To see the other types of publications on this topic, follow the link: Magnetnio rezonanso tomografija.
Journal articles on the topic 'Magnetnio rezonanso tomografija'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Magnetnio rezonanso tomografija.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Czajka, Elżbieta. "Wykorzystanie obrazowania rezonansem magnetycznym w radioterapii (planowanie leczenia i procedury IGRT) oraz związana z tym rola elektroradiologa." Letters in Oncology Science 14, no. 3 (2017): 69–74. http://dx.doi.org/10.21641/los.14.3.33.
Full textAbstract:
Wykorzystanie rezonansu magnetycznego (ang. magnetic resonance imaging, MRI) w radioterapii jest często poruszanym zagadnieniem w ostatnich latach. Osobny blok wystąpień poświęcony temu tematowi pojawił się również w części programu dedykowanej elektroradiologom na 3rd ESTRO FORUM. Podczas wystąpień omówiono trzy obszary, w których możliwe jest wykorzystanie rezonansu magnetycznego w radioterapii, tj. 1) akwizycja obrazów niezbędnych do planowania leczenia 2) planowanie leczenia w systemie komputerowym w oparciu o obrazowanie rezonansem magnetycznym oraz 3) realizacja leczenia na aparacie terapeutycznym. Zastąpienie w łańcuchu terapeutycznym przede wszystkim tomografii komputerowej (ang. computed tomography, CT) ale również w dalszym etapie innych metod obrazowania, wykorzystujących promieniowanie rentgenowskie np. CBCT (ang. cone beam CT), MVCT (ang. mega voltage CT) lub kVCT (ang. kilo voltage CT) rezonansem magnetycznym, wprowadza do radioterapii tzw. „full-MR workflow”, czyli koncepcję radioterapii opartej wyłącznie o obrazowanie rezonansem magnetycznym. Analiza wybranych doniesień ma na celu przybliżenie czytelnikowi tego zagadnienia, omówienie jego zalet i potencjalnych ograniczeń, ale również umiejscowienie elektroradiologia w całym procesie radioterapeutycznym opartym o rezonans magnetyczny.
2
Rutkauskaitė, Dileta, Gediminas Navickas, Eligijus Poškus, and Kęstutis Strupas. "RETROREKTINIŲ-PRESAKRALINIŲ DARINIŲ RADIOLOGINĖS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PATIRTIS VUL SANTARIŠKIŲ KLINIKOSE 2004–2015 M." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 606–11. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.095.
Full textAbstract:
Tikslas. Apžvelgti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose gydytus pacientus, kuriems diagnozuoti retrorektiniaipresakraliniai navikai, įvertinti radiologinių tomografinių tyrimų taikymą jų diagnostikai. Apžvelgti naujausius straipsnius apie presakralinius-retrorektinius navikus ir jų radiologinę diagnostiką. Tyrimo medžiaga ir metodai. Naudojantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose įdiegta elektronine ligos istorija ir joje esančia statistine paieškos sistema, iš galutinių diagnozių epikrizėse retrospektyviai rasti ligoniai, kuriems diagnozuotas ir histologiškai patvirtintas bei operuotas retrorektinis-presakralinis navikas. Į mūsų tyrimą pagal šiuos kriterijus įtraukta 11 pacientų, kurie nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. tirti ir gydyti VUL Santariškių klinikose. Kiti su šia patologija gydyti ligoniai, kuriems nebuvo atlikti radiologiniai tyrimai, į studiją nebuvo įtraukti. Atlikta iki 2015 metų publikuotų straipsnių apie retrorektinius-presakralinius navikus medicininėse duomenų bazėse literatūros apžvalga. Rezultatai. Per pastaruosius vienuolika metų VULK Santariškių klinikose radiologiškai diagnozuoti ir gydyti 11 pacientų su retrorektiniu-presakraliniu tumoru. Dauguma tirtų pacientų buvo vidutinio amžiaus moterys, jos sudarė 81,8 proc. Dažniausiai diagnozuoti ir gydyti nepiktybiniai navikai, dažniausiai diagnozuotas retrorektinis-presakralinis tumoras buvo cistinė hamartoma – 27,3 proc. Diagnostinė (priešoperacinė) kompiuterinė tomografija atlikta 4 pacientams (36,4 proc.), magnetinio rezonanso tomografija – 6 pacientams (54,5 proc.), kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos derinimas buvo taikomas vienam pacientui (9,1 proc.). Išvados. Retrorektiniai-presakraliniai navikai – retai pasitaikanti patologija. Kompiuterinė tomografija arba/ir magnetinio rezonanso tomografijos radiologinis ištyrimas operuojamiems ligoniams įgalina tiksliai nusakyti naviko pobūdį ir lokalų išplitimą. Tiksli priešoperacinė radiologinė diagnozė buvo suformuluota 90,9 proc. atvejų.
3
Kilmonis, Evaldas, and Evaldas Keleras. "RADIOLOGIJA TEISMO MEDICINOJE: VIRTUALI AUTOPSIJA." Visuomenės sveikata 29, no. 2 (2019): 84–89. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.024.
Full textAbstract:
Virtuali autopsija (virtopsija) yra gana naujas ir šiuolaikiškas mirusiųjų tyrimo būdas, apimantis radiologijos, teismo medicinos, patologijos, fizikos ir biomechanikos sritis. Pagrindiniai ir geriausiai ištirti virtualios autopsijos metodai yra kompiuterinė tomografija, kompiuterinės tomografijos angiografija ir kompiuterine tomografija kontroliuojama biopsija bei magnetinio rezonanso tomografija. Bene sėkmingiausiai virtualios autopsijos metodai pritaikomi tiriant trauminių įvykių aukas bei nustatant skeleto sistemos pažeidimus. Kompiuterinės tomografijos angiografijos pagalba gana sėkmingai gali būti tiriami mirusieji dėl įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Šiame straipsnyje yra aprašoma trumpa virtualios autopsijos istorija, pagrindiniai jos tyrimo metodai, pagrindinės pritaikymo sritys bei trūkumai.
4
Janiūnienė, Eglė, Agnė Ulytė, Jūratė Dementavičienė, and Jurgita Valaikienė. "RADIOLOGINĖ PAMATO BRANDUOLIŲ POKYČIŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 1 (2016): 110–18. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.016.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: pamato branduoliai, magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, diferencinė diagnostika. Pamato branduoliai – simetriškos požievinės giliosios pilkosios medžiagos sankaupos galvos smegenyse, sudarančios ekstrapiramidinės sistemos pagrindą. Pagrindiniai pamato branduoliai yra uodeguotasis (nucleus caudatus) ir lęšinis (nucleus lentiformis), kurį sudaro kiautas (putamen) ir blyškusis kamuolys (globus pallidus). Pagrindinė pamato branduolių funkcija yra valingų judesių atlikimo (pradžios, amplitudės, greičio) kontrolė. Dėl to jų pažeidimas įprastai pasireiškia hipokinezija arba hiperkinezija. Esant dideliam pažeidimui, pastebimi ir kiti mažiau specifiški simptomai – nuo sąmonės sutrikimo iki komos. Šiame straipsnyje apžvelgiame pamato branduolių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus normos ir dažniausių, mažiau žinomų bei išskirtinių patologijų atvejais. Aprašomos patologijos ir būklės iliustruojamos pavyzdžiais iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų radiologinių vaizdų archyvo. Kompiuterinės tomografijos vaizduose pamato branduoliai yra izodensiniai smegenų žievės atžvilgiu, magnetinio rezonanso tomografijos sekose – izointensiniai smegenų žievės atžvilgiu. Blyškiojo kamuolio signalo intensyvumas gali būti kiek mažesnis nei kiauto. Senyvo amžiaus žmonėms dažnas normalus radinys yra hiperintensinis pamato branduolių T1, hipointensinis T2 sekos signalas, atsirandantis dėl fiziologinės kalcifikacijos ir geležies kaupimo. Signalo pokyčius taip pat gali sukelti hipoksija (pvz., hipoksinė išeminė encefalopatija arba apsinuodijimas anglies monoksidu), metabolinės ligos (hipoglikemija, hiperbilirubinemija, Leigh ir Vilsono ligos), mielino pažeidimas (Canavan liga, Krabbe lizosominė kaupimo liga, ekstra-pontinė mielinozė) ir kitos būklės (Wernicke encefalopatija, Creutzfeldt-Jakob liga, pirminė smegenų limfoma, smegenų toksoplazmozė ir kt.). Vienpusiai pokyčiai dažniau reiškia vietinį pažeidimą – insultą, tačiau taip pat gali būti neketoninės hiperosmosinės hiperglikemijos sindromo, Rasmuseno encefalito atvejais. Gali būti ir išimčių – vienpusiu pažeidimu gali pasireikšti ir sisteminės ligos. Diferencijuoti pamato branduolių radiologinius pokyčius yra sudėtinga, tačiau įmanoma pasinaudojus klinikine informacija bei prisiminus juos pažeidžiančių ligų spektrą. Svarbu nustatyti, ar pokyčiai vienpusiai, ar abipusiai. Abipusis pažeidimas yra dažnesnis, beveik visada lemia sisteminės ligos.
5
Adomaitienė, Irina, Reda Černiauskaitė, Artūras Samuilis, and Robertas Adomaitis. "Prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo indikacijų ir atlikimo metodikų analizė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose 2006–2014 metais." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (2015): 271–76. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.044.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: prostatos vėžys, prostatos vėžio radiologinė diagnostika, multiparametrinis MRT tyrimas. Darbo tikslas. Išanalizuoti prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo klinikines indikacijas bei atlikimo metodikas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Išnagrinėti prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo taikymo galimybes pacientams tiriamiems: 1) dėl įtariamo prostatos vėžio; 2) tikslinant prostatos vėžio stadiją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuota informacija apie pacientus, kuriems tiriant dėl prostatos vėžio 2006–2014 metais Vilniaus universiteto Santariškių klinikose buvo atliktas prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Naudoti elektroninių ligos istorijų, ambulatorinių kortelių ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikų statistinių programų duomenys. Rezultatai. 2006–2014 m. Vilniaus universiteto Santariškių klinikose atlikti 194 prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Stebėta tyrimų daugėjimo tendencija: 2006 metais – 2 tyrimai, 2013 metais – 59 tyrimai, 2014 metais skaičius sumažėjo iki 33 tyrimų. Tyrimus vertino 8 radiologai. Vienam radiologui teko analizuoti nuo 1 iki 26 tyrimų per trejų metų laikotarpį. 125 tyrimai atlikti naudojant multiparametrinę metodiką. Nuo 2012 ir 2014 m. visi tyrimai atlikti šia metodika, 2013 m. – 57 iš 59 tyrimų. Naviko nustatymo ir išplitimo grupėse ketvirtadalio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų vaizdų informatyvumas buvo mažesnis dėl pobiopsinių pakitimų. Pi-RADS („Prostate Imaging-Reporting and Data System“) sistema pradėta naudoti 2013 m., 2014 m. 55 procentai tyrimų vertinti taikant Pi-RADS sistemą. Prostatos vėžio išplitimui nustatyti atlikta 115 tyrimų, lokaliam recidyvui nustatyti – 51 tyrimas, prostatos vėžiui nustatyti – 22 tyrimai; 6 tyrimų indikacijos nepatikslintos. Per tiriamą laikotarpį 10 tyrimų atlikta pacientams su pirmine neigiama prostatos biopsija, iš jų 4 pacientams po prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo pakartojus biopsiją nustatyta prostatos karcinoma. Išvados. Naudojant Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre esamas šiuolaikines technologijas, šis tyrimas galėtų būti efektyviau taikomas prostatos vėžio detekcijai. Reikalingas tarpdisciplininis bendradarbiavimas užtikrinant reikiamą laiko tarpą tarp biopsijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo. Pastebima teigiama tyrimų paskirstymo tarp radiologų tendencija užtikrinant pakankamą tyrimų skaičių vienam specialistui subspecializacijos patirties suformavimui ir tyrimo kokybiškam atlikimui bei įvertinimui. Prostatos multiparametrinio tyrimo metodikos taikymas ir Pi‑RADS sistemos taikymas tyrimui vertinti Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre atitinka naujausias prostatos MRT tyrimų atlikimo gaires.
6
Brazaitis, Andrius, Algirdas Tamošiūnas, Vytautas Tutkus, and Janina Tutkuvienė. "Patelofemoralinio skausmo sindromo vaizdinimas." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (2015): 438–44. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.069.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: kelio sąnarys, girnelės-šlaunikaulio sąnarys, patelofemoralinio skausmo sindromas, magnetinio rezonanso tomografija. Skausmas priekinėje kelio sąnario dalyje yra dažnas pacientų skundas. Ši problema turi didelę socialinę ir ekonominę reikšmę, nes dažniausiai paveikia jaunus ir aktyvius žmones [1]. Dažnis siekia 15–33 proc. suaugusiųjų populiacijoje, 21–45 proc. – paauglių [2, 3]. Nepaisant susirgimo dažnumo ir klinikinių simptomų gausumo, jo etiologija ir diferencinė diagnostika, remiantis tik klinikiniais požymiais, išlieka sudėtinga. Dalies etiologiją pavyksta išsiaiškinti lengvai – tai trauma, raiščių ar sausgyslių plyšimas, tepalinių maišelių uždegimas, likusių diferencinei diagnostikai reikalingi įvairūs radiologiniai tyrimai. Radiologinis kelio sąnario ištyrimas prasideda nuo rentgenogramų – greito, pigaus ir gana efektyvaus tyrimo metodo. Jose galima nustatyti lūžimus, osteoartritą, osteochondrinį pažeidimą, patinimą [2]. Daugiasluoksnio kompiuterinio tomografo ir trimačių rekonstrukcijų pagalba galima nustatyti smulkius lūžimus, kurių nesimato rentgeno nuotraukose [3]. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra pasirinkimo metodas įtariant meniskų, raiščių, kremzlės, raumenų ir sausgyslių pažeidimą arba jei nepakanka informacijos paprastesniuose tyrimuose [3]. MRT laikomas auksiniu standartu kelio sąnario radiologiniuose tyrimuose ir mūsų praktikoje sudaro per 50 proc. visų raumenų ir skeleto MRT tyrimų. Vis daugiau pacientų kreipiasi dėl kelio sąnario MRT tyrimo, todėl detalios kelio sąnario anatomijos ir patologijos žinios svarbios tinkamam tyrimui ir gydymui pasirinkti. Skausmo priekinėje sąnario dalyje klasifikacijos yra įvairios. Jackson ir kolegos [4] skausmo priežastis suskirstė į aiškias (židininiai pažeidimai nustatomi kliniškai ir radiologiškai) ir neaiškias (funkcines/dinamines). Tuo tarpu Post [5] skausmą priekinėje sąnario dalyje suskirstė pagal pobūdį: pastovų, susijusį su fiziniu krūviu, aštrų, nepastovų. Anatominis suskirstymas yra praktiškiausias, nes sujungia visas struktūras į vieną mechanizmą [6]. Priežastys gali būti ekstrasąnarinės ir intrasąnarinės. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti skausmo priekinėje kelio sąnario dalyje priežastis, apibūdinti pakitimus, matomus magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose.
7
Dementavičienė, Jūratė, and Aurelija Gedminaitė. "MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS VAIZDINIMO ARTEFAKTAI." Medicinos teorija ir praktika 20, no. 2 (2014): 169–75. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2014.027.
Full text
8
Gudžiūnienė, Eglė, Vaida Atstupėnaitė, Algidas Basevičius, and Ingrida Basevičienė. "MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS REIKŠMĖ DIAGNOZUOJANT ENDOMETRIOZĘ." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 618–22. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.097.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Nustatyti MRT reikšmę diagnozuojant endometriozę. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo pacientės (n = 39), kurioms 2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo atlikti dubens organų MRT tyrimai dėl įtariamos giliosios endometriozės. Kontrolinės grupės (n = 28) pacientėms MRT tyrimai buvo atlikti pagal įprastinę metodiką. Tiriamosios grupės (n = 11) pacientėms MRT tyrimai buvo atlikti makštį ir tiesiąją žarną užpildžius ultragarso geliu. Rezultatai. Endometriozės židiniai MRT tyrimu aptikti 82 proc. pacienčių, iš jų 90,9 proc. tiriamojoje ir 78,6 proc. kontrolinėje grupėse. Vertinant giliosios endometriozės židinius, MRT tyrimo jautrumas – 100 proc. tiriamojoje ir 91,3 proc. kontrolinėje grupėse, specifiškumas – atitinkamai 50 proc. ir 80 proc., teigiama prognostinė vertė (TPV) – atitinkamai 90 proc. ir 95,4 proc., neigiama prognostinė vertė (NPV) – atitinkamai 100 proc. ir 66,7 proc., tikslumas – atitinkamai 90,9 proc. ir 89,2 proc. Išvados. Tiriant giliosios endometriozės židinius, konvencinė MRT pasižymėjo dideliu jautrumu, specifiškumu, TPV ir tikslumu bei vidutiniška NPV. Užpildžius makštį bei tiesiąją žarną vandens pagrindu pagamintu ultragarso geliu, MRT tyrimas pasižymėjo didesniu jautrumu, NPV ir tikslumu, tačiau mažesniu specifiškumu ir TPV negu konvencinė MRT. MRT tyrimu daugiausia endometriozės židinių buvo rasta užpakalinėje gimdos sienelėje ir kiaušidėse. Tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse rezultatai iš esmės nesiskyrė.
9
Demenytė, Ieva, Paulius Jaruševičius, Darius Pranys, and Eglė Jonaitienė. "KRŪTŲ MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJA: KRŪTIES VĖŽIO MORFOLOGINIŲ, KINETINIŲ IR NEOANGIOGENEZINIŲ POŽYMIŲ PROGNOZINĖ VERTĖ." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 523–27. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.082.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Įvertinti krūties vėžio morfologinių, kinetinių ir neoangiogenezinių požymių magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose sąsajas su prognoziniais veiksniais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta retrospektyvi 74 pacienčių, kurioms 2014 m. atlikus stulpelinę biopsiją buvo patvirtintas krūties vėžys ir prieš operacinį gydymą atliktas krūtų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, duomenų analizė. Magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose vertinti naviko dydis ir forma, kontrastinės medžiagos kaupimo pobūdis bei patologinė kraujotaka krūtyje. Radiologiniai požymiai sieti su naviko diferenciacijos laipsniu, receptorių ekspresija ir metastazavimu į pažastų limfmazgius. Rezultatai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 26 iki 56 metų (vidurkis – 52,91 m.). Naviko dydis varijavo nuo 5 iki 92 mm (vidutinis dydis – 29,91 ± 2,13 mm). 26 atvejais navikas buvo 2 cm ar mažesnis, 39 atvejais – 2,1–5 cm, 9 atvejais – didesnis nei 5 cm. Patologinės kraujagyslės buvimas buvo reikšmingai susijęs su naviko dydžiu (p < 0,05). Platesnės nei 3 mm skersmens kraujagyslės buvimas ir padidėjusi pažeistos krūties kraujotaka reikšmingai koreliavo su naviko dydžiu ir metastazavimu į limfmazgius (p < 0,05). Nustatytas patikimas ryšys tarp kontrastinės medžiagos kaupimo kreivės tipo ir metastazių limfmazgiuose buvimo (p < 0,05). Ryšio tarp kitų morfologinių ir kinetinių požymių bei prognozinių veiksnių nebuvo nustatyta. Išvados. Patologinės kraujotakos atsiradimas daugiausia priklauso nuo naviko dydžio. Neoangiogeneziniai požymiai turi reikšmingą ryšį su naviko metastazavimu į limfmazgius.
10
Mačiūnienė, Agnė, Dileta Rutkauskaitė, and Audrius Šileikis. "KASOS CISTINIAI NAVIKAI, TOMOGRAFINIŲ RADIOLOGINIŲ TYRIMŲ SVARBA JŲ DIAGNOSTIKOJE: VUL SK PATIRTIS IR LITERATŪROS APŽVALGA." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 535–43. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.084.
Full textAbstract:
Tikslas. Apžvelgti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose gydytus ligonius, kuriems diagnozuoti kasos cistiniai navikai, patvirtinti histologiškai, radiologinių tomografinių tyrimų svarbą ir galimybes juos diagnozuojant; apžvelgti aktualius literatūros šaltinius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Naudojantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose įdiegta elektronine ligos istorija ir joje esančia paieškos sistema, iš galutinių diagnozių epikrizėse atliktas retrospektyvinis tyrimas. Rasti 46 ligoniai, kuriems 2009–2014 m. diagnozuotas ir histologiškai patvirtintas kasos cistinis navikas; nagrinėti navikų epidemiologiniai, klinikiniai, radiologiniai ir patologiniai duomenys. Rezultatai. Ligonių, sirgusių kasos cistiniais navikais, amžius 29–83 metai (vidurkis – 60,5 metų); mucininė cistinė neoplazija, palyginti su serozine cistadenoma ir intraduktaline papiline mucinine neoplazija, diagnozuota jaunesniems: amžiaus vidurkis atitinkamai 53,5, 61 ir 69 metai, solidinė pseudopapilinė neoplazija diagnozuota 41 metų moteriai. Serozinė cistadenoma ir mucininė cistinė neoplazija kur kas dažniau diagnozuota moterims, atitinkamai 88,2 proc. ir 84,6 proc., intraduktalinė papilinė mucininė neoplazija daugiau nustatyta vyrams – 62,5 proc. Iš 46 ligonių, sirgusių kasos cistiniu naviku, 17 (36,9 proc.) diagnozuota serozinė cistinė neoplazija, 13 (28,3 proc.) – mucininė cistinė neoplazija, 8 (17,3 proc.) – intraduktalinė papilinė mucininė neoplazija, 5 (10,9 proc.) – duktalinė adenokarcinoma su cistiniu komponentu, po vieną (2,2 proc.) atvejį – solidinė pseudopapilinė neoplazija, neuroendokrinis navikas ir kaverninė limfangioma. Apie 67 proc. ligonių pirmiausia buvo atlikta pilvo organų sonoskopija ir po to kompiuterinė tomografija (44 (95,6 proc.) ligoniams) ir/ar magnetinio rezonanso tomografija (4 (~9 proc.) ligoniams patikslinimui ir 2 (4,3 proc.) iš karto). Išvados. Pacientai su kasos cistiniu naviku sudarė nedidelę ligonių, gydytų mūsų ligoninėje, dalį. Dažniausiai diagnozuotas kasos cistinis navikas – serozinė cistadenoma. Kadangi klinikiniai simptomai nespecifiniai, o 1/3 ligonių neturi jokių skundų, diagnozuojama atsitiktinai, dažniausiai atliekant daugiasluoksnę kompiuterinę tomografiją. Išliekant neaiškiai diagnozei, patikslinimui gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (mūsų ligoninėje atlikta 9 proc.).
11
Gudžiūnienė, Eglė, Vaida Atstupėnaitė, Algidas Basevičius, and Ingrida Basevičienė. "ENDOMETRIOZĖS NEINVAZINĖ DIAGNOSTIKA MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS METODU." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 623–26. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.098.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Apžvelgti endometriozės diagnostiką MRT metodu. Endometriozė yra opi problema ginekologinėje praktikoje dėl didelio paplitimo, skausmo ir sukeliamų pasekmių (nevaisingumo). Šiuo metu dažniausiai yra atliekama invazinė endometriozės diagnostika laparoskopijos metodu, tačiau taikant radiologinius tyrimus gali būti atliekama ir neinvazinė endometriozės diagnostika. MRT yra jautriausias ir specifiškiausias endometriozės radiologinės diagnostikos metodas. Išvados. Dubens srities MRT yra informatyvus neinvazinis tyrimo metodas. MRT turėtų būti naudojama nustatant endometriozės židinius, vertinant medikamentinio gydymo efektyvumą ar išplitimą į aplinkinius audinius prieš numatomą operacinį gydymą.
12
Markovic, Z., and Vojko Djukic. "Radioloska evaluacija maligne bolesti larinksa." Acta chirurgica Iugoslavica 51, no. 1 (2004): 119–24. http://dx.doi.org/10.2298/aci0401119m.
Full textAbstract:
Dijagnosticki imidzing sistemi: kompjuterizovana tomografija, magnetna rezonanca, ultrazvucna dijagnostika visoke rezolucije i pozitron emisiona tomograflja, znacajno su doprinele celishodnijem sagledavanju brojnih patoloskih stanja larinksa. Kontinuirani razvoj dijagnostickih aparata ucinio je da radioloska dijagnostika postane vazan deo dijagnostickih algoritama regije larinksa. Osnovni klinicki kvalitet primene radioloskog imidzinga larinksa je mogucnost eksploracije svih tkivnih struktura kao mesta potencijalnih inflltrativnih lezija, a ne samo laringoskopski dostupne sluznice. Mogucnost morfoloske eksploracije submukoznih promena daje nove mogucnosti u ranoj i diferencijalnoj dijagnostici, planiranju i pracenju lecenja. Isti znacaj ove metode imaju u evaluaciji limfnih nodusa vrata kod bolesnika sa karcinomom larinksa. Opisani najcesci nalazi, tehnika pregleda i dijagnosticka senzitivnost kod atipicnih promena.
13
Senkus, Linas, Jolita Gibavičienė, and Vytautas Čepulis. "Prieryklinio tarpo navikų diagnostikos ypatybės ir sunkumai." Lietuvos chirurgija 15, no. 2-3 (2016): 72–78. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2016.2-3.10082.
Full textAbstract:
ĮžangaPrieryklinio tarpo navikai, dažniausiai nepiktybiniai, sudaro apie 0,5 % galvos ir kaklo srities navikų. Jie yra reti, todėl daugelis gydytojų per savo praktiką su šia patologija susiduria nedažnai. Svarbu išskirti kelis prieryklinio tarpo navikų diagnostikos ypatumus: simptomai yra įvairūs ir nespecifiški, o objektyvūs požymiai pasireiškia, kai navikas yra vėlesnės stadijos.Medžiaga ir metodaiŠiame straipsnyje apibendrinami retrospektyviosios šešių prieryklinio tarpo navikų atvejų analizės diagnostiniai aspektai. Visi aptariami pacientai buvo gydyti Nacionaliniame vėžio institute nuo 2004 iki 2016 metų. Straipsnyje apžvelgiame mokslinę literatūrą ir nagrinėjame diagnostikos seką, atkreipdami dėmesį į prieryklinio tarpo navikų diagnozavimo ypatumus bei sunkumus.RezultataiBuvo diagnozuoti trys gerybiniai ir trys piktybiniai navikai. Pacientai skundėsi įvairiais, daugiausia nespecifiniais, simptomais.Daugumai pacientų buvo atlikta priešoperacinė aspiracinė biopsija plona adata, visiems – priešoperacinis radiologinis tyrimas (kompiuterinė tomografija ir (ar) magnetinio rezonanso tomografija.IšvadosVisi gydytojai, susiduriantys su šia patologija, turėtų atkreipti dėmesį, kad prieryklinio tarpo navikų simptomai dažniausiai būna nespecifiniai, o objektyvūs požymiai pasireiškia navikui jau pažengus. Kalbant apie diagnostikos seką, aspiracinė biopsija plona adata yra būtinas tyrimas, siekiant išvengti histologinių netikėtumų. Radiologinis tyrimas, ypač magnetinio rezonanso tomografija, yra naudingas vertinant naviko kilmę, dydį, iš dalies ir tipą.
14
Valevičienė, Nomeda Rima, Beatričė Margytė, Berta Vištartaitė, and Barbora Grinevičiūtė. "Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas pacientams su implantuotais kardiostimuliatoriais." Sveikatos mokslai 25, no. 3 (2015): 48–51. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.049.
Full text
15
Lušaitė, Karolina, Nomeda Valevičienė, Dominyka Rimšaitė, and Marius Polianskis. "ŠIRDIES MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS REIKŠMĖ ŠIRDIES AMILOIDOZĖS DIAGNOSTIKOJE." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 507–17. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.080.
Full textAbstract:
Sisteminė amiloidozė yra reta liga, kuri gali pažeisti inkstus, odą, kraujagysles, centrinę ir periferinę nervų sistemą, plaučius, kepenis, žarnyną ir širdį. Širdies miokardą pažeidžiantys tipai yra lengvųjų grandinių (AL) amiloidozė, kai kurios įgimtos arba paveldimos amiloidozės formos (ATTR, AApoA-I), senilinė sisteminė amiloidozė (SSA), izoliuota prieširdžių amiloidozė ir antrinė amiloidozė. 2008–2013 metais atliktas retrospektyvinis tyrimas VUL SK Radiologijos ir branduolinės medicinos centre. Darbo tikslas buvo patikslinti širdies amiloidozės diagnostines galimybes, pasitelkiant širdies magnetinio rezonanso tomografiją (šMRT), palyginti gautus duomenis tarp kontrolinės ir sergančiųjų širdies amiloidoze grupių. Tai pat patikslinti amiloidozei būdingą kontrastinės medžiagos (k/m) kaupimo pobūdį, miokardo pakitimus, stebimus šMRT. Keturiolikai pacientų, įtariant širdies amiloidozę, atliktas šMRT tyrimas, įvertinant pacientų amžių, diagnostinius miokardo pakitimo požymius, k/m kaupimo pobūdį. ŠMRT jautriausias neinvazinis tyrimo metodas širdies amiloidozei nustatyti. Širdies amiloidozės atveju šMRT tyrimo metu nustatome koncentrinę skilvelių hipertrofiją, normalaus dydžio skilvelius, prieširdžių padidėjimą, TPP hipertrofiją. Taip pat galime nustatyti kitus pakitimus, būdingus amiloidozei, tokius kaip skystį perikarde, skystį pleuros ertmėse, trombus širdies kamerose. Širdies amiloidozės atveju širdies funkcija išlieka normali, kol liga nepažengia toli. Širdies amiloidozės atveju KS miokarde charakteringas ryškus difuzinis subendokardinis ar transmuralus k/m kaupimas, neatitinkantis koronarinių arterijų perfuzijos baseinų. Apibendrinus mūsų tyrimo rezultatus, sergant širdies amiloidoze, KS_IF nesumažėja, bet reikšmingai sustorėja TSP ir KSUS. Stebimas specifinis simptomas – difuzinis vėlyvas k/m kaupimas T1 sekoje, papildomai diagnozuojamas skystis pleuros ir perikardo ertmėje.
16
Baltagalvienė, Renata, Givi Lengvenis, Sandra Zaičikaitė, Asta Bajorinaitė, and Jūratė Dementavičienė. "GALVOS SMEGENŲ GRYBELINIO ABSCESO DIAGNOSTIKA MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJA: ATVEJO APRAŠYMAS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 501–6. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.079.
Full textAbstract:
18 metų mergina su anksčiau diagnozuota hematologine liga ir būdama imunosupresinės būklės kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas dėl galvos skausmų, sąmonės sutrikimo epizodų. Galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė žemo tankio židinį kairėje smilkinio skiltyje. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) vaizduose – židinys, žiedu kaupiantis kontrastinę medžiagą, T2W sekose aukšto signalo, gaubiamas švelnios perifokalinės edemos, su pakraujavimo požymiais ir sumažėjusios difuzijos intarpais. Pakartojus MRT tyrimą po mėnesio, židinys padidėjo, ertmės viduje išryškėjo išaugos, atsirado žiedinis difuzijos sumažėjimas. Atlikus juosmeninę punkciją rasta Aspergillus antigenų. Remiantis klinikiniais, radiologiniais ir laboratorinių tyrimų duomenimis, suformuluota diagnozė – galvos smegenų abscesas, sukeltas Aspergillus genties grybelio. Taikytas priešgrybelinis ir specifinis hematologinis gydymas. Gydant galvos smegenų abscesas sumažėjo, neurologiniai skundai išnyko, tačiau praėjus 5 mėnesiams pacientė mirė dėl hematologinės ligos progresavimo.
17
Naruševičiūtė, Ieva, Rūta Briedienė, Simona Letautienė, et al. "PRIEŠOPERACINĖS MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS REIKŠMĖ PROSTATOS NAVIKO T DYDŽIUI NUSTATYTI." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 612–17. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.096.
Full textAbstract:
Tikslas. Įvertinti MRT reikšmę nustatant prostatos kapsulės ir sėklinių pūslelių peraugimą prieš radikalią prostatektomiją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Nuo 2013-01-01 iki 2014-07-30 Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriuje atliktos 366 radikalios prostatektomijos. Atlikta retrospektyvinė 36 pacientų, kuriems prieš radikalią prostatektomiją Nacionaliniame vėžio institute atliktas multiparametrinis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas 1,5 T aparatu, naudojant dubens ritę. Tyrimo metu vertintas naviko ekstrakapsulinis plitimas ir plitimas į sėklines pūsleles MRT vaizduose, prostatos tūris, naviko tūris prostatoje, naviko Gleasono suma biopsinėje ir pooperacinėje medžiagoje. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 22 versiją, statistiniam patikimumui patikrinti naudoti χ2 testas ir t-testas nepriklausomoms imtims. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygis p < 0,05. Rezultatai. Į galutinę tiriamąją grupę įtraukti 36 pacientai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis ± SD 60,31 ± 7,06 metų, PSA prieš operaciją 8,83 ± 7,69 ng/ml. Radiologinė ir pooperacinė prostatos naviko stadijos (vertinant tik T reikšmę) sutapo 61 proc., naviko stadija, remiantis magnetinio rezonanso tomografijos vaizdais, hiperdiagnozuota 36 proc., hipodiagnozuota 2,8 proc. atvejų. Daugumai pacientų atliktos TRUS biopsijos, dviem transperinealinės biopsijos. Po operacijos blogesnės diferenciacijos navikas buvo nustatytas 44 proc. atvejų. Vienam pacientui po operacijos rastas geresnės diferenciacijos navikas. Stebėtas ~31 proc. prostatos tūrio sumažėjimas pooperacinėje medžiagoje. Pooperacinės medžiagos naviko tūrio vidurkis 22,1 proc. MRT tikslumas, jautrumas ir specifiškumas ekstrakapsuliniam plitimui atitinkamai 64 proc., 60 proc. (95 proc. PI 14,66 proc. iki 94,73 proc.) ir 64,52 proc. (95 proc. PI 45,37 proc. iki 80,77 proc.), plitimo į sėklines pūsleles tikslumas, jautrumas ir specifiškumas 86 proc., 71,43 proc. (95 proc. PI 29,04 proc. iki 96,33 proc.) ir 89,66 proc. (95 proc. PI 72,65 proc. iki 97,81 proc.). Vertinant paciento amžiaus, PSA prieš operaciją, Gleasono sumos biopsinėje ir pooperacinėje medžiagoje, naviko tūrio prostatoje ir visos prostatos tūrio skirtumus tarp grupių be ir su kapsulės peraugimu ir tarp grupių be ir su peraugimu į sėklines pūsleles, statistiškai patikimų skirtumų nerasta. Išvados. Multiparametrinė MRT nėra pakankamai tikslus tyrimas prostatos naviko ekstrakapsulinio plitimo, bei plitimo į sėklines pūsleles įvertinimui. Pobiopsinės hemoragijos požymiai magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose gali lemti klaidingą T3 stadijos įvertinimą. Pastebėtas ženklus prostatos tūrio sumažėjimas pooperacinėje medžiagoje lyginant su apskaičiuotu tūriu iš magnetinio rezonanso vaizdų.
18
Monastyreckienė, Eglė, Brigita Kučinskaitė, and Lina Smilginė. "VAIKŲ SKELETO RADIOLOGINIŲ TYRIMŲ SPECIFINIAI ASPEKTAI: LITERATŪROS APŽVALGA." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 464–70. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.073.
Full textAbstract:
Su amžiumi susijusių skeleto vystymosi pokyčių bei normos variantų žinojimas yra svarbus vaizdų interpretacijai ir radiologinių tyrimų pasirinkimui pediatrinėje radiologijoje. Vaikų skeletas keičiasi priklausomai nuo amžiaus. Šie pokyčiai nulemia ligų pasiskirstymą, traumų modelius ir jų vaizdines charakteristikas. Didžioji dalis epifizių ir apofizių nuo gimimo yra kremzlinės struktūros ir augant kaulėja. Su amžiumi transformuojasi ne tik kietoji kaulo dalis, bet ir kaulų čiulpai. Kaulų čiulpų pasiskirstymas taip pat daro įtaką ligų pasireiškimui. Magnetinio rezonanso tomografija gerokai praplėtė žinias apie skeleto vystymosi procesą, kartu atsirado naujų diagnostikos sunkumų diferencijuojant su amžiumi susijusius skeleto ir kaulų čiulpų normos variantus ir pažeidimus. Šioje literatūros apžvalgoje aptariame vaikų skeleto vystymosi pokyčius, su jais susijusius dažniausiai pasitaikančius pažeidimus ir radiologinės diagnostikos, ypač magnetinio rezonanso, esminius aspektus. Vaikų skeleto transformacijos žinojimas ir šių pokyčių atpažinimas radiologiniuose vaizduose padės diferencijuoti normą nuo patologinių pokyčių.
19
Grigaitė, J., G. Rutkauskaitė, L. Piliponis, J. Ščerbak, D. Jatužis, and J. Valaikienė. "Spontaninių subarachnoidinių hemoragijų literatūros apžvalga: gydymo ypatumai ir prevencija (II dalis)." Neurologijos seminarai 25, no. 87 (2021): 13–19. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2021.02.
Full textAbstract:
Efektyviausi plyšusių intrakranijinių aneurizmų gydymo būdai yra chirurginis klipsavimas ir endovaskulinis kodavimas. Taikant endovaskulinį gydymą, ankstyvų mirčių ir komplikacijų tikimybė yra mažesnė, ypač užpakalinės cirkuliacijos aneurizmų atveju, tačiau išlieka didelė aneurizmos rekanalizacijos ir plyšimo rizika, todėl indikuotinas ilgalaikis stebėjimas. Tuo tarpu klipsavimo ilgalaikė nauda yra labai svarbi jaunesnio amžiaus pacientams ir tam tikrais atvejais yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas. Aneurizmos intervencinį gydymą rekomenduojama atlikti kiek galima anksčiau. Siekiant išvengti komplikacijų, visiems pacientams, patyrusiems spontaninę subarachnoidinę hemoragiją (SAH), rekomenduojama kasdien ar kas antrą dieną atlikti transkranijinę doplerografiją, o galvos kompiuterinę tomografiją, kompiuterinės tomografijos angiografiją (KTA), kompiuterinės tomografijos perfuziją ar skaitmeninę subtrakcinę angiografiją – hospitalizavimo dieną, 3-5 dieną ir 7-10 dieną. Vėlyvos smegenų išemijos prevencijai rekomenduojama skirti nimodipiną ir palaikyti euvolemiją, skiriant izotoninius kristaloidinius tirpalus. Įvykus vazospazmui, rekomenduojama palaikyti euvoleminę indukuotą hipertenziją ir tam tikrais atvejais taikyti endovaskulinį gydymą intraarteriniais vazodilatatoriais ar (ir) angioplastiką. Neplyšusių intrakranijinių aneurizmų gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo natūralios ligos eigos ir plyšimo rizikos, kurią galima įvertinti naudojantis įvairiomis skalėmis. Parinkus stebėjimo taktiką, siūloma kartoti KTA ar magnetinio rezonanso tomografijos angiografiją (MRA) po 6-12 mėnesių nuo aneurizmos nustatymo ir vertinti pokyčius dinamikoje. KTA ir MRA taip pat rekomenduojamos asmenims, turintiems 2 ar daugiau šeimos narių, kuriems nustatyta neplyšusių intrakranijinių aneurizmų ar diagnozuota SAH bei esant kitiems rizikos veiksniams. Pacientams, kuriems atsitiktinai aptikta besimptomė neplyšusi aneurizma, rekomenduojama mesti rūkyti, periodiškai matuoti kraujospūdį ir vengti sunkių svorių kėlimo.
20
Blažytė, Evelina Marija, Viltė Gabrielė Samsonė, Daina Krančiukaitė – Butylkinienė, and Jūratė Dementavičienė. "KORONARINE ŠIRDIES LIGA SERGANČIŲJŲ SMEGENŲ POKYČIŲ ĮVERTINIMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 3 (2017): 38–42. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.037.
Full textAbstract:
Šiame darbe, analizuodami sergančiųjų koronarine širdies liga galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų vaizdus, siekėme nustatyti galvos smegenų kraujagyslinius pakitimus, susijusius su koronarine širdies liga, bei įvertinti gautus rezultatus. Retrospektyvinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Tyrimui atrinkti 33 50-80 m. amžiaus koronarine širdies liga sergantys ir turintys nustatytą širdies nepakankamumo NYHA 3 funkcinę klasę pacientai, kuriems atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Galvos smegenų intrakranijinių kraujagyslių ateroskleroziniai pažeidimai, galvos smegenų involiuciniai pakitimai bei koronarinės širdies ligos pažeidimai buvo nustatyti visiems tirtiems ligoniams, išskiriant dažniausiai pažeidžiamas kraujagysles bei palyginant gautus rezultatus su kitų šalių tyrimų rezultatais. Nustatyta, kad 63,6 proc. tirtų pacientų turi galvos smegenų kraujagyslių pažeidimų, 45,5 proc. iš jų pažeistos 2 ir daugiau kraujagyslių. Dažniausiai pažeistos a. carotis interna dextra (39,4 proc.) ir a. carotis interna sinistra (30,3 proc.) kraujagyslės. Atsižvelgiant į koronarine širdies liga sergančiųjų intrakranijinių kraujagyslių pažeidimų dažnį, svarbu įvertinti ne tik dažniau europiečių populiacijoje pasitaikančius ekstrakranijinius pažeidimus, tačiau ir intrakranijinių kraujagyslių aterosklerozinius, okliuzinius pokyčius, kuriuos sąlygoja kompleksiškai pasireiškiantys kardiovaskuliniai reiškiniai.
21
Rutkauskaitė, G., and A. Klimašauskienė. "Osmosinės mielinolizės sindromas (centrinė tilto ir ekstrapontininė mielinolizė): literatūros apžvalga ir atvejo pristatymas." Neurologijos seminarai 22, no. 75 (2018): 5–13. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.01.
Full textAbstract:
Centrinė tilto mielinolizė apibūdinama kaip osmosinės mielinolizės sindromas, dažniausiai išsivystantis kaip komplikacija po greitos hiponatremijos korekcijos. Tilto mielinolizė skirstoma į centrinę tilto mielinolizę ir ekstrapontininę mielinolizę. Hiponatremija dažnai nustatoma pacientams, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, prastai maitinasi, vartojant tam tikrus vaistus, taip pat sergant kepenų ligomis, esant pakitusiai antidiurezinio hormono sintezei, antinksčių nepakankamumui. Yra keletas patofiziologinių mechanizmų, paaiškinančių osmosinės mielinolizės išsivystymą. Būdinga dvifazė ligos eiga. Pirmieji simptomai yra encefalopatija ir (ar) traukulių priepuoliai, pasireiškę dėl hiponatremijos, vėliau stebimas atsistatymas normonatremijos metu ir po kelių dienų – pablogėjimas, galintis pasireikšti židinine neurologine simptomatika, psichikos ir elgesio sutrikimais. Anksčiausiai būdingus pakitimus smegenyse galima pastebėti magnetinio rezonanso tomografijos DWI režimu. Patvirtintų osmosinės mielinolizės gydymo rekomendacijų nėra, tačiau literatūroje aprašomi sėkmingi atvejai, pacientus gydant tirotropiną išskiriančiu hormonu, gydomosiomis aferezėmis, gliukokortikoidais, intraveniniu imunoglobulinu. Osmosinės mielinolizės galima išvengti, hiponatremijos metu natrio koncentraciją didinant 4–6 mmol/l per pirmąsias 24 valandas, vėliau neviršijant 8 mmol/l per bet kurias kitas 24 valandas. Laiku atpažinus ir skiriant tinkamą gydymą, osmosinės mielinolizės prognozė gerėja. Šiame straipsnyje pateikiamas klinikinis atvejis, kai 30 m. vyrui su parkinsoniniu sindromu magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu patvirtinta ekstrapontininė mielinolizė.
22
Aleksandrov, Dmitrij. "ATIPINĖ EN PLAQUE TIPO MENINGIOMA. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 29, no. 5 (2019): 54–58. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.082.
Full textAbstract:
Meningiomos tarp visų pirminių centrinės nervų sistemos (CNS) navikų pagal dažnumą užima antrąją vietą ir sudaro 33,8 proc. visų intrakranijinių navikų atvejų. Nors 80–90 proc. atvejų stebimas tipinis kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) meningiomų vaizdas, tačiau iki 15 proc. atvejų užfiksuojamas ir netipinis vaizdas. En plaque tipo meningiomos sudaro 2–9 proc. nustatomų meningiomų, tačiau dėl savo vaizdo ypatumų jos yra nemažas iššūkis, nustatant diagnozę ir parenkant gydymo taktiką. Straipsnyje aprašomas 53 metų amžiaus vyro en plaque tipo meningiomos klinikinis atvejis.
23
Buckus, Bronius, Gintautas Brimas, and Gintautas Brimas. "Riebalinio audinio pasiskirstymo ultragarsinio tyrimo metodikos: sisteminė literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 17, no. 3-4 (2018): 224–33. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2018.3-4.12046.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Įvadas / tikslas
 Apžvelgti poodinio ir visceralinio riebalinio audinio matavimams naudojamas ultragarsines metodikas ir nustatyti metodiką, tinkamiausią nutukusiems ligoniams.
 Metodai
 Publikacijų paieška atlikta naudojantis „PubMed“, „Current Contents“ ir „Cochrane Library“ duomenų bazėmis. Į sisteminę apžvalgą įtrauktos visos iki 2017 m. gruodžio 1 d. paskelbtos publikacijos, kuriose ultragarsiniai riebalinio audinio matavimai lyginti su kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimų duomenimis.
 Rezultatai
 Į sisteminę apžvalgą įtraukta 17 studijų, kuriose nagrinėjami ultragarsinių riebalinio audinio matavimų duomenys. Šiose studijose ištirti 1 085 ligoniai. Studijose, lyginančiose įvairių autorių ultragarsinio tyrimo ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo metu išmatuoto riebalinio audinio pasiskirstymą, nustatytas visceralinio riebalinio audinio rodiklių koreliacijos koeficientas siekė nuo 0,63 iki 0,94, poodinio riebalinio audinio rodiklių – nuo 0,33 iki 0,96. Šešiose studijose išskirtos nutukusių ar morbidiniu nutukimu sergančių asmenų grupės (KMI ≥30 kg/m2). Tiriant nutukusius asmenis, geriausių rezultatų pasiekta naudojant modifikuotą R. P. Stolk’o metodiką. Visceralinio riebalinio audinio rodiklių koreliacijos koeficientas tarp kompiuterinės tomografijos ir ultragarso siekė 0,823, poodinio riebalinio audinio – 0,745, o, tiriant morbidiniu nutukimu sergančius ligonius, tyrimų patikimumo rodikliai siekė 0,94.
 Išvados
 Ultragarsinis tyrimas yra pigus, neinvazyvus, prieinamas ir kartotinis tyrimo metodas. Šį metodą taikant riebalinio audinio pasiskirstymui matuoti, galima atlikti didelės apimties populiacijos tyrimus. Nutukimu sergančių ligonių riebalinio audinio pasiskirstymui matuoti rekomenduojama ultragarsinė, modifikuota R. P. Stolk’o metodika.
24
Indriulytė, Roberta, Diana Leškytė, and Algidas Basevičius. "Kepenų fibrozės radiologinės diagnostikos galimybės." Lithuanian General Practitioner 25, no. 3 (2021): 166–70. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.639.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Įvertinti neinvazinius tyrimus kaip alternatyvą biopsijai, nustatant kepenų fibrozę ir vertinant atsaką į gydymą. Tyrimo metodai. Nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. atrinktos mokslinės publikacijos iš „PubMed“ duomenų bazės pagal reikšminius žodžius, remiantis įtraukimo ir neįtraukimo į tyrimą kriterijais. Rezultatai. Magnetinio rezonanso elastografija (MRE) yra jautresnė vertinant kepenų fibrozę ir cirozę nei magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). MRE, neinvazinė vibracijos kontroliuojama trumpalaikė elastografija (angl. vibration-controlled transient elastography (VCTE)) ir 2D skersinės bangos elastografija (angl. 2D shear wave elastography (2D-SWE)) tikslūs diagnozuojant kepenų fibrozę pacientams, sergantiems nealkoholiniu kepenų suriebėjimu. Realaus laiko elastografija (angl. real time elastography (RTE)) leidžia nustatyti pažengusią fibrozę, o VCTE tiksliai nustato tiek ankstyvą, tiek pažengusią fibrozę. Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas yra gana reikšmingas kepenų fibrozei diagnozuoti ir gydymo atsakui įvertinti. Išvados. Šie neinvaziniai tyrimai gali būti kaip alternatyva plačiai taikomai kepenų biopsijai.
25
Kablytė, A., and R. Gleiznienė. "Klinikinis atvejis – meduloblastoma." Neurologijos seminarai 22, no. 75 (2018): 77–83. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.10.
Full textAbstract:
Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis apie piktybinį neuroektoderminės kilmės galvos smegenų naviką – meduloblastomą, nustatytą pediatriniam pacientui. Šis navikas dažniausiai diagnozuojamas vaikų amžiuje ir daugiau būdingas berniukams, nei mergaitėms. Kaip ir šiuo atveju, galimą meduloblastomos buvimą parodo padidėjusio intrakranijinio slėgio, susidariusio dėl obstrukcinės hidrocefalijos, simptomai (elgesio pokyčiai, vangumas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas). Nors biopsija išlieka auksiniu standartu pagrindžiant naviko diagnozę, tačiau didelę reikšmę meduloblastomos diagnostikoje turi ir radiologiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Šiais tyrimais galima identifikuoti navikinių masių buvimą užpakalinėje kaukolės dauboje, įvertinti navikinio proceso išplitimą ir apsispręsti dėl gydymo taktikos, taip pat įvertinti operacinio gydymo radikalumą, jau atlikus naviko rezekciją.
26
Vilčinskaitė, Ilma, Gintarė Srėbaliūtė, and Martynas Garčauskis. "KLINIKINIS ATVEJIS: PPP SINDROMAS." Health Sciences 29, no. 5 (2019): 44–46. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.079.
Full textAbstract:
PPP sindromas – pankreatito ir jo sukeltų ekstrapankreatinių simptomų kompleksas, pasireiškiantis panikulitu, poliartritu ir kaulų čiulpų nekroze. Pristatomas klinikinis atvejis, kai pacientui, sergančiam ūminiu pankreatitu, ligos eigoje atsirado retai pasitaikantis ir diagnozuojamas ekstrapankreatinių simptomų kompleksas: odos bėrimas, lydimas čiurnų, riešo, kelio sąnarių uždegimo su kaulų čiulpų nekroze. Ši patologija patvirtinta magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu. Taikant adekvatų ūmaus pankreatito bei jo komplikacijų (fistulės, kasos pseudocistos) chirurginį gydymą stebėta teigiama pakitimų (bėrimų, kaulų ir sąnarių pažeidimų, laboratorinių tyrimų) dinamika. Taikant adekvatų ūmaus pankreatito gydymą stebėta teigiama pakitimų (bėrimų, kaulų ir sąnarių pažeidimų) dinamika.
27
Ragaišis, Vytautas, and Evaldas Keleras. "PAKAUŠKAULIO KRUMPLIO LŪŽIAI: KLINIKINIO ATVEJO ANALIZĖ IR LITERATŪROS APŽVALGA." Sveikatos mokslai 24, no. 5 (2014): 87–91. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.0102.
Full textAbstract:
Pakauškaulio krumplio lūžis retai diagnozuojamas ir ypač pavojingas sužalojimas. Jis įvyksta dėl didelės energijos traumos poveikio kraniocervikalinei daliai, dažniausiai veikiančios vertikalia ašimi, sumušus viršugalvį, neretai veikiant ir rotaciniam komponentui. Sužalojimas gali pasireikšti ne tik ypač stipriu kaklo, pečių skausmu ir priverstine galvos padėtimi, bet ir galvinių nervų pažeidimu, kamienine simptomatika ar net staigia mirtimi. Diagnozė patvirtinama tik atlikus kaklo ir pakaušio srities kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tyrimą (MRT). Sužalojimui apibūdinti naudojamos Anderson ir Montesano bei Tuli klasifikacijos. Gydymas įvairus, priklausomai nuo lūžio stabilumo, tačiau dominuoja konservatyvus. Pasekmės po sužalojimo gali būti labai įvairios. Tik ankstyva diagnostika padeda išvengti labai blogų pasekmių, ypač esant baziniams ir nestabiliems lūžiams.
28
Grigaitė, J., G. Rutkauskaitė, L. Piliponis, J. Ščerbak, D. Jatužis, and J. Valaikienė. "Spontaninių subarachnoidinių hemoragijų literatūros apžvalga: rizikos veiksniai, diagnostikos ypatumai ir komplikacijos (I dalis)." Neurologijos seminarai 25, no. 87 (2021): 5–12. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2021.01.
Full textAbstract:
Plyšusios galvos smegenų aneurizmos sukelta subarachnoidinė hemoragija (SAH) yra dažna vidutinio amžiaus žmonių neįgalumo ir mirties priežastis. SAH dažniau pasireiškia moterims nei vyrams, juodosios rasės asmenims ir daugiausia diagnozuojama Suomijoje ir Japonijoje. Riziką susirgti labai didina šeiminė SAH ir (ar) aneurizmų predispozicija. Tarp koreguojamų rizikos veiksnių reikšmingiausią poveikį turi rūkymas, arterinė hipertenzija ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Klinikinėje praktikoje aneurizmos plyšimo rizikai vertinti yra įdiegta PHASES ir kitos skalės, apimančios svarbiausius įtaką darančius veiksnius. SAH reikšmingiausias klinikinis požymis yra staigus ir stiprus galvos skausmas, dar vadinamas žaibo kirčio galvos skausmu (angl. thunderclap headache). Taip pat gali būti stebimas sąmonės sutrikimas, traukuliai, galvinių nervų pažeidimas, galūnių nusilpimas, meninginiai simptomai. Galvos kompiuterinė tomografija (KT) ir (ar) juosmens punkcija yra pagrindiniai SAH diagnozę pagrindžiantys instrumentiniai tyrimai, o skaitmeninė subtrakcinė angiografija laikoma aukso standartu, diagnozuojant intrakranijines aneurizmas. Į praktiką įdiegiama vis daugiau diagnostikos priemonių, tokių kaip magnetinio rezonanso tomografija su GRE, SWI, FLAIR sekomis, kurios pranoksta KT jautrumu, specifiškumu, ypač pirmosiomis dienomis patyrus SAH. Mirštamumą itin didina dažnai pasitaikančios lokalios ir sisteminės komplikacijos: pakartotinis aneurizmos plyšimas, hidrocefalija, ūmūs traukuliai, kardiovaskulinės komplikacijos ir smegenų išemija, kurios dažniausia priežastis – vazospazmas.
29
Beržanskis, Mindaugas, Dovilė Macytė, and Gytis Šustickas. "Galvos smegenų kaverninė malformacija." Lietuvos chirurgija 16, no. 1 (2017): 27–33. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.1.10488.
Full textAbstract:
Galvos smegenų kaverninė malformacija (KM, kavernoma, kaverninė angioma, kaverninė hemangioma) – tai įgimtas kraujagyslinis darinys, sudarytas iš kompaktiškai išsidėsčiusio išsiplėtusių kapiliarų rezginio, kuriame nėra smegenų parenchimos. Dažnai kavernomų simptomatikos pasireiškimas susijęs su pakraujavimu. Tačiau kavernomos gali būti besimptomės, jos nustatomos atsitiktinai. Kasmetinis kamieno kavernomų pakraujavimo dažnis – nuo 2,3 % iki 4,1 %.Todėl dauguma sunkių židinių tampa neurochirurgijos centrų tikslu. Giliai esančių bei kamieno židinių chirurgija yra ne tokia sėkminga. Kavernomų simptomatika priklauso nuo židinio lokalizacijos. Apie 80 % atvejų kavernomos yra viršdangtinės. Dažniausiai pažeidžiamos kaktinė bei smilkininė skiltys, požievinė zona. Būdingiausi simptomai yra epilepsija ir traukuliai. Šie simptomai yra susiję su kaverninės malformacijos pakraujavimu. Renkantis chirurginį gydymą svarbu įvertinti židinio anatomiją ir lokalizaciją atlikus magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Radikalus kavernomos chirurginis pašalinimas yra vienintelis veiksmingas gydymo metodas.MRT yra jautriausias ir specifiškiausias kavernomų diagnostikos metodas. Mažas kavernomas rutininiu MRT gali būti sunku diagnozuoti.
30
Pikūnienė, Ingrida, Matas Viršilas, and Rymantė Gleiznienė. "KRAUJAGYSLINĖ DEMENCIJA." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 487–95. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.077.
Full textAbstract:
Kraujagyslinė demencija yra antra pagal dažnį demencijos rūšis po Alzheimerio ligos. Tai ne viena liga, o grupė demencijos sindromų, kurių priežastys yra smegenų pažeidimai, sukelti smegenų ir sisteminės kraujotakos sutrikimų – nuo smulkių lakūnarinių iki plačių ar daugybinių infarktų galvos smegenyse, hipertenzinės encefalopatijos sąlygotų smulkiųjų arterijų fibrohialinozės, stambesnių arterijų fibrinoidinės nekrozės. Ji taip pat gali būti paveldima ir išsivystyti dėl NOTCH3 geno mutacijos, dėl ko vystosi Binswangerio liga, CADASIL sindromas pasireiškia išeminiais smegenų infarktais subkortikalinėje baltojoje smegenų medžiagoje ir daugybiniais lakūnariniais insultais. Pastaruoju metu ypač intensyviai tobulėjant neuroradiologiniams diagnostikos tyrimo metodams, tobulėja ir pakitimų smegenyse diagnostika. Neurovizualiniai tyrimai yra svarbūs cerebrovaskulinei ligai nustatyti, kraujagyslinių pakitimų lokalizacijai ir jų sunkumui įvertinti. Pagal naujausias rekomendacijas, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimas bent vieną kartą turi būti atliktas kiekvienam pacientui, kuriam įtariama demencija. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės kraujagyslinę demenciją sukeliančios priežastys – kraujagyslinė demencija, išsivysčiusi po persirgto hemoraginio ar išeminio insulto, daugybinė smegenų kraujagyslinė demencija, Binswangerio liga ir CADASIL sindromas. Pateikiami klinikiniai atvejai, aptariama klinikinė jų eiga, atlikti radiologiniai ir kiti diagnostiniai tyrimai, diferencinė diagnostika, trumpai apžvelgiama literatūra.
31
I., Radzevičiūtė, Pačinskaitė R., and Gleiznienė R. "Krūties naviko metastazių išplitimas centrinėje nervų sistemoje. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (2020): 68–74. http://dx.doi.org/10.29014/10.29014/ns.2020.09.
Full textAbstract:
Krūties vėžys yra labiausiai paplitusi moterų onkologinė liga visame pasaulyje. Pirmosios atokiosios metastazės dažniausiai aptinkamos plaučiuose, galvos smegenyse, kauluose, kepenyse. Metastazinio krūties vėžio simptomai labiausiai priklauso nuo išplitimo vietos. Metastazės galvos smegenyse, priklausomai nuo jų lokalizacijos, gali sukelti tokius simptomus kaip pykinimas, galvos skausmas, hemiparezė, regėjimo sutrikimai, traukuliai, neaiški kalba, mąstymo sutrikimai, galvos svaigimas. Krūties vėžio metastazės smegenyse dažniausiai aptinkamos smegenėlėse ir pamato branduoliuose. Galimas ir intraventrikulinis, leptomeninginis plitimas centrinėje nervų sistemoje; nors tai yra reta krūties vėžio metastazių lokalizacija, tačiau nurodanti agresyvią vėžio eigą. Jautriausias tyrimas, diagnozuojant metastazes smegenyse, yra magnetinio rezonanso tomografija. Šių lokalizacijų metastazėms gydyti dažniausiai pasirenkama chirurgija, stereotaksinė radiochirurgija ar visų smegenų radiacinė terapija. Šiame straipsnyje pristatomas krūties vėžiu sergančios 34 m. moters, kuriai diagnozuotas ligos išplitimas į centrinę nervų sistemą, klinikinis atvejis. Pacientei taikytas gydymas stereotaksinės radiochirurgijos centre „Sigulda“ Latvijoje; vėliau nustatytas intraventrikulinis metastazių plitimas galvos smegenyse. Taip pat šiame straipsnyje apžvelgiama literatūra, susijusi su krūties vėžio metastazių pasireiškimu centrinėje nervų sistemoje, diagnostika ir gydymo rekomendacijomis.
32
Radzevičiūtė, I., R. Pačinskaitė, and R. Gleiznienė. "Krūties naviko metastazių išplitimas centrinėje nervų sistemoje. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (2020): 68–74. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.09.
Full textAbstract:
Krūties vėžys yra labiausiai paplitusi moterų onkologinė liga visame pasaulyje. Pirmosios atokiosios metastazės dažniausiai aptinkamos plaučiuose, galvos smegenyse, kauluose, kepenyse. Metastazinio krūties vėžio simptomai labiausiai priklauso nuo išplitimo vietos. Metastazės galvos smegenyse, priklausomai nuo jų lokalizacijos, gali sukelti tokius simptomus kaip pykinimas, galvos skausmas, hemiparezė, regėjimo sutrikimai, traukuliai, neaiški kalba, mąstymo sutrikimai, galvos svaigimas. Krūties vėžio metastazės smegenyse dažniausiai aptinkamos smegenėlėse ir pamato branduoliuose. Galimas ir intraventrikulinis, leptomeninginis plitimas centrinėje nervų sistemoje; nors tai yra reta krūties vėžio metastazių lokalizacija, tačiau nurodanti agresyvią vėžio eigą. Jautriausias tyrimas, diagnozuojant metastazes smegenyse, yra magnetinio rezonanso tomografija. Šių lokalizacijų metastazėms gydyti dažniausiai pasirenkama chirurgija, stereotaksinė radiochirurgija ar visų smegenų radiacinė terapija. Šiame straipsnyje pristatomas krūties vėžiu sergančios 34 m. moters, kuriai diagnozuotas ligos išplitimas į centrinę nervų sistemą, klinikinis atvejis. Pacientei taikytas gydymas stereotaksinės radiochirurgijos centre „Sigulda“ Latvijoje; vėliau nustatytas intraventrikulinis metastazių plitimas galvos smegenyse. Taip pat šiame straipsnyje apžvelgiama literatūra, susijusi su krūties vėžio metastazių pasireiškimu centrinėje nervų sistemoje, diagnostika ir gydymo rekomendacijomis.
33
Runkauskaitė, D., T. Liakina, and Rūta Mameniškienė. "Neuroradiologinė epileptogeninių židinių diagnostika: 1,5T ir 3T magnetinio lauko stiprumo MRT tyrimų palyginimas." Neurologijos seminarai 22, no. 77 (2019): 183–87. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.22.
Full textAbstract:
Įvadas. Epilepsija – ketvirta dažniausiai pasitaikanti neurologinė liga, kuriai būdingas ilgalaikis polinkis generuoti priepuolius dėl pernelyg didelio ar sinchroniško galvos smegenų neuronų aktyvumo. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra pagrindinis ir informatyviausias neurovizualinis metodas, diagnozuojant epileptogeninius židinius ir jų atskiras rūšis. Ypač svarbus detalus neurovizualinis galvos smegenų ištyrimas refrakterine epilepsija sergantiems pacientams, kuriems svarstoma chirurginio gydymo galimybė. Darbo tikslas. Nustatyti, ar didesnio magnetinio lauko stiprumo MRT technologija susijusi su patikimesniu ir dažnesniu epileptogeninių židinių (ir atskirų jų rūšių) nustatymu. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Į tyrimą įtraukti epilepsija sergantys pacientai, kuriems galvos smegenų MRT tyrimas atliktas 1,5T ir 3T tomografais. Vertinti patologiniai radiniai ir jų nustatymo dažnumas atliekant galvos smegenų MRT tyrimą skirtingo magnetinio lauko stiprumo aparatais. Statistiškai reikšmingu skirtumu laikyta ir nulinė hipotezė (H0) atmesta, kai p &amp;lt; 0,05. Duomenys apdoroti Microsoft Office Exel 2016 ir IBM SPSS Statistics v20 programomis. Rezultatai. Į tyrimą įtraukti 164 (99 moterys ir 65 vyrai) pacientai. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė (p &amp;lt; 0,001) tarp didesnio magnetinio lauko stiprumo MRT tyrimo ir patologinių radinių nustatymo dažnio, tačiau statistiškai reikšmingos priklausomybės (p = 0,183) tarp didesnio magnetinio lauko stiprumo MRT tyrimo ir epileptogeninių židinių rūšies nustatymo dažnumo nerasta. Išvados. 3T MRT dažniau ir patikimiau nustato patologinius su epilepsijos priepuoliais susijusius židinius, todėl rekomenduojama atlikti šį tyrimą epilepsija sergantiems pacientams arba tiems pacientams, kuriems ankstesnio 1,5T MRT tyrimo metu patologija nerasta arba gauti nevienareikšmiai rezultatai.
34
Giedraitienė, N., A. Lisinskaitė, and A. Klimašauskienė. "NEUROBORELIOZĖ, IMITUOJANTI DEMIELINIZUOJANČIUS CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS SUSIRGIMUS: KLINIKINIAI ATVEJAI." Neurologijos seminarai 22, no. 77 (2019): 219–23. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.27.
Full textAbstract:
Straipsnyje pristatomi du pacientai, sergantys neuroborelioze, kuriems kliniškai ir radiologiškai buvo įtariama demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga. Pirmoji pacientė skundėsi dešinės veido pusės nutirpimu, dvejinimusi akyse, galvos svaigimu, kurie truko apie pusę metų. Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrime nustatyti hiperintensiniai susiliejantys židiniai, o regos sukeltųjų potencialų tyrime – prailgėjęs nervinio impulso perdavimas. Antrasis pacientas skundėsi kairės rankos nutirpimu, skausmu ir silpnumu, kurie truko kelias savaites. Stuburo kaklinės dalies MRT tyrime nustatyti demielinizacijos procesą primenantys hiperintensiniai židiniai, o galvos smegenų MRT – keli smulkūs hiperintensiniai židinukai. Abiem atvejais bendras smegenų skysčio tyrimas parodė limfocitinę citozę, padidėjusį baltymo kiekį. Serologiškai teigiami Borrelia burgdorferi antikūnų rezultatai nurodė persirgtą infekciją, tačiau likvore nustatyti IgM ir IgG klasės antikūnai patvirtino neuroboreliozės diagnozę. Klinikinių simptomų visuma, citologiniai, biocheminiai ir imunologiniai pokyčiai likvoro tyrime bei antibiotikoterapinio gydymo veiksmingumas abiems pacientams patvirtino neuroboreliozės diagnozę.
35
Malciūtė, Miglė, Vincentas Natkevičius, and Raminta Godelienė. "Neurofilamentų vaidmuo klinikinėje praktikoje išsėtine skleroze sergantiems pacientams." Lithuanian General Practitioner 25, no. 4 (2021): 254–58. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.662.
Full textAbstract:
Išsėtinė sklerozė – tai centrinę nervų sistemą demielinizuojanti liga, dažniausiai paveikianti jauno amžiaus žmones. Nors šios ligos diagnostika labai patobulėjo, tačiau vis dar bandoma atrasti priemonių, kurios galėtų prognozuoti išsėtinės sklerozės paūmėjimus arba net ilgalaikes ligos baigtis. Atlikta daug tyrimų, rodančių, jog neurofilamentai galėtų tapti išsėtinės sklerozės ligos prognostiniu biožymeniu. Neurofilamentai – tai neurono citoskeleto dalis, kuri yra specifinė neuronui ir, esant aksono pažeidimui, patenka į smegenų skystį ir kraują. Matuoti neurofilamentų koncentraciją būtų naudinga ne tik išsėtinės sklerozės paūmėjimui diagnozuoti ir ligos eigai prognozuoti, bet ir gydymo veiksmingumui nustatyti. Neurofilamentai galėtų būti ir kaip išsėtinės sklerozės prodrominis žymuo, kuris, dar nepasireiškus ligos klinikai, rodytų paciento riziką susirgti išsėtine skleroze. Neurofilamentai suteikia naujos informacijos apie išsėtinės sklerozės neuropatologinius procesus, taip papildantys magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. Apibendrinant galima teigti, kad neurofilamentai yra daug žadantis išsėtinės sklerozės biožymuo, kuris galėtų būti naudojamas specialisto klinikinėje praktikoje.
36
Zostautiene, Indre, Kristina Zviniene, and Mindaugas Kiudelis. "MODERN METHODS OF DEEP VEIN THROMBOSIS DIAGNOSIS: LITERATURE REVIEW." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 1 (2016): 51–55. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.008.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: giliųjų venų trombozė, kompresinis ultragarsinis tyrimas, daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, venografija. Venų tromboembolija (VTE) – tai dvi tarpusavyje susijusios patologijos: plaučių embolija (PE) ir giliųjų venų trombozė (GVT). Giliųjų venų trombozė išlieka svarbi sveikatos sistemos problema, kadangi yra susijusi su komplikacijomis, turinčiomis aukštą sergamumo ir mirtingumo rodiklį: ūminė ir lėtinė plaučių embolijos, plautinė hipertenzija ir potrombozinis sindromas. Paprastai GVT prasideda blauzdos venose, bet gali tęstis proksimaliau ir sąlygoti gyvybei pavojingą plaučių emboliją. Klinikinėje praktikoje labai svarbi šios ligos profilaktika ir gydymas, tad aktuali yra ankstyva ir tiksli diagnozė, įvertintant tikslią GVT vietą ir apimtį. Apibendrinus literatūros duomenis, straipsnyje apžvelgiami radiologinės diagnostikos metodai kojų giliųjų venų trombozei nustatyti, radiologinių tyrimų privalumai ir trūkumai.
37
Montvila, Antanas, Aistė Matulevičiūtė, and Kristina Žvinienė. "HCC RADIOLOGINĖS DIAGNOSTIKOS KITIMAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO KAUNO KLINIKOSE 2003–2014 METAIS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 553–58. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.086.
Full textAbstract:
Tikslas. Nustatyti radiologinių tyrimų diagnostinę vertę diagnozuojant hepatoceliulinę karcinomą, koreliaciją tarp alfa-fetoproteino kiekio kraujo serume ir darinio dydžio bei palyginti su ankstesnių studijų duomenimis. Metodika. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriame išnagrinėtos 57 ligos istorijos pacientų, sergančių hepatoceliuline karcinoma, kurie buvo tirti bei gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos ir Chirurgijos skyriuose 2009–2014 metais. Buvo vertintas alfa-fetoproteino kiekis kraujo serume, ultragarsinio tyrimo, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimų požymiai, būdingi hepatoceliulinei karcinomai. Duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 programų paketu, naudojant Spearmano koreliacijos koeficientą ir Fišerio tikslųjį testą, statistinio reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai. Išanalizuoti 57 pacientai (46 vyrai (80,7 proc.) ir 11 moterų (19,3 proc.)). Pacientų amžiaus vidurkis 62,9 ± 15,15 m. Naudojant Spearmano koreliacijos koeficientą nustatyta, kad tarp hepatoceliulinės karcinimos dydžio ir alfa-fetoproteino kiekio kraujo serume yra teigiama koreliacija (r = 0,5, p = 0,0001). Ultragarsinio tyrimo jautrumas diagnozuojant hepatoceliulinę karcinomą, palyginti su histologiniu tyrimu, yra 90,38 proc., specifiškumas 60 proc., teigiama prognostinė tyrimo vertė 95,92 proc., neigiama prognostinė tyrimo vertė 66,67 proc. Kompiuterinės tomografijos tyrimo jautrumas diagnozuojant hepatoceliulinę karcinomą, palyginti su histologiniu tyrimu, yra 90,91 proc., specifiškumas 80 proc., teigiama prognostinė tyrimo vertė 98 proc., neigiama prognostinė tyrimo vertė 37,5 proc. Ankstesnėse studijose tyrimų jautrumas ir specifiškumas buvo atitinkamai: 2003–2007 m. ultragarsinio tyrimo 42,9 proc. ir 53,8 proc., kompiuterinės tomografijos − 69,4 proc. ir 66,7 proc.; 2006–2009 m. – ultragarsinio tyrimo – 76 proc. ir 40 proc., kompiuterinės tomografijos − 84 proc. ir 60 proc. Išvados. Tarp hepatoceliulnės karcinomos dydžio ir alfa-fetoproteino kiekio kraujo serume nustatyta teigiama koreliacija. Abiejų tyrimų, tiek įprastinio ultragarsinio tyrimo, tiek kontrastinės kompiuterinės tomografijos, jautrumas ir teigiama prognostinė vertė yra labai panašios, tačiau kompiuterinės tomografijos specifiškumas ir neigiama prognostinė vertė yra didesnės nei ultragarsinio tyrimo, o minėtos diagnostinės vertės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose per pastaruosius 11 metų gerokai padidėjo.
38
Vidžiūnaitė, Aistė, Matas Viršilas, and Rymantė Gleiznienė. "STUBURO EPIDURINĖS LIPOMATOZĖS MAGNETINIO REZONANSO VAIZDŲ ANALIZĖ IR SĄSAJA SU NUGAROS SKAUSMO KLINIKA." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 496–500. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.078.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Nustatyti bendrą ir III laipsnio stuburo epidurinės lipomatozės dažnį, palyginti jį su literatūros duomenimis. Įvertinti stuburo epidurinės lipomatozės pasiskirstymą pagal sunkumo laipsnius, paplitimo skirtumus tarp lyčių ir sukeliamo skausmo simptomatikos pasiskirstymą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu peržiūrėti 1 802 pacientų magnetinio rezonanso tomografijos vaizdai. Ekskliudavus pacientus, kuriems MRT tyrimo metu nustatytos kitos patologijos, atrinkti 56 pacientai (30 vyrų ir 26 moterys) su stuburo epidurinės lipomatozės požymiais. Atlikus stuburo kanalo ir epidurinio riebalinio audinio matavimus, buvo išskirti 4 epidurinės lipomatozės sunkumo laipsniai. Tiriamųjų skundai pagal skausmo lokalizaciją buvo suskirstyti į 4 grupes. Rezultatai. Tiriamųjų, kuriems nustatyta stuburo epidurinė lipomatozė, amžiaus vidurkis – 46,6 metų, iš jų – 30 vyrų (53,6 proc.) ir 26 moterys (46,4 proc.). Jauniausias pacientas – 9 metų mergaitė. Nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant stuburo epidurinės lipomatozės paplitimą tarp lyčių (p > 0,05). Tiriamųjų skundai pagal lokalizaciją buvo suskirstyti į 4 grupes. Taip pat skausmo simptomai nebuvo priklausomi nuo epidurinės lipomatozės lokalizacijos stuburo kanalo aukštyje (p > 0,05). Buvo apskaičiuotas kietojo nugaros smegenų maišo ir stuburo epidurinio riebalinio audinio anterioposteriorinių matmenų santykis, stuburo epidurinio riebalinio audinio ir sagitalinio stuburo kanalo matmens procentinis santykis, pagal kuriuos išskirti keturi stuburo epidurinės lipomatozės laipsniai. I laipsnio epidurinė lipomatozė buvo nustatyta 12 (21,4 proc.), II laipsnio – 38 (67,9 proc.), III laipsnio – 4 (7,1 proc.) pacientams iš tiriamųjų su stuburo epidurinės lipomatozės požymiais. Išvados. Tyrimo metu nustatytas stuburo epidurinės lipomatozės dažnis yra 3,1 proc. Dažniausiai nustatyta 2 laipsnio epidurinė lipomatozė. Nustatytas III laipsnio epidurinės lipomatozės dažnis (0,22 proc.) yra mažesnis nei nurodomas literatūroje. Statistiškai reikšmingų epidurinės lipomatozės paplitimo skirtumų tarp lyčių nenustatyta. Dažniausias tiriamųjų nusiskundimas – nugaros skausmas lumbosakralinėje srityje (51,8 proc. tiriamųjų).
39
OYAR, Orhan, Emray ENGİN AKKOÇ, Melda APAYDIN, et al. "Prevalence of Coincidental Transitional Vertebrae in Routine Lumber Computerized Tomography and Magnetic Resonance Imaging." Turkiye Klinikleri Journal of Medical Sciences 32, no. 4 (2012): 932–37. http://dx.doi.org/10.5336/medsci.2011-24371.
Full text
40
Petrović, Jelena, Djuro Macut, and Dragana Šobić Šaranović. "VIZUALIZACIJA NEUROENDOKRINIH TUMORA METODAMA NUKLEARNE MEDICINE." Medicinski podmladak 71, no. 3 (2020): 1–7. http://dx.doi.org/10.5937/mp71-27009.
Full textAbstract:
Neuroendokrini tumori (NET) su relativno retki i heterogeni sa vrlo heterogenom kliničkom slikom. Potiču iz senzornih i sekretornih neuroendokrinih ćelija uglavnom unutar plućnog i gastrointestinalnog trakta. Sačinjavaju manje od 2% svih malignih oboljenja. Na osnovu kliničkog ponašanja, histologije i proliferacije, podeljeni su u dobro diferentovane (niski do srednji stepen) i slabo diferentovane (visoki stepen) neuroendokrine tumore. Pripadnost svakoj od ovih kategorija ima uticaj na lečenje i prognozu. Jedino lečenje je operacija. S obzirom da više od 50% pacijenata u vreme postavljanja dijagnoze već ima metastatsku bolest, mora biti uključeno sistemsko lečenje, kao što su hemoterapija i “target” terapija, kao i radioterapija peptidnim receptorima. Za dijagnozu i praćenje ovih tumora koriste se različite radiološke metode (kompjuterizovana tomografija, magnetna rezonanca, ultrazvuk) kao i endoskopija. Metode nuklearne medicine koriste njihove jedinstvene osobine, uglavnom karakteristike prekursora amina i sistema dekarboksilacije, kao i ekspresije receptora somatostatina. Radionuklidne metode vizualizuju celo telo i mogu lokalizovati i udaljene metastaze. Snimanje se može obaviti pomoću gama kamere (SPECT, SPECT / CT) ili pozitronskom-emisionom tomografijom (PET / CT). Radiofarmaci koji se koriste za snimanje gama kamerom obično su 99mTc- (V) -DMSA, 99mTc-MIBI, 99mTc-HYNIC TOC, 111In-pentetreotid i 131I-MIBG / 123I-MIBG. PET/CT snimanje ima prednost superiorne prostorne rezolucije i brzine snimanja. Najčešće korišćeni pozitronski radiofarmaci su analozi 68Ga-DOTA-somatostatina, 18FDG (naročito za tumore visokog stepena), 18F-L-DOPA / 11C-L-DOPA i 11C-5-hidroksitriptofan. Dalji razvoj novih radiofarmaka za detekciju neuroendokrinih tumora predstavlja veliki izazov. U ovom radu je dat revijski prikaz najčešće korišćenih tehnologija kao i trendovi razvoja metoda za otkrivanje neuroendokrinih tumora.
41
Lauruvėnaitė, L., R. Raugalas, and J. Grikinienė. "Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija. Klinikinio atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga." Neurologijos seminarai 24, no. 85 (2020): 253–62. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.33.
Full textAbstract:
Pristatomas 11 m. amžiaus mergaitės, kuri hospitalizuota dėl galvos svaigimo, diplopijos ir suprastėjusio regėjimo, klinikinis atvejis. Galvos skausmu nesiskundė. Pacientei nustatyta abiejų akių regos nervo disko edema, išmatuotas padidėjęs intrakranijinis spaudimas, galvos magnetinio rezonanso tomografijos ir angiografijos tyrimuose nerasta struktūrinių pakitimų galvos smegenyse, stebimi tik išsigaubę optinių nervų diskai akių obuoliuose. Pacientė turėjo vieną rizikos veiksnį – antsvorį, lytinis brendimas jai dar nėra prasidėjęs. Gydyta dehidratuojančiais vaistais: acetazolamidu ir manitoliu. Dėl nepakankamai efektyvaus medikamentinio gydymo atlikta ventrikuloperitoninio šuntavimo operacija, po kurios intrakranijinės hipertenzijos klinika išnyko. Po metų stebėjimo pacientės būklė patenkinama, komplikacijų dėl šunto nebuvo, intrakranijinės hipertenzijos klinika nerecidyvavo, tačiau abiejose akyse stebima regos nervo disko atrofija ir tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio išplonėjimas, ryškus regos sutrikimas viena akimi. Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija vaikams nustatoma retai ir gali pasireikšti mažiau būdinga klinika, tad svarbu apie ją pagalvoti, kai pacientas skundžiasi net ir nespecifiniais, bet galimais intrakranijinės hipertenzijos simptomais. Esant progresuojančiam regėjimo sutrikimui, taikomas skubus operacinis gydymas regai išsaugoti. Ventrikuloperitoninio šuntavimo operacija veiksmingai mažina intrakranijinės hipertenzijos kliniką, tačiau ne visada pasiekiamas visiškas regos atsistatymas.
42
Biliukas, Mykolas, and Vaiva Karpavičienė. "ŠIRDIES AMILOIDOZĖ." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (2015): 873–80. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.139.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: amiloidas, širdies amiloidozė, kardiomiopatija, diagnostika, gydymas. Amiloidozė – sunkiai diagnozuojama ir gydoma sisteminė liga. Organizmui svetimas baltymas gali susikaupti bet kuriame organe. Širdis dažniausiai įtraukiama įgytos pirminės monokloninės šviesiųjų grandžių, paveldimos transtiretinės ir senatvinės amiloidozės atvejais, o tai labai pablogina prognozę. Todėl ankstyva širdies amiloidozės diagnostika – būtina sėkmingo gydymo sąlyga. Remiantis konkrečiu klinikiniu pavyzdžiu, išnagrinėtas šio amiloidozės varianto diagnozavimo galimybių paketas antrinio lygio kardiologijos paslaugų teikimo stacionare, supažindinta su pagrindinėmis klinikinėmis formomis, pateikta sunkumo stadijų stratifikacijos schema remiantis troponinu I ir proBNP koncentracijomis kraujyje. Atkreiptas dėmesys į propedeutinę ekstrakardinių simptomų ir požymių svarbą. Pateikti kaulų čiulpų, poodžio biopsijų, imunohistocheminio tyrimų duomenys. Kairiojo skilvelio hipertrofija, nustatoma transtorakalines echokardiografijos būdu, kontrastuojanti su mažu QRS komplekso voltažu – būdingas širdies amiloidozės požymis. Tiksliau vertinant kardiovaskulinės sistemos būklę, aptartos tokios šiuolaikinės technologijos kaip doplerometrija, širdies magnetinio rezonanso tomografija. Medicinos visuomenė supažindinta su pagrindiniais širdies amiloidozės gydymo principais, jų pasiskirstymu tarp internistų, hematologų ir kitų specialistų. Amiloidozė gydoma diferencijuotai – pagal atskirus tipus, pažengusios širdies amiloidozės sustabdymas ar regresija neįrodyta. Todėl ypač svarbus vaidmuo tenka palaikomajam gydymui, kuriam būdinga atskirų medikamentų grupių, kaip antai širdį veikiančių glikozidų, beta-blokatorių, angiotenzino konvertazės ir receptorių blokatorių, kilpinių diuretikų, vartojimo ypatybės, kurių nepaisymas gali būti grėsmingas gyvybei. Gydant antrinę amiloidozę, pagrindinis vaidmuo tenka priežastinės ligos gydymui.
43
ÖZELSANCAK, Rüya, Dilek TORUN, Ayşegül ZÜMRÜTDAL, et al. "The Effect of Magnetic Resonance Imaging and Computerized Tomography on Urinary Neutrophil Gelatinase Associated Lipocalin Levels." Turkiye Klinikleri Journal of Medical Sciences 33, no. 1 (2013): 172–76. http://dx.doi.org/10.5336/medsci.2012-29887.
Full text
44
GEZER, Naciye Sinem, Tufan EGELİ, Tarkan ÜNEK, Ali Kadir DEĞİRMENCİ, and Funda OBUZ. "An Incidentally Detected Case of Trabecular Type Gallbladder Duplication: Multidetector Computed Tomography and Magnetic Resonance Cholangiopancreatography Imaging Findings: Case Report." Turkiye Klinikleri Journal of Case Reports 24, no. 2 (2016): 177–79. http://dx.doi.org/10.5336/caserep.2015-48793.
Full text
45
Wachowski, Mariusz. "Zakrzepica żył i zatok mózgowia – opis przypadku." Neurologia Praktyczna, no. 3 (September 17, 2017): 8. http://dx.doi.org/10.26625/np.2017.0.3.17.
Full textAbstract:
Tło. Zakrzepica zatok żylnych (dural venous sinus thrombosis – DVST) stanowi istotny i trudny problem diagnostyczny ze względu na mało specyfi czny obraz kliniczny oraz zróżnicowaną dynamikę objawów. Celem niniejszego opisu przypadku jest uzasadnieniemożliwości wykorzystania sekwencji zależnej od podatności magnetycznej (susceptibility-weighted imaging – SWI) w skutecznym rozpoznawaniu DVST oraz w różnicowaniu jej potencjalnych powikłań. Opis przypadku. 38-letnia pacjentka została przyjęta do kliniki neurologii z powodu silnego bólu głowy z następczą utratą przytomności. Przy przyjęciu wykonano przeglądową tomografi ę komputerową (TK) głowy. Uzyskane obrazy oceniono jako prawidłowe. W 6. dobie hospitalizacji ze względu na nagłe pogorszenie stanu klinicznego oraz podwyższone wartości D-dimerów przeprowadzono jednofazowe badanie metodą rezonansu magnetycznego (magnetic resonance imaging – MRI). Stwierdzono poszerzenie zatoki strzałkowej górnej oraz obecność skrzepliny na odcinku około 55 mm. Ponadto w sekwencji FLAIR oraz T2-zależnej stwierdzonoobszary patologiczne w zakręcie zaśrodkowym. W związku z podejrzeniem wystąpienia zawału żylnego przeprowadzono sekwencję SWI, co pozwoliło na jego wykluczenie. Ustalono rozpoznanie przekrwienia żylnego. Wnioski. Analiza obrazu w sekwencji SWI pozwoliła na jednoznaczne wykluczenie udaru krwotocznego i umożliwiła kontynuowanie terapii przeciwzakrzepowej.
46
Alonderytė, Audrė, Pranas Šerpytis, Rokas Šerpytis, Joseph S. Alpert, and Qin M. Chen. "MIOKARDO INFARKTO, NESANT VAINIKINIŲ ARTERIJŲ OBSTRUKCIJOS (MINOVA), DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO YPATUMAI." Health Sciences 30, no. 2 (2020): 100–105. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.051.
Full textAbstract:
Pirmasis miokardo infarktas aprašytas kone prieš 80 metų, tačiau miokardo infarktas, nesant vainikinių arterijų obstrukcijos (toliau – MINOVA), nustatytas dar neseniai. MINOVA pasireiškia 6-8 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas (toliau – ŪMI). Šią pacientų grupę dažniau sudaro moterys (vidutiniškai apie 55 metų), tačiau, lyginant su ŪMI, šioje grupėje rečiau nustatoma hiperlipidemija. MINOVA pacientai reikalingi ypatingo dėmesio dėl skirtingų patofiziologinių reakcijų, kurios lemia skirtingą gydymą ir prognozę. Pagrindinės MINOVA sukeliančios priežastys yra vainikinių arterijų spazmas, vainikinių kraujagyslių aterominės plokštelės plyšimas ar erozija, mikrovaskulinė vainikinių arterijų disfunkcija, vainikinės kraujagyslės embolija (trombozė) bei spontaninė vainikinės arterijos disekacija. Pagrindinis tyrimas, padedantis atmesti kitaspriežastis, imituojančias ŪMI, yra širdies magnetinis rezonansas. Šiai pacientų grupei tikslinga atlikti acetilcholino provokacinį mėginį, optinės koherentinės tomografijos ar intravaskulinio ultragarso tyrimą bei hematologinį ištyrimą dėl trombofilijų. Klinikiniai tyrimai atskleidė, jog šiems pacientams skiriami angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai bei statinai yra naudingi tolimesnei prognozei. Nenustačius obstrukcijos kraujagyslėse, t.y. ūmų susirgimą sukėlusios priežasties, daugelis pacientų išrašomi į namus, nepaskiriant jokio arba paskiriant tik minimalų kardioprotekcinį medikamentinį gydymą.
47
Šimkaitis, Algimantas. "GIMDOS ARTERIJŲ EMBOLIZACIJA GYDANT LEJOMIOMAS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (2015): 627–37. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.099.
Full textAbstract:
Straipsnyje pateikti randomizuotų studijų ir apimtinių tyrimų apibendrinimai, leidžiantys gydytojams adaptuoti savo klinikinę praktiką pagal moksliniais įrodymais pagrįstos medicinos gaires. Arterijų embolizacija (AE) taikoma įvairiose klinikinėse situacijose jau ketvirtą dešimtmetį. Akušerijoje ir ginekologijoje AE dažniausiai taikoma, kai yra pogimdyminis kraujavimas, kraujavimas po cezario pjūvio, kraujavimas po ginekologinių operacijų, kraujavimas esant onkologinėms ligoms. Gimdos arterijos embolizacijos (GAE) gydant lejomiomas rezultatai ankstyvu ir vidutiniu laikotarpiu yra daug žadantys ir rodo, kad GAE yra ne mažiau saugi negu chirurginės alternatyvos. GAE mažina simptomus ir yra ypač efektyvi esant dideliam menstruaciniam kraujavimui. Moterims, turinčioms simptomines lejomiomas, GAE turėtų būti apsvarstyta kaip viena gydymo galimybių kartu su tradicinėmis chirurginėmis procedūromis (miomektomija ar histerektomija). Vaisingo amžiaus moterims, kurios nori ar ateityje norėtų pastoti, GAE kaip miomų gydymas turėtų būti siūloma po gerai informuojančios diskusijos ir apsvarstoma kiekvienu konkrečiu atveju. Padidėjusi cezario pjūvio rizika ir nėštumo komplikacijų galimybė turėtų būti suprantamos. GAE procedūra yra kontraindikuojama moterims esant įrodytai esamai ar neseniai buvusiai lyties organų infekcijai, taip pat moterims, kurios nenori histerektomijos dėl bet kokių priežasčių bei kai yra reikšmingų abejonių dėl gerybinės patologijos diagnozės. Pacientės turėtų būti apžiūrėtos ginekologo, prieš gydymą būtina tiksli diagnozė. MRT yra rekomenduojama, bet kaip minimalus reikalaujamas vaizdinis tyrimas yra geros kokybės UG. GAE procedūrą turi atlikti tik tinkamą išsilavinimą ir specializuotą embolizacijų patirtį turintys intervenciniai radiologai. Prieš gydymą turėtų būti nustatytos konkreti tiek ginekologų, tiek radiologų atsakomybė, ji turėtų būti išdėstyta atitinkamame ligoninės protokole. Pacientė turi turėti atsakingą gydytoją visą gulėjimo ligoninėje laiką. Turėtų būti nustatyti kruopštūs stebėjimo („follow-up“) protokolai. Šios rekomendacijos skirtos tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms. Sutrumpinimai. GAE – gimdos arterijos embolizacija, MRT – magnetinio rezonanso tomografija, UG – ultragarsinis tyrimas.
48
Aškinis, Renatas, Arnoldas Krasauskas, Sigitas Zaremba, and Saulius Cicėnas. "Klajoklio nervo krūtininės dalies neurilemoma: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 11, no. 3-4 (2012): 89–92. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2012.3.2864.
Full textAbstract:
Neurilemoma – periferinių nervų dangalų auglys, kuris auga lėtai ir jo pradžia dažniausiai būna besimptomė. Pasiekę kritinį dydį augliai, priklausomai nuo atsiradimo vietos, pasireiškia spaudimo į aplinkinius organus klinika. Neurilemomos dažniausiai atsiranda galūnėse 30–50-ais gyvenimo metais ir nuo lyties nepriklauso. Klajoklio nervo neurilemoma yra nedažna patologija, o krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemoma pasitaiko itin retai. Diagnostikai svarbiausi yra radiologiniai tyrimo metodai. Gydymas – chirurginis auglio šalinimas. Pateikiame krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemomos, nustatytos 39 metų moteriai, klinikinį atvejį. Auglys aptiktas radiologiniais tyrimais (krūtinės rentgeniniu, kompiuterinės tomografijos ir tarpuplaučio magnetinio branduolių rezonanso), pašalintas naudojant vaizdo torakoskopinę metodiką. Diagnozė galutinai patvirtinta histologiniu tyrimu. Aštuntą parą po operacijos ligonė išrašyta į namus.Reikšminiai žodžiai: neurilemoma, klajoklis nervas, operacija.Neurilemoma of intrathoracal vagal nerve: case report Neurilemoma is a tumour of peripleurical nervous tissues. It grows slowly and has an asymptomatic manifestation. During tumour enlargement, depending on its localization, clinical symptoms appear due to the tumour pressure to surrounding tissues. Neurilemomas mostly appear in the extremities of patients aged 30–50 years. N. vagus neurilemoma is a very rare disease. The diagnosis is made using radiology. Its treatment is surgical removal. We present a clinical case of intrathoracal nervus vagus neurilemoma in a 39-y woman. The diagnosis was based on radiological findings (chest X-ray, chest CT, and mediastinum MRI). The removal of the tumour was made by the VATS method. The diagnosis was proven morphologically. After 8 days the patient was discharged from the hospital.Key words: neurilemoma, vagal nerve, operation.
49
Brimienė, Vilma, Gintautas Brimas, and Kęstutis Strupas. "Kasos galvos vėžio ir lėtinio pankreatito diagnostikos keblumai." Lietuvos chirurgija 4, no. 3 (2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.3.2261.
Full textAbstract:
Vilma Brimienė, Gintautas Brimas, Kęstutis StrupasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųPilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: vilma.brimiene@santa.lt Įvadas / tikslas Klinikinėje praktikoje dažnai susiduriama su sudėtinga kasos židininių pokyčių diferencine diagnostika, kai simptomatika ir instrumentinių tyrimų duomenys neleidžia nedvejojant patvirtinti diagnozės. Šios literatūros apžvalgos tikslas – pateikti medicinos literatūros duomenis apie kasos židininių pokyčių diagnostikos būdus, jų tikslumą ir efektyviausią kasos vėžio bei lėtinio pankreatito diferencinės diagnostikos algoritmą. Rezultatai Norint pasiekti gerą kasos vėžio gydymo rezultatą, būtina anksti diagnozuoti ligą ir atlikti radikalią chirurginę operaciją. Lėtinio pankreatito gydymas įvairus – nuo simptominio, kuris paprastai atliekamas nechirurginiais metodais, iki operacinio, taikomo gana nedidelei grupei pacientų. Nors pastaruoju metu labai patobulėjo visi radiologiniai kasos židininių pokyčių tyrimo metodai, diferencijuoti lėtinį pankreatitą ir kasos vėžį, ypač ankstyvosiomis jo stadijomis, išlieka sunku. Šiuolaikiniai tyrimo būdai labai sumažino klaidų skaičių, tačiau net 5–10% kasos rezekcijų yra nepateisinamos, nes galutinio histologinio tyrimo išvada yra lėtinis pankreatitas. Dažniausiai rekomenduojamų sonoskopijos, kompiuterinės, magnetinio rezonanso tomografijos, endoskopinės sonoskopijos, serologinių žymenų tyrimų jautrumas ir specifiškumas yra riboti, net ir įvairiais metodų deriniais nepasiekiama 100% jautrumo ir specifiškumo. Absoliutaus tikslumo negarantuoja ir intervenciniai diagnostikos būdai – kasos biopsija, kontroliuojama sonoskopu, kompiuterine tomografija ar endoskopine sonoskopija. Išvados Remiantis atlikta literatūros šaltinių analize galima teigti, kad moksline patirtimi grįsto priešoperacinio kasos vėžio ir lėtinio pankreatito diferencinės diagnostikos algoritmo nėra. Tolesni tyrimai būtini siekiant rasti optimalų diagnostikos metodų derinį, todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centre pradėtas randomizuotas perspektyvusis kontroliuojamas kasos židininių pokyčių diagnostikos metodų tyrimas, kurio tikslas – palyginti dviem ligonių grupėms taikomus diagnostinius tyrimo metodus pagal kasos židininių pokyčių diferencinės diagnostikos tikslumą, siekiant nustatyti ankstyvos stadijos kasos vėžį ir navikinio proceso išplitimą. Pagrindiniai žodžiai: lėtinis pankreatitas, kasos vėžys, kasos židininiai pokyčiai, kasos tyrimas Diagnostic difficulties in pancreas head cancer and chronic pancreatitis Vilma Brimienė, Gintautas Brimas, Kęstutis StrupasCenter of Abdominal Surgery,Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",Vilnius, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: vilma.brimiene@santa.lt Objective Differential diagnosis of focal pancreatic lesions often remains a dilemma in clinical practice. Our objective was to present the literature data of diagnostic accuracy in focal pancreatic lesions and the most effective algorithm in differential diagnosis of chronic pancreatitis and pancreatic cancer. Results There can be enough overlap in the features and imaging of the carcinoma of the head of the pancreas and chronic pancreatitis, and sometimes the differentiation is extremely difficult. This leads to either a major pancreatic resection for a benign disease in 5–10% of the patients or rejection of surgery for a potentially curable cancer. The diagnostic accuracy of the common methods (ultrasound, computer and magnetic resonance tomography, endoscopic sonoscopy, serologic markers) are limited; even combinations of preoperative tests and biopsy are not sensitive and specific in 100%. Conclusions There are no evidence-based data in the literature on an effective algorithm for the clinical approach to a patient who presents with this diagnostic dilemma in focal pancreatic lesions. As all attempts to arrive at a correct diagnosis should be pursued, a prospective randomised clinical trial to compare the accuracy of diagnostic methods and early diagnosis in pancreatic cancer was started at the Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos". Keywords: chronic pancreatitis, pancreatic carcinoma, focal pancreatic lesions, imaging of pancreas
50
Čižauskaitė, Agnė, Mantas Trakymas, and Eugenijus Stratilatovas. "Retroperitoninio tarpo ganglioneuroma: klinikinio atvejo pristatymas." Lietuvos chirurgija 9, no. 3-4 (2011): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2011.1.2085.
Full textAbstract:
Agnė Čižauskaitė1, Mantas Trakymas2, Eugenijus Stratilatovas1 1 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Intervencinės echoskopijos ir ultragarsinės diagnostikos poskyris, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius El. paštas: agne.cizauskaite@gmail.com; eugenijus.stratilatovas@vuoi.lt; mantas.trakymas@vuoi.lt ĮvadasGanglioneuroma – retas, geros diferenciacijos nepiktybinis neuroblastinis navikas, susidarantis iš subrendusių autonominės nervų sistemos ląstelių. Dauguma šių navikų yra besimptomiai ir nustatomi atsitiktinio ištyrimo metu. Dažniausia jų lokalizacija yra užpakalinis tarpuplautis ir retroperitonis tarpas. Klinikinis atvejisProfilaktinio tyrimo metu atlikus pilvo organų echoskopinį tyrimą 23-ejų metų pacientei diagnozuotas dešiniosios pilvo pusės navikas. Atlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ir įvertinus histologinę biopsinės medžiagos išvadą nustatyta retroperitoninio tarpo ganglioneuromos diagnozė. Ligonei planine tvarka buvo atlikta naviko ekstirpacija. Bendras hospitalizacijos laikas – 13 dienų. IšvadaRetroperitoninio tarpo ganglioneuromų diagnostika palyginti sudėtinga dėl menko naviko simptomiškumo ir tyrimo metodų specifiškumo. Operacija išlieka šių navikų gydymo aukso standartu. Reikšminiai žodžiai: ganglioneuroma, retroperitoninis tarpas, naviko ekstirpacija. Retroperitoneal ganglioneuroma: a case report Agnė Čižauskaitė1, Mantas Trakymas2, Eugenijus Stratilatovas1 1 Vilnius University, Institute of Oncology, Department of General and Abdominal Surgery, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 Vilniaus University, Institute of Oncology, Department of Interventional Sonoscopy and Ultrasound Diagnostic, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania E-mail: agne.cizauskaite@gmail.com; eugenijus.stratilatovas@vuoi.lt; mantas.trakymas@vuoi.lt BackgroundGanglioneuroma is a rare, highly-differentiated, benign tumour originating in mature autonomic nerve cells. Most ganglioneuromas are asymptomatic and diagnosed incidentally. The most common site of occurence is posterior mediastinum and retroperitoneum. Case reportA 23-year-old female patient was incidentally found to have a right-side abdominal tumour on ultrasonography. Magnetic resonance imaging and the histopathological examination revealed the diagnosis of retroperitoneal ganglioneuroma. The patient underwent the tumour extirpation. The total hospitalization lasted 13 days. ConclusionUnfortunately, the diagnostics of retroperitoneal ganglioneuromas is still relatively difficult because of the lack of specific symptoms and imaging findings. Surgical treatment still remains a “gold standard” in the management of these tumours. Keywords: ganglioneuroma, retroperitoneum, tumour extirpation