Relevant bibliographies by topics / Medicinos fakultetas / Journal articles
To see the other types of publications on this topic, follow the link: Medicinos fakultetas.

Journal articles on the topic 'Medicinos fakultetas'

Author: Grafiati
Published: 4 June 2021
Last updated: 16 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Medicinos fakultetas.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Morkevičius, Matas. "Chirurgija internete." Lietuvos chirurgija 2, no. 4 (January 1, 2004): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2004.4.2337.

Full text
Abstract:
Matas MorkevičiusVilniaus universiteto Medicinos fakultetas,M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusEl paštas: matasmorkevicius@yahoo.com Straipsnyje apžvelgiami įvairūs chirurgijos nemokamos literatūros šaltiniai internete – knygos, atlasai, žurnalai, pateikiamos nuorodos, kur juos galima rasti. Surgery online Matas Morkevičius Various surgical electronic books, journals and other databases available free of charge are presented in this paper, also providing the links to them.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Jevdokimenka, Vladimiras, and V. Ničik. "Ukrainos filosofų darbai." Problemos 3 (September 29, 2014): 85–89. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1969.3.5748.

Full text
Abstract:
Publikacijoje lietuvių skaitytojai supažindinami su šiuolaikinės Ukrainos filosofijos padėtimi. Teigiama, kad filosofijos kadrus daugiausia ruošia Kijevo universiteto Filosofijos fakultetas. Ukrainos Mokslų akademijos Filosofijos institutas atlieka ir koordinuoja mokslinius tyrimus. Ukrainoje giliai nagrinėjamas V. Lenino mokslinis palikimas, jo idėjos nacionaliniu klausimu, tiriamos dialektinio materializmo problemos, tarybinės visuomenės vystymosi iš socializmo į komunizmą dėsningumai. Analizuojamos mokslinio tyrimo logikos problemos, filosofiniai biologijos ir medicinos klausimai, giliai ir kritiškai analizuojama dabartinė idealistinė filosofija.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Palubinskas, Edgaras, Narimantas Evaldas Samalavičius, and Lina Gudelytė. "Išangės fistulės kamščio metodo taikymas sudėtingai išangės fistulei gydyti." Lietuvos chirurgija 8, no. 4 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.4.2095.

Full text
Abstract:
Edgaras Palubinskas1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Lina Gudelytė1 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika,Santariškių g. 1, LT-08406 VilniusEl. paštas: narimantas.samalavicius@vuoi.lt Tikslas: Tyrimo tikslas buvo įvertinti išangės fistulės kamščio (IFK) efektyvumą, gydant aukštas išangės fistules. Metodai: Į apžvalgą iš viso įtraukta 19 darbų iš 31, išspausdinto 2006–2010 m. Iš įtrauktųjų 8 yra retrospektyvinės studijos, 9 prospektyvinės, viena dvigubai akla randomizuota studija ir viena prospektyvinė nerandomizuota kontrolinė studija. Bendras į šias studijas įtrauktų ligonių, gydytų išangės fistulės kamščio metodu, skaičius yra 551. Rezultatai: Pooperacinio stebėjo laikas buvo nuo 3 iki 24 mėnesių. Gydymo išangės fistulės kamščiu sėkmingumas – nuo 15,6 % iki 88 %. Iš 551 IFK gydytų ligonių 300 (54,4 %) pasveiko. Kriptoglanduliarinės kilmės (K) fistulės buvo sėkmingai išgydytos 55,1 % atvejų, o įvairios kilmės (I) – 54,9 %. Neaptikome patikimo ryšio tarp sėkmingo gydymo rezultatų ir paciento lyties, amžiaus, fistulės ilgio ar kilmės. Išvados: Išangės fistulės kamščio metodas yra patikimas gydyti sudėtingas fistula-in-ano. Ateities tyrimai turėtų padėti aiškiau apibrėžti gydymo išangės fistulės kamščiu metodo vietą išangės fistulių chirurgijoje. Reikšminiai žodžiai: fistula-in-ano, išangės fistulės kamštis, ligos atkrytis, tiesiosios žarnos lopas. Anal fistula plug for the treatment of complex fistula-in-ano Edgaras Palubinskas1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Lina gudelytė1 1 Vilnius University Medical Faculty, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Institute of Oncology, Clinic of Surgery,Santariškių str. 1, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: narimantas.samalavicius@vuoi.lt Purpose: The aim of the study was to evaluate the efficacy of the anal fistula plug (AFP) for the treatment of fistula-in-ano. Methods: A total of 31 studies, published since 2006 to 2010 were extracted and 19 of them were finally included in this systematic review. 8 were retrospective case series, 9 prospective studies, 1 prospective non-randomized controlled trial and 1 randomized controlled trial. In these 19 studies, a total of 551 patients were included, who were treated with anal fistula plug. Results: The follow-up period ranged from 3–24 months. The AFP procedure had a success rate ranging from 15.6–88 %. From 551 patients treated with AFP, 300 (54.4 %) were cured. The success rate in patients with cryptoglandular origin (K) was 55.1 % and the success rate in patients with fistulas of other origin was 54.9 %. We did not notice difference in success rate between age, gender, fistula anatomy and etiology. Conclusion: The anal fistula plug method is a reliable method in treat of complex fistula-in-ano. Future studies should help to clarify the place of anal fistula plug in anal fistula surgery. Key words: Fistula-in-ano, anal plug, recurrence, advancement flap.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Šustickas, Gytis, Jelena Ščerbak, Eleonora Kvaščevičienė, and Beata Lukošaitienė. "Akiduobės hematoma: atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 7, no. 1-2 (January 1, 2009): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2009.1.2136.

Full text
Abstract:
Gytis Šustickas1, Jelena Ščerbak2, Eleonora Kvaščevičienė3, Beata Lukošaitienė41 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius3 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Rentgenochirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius4 Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: gytis.sustickas@gmail.com Subperiostinė orbitos hematoma yra reta galvos ir veido traumos komplikacija, galinti sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Straipsnio tikslas – aprašyti pacientą, kuriam buvo trauminė orbitos subperiostinė hematoma, bei apžvelgti literatūros duomenis orbitos hematomos etiologijos, patogenezės, diagnostikos ir gydymo klausimais. Reikšminiai žodžiai: akiduobės intraorbitinė / subperiostinė hematoma, egzoftalmas, išverstakumas Orbital hemorrhage: case report and literature review Gytis Šustickas1, Jelena Ščerbak2, Eleonora Kvaščevičienė3, Beata Lukošaitienė41 Vilnius University, Emergency Hospital, Department of Neurosurgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Faculty of Medicine, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Emergency Hospital, Department of Invasive Radiology,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania4 Vilnius University, Ear, Nose, Throat and Eyes Clinic,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: gytis.sustickas@gmail.com Subperiosteal orbital hemorrhage is a rare complication of craniofacial injury, rarely can be the cause of irreversible vision loss. The purpose of the article is to present the patient with traumatic subperiosteal orbital hemorrhage and review literature for ethiological, pathological, diagnostic and treatment aspects. Keywords: orbital subperiosteal hemorrhage, proptosis, exophthalmus
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Džiugas, Gediminas, Kęstutis Ručinskas, Palmyra Semėnienė, Karolina Džiugienė, Arimantas Grebelis, and Vytautas Sirvydis. "Intraveninių narkomanų triburio vožtuvo izoliuoto infekcinio endokardito chirurginio gydymo patirtis." Lietuvos chirurgija 8, no. 3 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.3.2107.

Full text
Abstract:
Gediminas Džiugas1, Kęstutis Ručinskas1 , Palmyra Semėnienė1, Karolina Džiugienė2, ArimantasGrebelis1, Vytautas Sirvydis1 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl. paštas: gdziugas@gmail.com2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Įvadas: Mažiausiai 5 % triburio vožtuvo (TV) infekcinio endokardito (IE) atvejų reikia gydyti chirurgiškai. Nėra daug studijų, analizuojančių intraveninių narkomanų izoliuoto triburio vožtuvo infekcinio endokardito chirurginio gydymo rezultatus. Duomenų apie tokių ligonių gydymą Lietuvoje nėra. Mes pateikiame pastarųjų 10-ies metų rezultatus, gydant intraveninius narkomanus, operuotus dėl triburio vožtuvo infekcinio endokardito. Įvertinome triburio vožtuvo protezavimo biologiniu vožtuvu ir plastikos ankstyvuosius bei vėlyvuosius rezultatus. Ligoniai ir metodai: Ši studija retrospektyvi. Atlikta 18 ligonių, operuotų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre dėl izoliuoto triburio vožtuvo infekcinio endokardito 2000–2010 m., duomenų analizė. Visi ligoniai vartojo intraveninius narkotikus. Rezultatai: Pooperaciniu laikotarpiu nemirė nė vienas ligonis, visi išrašyti iš stacionaro. Ankstyvųjų pooperacinių komplikacijų pasitaikė tik ligoniams, kuriems atliktas triburio vožtuvo protezavimas (4 iš 14 pacientų). Tačiau skirtumas, palyginti su triburio vožtuvo plastikos grupe, nereikšmingas (p=0,225). Ilgesnė hospitalizacijos trukmė buvo po TV protezavimo biologiniu protezu (27,7±14,5 d.) nei po TV plastikos (18,7±15,1 d.). Vėlyvosios komplikacijos išsivystė 8 ligoniams: septyniems buvo atliktas pirminis TV protezavimas biologiniu vožtuvu ir vienam – TV plastika. Keturiems ligoniams buvo infekcinio endokardito atkrytis. Vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu mirė 4 (22 %) ligoniai. Išvados: Daliai intraveninių narkomanų triburio vožtuvo chirurginė korekcija yra vienintelis veiksmingas triburio vožtuvo infekcinio endokardito gydymo būdas. Po triburio vožtuvo protezavimo biologiniu protezu dažnai būna ankstyvųjų ir vėlyvųjų komplikacijų. Triburio vožtuvo plastika – saugesnis gydymo būdas ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Reikšminiai žodžiai: triburis vožtuvas, intraveninių narkotikų vartojimas, infekcinis endokarditas, triburio vožtuvo plastika, triburio vožtuvo protezavimas, komplikacijos The experience of surgery for isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug abusers Gediminas Džiugas1, Kęstutis Ručinskas1 , Palmyra Semėnienė1, Karolina Džiugienė2, ArimantasGrebelis1, Vytautas Sirvydis1 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl. paštas: gdziugas@gmail.com2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Objective: Tricuspid valve infective endocarditis usually affects intravenous drug users. At least 5% of patients with tricuspid valve infective endocarditis have to be treated surgically. Few data exist on surgery for the isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug abusers, and there is no such data in Lithuania. This study summarizes our experience in a surgical treatment of isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug users. Patients and methods: This is a retrospective analysis of 18 patients operated on for isolated tricuspid valve infective endocarditis in our centre in 2000–2010. All the patients were intravenous drug abusers. Results: There were no perioperative deaths. Early complications were observed only in the tricuspid valve replacement group (4/14), but there was no significant difference (p = 0.225) was compared to the reconstruction group. There was a longer hospitalization period (27.7 ± 14.5 d) for tricuspid valve replacement than for tricuspid valve reconstruction (18.7 ± 15.1 d.). Eight patients had late complications, of them seven had undergone initial tricuspid valve replacement and one – reconstruction. Four patients had recurrent endocarditis. Late mortality was in 4 (22 %) patients. Conclusion: For some intravenous drug abusers, tricuspid valve surgery for tricuspid valve infective endocarditis is the only effective treatment. Tricuspid valve replacement with biological prosthesis for intravenous drug abusers is associated with numerous early and late postoperative complications. Tricuspid valve reconstruction is a safe method of treatment in the early postoperative period. Key words: tricuspid valve, intravenous drug abusers, infective endocarditis, tricuspid valve reconstruction, tricuspid valve replacement, complications.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Tarejeva, Jekaterina, Kęstutis Žagminas, and Danielius Serapinas. "Vilniaus universiteto studentų rizikingos elgsenos įvertinimas." Sveikatos mokslai 25, no. 6 (December 31, 2015): 51–55. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.116.

Full text
Abstract:
Tyrimo tikslas. Įvertinti Vilniaus universiteto studentų rizikingą elgseną 2009 metais. Metodai. Iškeltam tyrimo tikslui pasiekti duomenys buvo renkami anoniminės anketinės apklausos metodu. Tiriamąjį kontingentą sudarė 1200 Vilniaus universiteto Chemijos, Ekonomikos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Fizikos, Filologijos ir Teisės fakultetų I-VI kursų studentai. Tyrime naudotas 39 klausimų anoniminis klausimynas, kuris apibūdina studentų bendrus duomenis: amžių, lytį, kursą, fakultetą, rūkymo paplitimą, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimą, lytinį elgesį, mitybą, traumatizmą, fizinį aktyvumą, depresyvumą. Anketos klausimai analizuoti bendrai ir atskirai pagal lytį, atskirus kursus ir fakultetus. Kategorinių duomenų (nominalinių ir ranginių kintamųjų) analizei taikytas χ2 ir Mann-Whitney, Kruskal – Wallis metodai. Paplitimo įverčiams apskaičiuoti 95 proc. pasikliautiniai intervalai. Tolydūs dydžiai analizuoti Stjudent‘o t-testu, ANOVA. Duomenų apdorojimui ir analizei panaudota SPSS.17 (17 versija, 2009) ir WinPepi 10.5 (10.5 versija, 2010) kompiuterinės programos. Rezultatai. 94,8% apklaustų studentų patenkinamai vertino savo fizinės sveikatos būklę. Rūko 39,5 % apklaustųjų, daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 45% ir 34,9%, p = 0,002). Daugiausia rūko Filologijos fakulteto studentai, mažiausiai – Medicinos fakulteto studentai. Alkoholį vartoję kelis kartus per savaitę nurodė 16,9% respondetų, daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 21,6% ir 13,0% moterų, p<0,001). Kasdien alkoholinius gėrimus vartoja 8,6% studentų ir 1,8% studenčių. Narkotines medžiagas vartojo 34,5% VU studentų (45,5% vyrų ir 25,5% moterų, p<0,001). Vidutinis apklaustųjų vyrų KMI yra 24,60, moterų – 20,76. 22,8% apklaustųjų turi antsvorio arba yra nutukę. 66,4% vyrų ir 63,6% moterų (p<0,001) nurodė, kad gamindami maistą dažniausiai vartoja aliejų. 30,8% studentų per paskutinę savaitę du - tris kartus darė mankštą, kurios metu suprakaituodavo ir padažnėdavo kvėpavimas. Lytinius santykius per paskutinius 12 mėn. turėjo 76,6% studentų. 63,5% studentų paskutinių lytinių santykių metu naudojo prezervatyvą. 33,4% vyrų ir 24,7% moterų per pastaruosius 12 mėn. teko patirti susižalojimų, dėl kurių teko kreiptis pagalbos į gydytoją. 25,3% respondentų susižeidė ar patyrė nelaimingą atsitikimą būdami apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Per pastaruosius 12 mėn. itin prislėgtos nuotaikos ne mažiau kaip dvi savaites buvo 25,9% respondentų, daugiau moterų (29,0%) nei vyrų (22,3%) (p=0,019). Nusižudyti yra bandę 8,9% apklaustųjų. Išvados. Didelis alkoholio vartojimo paplitimas, narkotikų vartojimas, nesaugus lytinis elgesys, nesubalansuota mityba sudaro palankias prielaidas lėtinėms ligoms išsivystyti. Siekiant sumažinti šių ligų išsivystymo riziką studentų grupėje, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija turi būti prioritetine. Traumų prevencija, mityba, psichinė sveikata taip pat turi būti jaunimo visuomenės sveikatos prioritetų sąraše.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Šiaulys, Raimondas, Justina Domarkaitė, and Michail Tarachovskij. "DUBENS EKSENTERACINĖS OPERACIJOS – ULTRARADIKALIOS OPERACIJOS KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE." Sveikatos mokslai 24, no. 5 (February 20, 2014): 20–25. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.087.

Full text
Abstract:
Tyrimo tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtį atliekant dubens eksenteracines operacijas bei palyginti su literatūros duomenimis. Tyrimo metodai: retrospektyvinė apžvalga moterų, kurioms nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo atliktos dubens eksenteracinės operacijos. Įvertintos jų komplikacijos bei baigtys. Rezultatai: išanalizuota 8 ligonių duomenys. Vidutinis amžius – 56,6 (36 – 72) m. Vidutinis atkryčio laikas nuo pirminio naviko gydymo buvo apie 3,5 (0,5 – 8) m. 7 moterims iš 8 dubens eksenteracinė operacija atlikta kaip radikalus, o 1 – paliatyvus gydymo metodas. Dažniausia indikacija operacijai buvo gimdos kaklelio vėžio recidyvas (62,5%). Iš 8 į studiją įtrauktų moterų 3 atliktos pilnos, 3 – priekinės ir 2 – užpakalinės dubens eksenteracinės operacijos. 1 atlikta infralevatorinė rezekcija, likusioms 7 – supralevatorinės rezekcijos. Vidutinė operacijos trukmė – 306,25 (210 – 370) min. Radikaliai operaciją pavyko atlikti 75% moterų (n=6). Nebuvo nei vieno mirties atvejo po operacijos hospitalizacijos metu. Vidutinis hospitalizacijos laikas - 23,375 (14- 51) dienos. Komplikacijos ankstyvuoju pooperaciniu periodu išryškėjo 37,5% (n =3) pacienčių. Vėlyvų komplikacijų pasitaikė 50% moterų (n=4). Per mūsų studijos stebėjimo laikotarpį buvo vienas mirties atvejis dėl ligos progresavimo ir vienas mirties atvejis dėl miokardo infarkto. Ligos progresavimas diagnozuotas 37,5% pacienčių (n=3). Dviem iš jų dubens eksenteracinė operacija atlikta neradikaliai. Po dubens eksenteracinės operacijos 3 moterims taikyta chemoterapija. Išvados: 1. Dubens eksenteracinė operacija išlie- DUBENS EKSENTERACINĖS OPERACIJOS – ULTRARADIKALIOS OPERACIJOS KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE Raimondas Šiaulys1, Justina Domarkaitė1,2, Michail Tarachovskij1,2 1Klaipėdos universitetinė ligoninė, 2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ka paskutinis radikalus gydymo metodas moterims su recidyvuojančia onkoginekologine patologija. 2. Pacientės turi būti maksimaliai ištirtos, kad sumažėtų neradikalių operacijų skaičius. Nepaisant to, visada bus dalis ligonių, kurioms galimybę atlikti radikalią operaciją pavyks įvertinti tik pačios operacijos metu. 3. Pooperacinės komplikacijos yra dažnos ir gali būti mirtinos.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Martinaitytė, Ieva, Jonas Pivoriūnas, Jonas Jurgaitis, Marius Paškonis, Anatolij Ostapenka, and Kęstutis Strupas. "Potrauminė blužnies pseudocista: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 7, no. 3-4 (January 1, 2009): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2009.3.2129.

Full text
Abstract:
Ieva Martinaitytė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, 3, Marius Paškonis2, 3 Anatolij Ostapenka2, 3, Kęstutis Strupas21 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius2 Gastroenterologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: jonas.jurgaitis@santa.lt Potrauminė blužnies pseudocista – tai labai reta dėl uždaros pilvo traumos išsivystanti blužnies plyšimo komplikacija, pasireiškianti tik 1 % pacientų, patyrusių uždarą pilvo traumą. Ligos simptomatika pasireiškia praėjus ilgam laikotarpiui po traumos, todėl yra sunku nustatyti blužnies pseudocistos etiologiją. Šiame straipsnyje pristatomas klinikinis potrauminės blužnies pseudocistos atvejis ir aptariama chirurginio gydymo taktika. Reikšminiai žodžiai: potrauminis blužnies sužalojimas, blužnies pseudocista, blužnies pseudocistos gydymas. Post-traumatic splenic pseudocyst: case report and review of the literature Ieva Martinaitytė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, 3, Marius Paškonis2, 3 Anatolij Ostapenka2, 3, Kęstutis Strupas21 Faculty of Medicine, Vilnius University, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania2 Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital “Santariškių Klinikos”, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Institute of Oncology, Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaEl paštas: jonas.jurgaitis@santa.lt The post-traumatic pseudocyst is a very rare complication of the spleen rupture after blunt abdominal trauma. It is known to occur only to 1% of patients who had undergone such blunt abdominal trauma. The symptoms of the disease are reported to develop after a long post-traumatic period, thus the etiology of the pseudocyst of the spleen is hard to reveal. The aim of this paper is to present a case of the post-traumatic pseudocyst of the spleen and to discuss the strategy of the surgical management. Keywords: post-traumatic spleen injury, splenic pseudocyst, management of splenic pseudocyst.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Klepšytė, Evelina, and Narimantas Evaldas Samalavičius. "Metileno mėlio tirpalo injekcijos į pašalinto preparato a. messenterica inferior kamieną po tiesiosios žarnos rezekcijos atlikus totalią mezorektalinę eksciziją įtaka aptinkamų limfmazgių kiekiui." Lietuvos chirurgija 8, no. 4 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.4.2099.

Full text
Abstract:
Evelina Klepšytė, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusVilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius Tikslas: Nustatyti, ar metileno mėlio tirpalo injekcija į pacientų, kuriems dėl tiesiosios žarnos vėžio atliekama tiesiosios žarnos rezekcija darant totalią mezorektalinę eksciziją, pašalinto preparato a. messenterica inferior kamieną, padidina tiriant patologiją aptinkamų limfmazgių kiekį. Medžiaga ir metodai: Tiriamąją grupę sudarė 10 pacientų, atitinkamai kontrolinę grupę – 20 pacientų, sirgusių I–III stadijų tiesiosios žarnos vėžiu (adenokarcinoma histologiškai), gydytų Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Chirurgijos klinikoje 2008 m. vasarį–2010 m. kovą. Pacientams to paties chirurgo buvo atlikta standartinė tiesiosios žarnos rezekcija ir totali mezorektalinė ekscizija. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems rezekcinio tipo operacija padarant koloanalinę jungtį atlikta dėl tiesiosios žarnos vidurinio ar apatinio trečdalio vėžio, netaikytas ikioperacinis smulkiafrakcinis spindulinis gydymas ir nebuvo atokių metastazių. Tiriamojoje grupėje pašalinus rezektatą buvo suleidžiama 30 ml 0,5 % metileno mėlio tirpalo į a. messenterica inferior kamieną. Tiriamosios ir kontrolinės grupių rezektatų patologijos tyrimas buvo atliekamas vienodai (pagal VPC standartą). Patologas nebuvo specialiai informuotas atlikti makroskopinį apdorojimą kokiu nors ypatingu būdu, tad tyrimo metodika buvo vienoda. Atlikta retrospektyvi klinikinių ir patologijos duomenų analizė. Rezultatai: Tiriamojoje (metileno mėlio) grupėje gautas limfmazgių rezektate vidurkis buvo 18 ± 5,598, kontrolinėje grupėje – 14 ± 6,300; p = 0,092. Metastazių limfmazgiuose aptikta 5 iš 10 metileno mėlio grupės pacientų ir atitinkamai 7 iš 20 kontrolinės grupės pacientų rezektatuose. Išvados: Ryškėja tendencija, kad metileno mėlio tirpalo injekcija į po totalios mezorektalinės ekscizijos dėl tiesiosios žarnos vėžio pašalinto rezektato a. messenterica inferior kamieną padidina tiriant patologiją randamų sritinių limfmazgių kiekį. Siekiant pagerinti tyrimo rezultatų statistinio patikimumo rodiklius ir patvirtinti šią tendeciją, tikslingas tęstinis didesnių tiriamosios ir kontrolinės grupių pacientų tyrimas. Reikšminiai žodžiai: totali mezorektalinė ekscizija (TME), metileno mėlio tirpalas, patologijos tyrimas. Injection of methylene blue solution into the inferior messenteric artery of resected rectal specimens for rectal cancer as a method to increase lymph node harvest Evelina Klepšytė, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilnius University Medical Faculty, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania Vilnius University, Institute of Oncology, Clinic of Surgery, Santariškių str. 1, LT-08406 Vilnius, Lithuania Vilnius University Medical Faculty, Clinic of Internal, Family Medicine and Oncology,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania Objective: To determine whether the injection of methylene blue solution into the inferior mesenteric artery could improve the lymph node harvest in rectal specimens of rectal cancer patients treated with rectal resection with TME. Material and methods: A group of 10 fresh rectal specimens from patients with stage I–III rectal cancer treated at Clinic of Surgery of Institute of Oncology of Vilnius University during the period from February, 2008 to March, 2010 was composed randomisely to be injected with the methylene blue solution and 20 specimens were selected under the same conditions to serve as the control group. The patients underwent conventional rectal resection with TME and colo-anal anstomosis for middle and low rectal cancer performed by the same surgeon, did not receive preoperative long course radiotherapy and had no distant metastases. Postoperatively 30 ml of 0,5 % methylene blue solution was injected into the inferior messenteric artery of the specimens in the methylene group. Afterwards the specimens from both methylene and control groups were examined and dissected following the standard of the National Centre of Pathology. The pathologist was not informed to make any special attempt. A retrospective analysis of clinical and pathology records was performed. Results: The comparison of the mean lymph node harvest showed a significant difference between methylene blue and control groups with average lymph node numbers per specimen of 18 ± 5,598 and 14 ± 6,300, respectively (p = 0,092). 5 of 10 patients from the methylene group and 7 of 20 patients from the control group had metastases in the detected lymph nodes. Conclusion: There was a tendency to improve the lymph node harvest in rectal specimens of rectal cancer patients treated with rectal resection with TME by injecting methylene blue solution into the inferior mesenteric artery. In order to confirm this tendency and to improve statistical reliability of the results extention of the study increasing the numbers of patients in both methylene and control groups is strongly advisable. Key words: total mesorectal excision (TME), Methylene blue solution, pathologic examination.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Sipavičius, Remigijus, Aleksejus Zorinas, Dalia Drobelytė, Rokas Šerpytis, and Vytautas Sirvydis. "Kairiojo plaučio transplantacija žiurkei: eksperimentinio modelio paieškos." Lietuvos chirurgija 4, no. 3 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.3.2263.

Full text
Abstract:
Remigijus Sipavičius1, Aleksejus Zorinas1, Dalia Drobelytė2, Rokas Šerpytis2, Vytautas Sirvydis1.1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusEl. paštas: remigijus.sipavicius@gmail.com Tikslas Sukurti ar pritaikyti esamus eksperimentinius modelius žiurkėms, tęsiant tyrinėjimus plaučių transplantacijos srityje. Metodai Žiurkėms atliekama kairiojo plaučio autotransplantacija arba ortotopinė transplantacija. Autotransplantacijos atveju atliekama kairiojo plaučio pulmoplegija, plautis paliekamas vietoje konservacijai norimam išemijos laikui. Jam praėjus atkuriama plaučio kraujotaka. Transplantacijos atveju donorui atliekama abiejų plaučių pulmoplegija, jie konservuojami norimą išemijos laiką. Recipientui pašalinamas kairysis plautis. Praėjus išemijos laikui, donoro kairysis plautis persodinamas recipientui, atkuriama plaučio kraujotaka. Rezultatai Atlikta 11 eksperimentų, penki iš jų – sėkmingai. Pagrindinės nesėkmių priežastys buvo broncho ar jo anastomozės plyšimas bei anestetikų perdozavimas. Išvados Esamus eksperimentinius modelius pavyko adaptuoti žiurkėms. Jie taikytini tolesnems plaučių transplantacijos tyrinėjimams. Pagrindiniai žodžiai: plaučių transplantacija, eksperimentinis modelis Left lung transplantation in rat: search for the experimental model Remigijus Sipavičius1, Aleksejus Zorinas1, Dalia Drobelytė2, Rokas Šerpytis2, Vytautas Sirvydis1.1 Vilnius University Clinic of Cardiovascular Diseases, Heart Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Faculty of Medicine,M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, LithuaniaE-mail: remigijus.sipavicius@gmail.com Objective To design a new or to adapt the existing experimental models of rat lung transplantation. Methods Both left lung autotransplantation and orthotopic transplantation are implemented in rat. At autotransplantation, the left lung is left in situ after pulmoplegia. After a settled ischaemic time the lung perfusion is restored. At transplantation, pulmoplegia is performed in the donor. Lungs are separated and preserved for a settled ischaemic time. The recipient's left lung is removed and the donor's left lung transplantation is performed. The graft's perfusion is restored. Results Eleven experiments were carried out, 5 of them successfully. The main reasons for failure were bronchial anastomosis dehiscence or bronchial tear and anesthetic overdosage. Conclusion Existing experimental models were successfully adapted in rat, capacitating the further lung transplantation research. Key words: lung transplantation, experimental model
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
11

Mateikaitė, Kastė, Paulius Žeromskas, and Kęstutis Strupas. "Ogilvie sindromas: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 6, no. 2 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.2.2159.

Full text
Abstract:
Kastė Mateikaitė1, Paulius Žeromskas2, Kęstutis Strupas21 Vilnius universiteto Medicinos fakultetas, M.K.Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius2 Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Gastroenterologijos,urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: kaste.mateikaite@gmail.com Ogilvie sindromas – tai reta sunki būklė, atsirandanti dėl sutrikusios storosios žarnos parasimpatinės inervacijos. Jai būdingas ūmus ir smarkus storosios žarnos išsiplėtimas be mechaninės obstrukcijos. Šis sindromas dažnai pasitaiko kritinių būklių pacientams. Pateikiame storosios žarnos ūminės tariamosios obstrukcijos klinikinį atvejį, kuris pasitaikė nevaikštančiam, išsėtine skleroze sergančiam slaugos namų pacientui. Tiesinė pilvo rentgenograma leido įtarti laisvą orą po diafragmos kupolu, todėl buvo atlikta laparotomija. Žarnyno perforacijos nebuvo, tačiau rasta išsiplėtusi storoji žarna. Ketvirtą pooperacinę parą pacientas buvo išrašytas iš ligoninės, rekomenduotas agresyvesnis obstipacijų gydymas ir prevencija. Konservatyvus gydymas ar invazinė dekompresija dažnai yra veiksmingi metodai. Jeigu Ogilvie sindromas diagnozuojamas ir gydomas per vėlai, ligonis gali mirti dėl perforacinio peritonito. Pagrindiniai žodžiai: storoji žarna, Ogilvie sindromas, storosios žarnos tariamoji obstrukcija, obstipacijos Ogilvie’s syndrome: case report Kastė Mateikaitė1, Paulius Žeromskas2, Kęstutis Strupas21 Vilnius University Faculty of Medicine, M.K. Čiurlionio 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania2 Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery, Vilnius University HospitalSantariškių Klinikos, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: kaste.mateikaite@gmail.com Ogilvie’s syndrome is a rare but serious condition caused by parasympathetic dysfunction of large bowel. It is characterized by acute and massive colon distension without mechanical obstruction. This syndrome most often appears as a complication of other clinical conditions. We present a case of acute colonic pseudo-obstruction occurring in constipated bedridden, male nursing home resident with multiple sclerosis. Free air trapped in the subdiaphragmatic locations was suspected in plain abdominal radiogram and the laparotomy was performed. No intestinal perforation was found. Massively distended colon was observed. The patient was discharged at the fourth postoperative day and more aggressive prevention and treatment of constipation was recommended. In conclusion, early treatment with expectant management or invasive decompression is often successful. However, this condition can be fatal, if diagnose and treatment are delayed. Keywords: large bowel, Ogilvie’s syndrome, colonic pseudo-obstruction, constipation
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
12

Juška, Agnius, Ieva Žostautienė, Jonas Pivoriūnas, Jonas Jurgaitis, Marius Paškonis, Vytautas Lipnickas, and Kęstutis Strupas. "Ūminis skausmas dešinėje klubinėje srityje: ar visada tai apendicitas?" Lietuvos chirurgija 8, no. 2 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.2.2118.

Full text
Abstract:
Agnius Juška1, Ieva Žostautienė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, Marius Paškonis2, 3, Vytautas Lipnickas2, Kęstutis Strupas21Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius2Gastroenterologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: jonas.jurgaitis@santa.lt Aklosios žarnos pavienis divertikulas – reta patologija ir pagal požymius beveik neatskiriama nuo ūminio apendicito. Aklosios žarnos divertikulitas gali nesukelti simptomų tol, kol nepasireiškia uždegimas, divertikulas neprakiūra ar iš jo neprasideda kraujavimas. Nors atliekami echoskopiniai ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, tikslią diagnozę prieš operaciją vis vien sunku nustatyti ir dažniausiai ji paaiškėja operuojant. Nors ši liga reta Vakarų šalyse, ją reikia turėti omenyje diferencijuojant tuomet, kai pacientas skundžiasi skausmu dešinėje klubinėje srityje. Dėl to į šią retą būklę norime atkreipti ne tik chirurgų bet ir kitų gydytojų dėmesį. Reikšminiai žodžiai: pavienis aklosios žarnos divertikulas, divertikulitas dešinėje, skausmas apatiniame dešiniajame kvadrante, įgimtas aklosios žarnos divertikulas. Acute pain in right iliac fossa region – is it always an appendicitis? Agnius Juška1, Ieva Žostautienė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, Marius Paškonis2, 3, Vytautas Lipnickas2, Kęstutis Strupas21Vilnius University Faculty of Medicine,M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania2Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital Santariškių Clinics,Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: jonas.jurgaitis@santa.lt Solitary diverticulum of caecum is an uncommon pathological condition almost indistinguishable from acute appendicitis. Caecal diverticulitis can be asymptomatic until it becomes inflamed, perforated or begins to bleed. In spite of routine ultrasonography and computer tomography findings, correct preoperative diagnosis is still difficult and is usually made in the operating theater. Although this condition is very rare in Western countries, it should be considered in the differential diagnosis for patients complaining of right iliac fossa pain. Therefore, the aim of this case report is to improve the awareness of this condition not only among surgical trainees but also among the rest of medical staff. Key words: solitary diverticulum of the caecum, right diverticulitis, right lower quadrant pain, congenital diverticulum of the caecum.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
13

Kundrotas, Gediminas, Jonas Jorašūnas, Barbora Markevičiūtė, and Vilija Jakumaitė. "Pūlinio mediastinito gydymo taukinės pakėlimu vėlyvieji rezultatai." Lietuvos chirurgija 8, no. 1 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.1.2123.

Full text
Abstract:
Gediminas Kundrotas1, Jonas Jorašūnas2, Barbora Markevičiūtė2, Vilija Jakumaitė11 Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyrius,Liepojos g. 45, LT-92288 Klaipėda2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusEl paštas: jonasjar@gmail.com Įvadas / tikslasTaukinė yra unikalus organas dėl savo didelio ploto, beformės struktūros ir puikios vaskuliarizacijos, todėl yra labai tinkama didelėms infekuotoms ertmėms užpildyti ir mediastinitui gydyti. Šio straipsnio tikslas – aprašyti ir įvertinti posternotominio mediastinito gydymo didžiosios taukinės pakėlimu (omentoplastika) vėlyvuosius rezultatus. Ligoniai ir metodaiPo taukinės pakėlimo operacijos praėjus vidutiniškai 4,3 metų buvo atlikta 6 pacientų apklausa, apžiūra, pacientai užpildė gyvenimo kokybės klausimyną SF-36. Keturi pacientai, kurių priešoperaciniai spirometrijos duomenys buvo žinomi, mėginius atliko pakartotinai. RezultataiIš šešių pacientų keturi jaučia krūtinės ląstos skausmą, penki – krūtinės ląstos nestabilumo simptomus, penkiems susiformavo pooperacinės baltosios pilvo linijos išvarža. Visų pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė prastesnė negu daugumos. Visų pacientų FEV1 ir FVC rodikliai sumažėjo, palyginti su buvusiais prieš operaciją. IšvadosOmentopastika gydyti pacientai dažniau jaučia skausmą, krūtinės ląstos nestabilumo simptomus, jiems formuojasi baltosios pilvo linijos išvaržos, vystosi restrikcinis kvėpavimo funkcijos sutrikimas, jų gyvenimo kokybė blogesnė.Omentoplastika – veiksmingas, tačiau žalojantis pūlinio mediastinito gydymo metodas. Reikšminiai žodžiai: vidurinė sternotomija, mediastinitas, omentoplastika, didžioji taukinė The role of greater omentum in treating poststernotomy mediastinitis: long-term results Gediminas Kundrotas1, Jonas Jorašūnas2, Barbora Markevičiūtė2, Vilija Jakumaitė11 Klaipėda Seamen’s Hospital, Department of Cardiac Surgery,Liepojos Str. 45, LT-92288 Klaipėda, Lithuania2 Vilnius University, Faculty of Medicine, M. K. Čiurlionio Str. 21, LT-03101 Vilnius, LithuaniaE-mail: jonasjar@gmail.com Background /objectiveGreater omentum has an amorphic shape, large size, and excellent vascularization. These characteristics make it ideal for use in reconstruction of large contaminated spaces. The aim of this article is to describe and evaluate long-term results of poststernotomy mediastinitis treatment by transposition of the greater omentum. MethodsOn the average 4.3 years after transposition of the greater omentum, six patients were asked about their complaints, an inspection was performed and they completed the SF-36 health survey. Four patients with known preoperative spirometry results repeated the test. ResultsFour of six patients feel chest pain, five of six feel symptoms of chest instability, and five of six had a history of herniation after the transposition of the greater omentum. All the patients had a lower than average life quality. All the patients had lower FEV1 and FVC values compared to the preoperative ones. ConclusionsPatients treated by the transposition of the greater omentum more often feel pain, symptoms of chest instability, are prone to herniation, have restrictive respiratory insufficiency and a lower life quality.Omental flap transposition is an effective though damaging method of treatment. Keywords: median sternotomy, mediastinitis, omental transposition, greater omentum.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
14

Ostapenko, Valerijus, Saulius Bružas, Algimantas Mudėnas, Jonas Sabonis, Algirdas Jackevičius, Juozas Kurtinaitis, Anatolijus Ostapenko, Narimantas Evaldas Samalavičius, and Laima Bloznelytė-Plėšnienė. "Krūtį tausojančios operacijos ir kombinuotojo gydymo rezultatai." Lietuvos chirurgija 9, no. 3-4 (January 1, 2011): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2011.1.2078.

Full text
Abstract:
Valerijus Ostapenko1, Saulius Bružas1, Algimantas Mudėnas1, Jonas Sabonis1, Algirdas Jackevičius1, Juozas Kurtinaitis1, Anatolijus Ostapenko2, Narimantas Evaldas Samalavičius1, Laima Bloznelytė-Plėšnienė1 1 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusEl. paštas: v.ostapenko@takas.lt TikslasKrūtį tausojančios operacijos (KTO) pastaruoju metu yra pripažintas krūties vėžio gydymas, kuriam chirurgija teikia pirmumą. Krūtį tausojančių operacijų skaičius didėja industrinėse pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Šio darbo tikslas – įvertinti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) KTO kombinuotojo gydymo rezultatus. Ligoniai ir metodaiDarbe atliekama retrospektyvi 349 pacienčių, sergančių I, II, III stadijos krūties vėžiu ir gydytų KTO, analizė. Visoms pacientėms buvo taikytas kombinuotasis gydymas. Ligonių amžius mediana buvo 51 metai, stebėjimo mediana – 9,4 metų. RezultataiBendras ligonių, sergančių I stadijos krūties vėžiu, penkerių išgyvenimas 93,6 % (88,3–96,5), II stadijos – 76,4 % (69,5–81,9), o III – 64,0 % (42,2–79,4). Pasitaikė 22 lokalūs recidyvai. Atkryčio išsivystymo tikimybė siekė 8,0 % (5,2 %–12,3 %). IšvadaDarbo rezultatai leidžia teigti, kad KTO įdiegus VUOI, atkryčių nepadaugėjo, o bendrieji išgyvenimo rezultatai buvo panašūs į tarptautinių randomizuotų klinikinių studijų rezultatus. Reikšminiai žodžiai: krūties vėžys, krūtį tausojančios operacijos, gydymo rezultatai. Breast preserving surgery and results of combined treatment Valerijus Ostapenko1, Saulius Bružas1, Algimantas Mudėnas1, Jonas Sabonis1, Algirdas Jackevičius1, Juozas Kurtinaitis1, Anatolijus Ostapenko2, Narimantas Evaldas Samalavičius1, Laima Bloznelytė-Plėšnienė1 1 Institute of Oncology,Vilnius University, Santariškių Str. 1, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Medical Faculty Vilnaus University, Čiurlionio Str. 21, LT-03101 Vilnius, LithuaniaE-mail: v.ostapenko@takas.lt BackgroundBreast conservation therapy (BCT) is now well established as an oncologically safe treatment for primary breast cancer. BCT rates are growing in industrial countries, also in Lithuania. The aim of the study was to analyze the results of combined treatment of breast conservation therapy at the Oncology Institute of Vilnius University. Patients and methodsA retrospective analysis of 376 patients with stages I, II, III breast cancer, who underwent BCT treatment at the Oncology Institute of Vilnius University in 1999–2000, was performed. The patients’ age median was 51 years and the follow-up median 9.4 years. ResultsThe overall 5-year survival in stage I was 93.6% (88.3–96.5), stage II – 76.4% (69.5–81.9), stage III – 64.0% (42.2–79.4); 22 local recurrences were observed. The cumulative probability of local recurrence was estimated to be 8.0% (5.2–12.3%). ConclusionsThe implementation of BCT at the Oncology Institute of Vilnius University did not peaked the recurrence rates, and patients’ survival was found to be comparable to the findings of randomized clinical studies. Keywords: breast cancer, breast-preserving surgery, results of combined treatment.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
15

Abalikšta, Tomas, Gintautas Brimas, and Kęstutis Strupas. "Reguliuojamos skrandžio apjuosimo juostos: lyginamųjų studijų apžvalga." Lietuvos chirurgija 9, no. 1-2 (January 1, 2011): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2011.1.2090.

Full text
Abstract:
Tomas Abalikšta, Gintautas Brimas, Kęstutis Strupas Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl. paštas: aee703@hotmail.com Darbo tikslas: Remiantis literatūros duomenimis palyginti skirtingas skrandžio apjuosimo reguliuojamas juostas, naudojamas chirurginiam nutukimo gydymui. Tyriamoji medžiaga ir metodai: Publikacijų paieška atlikta elektroninėse MEDLINE, Current Contents ir Cochrane Library duomenų bazėse. Apžvelgtos visos skrandį apjuosiančių reguliuojamų juostų lyginamųjų studijų publikacijos, paskelbtos iki 2010 m. sausio 1 d. Rezultatai: Atlikus literatūros šaltinių paiešką rasta 10 publikacijų, lyginančių skirtingas skrandį apjuosiančias reguliuojamas juostas. Išsamiai atlikta viena studija: perspektyvi, atsitiktinių imčių, jos tiriamųjų skaičius didelis ir stebėjimo laikotarpis ilgas, įvertinti visi gydymo rezultatai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp SAGB ir LAP-BAND juostų šioje studijoje nerasta. Kitos lyginamosios juostų studijos turi trūkumų: keturios buvo ne atsitiktinių imčių (dvi iš jų retrospektyvios), trijose tiriamųjų imtis maža, visų stebėjimo laikas trumpas. Vienoje iš šių studijų nustatytas kūno masės kritimo skirtumas tarp grupių: LAP-BAND grupėje pradinė viršnorminė kūno masė sumažėjo 41,7 %, Heliogast – 28,3 %. Mechaninių juostų komplikacijų dažnis skyrėsi vienoje studijoje: LAP-BAND – 7 %, SAGB – 1 %. Skirtumas tarp „mažo skrandžio“ išsiplėtimo arba juostos nuslinkimo dažnio rastas trijose studijose (MiniMizer Extra – 0 % ir LAP-BAND – 10,8 %; SAGB – 2,4 % ir LAP-BAND – 27,6 %; SAGB – 2 % ir LAP-BAND – 23 %). Skirtumo tarp gretutinių ligų ir gyvenimo kokybės pokyčio, hospitalizacijos trukmės, juostos reguliavimų skaičiaus/dažnio, juostos penetracijos/migracijos į skrandį bei infekcinių komplikacijų dažnio nerasta. Išvados: Tik viena studija atlikta laikantis šiuolaikinių įrodymais pagrįstos medicinos keliamų reikalavimų, skirtumo tarp lygintų juostų nerasta. Reikalingos perspektyvios, atsitiktinių imčių ilgalaikės (>5 metų) lyginamosios studijos, vertinančios juostų konstrukcijos ar formos skirtumų įtaką gydymo efektyvumui ar komplikacijoms. Reikšminiai žodžiai: nutukimas, bariatrinė chirurgija, skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija. Adjustable gastric bands: review of comparative studies Tomas Abalikšta, Gintautas Brimas, Kęstutis Strupas Vilnius University Medical Faculty, M. K. Čiurlionio Str. 21, LT-03101 Vilnius, LithuaniaVilnius University Hospital Santariškių Klinikos Centre of Abdominal Surgery,Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaEl. paštas: aee703@hotmail.com Objective: The objective of this review is to compare different adjustable gastric bands according to the data of comparative studies. Materials and Methods: A search of articles published in any language before January 2010 was carried out through the MEDLINE, Current Contents and Cochrane Library electronic databases. All articles about comparative studies of different adjustable gastric bands were eligible for review. All possible data were extracted from accepted studies and reviewed. Results: Ten comparative studies of different adjustable gastric bands were accepted. Only one comparative study of the bands was accomplished properly. It was a prospective randomised study type with a large number of patients and a long follow-up period with all possible results evaluated. No statistically significant difference between SAGB and LAP-BAND gastric bands was found in this study. The other band studies had shortcomings: four studies were non-randomised (two of them retrospective), a small number of patients in three studies, and a too short follow-up period in all studies. The difference in weight loss was stated in one of these studies: 41.7% of initial excess weight loss in the LAP-BAND group and 28.3% in the Heliogast group. Band leakage frequency was different in one study: LAP-BAND – 7%, SAGB – 1%. A difference between pouch dilatation or band slippage frequency was found in three studies (MiniMizer Extra – 0% and LAP-BAND – 10.8%; SAGB – 2.4% and LAP-BAND – 27.6%; SAGB – 2% and LAP-BAND – 23%). There was no difference between the resolution of comorbidities, improvement of the quality of life, hospital stay, band adjustment frequency, band migration or band infection rate. Conclusion: Only one accepted study was accomplished properly. There was no difference between compared adjustable gastric bands in this study. Prospective randomised long-term (more than 5 years) comparative studies are needed for a proper evaluation of band construction or shape influence on weight loss and complications. Keywords: obesity, bariatric surgery, adjustable gastric banding.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
16

Grubinskaitė, Emilija, Tatjana Orlovskytė, Justina Pukėnaitė, and Raimundas Lunevičius. "Vienpusių mažo skersmens kiaušidžių cistų, nustatomų moterims po menopauzės, supiktybėjimo rizika ir chirurginio gydymo būtinybė." Lietuvos chirurgija 8, no. 2 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.2.2115.

Full text
Abstract:
Emilija Grubinskaitė1, Tatjana Orlovskytė1, Justina Pukėnaitė1, Raimundas Lunevičius21Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,M. K.Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius2Vilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos Bendrosios chirurgijos centras; Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: emilija.grubinskaite@gmail.com Vienpusių asiptominių nedidelio skersmens kiaušidžių cistų nustatymas moterims po menopauzės yra gana dažnas reiškinys. Kaip elgtis su tokiomis cistomis, priklauso nuo klinikinių simptomų raiškos ir supiktybėjimo rizikos. Dažniausiai tokios cistos yra gerybinės ir regresuoja savaime. Kita vertus, visada išlieka supiktybėjimo rizika, todėl neretai taikomas chirurginis tokių cistų gydymas. Šios literatūros apžvalgos tikslas – nustatyti vienpusių nedidelio (?5cm) skersmens cistų moterims po menopauzės supiktybėjimo dažnį bei tinkamiausią tokių cistų gydymo metodą. Vienpusių nedidelio skersmens kiaušidžių cistų supiktybėjimo rizika yra labai maža. Cistos supiktybėjimo rizikai vertinti turi įtakos piktybiškumo rizikos indeksas, susidedantis iš transvaginalinės echoskopijos metu nustatytų cistos pokyčių, Ca-125 antigeno koncentracijos kraujyje ir moters amžiaus. Sprendžiant dėl chirurginio gydymo, svarbu neskubėti – reikia išsiaiškinti pacientės ligos bei šeiminę anamnezę, atlikti nuodugnų ištyrimą. Operaciją planuoti tik pakartotiniu ultragarsiniu tyrimu nustačius naujų pokyčių arba pakartotinai radus padidėjusią Ca-125 antigeno koncentraciją. Reikšminiai žodžiai: kiaušidžių cistos, supiktybėjimo rizika, piktybiškumo rizikos indeksas, ultragarsinis tyrimas, Ca-125 antigenas, chirurginis gydymas Risk of malignancy of small unilateral ovarian cysts in postmenopausal women and the importance of surgical treatment Emilija Grubinskaitė1, Tatjana Orlovskytė1, Justina Pukėnaitė1, Raimundas Lunevičius21Vilnius University, Faculty of Medicine,M. K. Čiurlionio Str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, General Surgery Center; Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: emilija.grubinskaite@gmail.com A small asymptomatic one-sided ovarian cyst in postmenopausal women is a frequent occurrence. The management of these lesions depends on the severity of clinical signs and the risk of malignancy. Most ovarian cysts are benign and regress themselves. However, the risk of a neoplastic process always persists; therefore, surgical treatment of such cysts is applied. The aim of this literature review is to determine the frequency of malignancy of a small (?5 cm) asymptomatic one-sided ovarian cyst in postmenopausal women and the best method of its management. To conclude, the risk of malignancy of small asymptomatic one-sided ovarian cysts in postmenopausal women is low. In evaluating the risk of malignancy, important are the risk of the malignancy index, which takes into account the ultrasound features of the ovarian cyst, the CA125 value and the patients age. It is important not to overestimate the need of surgical treatment. Careful consideration of the patient’s medical and family history as well as careful counselling res crucial. In the presence of an increased CA125 value and/or new features at the repeated ultrasound examination, surgery should be considered. Key words: ovarian cysts, risk of malignancy, risk of malignancy index, ultrasound examination, CA125 level, surgical management
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
17

Balčiūnaitė, Beatričė, Vaiva Būgaitė, and Marius Karnickas. "VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO STUDENTŲ NEMIGOS SIMPTOMAI." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 65–71. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.082.

Full text
Abstract:
Biomedicinos mokslų studentai dažnai patiria miego sutrikimus. Tyrimo tikslas – nustatyti nemigos simptomų paplitimą tarp Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų, įvertinti jų sunkumą, taikant nemigos sunkumo indeksą ISI (angl. Insomnia Severity Index), išsiaiškinti, kokias priemones biomedicinos studentai renkasi miego sutrikimų gydymui. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesiais į internetinę apklausą iš 32 pasirenkamųjų atsakymų į klausimus atsakė 416 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto biomedicinos studentų. Duomenys apdoroti Excel programa ir laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Apklausti visų VU MF studijų programų studentai. Iš jų: medicinos ̶ 44,5%, farmacijos ̶ 12,3%, kineziterapijos ̶ 12,3%, odontologijos ̶ 8,9%, visuomenės sveikatos ̶ 8,9%, ergoterapijos ̶ 7,2%, slaugos ̶ 5%, kiti ̶ 1%). Iš 416 respondentų 352 (84,6%) moterys ir 64 (15,4%) vyrai. Kliniškai reikšmingi nemigos simptomai, įvertinti ISI, nustatyti 165 studentams iš 416 (39,7%). Vidutinio sunkumo klinikinės nemigos simptomai nustatyti 119 iš 416 (29%), sunkios ̶ 46 iš 416 studentų (11%). Tik 50 (12%) iš 416 biomedicinos studentų žinojo, kad ilgiausia galima ūmios nemigos gydymo benzodiazepinais trukmė yra 1 mėnuo. Iš 227 studentų, patyrusių nemigos simptomus, net 65 (28,6%) užmigimui palengvinti vartojo alkoholį. Iš 227 studentų, patyrusių nemigos simptomus, 152 (67%) teigė vartoję žolinius preparatus, 87 (38,3%) ̶ melatonino preparatus, 54 (23,8%) – benzodiazepinus, 28 (12,3%) ̶ antidepresantus, 20 (8,8%) ̶ Z vaistus, 8 (3,5%) ̶ kvetiapiną, o 56 (24,7%) teigė nevartoję čia nurodytų vaistinių preparatų. Net 18 iš 54 (33,3%) studentų, nemigos simptomų gydymui vartojusių benzodiazepinus, patyrė mažiausiai vieną šalutinį reiškinį, o 4 (7,4%) atitiko priklausomybės sindromo diagnostikos kriterijus. Net 11 iš 20 (55%) studentų, nemigos simptomų gydymui vartojusių Z vaistus, patyrė mažiausiai vieną šalutinį reiškinį, o 3 (15%) atitiko priklausomybės sindromo diagnostikos kriterijus. Išvados. Kliniškai reikšmingus nemigos simptomus, įvertintus ISI, patyrė 165 studentai iš 416 (39,7%). Merginų ISI įverčiai buvo statistiškai reikšmingai aukštesni, nei vaikinų (p=0,0034). Ne medicinos programų studentų ISI įverčiai buvo statistiškai reikšmingai aukštesni, nei medicinos studentų (p=0,0001). Didžiausias nemigos simptomų paplitimas nustatytas tarp kineziterapijos (55%), mažiausias ̶ tarp medicinos studentų (31%).
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
18

Gumbienė, Lina, Vytautas Juknevičius, Valdas Bilkis, Virgilijus Tarutis, Diana Zakaraitė, Rimantas Karalius, Giedrė Nogienė, and Alicija Dranenkienė. "Antrinių prieširdžių pertvaros defektų gydymo chirurginiu ir perkateteriniu būdu ankstyvųjų rezultatų ir komplikacijų palyginimas." Lietuvos chirurgija 8, no. 3 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.3.2106.

Full text
Abstract:
Lina Gumbienė1, Vytautas Juknevičius2 , Valdas Bilkis1 , Virgilijus Tarutis1 , Diana Zakaraitė1 , Rimantas Karalius1 , Giedrė Nogienė1 , Alicija Dranenkienė1 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl. paštas: Lina.Gumbiene@santa.lt2 Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Tikslas: Palyginti prieširdžių pertvaros defekto chirurginio ir perkateterinio gydymo metodų ankstyvuosius rezultatus ir komplikacijas. Ligoniai ir metodai: Retrospektyviai tirti vyresni nei 13 metų amžiaus ligoniai, kuriems 2006–2009 m. mūsų ligoninėje buvo gydytas antrinis prieširdžių pertvaros defektas. Rezultatai: 62 ligoniams atlikta chirurginė defekto korekcija (A grupė), 35 ligoniams defektas buvo panaikintas perkateteriniu būdu (B grupė). Vidutinis A grupės ligonių amžius buvo 36,1 metų (nuo 13 iki 71), B grupės – 40,51 metų (nuo 14 ik 72). Viena A grupės ligonė mirė po operacijos išsivysčius infekcinei komplikacijai ir dauginiam organų nepakankamumui. Vienai B grupės ligonei defekto panaikinti nepavyko, dar vienai pacientei po procedūros liko nedidelis nuosrūvis tarp prieširdžių. Komplikacijų nepatyrė daugiau B grupės ligonių negu A grupės (atitinkamai 91,4 % ir 59,67 %, p < 0,05). Sunkių komplikacijų išsivystė tik chirurginiu būdu gydytiems ligoniams. B grupės ligonių hospitalizacijos trukmė buvo statistiškai reikšmingai mažesnė negu A grupės (atitinkamai 4,4 ± 2,6 ir 16,7 ± 16,6 paros, p < 0,0001). Išvados: Ligoniams, kuriems prieširdžių pertvaros defektas uždaromas perkateteriniu būdu, išsivysto mažiau ankstyvųjų pooperacinių komplikacijų ir jų hospitalizacijos laikas trumpesnis. Po chirurginės prieširdžių pertvaros defekto korekcijos atsiradusios ankstyvosios pooperacinės komplikacijos sietinos su buvusiu triburio vožtuvo nesandarumu. Reikšminiai žodžiai: įgimtos širdies ydos, prieširdžių pertvaros defektas, chirurgija, perkateterinis uždarymas Comparison of early results and complications in transcatheter and surgical closure of secundum atrial septal defect Lina Gumbienė1, Vytautas Juknevičius2 , Valdas Bilkis1 , Virgilijus Tarutis1 , Diana Zakaraitė1 , Rimantas Karalius1 , Giedrė Nogienė1 , Alicija Dranenkienė1 1Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: Lina.Gumbiene@santa.lt2Vilnius University Faculty of Medicine Objective: To compare early results and complications in transcatheter and surgical closure of the secundum atrial septal defect (ASD). Patients and methods: rectal prolapse, rectal cancer, faecal incontinence, Altemeyer operation Results: Sixty-two patients underwent surgical correction (Group A), 35 patients underwent transcatheter ASD closure with Amplatzer septal occluder (Group B). The mean age in Group A was 36.14 (13–71) years, in Group B 40,51 (14–72) years. One patient in Group A died because of postoperative infection, heart and renal failure. In Group B, the procedure was unsuccessful in one patent, and residual shunt was found in one patient. The percentage of patients without complications was higher in Group B (91.4% versus 59.7% in Group A, p < 0.05). Severe complications were diagnosed only in the surgical (A) group. The mean length of hospital stay was shorter in Group B (4.4 ± 2.64 days) compared with Group A (16.69 ± 16.55 days, p < 0.0001). Conclusions: The lower rate of early complications and a shorter hospital stay were observed in the transcatheter atrial septal defect closure group. More frequent complications after surgery could have been caused by the insufficiency of the tricuspid valve. Key words: congenital heart disease, atrial septal defect, surgery, transcatheter closure
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
19

Vlahović, Ksenija, Maja Popović, and Daniel Špoljarić. "Botaničar Ivo Horvat (1897.– 1963.), rad na Botaničkom zavodu Veterinarskog fakulteta Sveučilišta u Zagrebu." Acta medico-historica Adriatica 19, no. 1 (2021): 137–50. http://dx.doi.org/10.31952/amha.19.1.8.

Full text
Abstract:
Prof. dr. sc. Ivo Horvat poznati hrvatski znanstvenik i botaničar međunarodnog ugleda rođen je u Čazmi 7. listopada 1897. Iz njegove neprocjenjive znanstvene i nastavne baštine za ovu je prigodu izdvojen tek malen dio posvećen razdoblju od 11. lipnja 1947. do 23. travnja 1963. u kojem je prof. Horvat radio i boravio na Zavodu za botaniku Veterinarskog fakulteta Sveučilišta u Zagrebu. Djelovao je u širokom području prirodnih i biomedicinskih veterinarskih znanosti: od sistematske botanike, ekologije i očuvanja okoliša do proučavanja filogenije, florističkih i vegetacijskih istraživanja, uključujući vegetacijsko kartiranje te znanstveno-organizacijski rad. Slijedom bibliografskih i arhivskih izvora originalnih dokumenata, dani podaci kratki su prikaz doprinosa prof. Horvata fitocenološkom radu te pregled znanstvene i obrazovne baštine s naglaskom na godine provedene na Veterinarskom fakultetu.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
20

Pivoriūnas, Jonas, Jonas Jurgaitis, Marius Paškonis, Agnius Juška, Janina Didžiapetrienė, Eugenijus Stratilovas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Vitalijus Sokolovas, Gintautas Brimas, and Kęstutis Strupas. "Hepatoceliulinės karcinomos prognostinės sistemos." Lietuvos chirurgija 6, no. 3 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.3.2148.

Full text
Abstract:
Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, 3, Marius Paškonis2, 3, Agnius Juška1, Janina Didžiapetrienė3, Eugenijus Stratilovas3, Narimantas Evaldas Samalavičius3, Vitalijus Sokolovas3, Gintautas Brimas2, Kęstutis Strupas21 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius2 Gastroenterologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika,Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: jonas.jurgaitis@santa.lt Įvadas / tikslas Hepatoceliulinė karcinoma – tai penktas tarp dažniausių navikų pasaulyje ir trečias pagal mirštamumą. Per pastaruosius dešimtmečius sergamumas šiuo naviku didėja Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje. Lietuvoje hepatoceliulinės karcinomos atvejų taip pat daugėja. Manoma, kad kepenų navikų per kitus du dešimtmečius dar padaugės. Hepatoceliulinė karcinoma yra sunkiai įvertinama, heterogoniška liga, dėl to pasaulyje kuriamos prognostinės sistemos, kurios turi padėti gydytojui parinkti tinkamą gydymą ir įvertinti ligos prognozę. Šio straipsnio tikslas – išrinkti ir apibūdinti labiausiai pasaulyje paplitusias hepatoceliulinės karcinomos prognostines sistemas, palyginti jų taikymo rezultatus, parinkti Lietuvai tinkamiausias sistemas. Metodai Pasinaudojus „PubMed“ duomenų baze ir įvedus reikšminius žodžius hepatocellular carcinoma, prognostic scores ir staging system buvo rasti 205 straipsniai, publikuoti nuo 1984 iki 2007 metų. Atrinkti 54 straipsniai, kuriuose minimos 24-ios hepatoceliulinės karcinomos prognostinės sistemos. Rezultatai Išanalizavus sistemas buvo nuspręsta atmesti tas, kurių pritaikyti Lietuvoje nėra galimybių dėl to, kad šalyje neatliekami tyrimai. Plačiau aprašytos devynios sistemos. Išvados Išrinkę plačiausiai pasaulyje naudojamas hepatoceliulinės karcinomos prognostines sistemas ir palyginę jų taikymo rezultatus, manome, kad būtų vertinga atlikti retrospektyvųjį lyginamąjį tyrimą, kad išsiaiškintume, kokia prognostinė sistema geriausiai tinka hepatoceliuline karcinoma sergantiems Lietuvos populiacijos pacientams diferencijuoti pagal išgyvenamumą. Reikšminiai žodžiai: hepatoceliulinė karcinoma, prognostinė sistema, prognostiniai kriterijai, pacientų išgyvenamumas Prognostic scores of hepatocellular carcinoma Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, 3, Marius Paškonis2, 3, Agnius Juška1, Janina Didžiapetrienė3, Eugenijus Stratilovas3, Narimantas Evaldas Samalavičius3, Vitalijus Sokolovas3, Gintautas Brimas2, Kęstutis Strupas21 Vilnius University Faculty of Medicine, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania2 Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery,Vilnius University Hospital Santariškių Clinic, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Institute of Oncology, Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: jonas.jurgaitis@santa.lt Background / objective Hepatocellular carcinoma is the most common primary liver cancer. It is the fifth most common neoplasm and the third most common cause of cancer-related death in the world. Over the last decade the incidence of this cancer has been rising in the United States of America and in Europe as well as in Lithuania. The incidence of this cancer in the next two decades is expected to rise. Hepatocelullar carcinoma is a difficult and heterogenic disease. Therefore, prognostic scores are being created to help clinicians to choose the best treatment for the patient. The aim of this review is to select and describe the most widely used prognostic systems of hepatocellular carcinoma, to compare results of their usage, applicability and to choose the most suitable scoring systems for the further use in Lithuania. Methods The PubMed data base was used to search for the keywords: “hepatocellular carcinoma”, “prognostic scores” and “staging systems”. 205 published articles were found from the year 1984 though 2007; 54 articles with 24 prognostic systems were selected. Results Upon analysing the prognostic systems, it was decided to reject the scoring systems that are impossible to use in Lithuania because of the absence of related tests. In total, nine prognostic systems were overviewed. Conclusions A retrospective cohort study is advisable to ascertain which prognostic system of hepatocellular carcinoma is most suitable for Lithuanian population. Key words: hepatocellular carcinoma, prognostic score, prognostic factors, survival of the patient
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
21

Kirvaitienė, Jolita, Žaneta Maželienė, Diana Barragan Ferrer, and Albina Vaičiulevičienė. "Merginų žinios apie soliariume skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai bei deginimosi elgsena." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 47–52. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.090.

Full text
Abstract:
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet nustatoma apie 132 000 piktybinės melanomos atvejų, o atliktų mokslinių tyrimų, susijusių su dirbtinės ultravioletinės spinduliuotės (UV) poveikiu sveikatai, išvados priskyrė ultravioletinių spindulių šaltinius prie didžiausios vėžio pavojaus kategorijos kartu su alkoholiu, cigaretėmis ir asbestu. Neatsakinga elgsena naudojantis soliariumų teikiamomis paslaugomis jauname amžiuje gali sąlygoti odos nudegimus, priešlaikinį odos senėjimą, akių pažeidimus, imuninės sistemos susilpnėjimą, odos ir akių melanomą, o informuotumas apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai susijęs su saugia jaunų merginų deginimosi soliariume elgsena, todėl mūsų tyrimo tikslas – įvertinti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto merginų žinias apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai ir deginimosi soliariume elgseną. Anketinėje apklausoje dalyvavo 562 Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studentės. Analizuojant apklausos duomenis nustatyta, kad soliariumo paslaugomis bent kartą per mėnesį ir dažniau naudojosi ketvirtadalis Kauno kolegijos Medicinos fakulteto merginų, gyvenančių bei besimokančių didmiestyje, didžiosios dalies respondenčių deginimosi soliariume vieno seanso trukmė - vidutiniškai iki 10 min. Dažniau deginosi ir naudojosi soliariumo siūlomomis akcijomis ir abonentais merginos, pradėjusios soliariumų paslaugomis naudotis iki 18 metų amžiaus. Dauguma respondenčių žinojo, kad soliariume skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė veikia jų sveikatą. Naudojimasis soliariumų teikiamos nuolaidomis bei akcijomis buvo susijęs su įvaizdžiu. Vėliau pradėjusių naudotis soliariumų teikiamomis paslaugomis merginų elgsena buvo saugesnė: jos dažniau rinkosi deginimosi trukmę atsižvelgiant į odos tipą, jautrumą, soliariumo gamintojo rekomendacijas ir dažniau dengė randus, tatuiruotas kūno vietas. Dauguma merginų, kurios stengėsi laikytis deginimosi soliariume taisyklių (rekomendacijų), deginantis dėjosi apsauginius akinius, pažymėtus CE ženklu.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
22

Preikšaitis, Aidanas, and Saulius Ročka. "Galvos traumos epidemiologija Vilniuje ir Vilniaus apskrityje." Lietuvos chirurgija 4, no. 1 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.1.2280.

Full text
Abstract:
Galvos traumos epidemiologija Vilniuje ir Vilniaus apskrityje Aidanas Preikšaitis, Saulius RočkaVilniaus universiteto Medicinos fakultetas,M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikosNeurochirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29 LT-04130 VilniusEl paštas: danas911@gmail.com, ross@aiva.lt Įvadas / tikslas Galvos trauma – tai dažniausia žmonių iki 40 metų mirties bei invalidumo priežastis visame pasaulyje. Galvos traumų kiekvienais metais vis daugėja dėl nuolat kintančios socialinės aplinkos. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2001 metais registruota beveik 40 tūkst. paauglių ir suaugusių asmenų galvos traumų, o tai sudarė 1370 iš 10 000 gyventojų per metus. Vidutinis galvos traumos paplitimas kitose pasaulio šalyse yra 218 iš 10000. Atrodytų, kad Lietuvoje galvos traumų yra šešis kartus daugiau negu vidutiniškai pasaulyje, o epidemiologinių tyrimų, mūsų žiniomis, Vilniuje nebuvo atlikta. Siekiant išsiaiškinti tikrąją padėtį buvo suplanuotas ir atliktas šis tyrimas. Ligoniai ir metodai Retrospektyvusis tyrimas atliktas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (VGPUL). Iš viso ištirta galvos traumą patyrusių 1800 pacientų. Duomenys buvo renkami į asmeninį kompiuterį, naudojant "MS Office Excel 2003" programą. Duomenų analizei pasitelkta "SPSS 10" programa. Rezultatai Paaiškėjo, kad vyrai galvos traumas patiria dažniau. Jie sudarė 64,78%, moterys – 35,22% visų ištirtų ligonių (p < 0,05). Pagal traumos priežastį vyrauja smurtiniai sužalojimai (36,3%), kiek mažiau – kritimų (34,7%), trečioji priežastis – eismo įvykiai (12,1%). Tik 230 (12,8%) pacientų turėjo bent vieną neurologinį simptomą. Išvados Nustatytas neigiamas ryšys tarp amžiaus ir eismo įvykio metu patirtos galvos traumos bei smurtinių sužalojimų. Ryšys tarp kritimų ir amžiaus yra teigiamas. Nuo amžiaus taip pat priklauso ir dėl susidūrimo su krintančiu objektu patirta galvos trauma: dažniau nukenčia jauni ir garbaus amžiaus asmenys. Nuo metų laiko priklauso galvos traumų skaičius, patirtas nukritus (daugiau žiemą) ir susidūrus su krintančiu objektu (daugiau rudenį). Vertinant pasaulinius standartus, reikėtų patikslinti Lietuvoje nusistovėjusias galvos ir galvos smegenų traumos statistikos normas. Reikšminiai žodžiai: galvos trauma, epidemiologija, neurochirurgija Epidemiology of head injury in Vilnius and Vilnius district Aidanas Preikšaitis, Saulius RočkaVilnius University, Faculty of Medicine,M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, LithuaniaVilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery,Department of Neurosurgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mails: danas911@gmail.com, ross@aiva.lt Background / objective Head injury is one of the most frequent causes of death and disablement worldwide. Because of changes in the social and economic environment, the prevalence of head injury is increasing. According to the data of Lithuanian Health Information Center, the prevalence of head injury in Lithuania in 2001 was 1370/10000 inhabitants. The average prevalence of head injury in other countries was 218/10000. It appears that the cases of head injury are six times more frequent in Lithuania, although there were no epidemiological studies performed in the country. This study was aimed to clarify real statistical situation. Patients and methods A retrospective study was carried out in Vilnius University Emergency Hospital. In total, 1800 patients were enrolled into the study. The data were stored in a personal computer and analyzed with a Microsoft Excel 2003 and SPSS 10 statistical package. Results The prevalence of male gender (64.7%) was statistically significant. The main causes of trauma were assault (36.3%), fall (34.7%) and motor vehicle accidents (12.1%). Neurological signs were found only in 230 patients (12.8%). Conclusions A negative correlation was established between the age and head injury during the motor vehicle accident or assault. Head injury after the contact with a falling object was also age-dependent. Seasonal variations were found in falls (more in winter) and in traumas after a contact with a falling object (more in autumn). Official Lithuanian standards of head and brain injury need to be re-evaluated in the light of international statistical rules. Key words: head injury, epidemiology, neurosurgery
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
23

Kirvaitienė, Jolita, Žaneta Maželienė, and Albina Vaičiulevičienė. "Kauno kolegijos medicinos fakulteto merginų deginimosi įpročiai bei apsauga nuo ultravioletinės spinduliuotės." Sveikatos mokslai 25, no. 5 (November 30, 2015): 22–29. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.084.

Full text
Abstract:
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1800 naujų odos piktybinių navikų atvejų, 2011 m. užfiksuotas 351 atvejis odos melanomos, iš jų 230 moterims, taip pat kitų odos piktybinių navikų – 2484 atvejai, kurių paplitimo tendencija dažnesnė tarp vyresnio amžiaus žmonių – tarp moterų dažniau, negu vyrų. Priežastys, sąlygojančios odos piktybinių navikų vystymąsi – ultravioletinės spinduliuotės (UV) poveikis odai bei tam tikras žmogaus odos pigmentinis tipas. Neatsakingas elgesys deginantis jaunystėje gali atsiliepti pasekmėmis vyresniame amžiuje dėl spindulių dozės, kuri kaupiasi per visą gyvenimą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jaunų žmonių žinios apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai formuoja saugią deginimosi elgseną. Tyrimo tikslas: įvertinti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto merginų deginimosi įpročius - apsaugos priemonių nuo natūralios ultravioletinės spinduliuotės naudojimą. Anketinėje apklausoje dalyvavo 562 Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studentės. Analizuojant apklausos duomenis nustatyta, kad dažniausios merginų deginimosi priežastys yra susijusios su įvaizdžiu: merginos mano, kad įdegusi oda atrodo madingai, gražiai, jaunai, patraukliai, seksualiai, drovisi baltos odos spalvos vasaros metu. Apsaugos nuo ultravioletinės spinduliuotės priemones su UV filtrais naudoja kiek daugiau nei pusė respondenčių, stengiasi rengtis lengvais kūną dengiančiais rūbais, nešioja galvos apdangalus, pavėsyje stengiasi laiką leisti trys ketvirtadaliai merginų. Dauguma merginų teigia, kad tamsūs akiniai nuo saulės patikima apsauga akims, tačiau tik pusė respondenčių visada/dažnai perka akinius specializuotose akinių parduotuvėse.I-II odos tipą turinčios merginos dažniau buvo nudegusios su paraudimu/ pūslėmis daugiau nei 3 kartus per metus. Jautresnę odą turinčios I-II odos tipo respondentės ne tik naudoja intensyvesnes apsaugos nuo saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės priemones, bet ir riboja buvimo saulėje laiką. Trečdalis I-II odos tipo merginų vengia saulės spindulių, dauguma I-II odos tipo merginų visada/dažnai rengiasi apsaugančiais odą rūbais, galvos apdangalą visada stengiasi nešioti trečdalis respondenčių.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
24

Preikšaitis, Aidanas, and Saulius Ročka. "Ligoninėje gydytos galvos smegenų traumos epidemiologija Vilniuje ir Vilniaus krašte." Lietuvos chirurgija 5, no. 1 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.1.2243.

Full text
Abstract:
Aidanas Preikšaitis, Saulius RočkaVilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: danas911@gmail.com; ross@aiva.lt Įvadas / tikslas Pasaulyje galvos trauma patiriama kas penkiolika sekundžių, kas dvylika minučių nuo jos miršta žmogus. Daugiausia asmenų iki 40 metų miršta dėl išorinių priežasčių, tarp jų ir įvairių traumų. Mirtys dėl galvos smegenų traumų sudaro apie 30% visų trauminių mirčių. Ši studija buvo suplanuota dėl to, kad epidemiologinė galvos smegenų traumos situacija mūsų krašte yra neaiški. Ligoniai ir metodai Retrospektyvusis tyrimas atliktas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Buvo ištirta 622 dėl galvos smegenų traumos hospitalizuotų pacientų. Duomenys buvo renkami į asmeninį kompiuterį ir apdoroti naudojant "MS office Excel 2003" ir "SPSS 10" programas. Rezultatai Vyrai galvos smegenų traumą patiria vidutiniškai tris kartus dažniau negu moterys. 20–59 metų žmonės sudarė 72,5%. Dažniausios galvos smegenų traumos priežastys: kritimai (40,7%), eismo nelaimės (20,5%) ir smurtiniai sužalojimai (19%). Lengvų galvos smegenų traumų (pagal Glasgow komų skalę (GKS) 13–15 balų) pasitaikė 67,8% atvejų, vidutinio sunkumo (GKS 9–12 balų) buvo 15,2%, o sunkių galvos smegenų traumų (GKS < 8 balai) – 17%. Remiantis radiologiniais duomenimis dažniausiai buvo diagnozuojama subduralinė kraujosruva (29,1%), kiek rečiau – trauminė subarachnoidinė kraujosruva (19,5%). Net 86,4% baigtis buvo gera (pagal Glasgow baigčių skalę 4–5 balai), 6,4% pacientų, patyrusių galvos smegenų traumą, neišgyveno. Išvados Galvos smegenų traumą reikšmingai dažniau patiria 20–59 metų vyrai. Dažniausia traumos priežastis – kritimai. Vilniaus ligoninėse dažniausiai gydomi pacientai, patyrę lengvą galvos smegenų traumą (GKS 15–13 balų). Net trys ketvirtadaliai baigčių yra labai geros. Pusė žmonių, patyrusių sunkią galvos traumą (GKS 3 balai), neišgyvena. Pasitvirtino ankstyvieji galvos smegenų traumos prognoziniai veiksniai: atvykimo GKS, amžius, vyzdžių skersmuo ir jų reakcija į šviesą, pakitimai galvos kompiuterinėje tomogramoje. Vilniaus ligoninėje hospitalizuojama santykinai daugiau lengvą galvos smegenų traumą patyrusių pacientų negu kitose pasaulio klinikose. Pagrindiniai žodžiai: galvos trauma, galvos smegenų trauma, neurochirurgija, epidemiologija The epidemiology of in-hospital-treated brain traumas in Vilnius city and region AIDANAS PREIKŠAITIS, SAULIUS ROČKAVilnius University, Faculty of Medicine, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, LithuaniaVilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery, Department of Neurosurgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: danas911@gmail.com; ross@aiva.lt Background / objective Every fifteen seconds a head injury happens in the world, and every twelve minutes it causes a death. Most individuals younger than 40 years die due to external causes including different traumas. Deaths caused by traumatic brain injury comprise about 30% of all traumatic deaths. This study has been planned because of the unclear epidemiology of traumatic brain injuries in our country. Patients and methods A retrospective study was carried out at Vilnius University Emergency Hospital. 622 hospitalized traumatic brain injury patients were enrolled in the study. The data were stored in a personal computer and analyzed using Microsoft Excel 2003 and SPSS 10 statistical package. Results The male gender was dominant among the brain-injured. 72.5% of these patients were 20–59 years of age. Most frequent causes of traumatic brain injuries were falls (40.7%), traffic accidents (20.5%) and assaults (19%). Mild traumatic brain injuries (Glasgow Coma Scale (GCS) 13–15) were proved in 67.8%, moderate (GCS 9–12) in 15.2% and severe (GCS < 8) – in 17.0% of cases. Radiological evaluation revealed subdural hemorrhage in 29.1% and traumatic subarachnoid hemorrhage in 19.5% of victims. Good outcomes (according to GOS 4–5) were reGBStered in 86.4% patients, 6.4% patients did not survive. Conclusions Traumatic brain injuries in males were three times more frequent than in females. The age group of 20–59 years was prevalent. The most frequent cause of trauma was fall. Mild traumatic brain injuries (GCS 15–13) prevailed in Vilnius among the in-hospital patients. Three quarters of the outcomes were very good. Half of the patients brought in with three-point coma did not survive. The following early prognostic factors of traumatic brain injury were approved: GCS score, age, pupils diameter and light reflex, CT features. It was established that hospitalization of mild traumatic brain injuries in Lithuania was more frequent than in neurosurgical departments of other countries. Keywords: head injury, traumatic brain injury, neurosurgery, epidemiology
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
25

Šustickas, Gytis, Jelena Ščerbak, and Jolita Šustickienė. "Pooperacinio pakraujavimo priežastys neurochirurgijoje." Lietuvos chirurgija 7, no. 3-4 (January 1, 2009): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2009.3.2130.

Full text
Abstract:
Gytis Šustickas1, Jelena Ščerbak2, Jolita Šustickienė3Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrius, Šiltnamių 29, LT-04130 VilniusVilniaus vniversiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusVilniaus vniversiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikaEl paštas: gytis.sustickas@gmail.com Tikslas Nustatyti veiksnius, darančius įtaką pooperaciniam intrakranijiniam pakraujavimui po galvos smegenų operacijų. Ligoniai ir metodai Nuo 2007 m. lapkričio iki 11 iki 2009 m. vasario prospektyviai išnagrinėti duomenys 640 pacientų, kuriems Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje atlikta 820 galvos smegenų operacijų. Buvo vertinama paciento amžius, lytis, diagnozė, operacija, chirurgas, priešoperaciniai krešėjimo rodikliai (trombocitų koncentracija, koagulograma), ankstyvi (iki 12 val.) ir vėlyvi (po 12 val.) pooperaciniai krešėjimo rodikliai, pooperacinė kontrolinė galvos kompiuterinė tomografija pooperaciniam pakraujavimui įvertinti. Rezultatai Tirtųjų grupę sudarė 60,2 % vyrų (n = 385) ir 39,8 % moterų (n = 255). Amžiaus vidurkis 53,5±16,3 m. Pooperacinių pakraujavimų dažnis 3,9 % (n = 32), dažniausiai pakraujavo po ūminės subdurinės hematomos (37,5 % visų pakraujavimų) ir smegenų auglio pašalinimo (21,9 %). Izoliuotų priešoperacinių krešėjimo sutrikimų grupėse (trombocitopenija < 100×109/l (n = 12), APTT pailgėjimas > 40 s (n = 26), SPA < 70 %, INR>1,2 (n = 49), hipofibrinogenemija < 2 g/l (n = 5) pakraujavimų nenustyta. Kompleksinių sutrikimų (trombocitopenija < 100×109/l kartu su APTT > 40 s ar SPA < 70 %, INR > 1,2, ar fibrinogeno koncentracija < 2 g/l) prieš operaciją grupę sudarė 7 pacientai. Šioje pacientų grupėje pakraujavimų buvo 2 pacientams, nepakraujavusių grupėje trombocitų kiekio vidurkis buvo 70×109/l, kraujavusių 45×109/l, vidurkių skirtumas 25×109, skirtumo 95 % PI [10–41], p < 0,01, kiti rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Amžiaus grupėje <60 m. kraujavimų dažnis 2,1 %, > 60 m. grupėje – 7,4 %, p < 0,01, reliatyvi rizika 3,5, 95 % PI [1,7–7,3]. Išvados Izuoliota trombocitopenija (60–100×109/l) nepadidina pooperacinio kraujavimo rizikos. Izuoliuotų koaguliacijos sutrikimų korekcija iki APTT 50 s, SPA 52 %, INR 1,4, fibrinogeno koncentracijos 1,5 g/l yra pakankama prieš neurochirurginę operaciją. Esant kompleksiniams sutrikimams, trombocitopenija < 60×109/l padidina pooperacinio pakraujavimo riziką 16 kartų. Senyvas per 60 metų amžius yra nepriklausomas rizikos veiksnys, padidinantis pooperacinio pakraujavimo riziką 3,5 karto. Reikšminiai žodžiai: Pooperacinis intrakranijinis pakraujavimas, trombocitopenija, koagulopatija. RISK FACTORS FOR POSTOPERATIVE INTRACRANIAL HAEMORRHAGE AFTER NEUROSURGICAL PROCEDURES Gytis Šustickas1, Jelena Ščerbak2, Jolita Šustickienė31Vilnius University Clinic of Neurology and Neurosurgery; Department of Neurosurgery Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių 29, LT–04130, Vilnius, Lithuania2Vilnius University Faculty of Medicine, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania3Vilnius University Clinic of Anaesthesiology and Intensive CareE-mail: gytis.sustickas@gmail.com Objective To determine risk factors for postoperative intracranial haemorrhage (PIH) after neurosurgical procedures. Patients and methods During November 2007– February 2009 a total of 604 patients were observed and 802 intracranial procedures were performed. The collected data were patient’s age, sex, diagnosis, operation, surgeon, preoperative and postoperative ( <12 h and >12 h after surgery) coagulation tests (PLT, APTT, SPA, INR, fibrinogen level). For all patients, postoperative computer tomography was performed to evaluate intracranial haemorrhage. Results The study included male (60.2%, n = 385) and female (39.8%, n = 255) patients. Their mean age was 53.5 ± 16.3 years. PIH occurred following 32 (3.9%) of 802 intracranial procedures. The most frequent diagnosis leading to PIH was acute subdural hematoma evacuation (37.5% of all postoperative intracranial haemorrhages), followed by brain tumour surgery (21.9%). In groups of isolated preoperative hemostasis change: thrombocytopenia <100×109/l (n = 12), APTT >40 s (n = 26), SPA<70%, INR>1.2 (n = 49), hypofibrinogenemy <2 g/l (n = 5) there was no PIH. In the complex hemostasis change group (thrombocytopenia<100×109/l with APTT > 40 s, or SPA < 70%, INR > 1.2, or fibrinogen concentration <2 g/l) 2 patients had PIH. In the non-hematoma group, the mean platelet count was 70×109/l, in the hematoma group 45×109/l (mean diffrence 25×109, 95% PI [10–41], p<0.01), other coagulation parameters did not differ significantly. In the age group <60 years, the rate of postoperative hematoma was 2.1%, in the group >60 years 7.4%, p < 0.01, RR 3.5, 95% PI [1.7–7.3]. Conclusions Isolated thrombocytopenia (60–100×109/l ) does not increase the risk of PIH development. The correction of isolated coagulopathy to APTT 50 s, SPA 52%, INR 1.4, fibrinogen level 1.5 g/l is enought before the neurosurgical procedure. Patients aged >60 years are at 3.5-fold higher risk of postoperative hematoma. Key words: postoperative intracranial haemmorrhage, thrombocytopenia, coagulopathy.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
26

Zykas, Vytautas, Donatas Venskutonis, and Žygimantas Vaičys. "Fakultetinės chirurgijos katedros įsteigimo Kauno Vytauto Didžiojo universitete 80-metį pasitinkant: istorinė Fakultetinės chirurgijos katedros ir klinikos Kaune apžvalga." Lietuvos chirurgija 18, no. 2 (July 9, 2019): 77–91. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2019.18.9.

Full text
Abstract:
akultetinės chirurgijos katedra buvo įsteigta 1940 m. Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Ši katedra įkurta Medicinos fakulteto dekanui ir laikinajam Chirurgijos katedros vedėjui prof. Vladui Lašui reorganizavus tuo metu buvusią Chirurgijos katedrą į dvi atskiras – Fakultetinės chirurgijos ir Hospitalinės chirurgijos – katedras. Ilgainiui katedra keitė savo pavadinimus: iki 1982 m. (su pertrūkiais karo metu) ji išliko Fakultetinės chirurgijos katedra, 1982–1992 m. vadinosi II chirurgijos katedra, 1992–1998 – II chirurgijos klinika. Straipsnyje apžvelgtos Fakultetinės chirurgijos katedros ištakos Nepriklausomoje Lietuvoje ir pirmieji akademinės chirurgijos kūrėjai, šiandienos chirurgų mokytojai ir asmenybės: prof. V. Kanauka, prof. V. Lašas, A. Stropus, taip pat katedros ir klinikos vadovai: doc. J. Jaržemskas, doc. J. Karaliūnas, doc. J. Platūkis, prof. V. Zykas, prof. D. Venskutonis bei jų kolegos ir mokiniai. Apžvelgiama Fakultetinės chirurgijos kated­ros akademinė ir mokslinė raida bei indėlis Lietuvoje plėtojant proktologiją, nušviečiamas laikotarpis iki 1998 m., kai, vykdant chirurgijos katedrų ir klinikų reorganizaciją, tuometiniame Kauno medicinos universitete įkurta Bendrosios chirurgijos klinika.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
27

Nešić, Dejan. "Stevanović Predrag, Nešić Dejan, Lađević Nebojša: Medicina bola, HEPMP + Medicinski fakultet Univerziteta u Beogradu, 2019." Serbian Journal of Anesthesia and Intensive Therapy 42, no. 5-6 (2020): 125–27. http://dx.doi.org/10.5937/sjait2004097c.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
28

Chirurgija, Lietuvos. "Dainius Amerigas Piščikas PRO MEMORIA." Lietuvos chirurgija 4, no. 3 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.3.2260.

Full text
Abstract:
Dainius Amerigas Piščikas. Pro memoria Šių metų balandžio 30 dieną eidamas 44-uosius metus mirė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas onkologas Dainius Amerigas Piščikas. Nelaukta ir klastinga liga įveikė tik pradėjusį skleistis puikų gydytoją praktiką, ligonių ir personalo mylimą gabų chirurgą ir vilčių teikiantį mokslininką. Labai neteisinga, kai lemtis, deja, be laiko pasiima gabiuosius, geruosius ir talentinguosius... Dainius Amerigas Piščikas gimė 1962 m. spalio 3 d. Vilniuje, tarnautojų šeimoje. 1981 metais baigė Vilniaus 18-ąją vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą. Čia mokėsi iki 1984 metų. Tais pačiais metais buvo priimtas į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto gydomąją specialybę, ją baigė 1993 metais. Studijų metais buvo pašauktas į sovietinę armiją ir joje tarnavo 1986–1988 metais. 1993–1997 metais dirbo Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje ir tuo pat metu (1993–1998 m.) specializavosi rezidentūroje įvairiose Vilniaus universiteto klinikinėse bazėse. Ją baigęs įgijo gydytojo chirurgo specialybę. Po tolesnio atkaklaus darbo ir tobulinimosi Vilniuje, Kauno medicinos universiteto Krūtinės chirurgijos klinikoje, Onkologijos ir radiologijos mokslo tyrimo institute Minske, Baltarusijoje, 2000 m. jis įgyja gydytojo krūtinės chirurgo onkologo licenciją. Pastaruoju metu turėjo dvi licencijas: gydytojo chirurgo ir gydytojo krūtinės chirurgo. Nuo 1997 metų pradžios D. A. Piščiko profesinė veikla susiejama su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriumi. Čia atsiskleidė jo kūrybinė prigimtis. Dainius Amerigas Piščikas – videotorakoskopinės chirurgijos pradininkas Lietuvoje (1997 m.). Kartu su bendraautoriais pirmasis Lietuvoje atliko chemopleurodezę (pleuros ertmės pripildymą įvairiomis cheminėmis medžiagomis) vaizdo torakoskopu (1998 m.). Kartu su kolegomis endoskopu, neatverdamas krūtinės ląstos, pirmasis atliko plaučių rezekcijos operacijas – lobektomijas, segmentektomijas (1999 m.). Taip pat pirmasis Lietuvoje 2001–2002 metais pradėjo gydyti Reno ligą (Raynaud's disease) šalindamas simpatinius ganglijus iš tarpuplaučio. D. A. Piščikas buvo tobulai įvaldęs gerybinių auglių šalinimo iš krūtinės ląstos operacijas. Jau sunkiai sirgdamas nepagydoma liga, jis veržėsi į operacinę, aukodamas savo sveikatą atliko sudėtingas krūtinės ląstos operacijas. Paskutinį kartą operavo šių metų vasario pradžioje. D. A. Piščiko pasirinktąja mokslinių interesų kryptimi tapo vaizdo torakoskopinių operacijų diegimas į krūtinės chirurgiją ir onkologijos praktiką. Jis surinko gausią klinikinę medžiagą (per 200 atvejų) apie vaizdo torakoskopines operacijas sergant plaučių ir pleuros ligomis. Ją ketino apibendrinti eksternu ginamoje daktaro disertacijoje, tačiau sutrukdė liga. Vis dėlto ši medžiaga neturėtų prapulti: kolegos Saulius Cicėnas ir Vladas Vencevičius rengiasi išleisti mokslinę monografiją „Torakoskopinė krūtinės chirurgija“, kurioje bus pateikti ir analizuojami ir D. A. Piščiko surinkti duomenys. Šio darbo naujumas yra tas, kad pirmą kartą Lietuvoje bus apibendrinti endoskopinės ir videoskopinės krūtinės chirurgijos rezultatai, jie bus palyginti su užsienio autorių patirtimi, numatytos tolesnės šios invazinės chirurgijos krypties gairės mūsų šalyje. D. A. Piščikas apie šią ir kitas plaučių ligų chirurgijos problemas Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje 1997–2005 metais paskelbė 39 mokslines publikacijas, dalyvavo dvidešimtyje mokslo konferencijų, kongresų bei suvažiavimų Lietuvoje ir užsienyje – Anglijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje. Jis ne tik skaitė paskaitas gydytojų tobulinimo kursų klausytojams, bet ir pats stažavo įvairiose klinikose, iš jų ir Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, buvo veiklus Lietuvos širdies ir krūtinės chirurgų, Vilniaus chirurgų, Europos krūtinės chirurgų draugijų narys. Visuomeninės Onkologijos instituto Revizijos komisijos pirmininko pareigos įpareigodavo jį kasmet parengti ir perskaityti finansinę instituto ataskaitą. D. A. Piščikas su žmona Irena, finansų specialiste, augino dukrą moksleivę Agotą ir sūnų studentą Marių. Trumpai, tačiau ryškiai sužibusi gydytojo chirurgo onkologo Dainiaus Amerigo Piščiko žvaigždė liks visų jį pažinojusiųjų atmintyje. Sit Tibi terra levis, Collega carissimus! Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius Vilniaus chirurgų draugija Vilniaus universiteto Medicinos istorijos ir etikos skyrius
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
29

Žalnora, Aistis. "HIGIENOS DISCIPLINOS DĖSTYMAS VILNIAUS STEPONO BATORO IR KAUNO VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETUOSE 1919-1939 METAIS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 195–98. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.062.

Full text
Abstract:
Tyrime palygintas higienos mokymas dviejuose tarpukario laikotarpio universitetuose. Stepono Batoro universitetas veikė Vilniuje (1919-1939 m.), o Vytauto Didžiojo universitetas, anksčiau vadintas Lietuvos universitetu, Kaune. Mūsų tyrimas atskleidė higienos disciplinos dėstymo skirtumus Vilniaus ir Kauno universitetuose. Darbe pateikti duomenys liudija, jog šiuos skirtumus lėmė skirtingų teorinių higienos tyrimų ir dėstymo modelių pasirinkimas. Stepono Batoro universiteto Higienos katedra prioritetine tyrimų sritimi pasirinko socialinę higieną, todėl ir Vilniuje dėstomose programose jau 3 dešimtmetyje buvo nagrinėjamos sveikatos apsaugos sistemos organizavimo ir kitos socialinės higienos laukui būdingos problemos. Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Higienos ir bakteriologijos katedroje socialinės higienos idėjos imtos nagrinėti tik 4 dešimtmečio pabaigoje, o dėstymo programose kaip atskiras objektas šie klausimai neatsispindi. Vis dėlto mūsų tyrime nustatėme, jog pirmieji pažangūs bandymai nagrinėti socialinės higienos problemas Lietuvoje sietini su gydytojo ir visuomenininko Jono Šliūpo (1861-1944) veikla.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
30

Gjersvik, Petter. "Et fakultet styrt av klinikksjefer." Tidsskrift for Den norske legeforening 129, no. 24 (2009): 2628–9. http://dx.doi.org/10.4045/tidsskr.09.1379.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
31

Kirkliauskienė, Agnė, Alvita Ginčaitė, and Deimilė Balkutė. "STAPHYLOCOCCUS AUREUS NEŠIOJIMAS TARP VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO PIRMO KURSO STUDENTŲ, ATSPARUMAS ANTIMIKROBINIAMS VAISTAMS IR NEŠIOJIMO RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 2 (May 13, 2016): 146–51. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.021.

Full text
Abstract:
Reikšminiai žodžiai: Staphylococcus aureus, nešiojimas, MASA, atsparumas antimikrobiniams vaistams. Tikslas. Nustatyti S. aureus nešiotojus tarp VU MF pirmo kurso studentų ir įvertinti galimus S. aureus nešiojimo rizikos veiksnius bei išskirtų padermių atsparumą kai kurioms antimikrobinėms medžiagoms. Metodika. Siekiant nustatyti S. aureus nešiotojus, imti mėginiai iš nosies ir ryklės. Išskirtos padermės identifikuotos taikant standartinius mikrobiologinius metodus. Rizikos veiksniams įvertinti naudota anoniminė, iš galimų S. aureus nešiojimo rizikos veiksnių sudaryta anketa. Išskirtų padermių atsparumas kai kurioms antimikrobinėms medžiagoms ištirtas laikantis Klinikinių laboratorinių standartų instituto rekomendacijų. Rezultatai. Ištirti 245 VU MF pirmo kurso studentai, paimta 490 mėginių. Nustatyta, kad 112 (45,7 proc.) respondentų yra S. aureus nešiotojai. Iš 112 nešiotojų 33 (29,5 proc.) tiriamiesiems S. aureus išskirta iš nosies, 52 (46,4 proc.) – iš ryklės, o 27 (11 proc.) asmenims – iš nosies ir ryklės. S. aureus nešiotojų vyrų (58,3 proc.) buvo daugiau nei nešiotojų moterų (40,5 proc.). Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp S. aureus nešiojimo ir vyriškos lyties (ŠS = 2,06, PI 95 proc. 1,14–3,75, p = 0,008), gyvenimo su 15–25 m. asmenimis (ŠS = 1,76, PI 95 proc. 1,01–3,04, p = 0,037) ir tiriamųjų sirgimo kvėpavimo takų alerginėmis ligomis (ŠS = 3,22, PI 95 proc. 1,20–9,53, p = 0,016). Išskirtos 139 S. aureus padermės. Iš jų, remiantis išplėstine antibiotikograma, identifikuota 119 fenotipiškai skirtingų izoliuotų padermių. Nustatyta, kad 64,7 proc. išskirtų padermių atsparios penicilinui. Mažesnis atsparumo dažnis rastas tetraciklinui ir klindamicinui (5,04 proc.), eritromicinui, ciprofloksacinui ir fuzidino rūgščiai (1,68 proc.). Įvertinta, kad 20,16 proc. S. aureus padermių yra vidutiniškai atsparios streptomicinui. Visos išskirtos S. aureus padermės buvo jautrios oksacilinui/cefoksitinui, rifampinui, kanamicinui, norfloksacinui, gentamicinui ir vankomicinui. Išvados. 45,7 proc. VU MF pirmo kurso studentų yra S. aureus nešiotojai. Nustatyta, kad viršutinių kvėpavimo takų kolonizacijai S. aureus darantys įtaką rizikos veiksniai yra lytis, gyvenimas su 15–25 m. asmenimis ir alerginės ligos. Išskirtų padermių atsparumas antimikrobinėms medžiagoms nėra didelis.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
32

Mečkovski, Artūras, Narimantas Evaldas Samalavičius, and Vaidotas Grigas. "Storosios žarnos polipo pašalinimas atliekant laparoskopu asistuojamą polipektomiją – klinikinio atvejo pristatymas." Lietuvos chirurgija 7, no. 1-2 (January 1, 2009): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2009.1.2137.

Full text
Abstract:
Artūras Mečkovski, Narimantas Evaldas Samalavičius, Vaidotas GrigasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos II Pilvo chirurgijos skyrius,Santariškių g. 2, LT-08406 VilniusVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: artur.meckovski@gmail.com Gerybiniai storosios žarnos polipai yra viena iš dažnesnių storojo žarnyno patologijų. Dauguma jų pašalinami endoskopiškai. Tačiau esant dideliems ir nepatogios lokalizacijos polipams reikia kitos metodikos. Viena iš tokių metodikų – laparoskopu asistuojama polipektomija. Operuotas vienas pacientas dėl nusileidžiančiojoje gaubtinės žarnos (colon descendens) dalyje esančio 6 cm polipo. Pooperacinis laikotarpis sklandus, komplikacijų nebuvo. Išvada – laparoskopu asistuojama polipektomija saugus ir patikimas operacijos būdas, kai polipo negalima pašalinti endoskopiškai. Reikšminiai žodžiai: laparoskopu asistuojama polipektomija, storosios žarnos polipas Laparoscopy assisted colonic polipectomy – case report Artūras Mečkovski, Narimantas Evaldas Samalavičius, Vaidotas GrigasDepartment of Abdominal Surgery-2, Santariškių str. 2, LT-08406 Vilnius, LithuaniaClinic of Surgery, Oncology Institute of Vilnius University, Santariškių str. 1,LT-08660 Vilnius, LithuaniaVilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Internal, Family Medicine and Oncology,Santariškių str. 2,LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: artur.meckovski@gmail.com The most common colonic pathology is the binning polyps. Most of them are treated by endoscopic polipectomy. In some cases when polyp is to large or awkwardly located need to choice another method of treatment. One of them – laparoscopy assisted colonic polipectomy.One patient underwent operation for large, 6 cm polyp of descending colon. Postoperative period was successful, without any complications. Conclusion. Laparoscopy assisted polipectomy was secure method of treatment. Key words: polipectomy, laparoscopic assisted, colonic polipe
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
33

Adam, Marta, Taja Urbančič-Rak, and Tin Crnić. "Dental Students’ Discomfort and Anxiety During the First and the Second Lockdown Due to COVID-19 Pandemic at the School of Dental Medicine, University of Zagreb." Acta Stomatologica Croatica 55, no. 2 (June 15, 2021): 186–97. http://dx.doi.org/10.15644/asc55/2/8.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
34

Larsen, Bjarte, and Hanne Storm. "Ferdighetssenteret ved Det medisinske fakultet, Universitetet i Oslo." Tidsskrift for Den norske legeforening 129, no. 16 (2009): 1652–54. http://dx.doi.org/10.4045/tidsskr.08.0244.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
35

Radak, Djordje, Snezana Dedovic, and Ruzica Nikolic. "Centar za kontinuiranu medicinsku edukaciju, Medicinski fakultet, Beograd." Srpski arhiv za celokupno lekarstvo 132, no. 1-2 (2004): 59–63. http://dx.doi.org/10.2298/sarh0402059r.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
36

Stien, Ragnar. "Et brev fra Bjørnson til Det medisinske fakultet." Tidsskrift for Den norske legeforening 130, no. 24 (2010): 2482–83. http://dx.doi.org/10.4045/tidsskr.10.0425.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
37

Sakalauskas, Edmundas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Kasparas Gylys, and Ramunė Ryliškytė. "Altemeierio operacija dėl tiesiosios žarnos įstrigusio iškritimo – atvejo analizė." Lietuvos chirurgija 8, no. 2 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.2.2119.

Full text
Abstract:
Edmundas Sakalauskas1,2, Narimantas Evaldas Samalavičius1,2, Kasparas Gylys1,2, Ramunė Ryliškytė1,21Vilniaus universitetinio Onkologijos instituto Chirurgijos klinika,Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: narimantas.samalavičius@loc.lt Visiškas tiesiosios žarnos iškritimas yra reta, o tiesiosios žarnos įstrigęs iškritimas dėl tiesiosios žarnos naviko labai reta būklė. Vienas iš gydymo metodų yra Altemeierio operacija. Pateikiama šios operacijos atvejo analizė. 60 metų vyrui buvo atlikta Altemeierio operacija dėl tiesiosios žarnos įstrigusio iškritimo, kurį sukėlė tiesios žarnos viliozinis navikas. Po operacijos rastas ir T1 adenokarcinomos židinys. Pooperacinė eiga buvo sklandi, šeštą pooperacinę parą ligonis išrašytas į namus. Pooperaciniu laikotarpiu ligoniui rekomenduotas tik stebėjimas. Reikšminiai žodžiai: tiesiosios žarnos iškritimas, tiesiosios žarnos navikas, išmatų nelaikymas, Altemeierio operacija Altemeier operation due to incarcerated rectal prolapse – a case analysis Edmundas Sakalauskas1,2, Narimantas Evaldas Samalavičius1,2, Kasparas Gylys1,2, Ramunė Ryliškytė1,21Vilniaus University, Institute of Oncology, Clinic of Surgery,Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2Vilniaus University, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Medicine, Family Medicine and Oncology,Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: narimantas.samalavičius@loc.lt Full thickness rectal prolapse is a rare disease, and incarcerated rectal prolapse due to rectal tumor is a very rare condition. A method of choice is Altemeier operation. A case of Altemeier’s operation is presented. 60-year-old man has been operated on due to incarcerated rectal prolapse caused by rectal villous tumor. Postoperative course was uncomplicated, on 6th postoperative day the patient was discharged from the hospital. A T1 rectal cancer in postoperative speciance was detected, and surveillance only was offered. Key words: rectal prolapse, rectal cancer, faecal incontinence, Altemeyer operation
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
38

Mineikytė, R., G. Navickaitė, and J. Valaikienė. "Erkinis encefalitas: studentų požiūrio ir turimų žinių analizė." Neurologijos seminarai 22, no. 76 (July 5, 2018): 118–22. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.15.

Full text
Abstract:
Įvadas. Nustatyta, kad sergamumas erkiniu encefalitu (EE) Lietuvoje 2016 m. padvigubėjo ir yra vienas didžiausių Europoje. Šio tyrimo tikslas išsiaiškinti ir įvertinti I–IV kursų medicinos studentų požiūrį ir žinias apie EE sergamumą Lietuvoje, riziką susirgti, komplikacijas, gydymą, naudojamas prevencijos priemones ir informacijos apie erkių platinamų ligų sklaidą. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 404 studentai, besimokantys Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto I–IV kursuose (amžius vid. – 20,7 ± 1,56 m., 17–30 m.) Anketą sudarė 21 pusiau uždaras klausimas: 6 klausimai apie EE sergamumą, komplikacijas ir gydymą, 9 klausimai apie erkių platinamų ligų prevencines priemones ir 2 klausimai apie informacijos šaltinius ir sklaidą. Rezultatai. EE, kaip erkių platinamą ligą, įvardijo 397 (98,3 %), Laimo boreliozę (LB) – 382 (94,6 %) respondentai. Kad sergamumas EE Lietuvoje didelis (> 11/100 tūkst. gyv. per metus), žinojo 58 (14,4 %) studentai, 159 (39,4 %) atsakė, kad vidutinis (2–10/100 tūkst. gyv. per metus). Dažniausios įvardintos EE komplikacijos buvo paralyžius, parezė – 327 (80,9 %). Efektyviausia prevencine priemone 237 (58,7 %) studentai įvardijo skiepus. Pasiskiepijusių nuo EE buvo 169 (41,8 %). Teigiančių, kad galimas tik simptominis gydymas, buvo 106 (26 %). 113 (28,0 %) studentų nuomone, žmonės apie erkių platinamas ligas yra pakankamai informuoti, o 193 (47,8 %) manė, kad dėmesio skiriama per mažai. 219 (54 %) studentų pagrindiniu šaltiniu apie EE įvardijo žiniasklaidą. Išvados. Tik 14,4 % studentų žinojo, kad sergamumas EE Lietuvoje yra didelis, o ne vidutinis. Beveik visi sutiko, kad EE sukelia ilgalaikių komplikacijų, bet tik kas ketvirtas žinojo, kad gydymas yra tik simptominis. Dauguma studentų atsakė, kad vakcinacija yra efektyviausia prevencijos priemonė, beveik pusė respondentų nurodė, kad yra pasiskiepiję nuo EE. Kas antras studentas teigė, kad visuomenė nėra pakankamai informuota apie erkių platinamas ligas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
39

Kiškūnaitė, Monika, Inga Muntianaitė, Viltė Sinkevičiūtė, and Jurga Indriūnienė. "JUOSMENS – DUBENS SRITIES TIESIMO IR ROTACINIŲ JUDESIŲ KONTROLĖS TESTŲ PATIKIMUMO TYRIMAS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 107–10. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.047.

Full text
Abstract:
Tikslas – įvertinti juosmens – dubens srities tiesimo ir rotacinių judesių kontrolės testų patikimumą tarp dviejų tyrėjų. Tyrimo metodai. Momentinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Tyrime dalyvavo 50 tiriamųjų, kuriuos vertino du tyrėjai ir buvo lyginamas jų sutariamumas. Tyrimo metu buvo vertinama juosmens – dubens srities tiesimo ir rotacinių judesių kontrolė, atliekant judesių kontrolės testus, kurie vertinami: 1 – atliko, 0 – neatliko. Rezultatai. Vertinant pirmajam tyrėjui, geriausiai buvo atliekamas šoninis liemens lenkimas, o prasčiausiai – blauzdos tiesimo testas. Vertinant antrajam tyrėjui, geriausiai buvo atliekamas padėties keturpėsčia (pirmyn) testas, o prasčiausiai – kelių siūbavimas bei šlaunies rotacija, gulint ant pilvo. Analizuojant dviejų vertintojų sutariamumą, nebuvo testų, kurių sutariamumas būtų silpnas [κ = 0,21-0,40], devynių testų sutariamumas buvo vidutinis [κ = 0,41-0,60], vieno geras [κ = 0,61-0,80] ir vieno labia geras [κ = 0,81-0,99]. Geriausias sutariamumas nustatytas testuojant šlaunies atitraukimą, gulint ant šono. Išvados. Visų juosmens – dubens srities tiesimo ir rotacinių judesių kontrolės testų vertinimo sutariamumas laikomas patikimu klinikiniam naudojimui. Cohen’s kappa koeficientas svyravo nuo 0,438 iki 0,865, o procentinis sutariamumas viršijo 70 procentų. Geras ir labai geras [κ = 0,61-0,99] dviejų tyrėjų sutariamumas nustatytas kelių siūbavimo ir šlaunies atitraukimo testams.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
40

Jatkauskienė, Birutė, Sigutė Norkienė, Modestas Nugaras, and Urtė Norkutė-Macijauskė. "VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ VEIKLOS SOCIALINĖS REPREZENTACIJOS STRUKTŪRA IR JOS DINAMIKA." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (June 12, 2019): 27–39. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.032.

Full text
Abstract:
Šiame straipsnyje pristatomi tyrimo, skirto visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos struktūros, jos dinamikos analizei, remiantis informacijos šaltinio patikimumu, rezultatai. Atliekant tyrimą siekta nustatyti, kas sudaro tyrimo dalyvių (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto pirmos pakopos studijų programų studentų) visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos centrinius ir periferinius elementus, atskleisti, kokią įtaką daro šaltinių patikimumo kintamasis socialinės reprezentacijos struktūrai, jos dinamikai, atlikus pakartotinę apklausą ir kt. Atsakymai į šiuos klausimus gali padėti suvokti dėstytojo, visuomenės sveikatos praktikų ir studentų tarpusavio santykius, teigiama linkme keisti susiformavusias neigiamas ar nepalankias komunikacijos nuostatas. Rezultatai. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialisto veiklos socialinės reprezentacijos turinį, tyrimo dalyvių (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto pirmos pakopos studijų programų studentų kontrolinės grupės) nuomone, sudaro šie elementai: 1. Epidemiologinė priežiūra; 2. Ligų prevencija; 3. Konsultavimas; 4. Pirmos medicinos pagalbos teikimas; 5. Sveikatos sauga; 6. Sveikatos stiprinimas; 7. Sveikatos ugdymas; 8. Visuomenės sveikatos stebėsena. Nustatyta, kad Sveikatos stiprinimas ir Sveikatos sauga tapo centriniais socialinės reprezentacijos elementais, o Ligų prevencija ir Visuomenės sveikatos stebėsena – periferiniais reprezentacijos elementais. Nustatyti visuomenės sveikatos specialistų veiklos reprezentacijos centrinės ir periferinės sistemų elementai verifikuoti atliekant interviu su eksperimentinių grupių nariais, taikant inversiją. Eksperimentinių grupių nariai pritarė kontrolinės grupės išskirtai socialinės reprezentacijos struktūrai. Po kelių mėnesių atlikus pakartotinę apklausą nustatyta, kad šaltinių patikimumo kintamasis daro įtaką socialinės reprezentacijos struktūrai, jos dinamikai. Todėl Visuomenės sveikatos stebėsena iš periferinio elemento tapo centriniu visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos elementu. Stebimi ir kiti socialinės reprezentacijos struktūros pokyčiai, tik jie nebuvo tokie ryškūs. Tai akivaizdžiai byloja, kad galima visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos elementų dinamika priklauso nuo patikimo informacijos šaltinio taikymo, naudojant įtikinimo paradigmą. Reprezentacijos dinamika reiškėsi aktyviau tais atvejais, kai tyrimo dalyviams buvo pateikta patikimų šaltinių informacija. Taigi nauja informacija, sustiprinta įtikinimo paradigma, gali pakeisti elemento prasmę, o po kurio laiko gali keistis ir pati visuomenės sveikatos specialistų veiklos reprezentacija. Šio tyrimo įžvalgas galima panaudoti dėstytojų, visuomenės sveikatos praktikų veikloje, siekiant suprasti šiuolaikinius studentus, jų vaidmenį, požiūrį į būsimą profesinę veiklą, komunikaciją ir kt.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
41

Miliauskas, Povilas, Renatas Tikuišis, Narimantas Evaldas Samalavičius, and Aleksas Žurauskas. "Pooperacinis skausmo malšinimas deksametazonu po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų." Lietuvos chirurgija 10, no. 1-2 (January 1, 2012): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2012.1.2071.

Full text
Abstract:
Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Aleksas Žurauskas1 1Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir Reanimatologijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnus3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: renatas.tikuisis@gmail.com Įvadas / tikslas Deksametazonas pasižymi pykinimą slopinančiomis ir skausmą malšinančiomis savybėmis atliekant įvairias operacijas. Optimali deksametazono dozė, malšinant skausmą po laparoskopinių operacijų, tiksliai nežinoma. Šio darbo tikslas – nustatyti skausmą malšinančią deksametazono dozę po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų. Ligoniai ir metodai Į tyrimą buvo įtraukta 60 ligonių, kuriems atliktos laparoskopinės gaubtinės žarnos operacijos. Atsitiktinės atrankos būdu jie suskirstyti į keturias grupes, atsižvelgiant į deksametazono dozę: D0 grupę sudarė kontrolinės grupės pacientai, kuriems nebuvo skirto deksametazono, D4, D8, ir D12 – tiriamųjų grupių pacientai, kuriems buvo sušvirkšta atitinkamai 4 mg, 8 mg, ir 12 mg deksametazono tirpalo į veną anestezijos indukcijos metu. Visų grupių pacientams buvo taikyta tokia pati bendroji nejautra. Pirmas 24 val. po operacijos skausmo intensyvumą vertinome pagal vizualinę analoginę skalę ir suvartotų analgetikų kiekį. Rezultatai Pirmą parą po operacijos suvartota ketolgano, paracetamolio ir tramadolio dozė buvo mažesnė D8 ir D12 grupių pacientų, palyginti su D0 ir D4 grupių pacientais. Analgetikų suvartojimas D0 ir D4 grupių pacientų buvo vienodas. Pavartojus didesnę deksametazono dozę D12 grupės pacientams negu D8 grupės pacientams, didesnio skausmo malšinamojo poveikio nenustatyta. Išvada Deksametazono 8 mg dozė anestezijos indukcijos metu malšina pooperacinį skausmą ir sumažina analgetikų poreikį pirmą parą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų. Reikšminiai žodžiai: pooperacinis skausmo malšinimas, deksametazonas, laparoskopinės operacijos Postoperative reduction pain with dexamethasone after laparoscopic colon surgery Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1, Narimantas Evaldas Samalavičius2,Renatas Tikuišis1,2, Povilas Miliauskas1, Narimantas Evaldas Samalavičius1,3, Aleksas Žurauskas11Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Anesthesiology and Intensive Care, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania3Vilnius Uuniversity, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: renatas.tikuisis@gmail.com Background / Objective Dexamethasone has antiemetic and analgesic effects in various types of surgery. The optimal doses of dexamethasone in the management of pain after laparoscopic surgery are not well defined. The purpose of this study was to evaluate the dose-dependent analgesic effects of dexamethasone after laparoscopic colon surgery. Patients and methods Sixty patients after laparoscopic colon surgery were included in the study. The patients were randomized to receive saline (group D0), dexamethasone 4 mg (group D4), 8 mg (group D8) and 12 mg (group D12) intravenously during the induction of anesthesia. The same anesthetic technique was used to all these patients. The visual analog scale score for pain and the amounts of the analgesics were recoded 24 h after surgery. Results The total doses of ketolgan, paracetamol and tramadol in the first 24 hours postoperatively were smaller in the D8 and D12 groups than in the D0 and D4 groups (p < 0.05). No difference in analgesic requirement was found between the D0 and D4 groups. No increase in the analgesic effectiveness or reduction of opioid use could be demonstrated in the D8 and D12 groups. Conclusion Intravenous dexamethasone (8 mg) during anesthesia induction is effective in reducing analgesic requirement during the first postoperative day after laparoscopic colon surgery. Key words: postoperative analgesia, dexamethasone, laparoscopic colectomy
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
42

Miliauskas, Povilas, Renatas Tikuišis, Narimantas Evaldas Samalavičius, and Aleksas Žurauskas. "Intratekalinis skausmo malšinimas morfinu atliekant laparoskopines gaubtinės žarnos operacijas." Lietuvos chirurgija 10, no. 1-2 (January 1, 2012): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2012.1.2072.

Full text
Abstract:
Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1,2, Narimantas Evaldas Samalavičius1,3, Aleksas Žurauskas1 1Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir Reanimatologijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: povilas.miliauskas@gmail.com Įvadas / tikslas Intratekaliai sušvirkštas morfinas pasižymi geromis skausmą malšinančiomis savybėmis, atliekant įvairias chirurgines operacijas. Laparoskopinė kolorektalinė chirurgija tampa gera alternatyva atviroms gaubtinės žarnos operacijoms. Šio darbo tikslas – įvertinti intratekalinio skausmo malšinimo morfinu efektyvumą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų. Ligoniai ir metodai Į tyrimą buvo įtraukta 40 ligonių, kuriems buvo atliktos laparoskopinės gaubtinės žarnos operacijos. Atsitiktinės atrankos būdu jie suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į pooperacinio skausmo malšinimo metodą: IT grupę (n=20) sudarė pacientai, kuriems intratekaliai prieš anestezijos indukciją buvo sušvirkšta vienkartinė 0,4 mg morfino dozė, ir IV grupę (n=20) – pacientai, kuriems pirmą pooperacinę parą buvo taikoma nuolatinė intraveninė morfino 0,02 mg/kg/val. infuzija. Kitas paras abiejų grupių pacientų skausmas buvo slopinamas į raumenis leidžiamu ketolganu. Abiejų grupių pacientams taikyta tokia pat bendroji nejautra. Pirmas 24 val. po operacijos skausmo intensyvumą vertinome naudodami vizualinę analoginę skausmo skalę ir suvartotų analgetikų kiekį. Rezultatai Pirmą parą po operacijos suvartota morfino ir ketolgano suminė dozė buvo mažesnė IT grupės pacientų, palyginti su IV grupės pacientais (p<0,05). Intratekalinis skausmo malšinimas morfinu buvo statistiškai patikimai geresnis negu intraveninis pirmą parą po operacijos. Tačiau gydymo ligoninėje laikas ir žarnyno veiklos atsitaisymo laikas nesiskyrė, lyginant abi pacientų grupes. Išvada Intratekaliai sušvirkštas morfinas anestezijos indukcijos metu statistiškai patikimai geriau malšina pooperacinį skausmą ir sumažina opioidų poreikį pirmą parą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų, palyginti su sistemiškai vartojamu morfinu. Reikšminiai žodžiai: skausmo malšinimas, intratekalinis morfinas, laparoskopinės kolektomijos Analgesic effect of intrathecal morphine in laparoscopic colon surgery Povilas Miliauskas1, Renatas tikuišis1,2, Narimantas Evaldas samalavičius1,3, Aleksas žurauskas1 1Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Anesthesiology and Intensive Care, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania3Vilnius Uuniversity, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: povilas.miliauskas@gmail.com Background / Objective A single intrathecal morphine injection has a good analgesic effect in various types of surgery. Laparoscopic colon surgery is becoming more common and offers a good alternative to open surgery in selected patients. The purpose of this study was to evaluate the intrathecal morphine analgesic effect after laparoscopic colon surgery. Patients and methods Fourty patients after laparoscopic colon surgery were included in the study. The patients were randomized to receive intrathecal 0.4 mg morphine (IT gr., n = 20) before anesthesia induction or intravenous 0.02 mg/kg/h morphine dose (gr. IV, n = 20). A standard anesthetic technique, including fentanyl, sevoflurane and air in oxygen, was used. The visual analog scale scores for pain and the amounts of the analgesics were recoded 24 h after surgery. Results The total dose of morphine and ketolgan in the first 24 hours postoperatively were smaller in the intrathecal group than in group IV (p < 0.05). The quality of analgesia in the first 24 h was better in the intrathecal morphine group (p < 0.05). There were no differences between the two groups as regards the returning of bowel function and the length of hospital stay. Conclusion Intrathecal morphine before anesthesia induction provided a significantly better postoperative analgesia than the intravenous use of morphine and was effective in reducing analgesics requirement during the first 24 h after laparoscopic colon surgery. Key words: analgesia, intrathecal morphine, laparoscopic colectomy
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
43

Labanauskienė, Jolanta, Kęstutis Žagminas, and Benjaminas Siaurusaitis. "Vaikų smurtinės traumos: mechanizmas ir pobūdis." Lietuvos chirurgija 8, no. 4 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.4.2096.

Full text
Abstract:
Jolanta Labanauskienė1, Kęstutis Žagminas2, Benjaminas Siaurusaitis3 1Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika, Santariškių g. 7, LT-08406 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas,M. K. Čiurlionio g. 21/27, LT-03101 Vilnius3 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika, Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusEl. paštas: j.labanauskiene@yahoo.com Įvadas / tikslas: Tyrinėjant aktualią problemą – smurtą prieš vaikus, literatūros šaltiniuose nepavyko rasti išsamios vaikų smurtinių traumų analizės pagal vaikų amžių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti vaikų smurtinių traumų mechanizmą ir pobūdį atsižvelgiant į vaikų amžių ir smurto vietą. Metodai: Aprašomasis epidemiologinis tyrimas. Duomenų bazę sudarė retrospektyviai analizuoti 3110 vaikų, gydytų 1990–2007 m. Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje dėl smurtinių traumų, medicininių dokumentų duomenys. Duomenims analizuoti naudoti tradiciniai statistiniai metodai. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 13 kompiuterine programa. Rezultatai: Beveik visi kūdikiai (96,8 %) patyrė smurtą šeimoje. Vyresni vaikai jį patyrė dažniausiai įvairiose viešose vietose, o 16–17 metų vaikų – net 89,2 %. Vaikus dažniausiai skriausdavo nepažįstami vyresni vaikai ar suaugusieji: mušdavo rankomis (75,8 %), rečiau – kietu daiktu, spardydavo ar žalodavo kitais būdais. Durta, pjauta, šauta buvo dažniausiai į vyresnius vaikus. Galvos smegenų sužeidimai sudarė 39,8 % visų traumų, daugiausia kūdikiams (54,8 % visų jų traumų), 25,8 % jų šie sužeidimai buvo sunkiausi. Kaulų lūžimus patyrė 18,5 % vaikų, dažniausiai nosies kaulų (48,5 %), o 16–17 metų vaikams net 67,1 % visų kaulų lūžimų buvo penkto delnakaulio lūžiai (18,7 % visų kaulų lūžių). Kaukolės kaulų lūžiai kūdikiams sudarė 16,1 % visų traumų ir 83,3 % visų jų kaulų lūžių. Dauginius sumušimus patyrė 16,3 % vaikų. Išvados: Smurto dažnis, vieta yra susiję su vaikų amžiumi. Šeimoje smurtą patyrė 83,9 % vaikų iki 6 metų, o kuo vaikai buvo vyresni, tuo dažniau jie smurtą patirdavo įvairiose viešose vietose: iš viso 72,9 % vaikų smurtinių traumų ir 89,2 % 16–17 metų vaikų traumų. Vaikų smurtinėms traumoms buvo būdingi: galvos smegenų traumos (39,8 %), nosies kaulų lūžimai (48,5 %), penkto delnakaulio lūžimai (18,7 %) ir dauginiai kūno sumušimai (16,3 %). Reikšminiai žodžiai: smurtas prieš vaikus, vaikų smurtinės traumos. Current clinical guidelines for cardiac resynchronization therapy: the experience of vilnius cardiology-angiology center Jolanta Labanauskienė1, Kęstutis Žagminas2, Benjaminas Siaurusaitis3 1 Clinic of Childrens Disease of Vilnius University Medical faculty, Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Public Health, M. K. Čiurlionio str. 21/27, LT-03101 Vilnius, Lithuania3 Clinic of Childrens Diseases of Vilnius University Medical faculty, Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaEl. paštas: j.labanauskiene@yahoo.com Background /objective: We were analyzing a very important problem – violence against children – and found no detailed information about violence related injuries by children age in the analyzed literature. The purpose of this study was to determine the mechanism and nature of violence related injuries according to children age and place of incurrence. Methods: We have retrospectively analyzed the records of 3110 children treated in Vilnius University Children's Hospital during 1990–2007 as a result of incurred violence related injuries. Our statistical analysis was performed using the software package SPSS 13.0. Results: Most of the children (96.8 %) were reported to have suffered violence in family. Older children were mostly affected by violence in different public places and almost 89.2 % of them were at the age between 16–17. In most cases they were injured by unfamiliar youngsters or adult persons and their injuries were caused mainly by beating with hands (75.8 %) or, more rarely, by beating with a hard object, by kicking, etc. Punctured, cut or gunshot wounds were mostly in older children. Cerebral injuries had a prevalence of 39.8 % among all injuries studied and most of them were reported in infants (54.8 % of all their injuries). 25.8 % of these injuries had the most serious nature. 18.5 % of children had suffered bone fractures, most commonly nasal bone fractures (48.5 %). Among children aged between 16–17 years, nasal bone fractures count for 67.1 % of all bone fractures studied. Fifth metacarpal bone fractures count for 18.7 % of all bone fractures. Skull bone fractures among infants amount to 16.1 % of all their injuries and 83.3 % of all their bone fractures. 16,3 % of children were reported to have multiple bruises. Conclusions: 83.9% of children under 6 years of age were reported to have suffered violence in family. The older the children, the more often they were found to be abused in different public places: 72.9 % of children incurred violence related injuries in different public places and 89.2 % of these children were at the age between 16 and 17. Among all violence related injuries, the most common injuries were: cerebral injuries (39.8 %), nasal bone fractures (48.5 %), fifth metacarpal bone fractures (18.7 %) and multiple bruises (16.3 %). Keywords: violence against children, violence related injuries in children.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
44

Vaičiulevičienė, Albina, Goda Jonaitytė, and Vaida Batulevičienė. "JONIZUOTO RŪGŠTINIO VANDENS ANTIMIKROBINIS AKTYVUMAS." Visuomenės sveikata 28, no. 6 (January 4, 2019): 64–68. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.073.

Full text
Abstract:
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) teigimu, „Dezinfekcija yra viena iš užkrečiamųjų ligų perda­vimo rizikos mažinimo priemonių“ (2014). Jonizuotas rūgštinis vanduo pasirenkamas kaip mažiau toksiška žmgaus sveikatai ir aplinkai antimikrobinį poveikį tu­rinti medžiaga. Lietuvos UAB „Burbuliukas“ gamin­tojai siūlo alternatyvą cheminiams dezinfektantams - jonizuotą rūgštinį vandenį (anolitą), kuris saugus žmogui ir aplinkai bei pigesnis už cheminius dezin­fektantus ir naikina patogeninius mikroorganizmus. Tad šio darbo tikslas buvo įvertinti jonizuoto rūgšti­nio vandens antimikrobinį poveikį. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto mikrobiologijos laboratorijoje UAB „Burbuliukas“ užsakymu buvo atliktas mikro­biologinis jonizuoto rūgštinio vandens (anolito) an­timikrobinis tyrimas plovinių metodu. Tirtas anolito poveikis užkrėstų paviršių (stalviršių, keramikinių plytelių, grindų linoleumo dangos) ir medicininių įrankių (stiklinių, keramikinių, metalinių) mikroor­ganizmais, turinčiais skirtingas biologines savybes. Tyrimui naudotos etaloninės mikroorganizmų kul­tūros, gautos OXOID Nr. 605068: Staphylococcus aureus ATCC 25923, Staphylococcus epidermidis ATCC 12228, Enterococcus faecalis ATCC 29212, Esherichia coli ATCC 25922, Klebsiella pneumo­niae ATCC 31488, Pseudomonas aeruginosa ATCC 27853, Proteus vulgaris ATCC 8427, Bacillus subtilis ATCC6633, Candida albicans ATCC10231. Anolito ekspozicijos poveikis truko 15-30 min. Medicininiai instrumentai buvo pamerkti į anolitą, o paviršiai plau­nami anolite įmirkyta šluoste. Jonizuotas rūgštinis vanduo biocidiškai veikė skirtingas biologines savy­bes turinčius mikroorganizmus, kuriais buvo užkrėsti medicininiai instrumentai. Užkrėtus etaloninėmis mi­kroorganizmų kultūromis paviršius ir nuvalius anolitu du kartus su 15 minučių intervalu, po pirmo valymo aptiktos pavienės mikroorganizmų kolonijos, nuvalius antrą kartą - jonizuotas rūgštinis vanduo sunaikino sporines, nesporines bakterijas bei Candida grybus.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
45

Smaidžiūnienė, Dalė, and Laura Gečaitė. "SAVARANKIŠKOS SLAUGYTOJŲ VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS, GAIVINANT PACIENTĄ LIGONINĖJE." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 165–70. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.159.

Full text
Abstract:
Slaugytojų atliekami pacientų gaivinimo veiksmai ilgą laiką buvo labiau riboti, nei dabartiniu metu, kai slaugy­tojams patikimos vis sudėtingesnės gaivinimo funkcijos: savarankiškai užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą, punktuoti veną, pradėti infuzoterapiją, skirti deguonies bei reikiamų medikamentų ir kt. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų savarankiškai ligoninėje atliekamos gaivinimo veiklos (veiksmų) įgyvendinimo realybę ir perspekty­vas. Tikslui pasiekti X ligoninėje buvo atliktas slaugy­tojų veiklos vertinimo tyrimas ir Y kolegijos medicinos fakulteto bendrosios praktikos slaugos III kurso studentų apklausa apie jų praktikų metu stebėtus slaugytojų, gai­vinančių pacientą, veiksmus. Tyrimo rezultatų analizei buvo panaudoti 69 bendrosios praktikos slaugytojų ir 42 būsimųjų slaugytojų apklausos duomenys. Nustatyta, kad realiose gaivinimo situacijose slaugytojai dažniausiai sa­varankiškai atlieka tik apie pusę veiksmų, kuriuos turėtų atlikti. Visi slaugytojai gaivinimo metu visada (100 proc.) vertina pagrindines gyvybines funkcijas ir parūpina gai­vinimui reikiamų priemonių. Dauguma (97,1 proc. ) slau­gytojų gaivinimą pradeda nuo krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūtimų. Tik nedidelė dalis slaugytojų, gaivindami pa­cientą, naudoja kvėpavimo takų palaikomąsias priemo­nes, skiria deguonies, medikamentų. Tyrimas parodė, kad praktinėse situacijose ne visuomet laikomasi gaivinimo algoritmo, po dviejų minučių pamirštama pakartotinai vertinti paciento būklę arba, vertinant būklę, neatsižvel­giama į laiko (10 sek.) limitą. Nedidelė dalis slaugytojų gaivinimo metu leido medikamentus (epinefriną, amio­doroną). Tai rodo, kad slaugytojai bando imtis iniciaty­vos ir atlikti daugiau veiksmų, nei įprasta. Perspektyvoje reikėtų skatinti slaugytojus gaivinimo metu savarankiš­kai punktuoti periferinę veną, skirti medikamentų pagal specializuoto gaivinimo algoritmą, pradėti infuzoterapiją, naudoti kvėpavimo takų palaikymo priemones bei kon­troliuoti defibriliatoriaus įkrovimą, laikymą, naudojimą, esant skilvelių virpėjimui.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
46

Zykas, Vytautas. "Chirurgai ir akademinės chirurgijos raida Kaune 1919–1940 metais." Lietuvos chirurgija 13, no. 3 (January 1, 2014): 204–14. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2014.3.3891.

Full text
Abstract:
Straipsnyje apžvelgiama chirurgijos raida nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 metais. Pateikiami duomenys apie pirmuosius žingsnius organizuojant ir kuriant chirurgijos discipliną Aukštuosiuose kursuose ir vėlesnį jos vystymąsi universiteto Medicinos fakultete Kaune. Aprašoma iškiliausių to laikotarpio chirurgų J. Žemgulio, J. Dzirnės, H. Boito, A. Hagentorno, V. Kanaukos, V. Kuzmos, A. Maciūno, J. Čeponio, J. Jaržemsko ir kt. veikla kuriant praktinę ir akademinę chirurgiją Kaune ir Lietuvoje, aptariamas jų indėlis į mokslą, Lietuvos chirurgų draugijos organizavimą, pirmojo periodinio lietuviško žurnalo „Medicina“ steigimą. Pateikiami svarbesni faktai apie šių iškilių asmenybių visuomeninę veiklą, jų tragiškus likimus istorijos posūkiuose. Surgeons and academic surgery in Kaunas between 1919–1940Prof. habil. dr. Vytautas Zykas This article offers an historical overview of the development of surgery in Lithuania during the years of independence between 1919 and 1940. It describes the first steps of the creation of academic surgery and it‘s later development in the Universtity in Kaunas. The paper depicts facts about the prominent surgeons of that period – J. Žemgulys, J. Dzirnė, H. Boit, A. Hagentorn, V. Kanauka, A. Maciūnas, J. Čeponis, J. Jaržemskas and others who achieved major developments of practical and academic surgery, scientific works, organization of the Lithuanian Society of Surgeons and establishment of the first Lithuanian periodic medical journal „Medicina“. Some interesting facts about the public and social roles of those prominent personalities and the tragedy many of them lived at this turn of history are also presented.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
47

Zykas, Vytautas. "Chirurgai ir akademinės chirurgijos raida Kaune 1919–1940 metais." Lietuvos chirurgija 13, no. 3 (January 1, 2014): 204–14. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2014.3891.

Full text
Abstract:
Straipsnyje apžvelgiama chirurgijos raida nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 metais. Pateikiami duomenys apie pirmuosius žingsnius organizuojant ir kuriant chirurgijos discipliną Aukštuosiuose kursuose ir vėlesnį jos vystymąsi universiteto Medicinos fakultete Kaune. Aprašoma iškiliausių to laikotarpio chirurgų J. Žemgulio, J. Dzirnės, H. Boito, A. Hagentorno, V. Kanaukos, V. Kuzmos, A. Maciūno, J. Čeponio, J. Jaržemsko ir kt. veikla kuriant praktinę ir akademinę chirurgiją Kaune ir Lietuvoje, aptariamas jų indėlis į mokslą, Lietuvos chirurgų draugijos organizavimą, pirmojo periodinio lietuviško žurnalo „Medicina“ steigimą. Pateikiami svarbesni faktai apie šių iškilių asmenybių visuomeninę veiklą, jų tragiškus likimus istorijos posūkiuose. Surgeons and academic surgery in Kaunas between 1919–1940Prof. habil. dr. Vytautas Zykas This article offers an historical overview of the development of surgery in Lithuania during the years of independence between 1919 and 1940. It describes the first steps of the creation of academic surgery and it‘s later development in the Universtity in Kaunas. The paper depicts facts about the prominent surgeons of that period – J. Žemgulys, J. Dzirnė, H. Boit, A. Hagentorn, V. Kanauka, A. Maciūnas, J. Čeponis, J. Jaržemskas and others who achieved major developments of practical and academic surgery, scientific works, organization of the Lithuanian Society of Surgeons and establishment of the first Lithuanian periodic medical journal „Medicina“. Some interesting facts about the public and social roles of those prominent personalities and the tragedy many of them lived at this turn of history are also presented.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
48

Šilinis, Darius, Audrius Gradauskas, and Stasė Mičelytė. "Šlapimtakio akmenų chirurginis gydymas laparoskopiniu ir retroperitoneoskopiniu būdais: literatūros apžvalga ir pirmieji rezultatai." Lietuvos chirurgija 4, no. 4 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.4.2252.

Full text
Abstract:
Darius Šilinis1, Audrius Gradauskas2, Stasė Mičelytė31 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrologijos,urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika,2 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedra,3 Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Urologijos skyrius,Antakalnio g. 57, LT-10207 VilniusEl. paštas: darius.silinis@one.lt Įvadas / tikslas Inkstų ir šlapimtakių akmenligė išlieka labai aktuali liga, jos etiopatogenezė iki šiol nėra visai aiški. Akmenligės gydymo istorija siekia tolimus amžius. Žmonija nuėjo ilgą kelią, kol pasiekė dabartinį gydymo lygį. Šiuo metu atviros akmenų šalinimo operacijos praktiškai nebeatliekamos, jas pakeitė minimaliai invazinės endoskopinės, o pastaruoju metu – ir laparoskopinės operacijos. Metodai Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje ir VUL Santariškių klinikose per metus atlikta dešimt šlapimtakio akmenų šalinimo laparoskopinių operacijų retroperitoneoskopiniu būdu. Operuota suformavus dirbtinę ertmę užpilvaplėviniame tarpe, pašalinti ne mažesni nei 1 cm skersmens akmenys, įstrigę šlapimtakyje ne mažiau kaip mėnesį. Visais atvejais stentuotas ir susiūtas šlapimtakis, drenuota šlapimtakio defekto sritis. Rezultatai Operuoti 6 vyrai ir 4 moterys nuo 22 iki 81 metų. Šalinti akmenys iš šlapimtakio viršutinio segmento 8 atvejais, iš vidurinio – 2 atvejais. Akmenų dydis – nuo 1 cm iki 2 cm, įstrigimo laikas – nuo 4 savaičių iki 60 savaičių. Visais atvejais bandyta akmenis suskaldyti ESWL būdu. Iš 10 operacijų devynios atliktos sėkmingai, viena konvertuota į atvirąją dėl kraujavimo. Vidutinė operacijos trukmė – 2 val. 05 min. Išvados Pirmieji atvejai parodė, kad tai saugus, mažai traumuojantis šlapimtakio akmenų chirurginis gydymo būdas. Pirmieji atvejai buvo susiję su techninėmis kliūtimis, patirties stoka ir komplikacijomis, bet naujausios operacijos teikia vilčių, kad įgyjant patyrimo šis metodas taps veiksmingu pirmo pasirinkimo gydymo būdu dideliems, seniai įstrigusiems šlapimtakio akmenims šalinti. Reikšminiai žodžiai: laparoskopija, retroperitoneoskopija, šlapimtakių akmenys, istorija, pirmieji rezultatai Laparoscopic and retroperitoneoscopic surgical treatment of ureteral stones: literature review and the first results Darius Šilinis1, Audrius Gradauskas2, Stasė Mičelytė3.1 Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Gastroenterology, Nefrology,Urology and Abdominal Surgery,2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Department of the Fundamentalsof Internal Diseases and Nursing,3 Vilnius City University Hospital, Urology Department,Antakalnio 57, LT-10207 Vilnius, LithuaniaE-mails: darius.silinis@one.lt Background / objective Kidney and ureteral stone disease is still actual. Its etiopathogenesis is not well known. The history of nephrolithiasis treatment reaches back to early ages. Open stone removal operations are very rare at present, minimal invasive endoscopic and now laparoscopic operations being preferred. Methods During a year, 10 laparoscopic or retroperitoneoscopic ureteral stone removal operations have been performed at the Vilnius city university hospital. During the operations retroperitoneal cavity has been performed, the removed stones were 1 cm or more in size, blocking the ureter for no less than 1 month. In all cases a ureteral stent has been inserted and the ureter sutured, with draining the cavity near the suture. Results Patients: 6 male and 4 female aged 22 to 81 years. Stones were removed from the upper third of the ureter in 8 cases and from the middle part in 2 cases. Stone size was from 1 cm to 2 cm, the time of obstruction from 4 to 60 weeks. In all cases ESWL had been performed before the operation. In 9 of 10 cases the operation was successful; only one case was converted into an open operation because of bleeding. Operation mean time was 2 h 05 min. Conclusions The first cases showed that laparoscopic operation is a safe, minimal traumatic method of ureteral stone removal. In the first cases there were technical problems, lack of experience, complications, but the last operations allow to expect that this method will become the first choice in the treatment of large, old blocking ureteral stones in the future. Key words: laparoscopy, retroperitoneoscopy, ureteral stones, history, first results
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
49

Milutinović, Suzana, Ana Stanković, Sunčica Ivanović, Sanja Trgovčević, and Tatjana Kilibarda. "Compilation and testing the reliability of questionnaires about the fear of blood extraction (venipuncture) among students of Medical Faculty of Kragujevac." Acta Facultatis Medicae Naissensis 38, no. 1 (2021): 85–95. http://dx.doi.org/10.5937/afmnai38-25165.

Full text
Abstract:
It is of particular importance to use validated questionnaires to remove fear of needles and blood collection, as this public health problem has been observed in a large number of patients and may inadequately affect medical healthcare. The aim of the study was to conduct a research on the reliability of the questionnaire on the fear of blood sampling among students of the Faculty of Medical Sciences in Kragujevac. The method used in this research was a cross-sectional study. The sample involved the students of medicine, pharmacy, dentistry and professional studies of health care at the Faculty of Medical Sciences in Kragujevac (Republic of Serbia), a total of 300 students, which was 20% of the student population at the aforementioned faculty. The research instrument was the questionnaire The Blood-Injection Symptom Scale (BISS) which contained 22 questions. The research lasted one month during 2016. Statistical data processing was performed using IBM SPSS Statistics 21. Cronbach's Alpha value - 0.894 and other parameters used to determine reliability showed a high reliability of this questionnaire. After explorative factor analysis, three factors that most affect adverse outcomes for venepuncture were obtained - vasovagal symptoms that occur as a result of fear, fear of needles and consequences of puncture, and the fear of hospitals and personnel who take blood samples. The BISS questionnaire showed good reliability in the population of students of the Faculty of Medicine in Kragujevac and can be used in the general population for examining the fear of needles, the consequences of needle stings, fear of hospitals and people who take blood samples, and therefore to prevent these symptoms.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
50

Pūras, Dainius, and Eglė Šumskienė. "Psichikos negalią turinčių asmenų globa Lietuvoje: priklausomybė nuo paveldėtos paslaugų teikimo kultūros." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 6 (January 1, 2012): 87–96. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2012.0.1856.

Full text
Abstract:
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikaVasaros g. 5, tel. (+370 5) 261 10 43. El. paštas: dainius.puras@gmail.comVilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, Tel. (+370 5) 266 76 10. El. paštas: egle.sumskiene@gmail.com Straipsnyje nagrinėjama sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų globa didelėse uždarose stacionariose globos įstaigose. Iki Sovietų Sąjungos žlugimo šios įstaigos ne tik globojo, bet ir izoliavo sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto individus. Tvirtas šių įstaigų pozicijas to meto socialinės apsaugos sistemoje lėmė ideologinės priežastys, dominuojantis defektologijos mokslas, sukurta materialinė ir teisinė bazė, neigiamas visuomenės nusistatymas sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų atžvilgiu. Žlugus Sovietų Sąjungai, stacionarios globos sistema pasirodė esanti ypač atspari permainoms – ji ne tik atsilaikė prieš bandymus veiksmingai transformuoti, bet ir sulaukė investicijų iš Europos Sąjungos fondų. Atkūrus Nepriklausomybę įvykusios permainos – darbuotojų mokymai, pastatų rekonstrukcija, paslaugų įvairovės didinimas – neatnešė institucinės kultūros, atskirties tradicijos permainų ir tik sustiprino stacionarios globos institucijų padėtį.Tai sudarė prielaidas Lietuvoje susiformuoti unikaliam sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų globos būdui, kurį galima įvardyti kaip visuomenės ir valstybės raidai nepalankią ydingo sovietinio paveldo ir atsirinktų ES paramos bei vertybių kombinaciją.Pagrindiniai žodžiai: stacionari globa, psichikos ir intelekto sutrikimai, Europos Sąjunga, ideologija.Care for persons with memental disability: dependency on inherited culture of srevicesDainius Pūras, Eglė Šumskienė SummaryGoal of this article is to identify main obstacles while transforming Lithuanian system of residential care for persons with mental and intellectual disabilities from repressive and isolating Soviet tradition to individualised community care. During the Soviet times the goal of large residential institutions was to take physical care after individuals with mental and intellectual disabilities as well as to isolate them from the rest of the society. These institutions were deeply anchored in the Soviet system of social assistance, based on the principles of defectology and stigmatizing attitudes towards persons with mental health problems. After collapse of the Soviet Union this system appeared to be eminently resistant to reforms: it withstood attempts of transformation and even managed to receive investments from the European Union structural funds thus strengthening the positions of large residential institutions over modern community care. More than two decades of investments in training of staff, reconstruction of buildings, modernisation of services and other components of mental health services in Lithuania have not resulted in the change of paradigm, as institutional culture and tradition of exclusion remains still very strong.Thus, current system of care for persons with mental and intellectual disabilities in Lithuania can be defined as a combination of strong effects of former Soviet system and selectively chosen components of modern mental health policy and services.Key words: residential care, intellectual and mental disabilities, European Union, ideology.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography