To see the other types of publications on this topic, follow the link: Kūdikis.
Journal articles on the topic 'Kūdikis'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Kūdikis.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Kučinskienė, Rūta, Rūta Bilinevičiūtė, and Karolina Stasiukynaitė. "Kaip sumažinti kūdikių alergiją karvės pieno baltymams?" Lithuanian General Practitioner 24, no. 8 (October 14, 2020): 550–52. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.583.
Full textAbstract:
Įsijautrinimas alergenams šiuo metu diagnozuojamas vis daugiau mokyklinio amžiaus vaikų. Iš visų žinomų rizikos veiksnių ankstyvąja alergenų, ypač karvės pieno baltymų, predispozicija kūdikystėje yra reikšmingiausias rizikos veiksnys alerginių ligų patogenezėje. Tais atvejais, kai kūdikiui yra padidėjusi alergijos rizika, tačiau dar nėra alergijos simptomų ir kūdikis negali būti maitinamas krūtimi, siūloma žindymą pakeisti baltymų hidrolizato mišiniu. Vienos iš didžiausios imties, GINI studijos duomenimis, didelės alergijos rizikos kūdikių mitybai vartojant pilnai hidrolizuotą kazeino mišinį arba dalinai hidrolizuotą išrūgų mišinį, sumažėja astmos ir alerginio rinito rizika vaikystėje.
2
Sytnikova, Viktorija, Veslava Radzevič, Lina Budrienė, Juozas Raistenskis, and Vilma Dudonienė. "Motinų vidinės darnos ir kūdikių motorinės raidos subjektyvaus vertinimo sąsajos." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 84–93. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.989.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Depresijos simptomų turinčios moterys mažiau domisi kūdikio raida, todėl turi mažiau žinių, nemoka tinkamai įvertinti raidos etapų, ir tai gali turėti įtakos motinos požiūriui į kūdikį, jo poreikių supratimui bei tenkinimui. Prastas vidinės darnos jausmas yra siejamas su didesniu stresu ir yra vienas svarbiausių depresijos rizikos veiksnių. Todėl negalima atmesti galimybės, kad vidinės darnos jausmas, turėdamas stiprią įtaką motinų psichologinei sveikatai, gali turėti įtakos ir kūdikio raidai.
Tikslas – nustatyti sąsajas tarp motinų vidinės darnos lygio, motinų darnos su kūdikiu ir kūdikių motorinės raidos subjektyvaus vertinimo.
Metodai. Apklausoje dalyvavo 41 motina. Buvo naudojami penki klausimynai: sociodemografinių klausimų anketa; ,,Vidinės darnos“ ir ,,Vidinės darnos su kūdikiu“ klausimynai, skirti įvertinti motinų vidinę darną, jos darną su kūdikiu; motinų kasdienio streso vertinimo,,Kasdienių rūpesčių skalė“; taip pat buvo modifikuota į klausimyną Alberta kūdikių motorinės raidos skalė tuo tikslu, kad motinos galėtų pačios įvertinti savo kūdikio motorinį vystymąsi.
Rezultatai. Motinoms, patiriančioms stiprų stresą, vidinės darnos balų vidurkis (44,9 ± 7,89) buvo statistiškai reikšmingai žemesnis, lyginant su motinomis, kurios stipraus streso nepatiria (49,9 ± 4,61). Nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp motinų vidinės darnos ir darnos su kūdikiu (r = 0,72; p = 0,003). Motinų subjektyvus jų kūdikių motorinės raidos vertinimas nepriklausė nuo motinų vidinės darnos balo (r = 0,13; p > 0,05). Taip pat kūdikių motorinei raidai neturėjo įtakos motinų vidinė darna (r = 0,03; p > 0,05).
Išvada. Stiprios vidinės darnos motinos pasižymi ir stipria darna su kūdikiu. Subjektyvus kūdikių motorinės raidos vertinimas nepriklausė nuo motinų vidinės darnos lygio.
Raktažodžiai: vidinė darna, darna su kūdikiu, pogimdyvinė depresija, motorinė raida.
3
Čekuolienė, D., R. Jusienė, G. Širvinskienė, O. Zamalijeva, and R. Breidokienė. "MOTINŲ PSICHOLOGINĖS SAVIJAUTOS IR KŪDIKIŲ PROBLEMINIO ELGESIO SĄSAJOS." Psichologija 43 (January 1, 2011): 44–62. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2011.0.2563.
Full textAbstract:
Motinos psichologinės savijautos įtaka vaiko raidai yra neabejotina. Motinos depresiškumas nėštumo metu bei po gimdymo siejamas su įvairiais kūdikio raidos aspektais, didinančiais vėlesnės psichopatologijos riziką. Tačiau motinos psichologinę savijautą apibūdinančių ir jos elgesį su kūdikiu paveikiančių kintamųjų identifikavimas ir tyrimas bei kompleksinių ryšių tarp motinos charakteristikų ir kūdikio probleminio elgesio rodiklių analizavimas ir šiandien tebėra aktualus, problemiškas psichologų uždavinys. Šio tyrimo tikslas – atskleisti motinų psichologinės savijautos ir kūdikių probleminio elgesio sąsajas. Šis tyrimas yra tęstinės kūdikių fizinės ir psichikos sveikatos studijos dalis. Tyrimo dalyviai – 202 išnešioti kūdikiai ir jų motinos. Buvo atlikta kūdikių motinų anketinė apklausa antrą–trečią dieną po gimdymo bei kūdikiams sulaukus trijų ir šešių mėnesių. Tyrimo rezultatai: struktūrinių lygčių modelis parodė, kad motinų patiriami sunkumai suprasti kūdikių verkimo priežastį darė tiesioginę įtaką trijų–keturių ir šešių–septynių mėnesių kūdikių probleminiam elgesiui ir buvo veikiami motinų depresiškumo. Motinų depresiškumas ir santykiai su vyru / partneriu turėjo netiesioginės įtakos kūdikių probleminiam elgesiui. Probleminis elgesys dažniau buvo būdingas vienišų bei mažesnį išsilavinimą turinčių motinų kūdikiams.Pagrindiniai žodžiai: kūdikiai, motina, psichologinė savijauta, depresiškumas po gimdymo, kūdikių probleminis elgesys.Linking Maternal Psychological State and Infant Problem BehaviorČekuolienė D., Jusienė R., Širvinskienė G., Zamalijeva O., Breidokienė R. Summary The influence of maternal psychological state and emotional well-being on the child’s development is undeniable. Studies have documented an association of maternal depression during pregnancy and postpartum periods with several aspects of adverse infants’ development. Maternal depression is also considered to be a risk factor for individual psychopathology later in life. However, identifying the variables qualifying maternal psychological state and analyzing their complex relations with children problem behavior continues to be a challenging research assignment for psychologists. The main goal of the present study was to examine the manifold relations among the different indices of maternal psychological state and infants’ problem behavior. Participants of the study1 were 202 mothers and their full-term infants. Mothers completed several self-report questionnaires three times: on the 2nd/3rd day after delivery, and when the infants were three months and six months old. The women’s perception of the infant’s difficult behaviors scale (Bornstein et al., 2006) was used when infants were three and six months old. Maternal depression was measured with the Edinburgh postnatal depression scale (Cox et al., 1987) in all three stages of the study. Results: Maternal depressiveness appeared to be the most important aspect of maternal psychological state, strongly linked to the infants’ problem behavior. The data have shown that maternal depressiveness and the quality of relationships with the husband / partner influenced the infants’ behavior through maternal difficulties to understand the reason for the infant’s crying. Maternal depressiveness during the postpartum period and the quality of relationship with the husband / partner has an indirect impact on the infant’s problem behavior, i.e. depressiveness affects the maternal understanding of infant’s crying, and the quality of relationship with the husband / partner has an impact on maternal depressiveness in the postpartum period. The results of structural equation modeling indicate that maternal ability to understand infant crying is the only significant variable having a direct effect on infants’ problem behavior, i.e. difficulties to understand the reasons for the infant’s crying influence the quantity of manifestation of infants’ behavior problems at the age of three and six months. A group comparison has demonstrated that single and lower educated mothers reported significantly more cases of infants’ problem behavior. These results support the theoretical premises and empirical findings that maternal psychological state determines infants’ problem behavior through the mother’s emotional well-being which is closely linked to the family structure and relationship quality. Keywords: infant, mother, psychological state, postnatal depression, infant problem behavior.
4
Kučinskienė, Rūta. "Žarnyno mikrobiotos reikšmė funkciniams kūdikių virškinamojo trakto sutrikimams." Lithuanian General Practitioner 25, no. 4 (April 20, 2021): 279–83. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.667.
Full textAbstract:
Kūdikio žarnyno mikrobiotos formavimasis yra sudėtingas ir dinamiškas procesas, kuriam įtakos turi gimdymo būdas, gestacinis amžius, genetika ir ypač mityba. Mikrobiota sąlygoja imuninės, metabolinės, centrinės nervų sistemos vystymąsi ir brendimą. Žarnyno bakterijų sudėtis turi įtakos ir funkciniams mažų vaikų virškinamojo trakto (VT) sutrikimams. Esant disbiozei, kūdikius dažniau vargina regurgitacija, pilvo diegliai ir funkcinis vidurių užkietėjimas. Mitybos korekcija su maisto papildymu probiotikais gali padėti sumažinti kūdikių funkcinių virškinimo sistemos ligų simptomus.
5
Petereit, Rūta. "Motinos pieno oligosacharidai." Lithuanian General Practitioner 25, no. 5 (May 18, 2021): 358–61. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.696.
Full textAbstract:
Geriausias maistas kūdikiams yra motinos pienas. Motinos pienas ne tik aprūpina kūdikio organizmą visomis mitybos medžiagomis, kurios reikalingos augti, bet ir pasižymi unikaliomis savybėmis: užtikrina kūdikio organizmo apsaugą, palankiai veikia žarnyno mikrobiotos kolonizaciją ir žarnyno brendimą.
6
Tarutis, Virgilijus, Virgilijus Lebetkevičius, Kęstutis Versockas, Kęstutis Lankutis, Rita Sudikienė, Daina Liekienė, Virginijus Jakutis, et al. "Vieno etapo Taussig ir Bingo anomalijos esant aortos koarktacijai ir aortos lanko hipoplazijai korekcija kūdikiui." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2219.
Full textAbstract:
Virgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis Versockas2, Kęstutis Lankutis3, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Virginijus Jakutis2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė2, Solveiga Umbrasaitė2, Vidmantas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: virgilijus.tarutis@santa.lt Straipsnyje pasakojame apie kompleksinės Taussig ir Bingo anomalijos esant aortos koarktacijai ir hipoplastiškam aortos lankui vienmomentį chirurginį gydymą, pirmąkart atliktą Lietuvoje.2007 m. vasario 8 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre operuotas 2 mėnesių 4,2 kg svorio kūdikis, kurio klinikinė diagnozė buvo: dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio, Taussig ir Bingo anomalija, skilvelių pertvaros defektas, aortos koarktacija ir aortos lanko hipoplazija, plautinė hipertenzija, lėtinė hipoksemija, lėtinis širdies nepakankamumas. Atlikta vienmomentė ištaisanti visas ydas chirurginė korekcija – aortos koarktacijos ir hipoplastiško aortos lanko plastika, stambiųjų arterijų apkeitimo (Jatene) operacija ir skilvelių pertvaros defekto plastika. Operacija pavyko sėkmingai, kūdikis išleistas į namus stabilios būklės 26 parą po operacijos. Pagrindiniai žodžiai: dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio, Taussig ir Bingo anomalija, aortos lanko hipoplazija, Jatene operacija Left ventricular reconstruction: preoperative and operative risk factors Virgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis Versockas2, Kęstutis Lankutis3, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Virginijus Jakutis2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė2, Solveiga Umbrasaitė2, Vidmantas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Centre of Anaesthesiology,Intensive Therapy and Pain Management, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: virgilijus.tarutis@santa.lt We report a case of a successful one-stage repair of Taussig–Bing anomaly with aortic coarctation and hypoplastic aortic arch in a 2-month-old infant. It was the first surgical correction of this type in Lithuania. The patch augmentation of the aortic arch and ascending aorta, arterial switch operation and ventricular septal defect patch closure were accomplished as a switch operation. Key words: double outlet right ventricle, Taussig–Bing anomaly, hypoplastic aortic arch
7
Razlevičė, Ilona, Danguolė Rugytė, and Andrius Macas. "Smegenų pažeidimo žymenų (S100B ir NSE) kitimas naujagimių ir kūdikių perioperaciniu laikotarpiu." Sveikatos mokslai 26, no. 4 (September 26, 2016): 46–51. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.057.
Full textAbstract:
Tikslas. Įvertinti perioperacinio laikotarpio įtaką smegenų ląstelių pažeidimą atspindinčių baltymų S100B ir NSE koncentracijos kitimui kraujo plazmoje prieš operaciją ir po jos naujagimiams ir kūdikiams bei nustatyti šių baltymų ryšį su operacijos metu stebėtu smegenų įsotinimu deguonimi (rSO2c). Darbo metodika. Perspektyvusis, stebimasis, klinikinis tyrimas. Įtraukti 46 naujagimiai ir kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus, kuriems atliktos išplėstinės pilvo, dubens ar krūtinės organų operacijos. Tiriamiesiems atlikta standartinė bendrinė anestezija, taikant įprastinę stebėseną. Smegenų įsotinimas deguonimi stebėtas visos operacijos metu. S100B ir NSE žymenų koncentracijai kraujo plazmoje nustatyti buvo imamas kraujas prieš operaciją ir 24 val. po operacijos. Buvo apskaičiuotas skirtumas tarp pradinės žymens reikšmės ir 24 val. po operacijos ir išreikštas procentais nuo pradinės reikšmės (delta S100B%, delta NSE%). Rezultatai. Tyrimo metu buvo analizuojami 46 naujagimiai ir kūdikiai. Po 24 valandų po operacijos S100B žymuo padidėjo 10 (21,7%), NSE 11 (23,9%) operuotų pacientų. Rasta vidutinė tiesinė koreliacija tarp abiejų tiriamų biožymenų, r=0,5, p=0,002, tarp delta S100B% ir rSO2c r=0,42, p=0,004, delta S100B% ir vidurinio arterinio spaudimo (VAS) r=-0,3, p=0,04, rSO2c koreliavo su VAS r=0,3, p=0,037. Negauta statistiškai reikšmingo ryšio tarp smegenų pažeidimo žymenų didėjimo ir nepageidaujamų neurologinių pažaidų nustatytų neurosonografijos metu. Išvados. Pirmąją parą po operacijos didžiajai daugumai pacientų reikšmingo CNS ląstelių pažeidimo ar kraujo-smegenų barjero pralaidumo padidėjimo nebuvo. Pacientams, kuriems galimai galėjo būti smegenų audinio hiperoksija, stebėtas S100B padidėjimas. Svarbus perioperacinis faktorius, galintis turėti įtakos naujagimių ir kūdikių smegenų įsotinimui deguonimi ir smegenų pažeidimo žymenų didėjimui, yra arterinis kraujo spaudimas.
8
Jasiulionė, Jurgita Smiltė, Roma Jusienė, and Eglė Markūnienė. "Sintetinio oksitocino naudojimo gimdymo veiklos sužadinimui ir skatinimui sąsajos su vaikų iki 1,5 m. amžiaus emocijų ir elgesio sunkumais." Sveikatos mokslai 26, no. 2 (April 30, 2015): 59–66. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.028.
Full textAbstract:
Nors sintetinis oksitocinas plačiai naudojamas sužadinti ir skatinti gimdymą, jo galimas poveikis psichosocialinei kūdikių ir mažų vaikų raidai nėra pakankamai tyrinėjamas. Šio tyrimo tikslas: nustatyti, ar ir kaip oksitocino vartojimas sužadinti bei skatinti gimdymo veiklą siejasi su vaikų iki 1,5 metų amžiaus emocijų ir elgesio sunkumais. Tęstiniame tyrime dalyvavo 161 vaikas, gimęs mažos rizikos gimdymo metu natūraliais gimdymo takais ir jų motinos. 3 ir 6 mėnesių kūdikių probleminiam elgesiui vertinti naudota motinos nuomonės apie kūdikio probleminį elgesį skalė (6). Pusantrų metų amžiaus vaikų elgesio ir emociniai sunkumai vertinti Vaikų elgesio aprašu (CBCL/1½-5, Achenbach & Rescorla, 2000). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikai, gimę oksitocino sužadinto ar skatinamo gimdymo metu, motinų vertinimu 3 mėn. amžiaus pasižymi menkesniu domėjimusi tuo, kas vyksta aplinkui, kai yra budrūs, 6 mėn. amžiaus – dažniau nei jų bendraamžiai įsitempia ar verkia paėmus ant rankų ar perrengiant, o 1,5 m. turi daugiau užsisklendimo elgesio apraiškų. Net ir įvertinus galimai susijusių veiksnių reikšmę, tyrimo rezultatai rodo, kad oksitocino naudojimas gimdymo sužadinimui gali prisidėti prie anksti pasireiškiančių specifinių raidos sunkumų.
9
Martinkienė, Vaiva, Algirdas Dembinskas, and Arūnas Germanavičius. "Naujagimius nužudžiusių moterų ekspertinių tyrimų Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM 1994 – 2014 m. duomenų analizė." Sveikatos mokslai 25, no. 5 (November 30, 2015): 107–13. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.096.
Full textAbstract:
Vaikžudystė yra sukrečiantis žiaurumu fenomenas, todėl visuomenėje vyrauja nuomonė, kad ją įvykdyti gali tik psichiškai nesveiki asmenys. Visoms neonaticidus (naujagimio nužudymus per 24 valandas nuo gimimo) įvykdžiusioms moterims Lietuvoje teismo sprendimu yra atliekamos teismo psichiatrijos ekspertizės Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje. 1994-2014m. laikotarpiu iš viso ištirtos 59 moterys, tik 15,3% iš jų buvo nustatyti psichikos sutrikimai, dėl kurių teismas jas pripažino nepakaltinamomis. Didžiajai daliai naujagimius nužudžiusių moterų teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyti asmenybės sutrikimai, nesąlygojantys būsenų, kurių metu asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tyrimo duomenys parodė, kad didesnė dalis kūdikius nužudžiusių moterų buvo netekėjusios, turėjo vaikų iki kūdikio nužudymo, nužudymą įvykdė aktyviais metodais ir dažniausiai rėmėsi „nenorimo vaiko“ motyvu. Įvertinus analizės duomenis, siūlomos prevencinės priemonės, kurios galėtų pasitarnauti ateityje mažinant neonaticidų skaičių Lietuvoje.
10
Urbonas, Vaidotas. "Motinos pieno oligosacharidai – motinos pieno skaidulos." Lithuanian General Practitioner 24, no. 9 (November 23, 2020): 629–32. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.597.
Full textAbstract:
Ši literatūros apžvalga apie trečią pagal dydį motinos pieno maisto medžiagą – motinos pieno oligosacharidus. Šių medžiagų motinos piene randama apie 200, tuo tarpu kitų žinduolių piene jų nėra. Žindančių motinų MPO kiekis ir sudėtis skiriasi. Šių medžiagų gamybai didelę įtaką turi genetiniai faktoriai. MPO pasižymi prebiotiniu, antimikrobiniu, antiadheziniu poveikiais, tiesioginiu poveikiu žarnyno epitelio ląstelėms bei imuninei sistemai. Nustačius MPO naudą, kai kurie iš jų pradėti dėti į adaptuotus pieno mišinius. EFSA ir FDA patvirtino, kad pieno mišiniuose kūdikiams vartojami 2’FL ir LNnT yra saugūs, gerai toleruojami ir skatina normalų augimą. Galima 2’FL ir LNnT klinikinė nauda yra daug žadanti, ypač kūdikio imuninės sistemos vystymuisi ir apsaugo nuo infekcijų, tačiau, norint patvirtinti klinikinę naudą, reikia daugiau patikimų duomenų.
11
Ivaškevičius, Rimvydas, Inga Ivaškevičienė, and Vytautas Usonis. "Specifinių antikūnų prieš B. pertussis titrai gimdyvių ir virkštelių kraujyje." Acta medica Lituanica 21, no. 4 (March 17, 2015): 171–77. http://dx.doi.org/10.6001/actamedica.v21i4.3046.
Full textAbstract:
Įvadas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, sergamumas kokliušu plečiasi, nors skiepijimų apimtys nuo šios infekcijos ir yra didelės. Kokliušu serga įvairaus amžiaus asmenys, tačiau jis pavojingiausias naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams. Šiai vaikų amžiaus grupei apsaugą nuo kokliušo galėtų užtikrinti transplacentaliai gauti specifiniai antikūnai iš mamos organizmo. Tyrimo tikslas – nustatyti specifinių antikūnų prieš B. pertussis toksiną (anti–PT IgG) titrus gimdyvių ir kūdikių virkštelių kraujyje bei įvertinti tikėtiną naujagimių imlumą B. pertussis infekcijai. Tiriamieji ir tyrimo metodika. Siekiant įvertinti mamos ir naujagimio imunitetą kokliušui, buvo tiriamas gimdyvės ir virkštelės kraujas, jame nustatomi G klasės antikūnai prieš B. pertussis toksiną. Rezultatai. Iš viso išanalizuota 400 kraujo mėginių (200 gimdyvių ir 200 virkštelių), juose nustatytas anti–PT IgG kiekis. Beveik 87 % nėščiųjų buvo seronegatyvios, anti–PT IgG kiekis jų kraujyje siekė
12
Bučionytė, Evelina, Agnė Čibirkaitė, and Vilija Bubnaitienė. "SUNKI DIFUZINIO ATOPINIO DERMATITO FORMA SU DAUGINĖS ALERGIJOS MAISTUI SINDROMU IR PIRMINIU IMUNODEFICITU. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 1 (February 6, 2021): 39–44. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.008.
Full textAbstract:
Atopinis dermatitas (AD) yra lėtinė, banguojančios eigos odos liga, dažniausiai sukelianti stiprų odos niežėjimą ir vientisumo pažeidimą. AD serga 20 proc. kūdikių ir vaikų iki 2 metų, iš kurių maždaug trečdalio simptomai siejami su alergija maistui. AD kartais pasireiškia su pirminiu imunodeficitu, o AD sergančių vaikų odą neretai kolonizuoja Staphylococcus aureus (S. aureus). AD gali būti sunki liga, kurią gali sukelti su IgE susijusios arba nesusijusios bei mišrios imuninės reakcijos. Nuo AD sukėlusio mechanizmo priklauso diagnostinių tyrimų pasirinkimas bei simptomų kontrolei naudojamų vaistų paskyrimas. Esant sunkiai AD formai su dauginės alergijos maistui sindromu ir pirminiu imunodeficitu, gyvenimo kokybę gerina tinkamas kompleksinis gydymas. Darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize, išnagrinėti ir pristatyti sunkios formos atopinio dermatito atvejį, kuris pasireiškė kūdikiui kartu su dauginės alergijos maistui sindromu bei pirminiu imunodeficitu.
13
Jusiene, Roma. "KŪDIKIO VYSTYMASIS IR RYŠIAI SU MOTINA PIRMAISIAIS GYVENIMO METAIS (PSICHOANALITINIS POŽIŪRIS IR JO KRITIKA)." Psichologija 14 (January 1, 1995): 94–113. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1995.0.4463.
Full textAbstract:
Šis straipsnis tiria tris skirtingus požiūrius į subjektyvų kūdikio pasaulį. Šie požiūriai yra: psichoanalitinė teorija, analitinės psichologijos teorija ir savojo aš teorija apie vystymąsi kūdikystėje, kūdikio-motinos santykis ir asmenybės struktūros formavimasis. Pristatomas kūdikio stebėjimo metodas, kaip vienas geriausių būdų tirti kūdikio subjektyvų patyrimą ir kūdikio-motinos ryšį. Atskleista kūdikio stebėjimo svarba analitinės psichologijos ir psichoanalizės teorijai ir praktikai. Aptariamos kūdikio stebėjimo metodo pritaikymo galimybės Lietuvoje.
14
Juodytė, Dominyka, and Giedrius Varoneckas. "NAUJAGIMIŲ MIEGO APNĖJA: PATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS." Sveikatos mokslai 24, no. 5 (February 20, 2014): 73–77. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.098.
Full textAbstract:
Straipsnyje apžvelgiamas ryšys tarp naujagimių mirtingumo ir kvėpavimo sutrikimų miego metu, šių sutrikimų patogenezė, diagnostikos ir gydymo aspektai. Parodyti naujagimių ir suaugusiųjų miego struktūros skirtumai. Naujagimiai miega 16-18 valandų per parą, miego trukmė pasiskirsto tolygiai tiek dienos, tiek nakties metu. Jų miego struktūroje, priešingai nei suaugusiųjų, ilgiausiai trunka REM miegas, kurio metu aktyvuojasi pagrindiniai centrinės ir autonominės nervų sistemos centrai, prisidedantys prie funkcinio kūdikio brendimo. Apžvelgti naujagimių kvėpavimo sutrikimai miego metu ir juos provokuojantys faktoriai. Naujagimių miego apnėjai išsivystyti ypatingos reikšmės turi REM miegas, kurio metu stebima raumenų atonija, dažnai jiems vystosi hipoventiliacija, dėl to sumažėja deguonies prisotinimas kraujyje ir padidėja anglies dioksido koncentracija kraujyje. Šio miego metu plaučių ventiliacija gali sutrikti ir dėl sumažėjusio ryklės raumenų tonuso. Kūdikių iki 6 mėnesių miego struktūroje vyraujantis REM miegas padidina apnėjos išsivystymo riziką. Pailgėjusi apnėja gali sukelti pavojingas gyvybei hipoksemiją ir refleksinę bradikardiją. Pateiktos rekomendacijos naujagimių miego apnėjai laiku pastebėti ir gydyti. Labai svarbūs yra naujagimio miegojimo padėtis ir miego aplinka, o esant dažniems apnėjos epizodams, kurie gali būti lydimi kvėpavimo nepakankamumo, taikoma nuolatinė teigiamo oro slėgio ventiliacija. Pastaruoju metu įrodytas surfaktantų terapijos efektyvumas neišnešiotų naujagimių kvėpavimo sutrikimams, taip pat miego metu, gydyti. Laiku diagnozuotos ir gydytos miego apnėjos pagerins ne tik naujagimių išgyvenamumą, bet ir užtikrins geresnį jų vystymąsi, normalios oksigenacijos sąlygomis miego metu.
15
Sasnauskaitė, Monika, and Vilija Bubnaitienė. "DAŽNIAUSIOS MAISTO ALERGIJOS SUKELTOS VIRŠKINAMOJO TRAKTO LIGOS VAIKŲ AMŽIUJE: EOZINOFILINIS EZOFAGITAS IR ALERGINIS PROKTOKOLITAS. DIETOS SVARBA JŲ GYDYMUI." Health Sciences 30, no. 3 (2020): 129–35. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.083.
Full textAbstract:
Pasaulyje daugėja nuo imunoglobulino E nepriklausomos maisto alergijos atvejų, pasireiškiančių eozinofiliniu ezofagitu, alerginiu proktokolitu bei kitomis eozinofilinėmis virškinamojo trakto ligomis. Eozinofilinis ezofagitas gali būti nustatomas vaikams ir suaugusiesiems, o alerginis proktokolitas yra kūdikiams būdinga liga, dažniausiai išnykstanti iki vienerių metų. Klinikinius simptomus abiem atvejais sukelia vartojamuose maisto produktuose esantys antigenai, o motinos pienu maitinamiems kūdikiams – motinos vartojamo maisto alergenai, patekę į kūdikio organizmą su pienu. Efektyviausias eozinofilinio ezofagito ir alerginio proktokolito gydymo pasirinkimas – dietos taikymas. Visi gydymo dieta variantai pagrįsti vienu principu – visiškai pašalinti alergeną iš vartojamų maisto produktų. Eozinofilinio ezofagito gydymui galimi trys dietos pasirinkimai: amino rūgščių, empirinė ir tikslinė eliminacinės, o sėkmingam alerginio proktokolito gydymui dažniausiai užtenka empirinės eliminacinės dietos. Prieš pradedant taikyti gydymą dieta, svarbu išsiaiškinti visus veiksnius, galinčius turėti įtakos efektyvumui ir parinkti kiekvienam pacientui labiausiai tinkamą metodą.
16
Kairienė, Ignė, Jolita Biliuvienė, Ramunė Pasaulienė, Sigita Stankevičienė, Nijolė Drazdienė, Lina Ragelienė, and Jelena Rascon. "Naujagimių ir kūdikių leukemija." Medicinos teorija ir praktika 20, no. 2 (February 20, 2014): 134–40. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2014.022.
Full text
17
Tretjakova, Vaida, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, and Rūta Ubarevičienė. "Paauglių kūdikių gimstamumo kaitos tendencijos: Europos sąjungos kontekstas ir regioninė diferenciacija Lietuvoje." Lietuvos statistikos darbai 57, no. 1 (December 20, 2018): 41–55. http://dx.doi.org/10.15388/ljs.2018.4.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnio tikslas – išanalizuoti paauglių kūdikių gimstamumo kaitą Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje, atskleidžiant pokyčių kryptį, mastą bei regioninę diferenciaciją. Šiame straipsnyje Lietuvos situacija lyginama su tendencijomis kitose ES šalyse. Taip pat atliekama regioninės paauglių kūdikių gimstamumo diferenciacijos Lietuvoje analizė. Straipsnyje analizuojamas bendrasis paauglių kūdikių gimstamumo rodiklis 15–19 metų amžiaus moterų grupei bei gimstamumo rodikliai 15–17 ir 18–19 metų amžiaus moterų grupėms. Tyrimas atliktas naudojant Eurostato duomenų bazės bei pagal konfidencialių statistinių duomenų teikimo mokslo tikslams sutartį specialiai šiam projektui parengtus Lietuvos statistikos departamento registruojamosios statistikos duomenis.
18
Sapagovaitė, Ingrida, and Julija Ravinskienė. "Vaikų galvos traumos." Lietuvos chirurgija 14, no. 4 (December 29, 2015): 250–61. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2015.4.9201.
Full textAbstract:
ĮvadasGalvos trauma – vienas dažniausių sužeidimų vaikų amžiuje. Straipsnio tikslas – apžvelgti ir išanalizuoti Vaikų ligoninės (2008–2013 m.) duomenis apie vaikų galvos traumas, jų priežastis, pažeidimo mechanizmą bei pobūdį, išskirti rizikos grupes pagal amžių. Nustatyti patirto sužalojimo sunkumą, ambulatorinio gydymo bei hospitalizacijos santykį bei hospitalizacijos ypatumus ir palyginti šiuos duomenis su kitų išsivysčiusių šalių literatūros duomenimis.Tiriamieji ir metodaiNagrinėti iki 18 metų amžiaus vaikų, kurie kreipėsi į Vaikų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių (PSPS) dėl patirtų galvos traumų per 6 metų laikotarpį, statistiniai duomenys (100 918 pacientų). Iš jų 19 970 – dėl galvos traumų (19,8 %). Dauguma gydyta ambulatoriškai, hospitalizuota 22,2 % (4 424 vaikai). Daugiausia kreipiasi kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus bei vyresni kaip 16 metų vaikai. Amžiaus vidurkis – 7 metai.RezultataiGalvos sumušimai (S00) dažniausiai pasitaiko mažiems vaikams – 45,3 % visų pacientų sudaro vaikai iki 3 metų amžiaus. Beveik pusė galvos lūžių – 47,2 % – diagnozuojama vaikams iki 1 metų amžiaus. Intrakranijiniai smegenų sužalojimai būdingesni vyresniems nei 3 metų vaikams (85,4 %). Pagrindinė lūžių diagnostikos priemonė – rentgenogramos. Jos atliktos 60,5 % pacientų. Kompiuterinė tomografija atliekama retai – 142 atvejai (0,9 %). Mergaičių ir berniukų santykis – 1 : 1,9. Atitinkamai hospitalizacijos santykis 1 : 2. Šis santykis nevienodas atskirose amžiaus grupėse. Kreipėsi 888 vaikai, galvos traumą patyrę per eismo įvykius (4,45 % visų galvos traumų), iš jų kūdikių ir 1–2 m. amžiaus vaikų – tik kiek daugiau nei 1 %. Dauguma jų patyrė buitines traumas.IšvadosManome, kad įvertinus vaiko amžių, galima numatyti galimą traumos vietą, pobūdį ir sunkumą bei imtis įvairių prevencijos priemonių, pagrindinį vaidmenį teikiant suaugusiųjų švietimui ir mokymui, taip siekiant sumažinti atitinkamų amžiaus grupių vaikų traumų pavojų ar šalinant jo priežastis.
19
Langienė, Vita, Violeta Drejerienė, and Odeta Kinčinienė. "ŽINDYMO REIKŠMĖ NAUJAGIMIUI IR MOTINAI, VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS ŽINDYMUI. LITERATŪROS APŽVALGA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 4 (January 10, 2017): 281–86. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.046.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: naujagimis, laktacija, žindymo trukmė, motinos pienas. Apibendrinimas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą iki 6 mėn. 2006–2014 m. pasaulyje tik apie 36 proc. kūdikių nuo gimimo iki 6 mėn. buvo išimtinai žindomi. Nustatyta, kad motinos pieno sudėtis yra unikali ir priklauso nuo daugelio veiksnių: motinos amžiaus, populiacijos, nėštumo trukmės, laktacijos stadijos, motinos mitybos ir kt. Tai vienintelis maisto šaltinis, kuris turi svarbią imunologinę reikšmę, padeda išvengti kai kurių infekcinių ir lėtinių ligų. Naujausi tyrimai rodo, kad motinos pienas ypač svarbus naujagimio virškinamojo trakto mikrobiotos susiformavimui. Nustatyta, kad žindymo efektyvumui neigiamos įtakos turi ne tik nuskausminimo būdas, taikytas gimdymo metu, vėlyvas naujagimių pirmasis žindymas, mišinių ar čiulptukų naudojimas, bet ir nepakankama medicinos personalo ir šeimos narių pagalba žindančiai motinai, jos palaikymas. Išvados. Motinos pienas yra tinkamiausias naujagimių ir kūdikių maistas, jis užtikrina visų būtinų maisto medžiagų poreikį iki 6 mėnesių ir atlieka svarbią imuninę funkciją. Motina ir šeima jau iki gimdymo turėtų būti informuoti ir supažindinti su žindymo svarba ir būdais, kaip galima išvengti su žindymu susijusių problemų ir, esant reikalui, jas išspręsti.
20
Šarkinaitė, Laura, Danguolė Čekuolienė, and Lina Kalinauskienė. "MOTINŲ JAUTRUMO KŪDIKIO SIGNALAMS IR ASMENYBĖS SAVYBIŲ SĄSAJOS." Psichologija 35 (January 1, 2007): 55–65. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2007.0.2852.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjama, ar motinų jautrumas kūdikio signalams susijęs su asmenybės savybėmis, turinčiomis įtakos bendravimui su aplinkiniais. Tyrime dalyvavo 32 motinos su savo 6 mėnesių pirmagimiais. Tyrimo rezultatai parodė, jog introverčių motinų jautrumo įverčiai statistiškai reikšmingai didesni negu ekstraverčių. Taip pat nustatėme, jog jautrių kūdikio signalams motinų grupės socialinės adaptacijos, konvencionalumo ir kūrybiškumo rodikliai aukštesni nei patekusiųjų į nejautrių motinų grupę. Pastarųjų realybės indeksas, vertinant H. Rorschacho metodika, buvo mažesnis, palyginti su jautrių motinų grupės. Rezultatai taip pat rodo, kad jautrių motinų empatijos, domėjimosi žmonėmis ir tapatinimosi su jais įverčiai aukštesni, jų suvokimas tikslesnis, dėmesio koncentracija geresnė. Motinų jautrumo kūdikio signalams ir emocingumo įverčių sąsajos nėra statistiškai reikšmingos. Pagrindiniai žodžiai: prieraišumas, motinos jautrumas kūdikio signalams, asmenybės savybės.MATERNAL SENSITIVITY AND ITS RELATION TO PERSONALITY TRAITSLaura Šarkinaitė, Danguolė Čekuolienė, Lina Kalinauskienė SummaryThis study explored relations between maternal sensitivity and her personality traits. Maternal sensitivity refers to mother’s ability to perceive and to interpret accurately the signals and communications implicit in her infant’s behavior, and given this understanding, to respond to them appropriately and promptly. Maternal sensitivity is of fundamental importance to the development of a secure attachment and also to the further life of the child. Though attachment theory states that mother’s attachment representations are the principal determinant of maternal sensitivity, the ecological perspective proposes that contextual variables also can affect maternal sensitivity and the relationship between mother and her child. One of the explored contextual variables in this perspective is mothers’ psychological characteristics, but data in this realm are inconsistent. Inasmuch as psychological traits influence interactions with others, they also may play a role in the early mother–infant interaction and may influence some aspects of maternal sensitivity. The purpose of this study was to determine how maternal sensitivity is related to her personality traits (i.e. introversion / extraversion, adjustment to reality, accuracy of perception, interest in people, and emotionality).Thirty-two mother–infant dyads participated in the study; all infants were firstborns. Maternal sensitivity was assessed using the observation technique (Ainsworth’s Maternal Sensitivity Scale). The Rorschach inkblot test was used for evaluation of mothers’ personality traits. The type of experience (i.e. introversion / extraversion), adjustment to reality, accuracy of perception, emotionality and interest in people were evaluated.The results suggest that maternal sensitivity is related to her type of experience: mothers that are introverted, are more sensitive to their infant’s signals. Our data also suggest that sensitive mothers tend to appreciate a more social standards, they could be better socially adjusted and have more adequate contact with reality than insensitive mothers. Also, sensitive mothers’ evaluations of creativity, accuracy of perception and concentration of attention tend to be higher than those of insensitive mothers. Data of our study did not confirm any relation between maternal sensitivity and her emotionality evaluation.Key words: attachment, maternal sensitivity, personality traits.
21
Čekuolienė, D. "TĖVŲ VERTYBIŲ IR KŪDIKIO PRIERAIŠUMO PRIE MOTINOS SĄSAJŲ PROBLEMA." Psichologija 13 (December 23, 2015): 19–29. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1995.13.9037.
Full textAbstract:
Daugelyje užsienio šalių bei įvairių kultūrų mokslininkų atliktuose prieraišumo tyrimuose mažai dėmesio buvo skirta tėvų vertybėms kaip prieraišumo formavimosi prielaidai. Kita vertus, psichologų darbuose, orientuotuose tėvų vertybių ir vaikų vystymosi santykio problemas, pirmenybė teikiama vaikų cognityvinės raidos aspektams, mažiau pabrėžiama emocinė ir socialinė raida. Straips1.Jje akcentuojami emocinių ryšių kaitos ir socializacijos aspektai. Remiantis apžvelgiama literatūra, keliama ir analizuojama motinos vertybių, kurios laikomos tėvų vertybių dalimi, ryšio su besiformuojančiu kūdikystėje prieraišumo tipu problema" Daroma prielaida, kad tam tikram prieraišumo tipui formuotis ypatingos įtakos turi tai, kaip motina vertina vaiko savarankiškumą.
22
Daščioraitė, Diana, Karolina Stankevičiūtė, and Giedrė Jurkevičienė. "Epilepsija ir nėštumas. Literatūros apžvalga." Lithuanian General Practitioner 25, no. 2 (February 18, 2021): 116–20. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.626.
Full textAbstract:
Epilepsija yra viena labiausiai paplitusių lėtinių neurologinių ligų. Šia liga serga apie 12,5 mln. vaisingo amžiaus moterų. Epilepsija nėra kontraindikacija nėštumui ir dauguma sergančių epilepsija moterų pagimdo sveikus kūdikius. Pagrindinis visų epilepsija sergančių vaisingų moterų rūpestis yra rizika, susijusi su vaistų nuo epilepsijos (VNE) vartojimu nėštumo laikotarpiu. Dėl to tiek planuojant nėštumą, tiek nėštumo laikotarpiu būtina siekti kuo veiksmingesnio ir saugesnio gydymo nuo epilepsijos. Tačiau tiek nėščiai moteriai, tiek vaisiui gali pakenkti ir nekontroliuojami epilepsijos priepuoliai (EP). Todėl turėtų būti subalansuota rizika tarp nekontroliuojamų epilepsijos priepuolių ir VNE keliamos rizikos vaisiui ir motinai. Sergančių epilepsija moterų nėštumas turėtų būti planuotas, o planuojant nėštumą turėtų būti suteikta išsami ir įvairiapusė informacija. Vaisingo amžiaus moterims, sergančioms epilepsija, labai svarbus tinkamas kontracepcijos parinkimas, nes galima vaistų nuo epilepsijos ir geriamųjų kontraceptikų sąveika, dėl to gali būti tiek nepakankamas hormoninių kontraceptikų veiksmingumas, tiek vaistų nuo epilepsijos veiksmingumas. Planuojant nėštumą, svarbu apsvarstyti gydymo VNE indikacijas ir VNE pasirinkimą. Jei įmanoma, vartojamą VNE reikia keisti saugesniu VNE. Tačiau VNE keitimas turėtų būti atliktas iki nėštumo, numatant pakankamai laiko, kad būtų galima įvertinti naujo VNE veiksmingumą bei nustatyti mažiausią veiksmingą VNE dozę dar prieš pastojimą. Rizika vaisiui vartojant VNE susijusi su intrauterininio vystymosi sulėtėjimu, įgimtais apsigimimais, padidėjusia neurologinio vystymosi, pažinimo funkcijų sutrikimo rizika. Skirtingų VNE keliama rizika vaisiui skiriasi. Didžiausia vaisiaus apsigimimų rizika susijusi su valproato vartojimu, mažiausia – su lamotrigino, levetiracetamo ir okskarbazepino vartojimu. Siekiant sumažinti šią riziką, pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojamas 4–5 mg/p. folio rūgšties vartojimas. Epilepsijos diagnozė pati savaime nėra kontraindikacija gimdyti natūraliais takais. Atsižvelgiant į žinomą žindymo naudą motinai ir kūdikiui, ir tyrimus, kurie rodo, kad, vartojant VNE, dažniausiai nenustatoma jokio neigiamo žindymo poveikio, visos epilepsija sergančios ir VNE vartojančios gimdyvės, turėtų būti skatinamos maitinti krūtimi, išskyrus labai retus atvejus.
23
Kalinauskienė, Lina, Danguolė Čekuolienė, Inna Kusakovskaja, and Vaida Kiltanavičiūtė. "MOTINOS IR KŪDIKIO SĄVEIKOS KOREKCIJOS, PAGRĮSTOS VAIZDO ANALIZĖS METODU, POVEIKIS DVIMEČIŲ ELGESIO SUNKUMAMS." Psichologija 40 (January 1, 2009): 53–65. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2009.0.2586.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas: motinos ir kūdikio sąveikos korekcijos (VIPP, Juffer et al., 2008) rezultatų įvertinimas, kai vaikams sukako dveji metai. Tyrimo planas: korekcijos (VIPP) poveikis buvo įvertintas N = 85 imtyje. Palyginti vaikų elgesio sunkumų korekcijoje dalyvavusių nejautrių kūdikio signalams motinų (N = 21), korekcijoje nedalyvavusių nejautrių (N = 21) ir jautrių (N = 43) motinų grupių įverčiai. Metodai: M. Ainsworth „Motinos jautrumo kūdikio signalams skalė“, vaikų elgesio sunkumai įvertinti CBCL/1 1½-5 skale (Achenbach and Rescorla, 2000).Rezultatai: VIPP korekcija neturėjo reikšmingos įtakos dvejų metų vaikų elgesio sunkumams. Nė vienoje iš tiriamų grupių nenustatyta reikšmingo motinos jautrumo kūdikio signalams ir vaikų elgesio vėlesnių problemų ryšio. Nejautrių nedalyvavusių korekcijoje motinų grupėje jų kasdienio streso, susijusio su vaiko priežiūra, dažnumas ir intensyvumas yra reikšmingai susijęs su vėlesniais vaikų elgesio sunkumais.Pagrindiniai žodžiai: motinos jautrumas kūdikio signalams, vaikų elgesio sunkumai, motinos ir kūdikio sąveikų korekcija, vaizdo analizės metodas.Effects of Video-feedback Correction of Infant–Mother Interaction on Two-years-olds’ BehaviourLina Kalinauskienė, Danguolė Čekuolienė, Inna Kusakovskaja, Vaida Kiltanavičiūtė SummaryObjective. A andomized control trial examined the effects of short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer et al., 2008) in infancy on children’s behaviour problems at the age of two years.Design. Intervention effect on children‘’s behaviour problems was assessed in a sample of N = 85 mother–infant dyads (only first-born healthy infants, living in intact families participated). Intervention effect on children’s behaviour problems was evaluatedin non-clinical, middle-class Lithuanian mothers by comparing three groups of mother–infant dyads: low-sensitive mothers, who participated in the intervention (N = 21), low sensitive mothers who did not participate in the intervention (N = 21), and a groupof sensitive mothers with a higher sensitivity (N = 43) who did not take part in the intervention.Intervention. The VIPP intervention consisted of five monthly sessions and was implemented between the 7th and 12th months of infant’s age. The intervention was conducted by two clinical psychologists after an extensive training.Method. Maternal sensitivity was evaluated from video-record of the free play sessions using the Ainsworth sensitivity scale. Children’s behaviour problems were assessed using CBCL 1/2-5 (Achenbach and Rescorla, 2000). Infants’ positive and negativereactivity (temperament) from observational data and maternal daily stress (Crnic and Greenberg, 1990) were assessed additionally.Results. Children of the intervention group mothers received similar scores on behaviour problems scales as did control group mothers and mothers with a higher sensitivity. Maternal sensitivity in all groups of infant–mother dyads did not correlate significantly with the scores on children’s internal, external and total behaviour problems’ scales. Maternal daily stress (related to child care) significantly correlated with children’s behaviour problems in the control group. In the group of mothers with higher sensitivity, family income, fathers’ age and occupation significantly correlated with the later children’s behaviour problems. We could speculate that in the low sensitive mothers’ intervention group we maybe did not find a correlation between maternal daily stress (related to child care) and later children’s behaviour problems, because the intervention served as a buffer for these mothers, while in low-sensitive mothers of the control group the mentioned correlation was moderate.Conclusion. Children’s behaviour problems at two years were not significantly affected by intervention in infancy.Keywords: mother’s sensitivity to her child’s signals, child behaviour problems, mother–infant interaction correction, video analysis method.
24
Langienė, Vita, and Violeta Drejerienė. "NEIŠNEŠIOTŲ NAUJAGIMIŲ, GIMUSIŲ VILNIAUS MIESTO KLINIKINĖJE LIGONINĖJE, MAITINIMAS. ŽINDYMO SĖKMĘ NULĖMĘ VEIKSNIAI." Visuomenės sveikata 28, no. 5 (November 29, 2018): 27–31. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.055.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti 1 metų duomenis apie Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL) gimusių vėlyvų neišnešiotų naujagimių maitinimą, įvertinti gestacinio amžiaus įtaka natūralaus maitinimo dažniui. Metodika. Atlikta retrospektyvinė 2015 m. - 2016 m. VMKL gimusių neišnešiotų naujagimių raidos istorijų analizė. Šių gimusių kūdikių tolesnio maitinimo analizei atlikti ir įvertinti buvo sudaryta ir naudota retrospektyvi motinų apklausos anketa. Rezultatai. Iš 100 tyrime dalyvavusių vėlyvų neišnešiotų naujagimių iš stacionaro išimtinai žindomi išvyko 78 (78 proc.). Vėlyvi neišnešioti naujagimiai statistiškai rečiau išvyko natūraliai maitinami neišnešioti naujagimiai (p<0,05). Didžioji dalis vėlyvų neišnešiotų naujagimių (n=92, 92 proc.) toliau sėkmingai žindyti iki 3 mėn., 88 (88 proc.) iki 6 mėn., 51 (51 proc.) iki 12 mėn., 24 (24 proc.) iki ≥18 mėn. Išnešiotų ir vėlyvų neišnešiotų kūdikių iki 6 -18 mėnesių amžiaus natūralaus maitinimo ir sėkmingo žindymo rezultatai praktiškai vienodi. Išvados. Vėlyvi neišnešioti naujagimiai po gimimo rečiau natūraliai maitinami nei išnešioti naujagimiai (p<0,05). Tačiau ženklaus skirtumo tarp tolimesnio šių naujagimių sėkmingo žindymo dažnio nenustatėme.
25
Sidabraitė, Žavinta. "Lithuanian Catechism for Rural Schools (1795). Circumstances of its Compilation." Knygotyra 76 (July 5, 2021): 72–92. http://dx.doi.org/10.15388/knygotyra.2021.76.76.
Full textAbstract:
Researchers constantly add new items to the bibliography of Lithuanian publications published in East Prussia in the last decade of the 18th century. The initiatives of publishing in local languages of that period were driven by the reforms of the Church and schools carried out by the Prussian authorities while the Enlightenment was coming to an end and the ideology of regional particularism was continuously growing in the country. As can be seen from newly discovered archival documents and already recorded bibliographic information, at least four publications dedicated for primary Christian education were published in Prussia in 1795, namely, the New Testament, the psalm book, the semi-secular reading textbook The Friend of Children (Kūdikių prietelius), and the catechism for rural schools. The editions of the New Testament and Kūdikių prietelius are recorded in the Lithuanian bibliography, however, nothing has been known about the mentioned editions of the psalm book and the catechism so far. The circumstances of their publishing are analysed in the article.
26
Enakele, Alkauthar Seun. "A role of social work profession in prevention of baby factory in Nigeria." Social Work: Experience and Methods 19, no. 1 (2017): 67–87. http://dx.doi.org/10.7220/2029-5820.19.1.4.
Full text
27
Šuškevičienė, Ilona, Milda Nekrašienė, Danguolė Rugytė, Alina Vilkė, Tomas Bukauskas, Diana Bilskienė, and Andrius Macas. "Naujagimių ir kūdikių smegenų ląastelių apoptozė ir perioperacinis periodas: ar yra ryšys?" Sveikatos mokslai 23, no. 1 (January 5, 2013): 133–37. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2013.024.
Full textAbstract:
In these latter decades neurotoxicity of general anaesthetics has been demonstrated in neonatal animal models. These data raised a concern about the safety of neonatal and paediatric anaesthesia. However, prospective epidemiological studies in humans are still ongoing. Biological markers, which could be associated with anaesthesia and outcome would be helpful in timely decisions regarding clinical practice in newborns and infants. To date, some brain specific proteins have been studies in various brain damage scenarios in neonates, children and adults. The purpose of the present paper is to describe current knowledge, based on experimental and clinical data, on the influence of anaesthetics on the developing brain and the applicability of certain biomarkers in cases of cerebral cell damage.
28
Lubienė, Jolita, Žydra Kuprėnaitė Kuprėnaitė, and Agnė Stankevičiūtė. "TĖVŲ, AUGINANČIŲ KŪDIKIUS IR ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKUS, ŽINIOS APIE ROTAVIRUSINĘ IR NOROVIRUSINĘ INFEKCIJAS." Health Sciences 30, no. 3 (2020): 15–20. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.062.
Full textAbstract:
Rotavirusinė ir norovirusinė infekcijos – aktuali vaikų sveikatos problema Lietuvoje ir pasaulyje. Šios infekcijos vaikams gali sukelti sunkią dehidrataciją ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, šoką, širdies nepakankamumą, traukulius, viduriavimą, kuris gali išsivystyti į lėtinį. Paplitusi nuomonė, kad nepakankamos tėvų žinios apie rotavirusinės ir noravirusinės infekcijų priežastis, plitimo būdus, prevenciją didina šių infekcijų riziką. Tyrimo tikslas – įvertinti tėvų žinias apie vaikų rotavirusinę ir norovirusinę infekcijas. Tyrimas atliktas 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais pirminės asmens sveikatos priežiūros centre. Atrankos būdas – tikslinė tikimybinė atranka. Atrankos kriterijai: tėvai, auginantys kūdikius ir ankstyvojo amžiaus vaikus, reguliariai besilankantys pas šeimos gydytoją ir savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 50 tėvų (n=50). Tyrimo priemonė – keturių dalių anketa. Jos pirmoje dalyje pateikti klausimai įvertinti tėvų bendrąsias žinias apie žarnyno infekcijas, antroje – apie dažniausius rotavirusinės ir norovirusinės infekcijų požymius, trečioje – apie vaikų vakcinaciją ir slaugą, ketvirtoje – apie tėvams teikiamos informacijos pakankamumą. Atlikta anoniminė apklausa. Duomenys apdoroti Microsoft Office Excel kompiuterine programa. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausias žarnyno infekcijų perdavimo būdas – artimas kontaktas su ligoniu. Vaikai dažniausiai užsikrečia ugdymo įstaigose. Dauguma tėvų (n=34; 68 proc.) rotavirusine ir norovirusine infekcijomis buvo užsikrėtę ir patys, ir kiti šeimos nariai. Trečdalis (n=16; 32 proc.) – neužsikrėtė. Daugiau negu pusei tėvų (n=26; 52 proc.) neužtenka informacijos apie rotavirusinę ir norovirusinę infekcijas. Tėvų žinių lygis apie žarnyno infekcijas, jų plitimą, sergančių vaikų slaugos ypatumus, vaikų asmens higieną bei vakcinacijos reikšmę nėra pakankamas.
29
Žvinytė, Karolina, Patricija Šimkūnaitė, and Ramunė Vankevičienė. "Iki 30 nėštumo savaitės gimusių kūdikių raida ir sveikata esant šešerių metų amžiaus." Lithuanian Obstetrics & Gynecology 24, no. 1 (March 25, 2021): 8–13. http://dx.doi.org/10.37499/lag.562.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Įvertinti kūdikių, gimusių iki 30 gestacijos savaitės, sveikatą bei raidą esant šešerių metų amžiaus. Tyrimo metodai. Retrospektyviai nagrinėti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose 2012 m. iki 30 gestacijos savaitės gimusių naujagimių duomenys (n=45). Tiriamieji suskirstyti į tris grupes: gimusieji 22–24, 25–27, 28–30 savaitę. Susisiekta su dabartinių šešiamečių vaikų tėvais, užpildytos anketos apie vaikų raidą, dabartinę būklę (n=35). Rezultatai. Intraskilvelinių kraujosruvų (ISK) nustatyta 52 proc. (n=18) naujagimių (buvus III° ISK – 17 proc. (n=6), 83 proc. (n=5) turėjo sveikatos sutrikimų šešerių metų amžiaus). Periventrikulinė leukomaliacija nustatyta 9 proc. (n=3), visi vaikai turėjo raidos sutrikimų. Regos sutrikimų nustatyta visose gestacinio amžiaus grupėse, šešerių metų amžiaus jų turėjo 32 proc. (n=11) vaikų. 26 proc. (n=9) vaikų turėjo motorikos įgūdžių sutrikimų, šešiems vaikams nustatytas cerebrinis paralyžius, trims – mišrūs specifiniai raidos sutrikimai. Visose grupėse nustatyta dėmesio ir koncentracijos sutrikimų, pasitikėjimo savimi stygius. Išvados. Gestacinis naujagimio amžius yra atvirkščiai proporcingas vaiko raidos sutrikimų sunkumui, emocinei, socialinei gerovei esant šešerių metų amžiaus.
30
Umbrasaitė, Solveiga, and Kęstutis Versockas. "Respiracinio sincitinio viruso infekcijos aktualumas vaikų kardiochirurgijoje." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2227.
Full textAbstract:
Solveiga Umbrasaitė, Kęstutis VersockasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: solveigaum@takas.lt Įvadas / tikslas Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra dažniausia apatinių kvėpavimo takų infekcijos priežastis, ypač naujagimiams ir kūdikiams. Tarp vaikų, kuriems yra padidėjusi sunkios RSV infekcijos formos rizika, yra turinčių įgimtą širdies ydą. Ši rizika yra dar didesnė atliekant širdies operacijas. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kiek yra infekuotų RSV vaikų tarp patenkančių į stacionarą operaciniam gydymui. Metodai ir rezultatai Specifiniai RSV imunoglobulinų testai buvo atlikti 32 vaikų grupėje (iš kurių 9 naujagimiai ir 23 kūdikiai). Teigiamų IgG antikūnų rasta 12 atvejų (41%), teigiamų IgM antikūnų – vienu. Išvados RSV infekuotų vaikų yra gana daug; dėl to tikslinga tęsti tyrimus. Kitas žingsnis būtų išsiaiškinti RSV infekcijos įtaką perioperacinei pacientų būklei ir pasyvios imunoprofilaktikos palivizumabu tikslingumą. Pagrindiniai žodžiai: respiracinis sincitinis virusas, įgimtos širdies ydos, imunoprofilaktika Relevance of RSV infection in children’s cardiac surgery Solveiga Umbrasaitė, Kęstutis VersockasVilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: solveigaum@takas.lt Background / objective Respiratory syncytial virus (RSV) is the most common cause of lower respiratory tract infections, especially in newborns and children under one year of age. Among children at a higher risk of a severe form of RSV infection are children with congenital heart disease. This risk is higher in case of heart operation.The purpose of this research was to reveal the incidence of RSV-infected patients among those admitted for surgical treatment. Methods and results Specific RSV immunoglobulin tests were performed for a group of 32 children (9 newborns and 23 infants). Positive IgG antibodies were found in 12 cases (41%) and positive IgM antibodies in one case. Conclusions The incidence of RSV-infected children is quite high; therefore, it is purposeful to continue research. The next step would be to reveal the influence of RSV infection on the perioperative condition of patients and the expediency of passive imunoprophylaxis with palivizumab. Key words: respiratory syncytial virus, congenital heart disease, imunoprophylaxis
31
Čekuolienė, D. "Prieraišumas: teoriniai aspektai bei tyrimo galimybės." Psichologija 11 (December 23, 2015): 114–30. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1991.11.9064.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas – pristatyti trumpą prieraišumo teorijų apžvalgą. Skirtingos teorinės kryptys prieraišumą aiškina skirtingai. Viena plačiausiai žinomų teorijų – J. Bowlby prieraišumo teorija, kuri remiasi etologijos principais. Bowlby teorija sėkmingai perėmė Mary Salter Ainswoth požiūrio elementus. Ainsworth taip pat pasiūlė labai sėkmingą prieraišumo tyrimo procedūrą – Neįprastų Situacijų Metodą. Esminė išvada iš šių autorių tyrimų – kad prieraišumo tipas priklauso nuo motinos jautrumo ir reagavimo į kūdikio siunčiamus signalus. Tai gali sukurti saugius arba nesaugius santykius tarp motinos ir vaiko. Paskutinėje straipsnio dalyje aptariami prieraišumo tyrimų padėtis, tolesnės kryptys ir galimybės šiuos tyrimus vystyti Lietuvoje.
32
Dumalakaitė, Kamilė, Gustė Burneikaitė, and Lina Minkevičiūtė. "GAKTINĖS SĄVARŽOS IŠSISKYRIMAS GIMDANT." Health Sciences 31, no. 4 (July 1, 2021): 169–72. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.149.
Full textAbstract:
Gaktinės sąvaržos išsiskyrimas gimdant yra reta patologija, pasitaikanti nuo 1 iš 30,000 iki 1 iš 300 gimdančiųjų ir diagnozuojama vienu iš radiologinių tyrimo metodų nustačius >10mm pločio tarpo išsiplėtimą. Rizikos veiksniai gali būti daugiavaisis nėštumas, gimdymo metu naudojamos chirurginės žnyplės ir daug kitų būklių. Nors diastazė gali būti asimptominė, dažniausiai moterys jaučia labai intensyvų skausmą, dubens nestabilumą, sunkumą lipti laiptais ir kitus požymius, trukdančius pasirūpinti savimi bei kūdikiu. Šią patologiją galima gydyti konservatyviai, pasitelkiant vaistus bei ortopedines priemones arba operaciniu būdu, tačiau pastarasis taikomas tik esant itin dideliam tarpo išsiplėtimui ar gyvybei pavojingoms komplikacijoms. Šioje literatūros analizėje apžvelgiamas gaktinės sąvaržos išsiplėtimo apibrėžimas, etiologija ir patofiziologija, klinika, diagnostika bei gydymas.
33
Skalskis, Ilja. "ĮGIMTA HIPERTROFINĖ PRIEVARČIO STENOZĖ: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS." Health Sciences 30, no. 5 (September 21, 2020): 129–32. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.128.
Full textAbstract:
Įgimta hipertrofinė prievarčio stenozė (ĮHPS) – tai naujagimių ir pirmųjų mėnesių kūdikių liga, dėl kurios hipertrofavęs prievarčio sienelės raumeninis sluoksnis siaurina prievarčio kanalą ir neleidžia maistui iš skrandžio patekti į dvylikapirštę žarną. Nėra tikslių duomenų apie priežastis, sukeliančias prievarčio raumeninio sluoksnio hipertrofiją. Manoma, kad genetinę predispoziciją turintiems žmonėms, paveiktiems tam tikrų aplinkos veiksnių, išsivysto ĮHPS. Šios patologijos diagnostika dažnai remiasi klinikine išraiška. Radiologiniai, laboratoriniai tyrimai ir provokaciniai testai gali padėti patvirtinti diagnozę. Įgimta hipertrofinė prievarčio stenozė – gydymo reikalinga anomalija, kuri gali būti koreguojama tiek konservatyviu, tiek chirurginiu būdu. Šio darbo tikslas − įvertinti, susisteminti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie įgimtą hipertrofinę prievarčio stenozę, reikšmingus rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos šios patologijos vystymuisi, diagnostikos bei gydymo taktikos ypatumus.
34
Lang, Hans-Jürgen. "INDIVIDUALIOSIOS PSICHOLOGIJOS POŽIŪRIS Į PYKTĮ, AGRESIJĄ IR NEAPYKANTĄ – SĄVOKAS, BESIKEIČIANČIAS DĖL KŪDIKIŲ TYRIMŲ IR PRIERAIŠUMO TEORIJOS POVEIKIO." Psichologija 39 (January 1, 2009): 93–108. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2009.0.2592.
Full textAbstract:
SummaryIn this paper, I would like to describe how the clinical understanding of phenomena like anger, hate and aggression can be enriched by concepts derived from infant research and attachment theory. In doing so, I will draw on my own individual psychological and psychoanalytical point of view. In modern individual psychology, as it is understood in Germany, there are certainly psychoanalysts who tend to favour not just Adler’s theories, but also those of Melanie Klein or Wilfried Bion above all, just as there are those who favour the self-psychological approach (and, of course, there are other theories as well). Therefore, it goes without saying that I do not claim to represent the definitive perspective of individual psychology in my work: in individual psychology, as in psychoanalysis, there are, after all, different opinions, theories and preferences which sometimes may be predominant in specific countries. I believe that we essentially gain overall from this pluralism of theories, in spite of the dangers that may be associated with it (such as confusion of language, diffusion of identity of school-specific concepts, undifferentiated pragmatism, etc.). Openness is, in my opinion, a very important characteristic of individual psychological theory. On the other hand, pluralism of theories does not, after all, exclude the focal points of scientific interest and the understanding of clinical phenomena, and I would like to concentrate on some of these focal points in this paper.
35
Merčaitis, Antanas. "Europos socialistinių šalių demografinė politika." Problemos 12 (September 29, 2014): 88–98. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1973.12.5528.
Full textAbstract:
Straipsnyje apžvelgiama socialistinių šalių vykdoma demografinė politika. Daugelio Europos socialistinių šalių demografinė politika pasikeitė – ji pasidarė aktyvi, skatinanti gimimų skaičiaus augimą. Ypač sustiprintos ekonominės priemonės – daugiavaikėms šeimoms suteikiama nemenka finansinė parama (vienkartinės pašalpos, priedai už vaikus ir pan.), kuria siekiama išlyginti šeimų su skirtingu vaikų skaičiumi pajamas. Demografinėje politikoje ima vyrauti tiesioginio ekonominio poveikio priemonės: lėšos išmokamos tiesiog šeimai, o ne per visuomeninio vartojimo fondus, per kuriuos jos dažnai paskirstomos netolygiai, be to, tiesioginis išmokėjimas daro didesnį psichologinį poveikį. Vis daugiau šalių siekia sudaryti sąlygas, kad motinos bent iki vienerių-dvejų metų pačios augintų savo kūdikius. Daugelyje socialistinių šalių ypač skatinamas antrųjų ir trečiųjų vaikų gimimas, nes to reikia išplėstinei reprodukcijai. Be ekonominio pobūdžio priemonių, gimimų skaičiui padidinti taikomi įvairūs juridiniai aktai bei auklėjamosios priemonės, skatinamas santuokų skaičiaus augimas.
36
Patkauskaitė, Jūratė. "Santuokos ir šeimos ryšio tyrimas." Problemos 40 (September 29, 2014): 122. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1989.40.7145.
Full textAbstract:
1987 m. vasario 17 d. Vilniaus universitete VPI Mokslinio komunizmo katedros asistentas Vytautas Dumbliauskas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Santuokos ir šeimos tarpusavio ryšys“. Oficialieji oponentai: filosofijos mokslų daktaras S. Laptionokas ir filosofijos mokslų kandidatas V. Justickis. Disertacijoje skiriamos dvi šeimos tapsmo pakopos: santuoka suponuoja šeimą kaip galimybę, kuri pilna tampa tik gimus kūdikiui. Santuoka vertinama kaip ypatingas šeimos elementas, siūloma vengti santuokystės ir tėvystės priešpriešos.
37
Zeleckytė, Vykinta, Martynas Zaremba, and Valdonė Ališkevičiūtė. "GELEŽIES STOKOS ANEMIJA KŪDIKIAMS, VAIKAMS IR PAAUGLIAMS: RIZIKOS VEIKSNIAI IR JŲ PREVENCIJA." Health Sciences 31, no. 1 (February 6, 2021): 118–22. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.023.
Full textAbstract:
Geležies stokos anemija (mažakraujystė) yra patologinė būklė, dažnai pasireiškianti kūdikiams, vaikams ir paaugliams. Didesnė rizika susirgti vaikams aiškinama didesniu geležies poreikiu dėl spartaus augimo, padidėjus lieso kūno masei, raudonųjų ląstelių masei ir kraujo kiekiui, dėl kurių didėja geležies poreikis hemoglobino kiekiui kraujyje bei mioglobino kiekiui raumenyse. Straipsnyje išanalizuotos mokslinės publikacijos, kuriose aprašyti dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai, sukeliantys geležies stokos anemiją. Nustatyta, kad kūdikiams ši liga dažniausiai pasireiškia dėl motinos geležies stokos anemijos nėštumo metu ar ankstyvo virkštelės užspaudimo po gimimo. Vaikams ir paaugliams – dėl per mažo geležies gavimo su maistu, antsvorio ar nutukimo, menarchės (pirmųjų menstruacijų) ar kitų menstruacinio ciklo sutrikimų mergaitėms. Rasta publikacijų, įrodančių, kad šios ligos pasireiškimo galima išvengti imantis atitinkamų prevencijos veiksmų. Apibendrinus rezultatus, padarytos išvados, jog geležies papildų vartojimas nėštumo metu padidina hemoglobino koncentraciją kraujyje ir žymiai sumažina naujagimių anemijos riziką, geležies deficitą ir mažo svorio naujagimio riziką. Pavėlintas virkštelės užspaudimas (>3 minutes) turi reikšmingą poveikį naujagimių geležies kiekiui ir turi įtakos geležies stokos anemijos pasireiškimui naujagimiams iki 4 mėnesių. Įvertinus tyrimus pastebėta, kad neišnešiotiems naujagimiams svarbu gauti papildomos geležies preparatų. Esant mitybos sutrikimų, svarbu paaiškinti, kad geležies, gaunamos iš mėsos (raudonos arba baltos), biologinis prieinamumas yra didesnis. Be mėsos, vaikai turėtų būti skatinami valgyti citrinas, daržoves ir ankštinius augalus, įspėjami vengti sodos, arbatos, kavos, per didelio pieno kiekio ir javų, kurie mažina geležies absorbciją. Rasta publikacijų, kad pirminė geležies stokos prevencija geležies preparatais paaugliams nerekomenduojama, išskyrus atvejus, kai pasireiškia kiti sutrikimai, pvz., gausus menstruacinis ciklas.
38
Mažeikaitė, Daiva, and Boguslavas Gruževskis. "Darbo vertybių vieta ir kaita skirtingų Lietuvos gyventojų kartų kontekste." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 17 (October 15, 2018): 108–31. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2018.17.11934.
Full textAbstract:
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Dėl ypatingos darbo įtakos žmogaus gyvenimui ir visuomenei darbo vertybės yra laikomos pamatinėmis. Jų realizavimas daugiausia lemia žmogaus vietą visuomenėje ir jo karjeros galimybes, šalies žmogiškojo ir ekonominio kapitalo potencialą, atskiros įmonės personalo panaudojimo efektyvumą ir kita. Vertinant skirtingų gyventojų grupių vertybių skirtumus, pastebėta reikšmingų skirtumų tarp skirtingų gyventojų kartų kohortų. Sąvoka „karta“ suvokiama skirtingais aspektais. Šiame straipsnyje sąvoka „karta“ vartojama pagal Mannheim, Steel and Taras bei Strauss and Howe supratimą. Išskirtos: veteranų, kūdikių bumo, X, Y ir Z kartos. Empirinio tyrimo metu buvo analizuoti Lietuvos gyventojų darbo vertybių pokyčiai XX–XXI amžių sandūroje kartų kaitos aspektu, remiantis Europos vertybių tyrimo (EVT) antros (1990), trečios (1999) ir ketvirtos (2008) bangų rezultatais. Tyrimas parodė, kad kartų kaita ir jų individualios savybės didžiausią poveikį daro emocinių darbo vertybių kaitai, o kognityvias ir instrumentines darbo vertybes veikia ir socialinio bei ekonominio konteksto pokyčiai.
39
Aliukonienė, Rita, Alvydas Navickas, and Aurėja Bareikytė. "Naujagimio nužudymo teisiniai ir medicininiai aspektai." Sveikatos mokslai 26, no. 1 (March 29, 2016): 65–69. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.010.
Full textAbstract:
Tarptautinė bendruomenė iš visų prigimtinių žmogaus teisių prioritetu laiko žmogaus teisę į gyvybę. Dėl šios priežasties daugumos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti atskiri skyriai, skirti nusikaltimams žmogaus gyvybei reglamentuoti. Taigi ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau tekste – BK), įsigaliojęs nuo 2003 m. gegužės 1 d., saugo ir gina kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę kaip visų kitų teisių pagrindą, nes jei nėra gyvybės, beprasmės tampa ir visos kitos žmogaus teisės [1]. Naujajame Lietuvos baudžiamajame įstatyme įtvirtinta plati vertybių ir prioritetų sistema, todėl suprantama, kad kai kurių BK normų taikymas teismų praktikoje kelia probleminių klausimų, reikalaujančių gilesnės analizės. Vienas iš tokių probleminių klausimų – naujagimio nužudymo (BK 131 str.), padaryto ribotai pakaltinamos motinos, teisingas atribojimas nuo savo kūdikio nužudymo (BK 129 str. 2 d. 3 p.), kurį padaro psichikos sutrikimų neturinti ir pakaltinama motina. Medicininės, teisinės literatūros studijos bei baudžiamųjų bylų medžiagos ir jose esančios teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės leido padaryti išvadą, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, suteikiančių teisę patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybėn už privilegijuotą nužudymą (BK 131 str.), yra nustatymas, kad savo naujagimio nužudymą veikė motinos nulemta gimdymo būsena.
40
Labanauskienė, Jolanta, Kęstutis Žagminas, and Benjaminas Siaurusaitis. "Vaikų smurtinės traumos: mechanizmas ir pobūdis." Lietuvos chirurgija 8, no. 4 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.4.2096.
Full textAbstract:
Jolanta Labanauskienė1, Kęstutis Žagminas2, Benjaminas Siaurusaitis3 1Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika, Santariškių g. 7, LT-08406 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas,M. K. Čiurlionio g. 21/27, LT-03101 Vilnius3 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika, Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusEl. paštas: j.labanauskiene@yahoo.com Įvadas / tikslas: Tyrinėjant aktualią problemą – smurtą prieš vaikus, literatūros šaltiniuose nepavyko rasti išsamios vaikų smurtinių traumų analizės pagal vaikų amžių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti vaikų smurtinių traumų mechanizmą ir pobūdį atsižvelgiant į vaikų amžių ir smurto vietą. Metodai: Aprašomasis epidemiologinis tyrimas. Duomenų bazę sudarė retrospektyviai analizuoti 3110 vaikų, gydytų 1990–2007 m. Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje dėl smurtinių traumų, medicininių dokumentų duomenys. Duomenims analizuoti naudoti tradiciniai statistiniai metodai. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 13 kompiuterine programa. Rezultatai: Beveik visi kūdikiai (96,8 %) patyrė smurtą šeimoje. Vyresni vaikai jį patyrė dažniausiai įvairiose viešose vietose, o 16–17 metų vaikų – net 89,2 %. Vaikus dažniausiai skriausdavo nepažįstami vyresni vaikai ar suaugusieji: mušdavo rankomis (75,8 %), rečiau – kietu daiktu, spardydavo ar žalodavo kitais būdais. Durta, pjauta, šauta buvo dažniausiai į vyresnius vaikus. Galvos smegenų sužeidimai sudarė 39,8 % visų traumų, daugiausia kūdikiams (54,8 % visų jų traumų), 25,8 % jų šie sužeidimai buvo sunkiausi. Kaulų lūžimus patyrė 18,5 % vaikų, dažniausiai nosies kaulų (48,5 %), o 16–17 metų vaikams net 67,1 % visų kaulų lūžimų buvo penkto delnakaulio lūžiai (18,7 % visų kaulų lūžių). Kaukolės kaulų lūžiai kūdikiams sudarė 16,1 % visų traumų ir 83,3 % visų jų kaulų lūžių. Dauginius sumušimus patyrė 16,3 % vaikų. Išvados: Smurto dažnis, vieta yra susiję su vaikų amžiumi. Šeimoje smurtą patyrė 83,9 % vaikų iki 6 metų, o kuo vaikai buvo vyresni, tuo dažniau jie smurtą patirdavo įvairiose viešose vietose: iš viso 72,9 % vaikų smurtinių traumų ir 89,2 % 16–17 metų vaikų traumų. Vaikų smurtinėms traumoms buvo būdingi: galvos smegenų traumos (39,8 %), nosies kaulų lūžimai (48,5 %), penkto delnakaulio lūžimai (18,7 %) ir dauginiai kūno sumušimai (16,3 %). Reikšminiai žodžiai: smurtas prieš vaikus, vaikų smurtinės traumos. Current clinical guidelines for cardiac resynchronization therapy: the experience of vilnius cardiology-angiology center Jolanta Labanauskienė1, Kęstutis Žagminas2, Benjaminas Siaurusaitis3 1 Clinic of Childrens Disease of Vilnius University Medical faculty, Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Public Health, M. K. Čiurlionio str. 21/27, LT-03101 Vilnius, Lithuania3 Clinic of Childrens Diseases of Vilnius University Medical faculty, Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaEl. paštas: j.labanauskiene@yahoo.com Background /objective: We were analyzing a very important problem – violence against children – and found no detailed information about violence related injuries by children age in the analyzed literature. The purpose of this study was to determine the mechanism and nature of violence related injuries according to children age and place of incurrence. Methods: We have retrospectively analyzed the records of 3110 children treated in Vilnius University Children's Hospital during 1990–2007 as a result of incurred violence related injuries. Our statistical analysis was performed using the software package SPSS 13.0. Results: Most of the children (96.8 %) were reported to have suffered violence in family. Older children were mostly affected by violence in different public places and almost 89.2 % of them were at the age between 16–17. In most cases they were injured by unfamiliar youngsters or adult persons and their injuries were caused mainly by beating with hands (75.8 %) or, more rarely, by beating with a hard object, by kicking, etc. Punctured, cut or gunshot wounds were mostly in older children. Cerebral injuries had a prevalence of 39.8 % among all injuries studied and most of them were reported in infants (54.8 % of all their injuries). 25.8 % of these injuries had the most serious nature. 18.5 % of children had suffered bone fractures, most commonly nasal bone fractures (48.5 %). Among children aged between 16–17 years, nasal bone fractures count for 67.1 % of all bone fractures studied. Fifth metacarpal bone fractures count for 18.7 % of all bone fractures. Skull bone fractures among infants amount to 16.1 % of all their injuries and 83.3 % of all their bone fractures. 16,3 % of children were reported to have multiple bruises. Conclusions: 83.9% of children under 6 years of age were reported to have suffered violence in family. The older the children, the more often they were found to be abused in different public places: 72.9 % of children incurred violence related injuries in different public places and 89.2 % of these children were at the age between 16 and 17. Among all violence related injuries, the most common injuries were: cerebral injuries (39.8 %), nasal bone fractures (48.5 %), fifth metacarpal bone fractures (18.7 %) and multiple bruises (16.3 %). Keywords: violence against children, violence related injuries in children.
41
Pancekauskaitė, Gabija, Ingrida Melnikienė, Goda Camille Mickevičiūtė, Kristina Ganzijeva, and Lina Jankauskaitė. "VAIKŲ ŪMINIS SKAUSMAS: JO SAMPRATA, NEUROFIZIOLOGINIAI IR VERTINIMO YPATUMAI, VALDYMO PRINCIPAI." Health Sciences 30, no. 3 (2020): 93–98. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.077.
Full textAbstract:
Skausmas yra viena dažniausių kreipimosi į vaikų skubios pagalbos skyrių priežasčių. Dauguma vaikų patiria skausmingas diagnostikos procedūras, kurios kelia baimę, skausmą ir nerimą. Vaiko patiriamas skausmas dažnai neužtektinai pripažįstamas, netiksliai nustatomas jo stiprumas, todėl neužtikrinamas adekvatus nuskausminimas. Tikslas – nustatyti vaikų skausmo pojūčio skirtumus nuo suaugusiųjų, pristatyti skausmo vertinimo skales, padedančias atpažinti ir tiksliau įvertinti vaikų patiriamą skausmą, siekiant adekvataus nuskausminimo. Tyrimo objektas ir metodika. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga vaikų patiriamo ūminio skausmo tema, naudojantis paieškos sistema Pubmed ir Google Scholar duomenų bazėse. Rasta 427 publikacijos. Analizei atrinkti 9 straipsniai, aprėpiantys 2010-2019 metų laikotarpį. Rezultatai. Sisteminėje literatūros apžvalgoje išnagrinėti 9 straipsniai. Įtraukti straipsniai nagrinėjantys kūdykių ir vaikų skauso neurofiziologinius ypatumus. Aptartos įvairaus amžiaus vaikams taikomos skausmo vertinimo skalės. Išvados. Vaikų skausmo neurofiziologiniai ypatumai labai skiriasi nuo suaugusiųjų. Nepakankamas nuskausminimas gali lemti ilgalaikius skausmo suvokimo pokyčius ir sukelti specifines su tuo susijusio elgesio išraiškas. Pastaraisiais metais daugėja duomenų, nurodančių kūdikių-vaikų-paauglių skausmo efektyvesnio įvertinimo bei gydymo poreikį. Nepaisant turimų priemonių bei specifinių skalių, nepakankamai adekvatus skausmo vertinimas lemia nepakankamą ar netinkamą nuskausminimą. Geresnei skausmo kontrolei užtikrinti svarbu mokyti medicinos personalą bei vaikų artimuosius, kaip laiku ir kuo tiksliau atpažinti vaiko jaučiamą skausmą bei jo stiprumą.
42
Petrošienė, Bronislava, and Alina Vaškelytė. "NĖŠČIŲJŲ PSICHOSOCIALINĖ ADAPTACIJA." Health Sciences 30, no. 2 (April 15, 2020): 73–78. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.046.
Full textAbstract:
Psichosocialinė adaptacija daro poveikį nėščiosios fizinei ir psichikos sveikatai, vaisiaus ir naujagimio sveikatai bei gimdymo eigai. Padidėjęs nerimas dėl gimdymo, menka partnerio ir artimųjų parama, fizinės sveikatos sutrikimai nėštumo laikotarpiu lemia nėščiosios nepalankią psichosocialinę adaptaciją. Tyrimo tikslas – palyginti pirmą ir ne pirmą kartą gimdžiusiųjų psichosocialinę adaptaciją nėštumo metu. Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriuje 2017-2018 m. Tyrime dalyvavo 380 šiame skyriuje gimdžiusių moterų. Atliktas kiekybinis tyrimas. Duomenims rinkti naudotas R. Lederman sukurtas klausimynas „Įsivertinimas nėštumo metu“ (angl. Prenatal self-evaluation questionnaire), pritaikytas įsivertinti psichosocialinę adaptaciją nėštumo metu. Ir pirmą, ir ne pirmą kartą gimdžiusiųjų psichosocialinės adaptacijos įverčiai parodė skirtingą įsivertinimą, vertinant vieną poskalę iš septynių. Reikšmingai geresnė pirmą kartą gimdžiusiųjų psichosocialinė adaptacija nustatyta poskalėje „Tarpusavio santykiai su mama nėštumo metu“. Pirmą kartą gimdžiusiųjų grupėje reikšmingai geresnė psichosocialinė adaptacija nustatyta vertinant teiginius: „Aš nerimauju dėl galimų komplikacijų gimdymo metu“, „Šis laikotarpis man tinkamas nėštumui“, „Manau, kad besirūpindama kūdikiu, neturėsiu laiko sau“, „Mama duoda naudingų patarimų“, „Mama su džiaugsmu laukia šio anūko, o aš jaučiu, jog gimimas – jaudinantis įvykis“. Gimdžiusios ne pirmą kartą reikšmingai geriau įsi-vertino manydamos, kad turi pakankamai žinių apie gimdymą, labai gerai supranta, ko tikėtis gimdymo metu, kaip elgtis sąrėmių metu.
43
Katinienė, Inga, Laimutė Vaidelienė, and Sigita Burokienė. "VAIKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠŠŪKIAI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE IR LIETUVOJE." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 88–94. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.147.
Full textAbstract:
Vaikų sveikatos priežiūros poreikių pokyčiai skatina Europos šalis peržiūrėti vaikų sveikatos priežiūros sistemas, kad visiems vaikams būtų prieinama efektyvi ir tinkama sveikatos priežiūra. Atlikta atrinktų mokslinių publikacijų, rekomendacijų ir studijų apžvalga parodė Europos šalių vaikų sveikatos priežiūros sistemų skirtumus, ypač pirminės vaikų sveikatos priežiūros organizavimo. Išskiriamos trys vaikų pirminės sveikatos priežiūros sistemos: pediatrinė, šeimos gydytojo ir mišri. Ne visos šalys vadovaujasi PSO Europos regiono biuro parengta Vaikų ir paauglių sveikatos strategija 2015-2020 m., skirta padėti šalims įdiegti įrodymais pagrįstą sistemą, siekiant patobulinti vaikų ir paauglių poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą. Pastebima, kad vaiko centriškumo principas nėra įdiegtas ne tik daugelio šalių sveikatos priežiūros sistemose, bet ir kitose gyvenimo srityse. Modeliuojant bendrą sveikatos priežiūros sistemą, neišskiriant vaikų, dažniausiai remiamasi didžiosios gyventojų dalies – suaugusiųjų poreikiais, nuvertinant vaikų poreikius. Vaikystės sveikatos problemos gali turėti įtakos visam gyvenimui. Sveikatos priežiūros netolygumų problemos sprendimas, mažinant socialinių veiksnių įtaką sveikatai, apsaugotų vaikų populiaciją. Kūdikių mirtingumo rodikliai žemesni tose Europos šalyse, kuriose geresnė ekonominė situacija ir didesnis dėmesys skiriamas gyventojų gerovei. Augančio vaiko sveikatos priežiūros poreikiai yra specifiniai daugelyje sričių, pradedant specifinėmis žiniomis, kurių reikia vaikų ligų gydymui ir baigiant vaikų atstovavimo ypatumais, todėl sveikatos priežiūros paslaugos turi būti pritaikytos vaikams, o specialistai turi turėti specifinių kompetencijų.
44
Sakalauskaitė-Juodeikienė, Eglė, Robertas Kvaščevičius, and Dalius Jatužis. "Neurochirurgijos ištakos XIX a. pradžios Vilniaus klinikose." Lietuvos chirurgija 17, no. 3-4 (December 3, 2018): 207–23. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2018.3-4.12045.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Įvadas
Iki XIX a. pabaigos neurochirurginės operacijos Europos klinikose buvo atliekamos retai. Neurochirurgijos raida buvo neįmanoma be esminių medicinos atradimų: anestezijos ir antiseptikos, efektyvios hemostazės ir atraumatinės operavimo technikos. Šio darbo tikslas – aptarti neurochirurgijos mokslo ištakas, nustatyti, kokių nervų sistemos chirurgijos operacijų buvo atliekama XIX a. pr. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje.
Šaltiniai ir metodai
Analizuotos lotynų kalba parašytos Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijos nervų sistemos chirurgijos tema. Tyrimo metodai: šaltinių analizė, lyginamasis ir analogijos metodai.
Rezultatai
Iš 26 disertacijų, nagrinėjusių nervų ligų klausimus, atrinktos penkios, skirtos nervų sistemos chirurgijai: disertacija apie galvos smegenų sukrėtimą, išorinius galvos sužalojimus, trepanaciją, encefalocelę ir galvos smegenų grybą bei bendrosios miego arterijos perrišimą. Vertinant galvos traumas patyrusius ligonius, įgimtomis CNS ydomis sirgusių kūdikių būklę ar kitą chirurginę nervų sistemos patologiją, stebėtos gyvybinės ligonio funkcijos, vertinta bendrasmegeninė (galvos skausmas, mieguistumas, koma) ir židininė (paralyžiai, konvulsijos, jutimo sutrikimai) neurologinė simptomatika. Vilniaus chirurgai, rinkdamiesi, kurioje galvos pusėje reikėtų dėti trepaną, jei nepastebėta jokių išorinių sužalojimų požymių, tačiau įtariama kraujosruva, ligonio vienpusį paralyžių siejo su tikėtino galvos smegenų pažeidimo, kontralateralinio paralyžiui, lokalizacija. Chirurgijos klinikoje buvo atliekamos mirusių ligonių autopsijos ir, remiantis post mortem radiniais, tvirtinamos klinikinės diagnozės.
Išvados
Neurochirurgijos mokslo ištakos Vilniuje siekia XIX a. pradžią. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje atlikta pavienių kaukolės trepanacijų, subdurinės hematomos pašalinimo, bendrosios miego arterijos perrišimo ir paviršinių galvos darinių ekscizijos ir ligavimo operacijų.
45
Budrienė, Miglė, Natalja Fatkulina, Renata Šturienė, and Rasa Stundžienė. "PACIENTŲ INFORMUOTUMAS APIE ŽIV IR LYTIŠKAI PLINTANČIAS INFEKCIJAS." Health Sciences 30, no. 2 (April 15, 2020): 29–36. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.039.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – įvertinti viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos pacientų informuotumą apie ŽIV ir lytiškai plintančias infekcijas. Pirmųjų lytinių santykių debiutas 16,0 metų (min=14; max=27). 34,9 proc. respondentų paskiausių lytinių santykių metu buvo apsvaigę nuo psichoaktyviųjų medžiagų. 24,6 proc. respondentų visada lytinių santykių metu naudojo kontracepcijos priemones. 51,4 proc. respondentų savo gyvenime turėjo 2-3 lytinius partnerius. 80,1 proc. respondentų žino, kad pirmą kartą lytiškai santykiaujant, galima užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis. 80,9 proc. respondentų žino, kad nesant simptomų, asmuo gali užkrėsti savo partnerį. 61,8 proc. respondentų teigė, kad prezervatyvai 100 proc. neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų. 79,8 proc. tiriamųjų žino, kad hormoninės kontraceptinės tabletės neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų. 73,4 proc. respondentų žino, kad persirgus lytiškai plintančiomis infekcijomis, neišsivysto imunitetas ir dar kartą užsikrėsti ta pačia liga įmanoma. 69,7 proc. respondentų žino, kad ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali perduoti infekciją savo kūdikiui gimdymo metu. 62,5 proc. tiriamųjų apie ŽIV ir lytiškai plintančias infekcijas bei jų profilaktiką sužino iš internetinių tinklapių.
46
Kovalevskytė, Miglė, and Jūratė Grubliauskienė. "MOTERŲ SVEIKA GYVENSENA IKI NĖŠTUMO, NĖŠTUMO METU IR PO JO." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 21–25. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.073.
Full textAbstract:
Sveika gyvensena moters gyvenime yra svarbus veiksnys, paveikiantis ne tik moters, bet ir jos būsimo vaiko bei kitų kartų sveikatą. Nėštumas suteikia unikalią galimybę išnaudoti moters motyvaciją turėti sveiką kūdikį ir pakeisti savo elgseną teigiama linkme [1]. Tyrimo tikslas − išanalizuoti moterų sveikos gyvensenos pokyčius ir jų išsaugojimo galimybes iki nėštumo, nėštumo metu ir po jo. Atliktas kiekybini tyrimas: anoniminė anketinė apklausa raštu. Tyrimo imtis – 448 respondentės. Tyrimo metu gauti statistiniai duomenys analizuojami, taikant statistinę ir aprašomąją duomenų analizę (Microsoft Exel ir IBM SPSS Statistics 24). Tyrimo rezultatai parodė, kad moterų sveika gyvensena nėštumo metu daugeliu aspektų gerėja, tačiau teigiami pokyčiai ne visoms išlieka po nėštumo. Atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai teigiamus pokyčius lėmė atsakomybės jausmas ir noras būti pavyzdžiu, neigiamus pokyčius lėmė laiko sau stoka, viso dėmesio skyrimas vaikui.
47
Lankauskienė, Toma, and Manuela Tvaronavičienė. "INTERRELATION OF COUNTRIES' DEVELOPMENTAL LEVEL AND FOREIGN DIRECT INVESTMENTS PERFORMANCE / ŠALIŲ IŠSIVYSTYMO LYGIO IR TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ VEIKLOS SĄVEIKA." Journal of Business Economics and Management 12, no. 3 (October 4, 2011): 546–65. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.599412.
Full textAbstract:
The aim of this article is to formulate hypothesis about interrelation of countries' developmental level and foreign direct investments performance with reference to relevant scientific literature. Reviewed ample relevant scientific literature made a presumption to arise that the impact of FDI differs in developed, developing and underdeveloped countries, i.e. depends on level of development: developed countries benefit most, developing less and underdeveloped least. Countries to respective groups have been attributed according to their level of development and indicators chosen for the formulation of following hypotheses. The following indicators capable of reflecting FDI impact on enhancing wellbeing in unevenly developed countries (GDP, exports, inflation, population, life expectancy at birth, primary school pupils, infant mortality, total health expenditure per capita, total tax rate, Internet users, residential consumption of electricity) and differences between developed and underdeveloped countries in the fields of: economic, social and business environment. In the paper a series of hypotheses has been formulated. Santrauka Straipsnio tikslas – pateikti hipotezes apie šalių išsivystymo lygio ir tiesioginių užsienio investicijų veiklos sąveiką, remiantis atitinkama moksline literatūra. Peržiūrėjus didelę mokslinės literatūros imtį buvo iškelta hipotezė, kad tiesioginių užsienio investicijų įtaka skiriasi išsivysčiusiose, besivystančiose ir neišsivysčiusiose šalyse, pvz., priklauso nuo išsivystymo lygio: išsivysčiusios šalys pasipelno daugiausiai, besivystančios mažiau ir neišsivysčiusios mažiausiai. Šalys suskirstytos į grupes ir rodikliai pasirinkti tolesnėms hipotezėms formuluoti. Rodikliai atspindi ir išryškina tiesioginių užsienio investicijų galimybę didinti skirtingai išsivysčiusių šalių gerovę (bendrasis vidaus ūkio produktas, eksportas, infliacija, gyventojų skaičius, gyvenimo trukmė, pradinių klasių mokinių skaičius, kūdikių mirtingumas, bendrosios sveikatos išlaidos, tenkančios gyventojui, mokesčių rodiklis, elektros suvartojimas gyventojui) ir priklauso ekonomikos, socialinių ir verslo aplinkos sritims. Suformuluojamos kelios kitos hipotezės.
48
Navaitis, Gediminas. "Vyrų nuostatos į saviraišką tėvystėje." Acta Paedagogica Vilnensia 19, no. 19 (January 1, 2015): 127. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2007.19.7545.
Full textAbstract:
Docentas socialinių mokslų (psichologijos) daktarasMykolo Romerio universiteto Socialinio darbo katedraValakupių g. 5, LT-10101 VilniusTel. (8 5) 27 40 637El. paštas: sdk@mruni.ltStraipsnyje pristatomi svarbesnieji Lietuvos vyrų nuostatų į saviraišką tėvystėje tyrimo duomenys. Šie duomenys gauti taikant individualių standartizuotų pokalbių metodą. Apibendrinant tyrimo duomenis, kaip vyrai vertino save, reikia pažymėti: daugumai (78,1 proc.) tiriamųjų būdinga nuostata, kad jie atitinka vedusių vyrų savybes, o kiti (21,9 proc.) – tai vyrai, manantys, kad jie neatitinka tų savybių. Tie patys tiriamieji daug geriau vertina savo tėviškumą: 84,1 proc. vadovavosi nuostata, kad jų ypatybės atitinka tėvo savybes. 7,3 proc. nurodė, kad neatitinka ųø savybių. Tai leidžia teigti, kad nemaža tiriamųjų dalis vyro vaidmens reikalavimus laiko turinčius būti aukštesnio lygio nei tėvo vaidmens. Vyrai, apibūdindami tėvišką vyro vaidmenį, nurodė rūpinimąsi vaikais bei jų finansinį aprūpinimą. Tėvo, kaip dvasinio vadovo, vaidmuo tirtiems vyrams yra nelabai suprantamas, tad gal nesuprantamas ir vaidmuo ugdant jaunesnio amžiaus vaikus. Antra vertus, arti trečdalio tiriamųjų pasisako, kad vyro vaidmuo prižiūrint kūdikį stiprėtų, būtų sudarytos sąlygos pagal įstatymus.
49
Kostyliovienė, Silva, Liveta Mozūraitytė, Alina Vaškelytė, Dovilė Grinkevičiūtė, and Regina Adomaitienė. "SLAUGYTOJŲ VEIKLA, TEIKIANT PAGALBĄ KARŠČIUOJANČIAM VAIKUI." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 166–73. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.121.
Full textAbstract:
Kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų karščiavimo atveju teikiant pagalbą, vienas iš svarbiausių sveikatos priežiūros komandos narių yra slaugytojas. Tai sveikatos priežiūros specialistas, kuris turi ne tik atpažinti, bet ir gebėti įvertinti karščiuojančio vaiko būklę, laiku pastebėti jos pokyčius, profesionaliai ir kokybiškai slaugyti, žinoti, kokią informaciją teikti tėvams, kaip juos įtraukti į slaugos procesą, kokie galimi nemedikamentiniai gydymo būdai, saugios antipiretikų vartojamosios dozės ir galimas šalutinis poveikis. Turėdamas tinkamų žinių ir profesionaliai teikdamas pagalbą karščiuojančiam vaikui, slaugytojas padės jam greičiau pasveikti ar sumažins karščiavimą. Tikslas – atskleisti slaugytojų žinias ir veiklą, teikiant pagalbą karščiuojančiam vaikui. Tyrimas vyko nuo 2018 m. lapkričio 7 iki gruodžio 3 dienos Lietuvoje veikiančių universitetinės (X), klinikinės (Y) ir rajono (Z) ligoninių intensyviosios terapijos (ITS) ir priėmimo-skubiosios pagalbos (PSPS) skyriuose. Tyrime pakviesti dalyvauti visi pasirinktųjų skyrių slaugytojai, dirbantys su vaikais skirtingo tipo ligoninėse. Atlikta slaugytojų anoniminė anketinė apklausa. Išdalintos 105 anketos, iš kurių grąžintos tinkamos analizei 82, atsako dažnis – 78,09 procentai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didžioji dalis apklaustųjų dėmesį skiria karščiuojančio vaiko būklės pokyčių: kvėpavimo, kūno temperatūros, sąmonės, dehidratacijos nustatymui ir vertinimui, teikia informaciją karščiuojančio vaiko tėvams, žino, kad antipiretikai vaikams skiriami pagal jų svorį ir amžių, tačiau mažiau nei pusė, vertindami karščiuojančio vaiko būklę, vertintų kraujotakos sutrikimus, oro patekimą į plaučius, informuotų tėvus, kaip elgtis, įvykus traukuliams, kaip atpažinti neblykštantį bėrimą. Maža dalis apklaustųjų atsakė, kad rekomenduotų tėvams karščiuojantį vaiką ištrinti kempinėle, suvilgyta alkoholiu. Dauguma slaugytojų, dirbančių PSPS, žino ir tėvams patartų skatinti vaiką išgerti reikiamą skysčių kiekį, atsižvelgiant į jo amžių, informuotų apie blogėjančios būklės požymius, paklaustų tėvų, ar suprato informaciją. Tik apie pusė tyrimo dalyvių, vertindami karščiuojančio vaiko būklę, vertintų odos, lūpų spalvą, sąmonę, išsamiai informuotų tėvus apie tinkamą antipiretikų dozę, o maža dalis rekomenduotų tėvams karščiuojantį vaiką ištrinti kempinėle, suvilgyta alkoholiu. Dauguma slaugytojų, dirbančių ITS, vertindami karščiuojančio vaiko gyvybei pavojingus požymius, vertintų kvėpavimą ir kraujotaką, tėvams pabrėžtų tinkamos antipiretikų dozės parinkimo svarbą ir skysčių vartojimo naudą, atsižvelgiant į jų poreikį pagal amžių, informuotų tėvus apie blogėjančios būklės požymius, tačiau mažiau nei pusė vertintų pasunkėjusį oro patekimą į plaučius ir sąmonės būklę, nė viena nerekomenduotų karščiuojančio vaiko ištrinti kempinėle, suvilgyta alkoholiu.
50
Tarasevičiūtė, Kotryna, and Gertrūda Poškutė. "MIUNHAUZENO SINDROMAS IR ĮGALIOTOJO ASMENS MIUNHAUZENO SINDROMAS GYDYTOJO PRAKTIKOJE." Health Sciences 31, no. 4 (July 1, 2021): 185–89. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.153.
Full textAbstract:
Miunhauzeno sindromas ir įgaliotojo asmens Miunhauzeno sindromas (smurto prieš vaikus forma) yra psichiatriniai sutrikimai. Abu sindromai pagrįsti melu apie somatinę arba psichinę ligą, sunkesniais atvejais – liga tyčia sukeliama sau arba savo vaikui. Gydytojo praktikoje tai retai sutinkami sindromai, todėl ne kiekvienas apie juos turi pakankamai žinių. Tyrimo tikslas – remiantis moksliniais šaltiniais, apžvelgti Miunhauzeno sindromo ir Įgaliotojo asmens Miunhauzeno sindromo sukeliamas pasekmes pacientams ir visuomenei, paplitimą pagal amžių, lytį ir profesiją, sindromų psichopatologiją, diagnostiką bei gydymą. Literatūros paieška atlikta mokslinėse duomenų bazėse PubMed, NCBI, ResearchGate ir specializuotoje paieškos sistemoje Google Scholar. Tyrimo rezultatai. Miunhauzeno sindromas ir jo ekvivalentas pediatrijoje reikalauja daug medicininių išteklių, skiriant įvairias diagnostines procedūras, ieškant patologijos priežasties, nuolat keičiant neveiksmingą gydymą. Pacientai dėl gausybės taikomų diagnostinių procedūrų rizikuoja patirti jatrogeninę žalą, o tyčia sukeldami ligą, iš tiesų rizikuoja savo ar savo vaiko sveikata. Miunhauzeno sindromu sergantys individai dažniausiai būna 30-40 metų moterys, dirbusios ar kitokiu būdu susijusios su sveikatos priežiūros sistema, turinčios kitą gretutinį psichiatrinį sutrikimą ir galimai praeityje patyrusios prievartą ar nepriežiūrą vaikystėje. Pacientai, net ir pateikus įrodymus, nepripažįsta savo sutrikimo, atsisako konsultuotis su psichiatru ir yra linkę tiesog pasišalinti iš gydymo įstaigos ar kreiptis į kitą. Įgaliotuoju Miunhauzeno sindromu sergantys individai dažniausiai yra biologinės vaiko motinos, dažnai turinčios asmenybės sutrikimą arba pačios sirgusios Miunhauzeno sindromu. Viešumoje jos atrodo idealios motinos, besirūpinančios savo vaiku, tačiau iš tikrųjų vaikai joms tėra objektai savo poreikiui tenkinti. Tokios motinos galimai patyrusios smurtą ar nepriežiūrą vaikystėje. Be to, šių smurtą patiriančių vaikų tėvai dažniausiai būna pasyvūs ir atsiriboję. Šis sutrikimas vaikams yra pavojingas – mirtingumas siekia nuo 6 iki 33 proc. Kūdikiai ir mažamečiai vaikai negali pasisakyti apie patiriamą netinkamą elgesį, tačiau žinoma, kad dažniausios šio sutrikimo aukos esti iki 3 metų amžiaus. Įgaliotojo asmens Miunhauzeno sindromą sudėtinga diagnozuoti – sunku patikėti, kad motina gali sąmoningai kenkti savo vaikui. Tai išgyvenusioms aukoms padidėja rizika susirgti depresija ir kitokiomis psichiatrinėmis ligomis. Išvada. Aiškių gydymo rekomendacijų nėra, gydymas turėtų būti teikiamas psichiatro, psichologo ar psichoterapeuto, tačiau dažniausiai pacientai būtent šios specialybės gydytojų vengia.