To see the other types of publications on this topic, follow the link: Lytinis aktyvumas.
Journal articles on the topic 'Lytinis aktyvumas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 24 journal articles for your research on the topic 'Lytinis aktyvumas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Tarejeva, Jekaterina, Kęstutis Žagminas, and Danielius Serapinas. "Vilniaus universiteto studentų rizikingos elgsenos įvertinimas." Sveikatos mokslai 25, no. 6 (December 31, 2015): 51–55. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.116.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Įvertinti Vilniaus universiteto studentų rizikingą elgseną 2009 metais. Metodai. Iškeltam tyrimo tikslui pasiekti duomenys buvo renkami anoniminės anketinės apklausos metodu. Tiriamąjį kontingentą sudarė 1200 Vilniaus universiteto Chemijos, Ekonomikos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Fizikos, Filologijos ir Teisės fakultetų I-VI kursų studentai. Tyrime naudotas 39 klausimų anoniminis klausimynas, kuris apibūdina studentų bendrus duomenis: amžių, lytį, kursą, fakultetą, rūkymo paplitimą, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimą, lytinį elgesį, mitybą, traumatizmą, fizinį aktyvumą, depresyvumą. Anketos klausimai analizuoti bendrai ir atskirai pagal lytį, atskirus kursus ir fakultetus. Kategorinių duomenų (nominalinių ir ranginių kintamųjų) analizei taikytas χ2 ir Mann-Whitney, Kruskal – Wallis metodai. Paplitimo įverčiams apskaičiuoti 95 proc. pasikliautiniai intervalai. Tolydūs dydžiai analizuoti Stjudent‘o t-testu, ANOVA. Duomenų apdorojimui ir analizei panaudota SPSS.17 (17 versija, 2009) ir WinPepi 10.5 (10.5 versija, 2010) kompiuterinės programos. Rezultatai. 94,8% apklaustų studentų patenkinamai vertino savo fizinės sveikatos būklę. Rūko 39,5 % apklaustųjų, daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 45% ir 34,9%, p = 0,002). Daugiausia rūko Filologijos fakulteto studentai, mažiausiai – Medicinos fakulteto studentai. Alkoholį vartoję kelis kartus per savaitę nurodė 16,9% respondetų, daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 21,6% ir 13,0% moterų, p<0,001). Kasdien alkoholinius gėrimus vartoja 8,6% studentų ir 1,8% studenčių. Narkotines medžiagas vartojo 34,5% VU studentų (45,5% vyrų ir 25,5% moterų, p<0,001). Vidutinis apklaustųjų vyrų KMI yra 24,60, moterų – 20,76. 22,8% apklaustųjų turi antsvorio arba yra nutukę. 66,4% vyrų ir 63,6% moterų (p<0,001) nurodė, kad gamindami maistą dažniausiai vartoja aliejų. 30,8% studentų per paskutinę savaitę du - tris kartus darė mankštą, kurios metu suprakaituodavo ir padažnėdavo kvėpavimas. Lytinius santykius per paskutinius 12 mėn. turėjo 76,6% studentų. 63,5% studentų paskutinių lytinių santykių metu naudojo prezervatyvą. 33,4% vyrų ir 24,7% moterų per pastaruosius 12 mėn. teko patirti susižalojimų, dėl kurių teko kreiptis pagalbos į gydytoją. 25,3% respondentų susižeidė ar patyrė nelaimingą atsitikimą būdami apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Per pastaruosius 12 mėn. itin prislėgtos nuotaikos ne mažiau kaip dvi savaites buvo 25,9% respondentų, daugiau moterų (29,0%) nei vyrų (22,3%) (p=0,019). Nusižudyti yra bandę 8,9% apklaustųjų. Išvados. Didelis alkoholio vartojimo paplitimas, narkotikų vartojimas, nesaugus lytinis elgesys, nesubalansuota mityba sudaro palankias prielaidas lėtinėms ligoms išsivystyti. Siekiant sumažinti šių ligų išsivystymo riziką studentų grupėje, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija turi būti prioritetine. Traumų prevencija, mityba, psichinė sveikata taip pat turi būti jaunimo visuomenės sveikatos prioritetų sąraše.
2
Piščalkienė, Viktorija, Rima Januškevičiūtė, and Regina Balčiūnienė. "PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 24–29. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.107.
Full textAbstract:
Žmogui senstant jo mityba kinta ir tą nulemia eilė veiksnių, dalis kurių yra dėl organizmo senėjimo pokyčių, sveikatos būklės, dalis susiję su jo socialine, kultūrine aplinka, jo nuostatomis, žiniomis. Visus mitybą sąlygojančius veiksnius galima būtų suskirstyti į keturias grupes: socialinius, psichologinius, organizmo senėjimo nulemtus ir biomedicininius. Tiriamieji. Tiriamųjų grupę sudarė 307 netikimybiniu tiksliniu atrankos būdu atrinkti 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; statistinė duomenų analizė, naudojant SPSS 21 (aprašomoji statistika, vidurkių palyginimo T testas, Anova testas). Tyrimui atlikti buvo naudojama anketinė apklausa raštu. Vyresnio amžiaus žmonių mityba buvo vertinta naudojant penkiabalę Likert'o skalę, kuomet 1 reiškė prasčiausią, 5 – geriausią mitybos vertinimą. Šiame straipsnyje analizuojami subjektyvų mitybos vertinimą lemiantys veiksniai (lytis, gyvenamoji vieta, šeimyninis statusas, išsilavinimas, finansinė padėtis, ar šiuo metu dirba, fizinis aktyvumas, vaistų vartojimas, emocinė būsena). Emocinė būsena vertinta pagal HAD depresijos ir nerimo sutrikimų tyrimo skalę HAD (ang. Hospital Anxiety and Depression). Tyrimo rezultatai. Prasčiau savo mitybą vertino mažas pajamas gaunatys, vieniši, taip pat tie, kurie linkę į nerimą/depresiją, nedirbantys, gyvenantys vieni, mažesniu fiziniu aktyvumu užsiimantys vyresnio amžiaus asmenys. Išgeriamų skysčių kiekis buvo nepakankamas vyresnio amžiaus asmenų grupėje, ypač mažiau skysčių suvartoja asmenys, turintys emocinių problemų. Pagyvenusių ir senų žmonių subjektyvus mitybos vertinimas nepriklauso nuo lyties, amžiaus grupių, gyvenamosios vietos, išsilavinimo. Teikiant kompleksines gydymo, slaugos, reabilitacijos ir socialines paslaugas turėtų būti sprendžiamos pagyvenusių ir senų žmonių mitybos problemos, vertinami mitybą neigiamai veikiantys veiksniai ir ieškoma efektyviausių būdų jiems mažinti. Mitybos būklės vertinimas galėtų tapti vienu iš profilaktinių patikrinimų aspektų, kuris padėtų identifikuoti pacientus su nepakankamos mitybos rizika ar jau turinčius išryškėjusį mitybos nepakankamumą.
3
Lapiniauskaitė, Julija, and Eglė Jakūbaitytė. "KAIP ATPAŽINTI IR DIAGNOZUOTI GENERALIZUOTĄ NERIMO SUTRIKIMĄ." Health Sciences 31, no. 5 (August 1, 2021): 136–38. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.185.
Full textAbstract:
Darbo tikslas – išsiaiškinti generalizuoto nerimo sutrikimo rizikos veiksnius, diagnostikos ypatybes. Metodai. Literatūros apžvalgai informacija rinkta PubMed ir Up ToDate duomenų bazėse. Paieškai naudoti raktiniai žodžiai, susiję su generalizuotu nerimo sutrikimu. Rezultatai. Generalizuotas nerimo sutrikimas yra lėtinis nerimo sutrikimas, pasireiškiantis bendriniu, į specifinius įvykius ar situacijas nenukreiptu nerimu. Literatūros duomenimis, pagrindiniai rizikos veiksniai yra moteriškoji lytis, paveldimi nerimo sutrikimams jautrūs genai, pasaulinio masto įvykiai, psichologiniai sutrikimai. Neuropsichologiniai veiksniai, kai sumažėja ventromedialinės prefrontalinės žievės aktyvumas, siejamas su baimės slopinimo disfunkcija bei generalizuoto nerimo sutrikimo išsivystymo rizikos didėjimu. Šio nerimo sutrikimo diagnostiką gali sunkinti kiti psichikos sutrikimai, nes jie maskuoja generalizuoto nerimo sutrikimo simptomus.
4
Sargautytė, R., R. Kočiūnas, and R. Krapavickaitė. "SERGANČIŲJŲ REUMATINĖMIS LIGOMIS POŽIŪRIO Į SAVO LIGĄ TYRIMAS." Psichologija 13 (December 23, 2015): 80–98. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1995.13.9042.
Full textAbstract:
Požiūris į savo ligą buvo tirtas 429 pacientų, su reumatinėmis ligomis (reumatoidinis artritas, osteoartritas ir sisteminė raudonoji vilkligė), imtyje. Buvo rasti šių trijų diagnozių grupių psichologiniai skirtumai. Taip pat buvo tirta įvairių klinikinių, psichologinių ir socialinių charakteristikų įtaka. Reikšmingi rezultatai (reikšmingumo lygmuo 0.05) buvo rasti amžiaus, lyties, ligos aktyvumo ir išsilavinimo lygio kintamuosiuose. Neurotiškų nusiskundimų lygmuo nebuvo susijęs su požiūrio tipu. Atlikus matavimus pakartotinai, neurasteninės ir disforiškos reakcijos išryškėjo kaip stabiliausios, o mažiausiai stabilios – harmoningos ir apatiškos.
5
Горошко, Ирина. "Русская литература как школьный предмет: конструирование гендера в литературном дискурсе." Literatūra 53, no. 2 (January 1, 2011): 90. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2011.2.2697.
Full textAbstract:
RUSŲ LITERATŪRA KAIP MOKYKLOJE DĖSTOMAS DALYKAS: SOCIALINĖS LYTIES KONSTRAVIMAS LITERATŪROS DISKURSE Irina Goroško Santrauka Pagrindinis tyrimo tikslas – apibrėžti socialinės lyties (at)kūrimo savitumą ir būdus mokyklinėse Rusų literatūros dėstymo praktikose. Empiriniu tyrimo objektu tapo mokykliniai vadovėliai, moksleivių rašiniai, konspektai, taip pat specializuotas žurnalas mokytojams „Rusų kalba ir literatūra“. Atlikus tyrimą prieinama prie išvados, jog socialinės lyties gamybos literatūriniame diskurse specifika reiškiasi tam tikrų reikšmių kūrimu: moteriškos lyties subjekto pavertimu auka, autorės moters kaip kitybės įsivaizdavimu greta numanomo autoriaus vyro apriorinio normalumo; moteriškumo kaip pasyvumo meilės santykiuose traktavimu greta vyriškumo kaip aktyvumo; moters kaip subjekto sudaiktinimu ir t.t. Aprašytų reikšmių atkūrimo mechanizmais laikytini šie aspektai: karinio diskurso dėstymas per rusų literatūros pamokas, vyrų ir moterų kūrybos reprezentavimo tvarka (eiliškumas) vadovėliuose ir metodinėje priemonėje, vyrų autorių parašytų bei vyrišką egzistencijos patirtį transliuojančių literatūros kūrinių atranka Rusų literatūros kurso programai, moterų autorių marginalizavimas vadinant jų kūrinius „moteriškais“ ir t.t.
6
Zobernienė, Julijana, and Vida Mockienė. "DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA PACIENTŲ, SERGANČIŲ ŪMINIU KORONARINIU SINDROMU, SU SVEIKATA SUSIJUSIAI GYVENIMO KOKYBEI." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 85–90. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.101.
Full textAbstract:
Viena iš svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų yra ūminis koronarinis sindromas (ŪKS), kuris sukelia pavojų gyvybei, todėl aktualu atkreipti dėmesį į pacientų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Tyrimo tikslas – išanalizuoti demografinių veiksnių įtaką pacientų, sergančių ūminiu koronariniu sindromu, su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Duomenų rinkimui naudotas SF- 36 klausimynas. Taikytas statistinis duomenų paketas „SPSS 17 for Windows“. Tyrimo imtį sudarė 110 pacientų, sergančių ŪKS. Tyrimas atliktas vadovaujantis tyrimų etikos principais. Išanalizavus pacientų, sergančių ŪKS su sveikata susijusią gyvenimo kokybę priklausomai nuo lyties nustatytas reikšmingas (p<0,05) veiklos apribojimas dėl fizinių, emocinių problemų – moterys kur kas ženkliau akcentavo fizines, emocines problemas nei vyrai. Nedirbantys bei turintys vidurinį/spec. vidurinį išsilavinimą žymiai prasčiau vertino bendrą sveikatą ir fizinį aktyvumą, savo emocinę būklę ir socialinę funkciją, veiklos apribojimą dėl emocinių problemų. Išvada. Tiriant pacientų, sergančių ūminiu koronariniu sindromu, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę paaiškėjo, jog priklausomai nuo lyties moterys reikšmingai blogiau vertino fizines problemas, labiau akcentavo skausmą, prasčiau vertino bendrą sveikatą ir emocines problemas.
7
Maceinaitė, Rūta, Genė Šurkienė, Rita Sketerskienė, and Žymantas Žandaras. "9 – 10 KLASIŲ MOKINIŲ DALYVAVIMAS MOKYKLOJE VYKDOMAME SVEIKATOS STIPRINIMO PROCESE." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 17–23. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.029.
Full textAbstract:
Mokykla laikoma tinkamiausia vieta paauglių sveikatos stiprinimo procesui. Pagrindinis sveikatos stiprinimo proceso komponentas yra dalyvavimas jame, todėl norint, kad sveikatos stiprinimo procesas būtų efektyvus, būtina į jį įtraukti kuo daugiau mokinių. Tyrimo tikslas – įvertinti 9 – 10 klasių mokinių dalyvavimą mokykloje vykdomame jų sveikatos stiprinimo procese. Tyrimo metu apklausti 3574 devintųjų ir dešimtųjų klasių mokiniai iš 110 įvairių Lietuvos mokyklų. Paplitimo įverčiams apskaičiuoti 95 proc. PI, ranginių duomenų analizei panaudoti Mann Whitney ir Kruskal Wallis testai. Nustatant veiksnius, turinčius įtakos mokinių norui aktyviau dalyvauti mokykloje vykdomame jų sveikatos stiprinimo procese, sudaryti logistinės regresijos modeliai, gauti pakoreguoti šansų santykiai, apskaičiuoti jų 95 proc. PI. Aktyviai arba labai aktyviai mokinių sveikatos stiprinimo procese dalyvavo 10,1 proc. mokinių. Jų aktyvumas buvo reikšmingai susijęs su lytimi, amžiumi, gyvenamąja vieta, mokymosi mokykloje trukme, pastarojo pusmečio pažymių vidurkiu, mokyklos tipu, jos vieta bei ugdymo įstaigos priklausymu (nepriklausymu) SSM tinklui. Per pastaruosius metus 41,9 proc. Mokinių dalyvavo renginiuose bei 21,8 proc. mokinių padėjo renginius organizuoti. Beveik 70 proc. mokinių norėjo arba bent iš dalies norėjo aktyviau dalyvauti mokykloje vykdomame jų sveikatos stiprinimo procese, šis noras buvo reikšmingai susijęs su mokinių lytimi. Daugumos mokinių dalyvavimo sveikatos stiprinimo procese lūkesčiai buvo pozityvūs: 53,1 proc. respondentų manė, kad jie įgis sveikatos stiprinimui reikalingų žinių, 41,0 proc. mokinių teigė, kad jie taps fiziškai aktyvesni. Didžiausiai daliai mokinių aktyviau dalyvauti sveikatos stiprinimo procese trukdė jų laiko, noro ir žinių stoka (atitinkamai 60,8 proc., 52,5 proc. ir 24,3 proc.).
8
Kučinskaitė, Rasa, Marija Sabaliauskaitė, and Gediminas Brazaitis. "AMENORĖJA IR OSTEOPENIJA ESANT VALGYMO SUTRIKIMAMS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 1 (January 11, 2016): 89–95. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.013.
Full textAbstract:
Valgymo sutrikimai, nervinė anoreksija ir bulimija šiuolaikinėje visuomenėje tampa vis dažnesni. Jiems būdingas kūno svorio ir formos pervertinimas, kaip svarbiausios žmogaus savybės. Gydytojai galėtų tai ignoruoti, jei ne pogumburio – hipofizės ašies pokyčių sukeliamos organinės komplikacijos. Šiame straipsnyje apžvelgiamos dvi reikšmingiausios – amenorėja ir osteopenija. Amenorėją sukelia sumažėjęs LH, FSH ir estrogeno kiekis, kurie atsiranda esant mažam leptino ir melatonino kiekiui kraujyje. Diagnozuojama remiantis anamneze ir hormonų kiekio tyrimais. Gydoma svorio atstatymu, taisyklingų valgymo įpročių formavimu, psichikos ligų korekcija, psichoterapija. Osteopeniją sukelia sumažėjęs estrogeno ir su maistu gaunamo kalcio kiekis. Ji diagnozuojama dvisrautės radioabsorbcitometrijos tyrimu (DEXA). Gydoma kalcio ir vitamino D papildais, pakaitine lytinių hormonų terapija, pakaitine IGF-1 terapija, bifosfonatais ir fiziniu aktyvumu. Remiantis tarptautinėmis mokslinėmis publikacijomis bei naujausia literatūra šia tema, aptarta, kaip ši problema vystosi fiziologiu lygiu, diagnostikos principai ir pateiktos rekomendacijos dėl sėkmingo gydymo metodo parinkimo. Laiku pastebėjus simptomus ir pradėjus gydymą, galima pasiekti puikių rezultatų, išsaugoti vaisingumą ir išvengti moters kūno vystymosi sutrikimų.
9
Sąlyga, Jonas, Justė Mockevičiūtė, and Geriuldas Žiliukas. "SERGANČIŲJŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU GYVENIMO KOKYBĖ." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (June 12, 2019): 5–10. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.029.
Full textAbstract:
Gyvenimo kokybės klausimynai taikomi epidemiologiniuose ir klinikiniuose tyrimuose. Gyvenimo kokybės tyrimas svarbus ir sergantiesiems cukriniu diabetu (CD). Tyrimo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė pacientų apklausa naudojant specializuotą SF-36 klausimyną. Tyrimas atliktas medicinos įstaigose, teikiančiose antrinio ir tretinio lygio paslaugas. Tyrimo imtis – 68 respondentai. Gauti kiekybiniai duomenys susisteminti ir grafiškai pavaizduoti naudojant aprašomosios ir analitinės statistikos metodus. Tyrimo rezultatai. Gyvenimo kokybės sričių, susijusių su fizine sveikata, vertinimai priklausė nuo sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu amžiaus, išsilavinimo ir kūno masės: vyresnio amžiaus asmenys buvo prastesnės sveikatos, mažiau fiziškai aktyvūs, jų veikla labiau apribota dėl fizinių problemų ir skausmo nei jaunesnių; aukštesnio išsilavinimo asmenys savo fizinį aktyvumą vertino geriau nei žemesnio išsilavinimo; turinčių nutukimą tiriamųjų veikla buvo labiau apribota dėl fizinių problemų nei tiriamųjų su normaliu svoriu. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės sričių, susijusių su psichine sveikata, vertinimams reikšmingos įtakos turėjo amžius, kūno masė, ūmi liga apklausos metu, genetinis paveldėjimas: vyresnio amžiaus asmenys žymiai prasčiau vertino savo energingumą/gyvybingumą, jų veikla buvo labiau apribota dėl emocinių problemų nei jaunesnių; turinčių antsvorį tiriamųjų socialinė funkcija buvo blogesnė; sirgusiųjų ūmia liga veikla dėl emocinių problemų buvo reikšmingai labiau apribota; energingumą/gyvybingumą geriau vertino asmenys, turintys genetinį paveldėjimą. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu informacijos poreikiui apie ligą įtakos turėjo išsilavinimas: tiriamieji su aukštuoju išsilavinimu reikšmingai daugiau pageidavo žinių apie dietą/mitybą, fizinį aktyvumą nei su žemesniu. Amžius ir lytis žinių poreikiui reikšmingos įtakos neturėjo. Žinių poreikis apie 2 tipo cukrinį diabetą nepriklausė nuo kūno masės, ligos trukmės, genetinio paveldėjimo.
10
Piščalkienė, Viktorija, and Lijana Navickienė. "PRIEMONIŲ, SKIRTŲ NEGALIĄ TURINČIŲ VAIKŲ IR JŲ TĖVŲ PSICHOSOCIALINĖS SVEIKATOS IR SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES GERINIMUI, POREIKIS IR NAUDA." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 5–11. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.089.
Full textAbstract:
Vaiko negalė yra išbandymas visiems šeimos nariams. Vakarų šalyse socialinės, medicininės ir edukologinės pagalbos negalei sistema gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje sukurta reikiama teisinė bazė, tačiau tokio pobūdžio pagalbos tradicijos tik formuojasi. Vienas veiksmingiausių būdų, gerinantis tėvų, artimųjų fizinę ir emocinę sveikatą, padedantis mažinti nuovargį, stresą yra konsultavimas ir psichosocialinio pobūdžio parama. Vienas iš efektyviausių metodų, leidžiančių pasiekti emocinės ir fizinės pusiausvyros, yra panašaus pobūdžio gyvenimo išbandymus patiriančių asmenų savitarpio pagalbos grupės. 2018-2019 m. Kauno kolegija kartu su Kauno rajono socialinių paslaugų centru įgyvendino Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuotą projektą „Vaikų, turinčių kompleksinę negalią, sveikatos stiprinimas fiziniu ir psichosocialiniu požiūriu“. Projektu siekta prisidėti prie negalią turinčių vaikų ir jų artimųjų fizinės ir emocinės sveikatos gerinimo, socialinės įtraukties didinimo. Projekto veiklos rūšys aprėpė neįgalių vaikų tėvų mokymą ir konsultavimą fizinio aktyvumo stiprinimo, sveikatos priežiūros klausimais, edukacines keleto dienų stovyklas, artimųjų savitarpio pagalbos grupių organizavimą. Projekto tikslinė grupė – negalią turintys vaikai (N=60) ir jų tėvai, broliai ar seserys (N=120). Įgyvendinant projektą, remtasi socialine paradigma „Kokie yra vaiko sveikatos šaltiniai?“ „Kaip juos stiprinti?“ Vaiko sunkumai buvo sprendžiami orientuojantis į jo galias, gebėjimus, panaudojant ne tik jo, bet ir jį supančios aplinkos išteklius. Tyrimu siekta atskleisti tėvų nuomonę apie projekto veiklos rūšių bei taikytų priemonių poreikį ir naudą neįgaliems vaikams ir patiems tėvams. Tyrime dalyvavo 54 tėvai, auginantys negalią turinčius vaikus. Tyrimo tikslui pasiekti vykdyta apklausa raštu. Klausimai suskirstyti į uždaro ir atviro tipo (kokybinius). Tyrimo rezultatai atskleidė palankų visų projekto veiklos rūšių vertinimą. Tėvai nurodė, kad dalyvaudami projekte jie įgijo naudingų žinių vaikų burnos higienos, mitybos, pirmosios medicinos pagalbos, lytinio brendimo ir kt. klausimais, patobulino gastrostomų, tracheostomų priežiūros įgūdžius, išmoko masažo pagrindų. Tėvai taip pat įžvelgė psichologinę ir socialinę dalyvavimo projekte naudą. Jie teigė pagerinę emocinę sveikatą bei patobulinę bendravimo su vaikais ir kitais šeimos nariais įgūdžius.
11
Simonaitienė, Ligita, Simona Ulevičiūtė, and Agnė Jagelavičiūtė. "Pradinių klasių moksleivių fizinių ypatybių vertinimas." Sveikatos mokslai 25, no. 5 (November 30, 2015): 34–39. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.086.
Full textAbstract:
Skeleto-raumenų sistemos sutrikimus lemia spartus vaikų augimas tam tikrais periodais, netaisyklinga laikysena, mažas fizinis aktyvumas, nepritaikyti suolai mokinio ūgiui, sunkios bei didelės kuprinės, netaisyklingas kuprinių nešiojimas ir kt. Tyrimo tikslas. Įvertinti pradinių klasių (pirmų-antrų) moksleivių laikyseną, ieškoti netaisyklingos laikysenos tarpusavio sąsajų su fizinėmis ypatybėmis: liemens raumenų ištverme, pėdų būkle, stuburo paslankumu, kūno masės indeksu. Tyrimo metodika. 2015m. pavasarį Kauno pradinėje mokykloje buvo ištirta 123 pirmų - antrų klasių moksleivių (69 mergaitės, 54 berniukai). Tiriamųjų amžius 7-8 metai. Tyrimo metu buvo atlikti antropometriniai matavimai bei vertinama moksleivių laikysena pagal vizualinę laikysenos vertinimo sagitalioje ir frontalioje plokštumose metodiką. Taip pat buvo matuojamas stuburo paslankumas pirmyn ir į šonus, testuojama statinė pilvo, nugaros bei šoninių liemens raumenų ištvermė. Plantografijos metodu tiriamos moksleivių pėdos (plokštumo koeficientas). Duomenys tvarkomi SPSS bei Excel programomis. Rezultatai. Normalų kūno masės indeksą turi dauguma berniukų (68%) ir mergaičių (75%), antsvorį turi 20% berniukų bei 11% mergaičių, nutukę yra 9% mergaičių ir 8% berniukų. 13% mergaičių ir 22% berniukų laikysena įvertinta kaip puiki, 44% mergaičių ir 46% berniukų laikysena įvertinta gerai, o 43% mergaičių ir 32% berniukų laikysena įvertinta patenkinamai. Plokščiapėdystė nustatyta 21,1% moksleivių, o suplokštėjusios pėdos – 26,8%. Prastesni stuburo paslankumo ir statinės liemens raumenų ištvermės rezultatai susiję su didesniu kūno masės indeksu (KMI).Išvados. Vertinant visų vaikų (neatskiriant berniukų ir mergaičių) raumenų ištvermę, gauti rezultatai rodo, kad mažesnė nugaros raumenų (p<0,05) ir dešinės pusės šoninių liemens raumenų ištvermė (p<0,05) tiesiogiai susijusi su didesniu KMI. Vaikai, kurie turi didesnę dešinės pusės liemens raumenų ištvermę, atitinkamai turi išvystytus visus liemens raumenis (p<0,001). Blogesnį stuburo paslankumą pirmyn turi vaikai, kurių yra silpni dešinės pusės šoniniai liemens raumenys (p<0,05). Laikysena geresnė didesnio ūgio bei didesnį KMI turinčių vaikų (p<0,05). Vertinant laikysenos ir lyties įtaką nugaros raumenų ištvermei, berniukai turėjo didesnę ištvermę nei mergaitės (p<0,05). Tiek berniukai, tiek mergaitės, turintys didesnį KMI, atitinkamai turėjo ir didesnį pėdų plokštumo koeficientą (p<0,05).
12
Čekas, Karolis, Gintautas Brimas, Arvydas Laurinavičius, and Aušrinė Barakauskienė. "Patologiniu nutukimu sergančių pacientų kepenų histologinių pokyčių vertinimas." Lietuvos chirurgija 11, no. 3-4 (January 1, 2012): 79–88. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2012.3.2865.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslasĮvertinti patologiniu nutukimu sergančių pacientų kepenų histologinius pokyčius ir nustatyti galimus ryšius su demografiniais, kūno masės, laboratoriniais rodikliais bei gretutinėmis ligomis.Ligoniai ir metodaiPerspektyviajame tyrime dalyvavo 103 pacientai, kuriems buvo atlikta laparoskopinė skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija kūno masei mažinti. Jos metu 98 (95,1 proc.) pacientams buvo atlikta kepenų stulpelinė biopsija.RezultataiStatistiškai patikimas ryšys siejo histologinius kepenų rodiklius: 1) steatozę – su vyriška lytimi (p = 0,012), aspartataminotransferaze (AST) (p = 0,003), alaninaminotransferaze (ALT) (p = 0,003); 2) balioninę degeneraciją – su AST (p=0,036), gama-glutamiltransferaze (GGT) (p = 0,018); 3) skiltinį uždegimą – su cukriniu diabetu (CD) (p = 0,006); 4) portinį uždegimą – su trigliceridais (p = 0,011), hipertenzija (p = 0,01), miego apnėja (p = 0,028), hipertenzija su miego apnėja (p = 0,033); 5) fibrozę – su AST (p = 0,016), GGT (p = 0,013), trigliceridais (p = 0,011), CD (p = 0,006), hipertenzija (p = 0,04); 5) nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos aktyvumo indeksą – su kūno masės indeksu (p = 0,032), AST (p = 0,001), ALT (p = 0,012), GGT (p = 0,038), CD (p = 0,029); 6) fibrozės ir uždegimo indeksą – su AST (p = 0,048), hipertenzija (p = 0,007), CD (p = 0,007).IšvadosDidesnio laipsnio steatozė koreliuoja su padidėjusiais aspartataminotransferazės, alaninaminotransferazės, gama-glutamiltransferazės kiekiais. Didesnio laipsnio kepenų steatozė būdingesnė vyrams. Fibrozinių ir uždegiminių kepenų pokyčių sunkumą geriausiai atspindėjo aspartataminotransferazė ir trigliceridai. Patikimas ryšys siejo cukrinį diabetą, miego apnėją bei hipertenziją su nealkoholiniu steatohepatitu.Reikšminiai žodžiai: patologinis nutukimas, bariatrinė chirurgija, nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga, nealkoholinis steatohepatitasThe histological liver evaluation in morbidly obese subjects ObjectiveTo evaluate histological liver changes in morbidly obese patients and to look for possible correlations with demographic, body mass, laboratory parameters, comorbidities.Material and methods103 patients included in our prospective study had been referred for the obesity surgery and 98 (95.1%) of them had liver biopsies.ResultsOur study assessed significant relations of these parameters: 1) steatosis and male gender (p = 0.012), aspartate transaminase (AST) (p = 0.003), alanine transaminase (ALT) (p = 0.003); 2) hepatocellular ballooning – AST (p = 0.036), gamma-glutamyltransferase (GGT) (p = 0.018); 3) lobular inflammation – diabetes mellitus (p = 0.006); 4) portal inflammation – triglycerides (p = 0.011), hypertension (p = 0.01), obstructive sleep apnea (p = 0.028), hypertension with obstructive sleep apnea (p = 0.033); 5) fibrosis – AST (p = 0.016), GGT (p = 0.013), triglycerides (p = 0.011), diabetes mellitus (p = 0.006), hypertension (p = 0.04); 5) non-alcoholic fatty liver disease activity score – body mass index (p = 0.032), AST (p = 0.001), ALT(p = 0.012), GGT (p = 0.038), diabetes mellitus (p = 0.029); 6) fibro-inflammation index – AST (p = 0.048), hypertension (p = 0.007), diabetes mellitus (p = 0.007).ConclusionsThe severity of liver steatosis preferably reflected aspartate transaminase, alanine transaminase, gamma-glutamyltransferase. The severe liver steatosis was more common among men. The severity of liver fibrosis and inflammation preferably reflected aspartate transaminase, triglycerides. Diabetes mellitus, obstructive sleep apnea and hypertension significantly correlated with non-alcoholic steatohepatitis.Key words: morbid obesity, bariatric surgery, non-alcoholic fatty liver disease, non-alcoholic steatohepatitis.
13
Volbekienė, Vida, Aušra Griciūtė, and Aida Gaižauskienė. "Lietuvos didžiųjų miestų 5—11 klasių moksleivių su sveikata susijęs fizinis aktyvumas." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 65 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i65.561.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — nustatyti su sveikata susijusio fi zinio aktyvumo paplitimą tarp Lietuvos didžiųjų miestų 5—11 klasių moksleivių. Tyrimas atliktas 2005 metų balandžio mėnesį penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Pagal 2001 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis nustatytas 11—18 metų amžiaus asmenų imties dydis lyties ir amžiaus grupėse. Mokyklos pasirinktos atsitiktinai. Mokiniai pagal klases mokyklose buvo atrenkami patogiosios atrankos būdu. Analizuojant su sveikata susijusio fi zinio aktyvumo rezultatus, tiriamąją imtį sudarė 1636 mokiniai. Moksleivių fi zinis aktyvumas (FA) nustatytas pagal modifi kuotą tarptautinį FA (IPAQ) klausimyną. Patiriantys svei-katą stiprinantį fi zinį aktyvumą (SSFA) buvo laikomi tie mokiniai, kurių FA intensyvumas vidutinis, trukmė 60 min, dažnis — kiekvieną dieną. Kiti moksleiviai dėl nepakankamo fi zinio aktyvumo turi galimybę patirti sveikatos rizikos grėsmę (WHO, 2003). Anketinę apklausą vykdė penkios specialiai parengtos kvalifi kuotų tyrėjų grupės. Naudoti šie statistinės analizės metodai: kintamųjų dažnis ir procentai; kintamųjų vidurkis; standartinis nuokrypis; t kriterijus; chi kvadrato kriterijus; pasikliaunamieji intervalai; Spirmeno ranginės koreliacijos koefi cientas; Somerio d koefi cientas. Statistinės analizės metu naudotos SPSS ir Excel programos.Išvados: iš viso SSFA patiria tik 14,2% Lietuvos didžiųjų miestų 5—11 klasių moksleivių, o lyties grupėse — 9,8% mergaičių ir 18,6% berniukų. SSFA būdingesnis berniukams nei mergaitėms (χ 2 = 26,5; p < 0,001). Dėl nepakanka-mo SSFA galimybę patirti sveikatos sutrikimo rizikos grėsmę turi 90,2% mergaičių ir 81,4% berniukų, iš viso 85,8% moksleivių (WHO, 2003).Tiek mergaičių, tiek berniukų, patiriančių su sveikata susijusį fi zinį aktyvumą, skirstiniai ir pagal klases, ir pagal gyvenamąją vietą statistiškai reikšmingai nesiskiria. Mergaičių, kurioms būdingas SSFA fi zinio pasyvumo (sėdėjimo) per dieną trukmė, nors ir nedaug, tačiau yra mažesnė už mergaičių, kurios nepatiria SSFA. Tarp berniukų, patiriančių ir nepatiriančių SSFA, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jų fi zinio pasyvumo trukmės nenustatytas.Raktažodžiai: su sveikata susijęs fizinis aktyvumas, fizinis aktyvumas, fizinis pasyvumas.
14
Vainienė, Edita, and Kęstutis Kardelis. "Jaunimo mokyklų moksleivių fizinio aktyvumo sąsajos su mokymosi motyvacija, savigarba ir socialine integracija." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 68 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i68.525.
Full textAbstract:
Jaunimo mokyklų mokytojai kasdieniame darbe susiduria su paaugliais, kurie čia patenka dėl įvairių priežasčių: nepakankamos tėvų priežiūros, sunkios šeimų socialinės-ekonominės padėties, pakitusio savęs vertinimo, sumažėjusių siekių ir nesėkmių mokymosi procese, per didelio nerimo, savarankiškumo siekimo, polinkio į praktinę bei sportinę veiklą, intelekto sandaros, emocijų ir elgesio sutrikimų. Todėl šių mokyklų mokytojams neretai kyla sunkumų norint paskatinti mokinių mokymosi motyvaciją, kuri, be sąsajų su psichosocialiniais sveikatos rodikliais (savigarba, so-cialine integracija), nustatytais kitų tyrėjų darbuose, gali būti susijusi ir su fi ziniu aktyvumu. Pastaroji veikla, mūsų nuomone, galėtų būti vienu iš veiksnių, galinčių daryti teigiamą įtaką mokinių požiūriui į mokyklą.Išsakyti teiginiai skatino tyrimą, kurio tikslas — atskleisti jaunimo mokyklų moksleivių fi zinio aktyvumo, mokymosi motyvacijos ir psichosocialinės sveikatos sąsajas. Jo metu taikyti šie mokymosi motyvacijos nustatymo metodai: anketinė apklausa raštu (Zambacevičienė, Janulytė, 1998) ir interviu (Pileckaitė-Markovienė, 2001). Vertinant moksleivių socialinę integraciją / izoliaciją taikytas A. Eder (1989) klausimynas, kuriame pateikti klausimai ir apie jų fi zinį aktyvumą. Moksleivių savigarba tirta pagal C. Curie (1987) pasiūlytą metodiką.Tiriamąją imtį sudarė 15—17 metų moksleiviai (97 vaikinai ir 26 merginos) iš visų Kauno miesto jaunimo mokyklų (n = 123).Gauti rezultatai parodė, kad jaunimo mokyklos moksleivius mokytis motyvuoja tokios mokymosi paskatos kaip noras tęsti mokslus, pareigos jausmas, pastangos išvengti draugų kritikos ir noras užaugus mokėti gerai dirbti. Nustatytas psichosocialinės sveikatos rodiklių (socialinės integracijos ir savigarbos) tarpusavio ryšys, t. y. aukštos socialinės integracijos moksleiviai buvo ir aukštos savigarbos. Lyties skirtumų tiriant vaikinų ir merginų socialinę integraciją ir savigarbą tyrimas neatskleidė, o mokymosi motyvacijos bei pasiekimų rodmenys merginų yra aukštesni nei vaikinų. Fizinio aktyvumo grupėse nustatyta, kad vaikinai yra fi ziškai aktyvesni nei merginos. Tyrimo rezultatai parodė, kad fi ziškai aktyvesni moksleiviai yra aukštesnės savigarbos, jie geriau integruoti ir socialiai. Lyginamoji moksleivių mokymosi motyvacijos, psichosocialinės sveikatos rodiklių ir fi zinio aktyvumo analizė atskleidė jų tarpusavio ryšius: aukštesnės savigarbos buvo fi ziškai aktyvesni ir geriau socialiai integruoti moksleiviai. Aukštesni savigarbos rodikliai tų moksleivių, kuriuos skatina mokytis tokios paskatos kaip noras sužinoti ką nors naujo, užaugus mokėti gerai dirbti ir tinkamai bendrauti su tėvais, mokytojais, draugais.Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, mokymosi motyvacija, psichosocialinės sveikatos rodikliai.
15
Ramanauskienė, Irina, Albertas Skurvydas, Saulė Sipavičienė, Dalia Mickevičienė, Laura Daniusevičiūtė, and Vitas Linonis. "Koncentrinių pratimų poveikis raumenų nuovargiui ir pažeidai priklausomai nuo raumenų temperatūros ir tiriamojo lyties." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 4, no. 67 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v4i67.534.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — nustatyti koncentrinių pratimų poveikį raumenų nuovargiui ir pažeidai priklausomai nuo raumenų temperatūros ir tiriamojo lyties. Tiriamųjų kontingentą sudarė 19—23 metų moterys (n = 10) (ūgis — 166,4 ± 5,6 cm; kūno svoris — 56,2 ± 6,1 kg; riebalų masė — 17% (10,7 rieb. masė / kg) ir vyrai (n = 10) (ūgis — 177,8 ± 5,8 cm; kūno svoris — 78,2 ± 6,1 kg; riebalų masė — 7,5% (5,6 rieb. masė / kg), atrinkti atsitiktinės atrankos metodu. Ti-riamieji testuoti izokinetiniu dinamometru „Biodex Medical System PRO 3“. Registruotas maksimaliosios jėgos momentas (MJM). Buvo atliekami kontroliniai matavimai (3 kartus tiesiant ir lenkiant koją per kelio sąnarį fi ksuotu 180 o / s greičiu) prieš krūvį, praėjus 10, 30, 60 min ir 24 h po jo. Koncentrinis krūvis — 50 blauzdos tiesimų ir lenkimų 180º / s greičiu, kai raumenys įprastinės temperatūros (ĮTR), pašildyti (tiriamieji 45 min kojas laikė šiltoje vonioje, kurios vandens temperatūra — 44 ± 1ºC (Sargeant, 1987) ir pašaldyti (tiriamieji du kartus po 15 min (darydami 10 min pertrauką) panardindavo kojas į šaltą vonią, kurios vandens temperatūra — 15 ± 1ºC (Eston, Peters, 1999). Tarp tyrimų buvo daroma ne mažesnė kaip mėnesio pertrauka. Vidinė raumenų temperatūra (pradinė ir iš karto po raumenų pašildymo bei pašaldymo, po koncentrinio krūvio) buvo matuojama adatiniu termometru. Kreatinkinazės (CK) aktyvumas kraujo serume nustatytas prieš krūvį ir praėjus 24 h po jo. Raumenų skausmas subjektyviai verti-namas balais po krūvio praėjus 24 h.Kreatinkinazės (CK) aktyvumas kraujo serume, praėjus 24 h po koncentrinio krūvio, reikšmingai padidėjo ir vyrų, ir moterų, palyginti su kontroline reikšme (p < 0,05), kai raumuo buvo įprastinės temperatūros, pašildytas ir pašaldytas. Nustatyta, kad moterų CK aktyvumas kraujo serume reikšmingai skiriasi, kai raumuo ĮTR ir pašaldytas, vyrų — ĮTR ir pašildytas (p < 0,05). Lyginant vyrų ir moterų CK aktyvumo kraujo serume įprastinės temperatūros raumenų reikšmes, praėjus 24 h po krūvio, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,05).Tiek šildymas, tiek šaldymas prieš koncentrinį krūvį sumažino netiesioginį raumenų pažeidos simptomą — kreatin-kinazės kiekį kraujyje praėjus 24 h po krūvio, tačiau raumenų skausmo temperatūra nepakeitė. Pasyvus šildymas ir šaldymas nepakeitė nei vyrų, nei moterų raumenų nuovargio, atliekant koncentrinius pratimus vidutiniu greičiu.Raktažodžiai: blauzdos tiesiamieji ir lenkiamieji raumenys, raumenų pasyvus šildymas ir šaldymas, lytis.
16
Gorianovas, Giedrius, Vytautas Streckis, Albertas Skurvydas, Julija Andrejeva, Irena Vitkienė, and Šarūnas Sakalauskas. "Ar pakartotas fizinis krūvis panašiai veikia vyrų ir moterų motorinę sistemą?" Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 76 (October 29, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i76.393.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — nustatyti, ar nervų ir raumenų nuovargis bei atsigavimas priklauso nuo lyties po pakartoto maksi-malaus intensyvumo ekscentrinio-koncentrinio fi zinio krūvio? Tyrimo objektas — sveiki fi ziškai aktyvūs, laisvai sutikę dalyvauti tyrime 21 ± 2 metų vyrai (n = 9, ūgis — 182 ± 6 cm, svoris — 82,6 ± 10 kg) ir 22 ± 4 metų moterys (n = 9, ūgis — 167 ± 5 cm, svoris — 62,6 ± 5 kg).Buvo registruojami netiesioginiai raumenų pažeidos rodikliai: prieš krūvį, praėjus 10, 60 min, 24 ir 48 h po jo — valingų (maksimalioji valinga jėga (MVJ)) ir nevalingų (20 ir 100 Hz elektrostimuliacija sukelta) keturgalvio šlaunies raumens susitraukimų jėga, raumeniui esant ilgam (IR) ir trumpam (TR) (kai kelio sulenkimo kampas — 90° ir 60°). Pagal 20 / 100 Hz santykį vertinamas mažų dažnių nuovargis (MDN), matuojamas šuolio aukštis (h) iš fi ksuotos padėties, nustatomas kreatinkinazės aktyvumas prieš krūvį, praėjus 24 ir 48 h po jo, vertinamas subjektyvus raume-nų skausmas po krūvio praėjus 12, 24 ir 48 h. Fizinis krūvis — 100 šuolių kas 20 s nušokant nuo 40 cm pakylos ir pritūpus 90° kampu pašokant maksimaliai aukštyn. Krūvio metu buvo registruojamas kelio sulenkimo kampas (KSK). Tiriamieji atliko du krūvius. Pertrauka tarp krūvių — dvi savaitės. Pateikti pakartotų pratybų duomenys.Po pakartoto fizinio krūvio dauguma vyrų ir moterų nuovargio indeksai iš esmės nesiskyrė (p > 0,05), lyginant su reikšmėmis prieš krūvį: esant IR, vyrų MVJ sudarė 76,2 ± 9,3%, TR — 76,2 ± 11,1%, moterų — 77,4 ± 5,9% ir 80,2 ± 11,0%; šuolio aukštis — vyrų buvo 94,4 ± 5,6%, moterų — 89,4 ± 4,0%, išskyrus MDN, kuris moterų raumenyse po krūvio, esant IR, buvo mažesnis (p < 0,05). Po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas, skirtingai nei vyrų, reikšmingai nepadidėjo (p > 0,05). Abiejų tirtų grupių subjektyvus raumenų skausmas buvo panašus (p > 0,05). Valingų ir nevalingų raumenų susitraukimo jėgos kitimas atsigavimo metu nuo lyties nepriklausė. Pakartojus raumenų pažeidą sukeliantį fi zinį krūvį moterų raumenyse pasireiškė mažesnis mažų dažnių nuovargis raumeniui esant ilgam; po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas mažesnis nei vyrų; subjektyvus raumenų skausmas ir motorinės sistemos atsigavimo greitis po pakartoto krūvio lyties požiūriu yra panašus.Raktažodžiai: lytis, pakartotas krūvis, nuovargis ir atsigavimas.
17
Gorianovas, Giedrius, Vytautas Streckis, Albertas Skurvydas, Sigitas Kamandulis, and Vaidas Mickevičius. "Ar didžiausio intensyvumo ekscentrinis - koncentrinis krūvis panašiai veikia vyrų ir moterų motorinę sistemą?" Baltic Journal of Sport and Health Sciences 4, no. 79 (October 23, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v4i79.349.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas ⎯ nustatyti, ar ekscentrinis-koncentrinis krūvis panašiai veikia vyrų ir moterų motorinę sistemą.Tyrimo objektas ⎯ sveiki fi ziškai aktyvūs, laisvai sutikę dalyvauti tyrime 20,8 ± 1,9 metų vyrai (n = 9, ūgis 181,9 ± 5,9 cm, svoris 82,6 ± 10,0 kg) ir 22,0 ± 3,9 metų moterys (n = 9, ūgis 166,6 ± 5,2 cm, svoris 62,6 ± 5,5 kg).Tyrimo metu buvo registruojami netiesioginiai raumenų pažeidos rodikliai: prieš krūvį, praėjus 10, 60 min, 24 ir 48 h po jo ⎯ valingų (maksimalioji valinga jėga (MVJ)) ir nevalingų (20 ir 100 Hz elektrostimuliacijos sukelta) keturgalvio šlaunies raumens susitraukimų jėga raumeniui esant ilgam (IR) ir trumpam (TR) (kai kelio sulenkimo kampas ⎯ 90° ir 60°). Pagal 20 / 100 Hz santykį vertinamas mažų dažnių nuovargis (MDN), matuojamas šuolio aukštis (h) iš fi ksuotos padėties; nustatomas kreatinkinazės aktyvumas prieš krūvį, praėjus 24 ir 48 h po jo, vertina-mas subjektyvus raumenų skausmas po krūvio praėjus 12, 24 ir 48 h. Fizinis krūvis ⎯ 100 šuolių kas 20 s, nušokant nuo 40 cm pakylos ir pritūpus 90° kampu pašokant maksimaliai aukštyn. Krūvio metu buvo registruojamas kelio sulenkimo kampas (KSK).Po krūvio vyrų ir moterų nuovargio rodikliai iš esmės nesiskyrė (p > 0,05): lyginant su reikšmėmis prieš krūvį, kai raumuo buvo ilgas (IR), vyrų MVJ buvo 62,9 ± 14,1%, o TR siekė 64,4 ± 14,1%, moterų ⎯ 71,7 ± 8,3 ir 65,7 ± 9,3%; šuolio aukštis ⎯ vyrų buvo 83,6 ± 7,2%, moterų ⎯ 80,3 ± 6,5%; MDN ⎯ vyrų 59,3 ± 20,9% esant IR ir 33,8 ± 14,8% esant TR, moterų atitinkamai 68,7 ± 17,5% ir 43,4 ± 16,4%. Subjektyvus raumenų skausmas abiejų tirtų grupių buvo panašus (p > 0,05). Valingų ir nevalingų raumenų susitraukimo jėgos kitimas atsigavimo metu nuo lyties nepriklausė. Nustatyta, kad praėjus 48 h po krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas, lyginant su vyrais, yra mažesnis (p < 0,05).Išvados: vyrų ir moterų raumenų nuovargis ir atsigavimo kaita po didžiausio intensyvumo kartotinio ekscentrinio-kon-centrinio krūvio iš esmės nesiskiria, tačiau moterų kreatinkinazės aktyvumas po krūvio praėjus 48 h yra mažesnis.Raktažodžiai: lytis, ekscentrinis-koncentrinis krūvis, nuovargis ir atsigavimas.
18
Rakauskienė, Eglė, and Kęstutis Skučas. "Paraplegikų gyvenimo kokybė lyties, amžiaus, fizinio aktyvumo, negalios aspektais." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 72 (November 2, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i72.457.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — išanalizuoti ir įvertinti paraplegikų gyvenimo kokybę. Tyrimo objektas — paraplegikų gyvenimo kokybės ypatumai amžiaus, lyties, nugaros smegenų pažeidimo trukmės ir lygio, fi zinio aktyvumo aspektais.Tyrimas atliktas 2005 metų vasarą Monsiškių landšafto terapijos ir reabilitacijos centre bei rekreacijos centre „Bal-džio šilas“. Tiriamąją imtį sudarė 41 paraplegikas: 29 vyrai ir 12 moterų.Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad jauno amžiaus (21—40 m.) paraplegikų gyvenimo kokybė geresnė už vyresnių (41—60 m.). Įvertinus gyvenimo kokybę pagal nugaros smegenų pažeidimo lygį ir trukmę galima teigti, kad geresnė gyvenimo kokybė tų paraplegikų, kurių nugaros smegenys pažeistos daugiau kaip prieš trejus metus, o turinčių šią negalią mažiau nei trejus metus — prastesnė. Aukšto nugaros smegenų pažeidimo (Th1—Th7) paraplegikų gyvenimo kokybė geresnė už turinčių žemą (Th8—Th12).Tyrimo duomenys rodo, kad fi ziškai aktyvių paraplegikų gyvenimo kokybė geresnė, lyginant su fi ziškai neaktyviais. Įvertinus paraplegikų gyvenimo kokybės komponentų raišką lyties aspektu paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais vyrų gyvenimo kokybė geresnė nei moterų. Paraplegikų vyrų daugiau nei moterų yra vedę ir gyvena šeimoje, darbą turi taip pat dažniau vyrai. Dauguma vyrų dirba privačiose įstaigose, moterys — visuomeniniais pagrindais. Kai kurių gyve-nimo kokybės komponentų vyrų ir moterų rodikliai panašūs. Pagrindinis vyrų ir moterų pajamų šaltinis — neįgalumo pašalpa, kuri buvo vertinama kaip nepakankama. Didžioji dalis vyrų ir moterų yra įgiję vidurinį išsilavinimą. Tiek vyrai, tiek moterys gyvenimo kokybę judėjimo automobiliu aspektu vertina teigiamai. Paraplegikai vyrai ir moterys savo praėjusio mėnesio psichoemocinę būseną vertina teigiamai.Raktažodžiai: paraplegikų gyvenimo kokybė, nugaros smegenų pažeidimo trukmė, nugaros smegenų pažeidimo lygis.
19
Januškevičiūtė, Asta. "Veiksniai, turintys įtakos sveikų žmonių kvėpavimui miegant." Pulmonology and allergology 4, no. 2 (September 15, 2008). http://dx.doi.org/10.37499/pia.493.
Full textAbstract:
Miegas – periodiška sąlyginė ramybės būsena, kurios metu organizmas aktyviai atkuria jėgas. Kai žmogus miega, susilpnėja jo fiziologinės funkcijos, jis nemato ir negirdi, išnyksta sąmoningas psichikos aktyvumas. Miego metu keičiasi ir kvėpavimas. Straipsnyje nagrinėjami veiksniai, kurie turi įtakos miegančių sveikų žmonių kvėpavimui. Tyrimai rodo, jog amžius ir cheminės medžiagos bei vaistai, kaip antai alkoholis bei benzodiazepinai, slopina kvėpavimą, sumažina deguonies įsotinimą kraujyje, tuo tarpu lytis neturi ryškesnės įtakos kvėpavimui.
20
Daniusevičiūtė, Laura, Albertas Skurvydas, Irina Ramanauskienė, Marius Brazaitis, Saulė Sipavičienė, and Kristina Zaičenkovienė. "Vyrų ir moterų kinematinių ir elektromiogramos rodiklių kaita atliekant 100 šuolių." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 69 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i69.499.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — nustatyti vyrų ir moterų kinematines savybes ir elektromiogramos rodiklių kaitą atliekant 100 šuolių.Tiriamieji — sveiki fi ziškai aktyvūs vyrai (n = 10) ir moterys (n = 10), kurių amžius 19—23 metai. Vyrų kūno masė — 78,2 ± 6,1 kg, ūgis — 179,8 ± 5,8 cm. Moterų kūno masė — 58,2 ± 6,1 kg, ūgis — 168,4 ± 5,6 cm. Vertikalių šuolių aukščiui matuoti buvo naudojama kontaktinė platforma (60 × 60 cm) ir su ja sujungtas elektroninis šuolio aukščio ir atsispyrimo laiko matuoklis „New Test“ (Suomija). Šuolių metu buvo naudojamas mobilusis goniometras-elek-tromiografas Biometrics Ltd, skirtas žmogaus judesių kinematinėms savybėms ir raumenų elektromiogramai (EMG) registruoti. Nustatant raumenų agonistų elektrinį aktyvumą, prietaiso elektrodai buvo pritvirtinti ant keturgalvio šlaunies raumens vidurinės linijos, o raumenų antagonistų — ant dvigalvio šlaunies raumens vidurinės linijos. Kelio sąnario kampų pokyčiams registruoti goniometro biosensoriai buvo tvirtinami lygiagrečiai kelio sąnariui išorinėje kojos dalyje: viena biosensoriaus dalis tvirtinama ant keturgalvio šlaunies raumeninės fascijos, kita — ant kojų blauzdų raumenų šoninės dalies. Mobilusis goniometras-elektromiografas Biometrics Ltd yra elektriškai izoliuotas. Prieš pradedant registruoti raumenų elektrinį aktyvumą ir kelio sąnario kampų pokyčius, buvo nustatytas 3 V diapazono registravimo mastelis, pasirinktas 1 kHz duomenų registravimo dažnis raumenims aktyvinti ir 2 kHz duomenų registravimo dažnis kelio sąnario kampų pokyčiams fi ksuoti, 4600 mV duomenų registravimo jautrumas raumenų aktyvumui matuoti. Pritvirtinus raumenų elektrinio aktyvinimo elektrodus ir goniometro biosensorius, tiriamasis atsistodavo ant šuolių platformos per kelio sąnarius tiesiomis kojomis. Tada buvo nustatomos nulinės goniometro biosensorių reikšmės ir pradedama šuoliuoti. Raumenų aktyvumui nustatyti apskaičiuota kvadratų vidurkio šaknis (RMS), pasirinktas vėli-nimas 4. Apskaičiuota šuolių trukmė, keturgalvio ir dvigalvio raumens EMG. Šuoliai buvo atliekami nušokant nuo 75 cm aukščio pakylos amortizuojamai tūptelint per kelius iki 90 o kampo. Nustatytas maksimalus pritūpimo kampas per kelius, keturgalvio ir dvigalvio raumens EMG nuo šuolio pradžios iki maksimalaus kelio sąnario kampo pokyčio (T 1 fazė) ir nuo maksimalaus kelio sąnario kampo iki šuolio pabaigos (T 2 fazė). Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad labiau sumažėjo vyrų šuolio aukštis nei moterų, šuolių trukmė buvo ilgesnė moterų nei vyrų, nors moterys pritūpė mažiau nei vyrai. Agonisto ir antagonisto raumens EMG rodikliai statistiškai reikšmingai sumažėjo tiek vyrų, tiek moterų. Be to, nepastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų šuolių atlikimo kinematinių rodiklių kaitos.Raktažodžiai: keturgalvis, dvigalvis raumuo, kelio sąnario kampų pokyčiai, EMG, lytis.
21
Kontautienė, Vytė, and Audronius Vilkas. "Pradinių klasių mokinių savikontrolės žinių ir gebėjimų raiška fizinio aktyvumo požiūriu." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 77 (October 29, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i77.377.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — įvertinti pradinių 3—4 klasių mokinių fi zinės savikontrolės žinių ir gebėjimų raišką fi zinio aktyvumo požiūriu. Tyrimas atliktas 2009 m. Klaipėdos miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse. Tiria-mųjų kontingentą sudarė: 99 trečių, ketvirtų klasių mokiniai, iš kurių 59,6% mergaičių ir 40,4% berniukų. Atliekant tyrimą buvo siekiama įvertinti 3—4 klasių mokinių fi zinės savikontrolės žinias lyties požiūriu; nustatyti, ar skiriasi mergaičių ir berniukų savikontrolės samprata; įvertinti savikontrolės gebėjimų raiškos sąlygas.Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; atliekant matematinę statistiką taikyta Kronbacho alfa (Cronbach α) koefi ciento skaičiavimas, Spirmeno (Spearman) ranginė koreliacija, Stjudento t (Student t) ir χ 2 kriteri-jai. Remiantis Lietuvos kūno kultūros ženklo programa „Augti ir stiprėti“ (2004) bei R. E. Riggio ir H. S. Friedman (1983) socialinių įgūdžių aprašu, skirtu emocinei ir socialinei kontrolei įvertinti, sudarytas savikontrolės vertinimo klausimynas.Atlikus tyrimą nustatyta, kad pradinių klasių mokiniai neturi susiformavusios aiškios savikontrolės sampratos ir gebėjimų save kontroliuoti — jų savikontrolės samprata yra chaotiška, nenuosekli. 3—4 klasių mokinių fi zinės savi-kontrolės žinios lyties požiūriu statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Daugiau nei du trečdaliai mokinių turėjo žinių apie pulsą, normalią žmogaus kūno temperatūrą, kraujospūdį, greitumo ir šoklumo fi zines ypatybes. 84,7% mergaičių ir 92,5% berniukų nežinojo, kiek laiko per parą jie turėtų praleisti fi ziškai aktyviai, kad būtų sveiki. Daugiau nei pusei mergaičių ir daugiau nei pusei berniukų trūko žinių apie pulso ir kvėpavimo dažnį per minutę. Statistiškai reikšmingai lyties požiūriu skyrėsi nuomonė, kada mokiniams blogiausiai sekasi save kontroliuoti. Mergaitės linkusios manyti, kad joms blogiausiai sekasi save kontroliuoti, kai jas įskaudina, įžeidžia (p < 0,05) ir tokiomis situacijomis, kai jų nesupranta (p < 0,05). Berniukams sunkiausia kontroliuoti emocijas, kai kitiems sekasi, o jiems nepavyksta atlikti užduoties. Savikontrolės gebėjimų raiškai vertinti taikyta savikontrolės elgesio modelių skalė (Kronbacho α 0,716) parodė, kad egzistuoja savikontrolei reikšmingų asmenybės savybių ir savikontrolės elgesio modelių ryšys (nustatyta silpna tendencija): vaikai, kurie žino elgesio taisykles ir jų laikosi, dažniau yra kantrūs (p < 0,01); vaikai, linkę optimistiškai mąstyti, dažniau geba susitvarkyti su iškylančiais sunkumais (p < 0,001); esminis koreliacinis ryšys nustatytas tarp lyties ir elgesio taisyklių žinojimo ir jų laikymosi (p < 0,001).Tyrimu nustatyta, kad 3—4 klasių mokinių žinios apie savikontrolę nėra pakankamos — nesusiformavusi savikontrolės samprata, trūksta žinių apie savarankišką fi zinį aktyvumą ir sveikatos stiprinimą, pulso ir kvėpavimo dažnį per minutę. Mergaitės ir berniukai skirtingai suvokia sąlygas, kuriomis jiems sunkiausiai sekasi save kontroliuoti. Nustatytas kai kurių savikontrolei reikšmingų asmenybės savybių ir savikontrolės elgesio modelių ryšys (nustatyta silpna tendencija): tvarkingi mokiniai dažniau yra kantrūs, ir priešingai — kantrūs mokiniai dažniau yra tvarkingi.Raktažodžiai: savikontrolė, gebėjimai, socialiniai įgūdžiai, aktyvi fizinė veikla, pradinės klasės.
22
Kardelienė, Laimutė, Kęstutis Kardelis, and Antanas Bagdonas. "Būsimųjų kūno kultūros mokytojų nuostatos dėl pedagoginės komunikacijos kaita." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 65 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i65.554.
Full textAbstract:
Straipsnyje gilinamasi į būsimųjų kūno kultūros ir sporto specialistų komunikacinę kompetenciją pedagoginės komu-nikacijos aktualijų kontekste bei diskutuojant apie mokytojo profesionalizmą. Tai svarbu kūno kultūros mokytojus ir trenerius rengiančioms aukštosioms mokykloms, nes šios srities bakalaurai dažnai nenori dirbti mokykloje, o dauguma dirbančiųjų keičia savo profesiją. Mokytojo verbalinė komunikacija lemia mokinių fi zinio aktyvumo nuostatą, taigi organizuotas tyrimas vadovaujantis socialinių sistemų teorija. Tyrimo metu taikytas klausimynas, norint atskleisti būsimųjų sporto pedagogų ir kūno kultūros mokytojų nuostatos dėl pedagoginės komunikacijos kaitą. Klausimyno turinį sudarė fakto (socialiniai ir demografi niai) ir konstrukto (tiriamojo objekto) klausimai. Socialiniai ir demogra-fi niai tyrimo kintamieji — tiriamųjų amžius, lytis, o diagnostinį tiriamojo konstrukto bloką sudarė keturios teiginių skalės ir atskiri klausimai. Straipsnyje aptariamos dvi teiginių skalės. Pirma — semantinio diferencialo teiginių skalė — leidžia nustatyti, kaip tiriamieji vertina savo kalbėjimą. Antrą skalę sudaro devyni teiginiai apie pedagoginę komunikaciją pamokoje. Tiriamąją imtį, atliekant ilgalaikį grupės tyrimą, sudarė LKKA studentai iš Sporto eduko-logijos fakulteto: antro (89 studentai) ir ketvirto (60 studentų) kursų. Būsimųjų kūno kultūros mokytojų nuostatos dėl pedagoginės komunikacijos kaita atskleidė, kad vadovaujamasi ste-reotipiniu požiūriu į kalbėjimą kūno kultūros veikloje: IV kurse tarp tirtų būsimųjų kūno kultūros mokytojų daugėja manančių, kad pamokoje mokytojui dera kelti balsą ir būtina taikyti psichologinio spaudimo priemones drausmei palaikyti. Be to, akademinėje bendruomenėje kinta būsimųjų kūno kultūros mokytojų kalbėjimo įverčiai lyties požiūriu. Vaikinų įsivertinimai labiau nei merginų juos apibūdina kaip įtaigius mokytojus, nes ketvirtame kurse jų kalbėjimas jau emocingesnis, žaismingesnis, o merginos rečiau kalba spontaniškai. Kita vertus, vaikinai dažniau nei merginos atvirai demonstruoja hierarchinio bendravimo poziciją, nes siekia įžūlų mokinį paversti pajuokos objektu, o merginos dažniau nei vaikinai mano, kad mokiniams taikyti griežtas psichologinio poveikio priemones draudžia tik teoretikai. Tokie rezultatai leidžia teigti, kad būsimųjų specialistų kalbėjimas, kaip gimtosios (lietuvių) kalbos gebėjimų apraiška, gali būti traktuojamas kaip instrumentas, prognozuojantis jų darbo efektyvumą ugdant mokinių kūno kultūrą.Raktažodžiai: būsimųjų kūno kultūros ir sporto specialistų nuostatos, pedagoginė komunikacija, kalbėjimas, gimtosios kalbos gebėjimai.
23
Grinienė, Elvyra. "Studentų savos sveikatos vertinimas ir požiūris į sveiką gyvenseną." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 60 (November 6, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i60.601.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, kaip aukštųjų mokyklų trečių kursų studentai vertina savo sveikatą ir nustatyti sveikos gyvensenos įpročių dažnį. 2000 m. apklausta 220 studentų: 80 studijuojančių Vytauto Didžiojo universitete (VDU), 60 Kauno technologijos universitete (KTU), 40 Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) ir 40 kitose aukštosiose mokyklose studijuojančių biomedicinos krypties mokslus (KTG). Studentų apklausa parodė, kad dauguma jų save laikė visiškai sveikais (60,3%) arba pakankamai sveikais (34,6%). Panašiai savo sveikatą vertino vaikinai ir mer-ginos. Daugiau save sveikais laikė LKKA ir VDU nei KTU ir KTG studentų (p < 0,05). Nepaisant geros nuomonės apie savo sveikatą, kas dešimtas studentas per paskutinius 6 mėnesius dažniau nei kartą per savaitę, o kas trečias beveik kiekvieną mėnesį jautė vieną ar kitą psichosomatinį negalavimą. Tai rodo, kad savo sveikatą studentai vertino nepakankamai atsakingai. 34,5% apklaustųjų žinių apie sveiką gyvenseną pakako, dažniausiai jas gavo iš žinias-klaidos. Ne visų studentų sveikos gyvensenos įpročiai teigiami. Pakankamai fi ziškai aktyvių buvo 22% trečiakursių, aktyvesni vaikinai nei merginos, LKKA ir KTU studentai (p < 0,05). 41,4% apklaustųjų nerūkė, 25,7% nebuvo gėrę ligi apsvaigimo. Daugiau nerūkančių buvo merginų nei vaikinų, LKKA ir KTG studentų (p < 0,05). Studijos veikė studentų psichinę savijautą: 19% buvo sunku gyventi, 17,3% — dažnai pasimetę, 3,2% teigė, kad gyventi neįdomu ir pan. Daroma išvada, kad studentų sveikata ir sveika gyvensena priklauso nuo jų lyties ir studijų krypties.Raktažodžiai: aukštoji mokykla, sveikata, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, studijų poveikis savijautai.
24
Jankauskienė, Rasa, and Rasa Mickūnienė. "Besimankštinančių asmenų demografinių veiksnių ir mankštinimosi motyvų sąsajos su valgymo sutrikimų rizika." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 3, no. 78 (October 29, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v3i78.362.
Full textAbstract:
Atlikta daugybė tyrimų, atskleidžiančių, kad valgymo sutrikimai labiau paplitę tarp profesionaliai sportuojančių (ypač kultivuojančių estetines sporto šakas) negu bendroje populiacijoje. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad asmenys, besimankštinantys sveikatingumo centruose, dažniau kenčia nuo valgymo sutrikimų nei kitur sportuojantys. Nemažai tyrimų atlikta tiriant vaikų, jaunimo ir studentų mankštinimosi motyvacijos, valgymo sutrikimų rizikos ryšius, tačiau mažiau žinoma, kaip demografi niai bei mankštinimosi veiksniai gali būti susiję su besimankštinančių suaugusių asmenų, ypač vyrų, valgymo sutrikimų rizika.Šio tyrimo tikslas — nustatyti, kaip demografi niai (lytis, amžius, išsilavinimas) ir mankštinimosi (motyvacija, stažas) veiksniai susiję su besimankštinančių asmenų valgymo sutrikimų rizika.Tyrimo imtis ir organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas 2008 metų pavasarį keliuose Kauno sveikatingumo centruose, taikant apklausos raštu metodą. Iš viso buvo analizuoti 239 tiriamųjų duomenys, iš jų — 81 vyras (amžiaus vidurkis (SD) 30,8 ± 8,9 m.). Tyrimo instrumentas. Anketą sudarė demografi nių klausimų blokas. Valgymo sutrikimų rizika nustatyta taikant Po-žiūrio į valgymą testą (Eating Attitude Test-26, Garner, 1982). Mankštinimosi motyvacija buvo nustatoma remiantis apsisprendimo teorijos pagrindu sukurtu klausimynu (angl. Motives for Physical Activity Measure-Revised; MPAM-R) (Frederick, Ryan, 1993). Rezultatai. Bendras šios imties tiriamųjų valgymo sutrikimų rizikos balų vidurkis buvo 7,67 ± 8 balo. Į valgymo sutri-kimų rizikos grupę (surinko 20 ir daugiau balų) pakliuvo 21 (9,1%) tiriamasis, iš jų — 7 (8,64%) vyrai ir 14 (8,86%) moterų. Logistinė regresinė analizė atskleidė, kad mankštinimasis dėl išvaizdos (p < 0,05), ilgesnis mankštinimosi stažas (p > 0,05) ir mankštinimosi dažnis buvo susiję su didesne valgymo sutrikimų rizika (p > 0,05). Išvados. Valgymo sutrikimų rizika yra paplitęs reiškinys tarp besimankštinančių asmenų. Moteriška lytis, amžius ir aukštesnis išsilavinimas nėra reikšmingai susiję su sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų valgymo su-trikimų rizika. Mankštinimasis dėl išvaizdos gerinimo motyvo yra svarbiausias valgymo sutrikimus prognozuojantis veiksnys (p < 0,05). Tyrimas pagrindžia prevencinių programų bei vidinės motyvacijos stiprinimo būtinybę sveika-tingumo centruose ir atskleidžia šių programų reikalingumą vyrams.Raktažodžiai: valgymo sutrikimai, fizinis aktyvumas, mankštinimosi motyvacija.