Log in

Relevant bibliographies by topics / Kovoso / Journal articles

To see the other types of publications on this topic, follow the link: Kovoso.

Journal articles on the topic 'Kovoso'

Author: Grafiati

Published: 4 June 2021

Last updated: 4 March 2023

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Kovoso.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Михайлова, Галина. "Современное «ахматоборчество»: истоки, аргументы и смыслы." Literatūra 53, no. 2 (January 1, 2011): 78. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2011.2.2698.

Full text

Abstract:

KOVA SU ACHMATOVOS „KULTU“: IŠTAKOS, ARGUMENTAI, PRASMĖS Galina Michailova Santrauka Straipsnyje analizuojamos galimos priežastys, dėl kurių šiuolaikiniame rusų literatūros moksle susiklostė tendencija demaskuoti Anos Achmatovos asmenybės bei kūrybos „kultą“ (A. Žolkovskio, L.Panovos, T. Katajevos darbai). Autorė savo dėstymą grindžia „literatūros lauko“ (P. Bourdieu) ir jo agentų funkcionavimo logika. Literatūros kūrėjui literatūros lauko rėmus legitimuoja tekstų kūryba, literatūros kritikui ir istorikui – kūrėjų gaminamos produkcijos ir pačių gamintojų interpretacija. Straipsnio autorė kelia hipotezę, jog kovos su Achmatovos „kultu“ radimasis susijęs su ta aplinkybe, kad ši kūrėja pažeidė literatūros lauko agentų „sutartinius įsipareigojimus“: jos asmens ir kūrybos mitologizavimo strategija labiau priklausė nuo jos pačios asmeninių pastangų, o ne profesionalių kritikų ir literatūros mokslininkų darbo. Atsižvelgiant į Achmatovos figūros svarumą rusų literatūros lauke, galima suprasti, kaip tai skausminga filologams, dalyvaujantiems konkurencinėje kovoje, per kurią struktūruojamas literatūros laukas. Straipsnyje pateikiama faktų, kaip meninių tekstų kūrėjai kovoja, kad jų, kaip rašytojų, definicija bei jų vertybių hierarchija patektų į sociokultūrinio vartojimo sritį. Achmatovą „demaskuojanti“ žymaus literatūros mokslininko A. Žolkovskio argumentacija straipsnyje apibrėžiama kaip ydinga ir susijusi su lyties analogijomis pagrįsta mąstysena.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Palaima, J. "Neigiamų emocinių būsenų įveikimas sporte." Psichologija 5 (January 6, 2016): 37–43. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1963.5.8888.

Full text

Abstract:

Sporto praktika rodo, kad nereti atvejai, kai dėl nemokėjimo įveikti neigiamas emocines būsenas objektyviai stiprūs sportininkai varžybų metu pasimeta, pasiduoda ir pralaimi net silpnesniems varžovams. Autoriaus atlikto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip sportininkai, remdamiesi savo patirtimi kovoja su neigiamomis emocijomis. Buvo apklausta 300 įvairių sporto krypčių ir pasirengimo lygio sportininkų, o taip pat ir jų trenerių. Autorius stengėsi išsiaiškinti: a) kuo konkrečiai pasireiškia negatyvių emocijų poveikis sportinės kovos metu; b) kokius būdus sportininkai taiko, siekdami įveikti negatyvias emocines būsenas ir panaikinti jų poveikį sportinės kovos eigai; c) kokios mokymo ir ugdymo sąlygos padeda sportininkam išsiugdyti gebėjimą įveikti neigiamas būsenas pralaimėjus varžybas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad neigiamų emocinių būsenų poveikis pirmiausia pasireiškia tuo, kad sportininkas praranda pasitikėjimą savo jėgomis, sumažėja taktinio mąstymo aštrumas, atsiranda perdėtas susijaudinimas arba, atvirkščiai, sulėtėjimas, apatija, mažai pasireiškia jo valinės savybės. Pastangos, kurias sportininkai deda, kad nugalėtų neigiamų emocinių būsenų poveikį, pirmiausia siejasi su: a) pasitikėjimo savo jėgomis atstatymu; b) atsitraukimu nuo nemalonių pergyvenimų ir minčių; c) nepavykusio veiksmo priežasčių išsiaiškinimu; d) savęs įtikinimu, kad nepaisant nesėkmės, reikia įdėti visas pastangas, kad laimėtum, arba kuo mažiau nukentėtų komandos interesai. Straipsnyje pateikiamos praktinės rekomendacijos treneriams, kaip ugdyti sportininkų gebėjimą įveikti neigiamus pergyvenimus sportinės kovos metu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Baranova, Jūratė. "Jeanas Paulis Sartre'as: „pono-vergo“ dialektika ir solipsizmo įveikos ilgesys." Problemos 64 (January 1, 2015): 97–110. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2003.64.5358.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama aš ir kito santykio Sartre'o egzistencinėje fenomenologijoje pagrindimas ir teorinės ištakos. Kodėl Sartre'o netenkina Kanto transcendentalinio ego samprata? Kodėl Sartre'as, pradėjęs nuo Edmundo Husserlio, netęsia penktojoje jo kartezietiškoje meditacijoje nusakyto aš ir kito kaip alter ego santykio ekplikacijos? Kodėl jis atsigręžia į Hegelio Dvasios fenomenologijoje nužymėtą "pono ir vergo" kovos dialektiką? Kodėl ši kova nesuderinama su Heideggerio Mitsein modusu? Sartre'as konkrečių santykių su kitu analize siekia atskleisti kito susitikimo laisvių kovoje galimybę ir tuo išvengti solipsizmo . Bet ar iš tiesų sutinku kitą, jei bet kuris konkretus dviejų laisvių susidūrimas neišvengiamai baigiasi pralaimėjimu?

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Kulakov, Vladimir. "Vakarų baltų peilių-durklų genezė." Archaeologia Lituana 14 (January 1, 2013): 36–50. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2013.0.2643.

Full text

Abstract:

Šiandieninis Vidurio ir Vakarų Europos vėlyvojo romėniškojo laikotarpio vienašmenių kovos peilių ištirtumo lygis leidžia iškelti naują vakarų baltų peilių-durklų genezės versiją. Ši egzotiška šaltojo ginklo forma sujungia trikampių Turovo tipo geležčių ir „trumpųjų“ saksų idėjas. Šių unikalaus pavidalo ginklų paplitimo arealai sutampa su vakarų baltų „galindų“ migracijos punktais. Vieno iš prūsiškųjų peilių-durklų (kapas SH – 24 Warthen / Šoseinoje kapinyne) gamybos vieta taip pat sutampa su vienu iš tų punktų. „Galindų“ ir peilių-durklų atsiradimo procesas akivaizdus. Jų etnokultūrinėje erdvėje peilių, skirtų vien tik duriamajam smūgiui, gamybos idėja atsirado susipažinus su Turovo tipo peiliais Galicijoje ir „trumpaisiais“ saksais Lombardijoje, t. y. netrukus po 415 m. Sprendžiant iš kapo Do-370 Dollkeimo-Kovrovo įkapių, pirmieji peiliai-durklai Semboje karių (o būtent jiems buvo skirtas ir ankstesnis romėniškais kalavijas – gladius) kapuose atsiranda V a. po Kr. pradžioje. Susidaro įspūdis, kad pirmųjų peilių-durklų savininkai, besiruošiantys juos panaudoti pagal Turovo tipo peilių paskirtį prieš apsišarvavusius priešininkus, buvo priversti pasitraukti iš jų dislokacijos vietos ir atsidurti ten, kur apie šarvus niekas net nenutuokė – Gintaro krašto platybėse. Galbūt, dedant šiuos ginklus į karių kapus, kartu buvo pabrėžiamas ypatingas jų statusas – priklausymas būriams, galintiems kovoti su šarvuotais kariais. Peilių-durklų pasiskirstymas pietryčių Baltijoje parodo kelis jų išplitimo mikroregionus: 1. Šiaurės Vakarų Semba, turtingiausias pasaulyje gintaro paplitimo regionas – didžiausia ir akivaizdžiai pagrindinė peilių-durklų radaviečių koncentracija. 2. Minijos upės baseinas prie šiaurės vakarinio Kuršių nerijos galo. 3. Nemuno dešiniojo intako Jūros žiotys. 4. Nemuno dešiniojo intako Neries žiotys. Peilių-durklų radaviečių koncentracijos žymi prekybos operacijų bazę – gintaringąją Sembą ir Nemuno prekybos kelio vertingosios prekės plitimo mazgą – Nemuno baseino upių žiotis. Iš rusų k. vertė Aleksiejus Luchtanas... />Vladimir Kulakov...

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Norkus, Zenonas. "LIETUVOS VISUOMENĖS KLASINĖS SUDĖTIES KAITA 1923–2009 METAIS: TRYS PJŪVIAI NEOVĖBERIŠKOSIOS SOCIALINĖS ISTORIJOS POŽIŪRIU*." Lietuvos istorijos studijos 31 (January 1, 2013): 9–66. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2013.0.5060.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokia galėtų būti nauja Lietuvos naujausiųjų laikų socialinės istorijos koncepcija: kaip, kokiomis sąvokomis ir kokiais modeliais galėtų būti analizuojama šio laikotarpio Lietuvos socialinė struktūra ir jos transformacijos XX a.? Atsakant į šį klausimą, pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip konstruoti šiuolaikišką sintetinį ar visuminį Lietuvos visuomenės pokyčių praėjusiame šimtmetyje vaizdą. Toks vaizdas juk ir yra galutinis ar „aukščiausias“ socialinės istorijos tikslas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, socialinė istorija buvo išversta iš istoriografijos karalienės sosto. Į tą sostą ją sovietiniais laikais buvo pasodinę ideologiniai istorikų prievaizdai, kurie iš jų griežtai reikalavo žmonijos praeities nuo pat akmens amžiaus pabaigos faktus interpretuoti per marksistinės-lenininės klasių kovos kaip varomosios istorijos jėgos koncepcijos prizmę. Toje koncepcijoje ne tik buvo paaiškinta, kas tos klasės yra, bet ir bendrais bruožais pasakyta, kada kokios klasės dėl ko kovojo ir kuo ta kova (bent jau „Tarybų Lietuvoje“) baigėsi.*Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-010). Medžiaga teorinei straipsnio daliai surinkta ir išnagrinėta komandiruotėje Harvardo universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų Daviso centre (Davis Center for Russian and Eurasian Studies at Harvard University) JAV 2012 m. spalį.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Bendoraitytė, Laima, Gintarė Pažereckaitė, and Kamilė Michailovskytė. "Kovos su piratavimu jūroje teisiniai aspektai." Teisė 81 (January 1, 2011): 44–59. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2011.0.132.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama piratavimo jūroje kaip nusikaltimo pagal tarptautinę teisę samprata, probleminiai jos aspektai, piratų laivų ir piratavimu įtariamų asmenų sulaikymo pagrindų, taikytinos teisės klausimai, aptariamos piratavimu įtariamų asmenų nebaudžiamumo priežastys, įskaitant pabėgėlio teisinio statuso taikymo piratams galimybę.The article examines the concept of piracy in international law, its problematic aspects, considers questions related to the detention of pirate ships and suspected pirates, applicable law, as well as reasons of non-prosecution of suspected pirates, including the possible application of refugee legal status.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Auryla, V. "Lietuvių vaikų literatūros formavimosi XIX a. pabaigoje visuomeniniai ir pedagoginiai veiksniai." Psichologija 4 (January 6, 2016): 125–40. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1963.4.8875.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjami lietuvių vaikų literatūros formavimosi XIX a. pabaigoje visuomeniniai ir pedagoginiai veiksniai. Didžiausias dėmesys skiriamas progresyvių to meto žmonių kovai už mokymo demokratizaciją, augančios kartos švietimą, tarybinio turininio skaitymo knygų vaikams rengimą, už realistinių vaikiškų knygų rengimą lietuviško rašto draudimo sąlygomis. Remiantis dokumentais atskleidžiama, kaip katalikų dvasininkija pasisakė prieš tarybinio turinio knygas vaikams, o kai kuriuos leidinius prakeikdavo ir sudegindavo. Prieš klierikalizmą vaikų literatūroje kovojo V. Kudirka, J. Šliūpas, S. Matulaitis, J. Jablonskis, P. Mašiotas. Šioje kovoje jie rėmėsi rusų pedagogų V. Vodovozovo ir K. Ušinskio idėjomis apie tai, kad vaikus reikia mokyti jų gimtąja kalba. Šie švietėjai atskleidė antipedagoginį scholastinio mokymo pobūdį, parodė, kokią žalą vaikams daro didaktiniai religiniai skaitiniai, taip padėjo pagrindus realistinės vaikų literatūros ir jos kritikos atsiradimui. Straipsnyje aptariami vaikų literatūros kūriniai, publikuoti to meto skaitiniuose, o taip pat sukurti J. Malinauskaitės – Eglės, J, Šliūpo, A. Kriščiukaičio – Ašibės. Atskirame skyriuje aptariami P. Mašioto straipsniai apie lietuviškos vaikų literatūros teoriją, o taip pat J. Jablonskio, S. Matulaičio, J. Tumo – Vaižganto recenzijos, skirtos atskiriems vaikų literatūros kūriniams ir knygoms vaikams. Straipsnyje daroma išvada, kad katalikų dvasininkija, gindama savo ir valdančių klasių interesus, vedė nuožmią kovą su atsirandančia realistine lietuviška tarybinio turinio vaikų literatūra. Ši kova atnešė lietuviškai vaikų literatūrai daug žalos ne tik dėl carinės valdžios vykdytos lietuviškos spaudos draudimo, bet ir dėl to, kad klerikalai priešiškai reagavo į progresyvią lietuvišką literatūrą be religinio turinio.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Vitkūnas, Manvydas. "Vilnius kovose su kryžiuočiais XIV a. antrojoje pusėje." Karo archyvas 26, no. 1 (December 1, 2011): 4–43. http://dx.doi.org/10.47459/ka.2011.26.1.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Vitkūnas, Manvydas. "Kovos Lietuvos istorinėje atmintyje: piliakalniai kaip „atminties vietos“." Karo archyvas 31, no. 1 (December 1, 2016): 274–327. http://dx.doi.org/10.47459/ka.2016.31.7.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Jakštienė, Sandra, and Aliona Čeponiene. "DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE: SKURDO MAŽINIMO KONTEKSTAS." STUDIJOS – VERSLAS – VISUOMENĖ: DABARTIS IR ATEITIES ĮŽVALGOS, no. VII (December 22, 2022): 104–15. http://dx.doi.org/10.52320/svv.v1ivii.241.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojamas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas Lietuvoje: skurdo mažinimo kontekstas. Tyrime keliama problema: kokie skurdo mažinimo pokyčiai, siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi kovos su skurdu tikslą Lietuvoje? Darbo objektas. Darnaus vystymosi kovos su skurdu tikslo įgyvendinimas Lietuvoje. Darbo tikslas: išanalizuoti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą Lietuvoje skurdo mažinimo kontekste. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) atlikti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje skurdo mažinimo kontekste teorinę analizę; 2) išanalizuoti pagrindinių darnaus vystymosi 1-ojo tikslo kovos su skurdu statistinių rodiklių pokyčius Lietuvoje 2010-2020 m. laikotarpiu. Tyrimo metodai: atliekama mokslinės ir kitų literatūros šaltinių analizė, atliekant statistinių rodiklių analizę, darbe naudojami Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2010–2020 m. duomenys, statistinių rodiklių pokyčiams įvertinti apskaičiuojami tų rodiklių procentiniai pokyčiai, duomenys grupuojami ir lyginami, duomenys vaizduojami grafiškai. Analizuojant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą, ypač kovos su skurdu mažinimą, matyti, kad skurdas vis dar išlieka viena sudėtingesnių sprendžiamų socialinių problemų Lietuvoje. Skurdo problema yra viena iš Vyriausybės prioritetinių uždavinių ir Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų numatytų tikslų, kur kovai su skurdu suteiktas pirmas prioritetinis tikslas. Šiame tyrime siekiama problemą pažinti ir analizuoti akademiniu lygiu. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad didėjant BVP šalyje analizuojamu laikotarpiu, mažėjo absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje bei skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyvenančių visų amžiaus grupių vyrų, moterų ir vaikų gyventojų dalis Lietuvoje. Pastebima, kad daugiausiai didėjo ir valdžios sektoriaus išlaidos būtiniausioms socialinės apsaugos paslaugoms analizuojamu laikotarpiu lyginant su valdžios sektoriaus būtiniausiomis išlaidomis švietimui ar sveikatos apsaugai. Sėkmingai įgyvendinamas1-asis darnaus vystymosi tikslas Lietuvoje prisideda prie Darbotvarkės 2030 įgyvendinimo pasaulyje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

KELLNER, V., P. ČEJKA, F. FRANTÍK, and K. PRŮŠA. "Metal cations in wine." Kvasny Prumysl 31, no. 3 (March 1, 1985): 54–57. http://dx.doi.org/10.18832/kp1985009.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Kasparaitė-Balaišė, Lina. "Lietuvos kariuomenės kovos statutai XX a. 3–4 dešimtmetyje." Karo archyvas 33, no. 1 (December 1, 2018): 231–80. http://dx.doi.org/10.47459/ka.2018.33.6.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Ramanyake, Shantha. "Professor Aries Kovoor (1927 - 2006)." Journal of the National Science Foundation of Sri Lanka 35, no. 2 (June 26, 2007): 143. http://dx.doi.org/10.4038/jnsfsr.v35i2.3680.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Savickytė, V. "LKP veikla, rūpinantis darbo žmonių vaikais buržuazinėje Lietuvoje." Psichologija 10 (January 8, 2016): 119–27. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1969.10.9239.

Full text

Abstract:

Lietuvos Komunistų Partija buvo vienintelė partija, kuri rūpinosi dirbančių žmonių vaikais. Su komjaunimo pagalba Partija kovojo už gyvenimo sąlygų gerinimą, darbininkų vaikų darbą ir išsilavinimą, rūpinosi jų politiniu-ideologiniu švietimu. Partija ypatingai daug dėmesio skyrė Jaunųjų Pionierių Organizacijai – Komunistinei Organizacijai darbo žmonių vaikams.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Kuodys, Modestas. "Kovos su antivalstybine propaganda Lietuvos kariuomenėje bruožai 1927–1940 m." Karo archyvas 29, no. 1 (December 1, 2014): 189–240. http://dx.doi.org/10.47459/ka.2014.29.5.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Klimenka, Gabrielius Edvinas. "Vakarų krikščionių požiūris į Rytų kovos menus: negatyvaus požiūrio problematika." SOTER: Journal of Religious Science 79, no. 107 (2021): 5–19. http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.79(107).1.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Janonienė, Rūta. "Napoleono Ylakavičiaus paveikslas Kristaus gundymas: gėrio ir blogio kovos vizija." Acta Academiae Artium Vilnensis, no. 106 (January 20, 2022): 240–59. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.106.2022.125.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariamas Lietuvos XIX a. dailininko Napoleono Ylakavičiaus (1811–1861) paveikslas Kristaus gundymas, iki šiol žinotas tik iš paminėjimų literatūroje. Surinkti šios drobės istorijos faktai ir aprašymas 1862 m. paskelbtame dailininko nekrologe leido konstatuoti, kad tai tas pats paveikslas, kuris užfiksuotas 1968 m. Mečislovo Sakalausko nuotraukoje. Šiuo metu paveikslo buvimo vieta nežinoma, tad išlikusi jo nuotrauka yra vienintelis ikonografinis šaltinis, suteikiantis galimybę plačiau aptarti šį Ylakavičiaus kūrybos kontekste išskirtinį kūrinį. Paveiksle įkūnytos idėjos aptariamos išryškinant jų ryšį su dailininko pasaulėžiūra. Daugelis jo visuomeninio ir asmeninio gyvenimo faktų straipsnyje skelbiama pirmą kartą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Limantė, Agnė, and Manfredas Limantas. "UŽSIENIO PAREIGŪNO SAMPRATA EBPO KONVENCIJOJE DĖL KOVOS SU UŽSIENIO PAREIGŪNŲ PAPIRKIMU TARPTAUTINIUOSE VERSLO SANDORIUOSE." Teisė 104, no. 104 (September 28, 2017): 128. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2017.104.10849.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama 1997 m. EBPO konvencija dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, tapusi itin aktualia Lietuvai po mūsų šalies prisijungimo prie šio tarptautinio susitarimo. Daugiausia dėmesio skiriama užsienio pareigūnų sampratos analizei.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Smirnovas, A. "Tuvija Anbinderis (1907-1970)." Problemos 6 (October 1, 2014): 120. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1970.6.5804.

Full text

Abstract:

1970 m. lapkričio 3 d. mirė filosofijos mokslų kandidatas Tuvija Abinderis. Jis 1945–1962 m. dirbo Vilniaus Aukštojoje partinėje mokykloje, 1962–1965 m. Mokslų akademijos Filosofijos katedroje. Jis tyrinėjo demokratinės revoliucijos peraugimo į socialistinę problemas, socialistinės valstybės vystymąsi ir jos vaidmenį kuriant komunizmą, kovojo prieš revizionistinę ir reformistinę ideologiją.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Auryla, V. "Visuomeninės - politinės lietuvių realistinės vaikų literatūros raidos sąlygos XX a.pradžioje." Psichologija 1 (January 6, 2016): 157–67. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.1.4840.

Full text

Abstract:

Marksizmo – leninizmo mokymo apie dvi kultūras kiekvienoje nacionalinėje kultūroje dvasioje, straipsnyje analizuojami dviejų 20a. pradžios ideologinių krypčių Lietuvoje požiūriai į vaikų skaitymą. Klerikalinė buržuazija, sekusi paskui carizmą, skaitymui skirtose knygose propagavo religingumą, aklą paklusimą carui ir valdančiai klasei, leido klerikalistinę vaikišką literatūrą. Liberali buržuazija, išgąsdinta revoliucinio judėjimo augimo, buvo nusiteikusi prieš revoliuciją. Prie liberalios buržuazijos prisijungė dalis demokratų ir progresyvių inteligentų, kurie rūpinosi liaudies švietimu, aktyviai dalyvavo šalies kultūriniame gyvenime, savo darbe naudojo liberalią spaudą. Apie vaikų ugdymą ir vaikų literatūrą rašė G. Petkevičiūtė – Bitė, P. Mašiotas, J. Jablonskis, K. Vairas – Račkauskas, K. Skabeika ir kt. Revoliucingi social-demokratai (V. Mickevičius – Kapsukas, Z. Aleksa – Angarietis ir kt.) reikalavo panaikinti vaikų darbą, įvesti visų vaikų mokymą ir mokymo demokratizacijos. Išanalizavus socialinę ir politinę padėti 20 a. pradžios Lietuvoje, straipsnyje daroma išvada, kad pirmaujantys lietuvių autoriai tragišką vaikų padėtį kapitalistinėje santvarkoje vaizdavo veikiami nacionalinio išsivadavimo ir socialinės tautos kovos. Vaikų, engiamų ir išnaudojamų buržuazijos, gyvenimą vaizdavo J. Biliūnas, Žemaitė, Lazdynų Pelėda, L. Didžiulienė – Žmona, K. Jasiukaitis, V. Mickevičius – Kapsukas, J. Šepetys, J. Janonis, K. Stiklius, K. Lekeckas ir kt. Progresyvios idėjos atsispindėjo M. Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos apsakyme „Į šviesą“, geriausiuose K. Sakalausko – Vanagėlio, P. Mašioto, M. Grigonio apsakymuose vaikams. 20 a. pradžios lietuviškoje literatūroje įsitvirtino religinis pasaulio vaizdas, atsispindėjo kai kurie klasinės kovos momentai. Tai buvo aštrios kovos su reakcionistiškais vaikiškais rašytojais ir pedagogais, kurie siekė atplėšti vaikus nuo socialinės gyvenimo realybės pažinimo, auklėti juos klerikalizmo dvasia, apolitiškai, paklusniais buržuazijai, pradžia. Realistinės lietuvių vaikiškos literatūros raidos sąlygos analizuojamos remiantis 20 a. pradžios archyviniais dokumentais ir kitais šaltiniais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Glavey, Paul. "Flagging support for rockabilly rebels: the Confederate battle flag’s place in the current European rockabilly scene." Culture & Society 10, no. 1 (2019): 29–49. http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.10.1.2.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Norkūnaitė, Marija. "VALSTYBĖ, MAŽESNĖ UŽ SAVO TERITORIJĄ. KOVOS DĖL VALSTYBINIO TAPATUMO ŠALČININKŲ KRAŠTE." Politologija 82, no. 2 (September 28, 2016): 75. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2016.2.10105.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama politinė situacija Šalčininkų rajone. Daroma prielaida, kad nacionaliniu mastu egzistuojantis vienos tautinės mažumos problematikos naratyvas supaprastina tenykštę tikrovę. Šalčininkų krašto visuomenei būdingi bruožai ir jaučiamas palankumas rytinėms Lietuvos kaimynėms verčia suabejoti ten palaikomu lenkiškumu. Pietryčių Lietuvoje yra kurstomas nuolatinis konfliktas ir kuriamas valstybei nepalankus tapatumas, tačiau nėra aišku, kokie veikėjai ir kokio pobūdžio galia pasitelkiama šiam tikslui įgyvendinti. Atliktas tyrimas Šalčininkų mieste leidžia identifikuoti pagrindinius veikėjus, diegiančius alternatyvią reikšmių sistemą bei ribojančius valstybės pajėgumus diegti bendrą valstybinį tapatumą rajono visuomenėje; atskleidžia vietinių veikėjų pasitelkiamą kontrolės išlaikymo mechanizmą, apimantį dvi priemonių kategorijas: 1) administracinį ir materialinį pajėgumą bei 2) simbolinius išteklius.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Šulus, Apolinarijus. "Nacionalinio išsivadavimo kovos prieš fašistinius okupantus Lenkijoje objektyvios ir subjektyvios prielaidos." Problemos 4 (September 30, 2014): 63–99. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1964.0.7284.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Ėmužis, Marius. "Nesutarimai ir kovos dėl lyderystės tarp Lietuvos komunistų 1935–1937 m." Lietuvos istorijos metraštis 2019/1 (September 1, 2019): 101–25. http://dx.doi.org/10.33918/2019/1/4.

Full text

Abstract:

This article analyses the internal fight between the leadership of the Communist Party of Lithuania (LCP) in the 1930s. In the 1920s and early 1930s the LCP had two strong leaders: Zigmas Angarietis and Vincas Kapsukas who disagreed on some revolutionary tactics related issues. Z. Angarietis, being the leader of the Lithuanian section in the Comintern, was in control of many of the everyday affairs of the Communist underground movement in Lithuania and the Soviet Union. Being able to send young revolutionaries to Communist schools and courses in Moscow, he attracted some ollowers. V. Kapsukas, however, being an old revolutionary Bolshevik and one of the ideologues of Lithuanian Communism, was a moral authority, who also attracted followers. Following the death of V. Kapsukas in 1935, Z. Angarietis wished to advance with the new Comintern tactics of popular fronts and thus wanted to consolidate his power in Lithuania, though some of the former V. Kapsukas’ followers, mainly Aizikas Lifšicas and Karolis Grosmanas, disagreed with Z. Angarietis and the new tactics. Z. Angarietis managed to replace them but they started objecting their ousting by sending letters to other LCP Central Committee members and the Comintern Executive Committee. This had the opposite effect as Z. Angarietis and his followers started to suspect both A. Lifšicas and K. Grosmanas of treason and of being Trotskyists. Finally, A. Lifšicas was expelled from the party and K. Grosmanas, acknowledging his guilt, was spared. Z. Angarietis and his followers, advancing the new Comintern tactics (adopted at the seventh congress) managed to expand the circle of Communist sympathizers which proved very useful in the new administration after the occupation of 1940.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Bumblauskas, Alfredas, and Eligijus Šmidtas. "ŽALGIRIS: KAS ATSAKYTA Į NEATSAKYTUS KLAUSIMUS?" Lietuvos istorijos studijos 37, no. 37 (September 1, 2016): 9. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2016.37.10049.

Full text

Abstract:

Straipsnyje siekiama įvertinti Žalgirio problemų, susijusių su mūšio eiga, suvokimą naujausioje lenkų istoriografijoje, visų pirma 2010 m. veikale „Lenkijos ir Lietuvos karas su Vokiečių ordinu 1409–1411 metais“. Vertinimo pagrindu pasirinktos Sveno Ekdahlio metodinės nuostatos – būtinybė vadovautis griežta šaltinių kritika ir Viduramžių karybos realijomis. Lenkų autorių „Lenkijos ir Lietuvos kare“ yra aptariami visi reikšmingi mūšio klausimai, vis dėlto esminių mūšio eigos momentų klausimais liekama prie nuomonės, jog patikimiausias šaltinis yra Dlugošo „Analai“. Užsiminus apie specifinę karybos sritį, „Lenkijos ir Lietuvos kare“ pripažįstama būtinybė gilintis į kariuomenės sandarą ir jos mūšio taktiką. Tačiau vadovautis Ekdahlio siūlomu modeliu, pagal kurį per silpnos savarankiškai veikti vėliavos buvo sutelkiamos į kovos pulkus („Schlachthaufen“), o pastarieji – į tris ešelonus („Treffen“), vis dar nesiryžtama ir vėliava tebelaikoma taktiniu vienetu. Taip pat neapsisprendžiama, ar priimti Ekdahlio ir Nadolskio nustatytą kovos rikiuotę pleištu, kuri, šalia rikiavimosi keliomis eilėmis, paliekama kaip viena iš galimų alternatyvų. Todėl konstatuotina, kad, nepaisant dalinės pažangos, „Lenkijos ir Lietuvos kare“ nenutolta nuo tradicinės S. M. Kuczyńskio mūšio versijos. Čia Dlugošo ar „Polskos Ludowos“ apžavai?

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Lee, Wanhyung, Ui-Jin Kim, Seunghon Ham, Won-Jun Choi, Seunghyun Lee, Jin-Ha Yoon, and Seong-Kyu Kang. "Cohort Profile: The Korean Vietnam War Veterans’ Health Study Cohort (KOVECO)." International Journal of Environmental Research and Public Health 19, no. 7 (April 1, 2022): 4211. http://dx.doi.org/10.3390/ijerph19074211.

Full text

Abstract:

During the Vietnam War, many troops and citizen were exposed to large amounts of Agent Orange (AO), and the hazardous effects of AO are continuously being researched and reported. The Korean Vietnam War Veterans’ Health Study Cohort (KOVECO) is a retrospective cohort to demonstrate the health status of the Korean Vietnam War veterans and their second-generation offsprings. The KOVECO is a collaboration of data from the Ministry of Patriots and Veterans Affairs and the National Health Insurance Sharing Service from 2002 to 2018. The study participants were all Korean Vietnam War veterans and their second-generation offsprings, and the references were the general population in which gender and region were matched with the participants. As of 2002, 191,272 Vietnam War veterans (1,000,320 comparisons) and 1,963,402 s-generations (1,173,061 references) were included in the cohort. The KOVECO consists of personal information, medical facility visit information, and general health examination information. The KOVECO could act as a health surveillance system, which would be able to detect long-term health effects caused by exposure to AO and provide a direction for policy making through academic research.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Morrison, Brian. "Mind, World and Language: McDowell and Kovesi." Ratio 15, no. 3 (September 2002): 293–308. http://dx.doi.org/10.1111/1467-9329.00192.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Jankauskas, Vytas. "Nemuno žemupio pilių gynybinės sistemos efektyvumas kovose su Vokiečių ordinu 1283–1369 metais." Karo archyvas 23, no. 1 (December 1, 2008): 5–38. http://dx.doi.org/10.47459/ka.2008.23.1.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Raila, Eligijus. "JONAS BASANAVIČIUS IR SIGMUNDAS FREUDAS, ARBA KAIP „ATGIMIMO PATRIARCHAS“ SU NERVŲ LIGOMIS KOVOJO." Lietuvos istorijos studijos 38, no. 38 (February 2, 2017): 32. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2016.38.10388.

Full text

Abstract:

Šis straipsnis – tai mikroistorinis tyrimas, skirtas specifiniam Jono Basanavičiaus gyvenimo fragmentui. Jis susijęs su daktaro Basanavičiaus „nervų ligos istorija“. 1894 m. ir 1895 m. daktaro užrašų knygelėse aptikome pažymėtą Vienos neurologo Sigmundo Freudo pavardę. Tekste iškelta hipotezė, kad Jonas Basanavičius, ieškodamas savo fizinių negalavimų priežasties, galėjo konsultuotis su Sigmundu Freudu. Basanavičius bendravo su kai kuriais Freudo aplinkos žmonėmis. Be to, Freudo veikalas „Die Traumdeutung“ bus turėjęs įtakos Basanavičiaus autobiografiniam pasakojimui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Gailiūnas, Egidijus. "TERORIZMAS IR PARTIZANINIS KARAS – DVI SUKILIMO FORMOS." Politologija 57, no. 1 (January 1, 2015): 98–124. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2010.1.8321.

Full text

Abstract:

Straipsnyje kalbama apie dvi sukilimo formas – terorizmą ir partizaninį karą. Teigiama, kad terorizmas ir partizaninis karas yra du skirtingi sukilėlių taikomi kovos metodai, arba strategijos. Terorizmo ir partizaninio karo skirtumai parodomi pasitelkus penkis kriterijus. Šie kriterijai: taikiniai, kovinių vienetų dydis, teritorijos kontrolės svarba, veikimo zona, identifikavimo ženklai. Straipsnyje teigiama, kad skirti terorizmą ir partizaninį karą ne tik galima, bet ir reikia.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Radiņš, Arnis. "Baltai." Archaeologia Lituana 12 (March 16, 2011): 154–59. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2011.12.5140.

Full text

Abstract:

I ir II amžiuje rašytiniuose šaltiniuose minimi baltai, tai yra aisčiai, galindai ir jotvingiai (sudūviai). Remiantis tradiciniu požiūriu, baltų archeologinių kultūrų susiformavimo pradžia datuojama III tūkstantmečio pr. Kr. antrąja puse. Šio straipsnio autorius mano, kad tikrieji baltai susiformavo I tūkstantmetyje pr. Kr. Autorius pritaria, kad Rytų ir Vidurio Europos miškų zonoje III–II tūkstantmetyje pr. Kr. paplitusi virvelinės keramikos arba kovos kirvių kultūra žymi indoeuropeizacijos pradžią. Tačiau negalima tvirtinti, kad bet kuri kultūrinė grupė yra tas pats, kas tikrieji baltai ar netgi ankstyvieji protobaltai. Galbūt šios grupės, kurios dėl įvairių priežasčių įgavo naujų bruožų, kartu ir etninį identitetą, turėtų būti laikomos senaisiais indoeuropiečiais. Kuo mažiau būdavo išorinės įtakos, tuo ilgiau išlikdavo pirminis identitetas. Remiantis šia interpretacija, protobaltus manoma buvus Žucevo kultūros ir post-rytų baltų kultūros. Pirmoji labiau veikė antrąją. Virvelinės keramikos arba kovos kirvių kultūros atstovai turėjo skirtingą įtaką šiems procesams. Be abejonės, tai labiau pasireiškė Žucevo kultūroje. Tuo remiantis, pradinės tikrųjų baltų kultūros yra pilkapių kultūra (vakarų baltai) ir brūkšniuotosios keramikos kultūra (rytų baltai). Svarbu pažymėti, kad pirmieji rašytiniai šaltiniai paminėjo tas geografines vietas, kurios sutampa su šioje hipotezėje išskirtomis etninių baltų grupių gyventomis vietomis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Jekentaitė, Leonarda. "Katalikybė ir šiuolaikinė ideologinė kova." Problemos 17 (September 29, 2014): 106–9. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1976.17.5616.

Full text

Abstract:

1975 m. gruodžio 11–12 d. LTSR Mokslų akademijoje įvyko tarprespublikinė konferencija „Katalikybė ir šiuolaikinė ideologinė kova“, kurią organizavo Filosofijos, teisės, ir sociologijos skyrius prie Istorijos instituto. Pranešimus skaitė Maskvos, Leningrado, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos mokslininkai, gvildenantys religinės pasaulėžiūros kritikos ir materialistinės pasaulėžiūros formavimo bei šiuolaikinės ideologinės kovos problemas. Nemažai pranešimų buvo skirta kintančioms socialinėms-ekonominėms bei politinėms katalikybės koncepcijoms bei klerikalinio antikomunizmo kritikai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Bandzaitė, Austė, Agnė Gudaitė-Staškūnė, and Lina Jaruševičienė. "Antibiotikų skyrimas Lietuvoje. Tarptautinių publikacijų apžvalga." Lithuanian General Practitioner 27, no. 1 (January 8, 2023): 18–26. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.1100.

Full text

Abstract:

Augantis antimikrobinis rezistentiškumas (AMR) – viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Kliniškai pagrįstas antibiotikų skyrimas yra reikšmingas kovos su AMR komponentas. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti tarptautinių publikacijų, pateikiančių Lietuvos gydytojų antibiotikų skyrimo praktiką, spektrą. Metodika. Atliekant sisteminę apžvalgą, mokslinių straipsnių paieška vykdyta duomenų bazėje „PubMed“, atrenkant 2006–2020 m. anglų ir lietuvių kalbomis publikuotus straipsnius, vartojant reikšminius žodžius: antibiotikai ir Lietuva. Straipsnių paieška atlikta nuo 2021 m. sausio iki kovo mėn. Pagal apibūdintus paieškos kriterijus iš viso rasti 326 straipsniai. Atrinkti tinkami 59 straipsniai suskirstyti į šešias grupes: 1) jautrumas antibiotikams, pokyčių dinamika, paplitimas; 2) atsparumas antibiotikams; 3) profesinė praktika; 4) pacientų tyrimai; 5) gyvūnų tyrimai; 6) neklasifikuojami. Šiame straipsnyje pasirinkta apžvelgti profesinės praktikos grupę, kurią sudarė 11 straipsnių. Rezultatai. Lietuvoje stebimas antibiotikų vartojimo augimas vaikų populiacijoje: 10 metų laikotarpiu (2003–2012 m.) ambulatorinėje grandyje vaikams (0–18 metų) skiriamų antibiotikų kiekis padidėjo 8,40 proc., išrašomų antibiotikų receptų skaičius išaugo 5,96 proc. Siauro spektro antibiotikai Lietuvoje skiriami retai. 2003–2012 m. Lietuvoje dažniausiai buvo pasirenkami plataus spektro antibiotikai – tai makrolidai, kurių vartojimas 10 metų laikotarpiu išaugo 5,9 karto. Vaikų infekcijoms gydyti dažniausiai pasirenkami antibiotikai yra antros kartos cefalosporinai. Pagal indikacijas antibiotikai tinkamai buvo skiriami 42,9 proc. atvejų, tačiau tik 9,5 proc. visų atvejų antibiotikai buvo skiriami laikantis racionalaus gydymo antibiotikais rekomendacijų. Tarptautiniame kontekste Lietuva daugiausia lyginta su Latvija ir Švedija. Palyginus su Švedija, Lietuvoje skiriama per mažai fenoksimetilpenicilino. Atlikta apžvalga leido identifikuoti veiksnius, susijusius su sprendimu skirti antibiotikus: nustatyta diagnozė, atlikti tyrimai, gydytojų amžius, klinikinės gairės. Išvados. Lietuvoje stebimas antibiotikų skyrimo didėjimas tarptautiniame kontekste. Per mažai pasirenkama fenoksimetilpenicilino, per dažnai pasirenkama plataus spektro antibiotikų. Antibiotikų skyrimas dažnai neatitinka indikacijų pagal diagnozes. Antibiotikų skyrimas dažniausiai pasirenkamas neatliekant svarbių diagnostinių tyrimų, kurie leistų identifikuoti labiausiai tikėtiną sukėlėją. Kai gydytojų amžius yra vyresnis ir darbo patirtis ilgesnė, didėja tikimybė, kad pacientui bus skiriamas plataus spektro antibiotikas. Klinikinių gairių nesilaikymo problema išlieka viena esminių tarp Lietuvos gydytojų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Vladimir I., Kulakov. "A Unique Form of Ritualism of the Early Medieval Population of Sambia." Humanitarian Vector 17, no. 3 (October 2022): 100–108. http://dx.doi.org/10.21209/1996-7853-2022-17-3-100-108.

Full text

Abstract:

Three decades ago, the author of these paper excavated a number of burials at the Dollkeim/Kovrovo-1 soil burial ground (Zelenogradsky district, Kaliningrad region). At the beginning of the summer of 1981, under an agreement with the Kaliningradmelioratsia Association, the Baltic Expedition of the Institute of Archeology of the USSR Academy of Sciences carried out excavations at the burial ground, part of which fell under the laying of reclamation pipes. After the completion of the excavation work, the author of these lines described a variant of the rituals of the Prussians of the early Middle Ages, unknown until then. It was presented as an inhumation on a wooden platform, named option “a” and was interpreted as a possible transition from cremation to inhumation burial. This variant “a” was presented only at five complexes of the Dollkeim/Kovrovo-1 burial ground. Since then, new data have been received on the funeral rituals of the population of Sambia in the post-Viking era, which allows us to return to the problem of the special form of burials at the Dollkeim/Kovrovo-1 burial ground. All the burials found on eastern outskirts of the Kovrovo settlement were created practically according to a single standard. The deceased tribesman was placed by his relatives on a platform made of wood and resting on stakes. Funerary food was laid on the platform in circular vessels, the fragments of which were subsequently subjected to secondary firing. After the installation of the platform was completed, it was burned. Concerning the situation with burial K2, after the combustion had been completed, its remains were raked to the side and the place of burning could be used repeatedly. As analogies from Western Lithuania show, excavations in 1981 at the Dollkeim/Kovrovo-1 burial ground unearthed a form of burial ritual that was Curonian in origin and survived in Sambia until the pre-Orden time. Further study of this rare form of ritualism will show the connections between the Western Baltic tribes on the threshold of order aggression.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Rapoportas, Sergejus. "Inteligentija ir politika." Sociologija. Mintis ir veiksmas 17 (June 20, 2006): 5–24. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2006.1.6005.

Full text

Abstract:

Straipsnyje, atsižvelgiant į profesionalios politinės technologijos atsiradimą visuotiniuose rinkimuose, analizuojami šiuolaikiški Lietuvos politiniai papročiai, įskaitant socialinį psichologinį politinės kovos turinį. Šiomis sąlygomis sąmoningas anoniminės rinkėjų masės „politinis pasirinkimas“ įgauna naują prasmę. Èia nagrinėjamos inteligentijos, sudarančios pagrindinį politikų korpusą, politinio aktyvumo formos bei motyvacijos. Politinių konkurentų kova dėl valdžios dažniausiai turi moralinius „rūbus“. Oponentai kaltina vieni kitus, kad jų konkurentai į pirmą vietą iškelia privačius savanaudiškus, o ne visuomeninius, interesus. Galiausiai moralė tampa „preke“ politinėje rinkoje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Kazlauskas, Raimondas. "Atminties kultūra ir politiškumo genezė Delfų teologijoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 42, no. 1 (November 23, 2018): 5. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2018.1.12022.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]Straipsnyje aptariama politiškumo genezė, traktuojant šį fenomeną kaip ypatingą politinių ir religinių veiksnių sąveiką. Rytams būdinga cheirografinė atminties kultūra lyginama su graikų pasaulyje iškilusia oroakustine jos alternatyva. Svarstomos antikinės Graikijos politinės sąmonės ir religinio mentaliteto raidos ypatybės. Nagrinėjamos legitimacijos prielaidos, susiejant jas su Tamsiaisiais amžiais vykusia graikų tapatybės krize ir kartų kovos problema, kurią atspindėjo tradicinė tėvų pasaulio (Olimpo) teologija ir marginali sūnų pasaulio (Delfų) teologija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Žiukas, Vytautas. "Socialinių darbuotojų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 1 (October 3, 2015): 106–10. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2001.0.8506.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariami kovos su skurdu strateginiai dokumentai ir socialinių darbuotojų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje. Pirmoje straipsnio dalyje yra pristatomas starteginio dokumento „Skurdo mažinimo Lietuvoje koncepcija“ atsiradimo kontekstas, rengimas, koncepcijos tikslai ir uždaviniai, turinys, principai. Atskirai daugiau dėmesio yra skiriama kaip koncepcijoje atsispindi socialinės paramos sistemos tobulinimas. Straipsnyje atskleidžiama socialinio darbo svarba sprendžiant skurdo problemą Lietuvoje. Galiausiai yra pristatomi principai, kurių laikydamiesi socialiniai darbuotojai galėtų pasiekti ir išlaikyti socialinę vienybę bendradarbiaujant su profesinėmis organizacijomis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Palujanskienė, Aldona. "Vaikų psichologinės problemos." Acta Paedagogica Vilnensia 6 (January 17, 2016): 39–44. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1999.06.9454.

Full text

Abstract:

Straipnyje tiriamos vaikų psichologinės problemos. Kalbama apie vaikus, kurių savijautai būdingas nerimas, baimė, agresija, kurių menkas psichologinis atsparumas. Aptariama keletas vaikų agresijos ir baimės teorijų. Freudo manymu agresyvumas kyla iš įgimto į vidų nukreipto mirties instinkto, Lorenzo manymu toks elgesys kyla iš įgimto kovos instinkto, Bandura teigė, jog agresyvum galima vertinti kaip išmokimą, remiantis atlyginimo už asocialų elgesį padariniais. Esama reikšmingų sąsajų tarp psichologinės savijautos, menko psichologinio atsparumo bei pasitraukimo iš mokyklos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Burns, Bryan. "Ghetto journals: The case of Kovno." Immigrants & Minorities 21, no. 1-2 (March 2002): 110–16. http://dx.doi.org/10.1080/02619288.2002.9975034.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Dekker, C. J., and H. J. Brink. "External flange loads and ‘Koves’-method." International Journal of Pressure Vessels and Piping 79, no. 2 (February 2002): 145–55. http://dx.doi.org/10.1016/s0308-0161(01)00136-3.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Kazlauskas, Raimondas. "Atminties kultūra ir politiškumo genezė Delfų teologijoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 42, no. 1 (November 26, 2018): 5–44. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2018.12166.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje aptariama politiškumo genezė, traktuojant šį fenomeną kaip ypatingą politinių ir religinių veiksnių sąveiką. Rytams būdinga cheirografinė atminties kultūra lyginama su graikų pasaulyje iškilusia oroakustine jos alternatyva. Svarstomos antikinės Graikijos politinės sąmonės ir religinio mentaliteto raidos ypatybės. Nagrinėjamos legitimacijos prielaidos, susiejant jas su Tamsiaisiais amžiais vykusia graikų tapatybės krize ir kartų kovos problema, kurią atspindėjo tradicinė tėvų pasaulio (Olimpo) teologija ir marginali sūnų pasaulio (Delfų) teologija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Minkevičius, Jokūbas. "XIV Tarptautinis filosofų kongresas." Problemos 2 (September 29, 2014): 120–24. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1968.2.5731.

Full text

Abstract:

Apžvelgiamas 1968 m. rugsėjo 2–9 dienomis Vienoje (Austrija) vykęs XIV Tarptautinis filosofų kongresas. Šiuos kongresus organizuoja Tarptautinė filosofinių draugijų federacija kas penkeri metai. Kongrese įvyko penki plenariniai posėdžiai, aštuoni koliokviumai, veikė trylika sekcijų su daugeliu grupių ir būrelių. Buvo svarstomos visos svarbiausios filosofinės problemos: žmogaus, kultūros, visuomenės, religijos, kalbos, pažinimo, mokslo klausimai ir kt. Kongresas pademonstravo nepaprastai didelį filosofijos vaidmenį dabarties gyvenime ir žmonijos istorijoje, jos mokslinės bei ideologinės funkcijos svarbumą, ideologinės kovos tarp dviejų socialinių-politinių sistemų aštrumą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Mooney, T. Brian, John N. Williams, and Mark Nowacki. "Kovesi and the Formal and Material Elements of Concepts." Philosophia 39, no. 4 (March 12, 2011): 699–720. http://dx.doi.org/10.1007/s11406-011-9305-x.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Gendrolis, Edmundas. "Krikščionybė šiuolaikinėje buržuazinėje visuomenėje." Problemos 11 (September 29, 2014): 18–26. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1973.11.5503.

Full text

Abstract:

Šiuolaikinėje buržuazinėje visuomenėje krikščionybė prarado savo transcendentinį matmenį ir į pirmą vietą iškilo jos socialinė doktrina. Veikiant šios visuomenės socialiniams antagonizmams, vykstant dviejų pasaulinių socialinių sistemų kovai bei plintant socializmo ir komunizmo idėjoms, religinės organizacijos savo veiklą vis labiau kreipia link socialinių problemų sprendimo. Religija, būdama viena iš pripažintų socialinių ir kultūrinių buržuazinės visuomenės vertybių, ideologinėje kovoje įgyja politinę reikšmę ir dėl to panaudojama kaip ideologinis įrankis kovoje prieš komunizmą. Kova už kapitalistinės santvarkos išsaugojimą vaizduojama kaip kova už religinių pažiūrų laisvę. Religija dažnai tampa nacionalinių vertybių pripažinimo išraiška, piliečių lojalumo egzistuojančiai politinei santvarkai požymiu. Viešpataujanti klasė religijos dėka siekia atitraukti darbo žmonių dėmesį nuo išnaudotojiškos santvarkos socialinių, politinių ir ekonominių prieštaravimų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Mikėnas, V. "Pirmieji darbinio mokymo žingsniai Tarybų Lietuvoje 1919 m." Psichologija 6 (January 6, 2016): 63–77. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1964.6.8901.

Full text

Abstract:

Problemos tyrimas parodė, kad proletarinė revoliucija, tarybų valdžios sukūrimas ir visuotinio mokymo organizavimas Lietuvoje buvo tiesiogine Didžiosios Spalio revoliucijos pasekme. Darbo Lietuva, vadovaujama Komunistų partijos, pasinaudojo Tarybų Rusijos patirtimi ir paskelbė, kad mokymas siejasi su darbu ir tai yra esminis mokymo vieningoje darbo mokykloje Lietuvoje principas. Darbinio mokymo uždaviniai, suformuluoti proletariato revoliucijos dvasia, glaudžiai siejosi su politinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis socializmo statymo šalyje užduotimis. Darbinis mokymas buvo laikomas revoliucinės kovos dalimi, esmine visapusio jaunosios kartos ugdymo prielaida. Tačiau trumpalaikis Tarybų valdžios egzistavimas neleido įgyvendinti sumanytų dalykų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Merowitz, Morton J. "Surviving the Holocaust: The Kovno Ghetto Diary." History: Reviews of New Books 19, no. 3 (January 1991): 135. http://dx.doi.org/10.1080/03612759.1991.9949307.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Smółka, Emilia Smółka. "Pentinų radiniai pietrytiniame Baltijos regione romėniškuoju ir tautų kraustymosi laikotarpiu – keletas pastabų." Archaeologia Lituana 15 (January 1, 2015): 47–64. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2014.15.4899.

Full text

Abstract:

Tarp Wielbarko kultūrios kapų įkapių aptinkama pentinų, kuriuos galima skirti anuometiniam elitui. Šie pentinai formaliai nesiskiria nuo tų, kurie yra žinomi iš kitos Vidurio Europos Barbaricumo teritorijos. Tačiau galima pastebėti, kad atskiruose regionuse skiriasi kai kurių pentinų formų naudojimo laikas, jų morfologija ar gamybai naudota medžiaga. Šiai publikacijai keltas uždavinys – pasekti pentinų buvimą pietrytiniame Baltijos jūros baseino regione. Tam buvo atlikta tipologinė – chronologinė pagrindinių pentinų tipų Wielbarko kultūros kapų įkapėse ir rytinių šios kultūros kaimynų žemėse apžvalga. Buvo apžvelgta medžiaga, būdinga Bogaczewo, Dollkeimo-Kovrovo, sūduvių kultūrų kapų įkapėms, taip pat Olsztyno ir Elblągo grupių radiniams. Aptarta ir medžiaga, rasta Nemuno žemupio, Vakarų ir Centrinės Lietuvos kultūrinėse srityse. Pietrytinio Baltijos pakraščio pentinų formos yra labai įvairios. Čia aptinkama pentinų plokščiu pagrindu, su lankeliu, besibaigiančiu buoželėmis ar kabliukais, pentinų su įvairiomis kniedėmis. Atskirų pentinų tipų paplitimas įvairiose regiono srityse yra nevienodas. Įvairovės pavyzdys gali būti pentinai plokščiu pagrindu, retai aptinkami Wielbarko kultūroje ir faktiškai beveik nežinomi vakarų baltų kultūrose. Iš pateiktos medžiagos matyti Wielbarko kultūros įtaka rytiniams kaimynams, pasireiškusi, tarp kitko, bronzos naudojimu pentinams gaminti. Reikia taip pat pabrėžti, kad kai kurie baltų žemėse rasti pentinai nežinomi Wielbarko kultūroje. Tokiems priklauso kai kurie radiniai iš Dollkeimo-Kovrovo kultūros bei Lietuvos. Tarp Wielbarko kultūros radinių labai reti Romos provincijų tipo sukniedyti pentinai, kurie gana gausūs Dollkeimo-Kovrovo kultūros, Olsztyno ir Elblągo grupių paminkluose, taip pat Lietuvos teri-torijoje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Jurkowski, Roman Ya. "The Role of P.A. Stolypin in the Creation of the People’s House in Kovno in 1898–1899 Authors:." Historia provinciae – the journal of regional history 4, no. 3 (2020): 734–64. http://dx.doi.org/10.23859/2587-8344-2020-4-3-2.

Full text

Abstract:

The article presents a little-known episode in the biography of P. Stolypin, associated with his stay in Kovno Governorate in 1889–1902 and concerning the construction of the People’s House in Kovno in 1898–99. The article is based on the materials from Russian and Polish periodicals of the late 19th – early 20th centuries. The author analyses the motives that prompted Stolypin to start building and equipping with the necessary facilities the People’s House in Kovno, which became the center of Russian culture and at the same time a place for putting into practice the slogans of the Guardianship of Public Sobriety. P. Stolypin is shown as an effective organizer of construction and a government official who defended the interests of Russia in the western governorates of the Empire.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Knápek, Aleš, and Pavel Macků. "Středověké kovové "polní" lahve na příkladu nálezu z hradu Ronovce." Archaeologia historica, no. 2 (2019): 1099–111. http://dx.doi.org/10.5817/ah2019-2-25.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Hasil, Jan, Naďa Profantová, and Kateřina Levá. "Kovové artefakty jako klíč ke krajině a společnosti předpřemyslovských Čech." Archaeologia historica, no. 1 (2020): 7–42. http://dx.doi.org/10.5817/ah2020-1-1.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!