Journal articles: 'Liemens raumenų statinė ištvermė'

1

Gedmantaitė, Anelė, and Vilma Dudonienė. "Šiuolaikinių technologijų naudojimo trukmės poveikis paauglių laikysenai ir liemens raumenų statinei ištvermei." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 6–17. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.981.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Sparčiai tobulėjančios ir lengvai prieinamos šiuolaikinės technologijos užima vis didesnę vaikų ir paauglių kasdieninio gyvenimo dalį (Paavonen et al., 2010). Išmanieji telefonai, planšetės ir kompiuteriai (tiek nešiojami, tiek stacionarūs) tapo neatsiejama jaunų žmonių mokymosi ir laisvalaikio dalimi (Young et al., 2012; Korpinen et al., 2013). Taip pat padaugėjo vaikų ir paauglių laikysenos sutrikimų, dažnas skundžiasi įvairaus pobūdžio skausmu nugaroje, ypač kaklinėje ir juosmeninėje dalyse (Brink et al., 2013; Bimboga, Korhan, 2014). Tikslas – nustatyti šiuolaikinių technologijų naudojimo trukmės ir paauglių laikysenos bei statinės raumenų ištvermės sąsajas. Metodai. Buvo tiriami 84 asmenys (60 merginos, 24 vaikinai). Tiriamųjų laikysena įvertinta 1987 m. W. W. K. Hoeger (Arcinavičius ir kt., 2004) vizualia laikysenos vertinimo anketa, technologijų dažnio, trukmės, pojūčių nugaroje ir fizinio aktyvumo klausimyno anketa, statinė raumenų ištvermė – McGill (2002) metodika. Rezultatai. 90% tiriamųjų pasireiškė nemalonūs pojūčiai nugaroje (13% visoje nugaroje, 9% kakle, 35% viršutinėje nugaros dalyje, 43% juosmeninėje nugaros dalyje). Visi tiriamieji naudojosi šiuolaikiniais technologijų įrenginiais (75% kompiuteriu, 10% planšete, 95% telefonu). 10% tiriamųjų laikysena puiki (45–50 balų), 35% – gera (44–45 balai), 55% – laikysena patenkinama (39–30). Nesinaudojančių kompiuteriu laikysenos vidurkis siekė 40,2 balo, o tų, kurie praleido 4 ir daugiau valandų – 43, nesinaudojančių planšete – 40, o tų, kurie naudojosi planšete 1–2 h – 39. Tiriamieji, kurie nesinaudoja telefonu daugiau nei skambinant, surinko 42 balus, o tie, kurie naudojosi 4 ir daugiau valandų – 38,7 balo. Vertinant moksleivių laikyseną ir statinę liemens raumenų ištvermę nustatyta teigiama vidutinio stiprumo reikšminga koreliacija tarp laikysenos ir nugaros bei dešinės pusės raumenų statinės liemens ištvermės (r = 0,33; r = 0,41), praleisto laiko prie kompiuterio ir statinės liemens raumenų ištvermės – silpni ir vidutinio stiprumo teigiami koreliaciniai ryšiai, reikšmingas ryšys buvo su kairės pusės statine liemens raumenų ištverme (r = 0,24). Vertinant laiką, praleistą naudojantis planšete, ir statinę liemens raumenų ištvermę, gauti neigiami silpni koreliaciniai ryšiai, reikšmingas ryšys – su pilvo raumenų statine ištverme (r = –0,29). Įvertinus telefono naudojimo trukmę, laikyseną ir ištvermę, nustatyti neigiami silpni ir vidutinio stiprumo reikšmingi koreliaciniai ryšiai. Išvados. 10% tiriamųjų nustatyta puiki laikysena, 35% – gera, 55% – patenkinama. Nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo reikšmingas ryšys tarp paauglių laikysenos ir liemens raumenų statinės ištvermės. Šiuolaikinių technologijų priemonėmis kasdien naudojasi 100% tiriamųjų, o vidutinė naudojimosi trukmė yra keturios valandos. Gauti reikšmingi silpni ir vidutinio stiprumo ryšiai tarp šiuolaikinių technologijų naudojimo trukmės ir statinės liemens raumenų ištvermės bei laikysenos. Raktažodžiai: šiuolaikinės technologijos, paauglių laikysena, statinė raumenų ištvermė.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Simonaitienė, Ligita, Simona Ulevičiūtė, and Agnė Jagelavičiūtė. "Pradinių klasių moksleivių fizinių ypatybių vertinimas." Sveikatos mokslai 25, no. 5 (November 30, 2015): 34–39. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.086.

Full text

Abstract:

Skeleto-raumenų sistemos sutrikimus lemia spartus vaikų augimas tam tikrais periodais, netaisyklinga laikysena, mažas fizinis aktyvumas, nepritaikyti suolai mokinio ūgiui, sunkios bei didelės kuprinės, netaisyklingas kuprinių nešiojimas ir kt. Tyrimo tikslas. Įvertinti pradinių klasių (pirmų-antrų) moksleivių laikyseną, ieškoti netaisyklingos laikysenos tarpusavio sąsajų su fizinėmis ypatybėmis: liemens raumenų ištverme, pėdų būkle, stuburo paslankumu, kūno masės indeksu. Tyrimo metodika. 2015m. pavasarį Kauno pradinėje mokykloje buvo ištirta 123 pirmų - antrų klasių moksleivių (69 mergaitės, 54 berniukai). Tiriamųjų amžius 7-8 metai. Tyrimo metu buvo atlikti antropometriniai matavimai bei vertinama moksleivių laikysena pagal vizualinę laikysenos vertinimo sagitalioje ir frontalioje plokštumose metodiką. Taip pat buvo matuojamas stuburo paslankumas pirmyn ir į šonus, testuojama statinė pilvo, nugaros bei šoninių liemens raumenų ištvermė. Plantografijos metodu tiriamos moksleivių pėdos (plokštumo koeficientas). Duomenys tvarkomi SPSS bei Excel programomis. Rezultatai. Normalų kūno masės indeksą turi dauguma berniukų (68%) ir mergaičių (75%), antsvorį turi 20% berniukų bei 11% mergaičių, nutukę yra 9% mergaičių ir 8% berniukų. 13% mergaičių ir 22% berniukų laikysena įvertinta kaip puiki, 44% mergaičių ir 46% berniukų laikysena įvertinta gerai, o 43% mergaičių ir 32% berniukų laikysena įvertinta patenkinamai. Plokščiapėdystė nustatyta 21,1% moksleivių, o suplokštėjusios pėdos – 26,8%. Prastesni stuburo paslankumo ir statinės liemens raumenų ištvermės rezultatai susiję su didesniu kūno masės indeksu (KMI).Išvados. Vertinant visų vaikų (neatskiriant berniukų ir mergaičių) raumenų ištvermę, gauti rezultatai rodo, kad mažesnė nugaros raumenų (p<0,05) ir dešinės pusės šoninių liemens raumenų ištvermė (p<0,05) tiesiogiai susijusi su didesniu KMI. Vaikai, kurie turi didesnę dešinės pusės liemens raumenų ištvermę, atitinkamai turi išvystytus visus liemens raumenis (p<0,001). Blogesnį stuburo paslankumą pirmyn turi vaikai, kurių yra silpni dešinės pusės šoniniai liemens raumenys (p<0,05). Laikysena geresnė didesnio ūgio bei didesnį KMI turinčių vaikų (p<0,05). Vertinant laikysenos ir lyties įtaką nugaros raumenų ištvermei, berniukai turėjo didesnę ištvermę nei mergaitės (p<0,05). Tiek berniukai, tiek mergaitės, turintys didesnį KMI, atitinkamai turėjo ir didesnį pėdų plokštumo koeficientą (p<0,05).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Ulevičiūtė, Simona, Pavelas Zachovajevas, and Brigita Zachovajevienė. "Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario, psichoemocinio streso ir laikysenos sąsajos." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 79–82. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.095.

Full text

Abstract:

Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (SAŽS) yra dažniausiai naudojamas sąnarys žmogaus kūne. SAŽS sutrikimų bent vienas iš simptomų (sutrikusį apatinio žandikaulio judesį, sąnario traškesį, raumenų sukietėjimą palpuojant) nustatomas maždaug 40–75% suaugusių žmonių [8]. Tyrimo tikslas - įvertinti sąsajas tarp smilkininio apatinio žandikaulio sąnario, psichoemocinio streso ir laikysenos disfunkcijų. Tyrime dalyvavo 83 atsitiktinės atrankos būdu atrinkti studentai. Prichoemocinio streso vertinimas buvo atliktas naudojant suvokto streso skalę, laikysena vertinta pagal W.W. K. Hoeger laikysenos skalę. Liemens raumenų statinė ištvermė vertinta McGill testu (2002) [2], smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcinė būklė vertinta naudojant liniuotę judesių amplitudei įvertinti (mm) bei „Oxford“ skalę raumenų jėgai įvertinti. Psichoemocinį stresą patiria 54% merginų ir 69% vaikinų. 10% tiriamųjų turi puikią laikyseną, 22% gerą ir 68% patenkinamą. Vaikinų pilvo raumenų statinė ištvermė 1,4 karto didesnė nei merginų (p ≤ 0,05). Bendras SAŽS raumenų jėgos vidurkis sudarė (3,84 ± 0,63) balo. Nustatyta, kad SAŽS raumenų jėga sumažėjusi, daugiau nei puse tiriamųjų patiria stresą. Pilvo raumenų statinė ištvermė susijusi su šonine liemens bei nugaros raumenų statine ištverme. SAŽS judesio nukrypimai sąlygoja kramtomųjų raumenų jėgą

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Sinkevičius, Romualdas, Eglė Sutkutė, Jonas Kairys, Veslava Radzevič, and Juozas Raistenskis. "LAIKYSENOS KOREKCIJOS EFEKTYVUMAS, TAIKANT SCHROTH KINEZITERAPIJOS METODIKĄ PAAUGLIŲ IDIOPATINĖS SKOLIOZĖS ATVEJAIS." Health Sciences 30, no. 2 (April 15, 2020): 131–38. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.057.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – įvertinti Schroth metodikos efektyvumą pacientų raumenų ištvermės, judesių amplitudžių didinimui bei laikysenos korekcijai paauglių idiopatinės skoliozės atvejais. Tyrimo metodai. Tyrimas vyko nuo 2019 m. vasario iki balandžio mėnesio. Tyrimo vieta – Vaikų ligoninė, Vilniaus univesiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – VULSK) filialas. Tyrime iš viso dalyvavo 20 tiriamųjų. Tiriamiesiems buvo taikoma 10 kineziterapijos procedūrų Schroth gydymo metodu. Siekiant įvertinti tiriamųjų sveikatos būklės pokyčius bei kineziterapijos efektyvumą, testavimas buvo atliktas 3 kartus: prieš reabilitaciją, po vienos procedūros ir po reabilitacijos. Laikysenos parametrų įvertinimui naudota DIERS Formetric 4D sistema. Liemens raumenų statinės ištvermės vertinimui naudotas McGill testas. Stuburo paslankumas matuotas centimetrine juostele. Taikytos TRACE (laikysenos vertinimo) ir TAPS (savęs suvokimo) skalės. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės programas R ir Microsoft Excel. Rezultatai. Taikant Schroth metodiką, po 10 procedūrų reikšmingai pagerėjo pilvo, nugaros, kairiojo ir dešiniojo šonų raumenų statinė ištvermė bei stuburo paslankumas į visas puses. Po 10 Schroth procedūrų reikšmingai pagerėjo liemens disbalanso, dubens pakrypimo, paviršiaus rotacijos, lateralinės deviacijos rezultatai. Po 10 procedūrų reikšmingai pagerėjo TRACE ir TAPS skalių rezultatai. Po 1 procedūros reikšmingai sumažėjo nugaros statinė ištvermė, padidėjo pirštų-grindų atstumas (toliau – PGA), pagerėjo liemens disbalanso bei TRACE skalės rezultatai. Išvados. Nors 10 Schroth procedūrų kursas yra ganėtinai trumpas, po jo pagerėjo daugelis parametrų (liemens raumenų ištvermė, stuburo paslankumas, išvaizdos vertinimas bei su stuburo iškrypimu susiję nugaros paviršiaus parametrai).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Strukčinskaitė, Vaiva, Patricija Gladkytė, Birutė Strukčinskienė, and Sigitas Griškonis. "13-14 METŲ PAAUGLIŲ FIZINIO PAJĖGUMO IR LAIKYSENOS KORELIACINĖ ANALIZĖ." Health Sciences 30, no. 7 (January 5, 2021): 14–19. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.170.

Full text

Abstract:

Fizinis pajėgumas ir laikysena yra svarbūs komponentai, siekiant išauginti sveiką asmenį. Ankstyvoji paauglystė yra kritinis laikotarpis, kurio metu žmogaus organizme vyksta ženklūs pokyčiai. Šiuo laikotarpiu išryškėja sumažėjusio fizinio pajėgumo pasekmės laikysenos formavimuisi. Tyrimo tikslas – nustatyti 13-14 metų paauglių fizinio pajėgumo ir laikysenos sąsajas. Tyrimas atliktas 2020 metais Vilniaus mieste. Tyrime dalyvavo 34 (n=34) 13-14 metų mokiniai. Tyrimo metu atlikti tiriamųjų antropometriniai matavimai, vertinta laikysena bei fizinis pajėgumas (statinė liemens raumenų ištvermė, pusiausvyra ir lankstumas). Statistinei duomenų analizei naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Įvertinus paauglių laikyseną, nustatyta, kad vidutinis įvertinimas atitiko patenkinamą laikyseną. Liemens raumenų statinės ištvermės pilvo-nugaros santykis vidutiniškai buvo 0,53±0,33. Berniukų pilvo-nugaros raumenų santykis statistiškai reikšmingai geresnis (p=0,002). Dešiniojo ir kairiojo šono statinės liemens raumenų ištvermės santykio vidurkis – 1,11±0,63. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad paauglių pusiausvyra yra sutrikusi, nustatytas pu-siausvyros vidurkis 16,35±6,63 bandymai, atitinkantys blogą įvertinimą. Mergaičių pusiausvyros rodikliai buvo statistiškai reikšmingai prastesni (p=0,002). Lankstumo testo vidutinis rezultatas – 18,84±9,05 cm. Mergaitės buvo statistiškai reikšmingai lankstesnės, nei berniukai (p=0,003). Koreliacinės analizės metu nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp pilvo-nugaros raumenų santykio ir galvos padėties (rs=0,369, p=0,020) ir tarp lankstumo bei stuburo deformacijų (rs=0,437, p=0,002). Tyrimo metu gauti koreliacinės analizės rezultatai parodė, kad laikysena iš dalies priklauso nuo fizinio pajėgumo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Zabiela, Šarūnas, Rolandas Kesminas, and Viljamas Sipavičius. "Manualinės terapijos ir pratimų poveikis nugaros skausmui bei funkcinei būklei." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 94–105. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.990.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Apie 85% populiacijos skundžiasi nespecifiniu nugaros apatinės dalies skausmu. Nustatyta, kad stuburo stabilizavimo pratimai pagerina juosmens giliųjų raumenų funkciją ir sumažina nugaros skausmą, o stuburo mobilizacija sumažina neįgalumą ir skausmą gydant lėtinį nugaros skausmą. Visgi nėra pakankamai tyrimų, kuriuose būtų įrodytas didesnis ar mažesnis skirtingų manualinės terapijos metodų poveikis gydant nugaros apatinės dalies skausmą. Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų manualinės terapijos metodų ir stuburo stabilizavimo pratimų poveikį asmenų, jaučiančių nugaros apatinės dalies skausmą, skausmui ir funkcinei būklei. Metodai. Buvo tiriama 18 asmenų, jaučiančių lėtinį nespecifinį nugaros apatinės dalies skausmą. Atsitiktine tvarka tiriamieji suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei buvo taikoma stuburo slankstelių mobilizacija atliekant judesį ir stuburo stabilizavimo pratimai, kitai – nespecifinė stuburo juosmens ir kryžmens manipuliacija bei stuburo stabilizavimo pratimai. Prieš intervenciją ir po jos buvo vertinamas nugaros skausmas, funkcinė būklė ir negalia, pilvo raumenų statinė ištvermė, nugaros raumenų statinė ištvermė, šoninių juosmens raumenų statinė ištvermė, stuburo paslankumas. Rezultatai. Tiriamųjų jaučiamas skausmas po taikytų intervencijų sumažėjo (p < 0,05), negalia ir funkcinė būklė pagėrėjo (p < 0,05), stuburo paslankumas ir liemens raumenų statinė ištvermė pagerėjo (p < 0,05). Tarp abiejų taikytų metodikų veiksmingumo statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Išvados. Tiek taikant stuburo slankstelių mobilizaciją atliekant judesį ir stuburo stabilizavimo pratimus, tiek taikant nespecifinę juosmens ir kryžmens manipuliaciją bei stuburo stabilizavimo pratimus, sumažėjo tiriamųjų nugaros skausmas ir pagerėjo funkcinė būklė, poveikis tarp skirtingų manualinės terapijos metodų nesiskyrė. Raktažodžiai: nugaros apatinės dalies skausmas, stuburo stabilizavimo pratimai, manualinė terapija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Bubelis, J. "Stuburo stabilizavimo pratimų ir smūginės bangos terapijos efektyvumas, esant juosmeninės srities radikulopatijai." Neurologijos seminarai 22, no. 76 (July 5, 2018): 123–30. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.16.

Full text

Abstract:

Įvadas. Radikulopatija – tai juosmeninės stuburo dalies nervų šaknelių pažeidimas, išsivystantis dėl nervinės šaknelės spaudimo ir dirginimo. Esant juosmeninei radikulopatijai, pasireiškia daug įvairių simptomų, tarp kurių dažniausi: skausmas apatinėje nugaros dalyje ir skausmo plitimas į apatines galūnes, raumenų silpnumas, propriorecepcijos ir posturalinės kontrolės sutrikimai, neigiamai veikiantys asmens kasdieninę veiklą ir gyvenimo kokybę, kas lemia darbingo amžiaus žmonių darbo našumo sumažėjimą, negalios vystymąsi. Nustatyta, kad kineziterapijos metu taikomi fiziniai pratimai ir fizioterapinės priemonės gali sumažinti skausmą, pagerinti pusiausvyrą ir jos valdymą. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 40 asmenų (22 moterys ir 18 vyrų), kuriems diagnozuota juosmeninė radikulopatija. Tiriamieji atsitiktiniu atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes po 20 tiriamųjų kiekvienoje grupėje, kur I grupei taikytas stuburo stabilizavimo pratimų ciklas, o II grupei – stuburo stabilizavimo pratimų ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Skausmui vertinti pasirinkta vizualinė skausmo analogijos skalė (VAS) (angl. Visual Analogue Scale), dinaminiam stabilumui vertinti – modifikuotas žvaigždės dinaminio stabilumo Y testas, liemens raumenų statinei ištvermei vertinti – du testai: pilvo raumenų statinės jėgos ištvermės ir nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės. Duomenys apdoroti atlikus matematinę statistinę analizę. Rezultatai. Skausmas po taikytų skirtingų kineziterapijos programų sumažėjo abiejose tiriamųjų grupėse. I grupės tiriamiesiems skausmas sumažėjo nuo 5,77 ± 1,88 balo iki 3,85 ± 1,25 balo, II grupės tiriamiesiems skausmas sumažėjo nuo 5,40 ± 1,24 balo iki 2,55 ± 1,05 balo. Vertinant tiriamųjų dinaminio stabilumo pokyčius po 4 savaičių kineziterapijos užsiėmimų ciklo, nustatytas dinaminio stabilumo pagerėjimas abiejų grupių tiriamiesiems, tačiau didesni pokyčiai fiksuoti II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Taip pat prieš ir po kineziterapijos užsiėmimų ciklo buvo apskaičiuotas kombinuoto rezultato koeficientas, kuris rodo, ar yra tikimybė patirti traumas dėl pablogėjusio dinaminio stabilumo ir jo valdymo. Prieš kineziterapijos užsiėmimų ciklą I grupės tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficientas buvo 92,3 %, o II grupės tiriamųjų – 92,9 %. Po 4 savaičių taikytų užsiėmimų nustatytas abiejų grupių tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficiento padidėjimas: I grupėje – 2,8 %, o II grupėje – 3,5 %. Po užsiėmimų ciklo I grupės tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficientas siekė 95,1 %, II grupės tiriamųjų – 96,4 %. Nustatyta, kad, jeigu kombinuotas rezultatas yra mažiau kaip 94 %, yra padidėjusi tikimybė patirti traumas. Taigi prieš kineziterapijos užsiėmimų ciklą asmenims, kuriems nustatyta radikulopatija ir patiriantiems vidutinio intensyvumo skausmą, yra tikimybė dėl dinaminio stabilumo pakitimo patirti apatinių galūnių traumas. Po užsiėmimų ciklo kombinuotas rezultatas pasiekė daugiau kaip 94 %, taigi tikimybė patirti traumas sumažėjo (p = 0,032). Taip pat po kineziterapijos fiksuotas pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės jėgos pagerėjimas abiejose tiriamųjų grupėse, tačiau, lyginant grupes, didesnis liemens raumenų statinės jėgos ištvermės pokytis (p = 0,029) fiksuotas II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Išvados. 1. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo sumažėjo abiejų grupių tiriamųjų jaučiamas skausmas, kuris kito nuo vidutinio (5–6 balų) iki silpno (3–2 balų). Lyginant abi grupes, didesnis skausmo sumažėjimas stebėtas II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos ciklas. 2. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo abiejų grupių tiriamiesiems padidėjo pilvo ir nugaros raumenų statinė jėgos ištvermė. Didesnis teigiamas pokytis fiksuotas II grupės tiriamiesiems. 3. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo pagerėjo tiriamųjų dinaminis stabilumas ir sumažėjo tikimybė patirti traumas. 4. Lyginant abi grupes, galima teigti, kad didesnį teigiamą poveikį skausmui, raumenų jėgos ištvermei, dinaminiam stabilumui ir jo valdymui turėjo taikomas stuburo stabilizavimo pratimų programos ir smūginės bangos terapijos ciklas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Urbanavičiūtė, Laura, Saulė Sipavičienė, and Neringa Švedaitė. "Stuburo stabilizavimo ir klubo sąnario mobilumą didinančių pratimų programos poveikis pacientams, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 88–97. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1079.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Viena iš apatinės nugaros dalies skausmo priežasčių yra liemens raumenų silpnumas bei sutrikusi giliųjų liemens raumenų kontrolė. Norint išlaikyti juosmeninės stuburo dalies ir dubens stabilumą bei išvengti skausmo arba funkcijos sutrikimo, svarbu aktyvuoti dauginį, skersinį pilvo, vidinius įstrižinius ir didįjį sėdmens raumenis (Kim, Yim, 2020). Tyrimo tikslas – įvertinti stuburo stabilizavimo pratimų programos ir stuburo stabilizavimo kartu su klubo sąnario mobilumą didinančiais pratimais programos poveikį skausmui bei funkcinei būklei asmenims su lėtiniu nespecifiniu apatinės nugaros dalies skausmu. Metodai. Tyrime dalyvavo 20 pacientų, kurie skundėsi lėtiniu nespecifiniu apatinės nugaros dalies skausmu, jie atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmos grupės tiriamųjų amžius buvo 24,90 ± 3,70 metų, antros – 30,00 ± 4,30 metų. Užsiėmimai vyko tris kartus per savaitę, šešias savaites. Buvo vertinami skausmo, funkcinės būklės ir negalios, stuburo juosmeninės dalies paslankumo, šlaunies judesių amplitudės, pilvo raumenų statinės ištvermės pokyčiai. Rezultatai. Po tyrimo skausmas sumažėjo abiejose grupėse (p < 0,05). Juosmeninės stuburo dalies paslankumas abiejose grupėse pagerėjo (p < 0,05). Šlaunies lenkimo, tiesimo, atitraukimo ir pritraukimo judesių amplitudės pirmoje grupėje padidėjo (p < 0,05); antroje grupėje statistiškai reikšmingai nepakito. Funkcinė būklė pagerėjo abiejose grupėse (p < 0,05). Pilvo raumenų ištvermė pagerėjo abiejose grupėse (p < 0,05). Po tyrimo, statistiškai reikšmingo vertintų rodiklių skirtumo tarp grupių nebuvo. Išvados. Taikant tiek stuburo stabilizavimo pratimus, tiek stuburo stabilizavimo pratimus kartu su klubo sąnario mobilumą didinančiais pratimais, sumažėjo nugaros skausmas, pagerėjo juosmeninės nugaros dalies stabilumas, padidėjo šlaunies judesių amplitudė, tarp programų poveikio reikšmingo skirtumo nebuvo. Raktažodžiai: stuburo stabilizavimo pratimai, klubo sąnario mobilumą didinantys pratimai, apatinės nugaros dalies skausmas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Margevičiūtė, Rima, and Sigutė Norkienė. "Pilates pratimų poveikis sėdimą darbą dirbančių žmonių apatinės nugaros dalies funkcinei būklei ir skausmui." Sveikatos mokslai 25, no. 6 (December 31, 2015): 111–15. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.127.

Full text

Abstract:

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, sėdimas darbas, netaisyklinga laikysena ir pan. turi įtakos nugaros skausmams atsirasti. Didelį poveikį skausmo mažinimui, jo profilaktikai ir prevencijai turi taisyklingos padėtys ir judesiai bei fiziniai pratimai. Priklausomai nuo apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo, jo kilmės, pacientui gali būti skiriami įvairūs fiziniai pratimai. Pilateso treniruočių metodas - viena iš fizinių pratimų sistemų, populiarėjanti tiek sveikatingumo, tiek reabilitacijos srityse, gydant apatinės nugaros dalies skausmus. Tyrimo tikslas buvo įvertinti pilateso pratimų poveikį sėdimą darbą dirbančių žmonių apatinės nugaros dalies funkcinei būklei ir skausmui. Tyrime dalyvavo 37 sėdimą darbą dirbantys žmonės, jaučiantys lėtinius apatinės nugaros dalies skausmus, atėję į pirmąją pilateso treniruotę. Taikyti anketinės apklausos, testavimo ir statistinės duomenų analizės metodai. Naudoti instrumentai: klausimynas, vizualinė analoginė skausmo skalė (VAS) ir liemens raumenų statinės ištvermės testai pagal McGill (2007). Atlikus tyrimą, rezultatai parodė, kad po pilateso programos taikymo tiriamųjų statinės liemens raumenų ištvermės rodikliai statistiškai reikšmingai pagerėjo. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo vidutinio iki silpnai jaučiamo. Skausmą mažino didėjanti statinės liemens raumenų ištvermės pusiausvyra.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Malokviejus, Ignas, Raimundas Venskaitis, and Giedrė Mikulėnaitė. "FUNKCINIŲ TRENIRUOČIŲ IR NEURORAUMENINĖS ELEKTROSTIMULIACIJOS POVEIKIS FIZINĖMS YPATYBĖMS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 29–32. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.031.

Full text

Abstract:

Tikslas. Įvertinti funkcinių treniruočių poveikį fizinėms ypatybėms, naudojant neuroraumeninį elektrostimuliatorių. Darbo uždaviniai. Įvertinti funkcinių treniruočių su neuroraumeninės elektrostimuliacijos aparatu ir be jo poveikį raumenų fizinėms ypatybėms, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumui bei funkciniams judesiams ir apatinių galūnių traumų riziką. Tyrimo objektas – fizinės ypatybės. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo vykdomas 4 mėnesius. Iš viso tyrime dalyvavo 20 darbingo amžiaus asmenų, atliekančių funkcines treniruotes 2 kartus per savaitę. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n=10) ir kontrolinę (n=10). Tiriamųjų raumenų fizinės savybės buvo tiriamos vertinant raumenų ištvermę, sprogstamąją jėgą, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą ir funkcinių judesių ir apatinių galūnių traumų riziką. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant R Commander 3.6.3. ir Microsoft Excel 2016 programas. Statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje raumenų ištvermė statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Vertinant gautus rezultatus tarp grupių nustatyta, kad raumenų ištvermė (pilvo raumenys, šoniniai liemens raumenys, nugaros raumenys) statistiškai reikšmingai labiau padidėjo grupėje, kuriai buvo taikytos funkcinės treniruotės su neuroraumenine elektrostimuliacija (kontrolinė grupė: Lenk. p>0,05, Ties. p>0,05, D. šon. p>0,05, K. Šon. p>0,05; Tiriamoji grupė: Lenk. p<0,05, Ties. p<0,05, D. šon. p<0,05, K. Šon. p<0,05). Sprogstamoji jėga, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas, funkciniai judesiai ir rizika patirti traumą statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp grupių ir grupėse (p>0,05). Išvados. Kontrolinėje grupėje funkcinės treniruotės neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio raumenų fizinėms ypatybėms – ištvermei (p>0,05) ir sprogstamajai jėgai (p>0,05). Tiriamojoje grupėje funkcinės treniruotės, atliekant kartu su neuroraumenine elektrostimuliacija, turėjo statistiškai reikšmingą poveikį raumenų ištvermės didėjimui (pilvo raumenų ištvermė (p<0,05), šoniniams liemens raumenims (p<0,05) ir nugaros raumenims (p<0,05)), nebuvo statistiškai reikšmingo poveikio sprogstamajai jėgai (p>0,05). Abi treniruočių metodikos neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumui (p>0,05). Abi treniruočių metodikos nebuvo statistiškai reikšmingos, gerinant funkcinių judesių atlikimą (p>0,05) ir mažinant traumos riziką (p>0,05).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Strukčinskaitė, Vaiva, Greta Blauzdžiūnaitė, Birutė Strukčinskienė, Emilija Griškonytė, and Sigitas Griškonis. "BARISTŲ FIZINIŲ YPATYBIŲ IR LAIKYSENOS POKYČIAI, TAIKANT KINEZITERAPIJĄ." Health Sciences 30, no. 7 (January 5, 2021): 20–27. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.171.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariamos baristų darbo stovimoje padėtyje pasekmės, analizuojamas kineziterapijos poveikis šio darbo specifikos paveiktoms baristų fizinėms ypatybėms ir laikysenai. Tyrimo tikslas – įvertinti kineziterapijos poveikį baristų laikysenai ir fizinėms ypatybėms. Tirti 19-25 metų baristai. Tiriamojoje grupėje buvo 16, o kontrolinėje – 15 baristų (iš viso 31). Naudota mokslinės literatūros analizė, testavimas. Atlikti tiriamųjų antropometriniai matavimai (matuotas ūgis, svoris ir KMI). Laikysena vertinta taikant W.W.Hoeger laikysenos vertinimo skalę. Fizinės ypatybės analizuotos taikant Rufjė testą (aerobinės ištvermės vertinimas), atliekant liemens raumenų statinės ištvermės vertinimą pagal McGill metodiką, stuburo paslankumo vertinimą, 90-90 testą (tiesios blauzdos kėlimo testas) ir Y pusiausvyros testą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad išanalizavus visų tiriamųjų rodiklius prieš tyrimą, pastebėtas normų neatitikimas. Puikios laikysenos normų neatitiko 35,5 proc. tiriamųjų, didelio aerobinio pajėgumo – 58,1 proc., pilvo-nugaros bei kairiojo-dešiniojo šonų raumenų statinės ištvermės normų atitinkamai 41,9 ir 12,9 proc., PGA normos neatitiko 45,2 proc. tiriamųjų. Taikant kineziterapiją tiriamojoje grupėje, pagerėjo visos fizinės ypatybės ir laikysena. Kontrolinėje grupėje laikysena nepakito, o fizinės ypatybės kito nežymiai. Analizuojant tiriamosios ir kontrolinės grupių kineziterapijos efektyvumą pastebėta, kad kineziterapija, atliekama prižiūrint specialistui, yra efektyvesnė, nes specialistas turi žinių ir įgūdžių pastebėti bei koreguoti pratimus ar laikyseną. Savarankiškai atliekama kineziterapijos procedūra gali tapti nesaugi, nes jei asmuo nebus kompetentingas pratimų metu pastebėti savo klaidų, jos netaisomos gali tapti žalingomis. Atliekant kineziterapijos programą savarankiškai, negalima motyvacija ir neužtikrinama šios programos vykdymo kontrolė.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Jamontaitė, Ieva Eglė, Gabrielė Molevičiūtė, Inga Muntianaitė, Ligita Aučynienė, Alma Cirtautas, and Ramunė Žilinskienė. "KINEZITERAPIJOS STUDENTŲ LIEMENS IR KOJŲ RAUMENŲ FUNKCINIO PAJĖGUMO BEI PUSIAUSVYROS SĄSAJOS." Health Sciences 30, no. 1 (March 1, 2020). http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.026.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – įvertinti kineziterapijos studentų liemens ir kojų raumenų funkcinį pajėgumą bei pusiausvyrą ir nustatyti šių rodiklių tarpusavio sąsajas. Tyrime dalyvavo 30 kineziterapijos studijų programos ketvirto kurso studentų (25 moterys ir 5 vyrai), amžiaus vidurkis 22,4 ±1,2 metai. Tiriamųjų liemens ir kojų raumenų jėga testuota dr. Wolff „Back check“ diagnostikos aparatu, kojų raumenų ištvermė – tūpti-stotis testu, statinė pusiausvyra – „Stork“ pusiausvyros testu, dinaminė pusiausvyra – modifikuotu „Žvaigždės“ nuokrypio testu. Rezultatai. Kineziterapijos studentų liemenį lenkiančių ir tiesiančių raumenų jėgos santykis daugiausia buvo įvertintas labai blogai, šoninių raumenų jėgos santykis – labai gerai. Studentų šlaunį tiesiančių raumenų jėgos santykis buvo įvertintas labai gerai, o šlaunį pritraukiančių raumenų jėgos santykis buvo pasiskirstęs beveik vienodai visose vertinimo grupėse (labai blogai, blogai, patenkinamai, gerai, labai gerai). Šlaunį atitraukiančių raumenų jėgos santykis tarp kairės ir dešinės kojų įvertintas labai blogai. Daugumos studentų kojų raumenų ištvermė įvertinta kaip pakankama. Įvertinus kineziterapijos studentų pusiausvyrą, pastebėta, jog statinė pusiausvyra yra gan prasta, o dinaminė pusiausvyra įvertinta gerai. Nustatyta, jog nugaros raumenų jėga ir ištvermė statistiškai reikšmingai (p<0,05) koreliuoja su dinamine pusiausvyra, liemens raumenų jėga reikšmingai koreliuoja su kojų raumenų jėga, kojų raumenų jėga iš dalies koreliuoja su dinamine pusiausvyra, o kojų raumenų ištvermė – su statine pusiausvyra. Išvados. Liemens funkcinio pajėgumo tyrimu nustatyta, kad tiriamųjų pilvo ir nugaros raumenų jėgos santykis ir šoninių liemens raumenų jėgos santykis yra patenkinamas. Vertinant kineziterapijos studentų kojų raumenų funkcinį pajėgumą, nustatyta, jog tiriamųjų šlaunį tiesiančių, atitraukiančių ir pritraukiančių raumenų jėgos santykis tarp kairės ir dešinės kojos yra patenkinamas. Studentų statinė pusiausvyra patenkinama. Analizuojant liemens, kojų raumenų pajėgumo ir pusiausvyros tarpusavio ryšius, nustatyta, kad kuo didesnė izometrinė liemens raumenų jėga, tuo didesnė kojų raumenų jėga. Didesnė izometrinė nugaros raumenų jėga lemia geresnę dinaminę pusiausvyrą. Kuo didesnė kojų raumenų jėga, tuo geresnė dinaminė pusiausvyra ir geresnė kojų raumenų ištvermė, lemianti geresnę statinę pusiausvyrą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Aukštikalnis, Tomas, Juozas Raistenskis, Romualdas Sinkevičius, Lina Varnienė, Vaiva Strukčinskaitė, Vilma Dudonienė, Kristina Aukštikalnienė, Emilis Janeliauskas, and Emilija Šinkūnienė. Sveikatos mokslai 26, no. 2 (April 30, 2015): 104–10. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.035.

Full text

Abstract:

Nespecifinės kilmės apatinės nugaros dalies skausmas išlieka didele šiuolaikinės visuomenės problema, o jį patiriančiųjų amžius vis jaunėja. Mokslininkai diskutuoja dėl skirtingų metodikų nevienodo efektyvumo skirtingo amžiaus pacientams. Liemens raumenų izokinetinio treniravimo terapinis poveikis esant apatinės nugaros dalies skausmams pradėtas tyrinėti visai neseniai. Mokslinių darbų, kuriuose nagrinėjama ši tematika, publikuota vienetai, o darbuose aprašomi tyrimai buvo atliekami tik suaugusiųjų populiacijose. Dėl to būtina ieškoti naujų veiksmingų nugaros skausmo gydymo metodikų (ypač vaikams), objektyviais tyrimo būdais patikrinti metodų efektyvumą. Tyrimo tikslas: palyginti izokinetinės treniruotės ir stuburo stabilizavimo pratimų efektyvumą gydant paauglių apatinės nugaros dalies skausmus. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas VšĮ VULSK filialo Vaikų ligoninėje, Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. 2013.01 – 2014.06 mėn. dalyvavo pacientai, atlikę ambulatorinę reabilitaciją II, atitinkantys atrankos kriterijus. Tyrime dalyvavo 75 tiriamieji: 48 (64%) mergaitės ir 27 (36%) berniukai, nugaros skausmą patiriantys 12-17 m. amžiaus paaugliai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 15,1±1,26m. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes taikant atsitiktinės atrankos metodą. Abiejų grupių pacientams 16 dienų buvo taikoma po vieną 30 min. trukmės individualų kineziterapijos užsiėmimą (izokinetinė liemens raumenų treniruotė arba stuburą stabilizuojančių pratimų kompleksas). Kitas reabilitacines priemones grupės gavo vienodai, remiantis Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro V-50 įsakymu. Visi tiriamieji buvo vertinami parinktais ištyrimo metodais: matuojamas tiriamųjų ūgis ir svoris, vertinama juosmens raumenų statinė ištvermė pagal McGill metodiką, matuojamas juosmeninės stuburo dalies paslankumas pagal modifikuotą Clarkson metodiką. Izokinetiniu dinamometru „BIODEX 4 PRO“ buvo vertinama pilvo ir nugaros raumenų jėga ir dinaminė ištvermė. Tiriamųjų juntamo skausmo intensyvumas buvo vertinamas vizualinės analogijos skausmo skale. Roland-Morris klausimynas vertinant skausmo sukeltos negalios lygį. Ištyrimas buvo atliekamas prieš reabilitacijos ciklą, po jo. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant specializuotus statistikos paketus. Po reabilitacijos abiejose tiriamųjų grupėse buvo nustatytas statistiškai reikšmingas juosmeninės stuburo dalies paslankumo padidėjimas (p<0,05), liemens raumenų statinės ištvermės padidėjimas (p<0,05), liemens tiesėjų dinaminės ištvermės bei maksimalios jėgos (p<0,05) padidėjimas. Abiejose grupėse buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) funkcinio savarankiškumo lygio padidėjimas bei juntamo skausmo intensyvumo sumažėjimas (p<0,05). Lyginant abi grupes tarpusavyje nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų (p>0,05), išskyrus - izokinetinė treniruotė geriau didina liemens statinę ištvermę (p<0,05). Išvados. Po reabilitacijos procedūrų ciklo tiriamųjų funkciniai rodikliai ryškiai pagerėjo, padidėjo savarankiškumo lygis. Nei viena metodika nebuvo efektyvesnė kitos atžvilgiu: vienodai gerai mažina skausmą bei jo sukeltus apribojimus ir negalią, vienodai gerai didina lankstumą bei juosmens paslankumo rodiklius, vienodai gerai didina liemens raumenų jėgą. Izokinetinė treniruotė geriau didina liemens statinę ištvermę.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Dudonienė, Vilma, and Donata Spudytė. "Nugaros skausmo, kūno svorio ir liemens raumenų statinės ištvermės sąsajos." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 4, no. 79 (October 23, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v4i79.347.

Full text

Abstract:

Nutukimas ir nugaros skausmas yra šiuolaikinės visuomenės problema. Mokslininkai nesutaria dėl nugaros skausmo ir nutukimo priklausomybės teorijų (Guo et al., 2008). Tyrimo tikslas ⎯ patikrinti, ar tikrai per didelis kūno svoris, didelė liemens apimtis yra nugaros skausmo atsiradimo priežastis. Buvo tiriami 86 tiriamieji, suskirstyti į dvi grupes pagal nugaros skausmo pasireiškimą: kontrolinę grupę (30 tiria-mųjų, kurie neturėjo jokių nusiskundimų nugaros skausmu) ir tiriamąją (56 tiriamieji, kenčiantys nugaros skausmą). Tyrimas atliktas Šiaulių reabilitacijios centre. Buvo nustatomas tiriamųjų kūno masės indeksas, liemens ir klubų apimtis, liemens ir klubų apimties santykis, liemens raumenų statinė ištvermė. Tiriamųjų nugaros skausmas buvo vertinamas naudojant McGill skausmo klausimyną ir Oswestry negalios indeksą. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad nutukimas nėra pagrindinė nugaros skausmą lemianti priežastis. Tarp kūno masės indekso ir nugaros skausmo reikšmingos priklausomybės nenustatyta. Moterų, besiskundžiančių nugaros skausmu, liemens apimtis buvo didesnė (p < 0,01) nei nesiskundžiančiųjų. Kenčiančių nugaros skausmą vyrų liemens ir klubų apimties santykis didesnis nei nesiskundžiančiųjų (p < 0,05). Liemens raumenų statinė ištvermė buvo didesnė tų tiriamųjų, kurie nesiskundė nugaros skausmu (p < 0,01).Raktažodžiai: nugaros skausmas, kūno masės indeksas, liemens ir klubų apimties santykis, McGill skausmo klausimynas, Oswestry negalios indeksas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Kaziūnas, Gvidas, and Brigita Zachovajevienė. "Propriorecepcijos ir liemens stabilumo pratimų poveikis jaunųjų futbolininkų pusiausvyrai." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 21 (February 14, 2020). http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i21.828.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Futbolas yra viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje (Ricotti et al., 2013). Daugiau kaip pusė futbolą žaidžiančių asmenų yra jaunesni nei aštuoniolikos metų (Rössler et al., 2018). Lyginant riziką patirti čiurnos traumą tarp skirtingų amžiaus grupių, vaikai ir paaugliai turi didesnę tikimybę patirti traumą negu suaugę (Doherty et al., Tikslas – nustatyti propriorecepcijos ir liemens stabilumo pratimų poveikį jaunųjų futbolininkų Metodai. Buvo tiriama 14 futbolo mokyklos „X“ komandos žaidėjų. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: propriorecepcijos pratimų bei propriorecepcijos ir liemens stabilumo pratimų. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo vertinta: statinė ir dinaminė pusiausvyra, liemens raumenų statinė Rezultatai. Vertinant statinę pusiausvyrą nustatyta, kad abiejose grupėse statistiškai reikšmingai pakito šie rodikliai: sumažėjo maksimalus nuokrypis atgal, vidutinis vaizdinio ilgis, vidutinis greitis frontalioje plokštumoje, vidutinis greitis sagitalioje plokštumoje ir vidutinis vaizdinio ilgis (p < 0,05). Pirmoje grupėje taip pat sumažėjo maksimalus nuokrypis į priekį (p = 0,001), antroje – vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje (p = 0,045). Vertinant dinaminę pusiausvyrą nustatyta, kad visi rodikliai statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejose grupėse (p < 0.05).Išvados:Propriorecepcijos pratimų programa gerina jaunųjų futbolininkų statinę ir dinaminę pusiausvyrą, didina liemens raumenų statinę ištvermę.Propriorecepcijos ir liemens stabilumo pratimų programa gerina jaunųjų futbolininkų statinę ir dinaminę pusiausvyrą, didina liemens raumenų statinę ištvermę.Propriorecepcijos lavinimas daro didesnę įtaką dinaminei pusiausvyrai, propriorecepcijos ir liemens stabilumo programa labiau veikia statinę liemens raumenų ištvermę. Abi programos vienodai gerina statinę pusiausvyrą.Raktažodžiai: propriorecepcija, liemens stabilumas, pusiausvyra, jaunieji futbolininkai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Aukštikalnis, Tomas, Veslava Radzevič, Ernesta Godliauskienė, Rita Urbanavičė, Jonas Kairys, and Juozas Raistenskis. "14 METŲ PAAUGLIŲ FIZINIŲ PARAMETRŲ IR KUPRINĖS SVORIO SĄSAJOS SU LAIKYSENA." Health Sciences 30, no. 1 (March 1, 2020). http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.004.

Full text

Abstract:

Atliktas 14 metų paauglių fizinių parametrų ir kuprinės svorio sąsajų su laikysena vertinimas. Tyrimas vyko 2019 metų vasario – balandžio mėnesiais Vilniaus Fabijoniškių mokykloje ir Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Tiriamieji 8b klasės moksleiviai, n=20. Tyrimas vyko dviem etapais: kineziterapinis fizinių parametrų tyrimas mokykloje ir laikysenos parametrų bei jų pokyčių vertinimas Vaikų ligoninėje. Laikysena vertinta du kartus: be kuprinės ir po 10 minučių 15 proc. kūno svorio kuprinės nešimo. Taikyti testai: antropometrinių duomenų (ūgio ir svorio) vertinimas, McGill liemens raumenų ištvermės vertinimas, flamingo testas statinei pusiausvyrai vertinti, sėstis ir siekti testas lankstumui bei laikysenai vertinti, darant nuotraukas ir analizuojant DIERS formetic III 4D diagnostinės sistemos duomenis. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „MS Excel 2016“ ir „R“ programas. Tyrimo rezultatai. Fiziniai parametrai atitiko tiriamųjų amžiui rekomenduojamos fizinės raidos lygį, išskyrus šiek tiek sumažėjusią šoninių pilvo raumenų statinę ištvermę ir pusiausvyros sutrikimą. Įvertinus laikysenos parametrų rodiklius, nustatyta, kad sagitaliniai stuburo linkiai (krūtininė kifozė ir juosmeninė lordozė) skiriasi nuo rekomenduojamų normų. Atlikta fizinių parametrų sąsajų su laikysena analizė parodė statistiškai reikšmingas koreliacijas tarp pilvo bei nugaros raumenų ištvermės ir lateralinės deviacijos; pilvo ir nugaros raumenų ištvermės santykio ir dubens lateralinio pakrypimo; kairės pusės šoninių raumenų ir galvos padėties frontalioje plokštumoje; dešinės ir kairės šoninių raumenų ištvermės santykio ir svorio pasiskirstymo ant dešinės kojos; lankstumo ir kraniohorizontalinio kampo. Po 10 minučių kuprinės nešimo statistiškai reikšmingai padidėjo galvos fleksija ir krūtininės kifozės kampas, pasikeitė sagitalinė pečių padėtis. Prieita prie išvados, kad liemens raumenų ištvermė, pusiausvyra bei lankstumas reikšmingai koreliuoja su laikysenos parametrais. Net ir trumpas 10 minučių 15 proc. kūno masės svorio kuprinės nešimas neigiamai veikia laikysenos parametrus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Muliarčikas, Algirdas, Vaidas Mickevičius, and Anton Lednicky. "Įvairaus amžiaus vyrų judėjimo gebėjimo rodiklių kaitos analizė." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 65 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i65.558.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariami vieno iš visuomenės sveikatinimo proceso aspektų — ﬁ zinio parengtumo — būsenos kiti-mo ypatumai. Išanalizuoti 650 vyrų jėgos, ištvermės ir lankstumo testų rezultatai. Tiriamieji atliko šiuos testus: plaštakos suspaudimo (kg); rankų lenkimo ir tiesimo iš atremties gulint (k. / 30 s); „Sėstis ir siekti“ (cm); „Sėstis ir gultis“ (k. / 30 s); „Atsitūpti ir atsistoti per 60 s“ (k.); liemens horizontalaus laikymo gulint veidu žemyn (s); 3000 m ėjimo / bėgimo (min) (Cooper, 1985; Volbekienė, 1997; Skernevičius ir kt., 2004). Tiriamųjų kontingentas — 1999—2003 m. ﬁ nalinių konkursų „Lietuvos sveikuolis“ dalyviai, suskirstyti į 8 grupes nuo 19 iki 59 metų amžiaus (19—24 m., 25—29 m. ir t. t. iki 55—59 m.). Tikslas — nustatyti ﬁ nalinių konkursų „Lietuvos sveikuolis“ 19—59 metų dalyvių vyrų judėjimo gebėjimo rodiklių kitimo ypatumus amžiaus aspektu.Nustatyta, kad nuo 40—45 metų amžiaus dauguma vyrų ﬁ zinių ypatybių rodiklių pradeda blogėti. Geriausi plaštakų rau-menų jėgos rezultatai, lyginant su kitais amžiaus tarpsniais, buvo pasiekti 30—34 m. tiriamųjų (p < 0,05), o reikšmingai mažėti (p < 0,05) pradėjo nuo 45 metų amžiaus. Rankų tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėga po truputį mažėjo nuo 40 metų (p < 0,05). Pirmas pilvo raumenų jėgos ištvermės rezultatų laikino sumažėjimo etapas prasidėjo nuo 30 metų (p < 0,01), antras — nuoseklaus mažėjimo — nuo 40 metų amžiaus. Lyginant su kitų autorių tyrimų orientaciniais duo-menimis, tirtų sveikuolių konkurso dalyvių rezultatai pakankamai geri, plaštakos statinės, rankų lenkiamųjų ir tiesiamųjų, pilvo raumenų dinaminės jėgos išlavinimo lygis artimas vertinimo kategorijai „labai geras“ (Howley, Franks, 1997; Volbekienė, 2002, 2003; Skernevičius ir kt., 2004). Nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės amžiaus grupių vidutiniai rezultatai beveik nekito iki 49 metų. Nuo 50 metų amžiaus jie pradėjo smukti (p < 0,01). Vertinant šios raumenų grupės rezultatus pagal kitų tyrėjų pateiktus kriterijus (Skernevičius ir kt., 2004), galima būtų apibūdinti kaip blogesnius nei vidutinio lygio. Anaerobinio glikolitinio pajėgumo rezultatai kito svyruojančia kreive: blogėjo (p < 0,05) iki 29 metų, paskui iki 39-erių gerėjo, o nuo 40-ies nuosekliai blogėjo (p < 0,001). Lyginant su kitų autorių duomenimis (Grosser ir kt., 1986), mūsų 1-os (19—24 m.) amžiaus grupės tiriamieji atliko 15, o 3-ios (30—34 m.) — 11 kartojimų daugiau nei jų bendraamžiai. Dėl duomenų apie vyresnio amžiaus žmonių laimėjimus trūkumo gautų rezultatų negalėjome išsamiau palyginti su kitų autorių gautaisiais. Liemens lankstumo pirmyn rezultatai didėjo iki 39 metų (p < 0,01) ir išsilaikė iki 54 m., nuo 55-erių pradėjo mažėti (p < 0,01). Palyginus vyrų liemens lankstumo testo „Sėstis ir siekti“ rezultatus pagal apibendrintus visų amžiaus grupių kriterijus (Johnson, Nelson, 1986), kai kurių tirtų amžiaus grupių rezultatai gali būti vertinami kaip „vidutiniai“ ar „blogesni už vidutinius“ (55—59 m. grupės). Aerobinės ištvermės rezultatai reikšmingai pablogėjo 25—29 m. amžiaus tarpsniu (p < 0,05), iki 39-erių gerėjo (p < 0,05), o nuo 45 metų prasidėjo nuoseklus rezultatų blogėjimo laikotarpis (p < 0,01). Iš esmės vyrų liemens lankstumo (Johnson, Nelson, 1986; Volbekienė, 1997, 2002, 2003) ir aerobinės ištvermės (Cooper, 1985) išlavinimo lygį galima vertinti kaip „gerą“ ar net „labai gerą“. Beveik visų amžiaus grupių tiriamųjų, nuo 1999 iki 2003 m. dalyvavusių „Lietuvos sveikuolio“ ﬁ naliniuose konkursuose, ﬁ zinio parengtumo testų rezultatai daugiausia kito santykiškai regresine (vieno ar kelių pikų) kreive.Raktažodžiai: statinė jėga, dinaminė jėga, žmogaus galūnių raumenų jėga, amžiaus aspektas, saviugda, rezultatų kaitos ypatumai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Česnaitienė, Vida Janina, Saulė Sipavičienė, Vilma Juodžbalienė, Pranas Mockus, and Lineta Lietuvninkaitė. "Amžiaus ir fizinio aktyvumo poveikis kojų raumenų funkcinei būklei ir pusiausvyrai." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 69 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i69.497.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas ― įvertinti amžiaus ir ﬁ zinio aktyvumo poveikį kojų raumenų funkcinei būklei ir pusiausvyrai. Ti-riamosios ― skirtingo amžiaus moterys. I grupė — amžiaus vidurkis 24,5 ± 5,5 m. (n = 15), kūno masės indeksas (KMI) — 20,4 ± 2,4; II grupė — amžiaus vidurkis 44,5 ± 3,5 m. (n = 15); KMI — 25,4 ± 3,9; III grupė — amžiaus vidurkis 72,5 ± 7,5 m. (n = 15); KMI — 25,5 ± 2,9. Buvo atlikti trys funkcinės būklės vertinimo testai: atsistojimų nuo kėdės testas (Rikli, Jones, 1999), „Stotis ir eiti“ testas (Rikli, Jones, 1999), blauzdos raumenų ištvermės testas (Markon et al., 1992; Gaigalienė, 1999). Pusiausvyros tyrimo metu buvo taikyta statinė posturograﬁ ja. Naudota se-rijinės gamybos jėgos platforma ir kompiuterinė įranga signalams registruoti (KISTLER, Šveicarija, Slimline System 9286). III grupės tiriamųjų pasirengimas atlikti ﬁ zinį krūvį vertintas pagal PAR-Q klausimyną, o jų ﬁ zinis aktyvumas nustatytas pagal RAPA anketą (Topolski et al., 2006). Tyrimo rezultatų analizei atlikti taikyta dispersinė analizė. Tiriamųjų požymių vidurkio reikšmingumas tarp grupių buvo tikrinamas Tukey Post Hoc testu.Ištyrus III grupės tiriamųjų funkcinę būklę paaiškėjo, kad ﬁ zinis aktyvumas nepaveikė vyresnio amžiaus moterų „Stotis ir eiti“ testo atlikimo greičio ir kojų raumenų jėgos. Fiziškai aktyvių tirtųjų moterų blauzdų raumenų ištvermė buvo statistiškai patikimai (p < 0,01) didesnė nei ﬁ ziškai neaktyvių tiriamųjų. Skirtingo amžiaus tiriamųjų funkcinės būklės testų rezultatai skyrėsi statistiškai patikimai. Vyresnio amžiaus tiriamųjų „Stotis ir eiti“ testo atlikimo greitis buvo statistiškai patikimai didesnis (p < 0,01) nei jaunesnio amžiaus ir viduti-nio amžiaus tiriamųjų. Jaunesnio amžiaus tiriamųjų kojų raumenų jėga statistiškai patikimai didesnė už vidutinio (p < 0,05) ir vyresnio amžiaus (p < 0,01) tiriamųjų kojų raumenų jėgą. Jaunesnio amžiaus tiriamųjų blauzdos rau-menų ištvermė statistiškai patikimai didesnė už vidutinio (p < 0,05) ir vyresnio amžiaus (p < 0,01) tiriamųjų.Atlikus statinės posturograﬁ jos rezultatų analizę nustatytas neigiamas amžiaus poveikis tiriamųjų pusiausvyrai. Tre-čios grupės tiriamųjų kūno slėgio centro (SC) svyravimai į šonus (dx) statistiškai reikšmingai didesni (p < 0,05) nei pirmos grupės tiriamųjų. Pirmos grupės tiriamųjų SC svyravimai pirmyn — atgal (dy) statistiškai patikimai mažesni nei trečios (p < 0,01) ir antros grupės tiriamųjų (p < 0,05).Tyrimo rezultatai parodė aiškias amžiaus, tiriamųjų kojų raumenų funkcinės būklės ir pusiausvyros sąsajas. Fiziškai aktyvių vyresnio amžiaus tiriamųjų blauzdų raumenų ištvermė buvo didesnė nei ﬁ ziškai neaktyvių tiriamųjų, tačiau pusiausvyros ir kojų raumenų jėgos ﬁ zinis aktyvumas nepaveikė. Didėjant amžiui, tiriamųjų kojų raumenų funkcinė būklė ir pusiausvyra blogėjo.Raktažodžiai: raumenų funkcinė būklė, pusiausvyra, fizinis aktyvumas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Emeljanovas, Arūnas, Vida Volbekienė, Renata Rutkauskaitė, Edita Maciulevičienė, Rita Sadzevičienė, and Olegas Batutis. "Skirtingų fizinio aktyvumo kategorijų paauglių su sveikata susijusio fizinio pajėgumo pokyčiai per vienus metus." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 77 (October 29, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i77.375.

Full text

Abstract:

Nors ﬁ zinis pajėgumas genetiškai determinuotas, jį lemia ir aplinkos veiksniai, iš kurių vienas svarbiausių — ﬁ zinis aktyvumas. Priklausomai nuo ﬁ zinio aktyvumo intensyvumo poveikis gali būti skirtingas. Suaugusiųjų ﬁ zinio aktyvumo (FA) teigiamas poveikis ﬁ ziniam pajėgumui ir svarbiausiems sveikatos rodikliams plačiai tyrinėtas, tačiau duomenų apie vaikų ir paauglių ﬁ zinį aktyvumą, ﬁ zinį pajėgumą stokojama. Tyrimo tikslas — nustatyti skirtingų ﬁ zinio aktyvumo kategorijų 15 ir 16 metų berniukų su sveikata susijusio ﬁ zinio pajėgumo pokyčius per vienus metus. Tyrimas buvo vykdomas 2008 m. (I tyrimas) ir 2009 m. (II tyrimas) kovo—ba-landžio mėnesiais atsitiktiniu būdu atrinktose keturiose Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Tiriamąją imtį sudarė 118 devintų klasių berniukų, kurie pagal jų sveikatos būklę yra priskirti pagrindinei ﬁ zinio ugdymo grupei. Mokinių ﬁ zinis aktyvumas nustatytas interviu metodu pagal modiﬁ kuotą tarptautinio FA (IPAQ) klausimyno trumpąją formą (Ainsworth, Levy, 2004). Visi respondentai pagal FA apimtį buvo suskirstyti į 3 FA kategorijas (Guidelines for Data Processing and Analysis of the International Physical Activity Quostionnaire (IPAQ) Short and Long Forms, 2005): didelio FA (DFA) (≥ 3001 MET’os-min / sav.), vidutinio FA (VFA) (> 1387 < 3001 MET’os-min / sav.) ir mažo FA (MFA) (≤ 1387 MET’os-min / sav.). Visi tiriamieji atliko su sveikata susijusio ﬁ zinio pajėgumo (SSFPj) testus, kuriais buvo nustatytas raumenų pajėgumas: kojų raumenų staigioji jėga — atliekant vertikalius šuolius į aukštį iš vietos su rankų mostu (naudotas matuoklis SBM–1, ﬁ ksuojamas geriausias rezultatas iš 3), rankų ir liemens raumenų ištvermė — atliekant modiﬁ kuotus atsispaudimus (Suni et al., 1994), lankstumas išmatuotas „Sėstis ir siekti“ testu (Euroﬁ t, 1993). Identiškas ﬁ zinio pajėgumo tyrimas pakartotas 2009 m. kovo—balandžio mėnesiais, tačiau dėl objek-tyvių priežasčių buvo tiriami tik 56 tiriamieji iš 118 (I tyrimas). Tyrimo duomenims palyginti taikyta vienfaktorinė dispersinė analizė, Stjudento t (Student t) kriterijus taikytas priklausomoms imtims ir atlikta kovariacinė analizė.Gauti rezultatai parodė, kad didėjant ﬁ zinio aktyvumo apimčiai tiesiškai gerėja paauglių raumenų pajėgumas — ran-kų ir liemens raumenų ištvermės bei kojų raumenų staigioji jėga (p < 0,05). Lankstumo rezultatų pokyčiai didėjant ﬁ ziniam aktyvumui statistiškai nereikšmingi (p > 0,05).Raktažodžiai: fizinis pajėgumas, fizinis aktyvumas, sveikata.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Liemens raumenų statinė ištvermė'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles