Academic literature on the topic 'Latvia Valka'

The problem of a divided city is an interesting research thread, in which a former one integral whole is divided by administrative decisions. One of the examples of such cities is the former Wałk, now Valka and Valga, on the Latvian-Estonian border. The aim of the article is to analyse this urban unit in terms of geo-political and geo-historical research. The first part of the article discusses the genesis of the town as one settlement unit. In the second part of the discussion, the contemporary town landscape is briefly characterised. For the purposes of the study, the literature on the subject and the available cartographic resources have been analysed. The data available on the internet on Polish, Estonian and Latvian-language websites have also proved to be important.

The denomination singing revolution (coined by Estonian artist Heinz Valk, b. 1936) is commonly used for events in Baltic States between 1987 and 1991 that led to the restoration of the independence of Estonia, Latvia and Lithuania. Three songs - the folk song P?t, v?ji?i! (Blow, Wind!), the choir song Gaismas pils (The Castle of Light) by the national classical composer J?zeps V?tols (1863-1948) and the song Saule, P?rkons, Daugava (Sun, Thunder, Daugava) by the composer M?rti?s Brauns (1951) - at that time in Latvia had a special significance in society. Each song represented references to different layers in Latvian cultural and political history. The characteristics of the three songs in the Singing Revolution process are based on the approach and methodology of distant (objective) analysis of cultural context and recent historical experience. As a result, this article reveals the meaning and reception of the three songs as symbols of nonviolent resistance during the fall of communist regime in Latvia in the late 1980s.

<p>O estudo, aqui apresentado, procura demonstrar que a reestruturação produtiva do capital, iniciada como enfrentamento à crise estrutural da década de 1970, incide fortemente, na pauperização e na desigualdade social persistentes no continente latino americano. A partir da ampliação da exploração capital/trabalho (combinação da mais-valia absoluta e mais valia relativa) e da informalização das relações de trabalho é possível demonstrar que as condições de vida de grande parcela da classe trabalhadora latino-americana está cada vez mais precarizada e com um futuro incerto, pois não se encontra inserida na Seguridade Social de seus países.</p>

Apstākļos, kad valda ģeopolitiskais saspīlējums starp Rietumvalstīm un Krieviju, un apsteidzošas informācijas iegūšanas sāncensībā aktuāli kļūst spiegošanas un valsts nodevības noziegumi. Taču kopš neatkarības atjaunošanas Latvijā neviena persona nav notiesāta par spiegošanu. Spēkā esošais Krimināllikuma regulējums ir nepilnīgs un nepietiekams, lai aizsargātu nacionālās drošības intereses, jo Krimināllikums valsts nodevību par noziegumu neatzīst, līdz ar to spiegošanas tiesiskais regulējums ir novecojis un nav piemērots pašreizējai situācijai. The geopolitical environment once again has brought tension between the West and Russia, and in this on-going informational competition such crimes as treason and espionage become topical issues. Four people have been convicted of treason in Estonia over the past six years, while in Lithuania three criminal proceedings for espionage where initiated last year alone. It is a large number for the Baltic States, considering difficulties to prove the mentioned crimes. However, no one has been convicted of espionage in Latvia since regaining of independence. In the article the author compares the existing criminal law of the three Baltic States to discover and analyse possible theoretical as well as practical problems in applying liability for acts of treason and espionage in Latvia. The author proves that the Criminal Law of the Republic of Latvia is incomplete and insufficient to protect national security interests – the Criminal Law does not “recognise” treason as crime, and the legal regulation of espionage is outdated and unsuitable for the present situation.

As fronteiras são um tema conceitualmente polissêmico e um objeto multidisciplinar. Estudos que tratam desse tema são de grande valia para os campos da Geografia, Relações Internacionais, Direito, História, entre outros. Visando contribuir com esse debate, essa resenha apresenta uma visão do livro Formação das Fronteiras Latino-Americanas (FUNAG-2017), que caracteriza-se como uma importante contribuição, com diversas questões diferenciadas na discussão realizada.

The article is an attempt to present the fi nal proof of the mythological origin, instead of the historical one, of the image of the Vedic Thunderer Indra as puraṁdará “breaker-down of forts” (Ralph T. H. Griffi th), or “stronghold-splitter” (Stephanie W. Jamison and Joel P. Brereton). The proof can be found in the Baltic (Lithuanian, Latvian and partly Byelorussian) analogues of the image. One Lithuanian example: Pasakojama, kad velnias iš akmenų statęs pilį. Perkūnas pastebėjęs, trenkęs ir sudaužęs pilį “They say that the devil had been bilding a fort (or stronghold, castle) of stones. (The thunder-god) Perkūnas beheld that, smote, and destroyed the fort,” etc. Moreover, Lith. pilis and Lat. pils are exact linguistic equivalents to Vedic pur, pura, puri, etc. It is also probable that there is a connection between the Baltic devil Lith. velnias, Lat. velns and the Vedic stronghold-demon vala. As the Baltic devil is a purely mythological being that usually hides from the Thunderer under big stones, stone piles, and stone constructions, it is unlikely that there is even a slightest hint of any historical event behind the plot. The same applies to his ‘forts' destroyed by the Thunder-god (cf. Lith. griauti “to thunder” and at the same time “to destroy”). Mythology can serve and has often served as an explanation of common life events, hence the quasi-historical legends, as the following Latvian one about the mound near the homestead Sakaiņu: Kādreiz pils īpašnieks apbraukājis savus laгkus. Ceļā uznākusi liela vētra un pērkoņa negaiss. Līdz ar kādu pērkoņa grāvienu pils nogrimusi “Once the landlord of the castle was taking a tour around his fi elds, when a heavy thunderstorm started. One of the thunderbolts made the castle collapse” The origin of the plot (particularly when the owner of the castle or manor is equated to devil) is apparently mythological, not historical. A similar parallel can be drawn with the case of the Vedic “breaker-down of forts” Indra: even if it refl ected a real event of warfare, the image itself sheerly originates in mythology, not in history.

Ankstyvasis geležies amžius arba romėniškasis laikotar­pis – įdomiausias laikotarpis baltiškojo ornamento stiliaus studijoms. Ornamentuoti ažūriniais motyvais papuošalai – puošniausia romėniškojo laikotarpio papuošalų grupė, nuo­lat sulaukianti tyrėjų dėmesio. Tačiau Latvijos teritorijoje aptiktų papuošalų kiauraraščio ornamento išsamioms studi­joms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Latvijos teritorijoje rasta nedaug papuošalų, dekoruotų ažūriniu ornamentu. Ir tik keli jų visiškai išlikę. Išlikusius papuošalus galima būtų suskirstyti į tokias grupes: 1. Antkaklės su kabučiais, tvirtinamais prie paties antkaklės lanko; išlikęs antkaklės fragmentas rastas Kurše (pav. 1). 2. Antkaklės su kabučiais, pritvirtintais pusmėnu­lio formos grandinėlių laikikliais; Latvijos teritorijoje tokia antkaklė rasta Saukas Razbuki kapinyne (pav. 2). 3. Krūtinės papuošalai, kuriuos sudaro keletas grandinėlių eilių su lai­kikliais, kurie smeigtuku tvirtinami prie drabužių. Latvijos teritorijoje vienas toks papuošalo fragmentas rastas Saukas Razbuki (pav. 4,1). 4. Krūtinės papuošalas, padarytas iš ažūrinių plokštelių. Tai – Kalnaziverti aptiktas papuošalas. Be to, šiai grupei skirtini ir atskiri grandinėlių laikikliai bei skirstikliai, kabutis iš Mūkukalns, taip pat greičiausiai dir­žo sagties fragmentas iš Asotės piliakalnio (pav. 4:2–10). 5. Rateliniai smeigtukai. Šių dviejų tipų smeigtukų randama palyginti nemažai. 6. Rozetiniai smeigtukai iš Maskatuži ka­pinyno pietiniame Kurše (pav. 6). 7. Apskritų segių aptikta tarand tipo kapuose šiaurinėje Latvijoje. Šios segės gali būti suskirstytos į keturias chronologines grupes (pav. 6–14). Kompleksiniai papuošalai, sudaryti iš kelių elementų, ku­rie formuoja ažūrinį ornamentą, pasižymi skirtingomis plokš­telių formomis. Šios plokštelės būna stačiakampio ar trikam­pio formos. Kalnazīverti aptiktas krūtinės papuošalas sudary­tas iš trijų skirtingų formų plokštelių: stačiakampio formos, trikampio formos ir labai siaurų pailgo stačiakampio formos plokštelių (pav. 3). Vyrauja rombo formos ornamentas, kurį sudaro įžambiai susikertančios linijos ar persikertančios banguotos linijos (pav. 2, 3). Lygiagrečios puslankio formos linijos jungiamos tarpusavyje trumpais vertikaliais brūkšneliais. Pasitaiko pa­vienių zigzago ar žuvies žvyno formos motyvų ir dažnai – iš dalies susiklojančių apskritimų motyvas, būdingas daugeliui visoje Latvijos teritorijoje aptinkamų papuošalų. Išskirtines­nis būtų įgaubtašonio rombo motyvas. Šis motyvas būdin­gas rateliniams smeigtukams (pav. 3, 4, 5). Galima teigti, kad apskritimo bei įgaubtašonio rombo motyvai, atsiradę kaip pavieniai puošybos elementai, vėliau plačiai paplito. Apskritoms plokštelėms būdinga dekoravimo kompozi­cija, pabrėžianti plokštelės centrą. Pasitaiko ne tik rato, bet ir žvaigždės ar sūkurio motyvas. Svastikai būdingos kelios formos. Pirmoji – ištiesintais peteliais. Taip dekoruota dide­lė emaliu puošta apskrita segė iš Trikata (pav. 10:1) ir segė iš Viduramžių kapinyno Siksäla kapinyne Estijoje. Analo­giškas motyvas aptinkamas ant apskritų bei trikampių segių iš Dniepro vidurupio regiono. Latvijos medžiagoje svastiką banguotais peteliais galima pamatyti ant pusmėnulio formos grandinėlių laikiklio, pritvirtinto prie antkaklės iš Saukas Razbuki (pav. 2:6). Analogišką svastiką, kurios peteliai tar­si transformuojasi į sūkurio formą, matome stačiakampėje plokštelėje iš Andulių ir segėje iš Pangėsų (Lietuva). Sūku­rio motyvas, kurį galima būtų traktuoti kaip vieną iš svasti­kos atmainų, aptinkamas ant apskritų segių iš Šiaurės Latvi­jos tarand tipo kapų (pav. 11) ir vienoje išskirtinio dekoro segėje iš Lazdininkų. Rato motyvas – saulės simbolis – pa­sirodo ant apskritų segių bei ratelinių smeigtukų, grandi­nėlių laikiklių bei kabučių (pav. 12). Stulpelių (baliustra­dos) motyvas dažnai siejamas su rato motyvu ir stilizuotu pavidalu ant apskritų segių ir ratelinių smeigtukų galvučių. Rozetės motyvas, papildytas koncentriniais apskritimais ir kombinuotas su rato bei stulpelių (baliustrados) motyvu, bū­dingas pietinei Kuršo ir Pajūrio kultūrai Lietuvoje (pav. 6). Žvaigždės motyvui atstovauja išlikęs dekoruotas segės, datuojamos IV a., fragmentas, surastas dabarinės Latvijos teritorijoje Trikātas Libirti (pav. 14:1). Lietuvos teritorijoje analogiškai dekoruota segė aptikta Aukštakiemio kapinyne. Prūsiškųjų diržo sagčių stiliui būdingos vingiuotos linijos, iš pradžių pastebimos papuošalų, aptariamų šiame straipsny­je, ornamentikoje (pav. 15), bet vėliau ilgiau išlieka Vidurio Dniepro kultūros papuošalų dekoravime. Galimybės suteikti daugiau duomenų apie papuošalų or­namentavimą yra ribotos. Galima manyti, kad šis raidos laikotarpis buvo trumpas ir kyla klausimas, ar prašmatnūs kiauraraščiai krūtinės pa­puošalai tebebuvo gaminami IV amžiuje. Kaip matome, papuošalų proporcijos ir ornamentika glaudžiai susijusios su Romos imperijos provincijų, ypač Panonijos, juvelyrikos tradicijomis. Kai kurie dekoro elementai sietini su Saulės kultu, kuris buvo paplitęs Romos imperijoje. Taip pat aptinkama anksty­vajai krikščionybei būdingų simbolių. Tai kryžiaus formos segės (pav. 6) ir kabučiai. Iš anglų k. vertė Violeta Vasiliauskienė...Ornamentation on Roman Iron Age jewellery in Latvia made in openwork techniqueBaiba Vaska...

Abstract A description is provided for Valsa pini, found on twigs and branches of Pinus sp. and rarely on Juniperus sp. Some information on its morphology, associated organisms and substrata, interactions and habitats, economic impacts, dispersal and transmission and conservation status is given, along with details of its geographical distribution (Canada, USA [Connecticut, Georgia, Idaho, Iowa, Maine, Massachusetts, Michigan, Minnesota, Nebraska, New Hampshire, New York, North Carolina, Oklahoma, Oregon, Pennsylvania, Virginia and Washington], China, Republic of Georgia, Pakistan, Russia, Austria, Belarus, Belgium, Czech Republic, Denmark, Finland, France, Germany, Greece, Italy, Latvia, Lithuania, Netherlands, Poland, Portugal, Spain, Sweden, Switzerland, Ukraine and UK).

Desde finales de los años 90’s el artista belga radicado en México, Francis Alÿs (1959) ha extrapolado su labor artística al abandonar el Centro Histórico de la Ciudad de México como su principal laboratorio social, para incidir en diversas regiones del mundo -principalmente territorios de conflicto bélico, socioeconómico, político y migratorio-, en un afán de imaginar realidades distintas a las establecidas por medio de la activación de relatos urbanos, fábulas, moralejas, actividades fútiles y juegos de niños; deviniendo en variadas y aparentemente inocentes metáforas que esconden complejas y poderosas reflexiones sociales. El presente trabajo plantea trazar una acupuntura que sigue algunas acciones de Francis Alÿs fuera del territorio mexicano para construir un imaginario global desde lo poético de su labor: en un mundo gobernado por la desesperanza, y las tensiones generadas por las fronteras de los países, la voz de Alÿs se vuelve un bálsamo necesario que permite visualizar otras soluciones posibles a los conflictos políticos derivados de la independencia y la consecuente autonomía de un determinado territorio. I. En 1997, Alÿs viaja de Tijuana, Baja California, México a San Diego, California, EUA, -ciudades vecinas separadas únicamente por la valla Internacional-; pero el artista lo hace sin cruzar la frontera norte; imaginando una nueva y absurda ruta migratoria que evade la burocracia necesaria para ingresar legalmente a los Estados Unidos; iniciando su viaje en Tijuana, y prosiguiendo por Ciudad de México, Panamá, Santiago de Chile, Auckland, Sydney, Singapore, Bangkok, Rangún, Hong Kong, Shanghái, Seul, Anchorage, Vancouver, Los Ángeles y concluir finalmente en San Diego, California, arribando 35 días después de haber iniciado su travesía. II. En 2005, Alÿs convoca a lancheros voluntarios de Cayo Hueso, Florida, EUA y de La Habana, Cuba, a construir con sus endebles barcas un sólido puente que permita enlazar estas dos naciones sobre el Golfo de México. III. En 2004, Alÿs recorre la ‘Línea verde’, demarcación establecida para promover un alto al fuego entre Israel y Palestina, con una lata de pintura verde agujereada, trazando con su andar una línea verde, que materializa esta división naturalmente imaginaria. IV. En 2008, Alÿs invita a niños de las comunidades pesqueras de Tánger, Marruecos y Tarifa, España a construir una línea humana que permita liberar pequeños barcos de juguete para navegar de norte a sur, y viceversa el Estrecho de Gibraltar. Para Alÿs, la poesía posee una cualidad disruptiva, capaz de hacernos imaginar otros futuros posibles.