Contents
Academic literature on the topic 'Lietuvos fotografija'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Lietuvos fotografija.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Lietuvos fotografija"
1
Valiulis, Skirmundas Jonas. "Lietuvos fotožurnalistikos pradžia Europos kontekste." Žurnalistikos Tyrimai 1 (January 1, 2008): 143–53. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2008.1.89.
Full textAbstract:
Pirmasis fotožurnalistikos raidą Lietuvoje yra iš dalies apžvelgęs V. Juodakis knygoje „Lietuvos fotografijos istorija“ (iki 1940m.)1. Ši knyga skirta visos fotografijos istorijai, tad fotožurnalistika buvo analizuojama tik kaip vienas iš fotografijos plėtotės barų, glaustai ir eskiziškai, bet pasitelkus būtiniausius faktus, svarbiausius leidinius, aptarus fotožurnalistikos žanrus, parodžius kiekybišką augimą įvairiuose leidiniuose. V. Juodakis pirmasis plačiau įvedė XIX a. – XXa. pradžios Lietuvos fotografiją į tarptautinę erdvę Londone leidžiamame žurnale „Fotografijos istorija“2.Per atsikūrusios Lietuvos dešimtmetį pasirodė daug naujų mokslinių tyrimų, fotografijos istorijos knygų: „Vilniaus fotografija. 1858–1915“3, „Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muzie uose“4, „Czechowicz. XIXa. Vilniaus vaizdai“5, „Tyszkiewicz. Fotografijų albumas“6, J. Bulhak „Vilniaus barokas“7, A. Snitkuvienė „Raudondvaris. Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“8, „Lietuvos fotografija iki XXa.“9, Sk. Valiulio ir S. Žvirgždo „Fotografijos slėpiniai“10. Paraleliai suintensyvėjo to pačio laikotarpio, net tų pačių autorių tyrinėjimai Lenkijoje: „Žvilgsniai į Vilnių“ („Spojrzenia na Wilno“. Fotografia wileńska 1839–1939)11, „Vilnius ir Vilnija ant amžių sandūros Stanislovo Flerio fotografijose“ („Wilno i Wileńszczyzna na przełomie wieków w fotografii Stanisława Filiberta Fleury (1858–1915)“ ir kiti.12 Užsienyje padaugėjo mėginimų parašyti pasaulinę fotografijos istoriją:M. Frizot „Naujoji fotografijos istorija“ („The new history of photography“), Vokietija13, M. W. Marien „Fotografija. Ir kultūros istorija“ („Photography. A cultural history“)14. Daugėja atskirų kraštų istorijų iratskiriems autoriams ir periodams skirtų monografijų. Pasak M. Marien, „per kelis pastaruosius dešimtmečius fotografijos istorijos erdvė labai išsiplėtė, atsirado daug šviežios medžiagos, o nauji analizės būdai padėjo atsirasti gyvybingam interdisciplininių studijų laukui […] Menas, fotožurnalistika, socialinė dokumentika ir moksliškas žvilgsnis konverguoja, išblukina tradicinius apribojimus, skatina ir naują fotografijos praktiką“15. Nebepatenkina ir įsigalėjusi XX a. antroje pusėje tendencija į fotografijos istoriją žiūrėti vien menotyriniu žvilgsniu, dar papildant jos istoriją technikos ir technologijos kaitos apžvalga (žr. lietuviškai išleistą J. Jeffrey knygą „Fotografijos istorija“16 ar VDA išleistą „Lietuvos dailės istoriją“17). Toks vertinimų siaurumas knygoje „Fotografija. Istorijos krizė“18 vadinamas pačių fotografijos istorikų krize. Čia iškeliamas ir toliau tebevyraujantis anglo-amerikietiškasis centrizmas, nustumiantis į periferiją ištisus žemynusir regionus. Toks likimas ištiko ir Rytų Europą: jai nelengva prasiskinti kelią į globalinį fotografijos raidos kontekstą. Todėl minėto metodologinių fotografijos istorijos studijų rinkinio autoriai siūlo kitą kelią: pradėti nuo savo šalies ar platesnio regiono fotografijos istorijos tyrimo visais aspektais,bet paraleliai atsižvelgti į tarptautinį kontekstą.Bandydami taip pažvelgti į Lietuvos fotožurnalistikos raidą pamėginkime paanalizuoti porą jos paralelių su Europos fotožurnalistikos raida ir atsakyti į klausimus: 1) Kur yra fotožurnalistikos pradžia? 2) Kaip fotožurnalistika ateina į spaudą ir kokioje spaudoje ji geriausiai plėtoja savogalimybes?Esminiai žodžiai: fotožurnalistika, ištakos, iliustruota spauda, fotoreportažas.
2
Kavaliauskas, Mindaugas. "Kartų kaita lietuvių fotografijoje: socialumo pokyčiai ikonografijoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 9 (July 10, 2002): 75–87. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2002.1.5908.
Full textAbstract:
1960-1990 m. lietuvių fotografija pasiekia aukščiausią brandą - pagrindinė jos stilistinė srovė įvardinama kaip lietuvių fotografijos mokykla. Šios fotografijos srovės autorių kūriniai vaizdavo Lietuvos kaimo kultūrą ir todėl šiandien galėtų būti įvardijami kaip svarbi kultūrinio paveldo dalis. Pastaraisiais metais ryškėja debatai dėl jaunųjų autorių darbų kūrybiškumo ir vertumo juos eksponuoti šalia LFM klasikų darbų. Šiuo straipsniu norėčiau nušviesti sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpio lietuvių fotografijos panašumus ir skirtumus, pasitelkdamas kompleksinį socialinės ikonografijos tyrimo metodą. Pagrįsdamas metodą apžvelgiu socialinės reprezentacijos fotografijoje ištakas - tai padeda lokalizuoti lietuvių socialinės fotografijos vietą globaliame kontekste bei išskirti pagrindinius ikonografijos skirtumus LFM ir jaunosios fotografų kartų darbuose. Tyrimo uždaviniai - pasitelkiant ikonografinius modelius įvardinti: 1) pačios kūrybinės fotografijos ikonografíjos pokyčius, 2) Lietuvos visuomenei būdingas vertybines orientacijas, 3) aptarti fotografijos ir atitinkamo laikotarpio saitus.
3
Pikelytė, Zita. "Krekenavos fotografo Tado Bajorūno darbo užrašai." Bibliotheca Lituana 4 (November 4, 2018): 209–22. http://dx.doi.org/10.15388/biblita.2017.12135.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjami Panevėžio apskrities Krekenavos miestelyje 1920–1945 metais gyvenusio ir dirbusio fotografo Tado Bajorūno užrašai – paprasta užrašų knygelė, kurioje surašytos jo 1934–1941 metais gautos pajamos. Atlikę atvejo studiją – išanalizavę šiuos užrašus, galime sužinoti, ar tuo laikotarpiu fotografija mažame miestelyje buvo pelningas verslas ir kokia veikla, neskaitant fotografijos, fotografas dar užsiėmė, kiek daugiausia pajamų gavo ir už kokią veiklą. Apibendrinę rezultatus ir pasitelkę duomenis, atspindinčius kitų Lietuvos regionuose aptariamuoju laikotarpiu dirbusių fotografų veiklą, galėsime susidaryti bendrą jų ekonominės situacijos vaizdą.
4
Grigoravičienė, Erika. "Intermedialumas ir bioįvairovė XX a. 9–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje, arba Dviejų kengūrų pasakojimas." Acta Academiae Artium Vilnensis, no. 99 (July 5, 2021): 224–60. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.99.2020.11.
Full textAbstract:
XX a. 9–10-ajame dešimtmetyje Šarūnas Sauka, Audrius Puipa ir kiti dailininkai, tapybą ir grafiką suartinę su fotografija (ir vaizdus su žo- džiais), ėmė dažnai vaizduoti gyvūnus. Atrodo, kad intermediali raiška jiems buvo reikalinga bioįvairovės idėjoms, daugiarūšės draugijos siužetams plė- toti. Fotografija dailininkams pravertė ir praktine plotme, nes, kaip žinoma, gyvūnai nepozuoja. Ši daugialypė XX a. pabaigos dailės hibridizacija na- grinėjama pasitelkus šiuolaikines hibridinio būvio, kolektyvinio mąstymo ir mišrios raiškos teorijas.
5
Jankevičiūtė, Giedrė. "Dujokaukės įvaizdis Lietuvos XX a. 4 dešimtmečio vizualinėje kultūroje: karo nuojautos ženklai." Acta Academiae Artium Vilnensis, no. 96 (January 13, 2020): 260–85. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.96.2020.53.
Full textAbstract:
Šį tekstą inspiravo poreikis apčiuopti ir įvardyti Antrojo pasaulinio karo nuojautos ženklus 4 deš. Lietuvoje. Siekiant nenutolti nuo dailėtyrinio tyrimo specifikos, pasirinktas vizualinės kultūros laukas bei analizuojami įvairių rūšių ir paskirties artefaktai – nuo tapybos kūrinių (Justinas Vienožinskis) ir autorinių grafikos atspaudų (Mečislovas Bulaka, Jonas Kuzminskis, Žibuntas Mikšys) iki tūkstantiniais tiražais platintų spaudos iliustracijų, plakatų, reklamos, masinių renginių dekoracijų. Analizuojami iki šiol istoriografijoje neaptarti kūriniai, tarp jų Vytauto Jurkūno, Boleslovo Motuzos, Liudo Vilimo ankstyvieji plakatai, meninio importo pavyzdžiai (Louiso Lozowicko litografijos, užsienio fotografija). Remiantis sukaupta medžiaga, daroma išvada, kad Lietuva rengėsi moderniam karui, kurį amžininkai lygiai taip pat, kaip ir kaimyniniuose kraštuose, siejo su naujo tipo ginklais, šio karo simbolio statusą suteikę tankui, lėktuvui, bomboms ir dujokaukėms. Modernaus karo vaizdinį atspindėjo ir skleidė visuomenėje ne tik vietinių autorių bei verstiniai politiniai tekstai, reportažai iš karo veiksmų laukų ir civilinės gynybos instrukcijos, bet ir vaizdai, pirmiausia dideliais tiražais sklidusios periodinės spaudos iliustracijos, viešojoje erdvėje matomi plakatai, masinių renginių dekoracijos, reklama. Iš masinio vartojimo vizualinės produkcijos dujokaukės motyvas perkeliavo į tapybos bei grafikos kūrinius, kuriuose įgijo modernaus karo simbolio statusą ir priminė apie tokio karo, galimai įtrauksiančio ir Lietuvą, augančią grėsmę.
6
Sederevičiūtė, Šarūnė. "Fotografinės Holokausto reprezentacijos Lietuvos istoriografijoje: bendra charakteristika ir probleminiai aspektai." Acta Academiae Artium Vilnensis, no. 99 (July 5, 2021): 59–98. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.99.2020.4.
Full textAbstract:
Straipsnyje pristatomas pilotinis tyrimas, kuriuo siekta ištirti Ho- lokaustą Lietuvoje reprezentuojančių istorinių fotografijų charakteristiką bei panaudojimo būdus lietuviškoje ir užsienio istoriografijoje taip siekiant išsiaiškinti problemines temas tolesnėms Holokausto fotografijos Lietuvo- je studijoms. Esama padėtis rodo aiškų istorinių tyrimų, skirtų fotografijų atsiradimo ir vėlesnės sklaidos aplinkybėms nustatyti, poreikį. Apie pa- viršutinišką fotografinių istorinių šaltinių traktavimą liudija vyraujantys tiek abstraktūs, tiek trumpi ar net klaidingi nuotraukų prierašai, vengimas įvardyti originalias vaizdų atsiradimo aplinkybes, jų autorius, o neretai – nurodyti šaltinį. Taip pat nėra tvirtai susiformavusio lietuviško Holokausto vizualikos kanono.
7
Dobriakovas, Jurijus. "Postfotografija: Lietuvos fotografijos evoliucijos akligatvis ar tarpinė grandis?" Acta Academiae Artium Vilnensis, no. 99 (July 5, 2021): 158–84. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.99.2020.8.
Full textAbstract:
2006 m. Lietuvos meno lauke iškilo ir gana greitai įsitvirtino bei aštrias diskusijas paskatino naujas terminas – postfotografija. Jaunosios kartos menotyrininkų, kuratorių ir menininkų pradėtas postfotografijos są- jūdis siekė kritiškai dekonstruoti institucinę fotografijos sistemą, paviešinti jos dogmas bei praplėsti fotografinės raiškos ir diskurso ribas šiuolaikinio meno kontekste. Tačiau šio reiškinio aktualumas Lietuvoje buvo trumpalai- kis – sumažėjus domėjimuisi atskirų medijų problemika, po 2010 m. fotogra- fijos aktualijų svarstymuose postfotografijos sąvoka vartota retai. Vis dėlto kritinis požiūris į fotografiją visiškai neišnyko, nes šiuolaikinio meno kūrėjai fotografines priemones tebenaudoja įvairiomis nekonvencinėmis formomis. Todėl prasidedant XXI a. 3-iajam dešimtmečiui atrodo svarbu apsvarstyti ir apibendrinti postfotografijos idėjų reikšmę ir poveikio mastą Lietuvoje.
8
Šapoka, Kęstutis. "Fotografija kaip medijos dispozityvas XX a. septintojo–devintojo dešimtmečio Lietuvoje." Informacijos mokslai 54 (January 1, 2010): 155–57. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3169.
Full textAbstract:
MICHELKEVIČIUS, Vytautas. Fotografija kaip medijos dispozityvas XX a. septintojo–devintojo dešimtmečio Lietuvoje. Humanitarinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties daktaro disertacija. Vilnius, 2010 Pagrindiniai žodžiai: diskursas, medija, medijos dispozityvas, fotografija, veikėjo-tinklo teorija, LTSR fotografijos meno draugija.A review of V. Michelkevičius’ Dissertation “Photography as a Dispositive in Lithuania in the 1960s and 1970s”Kęstutis Šapoka
9
Pabedinskas, Tomas. "Šventės atvaizdai humanistinėje ir šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje." Acta Academiae Artium Vilnensis, no. 99 (July 5, 2021): 185–205. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.99.2020.17.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama Ugniaus Gelgudos audiovizualinė insta- liacija Žalgiris. Šis kūrinys lyginamas su Lietuvos fotografijos mokyklos pavyzdžiais, siekiant atskleisti skirtingą šventės motyvų vaidmenį formuojant tautiškumo mitą fotografijoje. Teigiama, kad Žalgiryje šventės motyvas padeda provokuoti refleksyvų požiūrį į tautos susikūrimo mitą ir jį aktualizuoti šiuolaikinio meno forma, o Lietuvos fotografijos mokykla su šventiniais ritualais sietą tautinį identitetą parodė kaip „natūralią“, savaime egzistuojančią duotybę.
10
Matulevičienė, Saulė. "Antropologinės perspektyvos folkloristikoje: lietuvių fotografijos kontekstas." Literatūra 51, no. 1 (January 1, 2009): 95. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2009.1.7790.
Full textDissertations / Theses on the topic "Lietuvos fotografija"
1
Pikelytė, Zita. "Lietuvos provincijos fotografija 1918-1940 metais." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20130205_113248-92387.
Full textAbstract:
Tyrimo objektas yra 1918–1940 m. Lietuvos provincijoje fotografijos verslą plėtojusių fotografų personalijos, jų darbo sąlygos, užfiksuoti vaizdai bei šių vaizdų sklaidos aplinkybės. Tai pirmasis mokslinis darbas, tiriantis Lietuvos provincijos fotografiją, žiūrint iš provincijos fotografų perspektyvos, kompleksiškai nagrinėjantis jų kilmę, išsilavinimą bei profesinę veiklą, jų savivoką, socialinį statusą bei materialinę padėtį, be ko neįmanoma atskleisti fotografavimo paskatų, o taip pat jų užfiksuotų vaizdų funkcionavimą tarpukariu, reikšmę sovietmečiu bei recepciją nepriklausomybės laikotarpiu. Nauja yra tai, kad į tiriamąjį objektą žiūrima iš muziejaus kuratoriaus pozicijų, tad nemažas dėmesys skiriamas fotografijų atribucijai bei fotografinių vaizdų reikšmei, tiriant lokalias istorijas.The object of the research is personalities of photographers who were developing photography business in Lithuanian province in 1918–1940, their working conditions, captured photo images and the circumstances of these images dispersion. This is the first scientific study dealing with the Lithuanian province photography viewed from the perspective of photographers who lived and worked in Lithuanian province. This study researches professional activity of photographers in complex with their self-concept, their economic and social situation, and the functioning of their captured photo images in the interwar period, the importance of these photos in the Soviet period and their reception during the independence period. The novelty in this dissertation is the point of researcher view: the surveyed object is studied from the position of the museum-curator. Therefore much attention is paid to photo attribution and the significance of photographic images while researching the local histories.
2
Naryškin, Romanas. "Socialinis portretas Lietuvos fotografijoje." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140717_105943-09546.
Full textAbstract:
Naryškin Romanas, Socialinis portretas Lietuvos fotografijoje, fotografijų ciklas „Nebūtini“: Audiovizualinio meno studijų bakalauro baigiamasis darbas / vadovas A. Uogintas; Šiaulių Universitetas, Menų fakultetas, Dailės katedra. Šiauliai, 2014 m. 43 p.
Bakalauro darbe nagrinėjamas socialinis portretas fotografijoje pirmiausiai aptariant dokumentinę, tuomet – socialinę dokumentinę fotografiją, kalbama apie jos ištakas Lietuvoje remiantis Margaritos Matulytės teorine ţiūra. Kūrybiniam darbui išskiriama konkreti socialinės atskirties grupė – benamiai-elgetos, apibrėţiama benamystė kaip socialinė problema, trumpai apţvelgiama jos raida.
Pirmame skyriuje apibrėţiama dokumentinė ir socialinė dokumentinė fotografija. Šių dviejų teorinių apybraiţų pagalba yra apibrėţiama socialinio portreto sąvoka, kadangi socialinis portretas iš esmės yra neatskiriama socialinės dokumentinės, o todėl ir dokumentinės fotografijos dalis. Išskiriami socialinio portreto bruoţai remiantis ankstyvaisiais socialinės dokumentinės fotografijos kūrėjų darbais.
Antrame skyriuje aptariamas socialinis portretas pasirinkto socialinės dokumentinės fotografijos atstovo, Antano Sutkaus, kūryboje. Nagrinėjamas šio autoriaus portretų psichologiškumas bei braiţas, taip pat tokį braiţą įtakoję veiksniai, paminėti pirmąjame skyriuje.
Trečiame skyriuje kalbama apie kūrybinį darba, fotografijų serija „Nebūtini“. Pirmiausiai aptariamos ir pagrįstai sugretinamos benamio ir elgetos sąvokos šio darbo kontekste, tuomet... [toliau žr. visą tekstą]Naryškin Romanas, Social portrait in Lithuanian photography, photographic series „The Unnecessary“. Closing Bachelor„s work of multimedia art studies / lecturer A. Uogintas; Šiauliai University, Faculty of Arts, Art Department. Šiauliai 2014, 43 pages. In this Bachelor„s work the author is looking into social portrait photography by first of all discussing documentary photography, and then social-documentary photography as social portraiture is an inseparable part of these two similar genres. Further on the origins of social documentary photography is discussed based on M. Matulytė„s theoretical work on the subject. For the creative part of the work, a specific group of social isolation is chosen (homeless people) and its relevance as that of a social problem is explained with a short overview of the development of the said social problem. The first part touches the suject of both documentary and social documentary photography as a context for the theory on social portraiture, definition of which is then based on the mentioned genres. The similarities and differences between the genres are pointed out. The second part contains an overview of social-psichological portraiture in the works of Antanas Sutkus with detailed analysis of the psichological aspect of his portraits as well as general features peviously described in the social portrait definition. The third part is dedicated to the creative project of the Bachelor„s work. Choice of subject is explained through short... [to full text]
3
Strazevičiūtė, Lina. "Politiniai ženklai Lietuvos meninėje fotografijoje." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120913_092748-00907.
Full textAbstract:
Tai teorinis – praktinis darbas, kuriame nagrinėjamas, analizuojamas politinių ženklų naudojimas mene, o taip pat ir Lietuvos meninėje fotografijoje. Nagrinėjamas fotografinio portreto kaip politinio ženklo naudojimas. Taip pat svarbi teorijos dalis gilinasi į portreto bei fotografinio portreto panaudojimą mene, jį traktuojant kaip politinį ženklą. Gyvendami ženklų apsuptyje atpažįstame begales ženklų bei simbolių. Tačiau stipriausi mus veikiantys ženklai yra tie, kurie užsifiksavę mūsų atmintyje. Lengviausiai identifikuojami, dažnai matomi, kontraversiškiausi ženklai yra lengviausiai įsimenami, todėl stipriausiai veikia ne tik asmeninę, bet ir kolektyvinę pasamonę. Kūrybinio darbo objektas – fotoinstaliacija „Prarasto laiko beieškant“. Fotoinstaliacija žvelgiama į praėjusį Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, kurį nurodo politiniais ženklais pasirinkti Lietuvos Respublikos prezidentų portretai. Per portretus matoma kasdieninio gyvenimo akimirka iliustruoja tuo laikotrpio žmonių gyvenimą.The thesis analyses how political signs are used in art as well as in Lithuania’s art photography. In this work photographic portrait is being analised as a political sign, which is being intentionally or accidentally used in photography. As we live surounded by signs we are able to recognize thousand of them. Easiest to remember are the ones, that has meaning based on our knowledge and past experiences. Easiest to identify are most widespread signs, the one, that you can see everyday. In the creative part of the study the photoinstalation created on the chosen theme summarize the essence of the final thesis. Works focus on portrait as a political signs usage in art.
4
Banuškevičiūtė, Giedrė. "Antano Sutkaus kūryba: dokumentiškumo ir meniškumo simbiozė fotografijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151350-75198.
Full textAbstract:
Magistro darbo objektas – Lietuvos fotomenininko Antano Sutkaus kūryba. Darbo tikslas – išnagrinėti A. Sutkaus kūrybą komunikacijos, antropologijos, meno, socialiniame ir pasaulinės fotografijos kontekstuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti darbui aktualius, fotografijos istoriografiją ir požiūrį į ją įtakojančius mokslo ir meno kontekstus; peržvelgti vaizdavimo žanrų savybes; rasti A. Sutkaus kūrybos paraleles su Vakarų šalių fotografijos tradicija, sovietinių fotografų darbais, lietuviška fotografijos mokykla; atlikti įvairiapusę (kiekybinę ir kokybinę) A. Sutkaus darbų analizę. Naudojant bibliografinį, lyginamąjį, kiekybinės fotografijų analizės, kokybinės parodinių bei spaudos nuotraukų analizės metodus, taip pat interviu su A. Sutkum buvo prieita prie išvados, kad įvairių kontekstų įtakojamoje A. Sutkaus kūryboje dokumentiškumas ir meniškumas ne tik nesukelia tarpusavio prieštaravimų, bet ir sukuria sąveikos mechanizmą, kas suteikia privalumų fotomenininko dar sovietmečio fotoreporterio veiklai ir savitumą jo meninei fotografijai. Pastaraisiais metais ginčai dėl to, ar fotografija yra menas, laikomi neracionaliais, o jos naudojimas ir reikšmingumas įvairiose žmogaus veiklos srityse, iškelia būtinybę tirti fotografiją platesniuose kontekstuose. Be socialinio, antropologijos ir komunikacijos mokslų bei meno kontekstų, fotografijos kūrinius taip pat įtakoja skirtinga geografinė ir ideologinė aplinka. Todėl negalima ignoruoti fakto, kad A. Sutkaus kūrybai įtakos... [toliau žr. visą tekstą]It is inexpedient now to talk about is photography an art, or it isn’t. It’s a result of the concordance that there are some kind of symbiosis between artistry and documentary in photography. Additionally, photography has modified the protocol with industry, with science, with advertising, with journalism, with communication, with art, with everyday life… Consequently photography can’t yet be studied as an autonomous discipline. It is more productive to look at it in its applications in other fields. For this reason it is necessary to analyze the photographs of Antanas Sutkus, the famous Lithuanian photographer, in the fields of anthropology, of social and communication sciences and of art. The other problem is that various European countries, to say nothing of whole continents (for example so called Third World), have been left on the fringes of the histories of photography. To avoid this mistake it is purposeful to look at the photographs of Antanas Sutkus also in the context of the Western countries that have their own photographic traditions. Furthermore, there are some principal filters – cultural, ideological and political – that have determined the dominant historiographic models and the photographic tradition itself. The major part of Antanas’ Sutkus’ photographs were made when Lithuania was the constituent of the Soviet Union. Consequently it is imperative to talk about Soviet ideology that carried authority on the creation of Antanas Sutkus and on the entire... [to full text]
5
Martusevičiūtė, Gintarė. "HUMANISTINIS PORTRETAS LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE XX A. II P." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130805_100546-22538.
Full textAbstract:
Magistro darbe ,,Humanistinio portreto raida Lietuvos fotografijoje 20 a. II p.“ aptariama šeimos mito samprata ir sampynos su fotografija. Atskleidžiamas psichologinis bei fotografijos estetinis poveikis žmogui: parodoma kūrybiškumo ir šeimos mito sąveika istoriniame, laiko, vietos ir meniniame kontekste. Tiriamas Lietuvos fotografinis kontekstas bei lyginama su Vakarų Europos ir Amerikos fotografiniu istoriniu archyvu.
Šeimos mitas laikomas žmonijos asmeniniu lauku, kur susiduria tradicijos, taisyklės, kultūros, interesai, vyriškas ir moteriškas pradai. Tyrimas parodė, kad šios sritys (fotografija ir šeima) turi kai kurių persipinančių bruožų ir idėjų yra susiję ir papildo viena kitą. Skirtumas tik tas, kad sąveikauja du skirtingi reiškiniai – fotografija kaip procesas, pranešimas ir žmogus kaip procesų – šeimos mito vykdytojas arba laužytojas.
Moksliniame darbe pateikiama humanizmo samprata Vakaruose ir Lietuvoje, humanistinio portreto Lietuvos fotografijoje raida, raiška ir savitumai. Humanizmas akcentuojamas kaip esminis stilistinį fotografijos klodą nulėmęs bruožas. Tačiau šio bruožo laikėsi senoji (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas) fotomenininkų karta, kuri puoselėjo Lietuvos fotografijos mokyklos (LFM) humanistines tradicijas.
Šiuolaikinė fotografija apsigyvena kitose meno terpėse – medijose, kur sunku atskirti fotografiją nuo garso, vaizdo, šviesos ir kitų efektų. Šiame darbe bus apmąstoma ir svarstoma ne tik fotografija, bet ir sociologija... [toliau žr. visą tekstą]In this master’s paper “The development of the humanistic portrait in Lithuanian photography in the 2nd half of the 20th century” the concept of the family myth and its entanglement with photography is discussed. The psychological and aesthetical effects of photography on a person are revealed; the interplay of creativity and the mythic family in contexts of history, time, space, and the arts is shown. The context of Lithuania’s photography is analysed and compared with a historical photography archive of Western Europe and America. The family myth is deemed to be an intimate field of humanity, where traditions, rules, cultures, interests, feminine and masculine natures collide. Research showed that these domains (photography and family) have some intertwining features and ideas which complement each other. The only difference is that two distinct phenomena are at work here – photography as process and information, and a person as a process of ministry or destruction of the family myth. The concept of humanism in Lithuania and the West, the development, expression, and particularities of the humanistic photography portrait in Lithuania are provided in this research paper. Humanism is accented as a trait that fundamentally determined the style of photography. However, this trait was followed by the old generation of photographers (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas), who fostered the humanistic traditions of the Lithuanian photography school (LPS)... [to full text]
6
Kaminskaitė, Jūratė. "Šiuolaikinis Lietuvos dokumentinis kinas: tarp realybės ir vizijos (herojus, struktūra, novatoriškumas)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151348-14193.
Full textAbstract:
Magistro darbo objektas – šiuolaikinis Lietuvos dokumentinis kinas. Darbo tikslas – darbo objektą išanalizuoti komunikaciniu bei kultūriniu aspektais. Pagrindiniai darbo uždaviniai – nustatyti dokumentinio filmo definiciją, ištirti dokumentinį kiną herojaus vaizdo vaidmenimis, įvardinti lietuviškų dokumentinių filmų struktūrų bei novatoriškumo tendencijas. Naudojantis kino bei fotografijos teksto kokybinės analizės metodu bei pasirinktomis komunikacijos ir kultūrų teorijomis, prieita prie išvados, kad senoji dokumentikos kaip tikrovės atspindžio definicija nebeatitinka reiškinio empirikos, todėl teikiamas naujas apibrėžimo variantas; taip pat, – kad tam tikri protagonistų vaidmenys yra būdingi tik tam tikriems dokumentikos žanrams; ir kad mūsų dokumentikos specifiką sąlygoja nacionalinis kūrėjų charakteris bei kultūrinis pagrindas. Atlikus tyrimą nustatyti trys pagrindiniai komponentai: žanrinis lietuvių dokumentinio kino laukas, jo struktūrinės sąrangos bei jame veikiančių herojų tipai. Naratyvai suskirstyti į dvi – uždarojo ir atvirojo pobūdžio struktūras. Toks struktūravimas patvirtino prielaidą, jog pasirinktas filmo naratyvas lemia vaizduojamųjų vaidmenis, jų santykį su tikrove, verbaliką. Išsiaiškinta, jog lietuvių dokumentikos kontekste tarp kitų figūruoja du žanrai: publicistika bei poetika; pirmasis jų suvokiamas sklandžiai, nes primena televizinį produktą, antrojo percepcija yra kur kas sudėtingesnė dėl nekonvencionalaus turinio, todėl jam priimti būtina speciali... [toliau žr. visą tekstą]The paper deals with the analysis of contemporary Lithuanian documentary film in the field of communication and culture theories, where “contemporary” film is considered to be made more or less in the last ten years. It analyses the object in the terms of innovation of definition, iconography of the protagonist and structures of narratives. The definition of documentary film is examined on the one hand from the journalistic point of view, characterizing it as a fact-based film that depicts actual events and persons; on the other hand, in the film theory sight it is considered to be a manipulative narration of the story, taken out of reality. A central question is if characteristics of factuality is remaining the main one talking about the documentary film, as the examples of Lithuanian poetic documentaries are far-off exposing of reality. That is why this study suggests a new definition of the object, putting a director’s role in the narrative above actual reflection of factuality: a documentary is called here a director’s viewpoint (in the case of Lithuanian poetic genre – a meditation) on the phenomena of the objective reality. Qualitative film text analysis and the communicational approaches of John Fiske, Marshall McLuhan and Jean Baudrillard’s ideas provide the theoretical framework for the study. Documentary films are analyzed as the object of science of communication. It is focused on reading the communicational codes and conventions in different genres of documentary... [to full text]
7
Kaminskas, Mindaugas. "Fotografijos paveldas Lietuvoje ir jo apsauga." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_180353-98269.
Full textAbstract:
Fotografijos paveldo Lietuvoje problematika yra labai mažai analizuota, apsiribojanti keliais straipsniais, kuriuose iškeliamos lokalios problemos, tačiau nesigilinama į jų priežastis. Tad šio darbo tikslas – kaip tik nustatyti fotografijos vietą paveldo sistemoje ir išryškinti jo specifiką bei aktualias problemas. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos teisės aktai ir konkrečios fotografijos saugyklos. Tyrimo metu buvo analizuojama Lietuvos teisinė bazė, kurioje ieškota tiek tipinių, tiek individualių fotografiją reglamentuojančių nuostatų. Tuo pačiu buvo įvertinta ir pagrindinių paveldo saugyklų indėlis saugant fotografinius atvaizdus.The topic of Lithuania’s photography is least analyzed. There were published only few articles which rose local problems though didn’t solve them. The point of this work is to show photography’s role in the system of heritage protection and to highlight its particularity and actual problems. The main sources of this research are acts of Lithuanian Republic and national stores of photography. During the investigation there was analyzed the basis of Lithuania’s law related to photography’s regulation. Besides that was assessed stores’ contribution toward protection of the photographic images.
Books on the topic "Lietuvos fotografija"
1
Matulytė, Margarita. Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011.
Find full text
2
Žvirgždas, Stanislovas. Lietuvos fotografija: Iki XXI a. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2002.
Find full text
3
Jaškūnienė, Eglė. Fotografija Lietuvos grafiniame dizaine 1953–1988 m.: technologijos, komunikacija, propaganda, estetika. Vilnius, Lithuania: Vilnius Gediminas Technical University, 2021. http://dx.doi.org/10.20334/2021-013-m.
Full text
4
Antanas, Sutkus, and Stanislovas Žvirgždas. Atsisveikinant su XX amžiumi: Lietuvos fotografija, 1932-2000 : [albumas] = Farewell to the XX century : Lithuanian photography, 1932-2000. Vilnius: Vaga, 2000.
Find full text
6
Būtaitė-Levandavičienė, Agnė, and Andrius Repšys. Lietuvos žirgai: Pferde Litauens : fotografijų albumas. [Vilnius]: A. Būtaitė-Levandavičienė, 2006.
Find full text
7
Augustinas, Vytautas. Fotografavau Lietuvą: Vytauto Augustino 1936-1947 metų fotografijos : paroda 1997 07 24-09 28 = Focusing on Lithuania : photographs from the years 1936-1947 by Vytautas Augustinas : exhibition 1997 07 24-09 28. Vilnius: Lietuvos Nacionalinis muziejus, 1997.
Find full text
8
1938-, Valiulis Skirmantas, and Kavaliauskas Mindaugas, eds. Lietuvos fotografija. Kaunas: Šviesa, 2007.
Find full text
9
Kamičaitytė, Jūratė, and Giedrė Godienė. Gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų vizualinės taršos nustatymas: metodika, teisinis reglamentavimas, patirtis. KTU leidykla „Technologija“, 2021. http://dx.doi.org/10.5755/e01.9786090217450.
Full textAbstract:
Kiekvienas pasaulio kampelis pasižymi išskirtiniu kraštovaizdžiu ir ypatingomis vietovėmis. Ne išimtis yra ir Lietuva, kurioje gausu ežerų, upių, miškų, kuriančių įspūdingą šalies kraštovaizdį. Tačiau vis sparčiau modernizaciją išgyvenančioje visuomenėje dažniau vartojama ir vizualinės kraštovaizdžio taršos sąvoka. Profesorė Jūratė Kamičaitytė ir mokslų daktarė Giedrė Godienė pristato vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodiką, kuria vadovaujantis būtų galima apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį. Itin aktualioje mokslo studijoje analizuojami vizualinės taršos vertinimo metodai ir teisinis reglamentavimas užsienyje bei Lietuvoje; suformuluojama bendra vizualinės taršos sąvoka, apibrėžianti, kas yra vizualinė tarša yra ir kodėl tai tampa problema; nustatoma vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodikos taikymo sritis, kas skaitytojui padeda įžvelgti realioje erdvėje ir visai arti egzistuojančias kraštovaizdžio vizualinės taršos bėdas. Skaitantys šį leidinį iš arčiau susipažins su Vilnelės ir Neries slėniais bei Rubikių ežero apylinke – būtent šiose teritorijose buvo atliekamas vizualinės taršos vertinimas, siekiant išsiaiškinti, kokia žala padaryta kraštovaizdžiui. Mokslo studija nėra vienakryptis ar tik mažą suinteresuotųjų grupę galintis pritraukti leidinys. Tai tarpdisciplininis mokslo darbas, integruojantis kraštovaizdžio architektūros, geografijos, vizualinio meno – fotografijos žinias. Dėl šios priežasties leidinys suras savo skaitytoją, kad ir kokia sritimi jis domisi. Problema knygoje analizuojama tiek teoriniu, tiek praktiniu lygmeniu – moksliniu požiūriu gana plačiai apžvelgta literatūra ir informaciniai šaltiniai. Taigi skaitytojai susipažins ne tik su leidinį parengusių autorių iškeltomis išvadomis, bet ir Lietuvos mokslininkų – M. Purvino, P. Kavaliausko, J. Bučo, K. Ėringio, A. R. Budriūno, K. Šešelgio ir kt. – darbais ir atradimais. Dar vienas reikšmingas šios studijos bruožas – remiamasi pasaulio šalių patirtimi.