Contents
Academic literature on the topic 'Kūrybingumas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Kūrybingumas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Kūrybingumas"
1
Almonaitienė, Junona. "Šiuolaikinis požiūris į kūrybingumą ir jo įvertinimo problemos." Psichologija 21 (December 18, 2015): 82–90. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2000.21.9014.
Full textAbstract:
Pastaruoju metu įsivyravo mokslininkų nuomonė, kad apie žmogaus kūrybingumą reikia spręsti iš jo elgesio gyvenime. Tačiau praktiškai kūrybingumo rodikliu dažnai tebelaikomi divergentinio mąstymo testų rezultatai. Jie, taip pat ir kūrybingiems žmonėms atpažinti taikomi asmenybės bruožų, interesų ir pan. klausimynai yra psichometrinės metodikos, pripažįstamos kaip objektyvios. Turint galvoje dabartinę kūrybingumo sampratą, tenka daryti išvadą, kad jos leidžia įvertinti tik su kūrybingumu susijusias, bet jam netapačias vidines ypatybes. Žmonės, kuriems būdingos šios ypatybės, gyvenime ne visada pasižymi kūrybingumu. Interpretuojant tokių tyrimų rezultatus, kūrybingumo sąvoka dažnai vartojama nepagrįstai. Siekiant įvertinti žmogaus kūrybingumą, kur kas labiau tiktų taikyti metodikas, atskleidžiančias realius jo kūrybinius laimėjimus. Visoms tokioms metodikoms būdingas subjektyvumas, tačiau su tuo reikia susitaikyti, nes objektyvių kūrybos kriterijų iš esmės neįmanoma rasti.
2
Urbonė, Renata. "Kūrybinės klasės fenomeno tarpdalykinė raiška ir aktualumas: keletas įžvalgų." Coactivity: Philosophy, Communication 23, no. 2 (2015): 159–64. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2015.230.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamas kūrybinės klasės fenomenas ir jo tarpdalykinė raiška Richardo Floridos knygoje „Kūrybinės klasės iškilimas“ (į lietuvių kalbą vertė Jovilė Barevičiūtė, išleido VGTU leidykla „Technika“). Siekiama atskleisti jau kelis pastaruosius dešimtmečius mūsų ekonomiką ir kultūrą keičiančių pamatinių jėgų, tarp kurių esminė yra kūrybingumo jėga, aktualumą ir pritaikomumą skirtingose mokslų kryptyse, sąsajas su kitomis aktualiomis vadybos mokslo temomis – intelektinio kapitalo valdymu, antrepreneryste; sprendžiamos susijusių terminų vertimo į lietuvių kalbą dilemos. Kūrybingumas atpažįstamas kaip fundamentali ekonomikos jėga, tapusi priežastimi naujai – kūrybinei – klasei atsirasti. Daroma išvada, kad Floridos knygoje gvildenamos kūrybingumo idėjos yra naudingos vadybos, ekonomikos, architektūros, technologijos mokslų bei kitų sričių studijoms ir vystymuisi.
3
Glosienė, Audronė. "Kūrybingumas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis." Informacijos mokslai 41 (January 1, 2007): 9–240. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3460.
Full textAbstract:
Pomodernioje žinių (žinojimo) visuomenėje vykstančios permainos siejamos su intelektinio, socialinio, kultūrinio ir kitų „minkštojo“ kapitalo formų efektyvaus naudojimo paieškomis. XXI a. pradžioje vėl imta plačiai kalbėti apie kūrybingumą kaip ne tik nesenkantį organizacijų, valstybių ir miestų atsinaujinimo šaltinį, bet ir kaip svarbiausią naujojo amžiaus dimensiją apskritai. Šio požiūrio plėtrai didžiausios įtakos turėjo JAV tyrėjo Richardo Floridos darbai, jie ir apžvelgiami šiame straipsnyje kartu su naujausiais kultūrinės geografijos ir kultūrinės ekonomikos tyrimais, atskleidžiančiais fizinės vietos svarbą kūrybingumo sklaidai.Creativity in the Knowledge Society: a map of ideasAudronė Glosienė SummarKnowledge society puts more emphasis on intellectual, social, cultural and other forms of “soft” capital than on the “hard” forms of it. Big hopes and expectations for growth and development are connected with the effective use of knowledge in all spheres of human life. But many authors today emphasize that it is not the production of knowledge but its transfigurations and diffusions that make a difference and that not scientific knowledge itself but creativity is the main resource of the postmodern knowledge society.Traditionally, creativity is connected to cultural field and is perceived as a prerequisite for artistic activities. Today, the notion of creativity has expanded to cover different types of technical, intellectual, entrepreneurial and other creativity. Furthermore, it is very often defined and understood broadly, as underlying quality of almost all activities. Postmodern society does not value obedient performance of predefined tasks; it wants innovation in every step and moment. Creativity is one of the basic concepts that unites both arts and culture, science, research, and contemporary business where execution of prescribed tasks is no longer seen as valuable asset. Innovation, ability to see things “from a different angle” becomes one of the most desired features of human capital in any firm or organization. Such “obsession” with creativity was much influenced by Richard Florida whose views and postulates are explored in this article alongside with the concepts of new economical and cultural geography on the paradox of place and space in the virtual world.The more today’s life and work is wired, the more freedom people have to choose when and from where to work. Traditional offices are no longer needed, cities and areas created during the industry age (houses, schools, shops, kindergartens built around the plant there the father works) are no longer attractive for young people who find these infrastructures obsolete and not inspiring as they lead completely different life-style the former generation did. They look both for a challenging work also inspiring and dynamic surroundings for living and going out. Cultural regions, innovation regions, cities of culture and knowledge cities, innovation corridors, “third places” – all these geographically-based concepts and phenomena show the importance of geographical proximity in the world that has declared it’s virtuality. Huge amount of new geographical and urban research shows how important is the physical space in the virtual age.
4
Zabielavičienė, Irena. "Inovacijos Ir Kūrybingumas Pramonės Įmonėje." Verslas: teorija ir praktika 14, no. 3 (2013): 240–48. http://dx.doi.org/10.3846/btp.2013.25.
Full text
5
Martišauskienė, Elvyda. "Mokinių kūrybingumas kaip svarbi pedagoginė problema." Acta Paedagogica Vilnensia 6 (January 17, 2016): 29–34. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1999.06.9452.
Full textAbstract:
Šio straipsnio tikslas bandyti atskleisti mokinių kūrybingumo svarbą, ištakas bei ryškesnes pedagogines jo ugdymo prielaidas. Straipsnis grindžiamas mokslinės literatūros analize, vyresniųjų paauglių kūrybingumo tyrimu bei pedagogine patirtimi. Pedagoginiu aspektu svarbi tiek filosofinė, tiek psichologinė kūrybingumo samprata. Apibendrintai dichotominį kūrybingumo pobūdį galėtume nusakyti taip: savęs ir pasaulio tobulinimo link. Šios abi kryptys tarpusavyje susijusios, bet pedagoginiu požiūriu tikslinga jas skirti, kad būtų galima išsamiau aptarti ugdymo galimybes.
6
GRIGAS, VINCAS. "MATEMATINIO TIKSLUMO KŪRYBINGUMAS BIBLIOTEKININKYSTĖJE: IN MEMORIAM VITAI MOZŪRAITEI (1960–2014)." Knygotyra 63 (January 1, 2014): 344–51. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v63i0.3994.
Full text
7
Mažeikis, Gintautas. "MEDITACIJA KAIP FILOSOFINIO MĄSTYMO IR EGZISTENCIJOS BŪDAS." Religija ir kultūra 5, no. 2 (2008): 51–61. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2008.2.2781.
Full textAbstract:
Straipsnyje diskutuojamos filosofinės meditacijos galimybės, nagrinėjamos epistemologinės, egzistencinės patirtys bei aptariamas meditacinio supratimo formos ir ribos. Straipsnyje apibūdinamos T. Sodeikos aptariamos suvokimo būsenos: maldos, tylos, akivaizdybės, interpasyvumo, ironijos, nuolankumo. Šios sąvokos yra lyginamos su Sodeikos aptariamų autorių požiūriais: A. Kenterberiečiu, Šv. Bonaventūra, R. Descartes, M. Buberiu, E. Husserliu, M. Mamardašviliu, P. Wustu, T. Mertonu. Didesnis dėmesys skiriamas palyginimui refleksyviosios patirties ir pasaulį konstituojančios ar net konstruojančios praktikos. Ta proga straipsnyje supriešinama interpasyvi, išklausanti meditacija ir ekstatinė, aktyvi, kurianti bei diskutuojama apie Sodeikos ironišką požiūrį į ekstatines meditacines praktikas, kurias, pavyzdžiui, plėtojo J. Brunas ar G. Bataille.Raktiniai žodžiai: meditacija, tikėjimas, patyrimas, interpasyvumas, konstitavimas, ekstatiškumas, nuolankumas, kūrybingumas, ironija.Meditation as a way of philosophical thinking and existential beingGintautas Mažeikis SummaryPossibilities of existential philosophical meditation are discussed in the article. The epistemological and existential experiences are analyzed and forms and limits of understanding are described there. The article discusses considerations of T. Sodeika about modes of understanding: praying, silence, evidence, inter-passivity, irony, obedience. The modes are compared with standpoints of Anselm of Canterbury, St. Bonaventura, R. Descartes, M. Buber, E. Husserl, M. Mamardaschvili, P. Wust, T. Merton were described in the texts or discussions of Sodeika. Big attention is paid to comparison reflective praxis and practices of world constitution, construction. For these reason the article contradistinguishes inter-passive, hearing meditation to the ecstatic, active, creative one. Sodeika’s ironic standpoint on the ecstatic meditation practices which were developed for example in the works of G. Bruno and G. Bataille are discussed here.Keywords: meditation, believe, experience, inter-passivity, constitution, ecstasy, obedience, creativity, irony.
8
Kačerauskas, Tomas. "CREATIVE ECONOMY AND TECHNOLOGIES: SOCIAL, LEGAL AND COMMUNICATIVE ISSUES / KŪRYBOS EKONOMIKA IR TECHNOLOGIJOS: SOCIALINIAI, TEISINIAI IR KOMUNIKACINIAI ASPEKTAI." Journal of Business Economics and Management 13, no. 1 (2012): 71–80. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.620151.
Full textAbstract:
The article deals with the philosophical questions of creative economy. Appealing to J. Howkins, R. Florida and other theorists of creative economy, the author analyses such aspects of creative economy as the need for enterprise, obsession by consuming, fusion of labour and leisure, integrality of the activities, striving for individual autonomy and privacy. The response to economical changes and social challenges could be creativeness that emerges in certain social and economical environment. The author pays attention to legal aspects of creative economy and analyses the role of technologies in the creative society. The author also focuses on the contradictory aspect of the copyright and patent right in creative economy. By expressing the creators’ right to just reward copyright restricts creative communication while patent right expresses aspirations to privatize social property, including nature. The relations between technologies and creative economy refer to social changes, too. Firstly, economic relations could be treated as social technologies. Secondly, technologies (especially e-technologies) are the base of creative industries that ensure economical growth. Thirdly, technologies are indispensable to the consuming that both demands new products and generates the very economy. Santrauka Straipsnyje nagrinėjami kūrybos ekonomikos filosofiniai klausimai. Apeliuodamas į J. Howkinsą, R. Floridą ir kitus kūrybos ekonomikos teoretikus, autorius nagrinėja tokius kūrybos ekonomikos aspektus, kaip verslumo reikmė, vartojimo manija, darbo ir laisvalaikio susiliejimas, veiklų integralumas, individualios autonomijos ir privatumo siekis. Atsakas į ekonominius ir socialinius pokyčius galėtų būti kūrybingumas, kuris kyla tam tikroje socialinėje (ekonominėje) aplinkoje. Autorius atkreipia dėmesį į teisinius kūrybos ekonomikos aspektus ir analizuoja technologijų vaidmenį kūrybinėje visuomenėje. Pabrėžiamas autorių ir patentų teisės prieštaringumas kūrybos ekonomikoje. Išreikšdama kūrėjo teisę į teisingą atlygį, autorių teisė apriboja kūrybos komunikaciją, o patentų teisė išreiškia siekius privatizuoti visuomeninį turtą įskaitant gamtą. Technologijų ir kūrybos ekonomikos santykiai taip pat išreiškia visuomeninius pokyčius. Pirma, ekonominiai santykiai gali būti traktuojami kaip socialinės technologijos. Antra, technologijos (ypač e. technologijos) yra kūrybinių industrijų, užtikrinančių ekonominį augimą, pamatas. Trečia, technologijos neatsiejamos nuo vartojimo, kuris reikalauja naujų produktų ir generuoja pačią ekonomiką.
9
Zabielavičienė, Irena. "Inovacijų komandos kūrybingumo veiksniai." Verslas: teorija ir praktika 13, no. 2 (2012): 167–75. http://dx.doi.org/10.3846/btp.2012.18.
Full text
10
Zabielavičienė, Irena. "Kūrybiningumo komponentai inovacinėje veikloje." Verslas: Teorija ir Praktika 16, no. 3 (2015): 334–44. http://dx.doi.org/10.3846/btp.2015.542.
Full textAbstract:
Atliekant inovacijų komandos kūrybingumo komponentų tyrimą, išskiriami trys kūrybinės veiklos etapai: suvokimo, idėjų generavimo ir idėjų įgyvendinimo. Nustatyta, kad suvokimui turi įtakos komandos narių laisvė, atvirumas, idėjiškumas ir saugumas. Suvokimą aproksimuojančios funkcijos parametrai rodo, kad problemų suvokimui inovacijų komandoje didžiausią įtaką turi komandos narių laisvė ir idėjiškumas. Idėjų generavimo etape nustatyti šie inovacijų komandos kūrybingumo komponentai: intuicija, vaizduotė, įžvalgumas, išradingumas, kritiškumas. Idėjų generavimo aproksimantės parametrai rodo, kad inovacijų komandoje idėjų generavimui didžiausią įtaką turi intuicija ir vaizduotė. Idėjų įgyvendinimo etape nustatyti šie inovacijų komandos kūrybingumo komponentai: drąsa, išmintis, atsakomybė ir atkaklumas. Idėjų įgyvendinimo aproksimantės parametrai rodo, kad inovacijų komandoje idėjų įgyvendinimui didžiausią įtaką turi drąsa ir atsakomybė.
Dissertations / Theses on the topic "Kūrybingumas"
1
Juškėnienė, Laima. "Kūrybingumo ugdymas mokant fitodizaino." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100707_114921-48474.
Full textAbstract:
Nuolat besikeičiančiame pasaulyje visuomenei tenka atsakyti į naujus iššūkius, todėl gebėjimas veikti kūrybiškai ir siekti naujovių yra labai svarbus tiek asmens tobulėjimui, tiek socialiniam ir ekonominiam šalies vystymuisi. Kūrybingumas tampa labai aktualus žmogaus veiklos aspektas, kurį reikia skatinti ir ugdyti. Magistro darbo „Kūrybingumo ugdymas mokant fitodizaino“ tikslas ištirti suaugusiųjų kūrybingumo ugdymo galimybes mokant fitodizaino. Empirinio tyrimo uždaviniai: ištirti pedagogų ir mokinių nuomonę apie kūrybingumo ugdymo galimybę, mokant fitodizaino, išsiaiškinti ugdytinių kūrybingumo apraiškas bei atskleisti jų kūrybingumą, komponuojant kompozicijas. Tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos, pokalbio bei ugdomosios veiklos stebėjimo metodus.
Empirinis tyrimas atskleidė mokinių nuomonę, kad floristinių kompozicijų komponavimas lavina vaizduotę, sudaro sąlygas saviraiškai, moko rasti naujus sprendimo būdus. Pedagogai mano, kad mokant fitodizaino kūrybingumas ugdomas, nes ugdytiniai kurdami kompozicijas ieško naujovių bei originalumo, tobulėja kaip asmenybės, kurdami išreiškia savo jausmus. Mokinių nuomone, kūrybingumas atsiskleidžia, nes jie pastebi originalius darbus, apmąsto būsimą kompoziciją, kūrinio mintį ir nuotaiką perteikia kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonėmis. Pedagogai pritaria, kad kūrybingumą ugdytiniai išreiškia kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonėmis, taip pat įgytais gebėjimais, įgyta patirtimi bei medžiagomis. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą]<br>In a changing world society has to react to new challenges, that is why, an ability to act creative and search for new possibilities is so important, not only for development of a human being but also for social and economical development of a country. Creativity is becoming a topical aspect of human being activity, and has to be encouraged and educed. Task of the master thesis “Creativity in education teaching phytodesign“ is to analyze the possibilities of creativity of adult people by teaching them phytodesign. Empiric problem of analysis: to investigate the opinion of teachers and students about the possibility to educate creativity by teaching phytodesign, to explore the outpouring of students’ creativity and to show their creativity in making compositions. The analysis was done by questioning, conversation and using methods of observation educational process.
Empirical survey showed that students are of the opinion, that making of floristically compositions, exercises the imagination, makes the expression easy and teaches to find new ways out. According to teachers opinion, creativity is developing, because students are looking for new possibilities and original ways of expression while learning phytodesign, they improve like personalities, because by creating something new, they are expressing their own feelings. Students come to a conclusion, that creativity opens, because they see original compositions, they ponder about their own composition and convey its‘mind... [to full text]
2
Bražienė, Nijolė. "Pradinių klasių mokinių kūrybingumo ugdymas pasakomis." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2004~D_20050615_215834-93290.
Full textAbstract:
This summary shows that the positive improvements of creativity are obtained by broadening and deepening the knowledge of fairy tales of primary school pupils in the theoretical and practical level, and by realization of potentialities rendered by teaching means of Lithuanian language for the develpment of divergent thinking and imagination of pupils and nurturance of sense of humour, emotionality and empathy purposefully employing additional educational activities.
3
Žutautienė, Eglė. "Meno srities studentų kūrybiškumo ir motyvacijos ryšių struktūriniai bei dinaminiai ypatumai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050525_160425-52016.
Full textAbstract:
Creation and motivation structures, their development and existing correlation has been analyzed in this master’s degree work. It was defined that every creative motion is promoted by inner and outside motivations - sometimes inner, sometimes outside is dominating. Both sorts of motivation stimulate development of creation process. At the same time motivation is promoted by systematic artistic education; artistically prosperous environment; clearly defined creative targets and realization of final results; planning of each creative stage; control over creative process and self-control (latter is of more importance), as well as evaluation of creative process and its results.
The research was performed among Vilnius College and Vilnius Pedagogic University exploratory objects (n=165) according to E. P. Torrance creative thinking research methodology and questionnaire compiled using E. Neck’s batching of inner creativity motives. It revealed that both – inner and outside motivations influence the development of creativity. Artistic environment, formation and training of creative skills induce motivation and creativity development (esp. originality and particularity). Such people become more creative and motivated in the future as well as they carry higher self-evaluation of their creative powers.
Some respective differences were revealed in the research process between junior and senior students. Senior students are stronger inner and outside motivated, more creative and... [to full text]
4
Rubinienė, Lolita. "Socialinių pedagogų kūrybingumo raiška profesinėje veikloje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130906_110326-93110.
Full textAbstract:
Objektas – socialinių pedagogų kūrybingumo raiška profesinėje veikloje.
Tikslas – nustatyti socialinių pedagogų kūrybingumo raišką profesinėje veikloje.
Uždaviniai:
1. Įvertinti socialinių pedagogų kūrybingumo sampratos atitiktį teorinei kūrybingumo konceptualizacijai.
2. Nustatyti kokiose profesinės veiklos situacijose socialiniams pedagogams labiausiai reikalingas kūrybingumas
3. Įvertinti ar skiriasi socialinių pedagogų kūrybingumo kompetencijos raiška tarp trumpą ir ilgą darbo stažą turinčių soc .pedagogų.
Hipotezės:
1. Praktinį darbą dirbančių socialinių pedagogų kūrybingumo samprata atitinka teorinę kūrybingumo konceptualizaciją.
2. Socialiniams pedagogams labiausiai kūrybingumas bus reikalingas individualiame darbe su vaikais.
3. Kūrybingumu pasižymės ilgesnį darbo stažą turintys socialiniai pedagogai.
Problema: Šio darbo problematiką nusako poreikis įvertinti ar Lietuvoje socialinių darbuotojų kūrybingumas reiškiasi taip pat, kaip Vakarų Europos šalyse ir kokie asmeniniai veiksniai susiję su socialinių pedagogų kūrybingumu. Lietuvoje socialinių pedagogų kūrybingumas beveik nėra tyrinėtas Lietuvos autorių, tad šiame darbe kūrybingumas yra nagrinėjamas kaip svarbi profesinė kompetencija, kuri reiškiasi įvairiose socialinio pedagogo darbo veiklose.
Išvados
1. Socialinių pedagogų turima kūrybingumo samprata atitinka teorinę konceptualizaciją, pateikiamą mokslinėje literatūroje: kūrybingumas – tai nuo veiklos srities priklausantis subjektyvus konkretaus asmens... [toliau žr. visą tekstą]<br>Purpose – explore the manifestation of creativity in the domain of social education.
Objectives:
1. To compare social educators’ subjective creativity with theoretical conceptualization.
2. To set the main professional roles in which social educators‘ creativity is needed
3. To evaluate the role of service length for social educators’ subjective creativity.
Hypotheses:
1. Subjective creativity in the domain of social education corresponds with the theoretical conceptualisation of creativity.
2. Social educators’ creativity is mostly needed in the domain of direct service.
3. The longer service length it is associated with the higher level of subjective creativity.
Probem of this paper is to describe the need to clarify the concept of subjective creativity in the domain of social education. Social educators’ subjective creativity is underreasearched area in Lithuanian creativity investigations. Creativity is important professional competence, so the reasearch is valuable for the development of social educators’ professional roles.
Conclusions
1. Social educators’ subjective creativity coresponds to theoretical conceptualization of the phenomenon. Creativity in the domain of social education can also be defined using the definition of C.Ford and D.Gioia (2000), e.g. it is individual domain, specific results, which are new and valuable. Social educators’ are in agreement that every duty can be done creatively and creativity is manifested in everyday activities. Only a... [to full text]
5
Dilinskaitė, Kristina. "Spausdintinės reklamos kūrybingumo vertinimas. Universitetų atvejis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110614_155654-01446.
Full textAbstract:
Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti universiteto spausdintinės reklamos kūrybingumo lygį ir parengti rekomendacijas kaip padidinti spausdintinės reklamos kūrybingumą. Pirmojoje (teorinėje) darbo dalyje analizuojama reklamos samprata ir jos esmė. Taip pat pateikiama ir kūrybingumo samprata, bei trumpai aptariami veiksniai, darantys įtaką ne tik organizacijai, bet ir jos marketingo sprendimams. Antrojoje (analitinėje) darbo dalyje pateikiami tyrimo, kurio tikslas – įvertinti pateikiamos spausdintinės reklamos vartotojams kūrybingumą, rezultatai ir metodologija. Taip pat pateikiamas universitetuose dirbančių marketingo specialistų darbo aplinkos vertinimo analizė. Trečiojoje (projektinėje) darbo dalyje, naudojant pirmose dalyse susistemintą informaciją, darbo autorius pateikia spausdintinės reklamos kūrybingumo didinimo projektą, skirtą kūrybinių kompetencijų tobulinimui universitetų darbuotojams bei reklamos efektyvumo vertinimo modelį.<br>The objective of the work is to identify the creativity level of the University printed advertising and to develop ways to increase print advertising creativity. The first (theoretical) part of this work is analysis of the concept and its meaning. Also you can find, the concept and creativity, and briefly discusses the factors influencing not only the organization but also it‘s marketing decisions. The second (analytical) part of the study, which aims - to assess the creativity of print advertising to consumers and compare their assessment with the assessment of advertisement makers, the results and methodology. It also gives marketing professionals working gives in universities, work environment assessment analysis. Third (design) part, with the first parts of the systemised information, the author of this work present a printed advertisement creativity raising project for the development of creative skills of university staff and the estimation effectiveness of the advertising model.
6
Juškutė, Milda. "Edukacinių inovacijų taikymas X rajono švietimo ir ugdymo organizacijose." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130801_124135-72189.
Full textAbstract:
Magistro darbe pateikiamas tyrimas, kuris yra taikomas vertinant ir analizuojant X rajono švietimo ir ugdymo organizacijų vadovų požiūrį, nuostatas, vertinimus taikant edukacines inovacijas. Išanalizuoti Europos Tarybos komunikatai, kurie reglamentuoja inovacijų, žinių trikampio ir kūrybiškumo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Mokslinės ir dalykinės literatūros pagalba išryškinta kas yra inovacija ir edukacinė inovacija, jų klasifikavimas ir raiška švietime. Pateikiama gautų tyrimo duomenų analizė, kuria siekiama ištirti X rajono švietimo ir ugdymo organizacijų vadovų edukacinių inovacijų taikymo galimybes ir barjerus.<br>In this Master paper is given the reseach, which is used to evaluate and analyse the X district educational managers views, attitudes, evaluations of using educational innovation. In the research there are given the Communications of European Union Council, which regulates of innovations, the triangle of knowledge, and the importance of creativity of nowadays society. With help of Scientific and special literature there is highlighted what is the innovation and educational innovation, its classification and the expression in the education. The study emphasizes the results of data analysis, which is for exploration in the X area of education and training managers of educational innovation, its opportunities and barriers.
7
Ancutienė, Liongina. "Neformalus gebėjimų ugdymas kaip kūrybinio potencialo didinimo būdas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130619_133820-77911.
Full textAbstract:
Neformalus gebėjimų ugdymas disponuoja savita tendencija kurti ekonomines, kultūrines bei nematerialines vertybes. Šios temos aktualumas akcentuojamas švietimo politikos dokumentuose, teisės aktuose Lietuvoje ir ES šalyse. Šalies ekonominės raidos plėtrai reikalingas neformalus gebėjimų ugdymas kaip atgimusios švietimo politikos įgyvendinimo metodas. Jis padėtų atverti neišnaudotą jaunos visuomenės emocinį, intelektinį ir žmogiškųjų išteklių kapitalą, bei kūrybinio potencialo įgyvendinimą praktikoje. Gilinantis į temos aktualumą švietimo politikos kontekste, darbe iškelta tyrimo problema – kaip neformalus gebėjimų ugdymas padeda didinti kūrybinį potencialą. Taip pat iškeliama hipotezė – asmenybės kūrybinis potencialas socialinio ir ekonominio progreso garantas. Remiantis tyrimo duomenimis hipotezė pasitvirtino. Visapusiškas išsilavinimas –– individo teisė ir pareiga. Neformalus gebėjimų ugdymas tai progresas, kuris palaipsniui suaktyvina pasyviąsias mokymosi žinias, kaupia intelektinį kapitalą, kuris vėliau padeda kurti savo asmeninę ekonominę gerovę, o po to ir valstybės.<br>Non-formal development of skills has a distinctive tendency to generate economic, cultural and immaterial assets. The topicality of this paper is emphasized in the educational policy documents and legislation both in Lithuania and in other EU countries. The country’s economic development requires the non-formal development of skills as the method of implementing the newborn educational policy. It would help to free up the unused emotional, intellectual and HR capital of the young society as well as to implement the creative potential in practice. While going deep into the topicality of the paper within the context of the educational policy, the author sets the following research problem – how the non-formal development of skills helps to increase the creative potential. The following hypothesis is made – the creative potential of an individual guarantees a social and economic progress. The aim of the paper is to analyse the impact of the non-formal development of skills on the development of one’s creative potential and to evaluate the significance of the non-formal development of skills within the context of high-quality integration into the labour market. In order to achieve the aim of the paper the following objectives were set: 1) to analyse the theoretical aspects of the non-formal development of skills; 2) to describe the connections between the non-formal development of skill and the human capital; 3) to determine the methods for developing the creative potential and... [to full text]
8
Narbutienė, Asta. "Emocijos ir kasdienybė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090211_110500-87160.
Full textAbstract:
Pagrindiis baigiamojo darbo tikslas buvo išsiaiškinti ar emocijų ir intelekto valdymas kasdienybėje glaudžiai sisijęs su menininko veiklos rezultatais. Emocijos daro didžiulę įtaką menininkui. Patiriami jausmai kasdienybėje sužadina įkvėpimą ir skatina kurti. Jos prisideda prie idėjų generavimo, mąstymo ir vaizduotės. Vykstant tolesnėms kūrybinio darbo fazėms, pirminis-jausminis impulsas išgaruoja. Jo neužtenka pirminim sumanymui įgyvendinti. Bloga nuotaika, buitis slopina norą kurti. Tokiais atvejais menininką gelbsti savo jausmų atpažinimas, jų valdymas, kūrybingos aplinkos susikūrimas, bei asmeninės kūrėjo savybės. Visi kolekcijos „Emocijos ir kasdienybė“ darbai vertikalūs, atspaudai vienodų matmenų 30,5x47,5 cm. Atspaudams naudotas baltas, nefaktūrinis vatmano popieriaus lakštas 45x64 cm. Atlikimo technika – mišri.Atspaudai vienetiniai ir skirtingi, turinys savo pavadinimus. Vyrauja dinamiska, kintanti nuotaika. Kompozicija daugiausiai centrinė, sudaryta iš monochrominių dėmių, kurias papildo skaidrus, švelnus fonas, spalvinės kaligrafijos bei dėmių sintezė. Tinkami eksplotuoti nedidelese visuomeninese ar privačiose erdvėse, kur būtų galimybė žiūrovui prieiti ir iš arti psižiūrėti.<br>The main purpose of the work was to get clear did control of emotions and intellect in daily life closely linked to outcome of activity an artist. Emotions do huge influence to an artist. Emotions which are experienced in daily life awake inspiration and stimulate to create. Its have part in generation of ideas, thought and imagination. An initial-emotional impulse goes away in process of further stages of creative work. It doesn't enough the impulse to implement an initial idea. Bad mood, routine supresses a wish to create. An artist is saved by recognition of his emotions, their control, making of an creative atmosphere and characteristics of a creator at these cases. All works of the collection „Emotions and Daily Life“ are vertical, prints are one dimension 30,5x47,5 cm. To do the prints was used a white none-facture paper sheet 45x64 cm. The technique of the accomplishment is composite. The prints unique and divers have the own names. A dinamic, changeable tone dominate. The main design in most cases is centric made out of monochromatic blurs whose are complemented by clear, light background, coloured calligraphy's and blurs synthesis. The works are proper to demonstrate at small public or private spaces, where people could get a close view.
9
Jaskonis, Justas. "Lyderio savybių kaita kūrybingoje grupėje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20090908_194016-77055.
Full textAbstract:
Magistro darbo objektas – lyderių savybių kaita istoriniame kontekste. Darbo tikslas – lyderio savybių pokyčiai kūrybingoje grupėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: lyderiavimo sąvokos, ir jos ryšio su vadovavimu apibrėžimas bei įvertinimas; lyderio savybių nustatymas; lyderio savybių pokyčių įvertinimas istoriniame kontekste; kūrybingos visuomenės vadovavimo stilių nustatymas; Lietuvos kūrybinių įmonių vadovų apklausos įvertinimas, siekiant nustatyti, kiek pakito lyderio savybės nuo pramoninės visuomenės iki besiformuojančios dabar kūrybingos visuomenės. Naudojant literatūros analizę, buvo supažindina su lyderiavimo samprata, parodyta lyderio savybių kaita istoriniame kontekste, atkreiptas dėmesys į besiformuojančias naujas lyderio savybes. Apibendrinant teorinę ir atlikto tyrimo medžiagą, galima teigti, kad kelta prielaida, jog naujų lyderio savybių išskyrimas tiesiogiai siejasi su atitinkamos eros raktiniais žodžiais ir vertybėmis – iš esmės atitinka tikrovę. Tačiau atsižvelgiant į atlikto tyrimo sritį, daromos išvados, kad lyderio charizma, kuri yra pagrindinė transformacinio vadovavimo, kaip ateities vadovavimo stiliaus sąlyga - dar nepakankamai aktuali Lietuvos kūrybingoms vidutinio dydžio įmonėms. Šis magistro darbas gali būti naudingas informacijos ir komunikacijos, ekonomikos ir vadybos specialistams, padalinių ir organizacijų vadovams, dirbantiems šiuolaikinėse įmonėse. Darbas gali praversti ir sudominti verslo konsultantus bei vadybos mokslinius ekspertus... [toliau žr. visą tekstą]<br>In the historical process human values and personal features characterizing a human being has been obviously changing. In this thesis we will focus on the development and changing of leadership characteristics in the historical framework analyzing personalities of tribal leaders, hunters, feudal lords, industrialists, enterprise leaders and other authorities in the leadership position. The experience of the Western culture and the United States of America will be analyzed in the theoretical part of the thesis and the examples of the Lithuanian creative enterprises will be presented and examined in the practical part. The aim of this work is to study the historical development of the personal characteristics of creative group leaders. The period from hunters’ society to nowadays knowledge society was chosen for the study emphasizing the developing Creative Class. For exhaustive analysis in the first and the second part of the thesis the theoretical leadership preconditions in the above mentioned societies will be examined concentrating on the leadership conception, leader’s characteristics and the changing of those characteristics through the historical periods. In the practical part of the thesis the evolution of changing leader’s characteristics will be analyzed providing the examples of Lithuanian medium creative enterprises. Interview with the help of a questionnaire was chosen as a method. Today’s leader (a valued worker tomorrow) is creative, communicative, cooperative... [to full text]
10
Cibulskaitė, Aistė. "Organizacijos kultūros ir darbuotojų kūrybinio aktyvumo sąsaja ir įtaka įmonės veiklos efektyvumui." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100615_155751-38865.
Full textAbstract:
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama organizacijos kultūra ir jos darbuotojų kūrybinio aktyvumo poreikis organizacijoje, siekiant organizacijos veiklos efektyvumo. Darbe parodyta darbuotojų kūrybingumo ir inovacijų svarba įmonei bei jos tikslų siekimui. Pateikiama teorinė organizacijos kultūros, darbuotojų kūrybingumo, marketingo kultūros ir struktūros bei vidinio marketingo veiksnių analizė. Naudojant anketinę apklausą atskleisti įvairių organizacijų darbuotojų norai, poreikiai ir požiūris į organizaciją, inovacijas, jų suvokimas, kokia turėtų būti organizacijos kultūra, kiek svarbus vadovo ir darbuotojų vaidmuo organizacijoje. Remiantis apklausos rezultatais, sudarytas organizacijos kultūros ir darbuotojų kūrybinio aktyvumo bei jų įtakos įmonės veiklos efektyvumui modelis. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius organizacijos kultūros ir darbuotojų kūrybinio aktyvumo sąsajos aspektus, organizacijos kultūros ir darbuotojų kūrybinio aktyvumo įtaką įmonės veiklos efektyvumui, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai.<br>It is pending in this work a need of organizational culture and personnel creative activness in organization to reach the main objective of its’ – efficiency. It is shown personnel creativity and innovation importance to organization in this work, represented organizational culture, personnel creativity, marketing culture and structure and internal marketing theoretical analysis. Operating data of survey there were discovered personnel needs, attitude to organization, innovation, the way organizational culture should be, the importance of head and personnel part in organization. There was made a model of correlation between organizational culture and personnel creative activness and their influence on company’s efficiency with reference to survey results. The conclusions and suggestions were drawn after sifting theoretical and practical aspects of correlation between organizational culture and personnel creative activness and their influence on company’s efficiency.