žinių sistemą, – taigi reklama perauga verslo įmonių ekonominių interesų ribas.Nors reklama turi savitų, unikalių elementų, kurie yra potencialiai svarbiausi apsibrėžiant reklamos tyrimų lauką ir išskiriant reklamą kaip discipliną iš kitų mokslų, tačiau moksliniai tyrimai šiais klausimais atliekami nenuosekliai, stinga unikalių teorijų, kurios galėtų atspindėti esminių reklamos savybių įtaką komunikacijos procesui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Stundžė, Lijana. "Formalioji lyčių studijų mokslo komunikacija: lyginamoji analizė." Informacijos mokslai 80 (July 4, 2018): 105–18. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.80.11675.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje pristatoma keliais etapais atliktų lyčių studijų formaliosios mokslo komunikacijos mokslininkas mokslininkui ir mokslininkas visuomenei tyrimų lyginamoji analizė. Pirmajame etape buvo atlikta specializuoto lyčių studijų mokslo žurnalo „Lyčių studijos ir tyrimai“ analizė, antrajame etape buvo atlikta formaliosios mokslo komunikacijos raiškų septyniuose socialinių mokslų krypties žurnaluose analizė, trečiajame etape išanalizuota lyčių studijų mokslo komunikacija 1992–2012 metų periodinių leidinių straipsniuose. Šių tyrimų rezultatai buvo publikuoti mokslo leidinyje „Lyčių studijos ir tyrimai“ bei mokslo žurnale „Informacijos mokslai“. Šio tyrimo tikslas yra palyginti formaliosios mokslo komunikacijos raiškas specializuotame mokslo žurnale „Lyčių studijos ir tyrimai“, septyniuose socialinių mokslų krypties žurnaluose bei periodiniuose leidiniuose, nustatyti lyčių studijų formaliosios mokslo komunikacijos (mokslininkas mokslininkui ir mokslininkas visuomenei) tendencijas 1992–2012 metais. Palyginamoji analizė atliekama remiantis šiais kriterijais: straipsnių pasiskirstymas pagal tematiką; straipsnių autorių institucinė priklausomybė; straipsnių autorių lytis, mokslo komunikacijos lyderiai, tarpdisciplininiai tyrimai. Pagrindiniai žodžiai: lyčių studijos, mokslo komunikacija – mokslininkas visuomenei, mokslo populiarinimas, socialiniai mokslai, socialinių mokslų krypties žurnalai, periodiniai leidiniai

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Kirejeva, Jelena. "APIE KAI KURIAS KONFLIKTINĖS KOMUNIKACIJOS TAKTIKAS." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 84. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8810.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama žmogiškoji interakcija per konfliktą, nes būtent konfliktas yra suvokiamas kaip neatsiejama ir prigimtinė žmogiškosios egzistencijos dalis. Tyrimo tikslas yra atpažinti tam tikras konfliktinės komunikacijos taktikas ir jų kalbinės raiškos priemones anglų ir rusų homo loquens (liet. kalbantis žmogus), įtraukto į konfliktinę situaciją, kalbėjime. Tirti pasirinktos šiuolaikinės anglų ir rusų dramos, kuriose analizuojami konfliktai ir juose pasitaikančios konfliktinės komunikacijos taktikos. Tiriamos in-yer-face teatro atstovų Marko Ravenhillo, Philipo Ridley’io ir Davido Ridley’io dramos, taip pat naujosios dramos atstovo Ivano Vyrypajevo dramos. Drama kaip tyrimo medžiaga vertinga tuo, kad joje tiksliai ir išsamiai perteikiamos žmogiškosios tarpusavio sąveikos ypatybės ir atskleidžiama interaktantų bendravimo kultūra. Nepaisant bendrų bruožų, būdingų in-yer-face teatrui ir naujajai dramai, matyti, kad interaktantai išsaugo gebėjimą atskleisti savo priklausomybę skirtingoms kultūroms ir skirtingomis vertybių sistemomis. Pagrindinis dėmesys straipsnyje yra sutelktas į taktikas, sukeliančias konfliktinę komunikaciją ir įspėjančias apie interaktantų tikslų ar jų mentalinių reprezentacijų nesutapimą. Tyrimas remiasi Geoffrey’io Leecho mandagumo principu ir maksimomis, kurios jį sudaro, taip pat Penelope’ės Brown and Stepheno Levinsono negatyviojo ir pozityviojo mandagumo sąvokomis. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad rusų homo loquens dažniausiai pažeidžia pritarimo (angl. approbation), neišreikštos nuomonės (angl. opinion-reticence) ir takto (angl. tact) maksimas, tai suvokiama kaip konfliktinę komunikaciją sukelianti taktika, o anglų homo loquens, įspėjantis apie savo ketinimą pradėti konfliktą, rečiau pažeidžia takto maksimą, bet taip pat, kaip ir rusų homo loquens, nepaiso pritarimo ir neišreikštos nuomonės maksimų. Maksimų pažeidimas pradeda konfliktinę komunikaciją ir sukelia grėsmę tiek anglų, tiek rusų homo loquens pozityviajam ir negatyviajam mandagumui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Stundžė, Lijana. "Lytis ir organizacija: komunikacinis aspektas." Informacijos mokslai 49 (January 1, 2009): 99–117. http://dx.doi.org/10.15388/im.2009.0.3317.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojamas lyties ir organizacijos santykis komunikacijos aspektu. Lyčių komunikacija, vykstanti organizacijoje, daro didžiulę įtaką visiems organizacijos procesams: sprendimų priėmimui, darbo rezultatams, organizacijos narių asmeniniams santykiams ir pan. Daugelyje šiuolaikinių organizacijų vyrauja istoriškai susiklosčiusi vyriškoji kultūra, kuri dažnai yra nepalanki moterims organizacijoje: moterys susiduria su „stiklinių lubų“ fenomenu, gauna mažesnį darbo užmokestį už tą patį darbą*, mažai moterų užima vadovaujančius postus. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti, kokie veiksniai daro įtaką lyčių komunikacijai organizacijoje. Straipsnyje analizuojama lyčių samprata organizacijoje, organizacijos kultūros ir lyties santykis, iš lyties perspektyvos nagrinėjamos komunikacinės situacijos bei socializacijos institucijų įtaka lyčių komunikacijos modeliams ir būdams. Lyčių komunikacija analizuojama remiantis kultūriniais lyčių skirtumais. Straipsnyje vartojamas terminas „lytis“ suvokiamas kaip socialinis konstruktas, kuris apima moteriškąjį ir vyriškąjį identitetą bei elgseną.Pagrindiniai žodžiai: socialinė lytis, lytis ir organizacija, lytis ir organizacijos kultūra, lyčių komunikacija organizacijoje, organizacijos demografija.Gender and organization: communicative dimensionLijana Stundžė Summary The article focuses on gender communication in an organization. The main goal of the article is to analyze the factors that influence gender communication in an organization. The main tasks of the article:• to analyze the conception of a gendered organization;• to analyze the influence of socialization process on gender communication;• to explore the relation between various communication situations and gender.An analysis of the theoretical background demonstrates that differences of gender communication in organizations are strongly influenced by the following processes: organizational culture, gender perception in an organization, organization demography, socialization process, stereotypes and various communication settings.Cultural norms and behaviour patterns developed through socialization institutions (family, education institutions, literature, toys, games, media, playmates) have a huge impact on communication behaviour in an organization.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Trakimavičiūtė, Giedrė. "Ryšių su klientais palaikymas pasitelkiant socialinį tinklą „Facebook“." Informacijos mokslai 77, no. 77 (May 22, 2017): 145. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.77.10711.

Full text

Abstract:

Socialines medijas jau galima vadinti XXI amžiaus kasdienybės dalimi. Turėdami internetinį ryšį telefone, žmonės neretai naudoja socialinius tinklus ar pokalbių aplikacijas vietoj įprastų skambučių ir žinučių. Socialiniai tinklai jau tapo ne tik individų, bet ir organizacijų kasdienybės dalimi. Dar visai neseniai informacijos apie įmones būdavo įprasta ieškoti tokiose paieškos sistemose kaip „Google“ ar „Bing”, pastaraisiais metais klientai, įvedę organizacijos pavadinimą į paieškos sistemas, vienu iš pirmųjų paieškos rezultatų yra nukreipiami į organizacijos paskyrą socialiniame tinkle. Nenuostabu, kad įvairios maitinimo įstaigos, barai ar naktiniai klubai ir kitos įmonės vis dažniau atsisako internetinių svetainių ir vietoj jų atnaujina savo profilius viename plačiausiai naudojamų socialinių tinklų – „Facebook“, kur visa informacija tampa lengvai prieinama klientams. Meniu, adresas, renginių kalendorius, darbo valandos, kontaktai, lankytojų atsiliepimai ir vertinimai, netgi galimybė apsipirkti – viskas viename „Facebook“ puslapyje. „Facebook“ taip pat suteikia galimybę matyti, ar toje vietoje lankėsi tavo draugai ir ar jie paliko atsiliepimą. Internetu paremtų socialinių medijų iškilimas padarė įmanomą vieno žmogaus komunikaciją su šimtais ar net tūkstančiais kitų žmonių, apie produktus ir kompanijas, kurios juos parduoda. Galimybė pritaikyti socialinius tinklus komunikuojant su klientais sukėlė tikrą perversmą įprastame komunikacijos ir rinkodaros specialistų darbe. Verslo integracijos į socialinius tinklus pokyčiai vyksta beprotiškai greitai ir kas keletą mėnesių atsirandančios vis naujos socialinių tinklų savybės reikalauja komunikacijos bei rinkodaros srities profesionalų būti budriems ir greitai prisitaikantiems prie naujovių. Rinkodaros, ryšių su visuomene, reklamos ar žurnalistikos profesionalai dažai pervertina savo galimybes dirbti su socialinias tinklais. Svarbu pabrėžti, kad asmeninės paskyros valdymas ir viešosios paskyros valdymas yra absoliučiai priešingi. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip konkrečiu Lietuvos mažmeninių prekybos įmonių atveju yra tinkama ir efektyvu komunikuoti su klientais. Apie socialinius tinklus ir jų panaudojimą verslo komunikacijoje profesionalių straipsnių lietuvių kalba nėra daug ir juose aptariami aspektai yra gana paviršutiniški. Apie socialines medijas ir tinklus daugiausia kalba ir rašo socialinio marketingo kompanijos, tokios kaip Lietuvoje veikiantis „Socialus marketingas“, tačiau mokslinėje literatūroje informacijos šia tema pasigendama. Socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“, komunikacijos potencialas yra didžiulis ir atsipirkimas yra dar didesnis, jei yra žaidžiama pagal „Facebook“ bendruomenės taisykles. Straipsnio tikslas – išanalizuoti, kokius komunikacijos su klientais socialiniuose tinkluose elgsenos modelius siūlo praktikai ir kaip juos naudoja Lietuvos mažmeninių prekybos įmonių tinklai palaikydami ryšius su klientais. Aptariama socialinių tinklų sąvokos apibrėžtis, išskiriamas „Facebook“ naudojimas ryšiams su klientais plėtoti, aptariamas Lietuvos „Facebook“ vartotojų savitumas, pateikiami praktikų siūlymai komunikacijai esant neigiamo pobūdžio pranešimams. Atliktame tyrime analizuojama Lietuvos mažmeninių prekybos įmonių komunikacija su klientais. Siekiant ištirti „Facebook“ komunikacijos veiksmingumą buvo naudojamas kokybinės turinio analizės metodas. Tyrimui surinkti keturių didžiųjų Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių „Facebook“ įrašai ir žmonių įrašai ant organizacijų „laiko juostų“ (angl. timeline) per vienerių metų laikotarpį. Visus įrašus pasirinkta kategorizuoti, siekiant gauti palyginamą kiekybinę teksto išraišką.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Balčytienė, Auksė, and Aušra Vinciūnienė. "Politinės komunikacijos kultūra su europietišku potepiu: Briuselio atvejis." Sociologija. Mintis ir veiksmas 23 (April 4, 2015): 71–85. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2008.3.6070.

Full text

Abstract:

Straipsnyje, remiantis nauju požiūriu, analizuojami Europos Komisijos finansuoto 6 BP tarptautinio mokslinio projekto „Adekvati informacijos vadyba“ (Adequate Information Management: (AIM) [2004-2007]) rezultatai. Tyrimo, kurį atliko mokslininkai iš vienuolikos Europos šalių, tikslas buvo atskleisti ES politinės komunikacijos specifiką bei europinių naujienų vadybos procesus, kurie lemia ES aktualijų – informacijos atrankos, analizės, naujienų redagavimo ir paskelbimo – pateikimą Europos žiniasklaidoje. Pagrindinis šio straipsnio analizės dalykas – Briuselio politinės komunikacijos kultūra, kitaip tariant, santykis tarp įvairų šalių korespondentų Briuselyje ir politikos veikėjų (politinės informacijos šaltinių). Analizuojant kokybinių interviu su korespondentais Briuselyje duomenis ieškoma panašumų tarp skirtingų šalių komunikacinių kultūrų, žurnalistinio darbo principų. Visa tai rodo, kad politinė komunikacija Briuselyje yra unikalus ir įdomus atvejis tolesniems tyrimams. Žurnalistams sukuriamos unikalios sąlygos pažinti ir dirbti skirtingų žurnalistinių ir politinės komunikacijos kultūrų kontekste. O mokslininkams – tai iššūkis, skatinantis kelti klausimus, susijusius su naujomis komunikacijos formomis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Žarnauskaitė, Milda. "Organizacijos kaip patrauklaus darbdavio įvaizdžio formavimas orientuojantis į Lietuvos Y kartai atstovaujančius specialistus." Informacijos mokslai 77, no. 77 (May 22, 2017): 106. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.77.10709.

Full text

Abstract:

Keičiantis darbo jėgos demografijai, pastebima Y kartos lūkesčių kaita darbdaviui bei darbdavio įvaizdį formuojančiai komunikacijai. Dėl šios priežasties, siekiant pritraukti Y kartos specialistus, reikia pritaikyti darbdavio įvaizdžio formavimo strategiją jų lūkesčiams – atsižvelgti į patrauklius darbdavio įvaizdžio elementus, komunikacijos būdus. Lietuvos Y kartos specialistų lūkesčių darbdaviui bei darbdavio įvaizdį formuojančiai komunikacijai empirinių tyrimų nėra gausu. Darbo tikslas – nustatyti patrauklaus darbdavio įvaizdžio formavimo ypatumus orientuojantis į Lietuvos Y kartai atstovaujančius specialistus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Matkevičienė, Renata. "Tapatybės ir tarpkultūrinė komunikacija: 14-osios Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo konferencijos tematinis žemėlapis." Informacijos mokslai 45 (January 1, 2008): 60–69. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3386.

Full text

Abstract:

Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau kyla susidomėjimas skirtingų kultūrų komunikacija. Tą iš dalies verčia daryti kintanti visuomenė, rinka, pasaulis. Šios tendencijos suveda skirtingą kultūrinį pagrindą turinčius žmones, verčia pavienius individus įsigyventi į jiems nepažįstamą kalbos, papročių ir elgsenos terpę. Ši kaita skatina mokslininkus peržiūrėti šių dienų kultūrų komunikacijos specifiką ir problematiką: multikultūrinės visuomenės tapatumo paieškas, kultūrų komunikacijos ir nacionalinio tapatumo sankirčius, globalios ir lokalios komunikacijos ypatumus, multikultūrinės visuomenės vertybes, tarpkultūrinius konfliktus, kultūrų komunikaciją internete, kultūrų komunikacijos mokymo (-si), skirtingų kultūrų ir lyčių komunikacijos ypatumus ir kt.Tapatybės klausimai tarpkultūrinės komunikacijos kontekste gana reti, – galima rasti tik keletą diskusinių darbų. Šio straipsnio tikslas – pristatyti tematinio tarpkultūrinės komunikacijos diskurso analizę, remiantis mokslininkų pranešimų, rengtų 14-ajam moksliniam Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo kongresui, vykusiam 2007 m. lapkričio 29–gruodžio 1 dienomis Vilniuje, pagrindu. Straipsnio autorė siekia pristatyti egzistuojančias temas tarpkultūrinės komunikacijos mokslininkų diskurse, taip pat išryškinti tematinius žemėlapius, atskleidžiančius mokslininkų tyrinėjimų, konferencijos temos koreliacijas.Tyrimas atskleidė, kad konferencijai pristatytuose pranešimuose vyrauja tradicinės tarpkultūrinės komunikacijos temos, tokios kaip kultūros suvokimas ir interpretavimas, kultūrų skirtumai ir konfliktai, tarpkultūrinė kompetencija ir švietimas, tarpasmeniniai santykiai tarpkultūrinės komunikacijos kontekste, tarptautinė bendrovių komunikacija ir kt.Straipsnyje taip pat keliamos prielaidos galimiems tyrimams, jungiantiems mokslinės komunikacijos, socialinių tinklų ir tarpkultūrinės komunikacijos temas.Identities and intercultural communication: Thematic map of the 14th Congress of Nordic Network for Intercultural CommunicationRenata Matkevičienė SummaryThe issue of identity in the context of intercultural communication is quite rare in scientific researches. There could be found only several discussions in the field. The aim of the paper is an analysis of a thematic discourse in intercultural communication on the basis of the scientific presentation of the 14th Congress of Nordic Network for Intercultural Communication “Changing Identities in Globalized World” organized in 29 November – 1 December 2007 in Vilnius. The author tries to present the items that are articulated in the analysis of intercultural communication, and lays focuses on the thematic map of the conference, based on the content analysis of abstracts of the presentations made by participants of the conference. The study has showns that the thematic spectrum of intercultural communication is quite stable and reflects the basic aspects of intercultural communication: interpretation of culture, questions of cultural differences and conflicts, intercultural competence in interpersonal communication, international corporate communication, etc. Also, presuppositions are made regarding a qualitative correlation between the topic of the conference and the main items presented in the abstracts. The present investigation could serve as a start-line for a deeper analysis of scientific communication as part of intercultural communication.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Pečeliūnaitė, Angelė. "Vieningos komunikacijos paradigma „debesų“ technologijose: „Microsoft Lync 2010“ komunikacijos platformos analizė teoriniu ir praktiniu aspektais." Informacijos mokslai 60 (January 1, 2012): 36–52. http://dx.doi.org/10.15388/im.2012.0.1670.

Full text

Abstract:

Per pastaruosius keletą metų „debesų“ technologijos (angl. Cloud Computing) tapo realybe – kompanijos, siūlančios paslaugas internete, pradėjusios nuo bandomųjų paslaugų, jau gali džiaugtis sulaukusios vis didesnio realaus verslininkų susidomėjimo visame pasaulyje. Šalia tradicinių paslaugų atsiranda ir nauja – komunikacija kaip paslauga. Straipsnio tikslas – aptarti vieningos komunuikacijos paradigmą debesyje ir įvertinti naujos kartos komunikacijos (Komunikacija 2.0) požymius. Tam tikslui pasirinkta Lync 2010 komunikavimo platforma (integruota į „Microsoft Office 365“ „debesį“) analizuojama teoriniu ir praktiniu aspektais. Straipsnyje aptariami „Lync 2010“ ekspertų Lietuvoje apklausos rezultatai bei analizuojamos „Lync“ forumo bendruomenės internete aktyvumo tendencijos. Teorinės įžvalgos ir praktiniai „Lync 2010“ komunikacijos vertinimai patvirtina, kad ši komunikavimo platforma yra efektyvi, užtikrina greitą ir paprastą komunikaciją vieningoje interaktyvioje aplinkoje, prie kurios dinamiškai galima prisijungti naudojant įvairius ryšio kanalus. Gauti analizės rezultatai patvirtina, kad „Lync 2010“ komunikavimo platforma turi Komunikacijos 2.0 bruožų, kurie praktikoje iš esmės padidina komunikacijos ir bendradarbiavimo efektyvumą, suteikia patogumą komunikuojantiems. Aptariami ir probleminiai „Lync 2010“ aspektai. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad versle panaudojamos ne visos vienodai intensyviai „Lync 2010“ siūlomos komunikavimo galimybės (pvz., ekspertinė veikla). Aiškinamos priežastys.Reikšminiai žodžiai: „debesų“ technologijos, vieninga komunikacija, naujos kartos komunikacija, Komunikacija 2.0, Lync 2010 komunikavimo platforma, prisistatymas, ekspertinė veikla.Unified Communications Paradigm in the cloud computing: Analysis of Microsoft Lync 2010 Communications Platform for Theoretical and Practical AspectsAngelė Pečeliūnaitė SummaryOver the past few years, cloud computing has become a reality: the company that offers services on the internet, which started from the pilot services, can now enjoy increasing interest in the real business around the world. In addition to traditional and new services, there is Communication as a service. The aim of the article is to discuss the paradigm of unified communications in the cloud computing and to evaluate the features of the next generation of communications (Communications 2.0). Purposefully, the Lync 2010 communications platform (integrated into the Microsoft Office 365 cloud) was selected, and an analysis of its theoretical and practical aspects was made. This paper discusses the survey of Lync 2010 results in the Lithuania and analyses the activity trends of the Lync forum community.Theoretical observations and practical assessments of Lync 2010 confirm that the Communications platform is efficient, providing fast and simple interactive communications within a single environment which can be accessed dynamically using various communication channels. The obtained results confirm that the Communications 2.0 features of the Lync 2010 communications platform considerably increase the efficiency of communications and cooperations in practice and provide comfort for communicating people. Also, the problematic aspects of Lync 2010 are discussed. The results show that not all Lync 2010 communication tools are used equally intensively (for example, expert activities). The reasons are also discussed.Keywords: Cloud Computing, Unified Communications, Next Generation of Communications, Communication 2.0, Lync 2010, Presence, Skill Search.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Savickas, Mindaugas. "Žiniasklaidos vaidmens problema darnaus vystymosi komunikacijoje." Žurnalistikos Tyrimai 9 (May 22, 2017): 5–23. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2015.9.8794.

Full text

Abstract:

Straipsnyje, vadovaujantis sociologo Blake’o Ratnerio pasiūlyta darnaus vystymosi kaip vertybių dialogo samprata, taip pat teorine socialinio konstruktyvizmo prieiga, nagrinėjami probleminiai darnaus vystymosi komunikacijos proceso žiniasklaidoje aspektai. Politikos mediatizacija – vienas iš svarbiausių pokyčių, kuriuos politika (plačiąja prasme) patyrė modernybėje. Žiniasklaidos sukurtų „realybės“ vaizdinių paplitimas, pamatinė žiniasklaidos reikšmė rinkėjams teikiant politines idėjas verčia abejoti bet kokių didesnę visuomeninę reikšmę turinčių idėjų sklaidos ir prigijimo visuomenėje galimybe, nekomunikuojant jų žiniasklaidoje. Viena iš tokių idėjų – darnus vystymasis. Taigi pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti žiniasklaidos vaidmens darnaus vystymosi komunikacijoje problemą. Uždaviniai: 1. Apibrėžti vertybines darnaus vystymosi ir žiniasklaidos sistemos sąsajas; 2. Atskleisti žiniasklaidos kaip dialogą mūsų bendros ateities klausimu galinčios kurti institucijos poveikį darnaus vystymosi idėjų realizacijos arba atmetimo visuomenėje perspektyvai; 3. Aptarti kokybišką darnos ir darnaus vystymosi komunikaciją žiniasklaidoje ribojančius veiksnius.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Aurylaitė, Ieva. "Vietos valdžios ir piliečių interakcija socialiniame tinkle „Facebook“: Lietuvos savivaldybių atvejis." Informacijos mokslai 78, no. 78 (September 22, 2017): 122. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.78.10838.

Full text

Abstract:

Globalizacijos laikotarpiu vietos savivaldoje ėmė ryškėti politinės galios decentralizacijos proceso įtaka vietos valdžios ir piliečių politinei komunikacijai. Vykstant politinei decentralizacijai, teritorinių bendruomenių nariams bei jų išrinktiems atstovams perduodama daugiau įtakos priimant politinius sprendimus, tačiau politiniai institutai, nesuteikiantys piliečiams prieinamų būdų įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą, paskatina demokratijos deficito įsivyravimą vietos savivaldoje. Straipsnio tikslas yra atskleisti vietos valdžios (savivaldybių) ir piliečių komunikacijos specifiką socialinėse medijose. Atskleidžiant politinės galios decentralizacijos proceso įtaką vietos savivaldai, išskiriama atskaitomybės ir responsyvumo svarba formuojantis Lietuvos informacinei visuomenei. Liberalios demokratijos procedūrinių dimensijų – atskaitomybės ir responsyvumo moksliniai tyrinėjimai padeda atskleisti interesų atstovavimo galimybes priimant politinius sprendimus skaitmeninėje viešojoje erdvėje. Straipsnyje pristatoma 2015–2016 m. atlikta Lietuvos savivaldybių informacijos viešinimo strategijų socialiniame tinkle „Facebook“ kiekybinė turinio analizė. Atliekant tyrimą vertinama interakcija – viešinamos ir vartojamos informacijos santykis, padedantis atskleisti informacijos viešinimo strategijas socialiniame tinkle „Facebook“. Vertinant elektroninio dalyvavimo strategijas daugiausia dėmesio skiriama atskaitomybės ir responsyvumo kriterijams, šiuo būdu siekiama palaikyti subsidiarumo principą socialinėse medijose. Naujųjų medijų logika pasižymi abipuse komunikacija ir informacijos viešinimo operatyvumu, tačiau politinio instituto – savivaldybių skelbiama informacija yra gana formali, orientuota į vienkryptę komunikaciją. Vietos valdžia skatina piliečius įsitraukti į politinio sprendimo procesą tik tuomet, kai organizuotai viešina informaciją socialiniame tinkle „Facebook“.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Kohrs, Jurgita. "Kultūriniai teksto žanro „Elektroninė svečių knyga“ aspektai. Gretinamasis Lietuvos ir Vokietijos teatrų svečių knygų tyrimas." Kalbotyra 58, no. 58 (January 1, 2008): 58. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2008.7582.

Full text

Abstract:

Straipsnyje lingvistiniu ir sociokultūriniu aspektu lyginamos Lietuvos ir Vokietijos teatrų svečių knygos internete. Tikslas atskleisti kultūrinius analizuojamo teksto žanro skirtumus, aptarti jo struktūros, funkcijų ir kalbos ypatumus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviai ir vokiečiai skirtingai suvokia svečių knygos paskirtį ir ją naudoja skirtingiems tikslams, dėl to skiriasi vokiškų ir lietuviškų svečių knygų struktūra ir kalba. Vokiškuose tekstuose aiškiai dominuoja konkretaus spektaklio teigiamas arba kritiškas vertinimas, daugiau ar mažiau argumentuoti komentarai. Lietuviškos svečių knygos labiau panašios į klausimų-atsakymų forumą tarp pačių teatro lankytojų. Išsamūs, informatyvūs atsiliepimai čia sutinkami retai, vertinimas dažniausiai apsiriboja trumpais pasisakymais (10–30 žodžių).Dideli skirtumai pastebėti kalbos lygmenyje. Vokiškiems tekstams būdinga labiau varijuojanti, diferencijuota kalba, pradedant oficialiu-dalykiniu ir baigiant šnekamosios ar jaunimo kalbos stiliumi. Čia dar egzistuoja tradicinės komunikacijos formos kaip pasisveikinimas ar atsisveikinimas ir laikomasi rašytinės kalbos normų. Tuo tarpu lietuviškiems tekstams labiau būdingas familiarus, ekspresyvus, emocionalus tonas, kalbos normų nepaisymas. Manoma, kad naujos internetinės komunikacijos formos lietuvių kultūroje daro daugiau poveikio rašytinės komunikacijos normoms ir tradicijoms nei Vokietijoje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Daukilas, Sigitas. "PROFESIJOS PEDAGOGŲ ASMENYBĖS BRUOŽŲ IR MOKYMO KOKYBĖS KOMPONENTŲ SĄSAJOS." Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 38, no. 4 (December 20, 2016): 341–50. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2016.26.

Full text

Abstract:

Šio tyrimo problema siejama su klausimu, kaip profesinio ugdymo turinio kokybę ir jos komponentus lemia Didžiojo penketo pedagogo asmenybės bruožai. Tyrimo tikslas – nustatyti profesinio ugdymo turinio kokybės komponentų ir Didžiojo penketo pedagogo asmenybės bruožų sąsajas. Tyrime dalyvavo 346 Lietuvos profesinio rengimo sistemos pedagogai. Identifikuoti kokybiškos pedagoginės sąveikos komponentai, kurie užtikrina jos interaktyvumą, naujausių inovatoriškų mokslo žinių pateikimą, mokinių prasmingo ir įsitraukiančio mokymosi aplinkybes, efektyvią komunikaciją su mokiniais naudojant tiek tiesioginės, tiek virtualios komunikacijos priemones. Didžiausią dėmesį kokybiško mokymo strategijoms skiria sutarimu, sąmoningumu ir atvirumu patyrimui pasižymintys pedagogai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Kałuża, Maciej, and Ewa Golik. "Tarpkultūrinė komunikacija ir internetas: tarpkultūrinės komunikacijos vaidmuo interneto bendruomenėse." Informacijos mokslai 45 (January 1, 2008): 22–34. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3390.

Full text

Abstract:

Straipsnyje pateikiama tarpkultūrinės komunikacijos, egzistuojančios interneto bendruomenėse, analizė, atlikta bendradarbiaujant su grupės MMORPG (angl. Massive Multiplayer Online Role Playing Games) nariais. Šio tyrimo tikslas buvo parodyti, kad interneto bendruomenės linkusios turėti gana išvystytas organizacines struktūras, įgalinančias jų narius dirbti kartu atliekant intelektines užduotis. Nors MMORPG tradicinė akis į akį komunikacija yra pakeičiama kompiuterių perduodama komunikacija (angl. computer mediated communication), vis tiek galima pamatyti, kaip formuojasi specifinės grupės kultūra. Tyrimo metu nustatytas dar vienas svarbus veiksnys – interneto bendruomenėse, kurias sudaro MMORPG nariai iš skirtingų kultūrų, pasaulio religijų, matyti, kad kultūriniai jų sąveikos aspektai ne tik atsiskleidžia iš jų veiksmų, bet taip pat turi didelę įtaką žaidėjo elgsenai ar grupės organizavimui. Ilgo bendradarbiavimo veiksnys rodo, kad tarp žaidėjų, priklausančių MMORPG, yra susiformavusių specifinių komunikacijos formų ir integruojanti grupės kultūra.Intercultural communication and the Internet. The role of intercultural communication in Internet societiesMaciej Kałuża, Ewa Golik SummaryThe subject of our paper is an analysis of intercultural communication, in Internet societies, concentrated on group cooperation in MMORPGs (Massive Multiplayer Online Role Playing Games). The main purpose of our study was to show that Internet societies tend to have a highly developed structure of organization, enabling them to work together on very sophisticated tasks. Even though in MMORPGs a traditional face-to-face communication is replaced by the computer-mediated communication, we can still observe emergence of specific group cultures as defined by traditional sociology. Also, a rather important factor is that due to the fact that the Internet societies found in MMORPGs are made up of players from different cultures, world regions, the cultural aspect of their interaction is not only visible in their actions, but also tends to have a strong influence on players’ behaviors and group organization. The fact of a long cooperation among players playing the MMORPGs also results in a very specific form of communication and a highly complex in-group culture.Key words: Internet, communication, group, organization, structure

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Mankauskienė, Dalia. "PRIEŠIŠKŲ KALBŲ EUROPOS PARLAMENTE VERTIMO IŠ ANGLŲ KALBOS Į LIETUVIŲ KALBĄ SOCIOLINGVISTINĖ ANALIZĖ." Vertimo studijos 8, no. 8 (March 15, 2017): 22. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2015.8.9993.

Full text

Abstract:

Šio straipsnio tikslas – pažvelgti į vertimą žodžiu kaip į komunikacijos procesą. Pirmiausia aptariami šį procesą vaizduojantys vertimo žodžiu komunikacijos modeliai ir verčiamieji įvykiai bei jų specifika. Vertėjo vaidmeniui aptarti ir iliustruoti šiame straipsnyje pasirinktas straipsnio autorės išskirtas netiesioginio pokalbio verčiamasis įvykis Europos Parlamente. Nagrinėjami Nigelo Farage’o priešiškų kalbų vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ypatumai, siekiant nustatyti, ar lietuvių kalbos vertėjai yra linkę švelninti įvaizdį pažeidžiančius aktus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Rubinaitė, Ramunė. "Lietuvos įvykiai “The Times” laikraštyje: politinės ir paveldo komunikacijos ryšys." Žurnalistikos Tyrimai 3 (January 12, 2010): 143–74. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2010.3.64.

Full text

Abstract:

Straipsnio tikslas – apžvelgti, kokie Lietuvos įvykiai ir kaip buvo pateikiami nacionaliniame britų laikraštyje „The Times“ 1785–1985 m., kaip jų pateikimas keitėsi per 200 metų laikotarpį ir kokią įtaką publikacijų turiniui turėjo laikraščio leidimo kontekstas.Esminiai žodžiai: „The Times“, Lietuva, politinė komunikacija, skaitmeniniai archyvai, viešoji nuomonė, užsienio politika, žiniasklaida.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

ZINKEVIČIENĖ, JULIJA. "DOKUMENTOTYROS VIETA MOKSLŲ SISTEMOJE." Knygotyra 49 (January 1, 2015): 53–67. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v49i0.7999.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: julija.zinkeviciene@kf.vu.ltSaugodami žmonijos socialinę patirtį, dokumentai aprūpina visuomenę ir jos individus koncentruotomis žiniomis, perteikia informaciją ateinančioms kartoms. Straipsnio tikslas – išanalizuoti dokumentotyrą kaip tarpšakinę integralią mokslinę discipliną ir jos vietą mokslų sistemoje, pagrindinį dėmesį kreipiant į archyvistikos mokslo įtaką mokymo procesui, dokumentotyros ir arhyvistikos tarpusavio ryšius. Galima teigti, kad dokumentotyra yra mokslinė disciplina, kuri padeda kompleksiškai perteikti teorines profesines žinias, rengiant informacijos ir komunikacijos krypties specialistus. Studentai sukaupia tam tikrą žinių apie dokumentą ir dokumentinę komunikaciją bagažą, orientuojasi įvairiose dokumento sampratose, taikomose užsienyje ir mūsų šalyje. Dokumentotyros apibūdinimas ir jos vieta mokslų sistemoje yra viena iš aktualiausių šiuolaikinių problemų. Per pastaruosius 10–15 metų dokumentotyra Rytų Europos šalyse tapo bendra universitetine disciplina, kuri yra skaitoma daugelio humanitarinių ir socialinių mokslų specialybių programose. Spartus dokumentotyros paplitimas ir vystymasis iššaukė mokslines diskusijas jos vietos mokslų sistemoje klausimu. Kaip savarankiška mokslo disciplina dokumentotyra sėkmingai gyvuoja šalia kitų mokslų, nagrinėdama dokumento struktūrą, savybes ir funkcijas. Dokumentas tampa lyg ir bendru komunikacijos ir informacijos mokslų vardikliu. Tai leidžia į dokumentotyrą žvelgti kaip į integralią tarpšakinę mokslinę discipliną, su kurios laimėjimais ir perspektyvomis verta susipažindinti.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

NAVICKIENĖ, AUŠRA. "KNYGOTYROS IR DOKUMENTOTYROS MOKSLŲ DOKTORANTŪROS STUDIJOS VILNIAUS UNIVERSITETE 1991−2014 METAIS." Knygotyra 63 (January 1, 2014): 236–65. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v63i0.4001.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto 3, LT-0153 Vilnius, LietuvaEl. paštas: ausra.navickiene@kf.vu.ltKnygotyros ir dokumentotyros doktorantūra Vilniaus universitete įkurta 1991 m. ir yra glaudžiai susijusi su komunikacijos ir informacijos mokslų krypties tapsmu. Per kelis dešimtmečius sukauptos patirties analizė ir apibendrinimas leidžia atskleisti tiek krypties mokslinių mokyklų formavimosi savitumus, tiek trečiosios pakopos studijų pasiekimus ir trūkumus, išskirti tolesnę jų raidą skatinančius ar stabdančius veiksnius. Straipsnio tikslas ‒ remiantis pirminiais šaltiniais išanalizuoti Knygotyros ir dokumentotyros instituto įdirbį vykdant trečiosios pakopos studijas, įvardyti stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes planuojant tolesnį šimtmečių istoriją turinčių knygotyros, bibliografijos ir kitų dokumentinės komunikacijos mokslams priskiriamų šakų mokslininkų rengimą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Ramonaitė, Ainė. "ELEKTRONINĖS DEMOKRATIJOS PROJEKTAS SIŪLO NAUJAS PILIEČIŲ IR VALDŽIOS KOMUNIKACIJOS FORMAS." Politologija 52, no. 4 (January 1, 2015): 111–13. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2008.52.8439.

Full text

Abstract:

Nuo 2007 m. rugsėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kartu su Kauno technologijos ir Mykolo Romerio universitetais įgyvendina ambicingą projektą „Demokratija žinių visuomenėje: iššūkių ir galimybių analizė“ (e. demokratija). Projekto tikslas – nustatyti esmines demokratijos funkcionavimo šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje problemas ir pasiūlyti efektyvius būdus joms spręsti, taikant naująsias informacines technologijas. Projektą remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. [...]

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Vaičekauskienė, Giedrė. "Politinio lyderio retorika: nuo senovinės agoros iki elektroninės demokratijos." Informacijos mokslai 81 (September 4, 2018): 146–62. http://dx.doi.org/10.15388/im.2018.0.11946.

Full text

Abstract:

[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Straipsnyje analizuojama politinė lyderystė, kuri kaip vieną iš įrankių elektoratui paveikti naudoja retoriką. Retorika reiškia derybų komunikaciją tarp skirtingų individų ieškant bendro sutarimo. Šiame teoriniame diskurse apmąstomi klasikinės retorikos, įsitvirtinusios Atėnų demokratijos pilietiškumo praktikoje, bruožai, apeliuojama į jos sugrįžimą, identifikuojamos naujos politinės komunikacijos eros – elektroninės demokratijos – ypatybės, kurios galingai transformuoja visuomenės išrinktųjų ir atstovaujamųjų santykius, kalbą. Šiuolaikinėje virtualioje agoroje politinis lyderis tiesiogiai informuoja savo rinkėją, interneto galimybės jam suteikia platų komunikacinių priemonių arsenalą rinkėjui paveikti. Naujosios medijos kuria naują politiką ir naują politinę kalbą, kuri tampa tyrėjų susidomėjimo objektu. Elektroninėje agoroje gausu komunikacinio triukšmo, vyrauja fragmentuota, išbarstyta, iš paskos slenkanti (angl. „tag cloud“) retorika. Šio straipsnio tikslas – nustatyti politinio lyderio retorikos vaidmenį demokratiniame svarstyme nuo senovinės agoros iki elektroninės demokratijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Černikovaitė, Miglė Eleonora. "Prekių ženklų krizės ir jų komunikacijos strategijos." Informacijos mokslai 81 (September 4, 2018): 133–45. http://dx.doi.org/10.15388/im.2018.0.11945.

Full text

Abstract:

[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] traipsnyje analizuojama prekės ženklo krizės problematika šiuolaikiniame versle. Teigiama, jog prekės ženklo krizė – tai plačiai visuomenėje ir spaudoje aptarinėjamas įvykis, kuris dažniausiai sukeliamas vartotojų dėl nesaugių, nekokybiškų ar net kenksmingų produktų. Pažymima, kad krizė gali paveikti visą įmonės produktų kategoriją arba tik tam tikrą prekių grupę, pakenkti kasdieniam verslui, kelti grėsmę ateities veiklai, lemti materialius nuostolius ir pakenkti kitam turtui – įvaizdžiui ir reputacijai. Straipsnio tikslas – išanalizuoti lietuviškų prekių ženklų krizių priežastis ir įvardyti prekės ženklų krizių komunikacijos strategijas, kurios leistų valdyti įmonės įvaizdį krizinėse situacijose. Remiantis kiekybinio turinio analizės tyrimo duomenimis, buvo nagrinėjami atskiri lietuviškų prekės ženklų krizių pavyzdžiai, jų socialinės atsakomybės problematika bei rizikos valdymo, prekės ženklų valdymo klausimai. Aptariama, kaip pasirengti prekės ženklo krizių valdymo komunikacijos strategiją, kuri leistų sumažinti reputacinę riziką ir numatytų veiksmų planą, kaip „išeiti“ iš krizės su mažiausiais verslo nuostoliais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Kairaitis, Zigmas. "Geografinės informacijos skaitymas edukacinės komunikacijos požiūriu." Informacijos mokslai 41 (January 1, 2007): 89–97. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3453.

Full text

Abstract:

Straipsnio tikslas – pasitelkus komunikacijos ir informacijos mokslų idėjas, atskleisti pagrindinių ugdymo proceso dalyvių – mokytojo, mokinio, dalyko (geografijos) – edukacinės sąveikos turinį ir išryškinti geografinės informacijos interpretavimo edukacinės komunikacijos perspektyvą. Komunikacijos ir informacijos mokslų vystimasis pasiekė tokį lygmenį, kai kažkada buvę kaip atskiri mokslai arba jų samplaika, nūdien tapo tarpdisciplininiu mokslu. Atskirų disciplinų edukacijoje informacija ir komunikacija tapo sudėtine ugdymo turinio ir proceso dalimi. Geografija kaip integruotas mokslas ir mokomasis dalykas yra palankus įvairiems komunikacijos modeliams, būdams taikyti. Geografinėje informacijoje glūdi pažintinės vertybės, kurių neįmanoma tiesiogiai išmokti – jas reikia išgauti, susiformuoti. Vienas iš tokių būdų, padedančių informacijai suteikti vertybinę esmę, yra klausimų kėlimas. Komunikuojant klausimais sukuriama daugiakryptė (sinerginė) edukacinė erdvė, kai pagrindiniai ugdymo proceso dalyviai (mokytojas, mokinys, dalykas) yra lygiaverčiai pažinimo vertybių kūrimo atžvilgiu.Reading of geographical information in terms of educational communicationZigmas Kairaitis SummaryThe article deals with geographical information reading referring to a communicative relation with a text. With the help of ideas of communication and information sciences, the content of an educational interaction of the main participants in the training process, i.e. a teacher, student, subject (geography), is revealed as well as educational communication prospects of geographical information interpretation are highlighted. Recently, with the formation of a favourable methodological discourse, an insight to knowledge, a training process and culture phenomena in another aspect, i.e. a communicative aspect, becomes possible. These issues are related to the development of an information and knowledge society. Communication covers much more than just conveyance of information and knowledge. In education, communication manifests itself as an instrument of educational interaction and serves as an intermediate between the matters expressed through the message and matters accepted through the message. As an integrated science and subject, geography is favourable for application of different communication models and methods. Geographical information contains cognitive values that cannot be learnt directly – they shall be drawn out, developed. One of such ways that help to provide information with worthwhile essence is question raising and answering the questions raised. Communication of questions leads to the formation of multidirectional (synergetic) educational space when all participants of the training process (a teacher, student, subject) are equivalent in respect of development of cognitive values. Quintessence of the article: an included educational communication model.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Sidrys, Inga. "Komunikacijos reikšmė J. Habermaso teorijoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas, no. 1-2 (April 4, 2015): 43–56. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2000.1-2.7166.

Full text

Abstract:

Pilietinės visuomenės kaip demokratijos sąlygos problema yra aktuali tiek realiame, tiek akademiniame pasaulyje. Jürgeno Habermaso sociologinės teorijos apie komunikacinį veiksmą pateikimas šiame straipsnyje turi dvejopą tikslą: pirma, padėti atsirasti naujam socialiniam suvokimui, jog komunikacinis kompromisas ir dialogas yra būtini priimant bendrus sprendimus; antra, atkreipti dėmesį i vokiečių sociologo Habermaso, kuris yra laikomas vienu iš ryškiausių ir įtakingiausių šios krypties atstovų, komunikacinės etikos principus. Habermaso komunikacinio veiksmo teorijos sąvokos padarė dideli poveikį teisės sociologijai, studijoms apie moderniosios visuomenės teisę, etiką, dalyvavimą ir racionalumą. Habermasas priima prielaidą, kad tik komunikacinis veiksmas vartoja kalbą kaip priemonę, kurią pasitelkdami individai gali pasiekti abipusį sutarimą kaip socialinės bendruomenės nariai. "Idealiosios kalbos situacijoje" argumentai ir įrodymai lemia tai, kas yra teisinga. Tačiau, kaip pažymi Habermasas, moderniame pasaulyje galimybė kompetentingai argumentuoti bei komunikacijai būti nevaržomai, kai visi dalyviai turi vienodas galimybes dalyvauti komunikacijos procese, dažnai žlugdoma. Habermaso intelektinės pastangos nukreiptos į komunikacinio veiksmo tobulinimą, siekiantį žmonių kalbinio ryšio kardinalaus suintensyvėjimo ir kokybės pagerėjimo. Nors Habermasą kritikuoja dėl pernelyg abstrakčios ir idealistinės teorijos, jau yra žinomi komunikacinės etikos teorijos pritaikymo eksperimentai praktikoje: konsultacinėse ir verslo tarnybose. Straipsnis sudomins tuos, kurie gilinasi į sociologijos teoriją, kurios pagrindinė idėja yra ta, kad socialinė integracija visuomenėje tiesiogiai susijusi su konsenso kalboje formavimosi procesu. Čia nagrinėjamos Habermaso pagrindines sąvokos turėtų padaryti įtaką naujam komunikacijos esmės suvokimui, pritaikymui ir tolesnei teorinei ar empirinei plėtotei.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Juodytė, Aurelija. "Skandalo pjūvis: kaip, kodėl ir su kokiomis socialinėmis pasekmėmis." Žurnalistikos Tyrimai 3 (January 12, 2010): 30–52. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2010.3.59.

Full text

Abstract:

Šiuolaikinė žiniasklaida dėl informacinių technologijų sukeltos raiškų konvergencijos dažnai susiduria su produkcijos problema: naujienų gamybos tempas ir žurnalistų profesinių vertybių komercializavimas lemia daugiau skandalų apie politikos veikėjų ir įžymybių gyvenimą, kriminalinių istorijų eksploatavimą, bulvarines tendencijas publicistikoje ir net tiriamojoje žurnalistikoje. Ir nors atrodytų, kad visuomenė ir politikos veikėjai priprato prie dominuojančios rėksmingos politinės kultūros, tačiau kartais pasitaiko tokių skandalų, kurie ne tik turi rimtų socialinių pasekmių, sukelia socialinių santykių krizes, tačiau sukelia rimtų padarinių ir medijų sistemai, lemia jos raidos sukrėtimus. Prie tokių reiškinių galima priskirti ne tik Prezidento Rolando Pakso skandalą (2004 m.), bet ir vadinamąjį pedofilijos skandalą (2009–2010 m.). Straipsnyje, pasinaudojant naujienų gamybos (Molotch, Lester, 1974) ir naujienų vadybos (McNair, 1998; Schudson, 2003; Balčytienė, 2009) teorinėmis įžvalgomis, skandalo (Thompson, 2000) ir moralinės panikos (Critcher, 2005) konceptais bei krizių komunikacijos teorija (Wilcox, Cameron, Ault, Agee, 2007), aptariamas pedofilijos skandalo (2009–2010 m.) atspindėjimas ir atskleidžiamos žurnalistų profesinės nuostatos. Straipsnio tikslas – išnagrinėti skandalo kilimui įtakos turinčius naujienų gamybos ir jų vadybos veiksnius, išryškinti šaltinių ir žurnalistų pozicijas proceso metu bei parodyti žiniasklaidos dalyvavimo socialinį vaidmenį.Esminiai žodžiai: pedofilijos skandalas, moralinė panika, krizių komunikacija, reputacija, politikos komunikacija, įvykių skatinimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Smirnova, Tatjana. "DIALOGO SU GIMTĄJA KULTŪRA DINAMIKA LITERATŪRINĖJE KŪRYBOJE IR VERTIME TARPKULTŪRINĖS KOMUNIKACIJOS SĄLYGOMIS." Vertimo studijos 9, no. 9 (February 24, 2017): 123. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2016.9.10437.

Full text

Abstract:

Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti gimtosios kalbos vaidmenį vokiškai rašančių negimtakalbių literatų darbuose. Kadangi visuotinai priimta nuomonė, kad literatūros kūriniai turėtų būti rašomi tik gimtąja kalba (šiuo konkrečiu atveju – vokiečių), straipsnyje teigiama, kad kitokią socialinę ir kalbinę patirtį turintys autoriai gali praturtinti vokiečių kalba rašomą literatūrą ne tik stilistiškai ir turinio atžvilgiu, bet ir plačiai atsiveriančiais emociniais ir asociatyviniais tarpkultūrinės patirties horizontais. Tokias išvadas straipsnio autorė grindžia Kundyto Şurdumo ir Vladimiro Vertlibo kūrybos ir vertimų analize. Straipsnyje teigiama, kad šių autorių tarpkultūrinės dinamikos formos randasi iš minties ir kalbos dialogo su savo gimtąja kultūra, aptariamas kitakalbės kultūrinės aplinkos poveikis daugiakalbei literatūrinei kūrybai ir vertimui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Matkevičienė, Renata. "Rizikos komunikacija Lietuvos prezidentų inauguracinėse kalbose." Informacijos mokslai 55 (January 1, 2011): 71–81. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3161.

Full text

Abstract:

Politinės komunikacijos laukas – įdomus, platus ir intriguojantis. Toks jis yra ne tik visuomenės ir žiniasklaidos diskursuose, kur aptariamos politinio gyvenimo aktualijos, išryškinamos problemos, akcentuojami trūkumai ir sutirštinamos spalvos pristatant politinės situacijos, politikos veikėjų veikimo ar neveikimo pavyzdžius. Ne mažiau įvairius galimus požiūrio į politikos komunikaciją aspektus galima matyti ir moksliniame diskurse, kuriame aptariama ir analizuojama rinkimų komunikacija, tiriami įvaizdžių formavimo modeliai, visuomenės nuomonės ir darbotvarkės, kt.Politikos komunikacijos srityje prezidentų inauguracinės kalbos tiriamos retai, tačiau šie tyrimai, o ypač jų pateikiami duomenys sustiprina inauguracinės kalbos svarbą. Mokslininkų darbuose pabrėžiama, kad prezidento inauguracinė kalba – tai būsimojo šalies vadovo prisistatymas, kuriame pateikiamos prioritetinės prezidento veiklos kryptys, nurodomi veiklos tikslai ir vertybės. Įprasta manyti, kad prezidentų inauguracinėse kalbose turi būti pristatyti ne tik prezidento, bet ir valstybės, jos atstovaujamų piliečių siekiniai. Taip pat prezidentų inauguracinėse kalbose aptariamos grėsmės šalies gyvenimui, piliečiams ar regionui, įvardijami grėsmių šaltiniai ir galimi padariniai.Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos prezidentų inauguracinėse kalbose komunikuojamą riziką. Straipsnyje pristatoma prezidento inauguracinės retorikos specifika, aptariama kalbose pateikiamos problematikos apžvalga, nurodomi Lietuvos prezidentų inauguracinių kalbų pavyzdžiai, atskleidžiantys ir išryškinantys šalies vadovų pateikiamą riziką šaliai, jos gyventojams, akcentuojantys rizikos radimosi priežastis, šaltinius ir galimas pasekmes.Pagrindiniai žodžiai: rizika, politinė retorika, prezidentų inauguracinių kalbų retorika.Risk Communication in Inauguration Speeches of the Presidents of the Republic of LithuaniaRenata Matkevičienė SummaryField of political communication is a wide-ranging and intriguing: it is not only the question discussed in public and media discourses, in which news of political life are analysed and there are highlighted the problems of the political situation, and political action models; various possible approaches to participants and processes of political communication are discussed in scientific discourse, by analyzing election communication, exploring the formation of images and patterns and agendas of public opinion. Political communication in the field of presidential inaugural speeches is rarely investigated. Scholars stress that the President’s inaugural speech is a presentation of the future leader of the country, in which priorities of presidential activities, identified objectives and values are presented. Presidential inaugural speeches delivered by the president are presentation of the visions of the future of the state. Presidents also discuss the country life, identify the sources of risk and potential consequences of the threats.This article aims to analyze communicated risks in the presidential inaugural speeches. The article presents the analysis of definition of presidential inaugural rhetoric and its specificity, discuss samples of Lithuanian presidents’ inaugural speeches, demonstrating and showing the risks to the country, its people, highlighting the risks of emergence causes, sources and potential consequences.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Petrauskis, Kęstutis. "Ekonominiai, technologiniai ir socialiniai Lietuvos žiniasklaidos pokyčiai." Žurnalistikos Tyrimai 5 (January 1, 2012): 5–24. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2012.5.1808.

Full text

Abstract:

Naudojantis stebėjimo ir lyginimo metodais straipsnyje apžvelgiamas ekonominių, technologinių ir socialinių medijų rinkoje vykstančių procesų poveikis ir įtaka žiniasklaidai ir jos turiniui. Šio straipsnio tikslas – ne tik aptarti Lietuvos žiniasklaidoje vykstančius procesus, bet ir, remiantis JAV ir ES šalių spaudos pavyzdžiais, palyginti su analogiškais procesais kitose Vakarų šalyse. Ši tema aktuali tiek akademinei bendruomenei, tiek ir plačiajai visuomenei, kasdieniame gyvenime susiduriančiai su Lietuvos masinės komunikacijos priemonių kaita.Esminiai žodžiai: internetas, objektyvumas, nešališkumas, pokytis, reklamos rinka, spauda, televizija, žiniasklaida, žiniasklaidos skaidrumas, žiniasklaidos turinys.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Matkevičienė, Renata. "Politinio žiniasklaidos diskurso apibrėžtys: žiniasklaidos, kaip politinės komunikacijos dėmens, tyrimas Renata Matkevičienė." Informacijos mokslai 44 (January 1, 2008): 107–17. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3402.

Full text

Abstract:

Žiniasklaidos dalyvavimas šiandieniame politiniame gyvenime akivaizdus ir nekvestionuojamas. Pastaraisiais metais ji tapo bene aktyviausia politinės komunikacijos veikėja, taip pat aktyviai politikos srities dalyvių panaudojama terpe siekiant tikslų. Šio straipsnio tikslas – apibrėžti ir nusakyti politinio žiniasklaidos diskurso teorinio tyrimo dėmenis. Išsikėlus tikslą, siekiama nustatyti politinio žiniasklaidos diskurso apibrėžties ir tyrimo apibrėžtumą, ištirti žiniasklaidos, kaip politinio proceso veikėjos, vaidmenis ir tyrimo galimybes. Šiame straipsnyje teigiama, kad politiniame žiniasklaidos diskurse atsiskleidžia dvejopas žiniasklaidos, kaip politinės komunikacijos elemento, vaidmuo: pirmiausia politinio žiniasklaidos diskurso analizė nurodo žiniasklaidą kaip vietą (erdvę), kurioje vyksta sąveika tarp politikos veikėjų, visuomenės ir žiniasklaidos institucijų; antra, žiniasklaida gali būti tiriama kaip institucija, formuojanti politinį diskursą, arba priemonė, taikoma jam formuoti.Determination of political mass media discourse: investigation of mass media as an element for political communicationRenata Matkevičienė SummaryParticipation of the mass media in nowadays political life is very actually and not questioned process. In recent years mass media became one of the most active participants in political communication, and as well it became an instrument for other participants of political sphere to influence electorate, and other audiences. The aim of the article is to define and to determine elements of theoretical investigation of political mass media discourse. The idea of the article is to find out frames from determination and theoretical investigation of mass mediated political discourse, to research mass media as the active participant of political processes, to clear up its roles and possibilities for research.In this article there is made a supposition that in political mass mediated discourse there could be seen double role of the mass media as the element of political communication. From one side political mass mediated discourse analysis presents mass media as the sphere (place) where the interaction between poli tical actors, society and mass media institutions take place. On the other hand mass media could be used as an institution that sets political discourse or as an instrument that could be used to form it. Hedonistic and consumer society puts its impact on political mass mediated discourse. Contemporary mass mediated political discourse presents not discussions on political items and ideologies, but outputs of packaged politics (for example, political actors are presented not as participants of political sphere, but as show stars, with highlighted their human characteristics. As a conclusion there could be stated that investigation of political mass mediated discourse is possible in only one way – when there are investigated all discourses that influence political mass mediated discourse, such as: political discourse, mass media discourse, public discourse. Interrelations between those discourses could not be affected by one discourse and that could be seen especially during political election campaign.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Seyfi, Murat, and Deniz Güven. "Naujosios žiniasklaidos įtaka tarpkultūrinei komunikacijai: „Erasmus“ studentų pavyzdys." Informacijos mokslai 75, no. 75 (November 15, 2016): 24. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.75.10150.

Full text

Abstract:

Dėl globalizacijos ir komunikacijos technologijų pasaulis virto mažu kaimu. Šiame naujame pasaulyje skirtingos kultūros ir komunikacijos priemonės susipynė ir ėmė vis labiau viena kitą veikti; komunikacija ir kultūra virto dviem organinėmis viena kitą maitinančiomis struktūromis. Kultūra, kurioje individai socializuojasi, lemia ir jų bendravimo būdus. Tam, kad būtų galima nustatyti kultūrų skirtumus, būtina ištirti, kaip bendrauja jos bendruomenių atstovai. Skirtingi, įvairiose šalyse gyvenantys žmonės taip pat nevienodai priima informacijos srautą. Šiandien bet kurią gautą informaciją akimirksniu galima paskleisti per naująją žiniasklaidą. Tai padidina naujosios žiniasklaidos svarbą tarpkultūrinėje komunikacijoje. Šiame tyrime bus nagrinėjama, kokią įtaką turi socialinė žiniasklaida tarpkultūrinio adaptavimosi procesui, pasitelkiant „Erasmus“ studentų, atvykusių į Turkiją švietimo tikslais, pavyzdį. Šiuo aspektu atlikta išsami analizė naudojant kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Tautkevičienė, Gintarė, and Gerda Adomaitytė. "Kauno technologijos universiteto bibliotekos vartotojų pasitenkinimo bibliotekos paslaugomis tyrimas." Informacijos mokslai, no. 83 (December 20, 2018): 71–89. http://dx.doi.org/10.15388/im.2018.83.5.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Akademinės bibliotekos siekia plėsti informacijos išteklių prieinamumą, gerinti vartotojų aptarnavimą, tobulinti teikiamas paslaugas bei geriau organizuoti bibliotekos veiklą. Tobulinant veiklos organizavimą tikslinga ištirti bibliotekos teikiamas paslaugas ir bibliotekos vartotojų pasitenkinimą bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei atsižvelgiant į tyrimo rezultatus priimti veiklos organizavimo tobulinimo sprendimus. Straipsnio tikslas – įvertinti Kauno technologijos universiteto bibliotekos teikiamas paslaugas ir vartotojų pasitenkinimą bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei identifikuoti sprendimus bibliotekos veiklos organizavimui tobulinti. Straipsnyje taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodai bei anketinė apklausa. Empiriniam tyrimui pasirinkta netikimybinė patogi imtis, apklausti 264 respondentai. Vartotojų pasitenkinimo tyrime buvo siekiama įvertinti pagrindines bibliotekos paslaugas ir veiklą: tradicinius ir elektroninius išteklius, bibliotekoje taikomų delspinigių kainodarą, kompiuterių skaičių, jų techninę būklę bei kompiuterinių programų atitiktį poreikiams; spausdinimo / kopijavimo / skenavimo paslaugų kokybę; organizuojamus mokymus ir renginius; fizines erdves ir darbo sąlygas, personalo kompetenciją ir darbą; bibliotekos vykdomas integruotąsias rinkodaros komunikacijos priemones. Bibliotekos veiklos organizavimo sprendimai buvo grindžiami šiais elementais: paslaugos produktas, kaina, teikimo vieta, fizinis akivaizdumas, teikimo procesas, personalas, paslaugų kokybė ir efektyvumas, integruotosios rinkodaros komunikacijos. Tyrimo metu nustatyti rekomenduojami sprendimai: didinti grupių darbo kambarių skaičių; atnaujinti kompiuterių techninę būklę; supaprastinti spausdinimo / kopijavimo / skenavimo procesą; tobulinti ir plėsti bibliotekos paslaugų komunikavimo kanalus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Braziūnienė, Alma. "Levo Vladimirovo akcija susigrąžinti istorinius Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinius: amžininkų liudijimai." Bibliotheca Lituana 3 (December 22, 2014): 209–28. http://dx.doi.org/10.15388/bibllita.2014.3.15573.

Full text

Abstract:

Apie Levo Vladimirovo šeštajame XX a. dešimtmetyje inicijuotą ir vykdytą Vilniaus universiteto bibliotekos istorinių rinkinių susigrąžinimo akciją nemažai buvo rašyta to meto spaudoje (Jono Palionio, Jurgio Lebedžio, Irenos Petrauskienės straipsniai), apie tai mėgo pasakoti ir pats L. Vladimirovas, kultūrinėje spaudoje publikavęs ne vieną informacinio pobūdžio straipsnį šia tema, bet išsamaus mokslinio šios temos tyrimo neturime. Naujas nuosekliausiai L. Vladimirovo akciją nušviečiantis Inos Kažuro ir Evaldo Grigonio straipsnis „Levas Vladimirovas ir senojo Vilniaus universiteto bibliotekos byla“ buvo išspausdintas L. Vladimirovo šimtmečio jubiliejui skirtos parodos, vykusios 2012 metų lapkričio 15–2013 metų birželio 15 dienomis Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, kataloge (Kažuro, Grigonis, 2012). Minėtini taip pat du šios temos Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto magistro darbai: 2007 metų knygotyros magistro studijų programos absolventės Lauros Vancevičienės „Vilniaus universiteto istorinių knygų rinkinių grąžinimo akcija, 1956–1959“ (Vancevičienė, 2007) bei 2012 metų paveldo informacijos ir komunikacijos magistro studijų absolventės Renatos Jariomčenkaitės „Lituaninio dokumentinio paveldo judėjimas“, kuriame buvo nagrinėti kai kurie šios temos aspektai (Jeriomčenkaitė, 2012). Šios publikacijos tikslas – akcijos susigrąžinti Vilniaus universiteto istorinius rinkinius faktus papildyti ar pagilinti pačių tuometinių akcijos dalyvių prisiminimais. Kai kurios tų prisiminimų detalės gana iškalbios.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Sėdaitytė, Edita. "SOVIETINĖS CENZŪROS ISTORIOGRAFIJA: PAGRINDINĖS TYRIMŲ KRYPTYS IR CENZŪROS SAMPRATOS." Knygotyra 69 (October 31, 2017): 84–102. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v69i0.10944.

Full text

Abstract:

Sovietinė cenzūra nėra tik viešojo sektoriaus (spaudos ir masinio informavimo priemonių) kontrolė, tai kompleksinis reiškinys, apimantis daugybę sričių – nuo viešosios iki privačiosios erdvės, nuo institucinės, reglamentuotos kontrolės iki vidinės savicenzūros. Tad cenzūros tyrimai aktualūs įvairių mokslo sričių atstovams. Straipsnio tikslas – išnagrinėti sovietinės cenzūros sampratas ir tyrimų kryptis istoriografijoje. Rengiant straipsnį buvo analizuoti moksliniai darbai, kuriuose įvairiais aspektais paliečiami sovietinės cenzūros klausimai. Pastebėta, kad cenzūros klausimai nagrinėjami ir bendrame sovietinės okupacijos istorijos kontekste, ir tik sovietmečio kultūrinį gyvenimą, KGB veikimo priemones, menininkų kūrėjų santykį su sistema, spaudos ir leidybos istoriją bei atminties institucijų veiklą analizuojančiuose darbuose. Vien tik cenzūrai skirtuose tyrimuose daugiausia susitelkiama į cenzūrą vykdžiusių institucijų veiklos analizę. Cenzūros raiška atminties institucijose nagrinėjama analizuojant bibliotekų fondų valymo, knygų naikinimo (bibliocido), specialiųjų fondų kūrimo klausimus. Lietuvos istorikai sovietinės cenzūros reiškinį pateikia kaip režimo primestą, vienapusę totalitarinę kontrolę. Užsienio autoriai dažniau remiasi Pierre’o Bourdieu ir Michelio Foucault teorijomis, į cenzūrą žvelgia ir kaip į kontrolę, ir kaip į pozityvią kultūrą bei vientisą viešąją komunikaciją formuojančią galią. Cenzūros samprata ir apibrėžimas tyrimuose varijuoja nuo institucinio, valstybės vykdomo spaudos suvaržymo iki cenzūros kaip „ribų“ ar „informacinio barjero“ suvokimo. Cenzūra gali būti nagrinėjama ir kaip veikianti institucija, ir kaip tos institucijos veikimo priemonės, ir kaip masinės komunikacijos ypatybė.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Sėdaitytė, Edita. "SOVIETINĖS CENZŪROS ISTORIOGRAFIJA: PAGRINDINĖS TYRIMŲ KRYPTYS IR CENZŪROS SAMPRATOS." Knygotyra 69, no. 69 (October 30, 2017): 84. http://dx.doi.org/10.15388/knygotyra.2017.69.10944.

Full text

Abstract:

Sovietinė cenzūra nėra tik viešojo sektoriaus (spaudos ir masinio informavimo priemonių) kontrolė, tai kompleksinis reiškinys, apimantis daugybę sričių – nuo viešosios iki privačiosios erdvės, nuo institucinės, reglamentuotos kontrolės iki vidinės savicenzūros. Tad cenzūros tyrimai aktualūs įvairių mokslo sričių atstovams. Straipsnio tikslas – išnagrinėti sovietinės cenzūros sampratas ir tyrimų kryptis istoriografijoje. Rengiant straipsnį buvo analizuoti moksliniai darbai, kuriuose įvairiais aspektais paliečiami sovietinės cenzūros klausimai. Pastebėta, kad cenzūros klausimai nagrinėjami ir bendrame sovietinės okupacijos istorijos kontekste, ir tik sovietmečio kultūrinį gyvenimą, KGB veikimo priemones, menininkų kūrėjų santykį su sistema, spaudos ir leidybos istoriją bei atminties institucijų veiklą analizuojančiuose darbuose. Vien tik cenzūrai skirtuose tyrimuose daugiausia susitelkiama į cenzūrą vykdžiusių institucijų veiklos analizę. Cenzūros raiška atminties institucijose nagrinėjama analizuojant bibliotekų fondų valymo, knygų naikinimo (bibliocido), specialiųjų fondų kūrimo klausimus. Lietuvos istorikai sovietinės cenzūros reiškinį pateikia kaip režimo primestą, vienapusę totalitarinę kontrolę. Užsienio autoriai dažniau remiasi Pierre’o Bourdieu ir Michelio Foucault teorijomis, į cenzūrą žvelgia ir kaip į kontrolę, ir kaip į pozityvią kultūrą bei vientisą viešąją komunikaciją formuojančią galią. Cenzūros samprata ir apibrėžimas tyrimuose varijuoja nuo institucinio, valstybės vykdomo spaudos suvaržymo iki cenzūros kaip „ribų“ ar „informacinio barjero“ suvokimo. Cenzūra gali būti nagrinėjama ir kaip veikianti institucija, ir kaip tos institucijos veikimo priemonės, ir kaip masinės komunikacijos ypatybė.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Siudikienė, Daiva. "Galimybės naudoti korporatyvinį pasakojimą organizacijų komunikacijoje." Informacijos mokslai 75, no. 75 (November 15, 2016): 38. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.75.10151.

Full text

Abstract:

Šio straipsnio tikslas – atskleisti korporatyvinio pasakojimo panaudojimo galimybes organizacijų komunikacijoje. Straipsnyje analizuojamas korporatyvinio pasakojimo pritaikomumas šiuolaikinių organizacijų veikloje, leidžiantis padidinti tikslinių auditorijų susidomėjimą bei į jų įsitraukimą į komunikaciją. Teorinio tyrimo metodu buvo nustatyti korporatyvinio pasakojimo panaudojimo tikslai, pritaikomumo sritys, naudojami pasakojimo struktūros elementai bei schemos korporatyviniam pasakojimui sukurti. Empirinio tyrimo būdu buvo išnagrinėta, kokius korporatyvinio pasakojimo elementus naudoja didžiausios Lietuvos organizacijos, pristatydamos savo verslo istoriją socialinėse interneto erdvėse.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Auškalnienė, Lina. "Dalyvavimas internete: politiškai aktyvus jaunimas ir jo komunikacija socialinėse medijose." Informacijos mokslai 59 (January 1, 2012): 105–16. http://dx.doi.org/10.15388/im.2012.0.3110.

Full text

Abstract:

Informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra yra viena pagrindinių charakteristikų, apibūdinančių socialinius, kultūrinius, ekonominius XXI a. demokratijos procesus. Fundamentalūs kaitos procesai veikia ir politikos komunikacijos sritį – neišvengiama pokyčių, įsitraukia nauji veikėjai, naudojami nauji įrankiai, kinta komunikacijos įpročiai. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti literatūrą, kurioje nagrinėjami iššūkiai bei galimybės, siejamos su piliečių įsitraukimo bei politinio dalyvavimo praktikomis socialiniais tinklais ir ryšiais grindžiamoje virtualiojoje erdvėje. Straipsnyje taip pat pristatomas bandomasis tyrimas, analizuojantis politiškai aktyvių jaunų žmonių demokratinio įsitraukimo praktikas socialinėse medijose. Keliami klausimai aktualūs ir ateities tyrimams bei diskusijoms: ar socialinės medijos galėtų tapti patraukliu kanalu, prisidedančiu aktyvinant jaunų auditorijų politinio bei pilietinio dalyvavimo praktikas?Assessing participation online: Youth and Their Involvement in Social MediaLina Auškalnienė SummaryThe role of political participation and civic engagement as the backbones of modern deliberative democracy is challenged by new opportunities for involvement online. Fundamental societal transformations, facilitated by new technologies, are changing the way we interact, communicate, produce and exchange knowledge. By nature being a bottom-up experiment, social media are more and more involved into the everyday communication practice and become one of the major political communication channels.The purpose of this paper is to review the literature analysing the democratic citizens’ engagement and political participation in the era of the Internet, particularly focusing on the involvement of young people in the decision-making process. Moreover, a pilot case study is presented, reflecting the practices of politically active young individuals in the online communicative space. The data available are analysed to shed some light on the debate and to focus attention on several aspects of youth participation. Looking further, the questions are raised: is the Internet an attractive channel to enhance political interest and discussion among the youngsters? What impact may online communication practice via social media have on civic and political participation of young people offline?Key words: social media, political participation, democratic engagement, political communication, Internet, youth

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

BRAZIŪNIENĖ, ALMA. "„KNYGOTYRA“: TRADICIJŲ TĘSTINUMAS IR TAPATYBĖ." Knygotyra 60 (January 1, 2013): 84–106. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v60i0.1372.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: alma.braziuniene@kf.vu.lt„Knygotyra“ – vienintelis nuosekliai knygos mokslui skirtas mokslo žurnalas Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Per daugiau nei penkiasdešimtį gyvavimo metų (1961–1969 m. leistas pavadinimu „Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai“, nuo 1970 m. – „Knygotyra“) jis sulaukė tarptautinio pripažinimo. „Knygotyros“ analizei skirtos V. Stonienės (2000), E. Macevičiūtės (2006) publikacijos, O. Janonio sudaryta 1961–2005 m. „Knygotyros“ turinio rodyklė (2005), žurnalas nagrinėtas mokslo komunikacijos aspektu (M. Stonkienė, E. Janiūnienė, R. Matkevičienė, 2010). Šio straipsnio tikslas – atskleisti 1999–2012 metų „Knygotyros“ padėtį, analizuojant žurnalą organizaciniu, struktūriniu, teminiu, publikacijų žanrų, straipsnių autorių ir kitais aspektais. Keliamas klausimas, kaip (kiek) mokslo žurnalas atspindi knygotyros situaciją Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, ar (ir kaip) reaguoja į naujas humanitarikos tendencijas, t. y. kokia šio mokslo žurnalo tapatybė.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Kontutytė, Eglė. "Deutsche und litauische Klappentexte aus textlinguistischer Perspektive." Kalbotyra 62, no. 62 (January 1, 2010): 75. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2010.7645.

Full text

Abstract:

Vienas iš šiuolaikinės teksto lingvistikos uždavinių – tirti žanrų bruožus, taip pat ir jų kultūrinius skirtumus. Šios analizės tikslas – nustatyti anotacijos, spausdinamos ketvirtajame knygos viršelio puslapyje, bruožus ir šio žanro vokiškų ir lietuviškų variantų skirtumus. Išanalizuota vokiečių ir lietuvių kalba parašytų kalbotyros knygų anotacijų adresantas ir adresatas, komunikacijos situacija, funkcija, tematinė struktūra ir sakinių bei kitų sintaksinių vienetų struktūra.Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai vokiečių ir lietuvių kalba parašytos ketvirtojo puslapio anotacijos skiriasi savo tematine struktūra. Abiejų kalbų anotacijų temos yra knygos objektas, tikslas, adresatas, autorius, knygos bruožai bei analizuojamo objekto problematika. Pagal išsamiausiai plėtojamą temą buvo išskirti trys tipai: anotacijos orientuotos arba į knygos objektą, arba į autorių ir mišriosios anotacijos, kuriose rašoma ir apie knygą, ir apie autorių. Į autorių orientuotos anotacijos rašomos tik lietuvių kalba. Anotacijose vokiečių kalba ypač daug dėmesio skiriama knygos ypatumams, o lietuvių kalbos anotacijose dažnai nurodomi kiti veikalai – tai vokiškoms anotacijoms visiškai nebūdinga.Analizė parodė, kad lietuviškas anotacijas rašo ir knygos recenzentai, ir patys knygos autoriai, o vokiškas anotacijas – leidyklos. Ir vokiškų, ir lietuviškų tekstų apeliacinė funkcija retai reiškiama tiesiogiai – poveikis adresatui daromas pateikiant informaciją apie autorių, knygos objektą ar adresatus. Kalbinės raiškos požiūriu abiejų kalbų anotacijose dominuoja ilgi ir sudėtingi sakiniai. Pateikiamą informaciją detalizuoja ir paaiškina priedėliai, įspraudai, vienarūšiai elementai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Laužikas, Rimvydas. "Unikalumas ir entropija kultūros paveldo informacijoje ir komunikacijoje." Informacijos mokslai 52 (January 1, 2010): 38–54. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3196.

Full text

Abstract:

XX amžiuje prasidėjusi informacinės ir komunikacinės paradigmų plėtra ir besiformuojanti tinklaveikos visuomenė neišvengiamai turi įtakos įvairių veiklos sričių, taip pat paveldo sampratai, paveldosaugos, paveldotvarkos ir paveldo informacijos bei komunikacijos procesams. Šio straipsnio objektas – informacinės ir komunikacinės paradigmų raiška paveldo erdvėje. Straipsnio tikslas – suformuluoti paveldo informacijos ir komunikacijos sampratą, parodant sąsajas su komunikacijos ir informacijos mokslų teorijomis bei pademonstruojant informacinės paradigmos taikymo paveldo tyrimuose galimybes. Straipsnyje pateikiami teoriniai svarstymai iliustruojami konkretaus paveldo objekto – Dubingių piliavietės archeologinių tyrimų pavyzdžiais.Straipsnyje pristatomo tyrimo metu nustatyta, kad paveldo informacijos ir komunikacijos požiūriu pagrįstuose tyrimuose galima tarpdiscipliniškai pritaikyti svarbiausias informacijos ir komunikacijos mokslų teorijas ir metodus. Jų taikymas paveldo erdvėje gali būti kreipiamas dviem lygiavertėmis tyrimų kryptimis: tyrimuose akcentuojant išskirtinius paveldo objektus ir artefaktus bei tyrimuose orientuojantis į masinės medžiagos pažinimą. Abi tyrimų kryptys leidžia kiekybiškai įvertinti paveldo objektus, nustatant paveldo kompleksų ir jų dalių santykį, lyginant paveldo objektus ir kompleksus, siekiant identifikuoti kompleksą sukūrusių visuomenių ypatumus.Pagrindiniai žodžiai: Paveldas, paveldo informacija ir komunikacija, informacijos teorija, komunikacijos teorija, komunikacijos ir informacijos mokslai, Dubingiai, archeologija, entropija.Uniqueness and Entropy in the Information and Communication on Cultural HeritageRimvydas Laužikas SummaryThe technologies that have been developing in the 20th–21st century gradually permeate all fields of human life and activities. These technologies open new opportunities for communication, management, information processing as well as for the development of new, based on the information and communication paradigms research methods, models of practical activities, and interdisciplinary research. In this context, it is promising to use the basic theories of communication and information science (McLuhan’s, Shannon’s, Lotman’s, Prigogine’s) and the definition of the communication and information on cultural heritage.The purpose of the article is to formulate the concept of information and communication regarding cultural heritage, to show links between heritage and information and communication science theories and the examples of using the information paradigm for heritage studies. The theoretical considerations are illustrated by examples from a particular heritage site – the Dubingiai (Moletai reg., Lithuania) castle site archaeological excavations.The concept of information and communication on cultural heritage is based on the definition of cultural heritage. If “cultural heritage – the entire corpus of material signs – either artistic or symbolic – handed on by the past to each culture…” (HEREIN…., 2009), then a single heritage object should be regarded as a sign (a minimum, indivisible, atomic information transmission unit) and the heritage complex as a text (medium, message). The signs and texts point to mental ideas and are part of a system applied by members of specific (past) culture for intercommunication. If we accept this definition, then heritage research means the decoding, i.e. “reading”the primary (archaeological complexes from past cultures) texts and the encoding, i.e. creating a secondary (scientifically for scientists) and tertiary (for general public) text in contemporary culture. Research of cultural heritage is the foundation for the further communicative use of the cultural heritage in our times (as museum exhibits, cultural monuments, etc.).This position allows customizing the quantitative parameters of information theory to the heritage research and extending the “toolbox” of heritage quantitative analysis. In this approach, a heritage complex as a text is an evolved, open (for external influence) and dissipative system. Such systems have all features of evolving systems determined by Ilya Prigogine (Prigogine, 2006): they evolve; their evolution is based on an objective arrow of time which ensures irreversibility of processes; the variability of system components, going on for a long time, causes changes in the whole system; the evolution of a system is a process that can be forecasted only in part; sometimes an evolving system experiences disturbances that change it essentially (system mutations); both systems evolve at a different speed; two systems the evolution of which started in different points of space and time, more and more recede from each other; two systems are not inter-integrating.In this way, we find two approaches to “reading the past”: a research of exclusive (unique) artifacts and research of mass artifacts. Both approaches say that unique (or mass) artifacts are markers of social structure, of trading connections, of urbanization, of cultural influences, etc. However, to use this method, we need statistically significant samples, the methodology of triangulation by several benchmark examples, and a relative scale of references. From the first point of view, perspective methods of “reading” the cultural heritage information are the content analysis and summaries of a complex information. In archaeology, it is the coefficient of graves with findings, the average number of unique finds in a grave, the average number of semantically valuable finds, the complex (text) density index, the complex readability index and mapping the network of finds on the basis of binary oppositions theory. From the second point of view, promising methods are information entropy modeling and calculation. The main problem of calculating entropy for heritage complexes is that the original text (the primary state of complex) is only hypothetical; it cannotbe reconstructed and it is problematical to record the entropy change. In this context, a productive way is the visualization and relative calculation of the general object-level entropy in the three-dimensional space-time model (X and Y as the geographical coordinates of archaeological object and Z as the chronological parameter). Also, the entropy model can be calibrated by the heterogeneity of a cultural space (differences in the cultural dependence of creators (authors) and “readers” (researchers) of the archaeological complex as a text). When the creator and the “reader” belong to the same culture (the same macrosystem, the same cluster), entropy variation during the same period of time is less than when the creator and the “reader” come from related or different cultures. Another promising direction of research is calculation of entropy for specific complexes of heritage. By this method, we can calculate the entropy of an individual object (e.g. finding), of the whole heritage complex or a subcomplex (e.g. grave) and a complex (e.g. necropolis) relationship. The entropy is calculated using the entropy formula (Голдман, 1957). The resulting entropy is directly (inversely) proportional to the possibilities of the investigator’s ability to understand (“read”) the complex as a text.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Jakutis, Virginijus, Kęstutis Versockas, Asta Rutkauskienė, and Giedrė Nogienė. "Visiška atrioventrikulinė blokada po įgimtų širdies ydų operacijų." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2216.

Full text

Abstract:

Virginijus Jakutis1, Kęstutis Versockas1, Asta Rutkauskienė1, Giedrė Nogienė21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centrasEl paštas: Virginijus.Jakutis@santa.lt Įvadas / tikslas Bradiaritmija – viena iš komplikacijų tiek Intensyviosios terapijos skyriuje ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, tiek vėliau – praėjus keletui dienų, savaičių ar mėnesių po įgimtų širdies ydų operacijų vaikams. Retai bradiaritmijai gydyti tenka taikyti nuolatinę elektrinę širdies stimuliaciją. Tikslas – apžvelgti, kaip dažnai, po kokių operacijų ir kada tenka taikyti nuolatinę elektrinę širdies stimuliaciją, ir gautus duomenis palyginti su kitų klinikų duomenimis. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai ištirti 2582 ligoniai, sergantys įgimta širdies yda, kuriems 1994–2006 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo atliktos įgimtos širdies ydos korekcijos operacijos. Rezultatai 33 (1,3%) ligoniams, kurių amžiaus vidurkis ketveri metai (nuo 5 parų iki 15,5 metų, mediana 2,6 metų), implantuotas nuolatinis elektrinis širdies stimuliatorius. Iš 250 ligonių, kuriems atlikta skilvelių pertvaros defekto plastikos operacija, 15 atvejų (6,0%) reikėjo nuolatinės elektrinės širdies stimuliacijos. Po atliktų atrioventrikulinės komunikacijos korekcijos 87 operacijų nuolatinės elektrinės širdies stimuliacijos reikėjo trims ligoniams (3,4%); po Senningo operacijos šešiems iš 14 ligonių (42,5%); po Rastelli operacijos dviem iš 12 ligonių (16,7%); po Fallot tetrados radikalios korekcijos operacijos – dviem ligoniams. Išvados Nuolatinė elektrinė širdies stimuliacija dažniausiai buvo reikalinga po skilvelių pertvaros defekto ir stambiųjų kraujagyslių transpozicijos intraprieširdinės korekcijos operacijų.Gauti duomenys sutampa su kitų klinikų duomenimis. Pagrindiniai žodžiai: atrioventrikulinė blokada, įgimta širdies yda, širdies elektrinė stimuliacija

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Matkevičienė, Renata. "Korporatyvinės socialinės atsakomybės raiška verslo organizacijų veikloje: nesocialiai atsakingą veiklą vykdančių organizacijų socialinės atsakomybės veikla." Informacijos mokslai 52 (January 1, 2010): 55–67. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3195.

Full text

Abstract:

Verslo organizacijos, kurios pastaruoju metu priverstos itin aktyviai konkuruoti, vis dažniau pristatydamos savo veiklą pabrėžia socialinę veiklą, veiksmus, kurie pristato organizaciją kaip aktyvią bendruomenės narę, besirūpinančią tiek darbuotojais, tiek aplinka. Socialinės atsakomybės veikla, kuria organizacijos prisistato suinteresuotiesiems, gali būti įvardijama kaip viena iš korporatyvinės komunikacijos priemonių. Tačiau kyla klausimas, ar socialinės atsakomybės veikla kaip ryšių su suinteresuotaisiais priemonė gali būti taikoma visų organizacijų, net ir tų, kurios vykdo nesocialiai atsakingą veiklą, yra alkoholio ir tabako gamintojos. Šios straipsnio tikslas – apžvelgti korporatyvinės socialinės atsakomybės veiklos taikymo korporatyvinėje komunikacijoje galimybes ir šios veiklos raišką nesocialiai atsakingą veiklą vykdančiose organizacijose. Straipsnyje pristatoma korporatyvinės socialinės atsakomybės apibrėžtis, nurodant esminius korporatyvinės socialinės atsakomybės interpretavimo ir raiškos aspektus, išryškinant socialiai atsakingos veiklos organizacijų korporatyvinės socialinės atsakomybės veiklą. Pateikiami 2008 metų Lietuvos alkoholio gamintojų socialinės atsakomybės veiklos raiškos tyrimo rezultatai.Pagrindiniai žodžiai: organizacijos komunikacija, socialinė atsakomybė, korporatyvinė socialinė atsakomybė, nesocialiai atsakingą veiklą vykdančios organizacijos.Manifestation of Corporate Social Responsibility in Activities of Business Organizations: Corporate Social Responsibility of not Socially Responsible Business Organizations in Lithuanian Alcohol MarketRenata Matkevičienė SummaryBusiness organizations that work in alcohol and smoke producers’ market, to avoid notoriety and low reputation in national / regional / international community, use tools of corporate social responsibility. The question discussed in the paper is based on assumptions that business organizations that produce goods such as alcohol or tobacco use tools of social responsibility to create and manage their reputation. Qualitative analysis of the content of news presented on business organizations’ web pages show that these organizations are more careful about manifestation of their international activities that could be named as socially responsible and are presented in English, than about the activities that are presented for local community in the Lithuanian language. The investigation presented in the article shows the tendency of manifestation of corporate social responsibility activities as a means of marketing but not as social projects oriented towards community (national / regional / international). The research carried out in 2008 and presented in the article shows that the business organizations that work in the not socially responsible market use corporate social responsibility only as much as it is useful for advertising and promotion activities.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Barragan Ferrer, Diana, Žaneta Mickienė, Ilona Kupčikienė, Sigita Zlatkuvienė, Gerda Matelienė, Augustina Rudžionienė, and Agnė Šidagienė. "KVAPŲ TAIKYMO GALIMYBĖS KURIANT ORGANIZACIJOS ĮVAIZDĮ." Visuomenės sveikata 28, no. 6 (January 4, 2019): 112–17. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.081.

Full text

Abstract:

Šiandieninės konkurencijos akivaizdoje organizacijos įvaizdis tapo ypač svarbia konkurencinio pranašumo įgijimo ir efektyvios veiklos vystymo priemone. Nors esama labai daug komunikacijos kanalų ir būdų, tačiau klientą pasiekti tenka vis sudėtingiau. Daugelis organizacijų stiprindamos savo įvaizdį vis dažniau pasitelkia sensorinę rinkodarą – komunikavimą per klientų pojūčius, dar kitaip vadinamą pojūčių marketingu. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog pozityvias emocijas galima sužadinti tinkamai paveikiant visus penkis žmogaus pojūčius. Pojūčių marketingas padeda užmegzti emocinius ryšius su klientais, sukuria ilgalaikį lojalumą organizacijai. Tyrimo tikslas – atskleisti kvapų taikymo galimybes kuriant organizacijos įvaizdį. Kiekybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad, daugumos respondentų manymu, reprezentacinis kvapas yra „svarbus“ kuriant organizacijos įvaizdį. Organizacijos įvaizdžio kūrimui respondentai rinktųsi gaivius su citrusinių vaisių natomis, švelnius, subtilius arba neženkliai juntamus kvapus. Tyrimo rezultatai parodė, kad Kauno kolegijos veiklos bruožai: atsakomybė ir profesionalumas respondentams asocijuojasi su medienos kvapu, atvirumas ir pagarba su gėlių aromatu, o su bendruomeniškumu respondentams asocijuojasi žalumos ir citrusų kvapai. Respondentų manymu, tinkami įvairūs organizaciją reprezentuojantys kvapų panaudojimo būdai: aromatinės žvakės, aromatizatoriai ir aromatinės lazdelės.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Barevičiūtė, Jovilė. "Vartojimo ir kūrybos visuomenių diskursai: medijų ir komunikaciniai aspektai." Coactivity: Philosophy, Communication 23, no. 1 (July 15, 2015): 1–2. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2015.226.

Full text

Abstract:

Vartojimo (kitaip – vartotojų) ir kūrybos visuomenės – tai du šiuolaikinių visuomenių tipai, apie kuriuos pastaraisiais dešimtmečiais mokslinėje literatūroje rašoma itin plačiai. Apie vartotojų visuomenę diskutuoti pradėta jau seniai, apytikriai nuo praėjusio amžiaus 3-iojo dešimtmečio, o vienas griežčiausių jos kritikų buvo prancūzų filosofas ir sociologas Jeanas Baudrillard’as, po 1968 m. gegužės įvykių Paryžiuje netrukus paskelbęs knygą „Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros“. Būtent šioje knygoje skleidžiamos įžvalgos, kurioms apibūdinti tinka Thornsteino Vebleno „parodomojo vartojimo“ sąvoka, kai pertekliniu vartojimu siekiama socialinio prestižo ir galios – tai pagrindinis tikro vartotojo tikslas. Vis dėlto šiandien greta vartojimo (vartotojų) visuomenės koncepto kai kurie autoriai (pavyzdžiui, vienas garsiausių jų – amerikietis Richardas Florida) ne mažiau įtikinamai prabyla apie iš pirmo žvilgsnio radikaliai priešingos kūrybos (kitaip – kūrėjų ir kūrybininkų) visuomenės iškilimą. Taip tarsi paneigiama mintis, esą šiuolaikinės visuomenės vien tik vartoja dėl paties vartojimo, ir imama įrodinėti, kad jos geba kurti ir kuria kai ką visiškai naujo ir netikėto, kas pirmiausia paveikia mūsų potyrius. Tačiau ar vartotojų ir kūrėjų / kūrybininkų visuomenes yra išties pagrįsta ir logiška supriešinti vieną su kita? Veikiau esama daugiau jas vienijančių, o ne tarpusavyje skiriančių bruožų ir veiksnių. Vienas svarbiausių šių tipų visuomenes jungiančių veiksnių – tai medijuotos komunikacijos sklaida ir tų visuomenių funkcionavimas neatsiejamai nuo naujųjų medijų kuriamų sąlygų ir teikiamų galimybių. Tiek vartotojų, tiek kūrėjų / kūrybininkų visuomenėse gyvenantys individai siekia išsiskirti iš pilkos masės, turėti vienokių ar kitokių individualių išskirtinumų, susikurti jiems patrauklią tapatybę ar geidžiamą statusą visuomenėje. O čia ypač svarbus vaidmuo atitenka naujajai žiniasklaidai ir medijuotajai komunikacijai. Šiame žurnalo numeryje iš savo pasirinktų ir jiems įdomių perspektyvų straipsnių autoriai gvildena su medijų ir komunikacijos aspektais vienaip ar kitaip susijusias šiuolaikinių visuomenių – vartojančios ir kuriančios – problemas. Pirmoje dalyje gretinami ir lyginami du minėti – vartojimo ir kūrybos – visuomenių konceptai. To savo tekstuose imasi Agnieška Juzefovič ir Eglė Jaškūnienė, dėmesį sutelkdamos į tam tikrus kūrybos visuomenės aspektus. Ieva Mantė Valivonytė savo straipsnyje analizuoja vartojimo visuomenės problematiką, gilindamasi į mados ir asmens individualumo raiškos ypatumus. Antroje dalyje šiuolaikinių visuomenių problematika toliau tyrinėjama imantis naujųjų medijų ir apskritai technikos raidos refleksijų. To savo straipsniuose imasi Saulius Kanišauskas ir Algis Mickūnas – pirmasis autorius labiau apibendrintu žvilgsniu, o antrasis – konkretesnio teorinio tyrimo perspektyvoje. Trečia dalis organiškai pratęsia antrąją: joje plėtojami detalesni naujųjų medijų tyrinėjimai, jas interpretuojant kaip tam tikro socialinio poveikio ir galios priemones. Agnė Rimienė ir Vilmantė Liubinienė savo straipsnyje analizuoja televizijos įtaką religinei komunikacijai XXI a. visuomenėje, o Ieva Aurylaitė gilinasi į komunikacinio galios diskurso apimtį ir ribas. Paskutinėje, ketvirtoje, dalyje plėtojamos filosofinės įžvalgos šio numerio tema. Jų savo straipsniuose imasi du autoriai – Edvardas Rimkus, labiau susitelkdamas į pažinimo aspektą, ir Seungbae Parkas, daugiau dėmesio skirdamas patyrimo problemai. Tikimasi, kad šis žurnalo numeris veiksmingai prisidės prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto ir kitų Lietuvos bei užsienio universitetų mokslininkų produktyvesnio dialogo skatinimo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Matkevičienė, Renata. "Lietuvos internetinės žiniasklaidos konstruojamo politinio diskurso kaita." Informacijos mokslai 59 (January 1, 2012): 73–83. http://dx.doi.org/10.15388/im.2012.0.3113.

Full text

Abstract:

Jau gerą pusę šimtmečio mokslininkų tyrimais yra įrodyta, jog žiniasklaida yra aktyvi politinio diskurso dalyvė ir konstruotoja. Praėjusio šimtmečio pabaigoje įsivyravus internetinei žiniasklaidai matomi ir žiniasklaidos turinio formavimo bei informacijos pateikimo pasikeitimai. Įsivyravus informacinėms technologijoms, keičiasi ne tik žiniasklaida, jos veikla, kuriamas ir skleidžiamas turinys, bet ir komunikacija, į kurią yra įtraukti ir kiti viešosios erdvės veikėjai – visuomenė ir politikai. Pastarųjų sąveika politikos komunikacijos sistemoje geriausiai atsispindi būtent per žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, jos pranešimų poveikį ir pan., nes daugiausia tik dėl žiniasklaidoje pateikiamų pranešimų yra įmanomas visuomenės informuotumas apie politiką, taip pat tik žiniasklaida įtraukia visuomenę į politinių sprendimų priėmimą ar diskusiją apie politines problemas, priimamus sprendimus. Šiame straipsnyje nėra kvestionuojamas žiniasklaidos, taip pat ir internetinės žiniasklaidos, vaidmuo, jos svarba ar poveikiai, straipsnyje yra teigiama, kad žiniasklaida, o ypač internetinė, yra aktyvi politinės komunikacijos dalyvė, įtraukianti į aktyvią komunikaciją ir politikus per jų pasisakymams suteikiamą erdvę. Dėl šių veiksmų, internetinėje žiniasklaidoje pastebimas ne tik žiniasklaidos formuojamas politinis turinys, bet ir pačių politikų konstruojamas politinis diskursas, kurį žiniasklaida tik moderuoja. Šio straipsnio tikslas – ištirti ir nustatyti internetinėje žiniasklaidoje pateikiamo politinio diskurso kaitą. Aptariamas žiniasklaidos vaidmuo ir jo kaita politikos diskurso konstruotojamame politikos komunikacijos kontekste, taip pat siekiama nustatyti internetinės žiniasklaidos politinio diskurso, konstruojamo pačių politikos veikėjų, kaitą.Changes in the Political Discourse Constructed by the Lithuanian Internet MediaRenata Matkevičienė Summary In the end of the last century when the social media became an important part of the media system, there oceurzed changes in constructing the content the of media and spread of information, as well as news creation, selection and delivery.Changes that occurred in the media because of new information technologies could be seen not only in the mass media, journalism, but also in communication in general, because those changes involved all participants of the public sphere: the media, politicians and citizens. In the system of political communication, the interaction of these participants could be seen via the news that are delivered, and their effects: society receives information about politics and participates in discussions about it. In the article, the role and effects of the Internet are not questioned, because the Internet media are an active participant of political communication; they involve politicians into communication processes, providing space for their voices (publications).The aim of this article is to analyse the change of political discourse in the Internet media content.In the article, the role of the media and its change are discussed in the context of social constructivist theoretical approach; also the political discourse constructed by and in the internet media is analyzed in search of changes in the construction of political discourse, introduced by politicians into the Internet media.The main conclusions made in the article are as follows: 1) the use of the internet by politicians as an arena for discussions is increasing, 2) the main topics discussed by politicians in the internet are politics, economy, energy and social policy, 3) the ways in which politicians are discussing political issues differ depending on the number of years that a politician participates in the political arena, the topic or issue under discussion, 4) economic and political issues are discussed in more sophisticated ways in comparison with discussions of social policy issues which are presented in a very simple, clear way with the arguments that stress the aspects important for society or for some specific groups of citizens, 5) in presenting ideas and in discussions, the politicians prefer to present their own the position instead of presenting position of a political party. These main research findings lead to some conclusions about changes in the political discourse, but they also show quite a strong and manipulative role of the Internet media in selecting politicians and their publications, so it shows that there is still a strong role of the Internet media in constructing the political reality and presenting this “window” to political reality, which is strongly influenced by the position of the media.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Stasiulis, Nerijus. "COMMUNICATIVE CREATIVITY: FROM CUSTOMARY METAPHYSICS TO ORIGINAL ONTOLOGY." Creativity Studies 11, no. 2 (December 6, 2018): 326–77. http://dx.doi.org/10.3846/cs.2018.3671.

Full text

Abstract:

This paper deals with the metaphysical basis of creative communication in the society and the creative city and seeks to uncover the metaphysical grounds of the practical issues we currently face in our everyday academic life and economy. The focus is on the metaphysics of genius and also on former Christian metaphysics of creation from nothing and the importance of individual will as the predecessors of genius. Both Western rationalism as manifested in definite boundaries of sciences and the irrationalism as manifested in metaphysics of genius still shape the framework of our current thought and polemics relating to copyright and patent law, the communication (collaboration) of sciences and arts. After rooting the practical problematic in its metaphysical context, this paper provides a Heideggerian reworking of Western metaphysics to shape an original ontology which is to shape practice in time to come. The notion of ecstatic time itself proves to be of key importance to original creativity. Santrauka Straipsnyje tiriamas kūrybinės komunikacijos visuomenėje ir kūrybinio miesto metafizinis pamatas, taip pat siekiama atrasti praktinių problemų, su kuriomis šiandien susiduriame kasdienybėje ir ekonomikoje, metafizinius pagrindus. Susitelkiama į genijaus metafiziką ir ankstesnę krikščioniškąją kūrimo iš nieko metafiziką, taip pat ir į individualios valios svarbą kaip genialumo sampratos pirmtakus. Vakarų racionalizmas, kurio viena iš apraiškų yra apibrėžtos mokslų ribos ir iracionalizmas,o jo apraiška yra genijaus metafizika, vis dar nustato mūsų šiandienės minties bei polemikos rėmus autorių ir patentų teisių, mokslų ir menų komunikacijos (t. y. bendradarbiavimo) klausimais. Ištyrus praktinės problematikos metafizinį kontekstą, pateikiama haidegeriškoji Vakarų metafizikos pertvarka, siekiant suformuoti originalią ontologiją, kurios tikslas – formuoti praktiką ateityje. Parodoma, kad pati ekstatinio laiko samprata yra itin reikšminga originaliam kūrybiškumui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Vilkaitė-Vaitonė, Neringa. "Komunikacija su tiksline auditorija per socialinius tinklus: apgyvendinimo įstaigų atvejis." Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 37, no. 4 (December 22, 2015): 586–97. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2015.50.

Full text

Abstract:

Socialiniai tinklai, kurių skvarba pastaraisiais metais intensyviai auga, tapo svarbiu apgyvendinimo įstaigų marketingo komunikacijos įrankiu, suteikiančiu galimybę operatyviai, tikslingai (pasitelkiant tiesioginę rinkodarą) pasiekti esamus bei potencialius paslaugų vartotojus. Iki šiol nežinomi socialinių tinklų kaip komunikacijos terpės panaudojimo mastai Lietuvos apgyvendinimo paslaugų sektoriuje suponavo šio darbo tikslą – išanalizavus teorines komunikacijos su tiksline auditorija per socialinius tinklus prielaidas, parengti komunikacijos vertinimo šioje terpėje kriterijų rinkinį ir patikrinti jo tinkamumą Lietuvos apgyvendinimo įstaigų atveju. Atlikus 94 visoje Lietuvoje veikiančių apgyvendinimo įstaigų komunikacijos su tiksline auditorija socialiniuose tinkluose turinio analizę, nustatytas poreikis dažnumo bei vizualiniais aspektais koreguoti šalies motelių, pramogų ir konferencijų centrų bei poilsio namų komunikaciją su tiksline auditorija per socialinius tinklus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Konieczna, Jelena. "Akademinės bibliotekos korporatyvinės reputacijos kūrimas: korporatyvinio tapatumo ir įvaizdžio svarba." Informacijos mokslai 55 (January 1, 2011): 32–51. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3159.

Full text

Abstract:

Šiandien, kai viskas taip greitai keičiasi ir vystosi, kai naujos informacinės technologijos skatina visuomenę mokytis, tobulėti ir augti, kai žinios yra svarbiausia žmonių ir organizacijų stiprybė, kai vartojama, o ne saugoma informacija yra laikoma galingu valdžios įrankiu, akademinės bibliotekos užima vis stipresnę poziciją rinkoje. Atėjo laikas pergalvoti savo veiklą, atsisakyti senų įsitikinimų ir atrasti naujų būdų efektyviai veikti, kad būtų patenkinti vartotojai ir visi tie, kurie pasitiki biblioteka. Akademinės bibliotekos gali patenkinti specifinius suinteresuotųjų lūkesčius ir parodyti savo vertę valdydamos bibliotekos strateginės komunikacijos procesą, kurio sėkmė priklauso nuo teigiamos korporatyvinės reputacijos. Straipsnio tikslas – remiantis atliktu empiriniu tyrimu aptarti akademinės bibliotekos korporatyvinio tapatumo ir įvaizdžio vaidmenį formuojant korporatyvinę reputaciją. Tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius: 1) aptarti suinteresuotųjų poreikių ir lūkesčių patenkinimo būtinybę siekiant būti sėkmingai veikiančia organizacija; 2) remiantis atliktu tyrimu parodyti aukštųjų mokyklų statutų bei aukštųjų mokyklų ir jų bibliotekų strateginių planų, kaip efektyviausių komunikacijos su suinteresuotaisiais priemonių, naudojimo galimybes siekiant formuoti teigiamą korporatyvinę reputaciją.Pagrindiniai žodžiai: korporatyvinis tapatumas, korporatyvinis įvaizdis, korporatyvinė reputacija, komunikacija, suinteresuotieji, statutas, strateginis planas.Corporate Reputation Formation of Academic Library: The Importance of Corporate Identity and Corporate ImageJelena Konieczna SummaryToday, when everything is changing so fast, when new technologies induce people to learn and grow, when knowledge is perceptible as the most important strength of organizations and people, when usable, but not protected, information is considered to be a powerful tool, academic libraries take up a stronger position in the market. The time has come to reconsider the activities of academic libraries, to withdraw old beliefs and to find new ways of being efficient. Such kind of changes will enable to have satisfied stakeholders, who will trust libraries. Consequently, academic libraries have to show their value while managing the corporate communication process in which success depends on the positive corporate reputation. The purpose of the article is to discuss the role of the corporate identity and corporate image of an academic library in forming a positive corporate reputation with reference to the performed empirical research. There are two main objectives of the article: firstly, to explore the necessity to satisfy the needs and expectations of stakeholders with a view to be an effective organization; secondly, to perform a research which shows the importance of university statutes, of the strategic plans of academic libraries and universities as the most effective tools of communicating with stakeholders – to transfer to them the corporate identity and corporate image of the academic library.The author pays attention to the fact that each organization should have such documents as strategic plans, and these documents should be freely accessible to the stakeholders. The corporate identity, which is presented in the statute of a university, shows something unique that distinguishes one library from another, an academic library from other organizations – its values, philosophy, behaviour, communication, etc. The corporate image, which is formed in strategic plans, is described as the impression made by stakeholders about the library. It is highly important for an academic library and its stakeholders to understand both the corporate identity and corporate image of the library. That’s why strategic documents play a significant role in an effective corporate communication process.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Kudriavcevaitė, Karolina, and Jurgita Lenkauskaitė. "Pedagogo kompetencijos ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinį intelektą." Jaunųjų mokslininkų darbai 49, no. 2 (December 18, 2019): 20–28. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v49i2.236.

Full text

Abstract:

Emocijų raiška yra viena svarbiausių žmonių gyvenime. Būtina mokėti jas valdyti, bet tai nėra įgimtas gebėjimas, todėl svarbus tampa šios srities ugdymas(is) (Kurienė, 2016). Pripažįstama, jog tinkamiausias emocinio intelekto ugdymui(si) yra ikimokyklinis amžius (Vaišvidienė, Gedvilienė, 2017). Norint sėkmingai vykdyti vaikų emocinio intelekto ugdymą(si), itin svarbios tampa pedagogo kompetencijos. Lietuvoje trūksta tyrimų, atskleidžiančių, kokios ikimokyklinio ugdymo pedagogo žinios, gebėjimai, vertybinės nuostatos, asmeninės savybės, sudarančios kompetencijas, yra svarbios, siekiant užtikrinti sėkmingą vaikų emocinio intelekto ugdymą(si). Dėl to šiame tyrime keliamas tikslas nustatyti, kokios ikimokyklinio ugdymo pedagogo kompetencijos yra svarbios vaikų emocinio intelekto ugdymui(si). Tyrimo tikslui pasiekti atliktas pusiau struktūruotas interviu su 11 ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Tyrimo duomenims analizuoti pasitelkta kokybinė turinio analizė. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbiausiomis kompetencijomis ugdant vaikų emocinį intelektą ikimokyklinio ugdymo pedagogai pripažįsta esant ugdytinių skirtybių ir galimybių pažinimo, pagalbos teikimo ir ugdytinių motyvavimo kompetenciją, profesinės komunikacijos kompetenciją, ugdymo(si) aplinkų, ugdymosi turinio ir situacijų įvairovės kūrimo kompetenciją. Taip pat pedagogai didelę reikšmę teikia dalykinėms žinioms, padedančioms suprasti, kas yra emocinis intelektas. Pastebima, kad mažiausiai dėmesio pedagogai linkę kreipti į savo veiklos ir ugdytinių pažangos vertinimą. Taigi vaikų emocinio intelekto ugdymo veiksmingumas pedagogų nėra sistemingai tiriamas ir tikslingai tobulinamas. Atskleista, jog pedagogai pripažįsta stokojantys kai kurių tyrimu nustatytų svarbiausių kompetencijų ugdant vaikų emocinį intelektą. Ypač akcentuotas poreikis tobulinti ugdytinių skirtybių ir galimybių pažinimo, pagalbos teikimo ir ugdytinių motyvavimo kompetenciją. Taip pat pedagogai įvardijo būtinybę plėsti dalykines žinias, kaip ugdyti vaikų emocinį intelektą, mažiau dėmesio skirdami gebėjimams ir vertybinėms nuostatoms. Pripažindami, kad svarbių kompetencijų ugdant vaikų emocinį intelektą jiems trūksta, pedagogai vis dėlto silpnai išreiškia poreikį tobulėti asmeniškai ir plėtoti savo mokėjimą mokytis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Komunikacijos tikslas'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles