Academic literature on the topic 'Korupcija'

Straipsnyje analizuojama korupcijos apibrėžimo problematika ir teorinės korupcijos reiškinio analizės galimybes. Nagrinėjami įstatymo, viešojo intereso ir visuomenės nuomonės vaidmenys apibrėžiant korupciją. Skiriamos esminės problemos, atsirandančios siekiant apibrėžti korupcijos reiškinį: skirtumai tarp teisinės korupcijos sampratos, praktinio jos poveikio ir visuomenės suvokimo, o taip pat problemos, atsirandančios vykdant lyginamąsias skirtingų šalių korupcijos reiškinio studijas. Kaip iliustracija, susijusi su paminėta problematika, nagrinėjama politinė korupcija. Straipsnyje pateikiami du teoriniai modeliai: A. Heidenheimerio požiūris (makro lygmens teorija) ir atstovaujamojo – atstovo modelis (mikro lygmens teorija). Pateikiami šių teorinių požiūrių privalumai ir trūkumai. Straipsnyje siekiama apibrėžti korupcijos reiškinį ne tik teisės ir kriminalinės justicijos atžvilgiu, bet ir platesniame politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame kontekstuose.

Korupcija se u fokusu ovog rada nalazi zbog svojih efekata na funkcionisanje zajednice i kvalitet života njenih članova. Ona predstavlja globalni bezbednosni problem, jer se ispoljava u svim državama savremenog sveta bez obzira na njihov nivo razvoja i demokratske tradicije. Postoje određene varijacije u odnosu na efekte korupcije što zavisi od snage države i njenih institucija da se obračunaju sa ovom negativnom pojavom. Razvijene zemlje nisu imune na korupciju, ali u njima postoje funkcionalni mehanizmi koji je drže pod kontrolom. Korupcija se najviše ispoljava u sistemima koji su u funkciji zadovoljavanja javnih interesa. Koncept ljudske bezbednosti predstavlja dobar analitički okvir koji može da doprinese utvrđivanju nivoa korupcije, njenim efektima i uzrocima. U radu smo izabrali tri dimenzije ljudske bezbednosi koje najbolje otslikavaju uzroke i posledice koruptivne prakse. Na osnovu rezultata istaživanja može se reći da postoje određeni uzročno-posledični odnosi između karaktera političkog sistema i ekonomskih prilika koji pogoduju razvoju korupcije. Najznačajnija posledica korupcije je smanjenje javnih fondova što se najdrastičnije manifestuje u funkcionisanju zdravstvenog sistema.

Korupcijo so kot velik gospodarski in socialni problem začeli prepoznavati šele proti koncu prejšnjega stoletja in od leta 1995 tudi sistematično raziskovati. Veliko so raziskovali korupcijo v javnem sektorju, predvsem v zdravstvu in javni upravi. Javnih podjetij, ki pa so prav tako pomemben del javnega sektorja, pa v teh raziskavah v glavnem ni niti zaznati. V teh podjetjih, ki so vitalnega pomena za lokalno skupnost, se obrača veliko denarja, ki izvira delno iz proračuna lokalnih skupnosti in delno iz plačila občanov za opravljene storitve; hkrati pa lahko lokalni politiki prek teh podjetij vplivajo na vsakdanje življenje v lokalni skupnosti. Kjer pa sta denar in vpliv, je pogosto tudi korupcija oziroma korupcijsko tveganje. Ker je ta tema dokaj neraziskana, je namen tega članka prikazati možna korupcijska dejanja oziroma korupcijska tveganja ter s tem odpreti v Sloveniji še neraziskano poglavje korupcije, ki bo v pomoč tudi vsem drugim raziskovalcem korupcije v javnem sektorju, hkrati pa opozoriti na možnost korupcije, ki se je še premalo zavedamo.Zato se je na podlagi raziskave različnih arhivov oblikovala osnovna taksonometrija korupcije, ki lahko nastane v razmerju med javnim podjetjem in lokalno skupnostjo, kjer tudi številni drugi avtorji zaznavajo možnost nastanka korupcijskih tveganj. Zaradi slabe medijske pokritosti pa tudi splošnega nepoznavanja korupcije na eni strani (časopisni arhivi) in predvsem statističnega navajanja na drugi (arhivi policije in KPK) je bilo težko narediti ustrezno taksonomijo.V taksonomiji so našteti najpogostejši primeri korupcije, primeri oblike le-teh in tudi področja, kjer se pojavljajo. V zaključku članka so navedene tudi nekatere ugotovitve glede na taksonomijo.

Straipsnyje aptariami filosofiniai, istoriniai ir socialiniai korupcijos aspektai. Autoriai tiria, kaip korupciją suvokia skirtingos baudžiamojo teisingumo paradigmos – klasikinė, pozityvistinė ir konstrukcionistinė, kuriose korupcija atitinkamai interpretuojama kaip yda ir nuodėmė, blogas elgesys arba konfliktas tarp viešojo ir privataus intereso. Straipsnyje pateikiama analizė leidžia formuluoti išvadą, kad korupcijos kriminalizacija turi savo teisinę logiką ir yra priklausoma nuo konkretaus socialinio bei kultūrinio konteksto, todėl negali būti laikoma universaliu viešųjų ir privačių interesų konfliktų sprendimo įrankiu.

Tyrimo tikslas − kompleksiškai išnagrinėti pacientų an­tikorupcinio ugdymo galimybes, teorines ir praktines problemas sveikatos priežiūros įstaigose bei sukurti ko­kybiškai naują pacientų ugdymo programą, atitinkančią šiandienos reikalavimus. Tyrimo problemai ištirti pasi­rinktas kiekybinis tyrimas. Taikytas anketinės apklausos metodas. Taikant anketavimą, kaip sociologinės infor­macijos rinkimo būdą, respondentai patys atsakė į tyrėjo pateiktus anketos klausimus. Anketa anoniminė. Apdoro­jus tyrimo duomenis nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigose dažniausiai pastebimos korupcijos formos yra palengvinimas ir kyšininkavimas, o pagrindinės priežas­tys − siekis gauti kokybiškas paslaugas ar pagreitinti jų teikimo procesą. Korupcija sveikatos priežiūros įstaigose gali pasireikšti įvairiais veiksmų tipais: pravaikštomis, neoficialiais mokėjimais, netinkamu išteklių valdymu ir atsargų vagystėmis, valstybiniu vaistų kainų reguliavimu, paslaugos teikimu ir favoritizmu. Nuo korupcijos labiau­siai kenčia visa sveikatos sistema, o daugiau nei pusė respondentų nurodė patyrę sveikatos priežiūros specia­listų spaudimą duoti kyšį. Sveikatos priežiūros įstaigose naudojamos antikorupcinio švietimo formos − informa­cija skelbimų lentoje ir įstaigos internetinėje svetainėje. Kovos su korupcija strategijos aprėpia antikorupcinių įstatymų įgyvendinimą, finansų ir informacijos prieigos gerinimą, Vyriausybės atsakomybės griežtinimą bei ko­rupcinės veiklos stabdymą. Išanalizavus Lietuvoje vyk­domas programas, pastebėta, kad pacientų antikorupcinis švietimas yra nepakankamas. Norint ugdyti pacientų anti­korupcinį sąmoningumą, pirmiausia reikia suteikti jiems žinių, keičiančių nuostatas ir mąstymą. Tik įgijęs tinkamų žinių, patirties ir pakeitęs mąstymą, pacientas gali sąmo­ningai vengti elgesio, susijusio su korupcija. Didžioji dalis respondentų pripažino, kad pacientų antikorupcinio sąmoningumo ugdymo programa yra reikalinga ir teigė, kad dalyvautų tokioje programoje dėl to, kad dažnai patys pacientai skatina korupciją ir nesuvokia, kad tai nusikalti­mas. Pacientų antikorupcinį sąmoningumą galima ugdyti pasitelkiant švietimą, informacijos sklaidą, prevencines priemones ir teisinę atsakomybę (bausmes). Daugiau nei pusė respondentų dalyvautų pacientų antikorupcinio sąmoningumo ugdymo programoje, jeigu turėtų laiko ir (arba) patiktų pateikimo forma.

Politinė korupcija Japonijoje yra viena svarbiausių politinės darbo­tvarkės temų. Straipsnio tikslas yra, remiantis žiniasklaidoje publikuotų straipsnių turinio analize bei antriniais šaltiniais, išanalizuoti politinės ko­rupcijos fenomeną Japonijoje 2001–2009 metais. Straipsnyje nagrinėjami tokie klausimai kaip politinės korupcijos schema ir struktūrinės šio reiškinio priežastys, darančios įtaką korupcinių praktikų sklaidai Japonijos politinėje sistemoje. Remiantis dienraščio Asahi Shimbun pirmame puslapyje publi­kuotų su korupcija susijusių straipsnių analize, ieškoma atsakymo, kas yra pagrindiniai korupcinių santykių dalyviai, koks apskritai yra politinės ko­rupcijos paplitimo lygis, kokie didžiausi politinės korupcijos skandalai kilo Japonijoje 2001–2009 metais ir kas juos sieja.

Korupcija predstavlja jedan od najozbiljnijih problema po stabilnost institucionalnog poretka Republike Srbije. Usled širine fenomena ovaj rad fokusiran je na lociranje korupcije u sektoru obrazovanja, imajući u vidu aktuelnost date tematike. U tu svrhu, potrebno je obraditi slučajeve korupcije na tržištu udžbenika i validnosti diploma i plagijata na fakultetima, koja se mogu okarakterisati kao najproblematičnije tačke u sistemu prosvete. Takav tip analize iziskuje uvid u rad Agencije za borbu protiv korupcije, koja predstavlja neizostavnu kariku u procesu prevencije korupcije uopšte, a samim tim i korupcije u prosveti.

Problem korupcije u vlasti i obnašanju javnih funkcija je star koliko i ljudsko društvo i civilizacija. Svako društvo je u manjoj ili većoj mjeri na neki način iskusilo posljedice te opake društvene bolesti jer se nije u potpunosti moglo imunizirati i zaštiti do nje. Korupcija predstavlja kontinuirani rat između dobra i zla, pravde i nepravde, objektivnosti i pristrasnosti, zakona i anarhije. Korupcija je jedan ogromni društveni korov - drvo sa veoma dubokim korijenom, pa je stoga nužno jedinstvo i odlučnost između svih pozitivnih snaga da se ono iščupa i iskorijeni kako bi se zaštitilo čovječanstvo od njegovih smrtonosnih plodova. Preveniranje korupcije niukom slučaju nije strano i nepoznato islamu, jer je on u osnovi vjera prevencije i zaštite. Osnovni cilj islama je pozivanje i poticanje ljudi ka dobru i odvraćanju i stimuliranju na udaljavanje od zla i ostavljanju grijeha. Sve norme i zakoni islama su isključivo i prije svega preventivna sredstva za zaštitu od zla i korupcije ili putevi koji vode ka dobru i načini putem koji se postiže i realizuje. Islam je božanski sistem i program prevencije i zaštite općenito a od korupcije svih vrsta posebno čija primjena garantuje njeno sprečavanje i iskorjenjivanje. Intenzitet korupcije u jednom društvu, narodu, instituciji, itd., treba isključivo posmatrati i mjeriti prema nivou usvojenosti, vjerovanju i primjeni islamskih vrijednosti od strane njihovih nadređenih i podređenih. Ukoliko je korupcija intenzivna i raširena u jednom društvu, zajednici, instituciji bez sumnje je vjera u islamske vrijednosti i njihova primjena od strane navedenih oskudna ili neispravna i obratno. To najbolje potvrđuje sadašnje realno stanje korumpiranoga svijeta općenito, a posebno muslimanskog na kog otpada trećina svjetske korupcije svih vrsta po dostupnim statističkim podacima onih koji su se bavili tom problematikom. Evidentno je u cijelom svijetu da se korupcija iz dana u dan povećava, da uništava narode i države i pored svih preventivnih mjera koje poduzimaju i raznih tehničkih i tehnoloških otkrića i dostignuća koja se koriste za njeno otkrivanje i sprečavanje. Očito je onda da ti lijekovi ne liječe tu društvenu bolest, nego je naprotiv samo proširuju i jačaju, što potvrđuje da je dijagnoza pogrešna i da se treba ponovo uspostavljati i prema njoj nove lijekove propisivati. Cilj ovoga rada je da praktično dokaže navedeno pravilo. Kao primjer koji će to potvrditi uzet je period vladavine drugog pravednog halife Omera b. El-Hattaba, r.a., vladar koji slovi kao primjer pravde i pravednosti u cijeloj historiji čovječanstva, a njegova država i vladavina, koju je uspostavio, istinski i stvarni primjer idealne države koja je bila samo prirodna posljedica primjene islamskog preventivnog sistema, tj. pravilne uspostave dijagnoze za tu opaku društvenu bolest, te propisivanja odgovarajućih lijekova koji su prevenirali i zaštitili njenu pojavu i epidemiju.

The paper deals with a new form of corruption developed with the privatization process in transition economies. Prerequisites for this form of corruption are dispersed ownership claims, underdeveloped capital markets, feeble product competition, and managerial class willing to behave opportunistically. In all transition economies labor has a strong incentive to unionize in order to avoid restructuring and consequent loss of jobs. Managers, on their part, realize that under the stated conditions unionized labor may protect their position in the eventual confrontation with outside owners, so they promote friendly union leaders. Both sides find cooperative strategy strongly dominating the other possible ways of conduct. Consequently, managers give special privileges to union leaders, who turn their blind eye to managers' misconduct. Mutual benefits are financed at the expense of outside owners who are clear losers in this game. Starting with the public choice definition of corruption - as selling of ownership rights by an agent to a third party - this process is labeled as endogenous corruption. The endogenous corruption is clearly harmful since the combined gain by the parties involved is less than the loss in consumers' and producers' surpluses. The endogenous corruption deal remains unopposed due to the Olson's paradox, i.e. gains are concentrated and losses are broadly dissipated and consequently no countervailing action is taken. As usual anti-corruption strategies do not help, final section of the paper discuses potential remedies. .

U ovom radu urađena je analiza stanja u postupcima javnih nabavki, kako kroz teorijske postavke, tako i kroz sprovedeno istraživanje. Urađeno istraživanje će dati odgovor na sledeća pitanja: na koji način korupcija utiče na sistem javnih nabavki, da li postoje diskriminatorski uslovi u javnim nabavkama, kao i to da li postoji uticaj visine novčanih primanja (na mesečnom nivou) na stavove o korupciji u javnim nabavkama.