Academic literature on the topic 'Lietuvos Centrinis valstybinis istorijos archyvas'

Институт литовского языка P. Vileišio 5, LT-10308 Вильнюс, Литва Эл. почта: sergejus.temcinas@f lf.vu.ltŠiuo straipsniu į mokslinę apyvartą įtraukiamas naujas, anksčiau nežinotas, netirtas ir neįvertintas Bulgarijos caro Simeono (893–927) iniciatyva sudarytos bažnytinės slavų Antologijos (Izborniko) rytų slavų nuorašas, sukurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikš- tystės (toliau – LDK) rusėniškose (baltarusiškose) žemėse XVI a. trečiajame ketvirtyje. Šis raštijos paminklas – įspūdinga iš graikų kalbos verstų daugelio (beveik 40-ies) krikš- čionių autorių kūrinių enciklopedinė antologija (428 straipsniai), kurioje surinkti teologiniai aiškinimai įvairiais krikščioniškosios dogmatikos, egzegezės ir etikos klausimais, suteikiantys įvairiapusiškų filosofijos, istorijos ir chronologijos, geografijos, gamtos mokslų (astronomijos, mineralogijos ir pan.) ir literatūros teorijos žinių. Simeono Antologijos originalas nėra išlikęs, bet paliudytas Senovės Rusios, Moldavijos ir Serbijos knygių darytais nuorašais. Seniausias iš išlikusiųjų sukurtas 1073 metais Kijevo didžiajam kunigaikščiui Sviatoslavui Jaroslavičiui (1073–1076), todėl ir visas rašto paminklas kartais netiksliai (pagal seniausiąjį nuorašą) vadinamas Sviatoslavo rinkiniu arba 1073 metų rinkiniu (Izborniku). Šiandien žinomi trys serbų ir 28 rytų slavų knygių rašyti Simeono Antologijos nuorašai, daugiau ar mažiau pilni arba daliniai. Mažiausiai 10 rytų slavų nuorašų priklauso LDK bažnytinei slavų tradicijai, tarp kurių yra antras arba trečias pagal senumą nuorašas (tiesa, išlikęs labai fragmentiškai ir nebeįskaitomas) ir vienas iš dviejų žinomų nuorašų, kuriuose išliko Bulgarijos caro Simeono kaip šio antologinio rinkinio sudarytojo pašlovinimas (šis nuorašas unikalus tuo, kad tik jame yra išlikęs caro Simeono vardas, kitame nuoraše pakeistas 1073 metų nuorašo užsakovo kunigaikščio Sviatoslavo vardu). Straipsnyje parodoma, kad tai dar vienas LDK sukurtas Simeono Antologijos nuorašas, išlikęs rytų slavų rankraštyje (Maskva, Rusijos valstybinis senųjų aktų archyvas, F. Mazurino rinkinys (f. 196), aprašas 1, nr. 616), rašytame XVI a. trečiajame ketvirtyje LDK rusėnų žemėse, bet po 1656 metų gyvavęs svetur (tikriausiai Maskvoje). Tame pačiame rankraštyje yra išlikęs unikalaus LDK stačiatikių krikščionių ir judėjų kultūrų sąveikos paminklo – tikriausiai XV a. antroje pusėje Kijeve rašyto kirilinio rankraštinio hebrajų kalbos vadovėlio – vienintelis žinomas nuorašas. Visi šiame rankraštyje surašyti Simeono Antologijos straipsniai identifikuoti ir nurodyti. Suskaičiuota, kad tokių straipsnių yra bemaž 170, tad jie sudaro beveik 40 proc. visų šį raštijos paminklą sudarančių tekstų. Naujas, anksčiau nežinotas nuorašas dar labiau išryškina LDK kirilinės rankraštinės tradicijos svarbą išsaugant ir platinant rytų slavų žemėse Bulgarijos caro Simeono užsakyto bizantiškosios enciklopedinės antologijos vertimo tekstą.