Academic literature on the topic 'Lietuvos TSR Mokslų akademija'

Publikacijoje aptariama filosofijos specialistų rengimo Lietuvoje padėtis, problemos ir perspektyvos. Pokario metais Lietuvoje apginta 34 filosofijos mokslų kandidato disertacijos ir viena mokslų daktaro disertacija. Teigiamos įtakos kvalifikuotų filosofų paruošimui turėjo aspirantūros prie Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Filosofijos katedros įsteigimas. Pokario metais šią aspirantūrą baigė 16 aspirantų (pirmoji – K. Rickevičiūtė, priimta 1949 m.). Raginama spręsti Filosofijos sektoriaus įsteigimo Lietuvos TSR Mokslų akademijos sistemoje klausimą.

1985 m. lapkričio 20–21 dienomis Vilniuje įvyko respublikinė mokslinė konferencija „Etika ir dabartinė ideologinė kova“. Pranešimus skaitė V. Lazutka, V. Kiseliovas, J. Sakalauskas, A. Gaidys, N. Šaškovas ir kiti. Tų pačių metų lapkričio 22 dieną Lietuvos TSR Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute įvyko tarprespublikinis kolokviumas „Metodologiniai etikos istorijos klausimai“, kurį surengė šio instituto Etikos skyrius (vadovas V. Žemaitis).

1984 m. rugsėjo 16 d. mirė TSKP narys, Didžiojo Tėvynės karo dalyvis, Lietuvos TSR nusipelnęs dėstytojas, filosofijos mokslų daktaras, Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Filosofijos katedros profesorius Naumas Ickovičius. Jis gimė 1906 m. Donecke. 1932 m. baigė Maskvos istorijos ir filosofijos institutą. Nuo 1951 m. dėstė Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Nagrinėjo dialektinio materializmo kategorijų (ypač santykinumo ir absoliutumo) problemas, parašė tris monografijas, mokslinių straipsnių.

Pažymint V. Lenino 100-ąsias gimimo metines, 1970 m. balandžio 18 d. Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko universitete įvyko Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų filosofų mokslinė konferencija. Perskaityta dešimt pranešimų. J. Repšys savo pranešime nagrinėjo, kaip V. Leninas suprato marksizmo vietą ir vaidmenį filosofijos istorijoje. S. Rudzevičius nagrinėjo kai kuriuos gamtos mokslų filosofinės analizės momentus, Z. Morkūnas – kai kuriuos socializmą kuriančios visuomenės politinės organizacijos momentus. B. Vaitkutės pranešimas buvo skirtas pirmykštės pasaulėžiūros rekonstravimui, E. Krakausko – materialistiniam visuomenės aiškinimo kriterijui. F. Škliarskaitė analizavo aktualias moterų laisvės ir lygiateisiškumo problemas, E. Meškauskas – V. Lenino atspindėjimo teorijos pobūdį, R. Plečkaitis – V. Lenino logines idėjas ir jų ryšį su šiuolaikine logika, I. Ledas – estetinio vertinimo principus V. Lenino veikaluose.

Suvokdamas išskirtinį pirmojo Rytų Europos spaustuvininko Pranciškaus Skorinos vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kultūrai, tarpkultūriniams ryšiams, proeuropietiškai kaimynų baltarusių visuomenei, Lietuvos valstybingumo raidai, Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Svarbiausiu metų moksliniu renginiu tapo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos inicijuota tarptautinė mokslinė konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra. Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500“, kuri įvyko 2022 m. rugsėjo 22–23 d. Bendradarbiaujant su užsienio ir Lietuvos partneriais ‒ pasauline Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugija (Society for the History of Authorship, Reading and Publishing, SHARP), Prahos Karolio universitetu, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Lietuvos mokslų akademija ‒ rengėjams pavyko suburti įvairioms mokslinėms mokykloms atstovaujančius tyrėjus iš penkiolikos Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Siekiant aprėpti platų tarpdalykinių tyrimų lauką kaip kviestiniai pranešėjai konferencijoje dalyvavo pasaulinio lygio Renesanso knygos kultūros ar skorinistikos ekspertai: prof. dr. Alexandra Gillespie iš Toronto Misisogos universiteto, prof. dr. Jamesas Ravenas iš Esekso ir Kembridžo universitetų, habil. dr. Alexanderis Grusha, doc. habil. dr. Ilya Lemeshkinas iš Karolio universiteto ir habil. dr. Sergejus Temčinas iš Lietuvių kalbos instituto. Dvi dienas aštuoniose sekcijose komunikacijos ir informacijos mokslininkai, senosios literatūros, kalbos ir istorijos tyrėjai savo pranešimuose gvildeno klausimus apie iškilius Renesanso epochos spaudos veikėjus ir to meto spausdintinių medijų kūrybos, leidybos, gamybos, sklaidos ir recepcijos reiškinius, apie pirmuosius LDK paleotipus, rankraštinės knygos kultūrą LDK ir kituose Europos regionuose iki spaudos išradimo ir pirmaisiais spaudos amžiais, apie spaudos plėtrą Europoje ir spausdintinių medijų kultūros savitumus LDK, to meto institucines ir asmenines bibliotekas, skaitymą ir skaitytojus, knygų sklaidą visuomenėje, apie LDK rankraštinį ir spaudos paveldą ir jo komunikaciją. Atsiliepdami į kvietimą, konferencijos atidaryme dalyvavo garbingi svečiai ir rėmėjai. Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovė, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas prof. habil. dr. Juras Banys, Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, pasaulinės mokslinės organizacijos Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugijos prezidentas doc. dr. Shefas Rogersas iš Otago universiteto Naujojoje Zelandijoje (jau penktasis SHARP’o prezidentas, tęsiantis bendradarbiavimą su Vilniaus knygotyros konferencijų rengėjais), Lenkijos instituto Vilniuje direktorė, Lenkijos Respublikos ambasados patarėja dr. Małgorzata Stafanowicz-Pecela. Proginis mokslinis renginys pratęsė tarpdalykinių Vilniaus knygotyros konferencijų tradicijas. Jis tapo devyniolikta Vilniaus universiteto knygotyrininkų inicijuota tarptautine konferencija ir trečiąja konferencija Vilniuje, kuri rengiama bendradarbiaujant su SHARP’u, o kartu ir pirmuoju moksliniu renginiu, kuris įgijo Vilniaus savivaldybės globojamo renginio statutą. Hibridinis konferencijos vykdymo būdas, sinchroninis vertimas, turtinga renginio socialinė programa padėjo organizatoriams pasiekti plačią įvairiakalbę dalyvių auditoriją ir sukurti neformaliai mokslinei komunikacijai patogią aplinką, svarbią megzti ryšius, planuoti bendradarbiavimą, dalintis mokslo tyrimų idėjomis. Šis, 80-asis, Vilniaus universiteto tarptautinio mokslinio žurnalo Knygotyra (Book Science) tomas yra teminis. Jame spausdinami konferencijos pranešimų pagrindu autorių parengti moksliniai straipsniai skorinistikos ir Renesanso knygos kultūros tematika. Taip pat skelbiama konferencijoje plėtotos diskusijos medžiaga apie Skorinos Mažosios kelionių knygelės (Malaja podorožnaja knižica) spausdinimo laiką ir vietą. Tikimės, kad tomas pasitarnaus kaip priemonė, supažindinanti tarptautinę mokslinę auditoriją su naujausiomis skirtingoms mokykloms atstovaujančių skorinistų ir Renesanso knygos kultūros tyrėjų įžvalgomis, tarptautiniais LDK kultūros tyrimų pasiekimais, požiūriu į Skorinos leidybinę veiklą kaip Europos humanisto nuopelnus ir kaip Renesanso Europos knygos kultūros reiškinį.

Judita Andrejaitienė1,2, Edmundas Širvinskas1,2, Dovilė Šeikytė3, Roberta Petrauskaitė3, Sergej Gavrilov3 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos institutas2 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas3 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija El. paštas: andrejaitiene@yahoo.com Šio straipsnio tikslas – apžvelgti rekomendacijas, kaip atpažinti ir nustatyti beprasidedantį delyrą po širdies operacijos ir laiku pradėti gydyti. Delyras po kardiochirurginių operacijų – tai sunki komplikacija, galinti išsivystyti ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu kiekvienam ligoniui, tačiau daugiau kenčia vyresnio amžiaus, o šios ligos baigtis priklauso nuo to, ar laiku nustatoma ir racionaliai gydoma. Pooperacinis delyras gerokai pailgina gydymo intensyviosios terapijos skyriuje laiką, didina mirštamumą ir kitų komplikacijų skaičių. Anksti nustatytas pooperacinis delyras padeda laiku pradėti gydymą, leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Kadangi benzodiazepinų, narkotikų vartojimas didina delyro riziką, raminamųjų ir skausmą malšinančių vaistų skyrimas turi būti apgalvotas ir pagrįstas. Dėl simptomų įvairovės delyras po kardiochirurginių operacijų dažnai yra nepakankamai įvertinamas ar per vėlai diagnozuojamas. Labai svarbu gilinti sveikatos priežiūros darbuotojų žinias apie šias pooperacines senyvo amžiaus pacientų komplikacijas, jų rizikos veiksnius, pažintinių funkcijų vertinimo būdus ir delyro atpažinimą. Deja, intensyviosios terapijos skyriuose dar netaikoma adekvati centrinės nervų sistemos rizikos stebėsena, todėl reikalingas delyro nustatymo algoritmas, kuris tiktų ITS gydomiems pacientams ir beprasidedantis delyras būtų deramai atpažintas intensyviosios terapijos specialistų.Reikšminiai žodžiai: delyras, pooperacinis delyras, delyras po širdies operacijų, pažintinių funkcijų sutrikimas, širdies operacija, dirbtinė kraujo apytaka. Reikšminiai žodžiai: delyras, pooperacinis delyras, delyras po širdies operacijų, pažintinių funkcijų sutrikimas, širdies operacija, dirbtinė kraujo apytaka. Post-cardiac surgery delirium Judita Andrejaitienė1,2, Edmundas Širvinskas1,2, Dovilė Šeikytė3, Roberta Petrauskaitė3, Sergej Gavrilov3 1 Institute of Cardiology of Lithuanian University of Health Science2 Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy Hospital, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery, Eivenių Str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania3 Lithuanian University of Health Sciences, Medical AcademyE-mail: andrejaitiene@yahoo.com The purpose of this article is to review the guidelines for identifying, diagnosing and beginning an early treatment of an initiating delirium. Post-cardiac surgery delirium is a severe complication which can develop in any patient during the early postoperative period; however, it is more common in elderly patients, and the outcome of the condition depends on the timely diagnosis and rational treatment. Postoperative delirium substantially increases the time of treatment in the intensive care unit, increases mortality and the number of other complications. If diagnosed early, it helps to begin the timely treatment of the patient and to achieve better results. Since the use of benzodiazepines and narcotic substances increases the risk of delirium, the prescription of sedative and anaesthetic drugs must be well thought-out and reasonable. Due to the diversity of its symptoms, post-cardiac surgery delirium is frequently underestimated or is diagnosed too late. It is very important to deepen the healthcare workers’ knowledge of these postoperative complications in elderly patients, their risk factors, cognitive function assessment methods and delirium identification. Unfortunately, intensive care units still not apply an adequate central nervous system monitoring; therefore, an effective delirium identification algorithm is necessary, which would be suitable for patients treated in the intensive care unit, and the initiating delirium could be properly identified by intensive care specialists. Key words: delirium, postoperative delirium, post-cardiac surgery delirium, postcardiotomy delirium, postoperative cognitive dysfunction, cardiac surgery, cardiopulmonary bypass.

2014 m. gegužės 16 d. Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos mokslų akademija (LMA) surengė konferenciją „Suprasti pasaulį, kalbą ir save“, skirtą šviesaus atminimo VU rektoriaus, Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento nario, LMA tikrojo nario prof. Rolando Pavilionio gimimo 70-osioms metinėms. [...]