Journal articles: 'Kurial'

1

Wessels, Bridgette. "Viešosios erdvės bei pilietinės visuomenės europėjimas ir dialogo kultūros puoselėjimas: tinkamo nuotolio sąvoka." Sociologija. Mintis ir veiksmas 23 (April 4, 2015): 28–46. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2008.3.6067.

Full text

Abstract:

Idealus viešosios erdvės modelis tinkamas viešoms diskusijoms, kurių paskirtis – svarstyti, kaip kuriami geros visuomenės pagrindai. Ne mažiau svarbūs klausimai, susiję su tolygia visuomenės raida. Šiems svarstymams dažniausiai daro įtaką istoriniai įvykiai, nacionalinės raidos ypatumai. Šiuolaikiniai procesai, susiję su viešosios erdvės europėjimu, skatina klausti: su kokiomis kliūtimis susiduriama kuriant Europos viešąją erdvę, siekiant įtraukti į šią erdvę skirtingas Europos socialines grupes? Be to: koks žiniasklaidos vaidmuo kuri ant pilietines kultūras Europoje? Norint suprasti žiniasklaidos vaidmenį kuriant pilietinę visuomenę, svarbu išsiaiškinti būdus, kuriais remiantis žiniasklaida ir piliečių dalyvavimas traktuojami atsižvelgiant į vėlyvosios modernybės sąlygas ir išsiplėtusią Europos Sąjungos erdvę. Europoje kultūrinį išskirtinumą lemia gyvensenos skirtumai, institucinės raiškos būdai, taip pat asmeninio ir grupinio identiteto formavimosi bruožai. Dewey (1939) suformuluota idėja, kad visuomenę kuria ir atkuria bendravimas, skatina tirti kultūrinės raiškos ir kitus dialoginius klausimus. Straipsnyje analizuojamas skaitmeninių priemonių ir tradicinės žiniasklaidos vaidmuokuriant bendravimo ir dalyvavimo erdves. Pateikiami lyginamųjų Europos migracijos ir Europos mažumų bendruomenių tyrimų rezultatai. Atvejų studijos rodo, kad tradicinė žiniasklaida ir naujoji žiniasklaida skirtinguose kontekstuose panaudojamos skirtingai. „Tinkamo nuotolio“ (Silverstone 2007) sąvoka leidžia įvertinti šiuos procesus ir analizuoti žiniasklaidos vaidmenį kintančioje Europoje. Tinkamo nuotolio idėja nusako svetingumą, atsakomybę ir pasitikėjimą medituojant viešąjį ir kasdienį gyvenimą. Tai leidžia kritiškai įvertinti dabartinės žiniasklaidos gebėjimą skatinti polilogą tarp Europos tautų, ugdyti pagarbą ir supratimą, kurti viešąsias erdves europinėse bendravimo ir besikristalizuojančių prieštaravimų aplinkose.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Martinkienė, Rasa, Vilija Černiauskienė, Rūta Praninskienė, and Žaneta Drižienė. "Sunkios ir retos streptokokinio tonzilito komplikacijos." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.1 (May 18, 2015): 332–39. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.053.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: streptokokinis tonzilitas, ūminis reumatas, ūminis glomerulonefritas, prieryklinis pūlinys, pediatrinis autoimuninis neuropsichiatrinis sutrikimas, susijęs su streptokokine infekcija (PANDAS). Darbo tikslas. Gydytojų budrumas streptokokinių komplikacijų atžvilgiu yra sumažėjęs. Be to, išsiaiškinta naujų komplikacijų, kurios anksčiau buvo nežinomos. Šio straipsnio tikslas – priminti senas ir aprašyti naujas streptokokinės infekcijos komplikacijas, remiantis Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale gydytų ligonių atvejais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Klinikinių atvejų aprašymas ir literatūros apžvalga. Rezultatai. Aprašomi trys Vaikų ligoninėje gydyti vaikai, kuriems diagnozuotos itin sunkios streptokokinės kilmės sisteminės ir vietinės komplikacijos. Pirmuoju atveju berniukui praėjus 2 savaitėms po ūminio tonzilito diagnozuotas parafaringinis abscesas ir glomerulonefritas. Antruoju atveju mergaitei, kuriai anksčiau buvo diagnozuotas febrilinis artritas, pakartotinai sukarščiavus, aptiktas sunkus reumatinės kilmės širdies pažeidimas, kuriam prireikė chirurginio gydymo. Trečiasis aprašytasis atvejis – mergaitės, kuriai nustatyta mažai žinoma, naujai aprašyta komplikacija PANDAS sindromas. Išvados. Ūminis tonzilitas vaikams yra dažna ir daugeliu atvejų nesunki liga, tačiau A grupės beta hemolizinio streptokoko sukeltas tonzilitas privalo būti gydomas antibiotikais, nes tik tokiu būdu galima išvengti daugelio vietinių ir sisteminių komplikacijų. Komplikacijos šiais laikais retos, tačiau pasitaiko, o kai kuriais atvejais – ir kelios vienu metu. Todėl gydytojai privalo neprarasti budrumo jas diagnozuodami ir laiku pradėti gydyti.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

GRIGAS, VINCAS, SIMONA PETRAITYTĖ, and EGLĖ AKSTINAITĖ-VELIČKIENĖ. "LIETUVIŲ LITERATŪROS KLASIKOS SKAITMENINIŲ KNYGŲ KOKYBĖ VARTOTOJO POŽIŪRIU." Knygotyra 63 (January 1, 2014): 216–35. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v63i0.4002.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas, Vilniaus universiteto bibliotekaUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: vincas.grigas@mb.vu.ltsimona.petraityte@mb.vu.ltVilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas, Vilniaus universiteto bibliotekaUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: egle.akstinaite@mb.vu.ltSkaitmeninės knygos leidžiamos jau ne pirmą dešimtį metų, jų kokybė nuolat tobulinama atsižvelgiant į skaitytojų poreikius. Į skaitmeninių knygų leidybą pamažu įsitraukia ir bibliotekos, tačiau joms tokio pobūdžio veikla yra nauja, kelianti įvairių iššūkių. Straipsnio tikslas – nustatyti Europos Sąjungos šalių narių nacionalinių bibliotekų aktyvumą kuriant laisvalaikiui skirtas skaitmenines knygas (grožinę ir pažintinę literatūrą) turimų spausdintinio paveldo rinkinių pagrindu ir įvertinti šių knygų kokybę vartotojo požiūriu. Straipsnyje keliami uždaviniai: ištirti, kokiu mastu Europos Sąjungos šalių narių nacionalinės bibliotekos kuria skaitmenines knygas turimų spausdintinio paveldo rinkinių pagrindu; įvertinti kuriamų skaitmeninių knygų kokybę vartotojo požiūriu, remiantis Arūno Gudinavičiaus sudarytu skaitmeninės knygos kokybės vertinimo kriterijų rinkiniu: navigacijos, techninių parametrų, informacijos organizavimo, informacijos paieškos ir kitais kriterijais; tarpusavyje palyginti atskirų šalių nacionalinių bibliotekų kuriamų skaitmeninių knygų kokybę; įvertinti patogumą skaityti skaitmenines knygas naudojantis skirtingais įrenginiais: skaitmeninių knygų skaitykle, planšetiniu ir asmeniniu kompiuteriais. Ištirtos visų Europos Sąjungos šalių narių nacionalinės bibliotekos – iš viso 28 įstaigos. Nustatyta, kad veikiančias skaitmenines knygas EPUB formatu, be Lietuvos, dar kuria Vengrijos ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos bei jas platina nemokamai. Tyrimui pasirinktos šešios skaitmeninės knygos – po dvi iš kiekvienos bibliotekos.Straipsnyje pateikiamos bibliotekų kuriamų skaitmeninių knygų kokybės gerinimo rekomendacijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Skukauskaitė, Audra. "Interviu pokalbiuose atsispindinčių daugiasluoksnių prasmių sisteminė analizė: interakcinės etnografijos požiūris ir jo konceptualūs pagrindai." Acta Paedagogica Vilnensia 39, no. 39 (January 29, 2018): 45. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2017.39.11466.

Full text

Abstract:

Šio straipsnio pirmoje dalyje pateikiami sociolingvistiniai, kritinio diskurso analizės ir langua kultūros konceptų pagrindai, kuriais remiantis interviu konceptualizuojamas kaip pokalbis, kuriame tyrėjas ir dalyvis kartu kuria ne tik interviu pokalbio tematiką ir procesus, bet ir kontekstus, kurie tampa svarbūs daugialypėms interviu pokalbio reikšmėms atskleisti. Antroje straipsnio dalyje atskleidžiami keturi interakcinės etnografijos principai, padedantys sistemiškai analizuoti, kaip žmonės, gyvendami ir bendraudami tam tikroje aplinkoje ir langua kultūrinėje grupėje, diskursyviai formuoja tam tikrus požiūrius, veiksmus ir supratimą apie save, savo grupę ir juos supantį pasaulį. Pirmasis principas, etnografija kaip dinamiška, nelinijinė sistema, tyrėjui padeda susikoncentruoti į daugialypių požiūrių atskleidimą, dažnai analizę pradedant nuo kalbinio kultūrinio bendravimo išsiskiriančių svaros taškų (angl. rich points). Antrasis principas, etnocentrizmo atsisakymas, skatina etnografą pažvelgti į tiriamą grupę, reiškinį ar išsakomas mintis iš vietinių (insaiderių) esminės perspektyvos, kartu reflektyviai suprantant ir atidedant savo nuomones ir patirtis. Trečiasis principas, ribų pasirinkimas ir atskleidimas, skatina tyrimo skaidrumą ir tyrėjui primena, kad visi teoriniai, metodologiniai, technologiniai ir kiti pasirinkimai turi būti atskleisti, taip parodant tyrimo apimtį ir tos apimties įtaką pateikiant vienokius ar kitokius duomenimis grindžiamus argumentus. Ketvirtasis principas, ryšių paieška, skatina tyrėją remtis skirtingais duomenų šaltiniais, teorijomis, literatūra, metodais ir perspektyvomis bei ieškoti įvairios informacijos ryšio, taip pat neatitikčių. Šis principas taip pat primena, kad kalbinei kultūrai suprasti reikia atsižvelgti ir į įvairų kontekstą, kuriame žmonės gyvena, kalba ir kuria tam tikrą pasaulio, kultūros ir savęs bei savo veiksmų supratimą. Tie kontekstai gali būti nacionaliniai, instituciniai, globalūs, tarpasmeniniai, individualūs ir kt. Aprašius keturis interakcinės etnografijos principus, trečioje straipsnio dalyje pateikiamas pavyzdys, kuriame interviu pokalbio ištrauka apie mokytojos darbo paskyrimą į mokyklą, analizuojama dviem lygmenimis – diskurso analize ir interakcine etnografijos analize. Šia analize parodoma, kaip diskurso analizė, siejama su socioistoriniu, etnografiniu požiūriu paremta analize, padeda atskleisti daugialypes, interviu pokalbyje konstruotas, reikšmes ir tų reikšmių kontekstą. Straipsnyje taip pat pabrėžiama epistemologinio ir metodologinio skaidrumo svarba.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Guerrero, Alba-Lucy. "Bendradarbiavimo etnografijos galimybės atskleisti ir kurti vaikų pajėgumą konstruojant gilesnį supratimą apie perkeltųjų vaikų situaciją Kolumbijoje." Acta Paedagogica Vilnensia 39, no. 39 (January 29, 2018): 31. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2017.39.11460.

Full text

Abstract:

Tyrimų apie vaikus reikšmingumą pripažįsta daugelio skirtingų mokslų sričių atstovai, tačiau ne visada tiriamų vaikų požiūris įtraukiamas į tyrimus. Tradiciškai konkrečios vaikų patirties suvokimas buvo formuojamas remiantis suaugusiųjų, kalbančių už vaikus, požiūriu, didesnio dėmesio nekreipiant į tai, ką gali pasakyti patys vaikai. Vis dėlto praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio socialiniuose tyrimuose pradėtos taikyti naujos strategijos, kurias lėmė įvairių mokslo šakų, filosofinių paradigmų kaitos bei pasaulinių organizacijų nuostatų pokyčiai. Šios strategijos skatino kovoti su vaikų sampratos ignoravimu ir siekė įtraukti pačius vaikus ir remtis jų požiūriu į mokslinių tyrimų kūrimą ir vykdymą. Šiame straipsnyje pateikiama etnografinio tyrimo, atskleidžiančio vaikų dalyvavimo kuriant mokslo žinias svarbą, medžiaga. Tyrime nagrinėta, kaip ginkluoto konflikto metu perkeltieji vaikai kuria savo fizinio ir kultūrinio pasaulio prasmę smurto ir skurdo paveiktoje Kolumbijos srityje. Remiantis etnografiniais stebėjimais, interviu ir vaikų sukurtais fotonaratyvais, tyrime buvo plėtojama vaikų aktyvaus dalyvavimo moksliniame tyrime idėja. Šiame straipsnyje pabrėžiama, kad tyrimai bendradarbiaujant su vaikais suteikia jiems galimybę labiau dalyvauti formuojant juos supantį pasaulį. Tyrimų bendradarbiaujant koncepcijos aktualizavimas Kolumbijos kontekste taip pat galėtų stiprinti mokslinius tyrimus ir kaip konkrečią veiklą, skatinančią socialines transformacijas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Duoblienė, Lilija. "Šizoidinė mokytojų situacija: pavojus tapatybei ir kūrybiškumo prielaida." Acta Paedagogica Vilnensia 38, no. 38 (July 26, 2017): 11. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2017.38.10788.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojamas mokytojo vaidmuo šiuolaikiniame švietime. Šiuolaikinė globali ir atitinkamai nacionalinė švietimo politika reikalauja standartizuoto gero mokytojo paveikslo, kita vertus – kelia inovatyvumo, kūrybiškumo, kurie iš esmės yra priešingi standartizacijai, poreikį. Taip kuriama šizoidinė situacija, kurioje prieštaravimai paralyžiuoja mokytojo veiklą ir motyvaciją veikti. Šiame straipsnyje ieškoma būdų, kaip spręsti šią situaciją, ir apibūdinama, kokį vaidmenį vertėtų prisiimti mokytojui. Pasitelkus Gilleso Deleuze’o ir Félixo Guattari filosofines įžvalgas ir naujus konceptus, įvairius švietimo specialistų atliktus empirinius tyrimus skirtingose šalyse, taip pat ugdymo filosofų (Semetsky, Wallin, Webb ir kt.) svarstymus apie kitokį mokytoją ir jo funkcijas, siūlomas naujo mokytojo, kuriam apibūdinti vartojamas mokytojo-amatininko terminas, amatininkystę suprantant netradiciniu požiūriu, paveikslas. Tai gebėjimas kurti pasitelkiant savo vitalines ir aplinkos jėgas, gebėjimas dalyvauti atvirose dinamiškose sistemose, naviguojant tarp „chaoso“ ir „kosmoso“, apibrėžtumo ir neapibrėžtumo, gebėjimas kurti pasirenkant tarp poziciją, judėjimą tarp skirtingų heterogeninių elementų, ne rikiuojant ir klasifikuojant juos, o kuriant iš prieštaravimų lauko perspektyvos. Toks tarpininko ir amatininko vaidmens siūlymas yra viena iš pozityvių išeičių šizoidinėje mokytojo situacijoje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Machovenko, Jevgenij. "Atsiminimai. Petras Adomavičius." Teisė 81 (January 1, 2011): 201–10. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2011.0.143.

Full text

Abstract:

Publikuojamų atsiminimų Autorius, ilgametis Lietuvos Vyriausiojo tribunolo (1928–1940 m.) ir Kauno apygardos teismo (1921–1928 m.) teisėjas, daug pastangų padėjęs kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybės teismų sistemą ir įdiegiant humanistinius teismo proceso principus, aktyviai pasireiškęs tarpukario Lietuvos visuomeniniame gyvenime, dabar, deja, nėra žinomas plačiajai auditorijai. Šie atsiminimai yra labai asmeniški – audringos pirmosios XX a. pusės įvykiai yra fonas, kuriame atpasakojamas turiningas ir dramatiškas vieno žmogaus gyvenimas. Tikimės, skaitytojams bus įdomu iš pirmų lūpų išgirsti atvirą pasakojimą apie politinius persekiojimus ir krašto rusifikavimo politikos poveiki tautiečio likimui, darbą svetimame krašte, ilgą grįžimą į Tėvynę, įtempto ir kūrybingo darbo metus, okupaciją ir sunkų išeivystės kelią, profesinį užmiršimą ir šeimos tragedijas. Atsiminimų puslapiuose matome Lietuvos patriotą, aktyvų politinių įvykių dalyvį, palaikantį nuolatinius ryšius su Tėvyne, pasinaudojantį kiekviena proga dalyvauti jos kultūriniame dvasiniame gyvenime. Autoriaus kalba lakoniška ir santūri, gal net sausa, bet „tarp eilučių“ matome emocijas, kurias užjaučiame. Tekstas suredaguotas minimaliai – ištaisyta rašyba, patikslinti vietovardžiai, institucijos ir pareigybės (apygardos teismas, taikos teisėjas, akcizo kontrolierius ir kt.) rašomos iš mažosios raidės, pakeistos kai kurios pasenusios žodžių formos (ministeris / ministras) ir pan. Išnašose pateikiamos mūsų pastabos ir komentarai išaiškina šiuolaikiniam skaitytojui kai kurias istorines teisines sąvokas ir įvykius, kurie dabar retai minimi literatūroje. Rankraščio dalys, Autoriaus pavadintos „Kultūra Turkestane“, „Turkestano miestai, statyba, tikyba, kalba, užsiėmimas“ čia nepublikuojamos, nes neatitinka žurnalo tematikos. Išimtis padaryta tik informacijai apie Autoriaus artimųjų likimą – tikimės, ji bus naudinga būsimiems Autoriaus biografams. Dėkojame Mrs. Maya Laurinaitis Drake (JAV) už maloniai suteiktą medžiagą ir leidimą ją paskelbti.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Maskaliūnienė, Nijolė, and Ligija Kaminskienė. "BENDROSIOS KOMPETENCIJOS IR VERTĖJŲ RENGIMAS." Vertimo studijos 5, no. 5 (April 6, 2017): 113. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2012.5.10564.

Full text

Abstract:

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, atsiranda vis daugiau vertimo studijų programų, pagal kurias rengiami tiek plataus profilio, tiek labiau specializuotų krypčių vertėjai. Be to, vertimas jau yra įtrauktas į beveik visų filologijos krypčių studijų programas, todėl vertimo studijų programų siekinių ir jomis ugdomų kompetencijų klausimai labai aktualūs. 2013 m. rudenį Europos Komisijos iniciatyva jau trečią kartą bus skelbiamas konkursas norintiesiems tapti Europos vertimo raštu magistro programų tinklo (angl. European Master’s in Translation, EMT) nariais. Šios iniciatyvos tikslas – Europoje užtikrinti aukščiausios kokybės vertimo studijas, todėl būti šio tinklo nare turėtų būti kiekvienos vertimo studijų programos siekiamybė, nes dėl griežtų atrankos kriterijų tinklo nariais gali tapti tik geriausias vertimo studijų programas siūlančios institucijos. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra treji metai yra Europos vertimo raštu magistro programų tinklo narė, todėl jau turi sukaupusi šio tinklo programoms keliamų uždavinių įgyvendinimo patirties. Padėtis darbo rinkoje taip pat nuolat keičiasi, todėl šiandien vertėjų rengimui keliami reikalavimai ateityje gali pasikeisti, bet pagrindiniai principai ir ugdomos kompetencijos turi išliekamąją vertę, nors, suprantama, bus tobulinamos. Šiame straipsnyje aptarsime tik tas vertėjų kompetencijas, kurios vadinamos bendrosiomis, arba transversaliosiomis, nes dėl straipsnio apimties specialiosioms, arba profesinėms, kompetencijoms negalėtume skirti pakankamai dėmesio. Kita vertus, transversaliosios kompetencijos paprastai keičiasi daug lėčiau, jos taikomos ne tik kuriai nors vienai programų grupei, bet ir visoms programoms ar net kiekvienam piliečiui individualiai, todėl tikėtina, kad pagrindiniai jas apibrėžiantys principai ir metodai bus tinkami gana ilgai. Be to, aptariant bendrąsias kompetencijas būtina atsižvelgti į visą kompetencijų sąvokos atsiradimo ir diegimo praktikos kontekstą, kuriam taip pat skirsime nemažai dėmesio.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Федута, Александр. "Коровьев сказал правду (И. И. Панаев в романе М. А. Булгакова «Мастер и Маргарита»)." Literatūra 53, no. 2 (January 1, 2011): 26. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2011.2.2703.

Full text

Abstract:

KOROVJEVAS SAKĖ TIESĄ (I. PanajevasM. Bulgakovoromane„MeistrasirMargarita“) Aleksandras Feduta Santrauka Straipsnyje nagrinėjama galima Ivano Panajevo, rusų „antro plano“ prozaiko, įtaka Michailo Bulgakovo romanui „Meistras ir Margarita“. Romane Panajevas yra minimas, nors pati jo kūrybos įtaka iki šiol netyrinėta. Straipsnyje keliama versija, jog Panajevas galėjo tapti Bulgakovo personažo Korovjevo prototipu, o Panajevo apysaka „Literatūros amaras“ galėjo turėti įtakos kuriant kai kurias romano „Meistras ir Margarita“ siužeto situacijas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Zieniūtė, Viktorija, and Liveta Daleckytė. "LEGIONELIOZĖ: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS, PROFILAKTIKA." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 125–27. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.093.

Full text

Abstract:

Remiantis naujausios mokslinės literatūros duomenimis, straipsnyje apžvelgiama legioneliozės etiologija, diagnostika, gydymo ir profilaktikos galimybės. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, į kurią įtraukta 20 Legionella pneumophila infekciją aprašančių publikacijų, atrinktų PubMed ir UpToDate mokslinėse duomenų bazėse. Legioneliozė – infekcija, sukeliama viduląstelinės bakterijos Legionella pneumophila, kuria užsikrečiama inhaliavus aerozolio. Dauguma atvejų yra sporadiniai. Legionella pneumophila dažniausiai sukelia atipinę pneumoniją, kuri gali pasireikšti ir ekstrapulmoniniais simptomais (mialgija, viduriavimas, inkstų ir kepenų rodiklių pokyčiai kraujyje). Dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamas laboratorinės diagnostikos metodas – Legionella pneumophila antigeno nustatymas šlapime. Pagrindinis Legionella pneumophila gydymo metodas – antibiotikoterapija. Profilaktikos priemonės skirtos sukėlėjo šaltinio paieškai ir jo sunaikinimui terminiais ar cheminiais būdais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Smirnovas, Anatolijus. "Liaudis ir visuomeninė pažanga." Problemos 5 (September 29, 2014): 23–28. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1970.5.5775.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjamas ir formuluojamas sociologinis liaudies sąvokos apibrėžimas. Teigiama, kad liaudis yra vis spartėjančios visuomeninės pažangos kolektyvinis subjektas. Vykdydama pažangius pakeitimus visose visuomenės gyvenimo srityse, kinta ir pati liaudis. Pažangiausias liaudies tipas, kuris gali užtikrinti aukštus visuomenės vystymosi tempus šiuolaikinėmis sąlygomis, yra socialistinis. Socialistinė liaudis yra kolektyvinis socialistinių visuomeninių santykių subjektas, kurį vienija jį sudarančių socialinių grupių bendri ekonominiai, politiniai ir dvasiniai interesai, ir kuriam būdinga socialistinė savimonė. Pabrėžiama, kad labiausiai išvystyta socialistinės liaudies forma yra tarybinė liaudis. Įgyvendindama didžiuosius komunizmo idealus, ji eina pirmose visuomeninės pažangos gretose. Daroma išvada, kad tarybinė liaudis – tai daugiatautėje Tarybų šalyje susidariusi socialistinės liaudies forma, kuriai būdingas tarpklasinis ir internacionalinis bendrumas su vyraujančiais klasiniais santykiais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Dementavičius, Justinas. "Lietuvos valstybė kaip ideologinis projektas." Politologija 89, no. 1 (October 8, 2018): 57–89. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2018.1.11664.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnio tikslas – kritiškai įvertinti ir patikslinti kai kurias prielaidas, susijusias su pirmosios Lietuvos Respublikos sukūrimu, dėmesį sutelkiant į klausimą, koks yra besikuriančios valstybės ideologinis pagrindas. Ši tema bus plėtojama apimant tris dažnai susipinančias ideologines sistemas, kurios paprastai siejamos su valstybiškumo išlaikymu, – nacionalizmu, romantizmu ir konservatizmu. Pirmiausia straipsnyje polemizuojama su viešajame ir akademiniame diskurse įsigalėjusiu teiginiu, kad Vasario 16-osios Lietuva yra neatskiriama nuo Lietuvos kaip nacionalinio (šią sąvoką dažniausiai vartojant etnine prasme) projekto. Straipsnio tezė yra tai, kad tautinės valstybės kūrimo ir tautiškumo naratyvas, kuriame pabrėžiamas nacionalizmas kaip visa ką grindžiantis politinis principas, yra per daug vienmatis ir negali visapusiškai apibūdinti tuo metu besikuriančios Lietuvos pasaulėžiūrinės visumos. Antra, pripažįstant, kad kolektyvinė saviidentifikacija yra svarbus, bet tik vienas iš žingsnių kuriant valstybinę savivoką ir neimplikuoja noro kurti valstybę. Tautokūros (angl. nation-building) politinio įprasminimo būdus ir valstybės kūrimo (angl. state-building) idėjos transformaciją bent iš dalies nuodugniau suprasti leidžia nacionalizmo projekto papildymas Carlo Schmitto politinio romantizmo idėja. Trečioji straipsnio dalis pateikia konservatyvios valstybės (at)kūrimo ideologijos interpretaciją. Vasario 16-osios Lietuvos atsiradimą interpretuojant kaip revoliucinį įvykį būtent dešiniajam, paprastai su tradicinių institucijų išlaikymu siejamam mąstymui, šis tradicijos palikimo uždavinys yra vienas sudėtingiausių, nes besikuriančios valstybės iš esmės yra antikonservatoriškos. Plėtojant konservatizmo temą antrinama Michaelio Freedeno konservatizmo ideologijos analizei, pripažįstant ją kaip kintantį fenomeną, kurio ašis yra ne tiek aiškiai apibrėžtos idėjos, kiek pats istorijos kaitos suvokimas ir nuolatinis mėginimas šią problemą suvaldyti.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Skyrius, Rimvydas, Saulius Šimkonis, and Indrius Sirtautas. "Informacijos integravimas: poreikiai ir iššūkiai." Informacijos mokslai 69 (January 1, 2015): 74–88. http://dx.doi.org/10.15388/im.2014.69.5099.

Full text

Abstract:

Informacijos integravimas yra vienas iš svarbesnių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinė verslo informatika. Vieningos prasmės gavimą iš įvairialypės informacijos, esančios įvairiuose šaltiniuose ir formatuose, komplikuoja nemažai technologinių, sisteminių ir organizacinių iššūkių. Šio straipsnio tikslas yra išnagrinėti informacijos integravimo srityje egzistuojančias problemas ir pasiūlyti praktines jų sprendimo rekomendacijas. Esama nemažai informacijos integravimo požiūrių ir technologinių priemonių, kurias sieja siekiai valdyti ir sujungti informacijoje esančią prasmę, todėl akivaizdu, kad efektyvus informacijos integravimas turi būti vykdomas jungtinėmis vartotojų ir technologijos pastangomis. Sprendžiant informacijos integravimo problemas pravartu pasinaudoti gimininga patirties valdymo arba išmoktų pamokų srities problematika ir patirtimi.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Targamadzė, Vilija. "Patyčių bendrojo lavinimo mokykloje samprata: priežasčių, formų ir pasekmių diskursas." Acta Paedagogica Vilnensia 19, no. 19 (January 1, 2015): 159. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2007.19.7548.

Full text

Abstract:

Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarėVilniaus universiteto Filosofijos fakultetoEdukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25El. paštas: vilija.targamadze@ku.ltEdukologijos doktorantė Klaipėdos universiteto Socialinės pedagogikos katedra H. Manto g. 84, LT-92264 Klaipėda Tel. + 370 686 68 575 El. paštas: dziugintalt@yahoo.comŠiame straipsnyje analizuojama patyčių reiškinio įvardijimo problematika, patyčių mokykloje priežastys, formos, paplitimo mastai ir pasekmės, kurias jaučia tiek patyčių auka, tiek patyčių iniciatorius, tiek ir visa mokyklos bendruomenė. Patyčios yra dominuojanti agresyvaus elgesio išraiška mokykloje, kuriai būdingos tam tikros formos, sąlygota tam tikrų priežasčių. Jeigu nebus kreipiama dėmesio į tai, kad yra būdų nors kaip pažaboti patyčias, ateityje šis elgesys pasireikš daug sudėtingesnėmis agresyvaus elgesio formomis. Be to, paþymėtina, jog patyčios gali turėti ilgalaikių ir trumpalaikių pasekmių ne tik patyčių aukai, bet ir pačiam patyčių iniciatoriui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Mačiulis, Algimantas. "Urbanistinio miesto audinio atkūrimas reintegruojant ekstensyviai užstatytas teritorijas." Mokslas - Lietuvos ateitis 1, no. 2 (April 11, 2011): 27–30. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2009.2.06.

Full text

Abstract:

Dvidešimtajame amžiuje miesto gyventojai susidūrė su įvairiomis problemomis, kurias lėmė miestų plėtra. Teritorinė miestų ekspansija sukėlė rimtų aplinkos apsaugos problemų, suintensyvėjo eismas, padidėjo nusikalstamumas. Pastarąjį šimtmetį miestai apibūdinami kaip užteršti, pavojingi ir netgi žalingi sveikatai. Miestų plėtra pradėta organizuoti pagal įvairius urbanistinio planavimo modelius, kuriuos veikė vyravusios architektūrinės tendencijos, ekonominė situacija bei gyventojų papročiai. Technologinis progresas, karai darė didelę įtaką susiklosčiusioms urbanistinėms struktūroms. Tam tikrais atvejais kai kurios teritorijos tapo apleistos ar nepakankamai išnaudojamos. Tokios „urbanistinės dykros“ neigiamai veikia aplinkines teritorijas, miesto struktūra praranda vientisumą. Visavertiškai atkurti pažeistas miesto užstatymo struktūras įmanoma tik kuriant urbanistines plėtros ir tankinimo strategijas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Smith, W. Barry. "FDR, the Vatican, and the Roman Catholic Church in America, 1933–1945. Edited by David B. Woolen and Richard G. Kurial. New York: Palgrave Macmillan, 2003. xviiii + 295 pp. $59.95 cloth." Church History 74, no. 1 (March 2005): 191–93. http://dx.doi.org/10.1017/s0009640700110030.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

RAUDONIENĖ, DIANA. "KNYGŲ BRAILIO RAŠTU ILIUSTRAVIMAS LIETUVOJE (IKI 1963 m.): SĄSAJOS SU EUROPOS PRAKTIKA." Knygotyra 57 (January 1, 2011): 124–52. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v57i0.1486.

Full text

Abstract:

Vilniaus dailės akademijaMaironio g. 6, LT-01124 Vilnius, LietuvaEl. paštas: diana.raudoniene@gmail.comStraipsnyje nagrinėjama grafinių atvaizdų, skirtų aklam suvokėjui, leidybos istorija Lietuvoje. Siekiama išsiaiškinti, kas sudarė knygų Brailio raštu iliustravimo praktikos kontekstą tuo metu, kai buvo įkurta Lietuvos aklųjų draugijos leidykla, su kuria kuriant reljefinius-grafinius atvaizdus bendradarbiavo Lietuvos dailininkai. Nagrinėjami du šio konteksto aspektai – organizuoto aklųjų švietimo istorija, turėjusi įtakos atvaizdų, suvokiamų lytėjimu, idėjos atsiradimui ir plėtojimui bei leidybinė praktika. Straipsnyje siekiama atsekti ryšius, siejančius knygų akliesiems iliustravimo praktiką Europoje XIX–XX a. ir tokią pat praktiką mūsų šalyje iki Lietuvos aklųjų draugijos leidyklos įkūrimo 1963 metais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Švėgždaitė, Raminta. "Antraščių negatyvumo, nuotaikos ir skaitytojų reakcijos konstravimas." Žurnalistikos Tyrimai 11 (July 21, 2017): 55–77. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2016.11.10750.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariama antraštės svarba šiandieninėje Lietuvos interneto žiniasklaidoje, jos panaudojimas formuojant skaitytojų nuomonę bei optimizuojant naujienų sklaidą. Pristatomas dviejų populiariausių Lietuvos interneto leidinių (Delfi.lt ir 15min.lt) tyrimas, kuriame atskleidžiama, kokią įtaką antraštės negatyvumas ir kuriama nuotaika daro skaitytojų aktyvumui, šiuo aspektu lyginami Lietuvos ir užsienio naujienų srautai. Nors laikraščių antraštės tyrinėjamos nuolat, autorė straipsnyje nutarė išsiaiškinti, kaip jos konstruojamos ir kokio pobūdžio antraštės dominuoja.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Grigužauskaitė, Snieguolė, and Daiva Skučienė. "Šeimos ir darbo derinimo teisinės prielaidos Baltijos šalyse." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 18 (March 4, 2019): 8–22. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2019.1.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Viena iš pagrindinių piliečių gerovę užtikrinančių institucijų – šeima, kuri kaip socialinis vienetas veikia pagal tam tikras neformalias ir formalias taisykles. Viena iš visoje Europos Sąjungoje šeimos institutui aktualių problemų – šeimos ir darbo suderinimas, kuriai spręsti kuriama ir tobulinama teisinė bazė. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti Baltijos šalyse suformuotas darbo sąlygų lengvatas, numatytas teisės aktuose ir skirtas šeimoms, auginančioms vaikus. Tyrimui naudojami įstatymų ir 2017 metų MISSOC duomenų bazės duomenys, kurie analizuojami temų analizės metodu, formuluojant jas remiantis įstatymų grupėmis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kokioms teisinėms priemonėms skiriama daugiausia ir mažiausia dėmesio Baltijos šalyse, pvz., daugiausia dėmesio skiriama komandiruočių, maitinimo krūtimi pertraukų, atostogų garantavimo ir kt. teisiniam reglamentavimui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Grigužauskaitė, Snieguolė, and Daiva Skučienė. "Šeimos ir darbo derinimo teisinės prielaidos Baltijos šalyse." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 18 (March 4, 2019): 8–22. http://dx.doi.org/10.15388/10.15388/stepp.2019.1.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Viena iš pagrindinių piliečių gerovę užtikrinančių institucijų – šeima, kuri kaip socialinis vienetas veikia pagal tam tikras neformalias ir formalias taisykles. Viena iš visoje Europos Sąjungoje šeimos institutui aktualių problemų – šeimos ir darbo suderinimas, kuriai spręsti kuriama ir tobulinama teisinė bazė. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti Baltijos šalyse suformuotas darbo sąlygų lengvatas, numatytas teisės aktuose ir skirtas šeimoms, auginančioms vaikus. Tyrimui naudojami įstatymų ir 2017 metų MISSOC duomenų bazės duomenys, kurie analizuojami temų analizės metodu, formuluojant jas remiantis įstatymų grupėmis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kokioms teisinėms priemonėms skiriama daugiausia ir mažiausia dėmesio Baltijos šalyse, pvz., daugiausia dėmesio skiriama komandiruočių, maitinimo krūtimi pertraukų, atostogų garantavimo ir kt. teisiniam reglamentavimui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Medne, Dace, Nora Jansone-Ratinika, and Ilze Dinka. "Tėvų auklėjimo kompetencijos diskursas Latvijos žiniasklaidos erdvėje (2004–2016 m.)." Acta Paedagogica Vilnensia 38, no. 38 (July 26, 2017): 159. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2017.38.10799.

Full text

Abstract:

Socialinė ir politinė situacija Latvijoje po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. skatino pokyčius visuomenėje, kurie sudarė prielaidas požiūrio į šeimą ir į joje vykstančius procesus kaitai. Ši situacija skatina atkreipti dėmesį į teorijoje ir praktikoje vyraujantį diskursą ir ieškoti bei apibrėžti naują auklėjimo šeimoje tyrimų centrą. Nagrinėjamų temų kaita skatina diskusiją apie auklėjimo diskurso vykdytojus – tėvus ir auklėjimo kompetencijos turinį bei formą, tokiu būdu atkreipiant dėmesį į svarbius esamos situaci jos aspektus. Straipsnyje pristatoma reikšmingame Latvijos leidinyje „Mans Mazais („Mano mažylis“), kuriame nuo 1994 m. nuolat skatinamas esamų ir būsimų tėvų auklėjimo diskursas, pateikiama tėvų auklėjimo kompetencijos analizė, kuria siekiama nustatyti ir pavaizduoti dažniausiai taikomus auklėjimo metodus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Bikulčius, Vytautas. "ATMINTIES PAVIDALAI PATRICKO MODIANO ROMANE „PRABĖGUSIOS JAUNYSTĖS KAVINĖJE“." Literatūra 59, no. 4 (January 15, 2018): 64. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.4.11230.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojami įvairūs atminties pavidalai Patricko Modiano romane Prabėgusios jaunystės kavinėje (2007). Grįsdami savo analizę dviem atminties formomis, kurias veikale Materija ir atmintis pasiūlė Henri Bergsonas, teigdamas, kad egzistuoja viena atmintis kaip vaizdinys-prisiminimas ir kita, kuri, būdama dabartyje, pratęsia praeitį ir žvelgia tik į ateitį, mes konstatuojame, kad šiame romane pastebimi abu šios atminties pavidalai. Keturių romano pasakotojų – kalnakasybos mokyklos studento, buvusio policininko Kėslėjaus, jaunos 22 metų moters Žaklinos, pravarde Luki, ir pradedančiojo rašytojo Rolano paveiksluose – galima įžvelgti patį autorių. Galima teigti, kad romane prarasto laiko ieško Luki ir autorius, kiti trys romano pasakotojai užsiima tik dingusios Luki paieškomis. Visa šio romano ir Luki istorija skleidžiasi pirmąja – vaizduote grindžiama atminties rūšimi, tuo tarpu trys jaunos moters gyvenimo versijos, kurias išsako trys pasakotojai, yra susijusios su antrąja atminties rūšimi, kuri remiasi pakartojimu. Studentas stengiasi išsaugoti savo prisiminimus apie Žakliną tikėdamasis, kad jie leis sukurti jaunos moters portretą. Kėslėjaus atmintis yra siejama su objektais-prisiminimais: savo tyrimo metu jis pateikia begalę pavadinimų, adresų, asmenų, su kuriais susiduria Luki, bet tai negali išreikšti tikrojo Žaklinos gyvenimo. Žaklinos atmintis yra ta, kuri įsivaizduoja ir kuri padeda viską užmiršti. Galiausiai Rolano atmintis ir įsivaizduoja, ir kartu ieško prarasto laiko, ir taip šis pasakotojas tampa Patricko Modiano antrininku.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Nilsson, Astrid M. H. "Liūtai, kiškiai ir asilai: karališkų bruožų iliustravimas Johanneso Magnuso Historia de omnibus Gothorum Sueonumque regibus (1554)." Literatūra 59, no. 3 (October 26, 2018): 51–60. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.3.11834.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba] Straipsnyje aptariami ir kontekstualizuojami gyvūnų paveikslai švedų arkivyskupo Johanneso Magnuso (1488–1544) veikale Historia de omnibus Gothorum Sueonumque regibus (Visų gotų ir švedų karalių istorija), kuriame aprašoma Švedijos istorija nuo Tvano iki ankstyvojo karaliaus Gustavo Vazos viešpatavimo XVI a. trečiajame dešimtmetyje. Johanneso darbas greitai sulaukė didelės sėkmės ir buvo laikomas kanoniniu švedų patriotizmo (goticizmo) veikalu, ypač XVII a., kai buvo išverstas į švedų kalbą.Veikalą sudaro daugiau negu 200 monarchų biografijų, kurios išdėstytos chronologiškai ir daugiausia sutelktos į pačius monarchus. Vaizdų aprašymų veikale reta – dominuoja monarchų paveikslai. Aprašydamas Johannesas Magnusas, regis, itin mėgsta pasitelkti gyvūnų paveikslus: pateikiama aiški nuoroda į konkrečius gyvūnus, pvz., liūtus ir kiškius, arba akivaizdžiai implikuojama tam tikru gyvūnų elgesio aprašu, pavyzdžiui, pasakojimas, kaip tironai dantimis drasko savo žmones, orientuoja į natūralų plėšrūno (liūto ar tigro etc.) elgesį.Monarchus siedamas su konkrečiais gyvūnais, Johannesas pasitelkia skirtingus šių gyvūnų bruožus, pavyzdžiui, liūtą pateikia kaip pavyzdį ir gero karaliaus, ir tirono aprašymuose. Sakoma, kad VII a. karalius Gostagas (tironas) ir karalius Artas (puikus karalius) valdė išsyk vienas po kito. Jie aprašomi kaip visiškos priešingybės ir tam tikslui Johannesas pasitelkia skirtingas galimas sąsajas su liūtais: šie gyvūnai gali būti drąsūs ir didingi, tikri gyvūnų karalijos valdovai, arba žiaurūs ir pavojingi, puolantys ir pražudantys nekaltus žmones.Numanomos ir kai kurių nuorodų į gyvūnus sąsajos su to meto itin tvirta dorybių ir ydų hierarchija: gyvūnų paveikslai simbolizuoja atitinkamas dorybes ar ydas. Taip kuriama sąsaja su religija – ypatingos svarbos klausimu Reformacijos epochoje, kuomet gyveno Johannesas. Aprašydamas karalius, Johannesas kuria beveik apokaliptinio masto kovos tarp gėrio ir blogio įspūdį: gerus karalius ir tironus jis implikuoja kaip skirtingų kovojančių pusių atstovus ir tai perteikia pasitelkdamas kelių gerai žinomų gyvūnų ir įvairių su jais susijusių konotacijų kontrastą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Šliogeris, Arvydas. "Mokytojas." Problemos 54 (September 29, 2014): 35–38. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1998.54.6886.

Full text

Abstract:

Straipsnis skirtas Eugenijaus Meškausko asmenybės ir mąstymo bruožams aptarti. Teigiama, kad paskaitos, kaip ir rašymas, nebuvo E. Meškausko stichija. Svarbiausiais jo mąstymo sklaidos pavidalais laikomi jo pokalbiai su mokiniais katedroje, kurių svarbiausias elementas – sokratiškasis dialogas, kuriame buvo juntama laisvės dvasia. E. Meškauskas buvo mokytojas ne kaip specialistas, bet kaip savitas egzistencinis žmogaus tipas, kuriam būti mokytoju yra ne profesija, o tiesiog jo gyvenimo, jausenos ir mąstysenos stilius. Autorius teigia, kad būti filosofu – reiškia regėti pasaulį aiškiai ir paprastai, be jokių gudravimų ir iliuzijų. Tokia paprasta, aiški, konkreti, reginti filosofija gali atsirasti tik sokratiško dialogo stichijoje, kurioje ir dirbo E. Meškauskas. Svarstoma apie Meškausko mokyklos egzistavimą ir jos savybes, teigiama, kad ši mokykla suprastina kaip laisvų dvasių bendravimas, kurio centras buvo pats E. Meškauskas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Jasiūnaitė, Placida. "5–7 METŲ VAIKŲ DORINIŲ VERTYBIŲ RAIŠKA EMOCINIU ASPEKTU." Jaunųjų mokslininkų darbai 2, no. 46 (November 25, 2016): 17–26. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v2i46.55.

Full text

Abstract:

Šiandienos globaliame pasaulyje, vis labiau įsigalint sekuliarizmui ir neoliberalizmui, sparčiai transformuojasi kultūrinės vertybės, kurias sudaro ir asmens dorinės vertybės. Straipsnyje iškeliama dorinių vertybių ugdymo problema ikimokykliniame amžiuje. Žvelgiant į vaikystę kaip į asmens dorinės ir jo socioemocinės raidos pradžią, siekiama atkreipti dėmesį į 5–7 metų vaikų dorinių vertybių internalizacijos pradmenis. Kadangi šiame amžiuje dorinių vertybių internalizacija daugiausia pasireiškia elgesio ir emociniu lygmeniu, straipsnyje norima paanalizuoti 5–7 metų vaikų dorinių vertybių raišką emocinių išgyvenimų aspektu. Remiantis iš tėvų ir auklėtojų gautais empirinio tyrimo duomenimis, atskleidžiami šio amžiaus vaikams būdingi emociniai išgyvenimai ir jų ryšys su dorinėmis vertybėmis. Išryškinami kai kurie emocinių išgyvenimų skirtumai, priklausantys nuo vaiko lyties, gyvenamosios vietos ir ikimokyklinės įstaigos tipo; šie skirtumai lyginami su kai kuriais užsienio autorių tyrimų duomenimis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Leonavičius, Vylius, and Saulius Keturakis. "Sovietinė globalioji modernybė ir globalumo-lokalumo suvokimas sovietinėje Lietuvoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 10 (November 22, 2002): 40–49. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2002.2.6164.

Full text

Abstract:

Straipsnyje, remiantis Z. Baumano, A. Giddenso, R. Ingleharto S. Hallo idėjomis, parodoma, kad Sovietų Sąjungą būtų galima traktuoti kaip atskirą ir specifinį modernios visuomenės (industrializuotos, urbanizuotos, racionalizuotos, biurokratizuotos ir t.t.) atvejį, kuriam trūko kai kurių esminių bruožų, būdingų demokratinei moderniai Vakarų visuomenei (individo prioriteto valstybės ir visuomenės atžvilgiu, visuomenės dalyvavimo valstybės gyvenime). Kartu parodoma, kad sovietiškumo-tautiškumo priešprieša, buvusi viena svarbiausių sovietinėje visuomenėje, gali būti analizuojama kaip globalumo-lokalumo priešprieša. Sovietiškumo ir tautiškumo santykį siūloma analizuoti remiantis Dumont'o hierarchinio komplementarumo principu, leidžiančiu identifikuoti kuriamą socialinę tvarką. Šia prasme sovietinėje ideologijoje sovietiškumas tampa aukštesnis už dalinį tautiškumą, bet kartu rusiškumas, kaip dalis, gali būti sutapatinta su sovietiškumu, kaip visuma. Individų laikyseną šios fundamentalios sovietinės visuomenės priešpriešos akivaizdoje siūloma analizuoti Foucault vartotos diskurso ir diskursyvinių praktikų koncepcijos kontekste.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

I., Muliuolis, Tilindytė E., and Samaitienė R. "Klinikinis atvejis: Guillain-Barré sindromas ir galima asociacija su Laimo liga." Neurologijos seminarai 23, no. 82 (January 1, 2020): 221–27. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.29.

Full text

Abstract:

Guillain-Barré sindromas (GBS) yra ūminė uždegiminė demielinizuojanti ar aksonus pažeidžianti polineuropatija. Jai būdingi jutimo, motorikos ir refleksų sutrikimai, galvinių nervų pažeidimas, autonominiai sutrikimai, rečiau gali pasireikšti centrinės nervų sistemos pažeidimai. Tai – gyvybei pavojinga būklė, dėl kurios pacientai skubiai kreipiasi į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl progresuojančio skausmo, paralyžiaus ir (arba) kvėpavimo sutrikimų, kurie, laiku neskyrus gydymo, gali baigtis mirtimi. Ankstyvas šios būklės diagnozavimas ir gydymas yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią letaliai baigčiai. Nors su GBS etiologija siejama daugybė infekcijų, ryšys su Laimo liga nustatomas labai retai. Laimo liga – tai Ixodes genties erkių platinamų Borrelia burgdorferi sukeliama infekcija, pasireiškianti odos, sąnarių, nervų sistemos ir širdies pažeidimais. Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis: 8 metų pacientas, kuriam buvo diagnozuotas GBS ir Laimo liga, esant atitinkamiems klinikiniams požymiams, įskaitant meninginius simptomus, progresuojantį tirpimą ir silpnumą rankose bei kojose abipus per ne visą savaitę, veidinio nervo abipusę parezę ir arefleksiją. Nors GBS diagnozė buvo neabejotina, Laimo ligos diagnostika buvo apsunkinta dėl įvairių aplinkybių, kurias nagrinėdami ieškojome kliniškai reikšmingo ryšio tarp abiejų minėtų patologijų. Pradėjus gydymą intraveniniu imunoglobulinu ir ceftriaksonu, paciento simptomai palaipsniui išnyko.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Meškauskas, Eugenijus. "Dialektinės determinizmo sampratos metodologinė prasmė." Problemos 32 (January 1, 2015): 61–69. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1984.32.6463.

Full text

Abstract:

Straipsnyje teigiama, kad determinizmo principas išreiškia objektyvų tikrovės reiškinių sąlygotumą ir tuo įprasmina jų mokslinį aiškinimą. Materialistinė filosofija determinizmą laiko pagrindiniu mokslo metodologijos principu. Istorinėje mokslo raidoje keitėsi pažiūra į reiškinių objektyvaus sąlygotumo pobūdį. Dialektinė determinizmo samprata atitinka šiuolaikinę mokslo raidos pakopą, kuriai būdingas vystymosi idėjos įsigalėjimas. Baigtinių daiktų pasaulio vaizdą keičia nepaliaujamų vystymosi procesų pasaulio vaizdas, kuriame struktūrinis bei rūšinis daiktų apibrėžimas tėra santykinio pobūdžio. Įsitvirtinus moksle visa ko vystymosi idėjai, pagrindiniu metodologiniu jo principu tampa visuotinio reiškinių ryšio principas: visiškas bet kokių reiškinių pažinimas yra tolygus jo vietos visuotinėje reiškinių sąveikoje išaiškinimui. Aptariami dinaminiai ir statistiniai mokslinio aiškinimo modeliai, galimybės ir tikrovės santykio problema. Mechanistinei determinizmo sampratai rūšinis reiškinių pasikartojimas yra nekvestionuojama išeities pozicija. Tikrovės procesų objektyvaus dėsningumo samprata išreiškia pagrindinį determinizmo principo metodologinio taikymo aspektą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Ribbatas, Ernstas. "Nuo P. Ruigio iki j. V. Gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūra." Literatūra 50, no. 5 (December 28, 2016): 76. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2008.5.10230.

Full text

Abstract:

Kadangi Lietuvos nacionalinės rašytinės kultūros formavimąsi nuolat stabdė svetimos jėgos, vokiečių rašytojai ir mokslininkai daugiausia domėjosi sakytine liaudies kūrybos tradicija, ypač dainomis. Ryškiausias pavyzdys – jaunamartės daina „Aš atsisakiau savo močiutei“, pirmą kartą užrašyta Pilypo Ruigio (1747), cituota G. E. Lesingo, vėliau įtraukta į J. G. Herderio Liaudies dainų rinktinę ir galiausiai patekusi net į J. V. Gėtės operetę Žvejo duktė, pastatytą 1782 m.Veimare. XIX–XX a. Vokietijoje lietuvių kultūros vaizdinį daugiausia veikė romantinis istorizmas, kuriam liaudies dainų rinktinės buvo svarbesnės nei tuo metu kuriami tekstai. Netgi J. Bobrovskio romane Lietuviški fortepijonai (1965) akivaizdi ši tautosakinė estetika, o dainos perteikia lietuvių kalbai būdingą sakytinės kalbos tonaciją. Šiandien, ypač artėjant 2009 m., kai Vilnius taps Europos kultūros sostine, Vokietijos ir Lietuvos dialogą Europos kontekste taip pat galėtų praturtinti kritiška ir savikritiška liberali komunikacija urbanistinės kultūros plotmėje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Stonkienė, Marija, and Renata Matkevičienė. "Trečiosios universitetų misijos veiklų vertinimas universitetų reitingavimo sistemose." Informacijos mokslai 70 (January 1, 2015): 104–21. http://dx.doi.org/10.15388/im.2014.70.5159.

Full text

Abstract:

Kintanti universitetų sąveika su visuomene, kuri pastaruoju metu kelia jiems didesnius atsakomybės, atskaitingumo reikalavimus, skatina universitetų kaitą. Universitetuose taikomi įvairūs mokslo žinių kūrimo modeliai, atsiranda nauji kuriamų mokslo žinių praktinio panaudojimo kontekstai. Didėjanti universitetuose kuriamų mokslo žinių praktinio panaudojimo svarba paskatino ir naujos universitetų misijos įžvalgas. Greta tradicinių misijų – mokymo (studijų) ir mokslinių tyrimų – išskiriama vadinamoji trečioji universitetų misija, kuri ir yra siejama su čia kuriamų mokslo žinių panaudojimu neakademinėje aplinkoje. Universitetuose kuriamų mokslo žinių naudojimo kontekstai suformuoja trečiosios universitetų misijos dvi dimensijas – verslumo / ekonominę, kur svarbiausiu mokslo žinių praktinio naudojimo kontekstu laikomas žinių generuojamas pelnas, ir visuomeninę, kurioje reikšminama universitetuose kuriamų žinių teikiama nauda visuomenei.Trečiąją universitetų misiją įgyvendinančios veiklos yra svarbus universitetų institucinės veiklos komponentas, jų vertinimas yra aktualus tiek patiems universitetams, tiek kitiems aukštojo mokslo sistemos suinteresuotiesiems. Kuriami trečiosios universitetų misijos veiklų vertinimo instrumentai, sudaryti iš įvairių rodiklių – kiekybinių, kokybinių, skirtų tiek verslumo / ekonominės, tiek visuomeninės trečiosios universitetų misijos dimensijų veikloms universitetuose vertinti.Atlikus universitetų veiklos vertinimo rezultatus visuomenei pateikiančių plačiausiai žinomų universitetų reitingavimo sistemų metodikų tyrimą, nustatyta, kad šios reitingavimo sistemos didelės reikšmės universitetų trečiosios misijos veikloms vertinti neteikia. Daugiau dėmesio skiriama tik universitetų dalyvavimui technologijų perdavimo ir inovacijų procesuose, t. y. ekonominei trečiosios universitetų misijos dimensijos veiklai (šios misijos socialinės aprėpties (socialinio įsitraukimo) veiklos nevertinamos). Universitetų dalyvavimas technologijų perdavimo ir inovacijų procesuose tirtose reitingavimo sistemų metodikose vertinamas skirtinga aprėptimi. Straipsnyje aptarto tyrimo rezultatai rodo, jog universitetų trečiosios misijos įgyvendinimo veiklos Pasaulio universitetų akademiniame reitinge (Šanchajaus reitinge) yra nevertinamos, gana siaurai šių veiklų vertinimas numatytas nacionalinėse reitingų („Veido“ ir „Reitingų“) sistemų metodikose, plačiausiai – „U-Multirank“ reitingų sistemos metodikoje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Stakvilevičius, M. "Tobulinti masinių turnyrų metodiką." Psichologija 10 (January 8, 2016): 67–78. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1969.10.9235.

Full text

Abstract:

Siekiant maksimaliai skatinti sportinį moksleivių progresą, turime rasti naujas varžybų schemas sportinių žaidimų turnyrams. Siūlome turnyrų modelį, kuriame kiekvienų rungtynių rezultatas turi tikimybinį pobūdį. Tokiu atveju turime tiesinę algebrinių lygčių sistemą, r_k x_k-∑_(l=1)^(r_k)▒〖x_l=n_k 〗 (r_k – varžybų skaičius, x_k – klasė, ∑_(l=1)^(r_k)▒x_l – varžovų klasių suma, n_k – pusė gautų ir prarastų kamuolių) atspindinčią pagal bet kokią schemą organizuotas varžybas. Kai kuriais atvejais lygčių sistema yra išsprendžiama analitiškai ir rezultatai paverčiami paprastomis formulėmis. Siūlydami tolimesnius metodus juos iliustruojame pavyzdžiais, skirtais skirtingiems turnyrams. Teoriją savo darbe gali naudoti sportininkai ir matematikai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Štreimikis, Antanas, Vilius Kučiukas, Aleksandras Targamadzė, Albertas Žalys, and Stanislovas Žurauskas. "Lietuvos akademinė e. biblioteka (eLABa)." Informacijos mokslai 40 (January 1, 2007): 9–24. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3472.

Full text

Abstract:

Greita ir patogi prieiga prie mokslo ir studijø literatûros ir kitos informacijos pagerina studijas, mokslinius tyrimus ir bendravimà. Naudojantis internetu, pasauliniu þiniatinkliu, susisiekimo árankiais ir paieðkos sistemomis, nebûtina vykti á bibliotekà, laukti, kol atneð knygà, ir gaiðti laikà kataloguose ieðkant reikiamo ðaltinio. Kiekvienas skaitytojas norëtø skaityti jam priimtinu laiku ir patogiausioje vietoje. Lietuvos akademinë e. biblioteka (eLABa) skirta Lietuvos mokslo institucijoms, jø autoriai kuria mokslines ir studijø publikacijas, kurias reikia ákelti, kataloguoti, saugoti ir pateikti skaitytojams bei kitoms informacinëms sistemoms. Siekiamas eLABa rezultatas – naudojant informacines ir komunikacines technologijas sparèiau skleisti naujausias mokslo þinias ir mokomàjà medþiagà, gerinti moksliniø tyrimø ir studijø kokybæ, plëtoti nuotolines ir visà gyvenimà trunkanèias studijas, propaguoti Lietuvos mokslininkø, mokslo ir studijø institucijø veiklà ir pasiekimus, ugdyti þiniø visuomenæ ir plëtoti þiniø ekonomikà, tobulinti bendro visuomenës gyvenimo kokybæ. eLABa kuriama plëtojant Lietuvos akademiniø bibliotekø tinklà (LABT) ir ágyvendinant Europos Sàjungos struktûriniø fondø remiamus projektus. Lithuanian academic e-library (eLABa)Antanas Štreimikis, Vilius Kučiukas, Aleksandras Targamadzė, Albertas Žalys, Stanislovas Žurauskas SummaryQuick and comfortable access to scientific literature and information improves higher education, research and communication. Using the internet, World Wide Web, information search tools there is no necessity to go to the library, wait until the book is delivered to you and waste time while searching for the source you need in the catalogue. Every reader would like to read at the time and place most convenient to him. The Lithuanian Academic e-Library (eLABa) is designed for the personnel of Lithuanian research institutions who write publications on research and higher education that are to be submitted, archived, catalogued and presented to the readers and other systems.The aim of eLABa is, by the use of information and communication technologies, to develop favourable conditions to disseminate more rapidly the newest scientific knowledge and learning material, to improve the quality of research and higher education processes, to develop distance and lifelong learning, to promote the activity and achievements of Lithuanian institutions of research and science and higher education, to educate e-Society and develop knowledge economy, to improve the quality of society’s life in general. eLABa is being created developing the Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) and implementing the projects funded by the European Union Structural Funds.line-height: 18px;">

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Ambrulaitienė, Giedrė. "Karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalės kai kurios psichometrinės charakteristikos." Psichologija 57 (October 15, 2018): 34–53. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2018.0.11902.

Full text

Abstract:

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Straipsnyje pristatoma karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos (toliau – KSR) skalė. Ši metodika parengta taikant empirinę skalių kūrimo strategiją. Karininkų suvokta rizika straipsnyje apima jaunesniųjų karininkų įsitikinimus dėl žūties ir turto sunaikinimo rizikos, vykdant simuliacines karines užduotis. Tokia skalė gali padėti išaiškinti suvoktos rizikos struktūrą karyboje ir atskleisti karininkų karinių operacijų metu daromų klaidų šaltinius. Nustatę karininkų dažniausiai daromų sprendimo priėmimo klaidų ir suvoktos rizikos sąsajas, galėtume nuodugniai ištirti klaidas, susijusias su suvokta simuliacinių karinių operacijų rizika, ir prisidėti prie šių klaidų mažinimo, kuriant specifines karinių mokymų programas. Mūsų tyrimo tikslas – sukurti karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalę ir ištirti kai kurias jos psichometrines charakteristikas jaunesniųjų karininkų imtyje. Tyrime dalyvavo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji karininkai, tarnaujantys įvairiose Lietuvos apskrityse. Tyrimas buvo sudarytas iš trijų etapų. Pirmame tyrimo etape (dalyvavo 26 karininkai), remiantis stebėjimo ir pusiau struktūruoto interviu rezultatais, taip pat teorinėmis prielaidomis, anksčiau atliktais empiriniais tyrimais karo, sveikatos ir organizacinės psichologijos srityse, sudaryta 22 rizikingų situacijų skalė (KSR skalė). Be to, šiame etape, remiantis ekspertiniu situacijų vertinimu, tikrintas sudarytos skalės turinio validumas. Antrame tyrimo etape (dalyvavo 94 karininkai), remiantis klasterine duomenų analize ir ekspertiniu vertinimu, buvo tikrinamas sudarytos KSR skalės konstrukto validumas. Trečiame tyrimo etape, kuriame dalyvavo 129 asmenys, taip pat tikrintas konstrukto validumas surinkus kitą dalyvių imtį. Remiantis trijų etapų tyrimo rezultatais, parengta KSR skalė. Gauti rezultatai leidžia išskirti tris karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalės poskales: civilių žūties rizikos, karių ir vadų žūties rizikos bei išteklių ir turto praradimo rizikos. Nustatytos KSR skalės psichometrinės charakteristikos leidžia teigti, kad ši skalė yra tinkama naudoti tolesniuose tyrimuose, vertinant karininkų suvoktą simuliacinę karinių operacijų riziką. Ši skalė apima pagrindinius suvoktos rizikos vertinimo rodiklius karybos procese. Sudarytos skalės poskalės pasižymi geru vidiniu suderinamumu (Cronbacho alfa koeficientai: pirmos subskalės – 0,802; antros subskalės – 0,753; trečios subskalės – 0,883). Taip pat patvirtintas KSR skalės turinio validumas ir gauti daliniai konstrukto validumo įrodymai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Pavilionis, Rolandas. "H. D. Toro ir asmenybės apsisprendimas." Problemos 12 (September 29, 2014): 40–49. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1973.12.5523.

Full text

Abstract:

Straipsnyje siekiama bent iš dalies atkurti XIX a. JAV filosofo ir literato H. D. Thoreau (1817–1862), žymiausio transcendentalizmo krypties atstovo, kūrybinį portretą bei kritiškai įvertinti idėjas, kurias jis teigė savo kūryboje bei gyvenime. Pagrindinis straipsnio tikslas – atskleisti H. D. Thoreau žmogaus būties prasmės supratimą, kurią jis priešpriešina materialiųjų gėrybių kaupimui, taip pat parodyti disproporcijas tarp technologinės ir dvasinės buržuazinės visuomenės pažangos. H. D. Thoreau teigimu, filosofija yra ne teorija, o gyvenimo būdas, aktyvus tiesos ieškojimas ir realizavimas pačioje žmogaus būtyje. Filosofo idealas – asmenybė, įtvirtinanti save kiekvienu savo poelgiu, ištikima sau kiekvienu bendravimo su aplinka atveju. H. D. Thoreau pabrėžė vienatvės reikšmę – tai yra siekimo išmintingiau gyventi ir turiningiau bendrauti su žmonėmis išraiška. Vienatvė yra kūryba: atskleisdami savyje tai, kas nauja, mes toliau kuriame save. Jo filosofijai būdingas absoliutaus humanizmo pobūdis, kuris ignoruoja visuomeninės pažangos realias sąlygas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

OUSMANOVA, ALMIRA. "ANAPUS REPREZENTACIJOS: REVOLIUCIJA KAIP ŽODIS, VAIZDINYS IR ĮVYKIS." Politologija 69, no. 1 (January 1, 2013): 5–29. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2013.1.1155.

Full text

Abstract:

Esame liudininkai to, kaip žodis „revoliucija“ iš politinės nebūties sugrįžo į politinį diskursą ir medijas, nors politinių utopijų epocha, atrodytų,seniai pasibaigė. Netikėtą protestuojančių masių pasirodymą politikos avanscenoje, akcijų mastą ir globalų jų pobūdį, taip pat formas, kurias įgauna šios „pasipriešinimo šventės“, daugelis suvokia kaip naujos revoliucinės situacijos simptomą. Europos istorijoje būta nemaža momentų, kai menas ir revoliucija susiliedavo į bendrą kūrybinę praktiką (Prancūzijos revoliucija, Paryžiaus komuna, Spalio perversmas (revoliucija). Kažką panašaus regime ir šiandien, tačiau šiuolaikinis meno ir protestų judėjimo suartėjimas vyksta pasitelkus kitokios revoliucijos sampratą – ne socialinio politinio visuomenės pertvarkymo projekto ir bandymo sugriauti Sistemą, o nuolatinio nomadinio pasipriešinimo judėjimo, aprašomo pabėgimo, išvarymo ir tapimo terminais, pagrindu. Šiame straipsnyje aptariama keletas tarpusavyje susijusių klausimų: šiuolaikinės revoliucijos „teorijos“ ir jų reiškimasis politiniame akcionizme ir viešajame mene; „reprezentacijos“ ir „revoliucijos“ santykis; galimybės reprezentuoti revoliuciją ir, galiausiai, būdai, kuriais šiuolaikiniame medijų diskurse reiškiasi „sena meninės reprezentacijos ir politinio veiksmo dichotomija“ (Gerald Raunig).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Jankauskas, Skirmantas. "Modernizmas: meno dehumanizacija?" Problemos 35 (September 29, 2014): 75–80. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1986.35.6537.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariama meno dehumanizacijos problema ispanų filosofo O. y Gasseto darbuose. XIX a. pabaigoje prasidėjusi meno metamorfozė sunkiai tilpo į ankstesnės meno raidos rėmus ir buvo pavadinta modernizmo fenomenu. Šį fenomeną filosofas siejo su meno dehumanizacija ir paradoksaliai vertino tai kaip pozityvų poslinkį. Jo nuomone, naujosios muzikos, naujojo meno apskritai nepopuliarumas sietinas su pačia šio meno prigimtimi: jis nėra orientuotas į daugumos skonį, bet kuria savarankišką estetinių vertybių pasaulį, kuriame forma įgyja autonomišką reikšmę. Taip sukonstruoti meno kūriniai juos stebint reikalauja išlaikyti distanciją, taigi, reikalauja kontempliatyvaus, o ne vartotojiško santykio su jais. Naujasis menas ne tiek vengia vaizduoti žmogiškus dalykus, kiek siekia juos neatpažįstamai deformuoti. Naujojo meno intranscendentinė orientacija liudija, kad menas pakeitė savo vietą žmogiškosios veiklos ir interesų hierarchijoje. Meno dehumanizacijos problema aptariama platesniame Vakarų Europos kultūros krizės kontekste. Kritikuojamas menas menui principas. Pateikiama K. Marxo meno samprata.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Urbanek, Arkadiusz, and Kamila Gandecka. "Kultūrinė musulmonų kalinių įvairovė ir įkalinimo įstaigų praktikos lūkesčiai Rytų Europos šalyse." Acta Paedagogica Vilnensia 37, no. 37 (February 27, 2017): 81. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2016.37.10468.

Full text

Abstract:

Straipsnyje pristatomos elgesio su musulmonais tendencijos, pastebimos Lenkijoje, Lietuvoje ir Čekijoje. Remiamasi tyrimo, atspindinčio kalėjimo prižiūrėtojų reakciją į musulmonų lūkesčius ir pretenzijas, duomenimis. Tyrėjai taip pat bando atsakyti į klausimą apie tokių pretenzijų sankcijonavimą. Pažymima, kad būtina identifikuoti tokių pretenzijų kilmę, norint suformuoti tikslią poziciją apie kalėjimo priežiūros praktiką. Tai gali būti svarbu kuriant nešališkas elgesio su kaliniais musulmonais gaires. Būtų geriausia, jei įkalinimo bausmė liktų už daugiakultūriškumo diskusijos ribų ir būtų vykdoma tik remiantis teisinėmis procedūromis ir standartiniais sprendimais. Ypač todėl, kad esami kultūrinės įvairovės valdymo modeliai, tokie kaip antai asimiliacija ar daugiakultūriškumas, pasirodė esą netinkami savo prielaidomis ar praktiniu pritaikymu (Pasamonik, 2013, p.13). Be to, nei kultūrinių pokyčių ignoravimo politika, vykdoma daugumoje ES šalių, nei koncesijų politika, turėjusi ją pakeisti, nepasiekė norimų rezultatų. Todėl, ko gero, šalys, į kurias atvyksta musulmonai imigrantai ir ten atsiranda šios imigracijos padarinių, turėtų pakeisti savo teisines sistemas taip, kad užtikrintų, jog musulmonai galėtų laisvai praktikuoti savo tradicijas, bet kartu nebūtų pažeidžiami pačių šalių interesai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Jakštas, Tadas. "AR LISABONOS SUTARTIS TURI ĮTAKOS EUROPOS BENDROS ENERGETIKOS POLITIKOS PLĖTRAI?" Politologija 60, no. 4 (January 1, 2015): 113–41. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2010.4.8291.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama Lisabonos sutarties reikšmė, daranti įtaką Europos Sąjungos bendros energetikos politikos kūrimui. Remiantis liberaliojo institucionalizmo politinės teorijos samprotavimais, nagrinėjami trys pagrindiniai klausimai, pateikiant išsamų požiūrį į Europos energetikos problemas ir jų sprendimo būdus: Kas skatina valstybes ieškoti vienodo požiūrio į energetikos iššūkius? Kokia yra tikroji Lisabonos sutarties reikšmė, kuriant bendrą Europos energetikos politiką? Ar Lisabonos sutartis nurodo realias priemones įgyvendinti bendrą Europos energetikos politiką visos bendrijos lygmeniu? Be minėtų klausimų, straipsnyje, analizuojamos pagrindinės Europos Sąjungos sutartys, parodančios, kaip kito bendros energetikos politikos reikšmė Europos Sąjungos integraciniame procese. Straipsnyje taip pat pateikiama pokyčių, patvirtintų Lisabonos sutartyje, kritika, ir analizuojami veiksmai, kuriais būtų galima paskatinti dar glaudesnį valstybių bendradarbiavimą ir užtikrinti bendros energetikos politikos įgyvendinimą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Pavilionis, Rolandas. "Logika ir šių laikų lingvistinka." Problemos 18 (September 29, 2014): 41–45. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1976.18.5641.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama su logikos ir šiuolaikinės lingvistikos santykiu susiję klausimai, svarstoma, koks kalbos vaidmuo mąstyme, pažinime, kaip kuriama pasaulio samprata. Analizuojant šiuolaikinę mokslinę kalbą, itin būdinga naudoti formalius metodus ir procedūras. Klasikinių loginių skaičiavimų priemonėmis formaliai aprašomi kalbos fragmentai bei samprotavimų rūšys tėra maža dalis to konceptualaus aparato, kurį žmogus nuolat panaudoja samprotaudamas. Formaliuose lingvistiniuose tyrinėjimuose siekiama kur kas gilesnio natūralios kalbos formalizavimo, kurio tikslas – formaliai aprašyti santykį tarp garsų ir reiškinių, kuriais tas garsas koduojamas, formalizuoti sąvoką, taisyklingai sudaryti natūralios kalbos išraišką bei sukurti bendrą samprotavimų, išreiškiamų natūralia kalba, teoriją. Daroma išvada, kad plačiau taikant formalizavimą (bet nepretenduojant apimti juo visų galimų kontekstų) neišsprendžiamas pagrindinis uždavinys, kurį mėgina spręsti formalios kalbos teorijos – atskleisti žmogaus gebėjimą suprasti kalbos išraiškas ir nustatyti jų semantines ypatybes bei santykius.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Meškauskas, Eugenijus. "Faktinė medžiaga teorijų turinyje." Problemos 23 (September 29, 2014): 5–8. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1979.23.6240.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama empirinės medžiagos išskyrimo iš teorijų turinio problematika. Mechaninio empirizmo tradicija jutimiškai konstatuojamuosius faktus laiko tiesioginiu ir savarankišku teorinio aiškinimo objektu, išsaugančiu savo pobūdį kuriamų teorijų turinyje. Esant konkurencijai, faktinė medžiaga traktuojama kaip jų turinio invariantas ir kaip objektyvaus teorijos priėmimo ar atmetimo pagrindas. Teorinis informacinis faktinės medžiagos turinio sąlygotumas nepaneigia jos santykinio savarankiškumo teorijos atžvilgiu. Autorius teigia, kad faktinis medžiagos kaupimas kartais apibūdinamas kaip empirinis mokslo raidos matas, bet toks apibūdinimas nėra tikslus, nes nuo teorinės veiklos nepriklausomo medžiagos kaupimo nebūna. Pažinimo procesas išlaiko teorinio proceso pobūdį visais savo raidos tarpsniais. Informacinis faktinės medžiagos turinio nesavarankiškumas nenuvertina mokslinei veiklai būdingo reikalavimo remtis faktais kuriant teorijas. Patys faktai teorijos neimplikuoja, todėl rėmimasis faktais reiškia paprastą mokslinį kritiškumą priimtųjų teorijų atžvilgiu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Mačiulis, Algimantas. "DRUSKININKŲ MIESTO PLANINĖS ERDVINĖS KOMPOZICIJOS YPATUMAI." JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM 33, no. 1 (March 31, 2009): 20–27. http://dx.doi.org/10.3846/13921630.2009.33.20-27.

Full text

Abstract:

An unsustainable and resolved plan structure has been formed in Druskininkai. Completed urban spaces can be found only in the old town. The other parts of Druskininkai are dominated by chaotic, uncomplete spaces, which should be improved or formed again. New urban formations, especially high-rise buildings, which were built in the eighth and nineth decades, look aggressive and have changed the silhouette and panoramas of the town. When the Lithuanian independence was restored, Druskininkai, because of its beautiful surroundings, became not only a health resort but a recreational one as well. Santrauka Druskininkuose susiformavo nevientisa, išskaidyta plano struktūra. Senoje miesto dalyje yra daugiau susiformavusių, užbaigtų miesto erdvių, kitose miesto dalyse vyrauja nevisiškai suformuotos ar tiesiog chaotiškos miesto erdvės, kurias būtina tobulinti arba formuoti iš naujo. Aštuntajame devintajame dešimtmečiuose statyti naujieji miesto urbanistiniai dariniai, ypač aukštybiniai pastatai, pasižymintys agresyvia invazija į aplinką, iš pagrindų keitė miesto siluetą, panoramas, labai pažeidė gamtos ir architektūros santykį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalia gydomosios reabilitacinės funkcijos, išnaudojant dėkingą gamtinę apylinkių situaciją, kurorte kuriama nauja perspektyva – pramoginių paslaugų, turizmo programa.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Sutkutė, Rūta. "Islamofobija, musulmonų reprezentacija ir stereotipai vakaruose po 9/11 įvykių." Jaunųjų mokslininkų darbai 49, no. 2 (December 18, 2019): 36–51. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v49i2.234.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjamas žiniasklaidos vaidmuo tarp įvaizdžių konstravimo ir realybės reprezentavimo orientalizmo ir islamofobijos kontekste. Žiniasklaida XXI amžiuje yra tapusi dominuojančiu šaltiniu pažinti islamą ir musulmonus, kadangi selektyviai atrenka, ką Vakarai turėtų žinoti apie islamą ir ką reikėtų paslėpti. Vis dėlto pagrindinė prielaida yra ta, kad žiniasklaidos kaip institucijos, formuojančios stereotipus, galimybės priklauso nuo vietinio sociokultūrinio konteksto.Išsikeltas tyrimo tikslas – išsiaiškinti žiniasklaidos kaip tarpininko vaidmenį formuojant visuomenės vertybes, pasaulėžiūrą ir kuriant stereotipus skirtingose kultūrinėse terpėse per Muhammado karikatūrų krizės analizę. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: išanalizuoti žiniasklaidos kaip tarpininko vaidmenį formuojant vertybinę orientaciją ir konstruojant stereotipus; išanalizuoti stereotipo ir islamofobijos koncepcijas ir išsiaiškinti sąsajas su žiniasklaidos formuojamais neigiamais islamo ir musulmonų įvaizdžiais; ištirti keturių skirtingų valstybių žiniasklaidoje konstruojamus musulmonų ir islamo stereotipus analizuojant Muhammado karikatūrų atvejį.Atlikta kokybinė turinio analizė patvirtino hipotezę, kad skirtingose kultūrinėse terpėse tas pats įvykis pristatomas skirtingai formuojant tam tikrą vertybinę auditorijos, kuriai skirtas pranešimas, orientaciją. Vakarų žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija siekiama vaizduoti musulmonus kaip teroristus / islamistus, nusiteikusius prieš Vakarus, jų vertybes ir bet kokią integracijos galimybę Vakarų visuomenėse. O Libano ir Indijos (Kašmyro) žiniasklaidos priemonėse orientalizmo ir islamofobijos apraiškų nėra todėl, kad auditorijoje, kuriai skirtas pranešimas, dominuoja musulmonai, tačiau pastebima oksidentalizmo apraiškų – pasipriešinimas Vakarams ir jų kaip islamofobiškos visuomenės vaizdavimas spaudoje.Atlikta lyginamoji analizė patvirtino argumentą, kad veikėjai su labai skirtingais įsitikinimais ir vertybėmis konstruoja skirtingus įvykio pasakojimus. Vakarų žiniasklaidos priemonėse daugiausiai pateikiama politikų, rašytojų ir pačių žurnalistų pasisakymai, kurie skatina musulmonų marginalizavimą, stigmatizavimą ir islamofobijos reiškinį. Tuo tarpu kardinaliai skirtingoje kultūrinėje terpėje (Kašmyre ir Libane) veikėjai, kurių pasisakymai atkartoti straipsniuose ir kurie dėl to disponuoja galia formuojant vertybinę orientaciją ir viešąją nuomonę – musulmonų atstovai, daugiausia religiniai vadovai (imamai), kurie išreiškia priešišką poziciją Vakarų atžvilgiu ir jų hegemonijai Oriente.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Stundžė, Lijana. "Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu." Informacijos mokslai 53 (January 1, 2010): 63–85. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3183.

Full text

Abstract:

Didėjant dėmesiui organizacinei kultūrai, reikalaujama, kad vadovai pripažintų esminius organizacinės kultūros aspektus ir jų daromą poveikį darbuotojų pasitenkinimui darbu, vykdant įsipareigojimus, siekiant darbo rezultatų, darbuotojų tarpusavio sanglaudai, strategijai įgyvendinti ir t. t. Organizacinė kultūra daro poveikį darbuotojų elgsenai, kurios būdai yra perduodami vienų darbuotojų kitiems. Individai dirbdami organizacijoje ne tik kuria produktus ar paslaugas, gauna už tai atlyginimą, kopia karjeros laiptais, bet ir aktyviai kuria organizacinę kultūrą. Organizacinė kultūra yra kuriama ir palaikoma komunikacijos pagalba, o komunikacija yra vienas iš organizacinės kultūros elementų. Lytis kaip socialinis ir kultūrinis konstruktas taip pat yra vienas iš svarbesnių organizacinės kultūros elementų, nes požiūris į lytį, seksualumo suvokimas organizacijoje daro įtaką ten dirbantiems moterims ir vyrams, kita vertus, individo lytis taip turi poveikį organizacinei kultūrai.Pagrindiniai žodžiai: organizacinė kultūra, lytis, komunikacija, organizacinių kultūrų tipologija, lyties aspektas, organizacinės kultūros elementai.Correlation among Organizational Culture, Communication and GenderLijana Stundžė SummaryThe aim of this article is to analyze a correlation between organizational culture, gender and communication. The analysis is based on theoretical approaches. The article analyzes the concepts of organization’s culture and organizational culture; organizational culture types; elements of organizational culture and its correlation with gender. Focal attention is paid to the elements of organizational culture, such as management style, organizational policy, stereotypes, informal socialization, organizational demography, language and communication, time management, work ideology, perception of gender and sexuality, artifacts. The latter elements have utmost connections with gender.There is an evident correlation among organizational culture, gender and communication.Organizational culture is created and supported by communication; herewith, communication is one element of organizational culture. Gender as a social and cultural construct is also an essential element of organizational culture, because the perception of gender and sexuality influences women and men in an organization; on the other hand, gender, especially gender demography and leadership, also affects the organizational culture.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

ROSA, PAOLO, PHAM HONG THAI, and TOSHIHARU MITA. "Rediscovery of Lustrina Kurian (Hymenoptera, Chrysididae), with redescription of L. assamensis Kurian." Zootaxa 4718, no. 2 (January 7, 2020): 285–91. http://dx.doi.org/10.11646/zootaxa.4718.2.10.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Magoti, Iddy Ramadhani. "Compromising for Peace through Ritual Practices among the Kuria of Tanzania and Kenya." Utafiti 13, no. 2 (March 18, 2018): 67–87. http://dx.doi.org/10.1163/26836408-01302005.

Full text

Abstract:

Kuria people, who straddle both sides of the Kenya–Tanzania border, have experienced interminable intra- and inter-ethnic warfare emanating from cattle rustling. The Kuria people are stereotypically described as cantankerous and indisposed to compromise or forgiveness when they have been wronged. But on the contrary, archival and secondary information as well as oral interviews conducted in the region demonstrate that through participation in different ritual forms, the Kuria people themselves have been responsible for maintaining harmony and serenity with their neighbours. Kuria who abide by their cultural beliefs, social norms, and respect for traditional leadership, do forgive, regularly initiate reconciliations, and actively maintain peaceful relations through participation in various ritual forms. It is evident that rituals constitute an integral part of the customary process of conflict resolution and peace building among the Kuria. Especially those rituals related to the prevention of cattle rustling have gained recognition and formal support of the central states on both sides of the border, to the extent that the powers embodied in these traditional Kuria rituals have sometimes overridden the jurisdiction of modern courts established in the Kuria areas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Ruel, Malcolm. "Kuria seers." Africa 61, no. 3 (July 1991): 343–53. http://dx.doi.org/10.2307/1160029.

Full text

Abstract:

AbstractIn pre-colonial times ‘seers’, abarooti, played an important role in the political and especially in the military organisation of Kuria, harassed as they were by neigh-bouring Maasai and other Kuria. Seers foretold and in effect planned cattle raids undertaken by warriors, but they also acted more generally to warn of impending events and thus to influence the course of political action. They were distinguished by their more public role from diviners but theirs was not a formal office and it drew upon personal qualities, individual success and local renown. Their predictive ability was identified as ‘dreaming’ (okoroota) but the term is used freely in a metaphorical as well as literal sense. Seers varied considerably in their status and field of influence. The introduced term omonaabi, ‘prophet’, was in use by the 1950s to describe the more outstanding seers of the past, and they were credited with foretelling many of the circumstances that Kuria were later to experience. But by then it was only their prophecies and not they themselves, or their role, that had survived. A short postscript comments on the circumstances and use of these terms in 1990.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Šipelytė, Monika. "FRIBŪRO UNIVERSITETAS IR LIETUVIŲ VEIKLOS ŠVEICARIJOJE REIKŠMĖ XX AMŽIAUS PRADŽIOJE." Lietuvos istorijos studijos 37, no. 37 (September 1, 2016): 154. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2016.37.10058.

Full text

Abstract:

Lietuvių išeivijos Šveicarijoje istorija iki 1918 m. yra svarbi Lietuvos valstybės kūrimosi dalis. Iki Pirmojo pasaulinio karo ir jo metu šioje šalyje veikusias lietuviškas draugijas galime tirti keliais lygmenimis: pirmiausia – kontekstą, kuriame veikta (Šveicarijos katalikiško universiteto aplinka), visuomenės sluoksnius, kurių tautinė ir valstybinė veikla buvo aktyviausia (šiuo atveju – aukštojoje mokykloje studijuojantys kunigai) ir konkrečių asmenų indėlį į sėkmingą organizacijų darbą (tie asmenys – dr. Juozas Purickis ir Vladas Daumantas-Dzimidavičius). Katalikiškas Fribūro universitetas nuo XIX a. pabaigos tarp lietuvių kunigų bei pasauliečių buvo populiari teologijos ir humanitarinių mokslų studijų vieta, o1913–1918 m. čia klestėjo net kelios organizacijos, užsiimančios studentiška veikla, karo belaisvių šelpimu ir prolietuviškų leidinių spausdinimu. Studentai kunigai aktyviai bendradarbiavo su Lietuvių informacijos biuru ir jo kūrėju dr. Juozu Gabriu, dalyvavo lietuvių rengiamose tarptautinėse konferencijose, pasižymėjo kuriant, vėliau ir įgyvendinant valstybės simbolius ir valstybingumo projektus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Grigutis, Mantas, Tomas Januškevičius, Laurynas Rimševičius, and Marius Miglinas. "ATEITIES MEDICINOS KRYPTYS: TELENEFROLOGIJA." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.2 (November 10, 2015): 671–74. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.104.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: telenefrologija, telemedicina, lėtinė inkstų liga. Daugiau negu 70 milijonų žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga (LIL), naujausiais skaičiavimais, šis skaičius vis didės ir sveikatos apsaugos sistemai teks vis didesnė našta. Telenefrologija – tai telemedicinos rūšis, kuri yra taikoma LIL sergantiems pacientams (įvairios technologijų platformos ir programos). Elektroninė ligos istorija – informacija apie pacientą, kuri perkeliama į elektroninę sistemą ir nuolatos saugoma: taip šeimos gydytojai ir nefrologai gali naudotis sistema nepriklausomai vienas nuo kito ir patogiu metu. Asmeniniai sveikatos įrašai – namų sąlygomis pasiekiama programa, kuria gali naudotis pacientai, nepriklausomai nuo to, kur yra ligonis, jis/ji gali teikti visus duomenis, susijusius su savo būkle ir savijauta gydytojams – taip specialistams lengviau nustatyti diagnozę ar ligos eigą, priimti atitinkamus sprendimus. Kita telemedicinos sritis yra klinikinių sprendimų palaikymo sistema – programos, papildančios elektroninę ligos istoriją ir sumažinančios su medicinos užduotimis susijusių klaidų skaičių. Kitos telenefrologijos formos taip pat labai svarbios: telekonsultacija, teledializė, televizitas, teleanalizė, telefarmacija. Mokymasis internetu tampa neatsiejamas nuo kasdieninės žmogaus veiklos: dėl internete esančių programų pacientai gali tobulėti ir daug sužinoti apie savo ligą net neišeidami iš namų. Taip pat gali padėti išmanieji telefonai, kuriais vis sparčiau siekiama kontroliuoti ir neužleisti ligos (trumposios SMS žinutės, mobiliosios programos).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Biliukas, Mykolas, and Vaiva Karpavičienė. "ŠIRDIES AMILOIDOZĖ." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (December 10, 2015): 873–80. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.139.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: amiloidas, širdies amiloidozė, kardiomiopatija, diagnostika, gydymas. Amiloidozė – sunkiai diagnozuojama ir gydoma sisteminė liga. Organizmui svetimas baltymas gali susikaupti bet kuriame organe. Širdis dažniausiai įtraukiama įgytos pirminės monokloninės šviesiųjų grandžių, paveldimos transtiretinės ir senatvinės amiloidozės atvejais, o tai labai pablogina prognozę. Todėl ankstyva širdies amiloidozės diagnostika – būtina sėkmingo gydymo sąlyga. Remiantis konkrečiu klinikiniu pavyzdžiu, išnagrinėtas šio amiloidozės varianto diagnozavimo galimybių paketas antrinio lygio kardiologijos paslaugų teikimo stacionare, supažindinta su pagrindinėmis klinikinėmis formomis, pateikta sunkumo stadijų stratifikacijos schema remiantis troponinu I ir proBNP koncentracijomis kraujyje. Atkreiptas dėmesys į propedeutinę ekstrakardinių simptomų ir požymių svarbą. Pateikti kaulų čiulpų, poodžio biopsijų, imunohistocheminio tyrimų duomenys. Kairiojo skilvelio hipertrofija, nustatoma transtorakalines echokardiografijos būdu, kontrastuojanti su mažu QRS komplekso voltažu – būdingas širdies amiloidozės požymis. Tiksliau vertinant kardiovaskulinės sistemos būklę, aptartos tokios šiuolaikinės technologijos kaip doplerometrija, širdies magnetinio rezonanso tomografija. Medicinos visuomenė supažindinta su pagrindiniais širdies amiloidozės gydymo principais, jų pasiskirstymu tarp internistų, hematologų ir kitų specialistų. Amiloidozė gydoma diferencijuotai – pagal atskirus tipus, pažengusios širdies amiloidozės sustabdymas ar regresija neįrodyta. Todėl ypač svarbus vaidmuo tenka palaikomajam gydymui, kuriam būdinga atskirų medikamentų grupių, kaip antai širdį veikiančių glikozidų, beta-blokatorių, angiotenzino konvertazės ir receptorių blokatorių, kilpinių diuretikų, vartojimo ypatybės, kurių nepaisymas gali būti grėsmingas gyvybei. Gydant antrinę amiloidozę, pagrindinis vaidmuo tenka priežastinės ligos gydymui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Zeybek, Burcu, and Derya Gül Ünlü. "Valstybių tapatybės apžvalga remiantis turizmo logotipais: Europos šalių tyrimas." Informacijos mokslai 76, no. 76 (January 30, 2017): 26. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.76.10380.

Full text

Abstract:

Kartu su globalizacija stiprėja ir konkurencija. Siekiant pateikti produktą rinkai ir stengiantis, kad apie jį sužinotų kuo daugiau žmonių, naudojami prekės ženklai. Tai reklamos priemonė, padedanti vieną produktą atskirti nuo kito. Prekės ženklas apibrėžiamas kaip pavadinimas, terminas, ženklas, simbolis ar dizainas arba šių elementų derinys, naudojamas vieno pardavėjo ar vienos pardavėjų grupės prekėms ir paslaugoms identifikuoti bei joms atskirti nuo konkurentų produkcijos. Ženklodara yra procesas, kurio metu įmonė pristato produktą arba paslaugą vartotojui, sužadina vartotojo norą juos įsigyti arba paverčia vartotoją labiau priklausomą nuo esamo prekės ženklo. Vykstant šiam procesui reikia priimti daug sprendimų, pritaikyti įvairias strategijas ir jų laikytis. Pirmasis ženklodaros tikslas yra potencialius klientus supažindinti su produktu. Kad tai pasiektų, įmonės turi reklamuoti savo prekę ar paslaugą įvairiais skelbimais arba kitais būdais. Ženklodaros praktika neapsiriboja tik prekėmis ir paslaugomis, ji apima ir individus, idėjas, faktus bei vietas (šalį, regioną, miestą ir t. t.). Todėl valstybės, miestai ir net tautos taip pat bando kurti savo prekės ženklus, o šiame procese naudoja įvairias strategijas. Dėl globalizacijos šalies prekės ženklo svarba palaipsniui auga ir keičia socialinį, kultūrinį bei ekonominį valstybės vystymąsi. Valstybės ieško galimybių veiksmingiau prisistatyti ir susikurti geresnį įvaizdį tarptautinėje arenoje. Šiandien tapatybė ir įvaizdžio kūrimo procesas atlieka daug svarbių funkcijų: nuo reklamos ir viešųjų ryšių iki žiniasklaidos ir populiariosios kultūros, nuo politikos iki mados ir pardavimo. Bendrąja prasme šis procesas atstovauja visai šaliai. Todėl valstybės, kaip ir organizacijos, pradėjo dalyvauti pasaulinėje rinkoje, kad pabrėžtų savo istorinius, geografinius ir kultūrinius bruožus, ėmė taikyti įvairias komunikacijos strategijas. Šalių, naudojančių veiksmingą reklamavimosi politiką, miestai bei prekės ženklai taip pat išsiskirs iš kitų. Tokios valstybės taps konkurencingos ir įgis daugiau pasaulinio pripažinimo, o jų prekės ženklai bus geriau atpažįstami. Kitais žodžiais tariant, valstybės ženklodara padeda paprasčiau, greičiau ir labiau užtikrintai nuspręsti, kokią šalį aplankyti, kokius su ja susijusius produktus įsigyti, kaip organizuoti verslo kelionę joje. Ženklodara gelbsti ir susidarant įspūdžius apie šalį. Viena iš svarbiausių užduočių, kurias turi atlikti savo kultūrą ir vertybes propaguojančios valstybės, yra susikurti vaizdinę tapatybę. Šalies tapatybę ir įvaizdį visų pirma formuoja geras logotipas, kuris yra ir vaizdinės tapatybės studijų pagrindas. Be tokių simbolių kaip vėliava ar herbas, kiekviena valstybė turi savo turizmo logotipą, kuris atspindi jos įvaizdį. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – apžvelgti šalių turizmo logotipus atsižvelgiant į valstybės tapatybę. Atliekant mokslinį darbą, kuriame apžvelgtos 47 Europos Tarybos valstybės narės, taikyta kategorinės turinio analizės technikos metodika. Šiuo požiūriu šalių logotipai buvo analizuojami atsižvelgiant į jų turinį, estetiką, originalumą, istorinius, turistinius, architektūrinius ir kultūrinius bruožus, taip pat išnagrinėta logotipo svarba kuriant valstybės tapatybę.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Kurial'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles