Academic literature on the topic 'Mokymosi sutrikimai'

Straipsnyje aprašomas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti Lietuvos pradinio mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių hiperkinezinių sutrikimų, intelekto struktūros ypatumus. Tyrime dalyvavo 29 septynerių–dešimties metų vaikai, kuriems diagnozuotas hiperkinezinis sutrikimas. Tyrimo dalyviai atliko lietuviškąją Wechslerio intelekto testo vaikams – trečio leidimo versiją (WISC-III). Patvirtinančioji bei tiriančioji faktorių analizė parodė, kad hiperkinezinių sutrikimų turinčių vaikų intelekto struktūra, nustatyta WISC-III testu, nesiskiria nuo reprezentacinėje vaikų imtyje nustatytos intelekto struktūros. Klinikinės vaikų imties rezultatų vidurkių profilis buvo palygintas su WISC-III Lietuvos standartizacinės imties rezultatais. Nustatyta, kad hiperkinezinių sutrikimų turinčių vaikų WISC-III atlikimui būdinga žemas Atsparumo trukdžiams balas bei AKIS profilis (žemi Aritmetikos, Kodavimo, Informacijos ir Skaičių eilės subtestų balai), atspindintys dėmesio koncentracijos, atminties, nuoseklaus girdimosios informacijos apdorojimo ir žinių kaupimo sunkumus. Santykinai geri Panašumų, Paveikslėlių išdėstymo, Kubelių kompozicijos rezultatai leidžia teigti, kad operavimas sąvokomis, analizės ir sintezės gebėjimai, takusis intelektas yra hiperkinezinių sutrikimų turinčių vaikų galios. Kadangi didelei daliai klinikinės imties vaikų be hiperkinezinio sutrikimo buvo diagnozuotas gretutinis specifinis mokymosi gebėjimų raidos sutrikimas, palyginome vaikų, turinčių vien hiperkinezinį sutrikimą, ir vaikų, turinčių abi minėtas diagnozes, gebėjimų profilius. Pasirodė, kad nors hiperkinezinį sutrikimą bei gretutinį specifinį mokymosi gebėjimų raidos sutrikimą turinčių vaikų intelektiniai gebėjimai menkesni, gretutinis mokymosi gebėjimų raidos sutrikimas beveik neturi įtakos hiperkinezinių sutrikimų turinčių vaikų intelektinių gebėjimų profiliui.Pagrindiniai žodžiai: hiperkineziniai sutrikimai, intelekto struktūra, WISC-III, gretutinis mokymosi gebėjimų raidos sutrikimas. Intelligence Structure in Children with Hyperkinetic DisordersRakickienė L., Girdzijauskienė S. SummaryThe Wechsler Intelligence Scale for Children – Third edition (WISC-III) has been widely used to assess the intellectual abilities of children with hyperkinetic disorders by both researchers and practitioners. The characteristic features of the WISC-III profile of this clinical group have been described by several authors (Anastopoulos et al., 1994; Assessmany et al., 2001; Snow and Sapp, 2000; Mayes and Calhoun, 2006; Ek et al., 2007). However, the issue of the WISC-III construct validity in this particular clinical group was scarcely addressed. It remains possible that in hyperkinetic children with poor attention this long and attention-demanding test measures other constructs than in general population. The objective of this study was to examine the structure of intelligence in primary school children diagnosed with hyperkinetic disorders. 29 children (23 boys and 6 girls) aged seven to ten years, participated in the study. All the children were diagnosed with a hyperkinetic disorder, and ten of them had a comorbid diagnosis of specific learning disabilities. The participants of the study completed the Lithuanian version of the Wechsler Intelligence Scale for Children – Third edition (WISC-III) (2002). The Confirmatory factor analysis confirmed the construct validity of WISC-III when used in hyperkinetic children: one factor model (general intelligence) fits the data satisfactorily, while two factor (Verbal IQ, Performance IQ) and four factor (Verbal Comprehension, Perceptual Organisation, Freedom from Distractibility, Processing Speed) models fit the data very well. However, the exploratory factor analysis revealed a different factor structure without the Processing Speed factor, more similar to WISC-R. It also showed that Object Arrangement is a problematic subtest when used with hyperkinetic children as it does not fit with any of the three factors. We suggest that its performance could be determined by emotional variables rather than by cognitive ones. The WISC-III profile of hyperkinetic children as a group was characterized by the low Freedom from Distractibility score and ACID profile (low Arithmetic, Coding, Information and Digit span scores). The mean scores of these subtests and factors were significantly lower than the standardization sample mean, which is 10 for subtest scores and 100 for factor scores: M = 8.4, t = –3.215, p < 0.01 for Information; M = 8.5, t = –5.998, p < 0.01 for Coding; M = 8.4, t = –3.194, p < 0.01 for Arithmetic; M = 6.9, t = –5.998, p < 0.01 for Digit Span; M = 86.17, t = –5.393, p < 0.01 for Freedom from Distractibility. These peculiarities of hyperkinetic children’s WISC-III performance are explained by difficulties in attention, short-term memory, sequential auditory processing and factual knowledge. Satisfactory results of Similarities, Picture Completion and Block Design suggest relative strengths of using concepts, ability to analyse and synthesize information, and fluid intelligence. It has been proposed that comorbid specific learning disabilities may affect the cognitive performance of hyperkinetic children. For this reason, the effect of a comorbid learning disability was also assessed. The results showed that, although the intellectual abilities of hyperkinetic children with a comorbid learning disability are lower, the comorbid learning disability does not change the hyperkinetic children’s intelligence profile.Keywords: hyperkinetic disorders, intelligence structure, WISC-III, specific learning disabilities.

Šiame straipsnyje atskleidžiami intelekto struktūros ypatumų skirtumai tarp psichiškai atsilikusių, turinčių mokymosi sutrikimų ir mokinių su aukštais pasiekimais. Eksperimentinis tyrimas parodė reikšmingą skirtumą tarp visų grupių WISC plataus-masto balų rezultatuose, verbaliniuose ir atlikimo baluose (p<0.05). Vaikų su mokymosi sutrikimais atlikimo IQ buvo reikšmingai aukštesnis nei jų verbalinis IQ. Vaikų su garsiniais-vizualiniais sutrikimais profilis turi tendenciją tapti vienodesniu (nėra reikšmingų skirtumų tarp verbalinio ir atlikimo IQ). Didžiausias rezultatų kintamumas pastebėtas vaikų su aukštais pasiekimais rezultatuose, o mažiausias kintamumas psichiškai atsilikusių vaikų rezultatuose.

<p>The article describes the psychosocial characteristics of students with learning disabilities. Qualitative data collection and processing (interview and interview content analysis) and quantitative (socio-metric research) methods have been applied. Positive and negative psychosocial (emotional self-satisfaction/feeling, self-actualisation and self-expression and inter- personal relations) characteristics of a student with learning disabilities have been distinguished and defined. The social status of these students has been ascertained within the class and the motives of the classmates in their choices have been revealed.</p><p>A psychosocial portrait (according to feeling well, self- actualisation, and the quality of interpersonal relationship) of a student with learning disabilities is ambiguous, reconciling both positive and negative characteristics. In the class, a relatively high status of students with learning disabilities has been identified. Positive and negative classmate’s choices mostly related to personal qualities and acceptable or unacceptable behaviour of the students with learning disabilities. An analysis of interview content revealed the factors determining self-esteem, self-expression, and interpersonal relationships of students with learning disabilities.</p><p>Straipsnyje pateikiama mokymosi sutrikimų turinčių mokinių psichosocialinė charakteristika. Taikyti kokybiniai (interviu ir interviu turinio analizė) ir kiekybiniai (sociometrinis tyrimas) metodai. Išskirtos ir apibūdintos pozityvios ir negatyvios mokymosi sutrikimų turinčio mokinio psichosocialinės (emocinio pasitenkinimo/savijautos, savirealizacijos ir saviraiškos bei tarpasmeninių santykių) charakteristikos. Išsiaiškintas mokinių, turinčių mokymosi sutrikimą, socialinis statusas klasėje, atskleisti bendraklasių pasirinkimų motyvai.</p><p>Mokinio, turinčio mokymosi sutrikimą, psichosocialinis portretas (pagal savijautą, savirealizaciją ir tarpasmeninių santykių kokybę) nevienareikšmis, jame dera ir pozityvios, ir negatyvios charakteristikos. Nustatytas pakankamai aukštas mokymosi sutrikimų turinčių mokinių statusas klasėje. Teigiami ir neigiami bendraklasių pasirinkimai labiausiai siejasi su mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, asmeninėmis savybėmis ir priimtinu ar nepriimtinu jų elgesiu. Interviu turinio analizė leido atskleisti veiksnius, lemiančius mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, gerą savijautą, saviraišką bei tarpasmeninius santykius: mokinių požiūriu tai - draugiški santykiai klasėje, savo stiprybių mokantis pažinimas, geranoriška klasės draugų parama ir pagalba, sėkmė ir įvertinimas ne mokymosi veikloje; tėvų požiūriu - draugiški santykiai klasėje, vaiko palaikymas, galimybė vaikui dalyvauti klasės/mokyklos renginiuose, būrelių lankymas; mokytojų akcentuojami pozityvūs veiksniai: geras mokyklos lankymas, draugiškas bendravimas su klasės draugais, noras atlikti skirtas užduotis, gebėjimas susikaupti, mokėjimas tvardytis susidūrus su nesėkme, noras dalyvauti ir dalyvavimas klasės/mokyklos renginiuose; specialistų minimi pozityvūs vaiko ugdymosi psichologiniai veiksniai: gera vaiko savijauta klasėje, pasitikėjimas savimi, palaikantys bendraklasiai, šiltas ir palaikantis mokytojo santykis su vaiku, galimybė vaikui realizuoti savo pomėgius užklasinėje veikloje. Probleminės sritys, išryškėjusios per interviu dalyvių apibūdintus neigiamus psichosocialinius veiksnius, keliančius mokiniui ir jo ugdytojams diskomfortą, siejasi su gan dažnais neigiamais emociniais vaiko išgyvenimais, susijusiais su mokykla (nepalankūs santykiai su bendraklasiais ir mokytojais, patiriami mokymosi sunkumai, palaikymo ir pagalbos vaikui stoka), mokinio elgesio charakteristikomis, trukdančiomis bendrauti ir ypač - nepakankama savirealizacija ir saviraiškos stoka (menku įsitraukimu į bendras klasės/mokyklos veiklas).</p>

<p>The article presents a theoretical analysis of the concept based on a motor learning approach as well as the possibilities for the application of this approach in speech and language therapy in the treatment of children’s articulation disorders. Motor learning principles have been emphasised as essential elements in speech and language therapy. They explain the importance of speech and language therapy services which are flexible and focused on individual cases. </p><p>An analysis of theoretical sources focuses on the strategies of speech and language therapy based on the motor learning approach. These therapies differ between non-speech or speech levels. The aims of the application of these strategies and their theoretical presumptions of efficacy reveals the need for changes in the practice of speech and language therapists. An analysis of theoretical sources reveals that speech-based strategies of therapy are more efficient in learning correct sound pronunciation and promoting the intelligible speech of children. The application of non-speech oral motor therapy is purposeful in teaching non-speech movements of the articulatory system. When coping with children’s articulation disorders, it is necessary to differentiate strategies of motor learning with regard to the origin and level of a particular disorder. </p><p>Straipsnyje pateikiama teorinė motoriniu mokymu(si) grįsto požiūrio koncepto analizė bei šio požiūrio taikymo kalbėjimo ir kalbos terapijoje galimybės, įveikiant vaikų artikuliacijos sutrikimus. Išskiriami motorinio mokymosi principai laikomi esminiais kalbėjimo ir kalbos terapijoje. Jais paaiškinama ir pagrindžiama lanksčių, orientuotų į individualų atvejį, logopedo paslaugų svarba.</p><p>Teorinių šaltinių analizė leidžia išskirti motorinio mokymo(si) požiūriu grindžiamas kalbėjimo ir kalbos terapijos strategijas, kurios skiriasi tuo, kokiu lygmeniu, t.y. nekalbėjimo ar kalbėjimo, yra taikomos. Straipsnyje pateikiami šių strategijų taikymo tikslai ir teorinės veiksmingumo, įveikiant vaikų artikuliacijos sutrikimus, prielaidos, atskleidžia logopedų praktikos kaitą. Teorinių šaltinių analizė atskleidžia, kad kalbėjimu grįstos terapijos strategijos yra veiksmingesnės mokant taisyklingo ir suprantamo vaikų kalbėjimo. Nekalbinės oralinės terapijos strategijų taikymas yra tikslingas nekalbiniams artikuliacinio aparato judesiams mokyti. Įveikiant vaikų artikuliacijos sutrikimus, būtina diferencijuoti motorinio mokymosi strategijas, atsižvelgiant į sutrikimo kilmę bei laipsnį.</p>

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva savižudybių skaičiumi Europoje pirmauja, o visame pasaulyje užima penktą poziciją. Viena iš perspektyviausių intervencijų savižudybių prevencijoje - sveikatos priežiūros specialistų mokymai. Skubios medicinos pagalbos (SMP) specialistai, esantys arčiausiai potencialiai pažeidžiamų asmenų, gali identifikuoti savižudybės riziką turinčius asmenis bei suteikti pirminę paramą ir nukreipti tolesnei pagalbai. Tyrimo tikslas buvo įvertinti sąsajas tarp skubią pagalbą teikiančių darbuotojų sociodemografinių – profesinių charakteristikų, nuostatų savižudybių prevencijos atžvilgiu, psichikos sveikatos, streso įveikos strategijų, perdegimo sindromo, savižudybių intervencijos žinių bei įgūdžių. Šiuo tikslu buvo apmokyti savižudybių prevencijos Utenos apskrities SMP specialistai. Atlikta respondentų apklausa prieš mokymus ir praėjus 6 mėnesiams po mokymų. Apklausai sudarytas klausimynas, kuriame vertinama: sociodemografinės – profesinės charakteristikos, savižudybių intervencijos žinios bei įgūdžiai, nuostatos savižudybių prevencijos atžvilgiu, psichikos sveikata, streso įveikos strategijos, perdegimo sindromas. Tyrime dalyvavo 268 SMP specialistai. 13,4 proc. tiriamųjų nustatyta savižudybės rizika, 38,4 proc. didžiosios depresijos sutrikimas, 67,2 proc. generalizuotas nerimo sutrikimas, 3,7 proc. tiriamųjų žalingas alkoholio vartojimas, 1,9 proc. priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Praėjus 6 mėnesiams po mokymų sumažėjo respondentų skaičius, kuriems nustatyta suicido rizika bei generalizuotas nerimo sutrikimas. Geresni savižudybės intervencijos įgūdžiai siejami su: jaunesniu amžiumi; trumpesniu darbo stažu; aukštesniu išsilavinimu; didesniu darbo krūviu; teigiamesnėmis nuostatomis savižudybių prevencijos atžvilgiu; į problemą orientuota streso įveika. Praėjus 6 mėnesiams po vienkartinių savižudybių prevencijos mokymų, savižudybės rizikos veiksnių vertinimas pagerėjo, tačiau savižudybių intervencijos įgūdžiai bei nuostatos savižudybių prevencijos atžvilgiu nepasikeitė.

<p>In order to understand the relationship between speech disorders and aggressive behaviour, the dependence of aggressive behaviour in young school-age children on their speech disorders was studied experimentally. The study had 286 children (6 to 10 years old), 57% of them with typical psychophysical development and 43% with speech disorders in Ukrainian schools. According to the results of the summary of the scientific methods, there have been discoveries of three types of aggression and six subtypes of aggression and also their features: the self-regulating type of aggression incorporates the controlled and the competitive subtypes; covert type – defensive and depressive; behavioural type – demonstrative and physical. The findings indicate that the more complex the speech disorder is, the greater the manifestation of depressive, demonstrative and physical aggression is. The more complex the state of aggression is, the harder it is to realize it. A child cannot always overcome such states on his/her own; therefore, he/she needs co-education, adult assistance.</p><p>Norint suprasti ryšį tarp kalbos sutrikimų ir agresyvaus elgesio, buvo eksperimentiškai tiriama jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio priklausomybė nuo jų kalbos sutrikimų. Tyrime dalyvavo 286 Ukrainos mokyklų mokiniai (nuo 6 iki 10 metų), iš jų 57% – tipiškos psichofizinės raidos ir 43% – turintys kalbos sutrikimų. Remiantis mokslinių metodų santraukos rezultatais, buvo nustatyti trys agresijos tipai ir šeši agresijos potipiai, taip pat jų ypatybės: savireguliacinis agresijos tipas apima kontroliuojamą ir konkurencinį agresijos potipius; paslėptas tipas – gynybinį ir depresinį; elgesio tipas – demonstratyvųjį ir fizinį. Išvados rodo, kad kuo sudėtingesnis yra kalbos sutrikimas, tuo labiau pasireiškia depresinė, demonstratyvi ir fizinė agresija. Kuo sudėtingesnė agresijos būsena, tuo sunkiau ją suvokti. Vaikas ne visada pats gali įveikti tokias būsenas; todėl jam reikalingas mokymasis kartu, suaugusiųjų pagalba.</p><p> </p><p> </p>

Įvairiose šalyse trūksta standartizuotų testų akliesiems, todėl jų intelektiniai gebėjimai vertinami panaudojant verbalinius regintiesiems skirtų testų subtestus arba modifikuojant neverbalinius. Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių intelektiniai gebėjimai vertinami WISC-III Verbaline skale. Olandų sukurtas ITVIC testas (vadovas yra išleistas anglų kalba) yra skirtas įvairiems, tiek verbaliniams, tiek neverbaliniams, aklų vaikų intelektiniams gebėjimams įvertinti. Gavus autorių sutikimą adaptuoti testą Lietuvoje, buvo išverstas testo vadovas. Remiantis 7–16 m. vaikų, kurie mokosi Brailio raštu (N = 41), ITVIC atlikimo rezultatais, vertinami testo patikimumo ir validumo rodikliai. Atliekant ITVIC rezultatų analizę, dalijimo pusiau ir vidinio suderinamumo metodu buvo patvirtintas visų subtestų, išskyrus Namo plano, patikimumas ir turinio validumas. Verbalinių ITVIC subtestų koreliacijos su verbaliniais WISC-III subtestais bei ITVIC subtestų įverčių koreliacijos su mokymosi rezultatais leidžia daryti išvadą apie pakankamą testo kriterijaus validumą. Palyginus lietuvių vaikų subtestų atlikimo rezultatus su olandų bei lietuviškomis WISC-III normomis, galima daryti išvadą, jog 13,5 m. vaikų, neturinčių naudingos regos, rezultatų analizei galima panaudoti olandiškų 7 subtestų ir lietuviškas Žodyno normas. Pagrindiniai žodžiai: regėjimo sutrikimai, intelektiniai gebėjimai, ITVIC.INTELLIGENCE OF VISUALLY IMPAIRED CHILDREN: ASSESSMENT CONSIDERATIONS Ingrida Gabrialavičiūtė Summary Problems and possibilities assessing intellectual abilities of visually impaired children are addressed in the article. In other countries, usually there are few or no nationally standardized tests available for use with this population. Therefore parts of available instruments designed for normally sighted children are used. Sometimes test procedures or stimuli are modified what affects the validity of the results and they need to be interpreted with caution. Intellectual abilities of Lithuanian visually impaired children are currently assessed using WISC-III Verbal scale. We discuss the possibility to use ITVIC (Intelligence test for visually impaired children) test for the assessment of intellectual abilities of Lithuanian children. ITVIC was designed in The Netherlands for an assessment of intellectual abilities of Braille educated visually impaired children aged 6–15 years. The authors used Thurstone Primary factor theory as theoretical starting point. ITVIC has both, verbal and haptic subtests and two types of norms: age norms for all Braille educated children and age norms for two vision groups within the population of Braille educated children separately. ITVIC Manual is transla ted to English which made it accessible for using in Lithuania. After we received the permission from publishers and test author, translation of ITVIC manual was made. Based on results from 41 Lithuanian Braille educated children aged 7–16 years, evaluation of ITVIC reliability and validity was made. Data analysis based on method of internal consistency and Split half reliability analysis confirmed good reliability of all ITVIC subtests except House plan questions. This subtest also has low content validity. Correlations between ITVIC subtests and school achievement results show adequate criterion validity of the test. The means of subtest scores in Lithuanian and Dutch population were compared for the group of children without usable vision aged >13,5 years. The scores of two WISC-III subtests as part of ITVIC test were compared to Lithuanian WISC-III norms. The results show that results of 7 ITVIC subtests can be interpreted using Duch norm tables and Lithuanian WISC-III Vocabulary norms for this age group. Key words: visual impairment, intellectual abilities, ITVIC.

Šiame „Psichologijos" numeryje su rubrika „Psichologija - praktikai" pristatomi du Lietuvos psichologų asociacijos garbės narės dr. Agotos Šidlauskaitės straipsniai. Agota Šidlauskaitė gimė Paviekių k., Kurtuvėnų vis., lankė Šiaulių mergaičių gimnaziją, studijavo VDU filosofiją, 1936 m. išvyko į Milano katalikiškąjį universitetą rengti psichologijos daktaro disertaciją. Po Lietuvos okupacijos 1940 m. buvo priversta palikti tėvynę. 1942 m. Milano universitete apgynė daktaro disertaciją iš vaiko psichologijos, 1944-1948 dirbo šiame universitete asistente - dėstė raidos psichologiją. 1948 m. A. Šid/auskaitė emigravo į Kanadą. 1951-1979 m. profesoriavo Otavos universitete kartu eidama ir šio universiteto Vaiko studijų centro direktorės pareigas. 1981 m. įkūrė ir iki šiol vadovauja privačiai parengiamajai mokyklai Venta, kurioje mokomi iš prigimties gabūs, tačiau įvairių mokymosi sutrikimų varginami vaikai. Nuo pat savo profesinės karjeros pradžios pradėjusi domėtis vaikų psichopatologijos problemomis ir ypač pagalba jų varginamiems vaikams, profesorė „atrado" A. Tomatiso teoriją apie žmogaus vidinės ausies funkcijas. Ja remiantis buvo sukurti klinikiniai vaiko negalių atitaisymo būdai, kurie iki šiol sėkmingai taikomi Ventoje. Autorei maloniai sutikus, pristatome mūsų išverstus anksčiau Kanadoje publikuotus dr. A. Šidlauskaitės straipsnius, atskleidžiančius Ventos mokyklos darbo esmę.

Straipsnyje nagrinėjami kai kurie metodologiniai mokymosi negalių tyrimo ir koregavimo klausimai. Siekiant išryškinti bendriausius šios problemos sprendimo principus gretinama analitinė ir holistinė mokslinio pažinimo prieiga. Moderniojoje akademinėje psichologijoje vyraujanti analitinė prieiga reiškiasi įsitikinimu, kad sudėtingą reiškinį galima pažinti jį skaidant dalimis, aiškinantis jų tarpusavio ryšius ir kaupiant empiriškai patikrinamus faktus. Ši tendencija būdinga gausiai ir įvairiai mokymosi negalias nagrinėjančiai ir jų koregavimo būdus siūlančiai ir vertinančiai literatūrai, tačiau kol kas bendros koncepcijos šiuo klausimu nėra. Straipsnyje plačiau pristatoma holistinei prieigai atstovaujančio prancūzų audiopsichofonologo Alfredo Tomatiso teorinis požiūris ir juo grindžiamas mokymosi negalių įveikos būdas. Teigdamas, kad mokymosi negalios yra komunikavimo problema, pasireiškianti kaip klausymo sutrikimas, jis siūlo originalų teisingo klausymo atkūrimo būdą, kurį, kaip Tomatiso metodiką, žino ir taiko daugelis psichologinės pagalbos įstaigų visame pasaulyje. Skirtingai nuo praktikų, akademinė psichologija susidomėjimo A. Tomatiso idėjomis nerodo, tad ir diskusija šiuo klausimu nevyksta. Todėl ir straipsnyje keltas klausimas apie mokymosi negalių problemos sprendimo galimybes lieka atviras.Pagrindiniai žodžiai: mokymosi negalia, girdėjimas ir klausymas, garsinis stimuliavimas, aukštieji garso dažniai, elektroninė ausis. Learning disabilities: different theoretical approaches and ways of treatmentEglė Rimkutė, Miglė Dovydaitienė SummaryThe article examines some methodological problems of research and treatment of learning disabilities. Analytic and holistic approaches to learning disabilities are introduced. Mainstream academic psychology is currently dominated by the analytic approach, which seeks to reduce complex phenomena to its parts in order to study and understand existing interactions between them. A review of literature reveals, that generally learning disabilities are defined in terms of deficits of various cognitive and language abilities and skills necessary for learning. Most often offered treatment procedures are based on programs that focus on improving deficient skills through repetition of various cognitive exercises.We put special emphasis on holistic approach which is presented through theorizing and the treatment of learning disabilities by French audio-psycho-phonologist Alfred Tomatis. According to A. Tomatis, neither normal nor abnormal behaviour can be understood without relating it to 1) the functioning of the whole organism, and 2) the historical and individual developmental processes. From his point of view, language, as a tool for communication, plays a very important role in the humanization of an individual. Individual personal development also confirms that the need for communication emerges already in the prenatal stage, when the link between foetus and mother is maintained, as the foetus hears from the 5th month of intrauterine life. The desire to communicate is implicit in the realization of human consciousness. Considering learning difficulties which are related with written language A. Tomatis claims that it is communication — primarily listening — disorder. The treatment, proposed by A. Tomatis, consists in teaching a person to use his ear as an apparatus capable of listening. He developed an electronic device called Electronic Ear designed to modify the way in which a subject listened and to help him improve language, learning and communication skills. Practitioners using A. Tomatis method confirm its effectiveness. However, it would be very difficult to evaluate his method through analitical experiments that would satisfy academic psychology, which remains skeptical.To contribute to the progress in understanding and treatment of learning disabilities academic psychology should pay more attention to the ideas approved in practice and to find more flexible ways of detection and evaluation of personal change.Key words: learning disability, hearing and listening, auditory stimulation, high frequency tones, electronic ear.

Šiuo metu nuolat kalbama apie mokymosi sutrikimų, turinčių vaikų mokyklines problemas. Mokytojui, pagalbiniam pedagogui ir psichologui iškyla vienas aktuliausių uždavinių - pažinti atskiras šių vaikų kategorijas, siekiant teikti jiems ir jų šeimoms kokybišką pagalbą. Mokymosi sunkumų turinčių vaikų, patiriamų mokyklinių problemų tyrimai dažniausia buvo atliekami su jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, o su vyresnio amžiaus vaikais tokių tyrimų nėra atlikta. Todėl svarbu išsiaiškinti kokio pobūdžio problemos būdingos vyresnio amžiaus vaikams su mokymosi sutrikimais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti mokinių turinčių mokymosi sutrikimų mokyklinius sunkumus. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti mokymosi sutrikimų turinčių vaikų elgesio ir emocijų sunkumus: griaunantį elgesį, dėmesio ir impulsų kontrolės problemas, emocines problemas, socialinį užsisklendimą gebėjimų stoką, fizinius sunkumus, nepasitikėjimą savimi; 2) Įvertinti mokymosi sutrikimų turinčių, vaikų pasiekimų įvertinimų baimės apraiškas provokuojančius veiksnius, įveiką ir stabilizavimą; 3) Nustatyti vaikų su mokymosi negalėmis baimės apraiškų ir elgesio bei emocinių sunkumų sąsajas. Tyrimo dalyviai - Alytaus bendrojo lavinimo mokyklos 6-8 klasių mokiniai turintys specifinių pažinimo sutrikimų. Amžius 13-15 metų . Viso 40 mokinių: 14 mergaičių ir 26 berniukai Tyrimui naudotos dvi metodikos: D. H. Rosto Diferencijuotas mokyklinės baimės aprašas (DBA) ir Burkso elgesio įvertinimo skalės (BBRS-2) mokytojų ir tėvų... [toliau žr. visą tekstą]
School problems of children with learning disabilities Recently more and more attention has been paid to children with learning disabilities and school problems. Teachers and parents often don’t know how to behave and solve these problems. It is obviously that such children could be neglected. The main aim of the study to assess children with learning disabilities and school problems. Goals of my study: 1) To assess behavioural and emotional problems of children with learning disabilities: disruptive behavior, attention and impulse control problems, emotional problems, social withdrawal, ability deficits, physical deficits, weak self-confidence;.2) To assess provocative influence defeat and stabilization evaluative anxiety of children with learning disabilities; 3) Relate link evaluative anxiety and behaviour and emotional problems of children with learning disabilities. The Participants.There were schoolchildren with learning disabilities from Alytus schools.They were 13-15 years old.There were 40 scholchildren (14 girls and 25 boys). Burks Behavior Rating Scales (BBRS-2) and D.H.Rost and F.J.Schermer DBA were used to assess children school problems. The facts suggest that children with learning disabilities have more sociability , problems, bad contact with reality and ability deficits. Children with learning disabilities have physicsl deficits.

Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams.
The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities.

Bakalauro darbe analizuojami mokinių, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų, gebėjimas spręsti ekonominio pobūdžio matematinius uždavinius. Teorinėje darbo dalyje pabrėžiama, kad vienas iš veiksmingiausių ekonominio pobūdžio matematinio raštingumo ugdymo aspektų – mokymas spręsti gyvenimiško turinio tekstinius uždavinius, kuriuose vyrauja veiksmai su procentais. Empiriniu tyrimu siekiama įvertinti dešimtos klasės mokinių, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų, gebėjimą spręsti ekonominio pobūdžio matematinius uždavinius. Tyrimui atlikti naudojama anketa/kontrolinis testas. Kiekybiniame tyrime (anketinėje apklausoje) dalyvavo 34 Panevėžio bendrojo ugdymo mokyklose dešimtose klasėse besimokantys šešiolikos-septyniolikos metų mokiniai, turintys specifinių mokymosi sutrikimų. Visiems mokiniams nustatyti nedideli specialieji ugdymosi poreikiai. Tyrimu nustatyta, kad geriausiai mokiniams sekėsi atlikti atlyginimo ir atskaitymo, asmens ir šeimos pajamų, išlaidų, santaupų bei praktines biudžeto planavimo bei skaičiavimo užduotis. Šias užduotis mokiniai atliko gana produktyviai ir pakankamai savarankiškai. Daugiausia keblumų iškilo skaičiuojant paprastųjų palūkanų normą, sudėtines palūkanas, pirkimo išsimokėtinai, sudėtinių procentų skaičiavimo uždavinius. Didžiajai daliai prireikė skirtingo intensyvumo mokytojo pagalbos, o nemaža dalis mokinių užduočių net ir po suteiktos pagalbos nesugebėjo atlikti. Tyrimo metu išryškėjo, kad pasiekę dviejų metų laikotarpiui nurodytus... [toliau žr. visą tekstą]
Pupils who have specific learning disorders and their ability to solve Mathematics Tasks of Economic nature is analyzed in this bachelor‘s thesis. The theoretical part of the final work emphasizes that one of the most effective economic nature mathematical literacy education‘s aspect is a teaching how to solve the real-life content‘s text tasks in which dominate operations with percentages. It is seeked to evaluate students of the tenth grades who have specific learning disorders to solve mathematics tasks of economic nature by empirical research. Questionnaire and control test are used to accomplish the research. In the quantitative investigation (questionnaire interrogation) participated 34 pupils of sixteen-seventeen years of age who are studying in the tenth forms at Panevėžys co- educational schools and have specific learning disorders. There are determined minor special educational needs for all these students. According to research it‘s determined that the most successful tasks for students were: remuneration and deduction, person and family proceeds, expenditure, savings, practical budget planning and counting. The students accomplished these tasks sufficiently productive and by one selves. The biggest quandaries came to the front, when schoolchildren had to count the simple interest rate, compound interest, hire purchase composite percent tasks. The most students needed the different intensity of the teacher‘s help, unfortunately a considerable part of the students... [to full text]

Darbo tikslas: Ištirti studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu sąsajas su psichologiniu distresu ir miego sutrikimais. Uždaviniai. Įvertinti trijų aukštųjų mokyklų studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu dažnį; įvertinti psichologinio distreso ir miego sutrikimų paplitimą tarp trijų aukštųjų mokyklų studentų; nustatyti sąsajas tarp studentų musiskundimų skeleto raumenų skausmu, psichologinio distreso, miego sutrikimų ir darbo su kompiuteriu trukmės. Tyrimo metodika. Atliktas vienmomentinis tyrimas anoniminės apklausos būdu. Anketą sudarė klausimai apie sociodemografines tiriamųjų charakteristikas, miego, vidinės darnos, bendrosios sveikatos psichologiniam distresui vertinti klausimynai, klausimai apie tiriamųjų fizinį aktyvumą, žalingus įpročius. Naudotas Miego klausimynas (Karolinska sleep questionnaire). Vidinė darna matuota sutrumpinta A.Antanovsky sukurta 3 klausimų anketa. Tyrime dalyvavo 615 respondentų. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį paketą SSPS 20.0. Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, jog patikimai skyrėsi studentų nusiskundimai kaklo skausmu. Dažniausiai kaklo skausmus jautė VDA Kauno fakulteto (58,6 proc.) ir LSMU veterinarijos (57,6 proc.) studentai (vaikinai). Rezultatai patikimai skyrėsi nuo LSU visuomenės sveikatą, LSMU mediciną ir LSU treniravimo sistemas studijuojančių respondentų. Kaklo skausmais skundėsi 66 proc. LSMU medicinos ir 57 proc. veterinarijos studenčių (reikšmingai skyrėsi nuo kitų specialybių... [toliau žr. visą tekstą]
Aim of the study: To explore the students complaints of musculoskeletal pain correlation with psychological distress and sleep disorders. Objectives. Evaluation of three high school students complaints about the frequency of musculoskeletal pain; to evaluate the prevalence of psychological distress and sleep disorders among the three high school students; to determine the links between students complaints of musculoskeletal pain, psychological distress, sleep disorders and computer work duration. Methods. Has been carried out one instance anonymous interviewing study. The questionnaire consisted of questions about the characteristics of the concerned sociodemografic, sleep, internal consistency, psychological questionnaires to assess the general health distress, questions about the physical activity, harmful habits. Used Sleep questionnaire (Karolinska sleep questionnaire). Internal consistency measured via short A.Antanovsky created 3 questions questionnaire. The study involved 615 respondents. The particulars of the processed and analyzed using the statistical package 20.0 SSPS. Results: Results of the study showed that reliably differed students complaints of neck pain. Mostly neck pains felt VDA KF (58.6%) and LSMU veterinary (57,6%) students (guys). Results reliably differed from the LSU public health, LSMU medicine and the LSU coaching systems studying respondents. Complained about neck pains 66% LSMU medicine and 57% of veterinary female student’s (significantly... [to full text]

The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities.
Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams.

Šiuolaikinis švietimas remiasi kryptinga veikla, skirta mokinio įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimui, mokinio žinių ir kompetencijos plėtotei. Vienas iš pagrindinių šiuolaikinių švietimo sistemos tikslų – išugdyti žmogų, gebantį ir norintį nuolat mokytis. Mokinių mokymasis traktuojamas kaip aktyvi ir tikslinga žmogaus veikla, o mokymosi motyvacijos klausimai sprendžiami veiklos, veiksmų, elgesio motyvacijos tyrimų kontekste. Mokymasis tampa vis sudėtingesnė, įvairių gebėjimų reikalaujančia mokinio veikla, kuri sąlygoja pilnavertę jo asmenybės raidą. priskiria mokymo priemonių stoką, per platų mokymo(si) turinį ir mokymosi aplinką. Vokiečių pedagogai nurodo drausmės klasėje stoką, netinkamai parinktus mokymo(si) metodus ir mokymosi aplinką. Esminiai žodžiai: mokymosi motyvacija, mokymosi motyvai, mokymosi sunkumai, motyvacija, motyvai, nesėkmės baimė, paauglystė, poreikis, šeima, veiksnys.
Contemporary education is based on purposeful activity to form pupils‘skills, abilities and their virtues and to develop their knowledge and competence. One of the main goals of contemporary education is to educate a person willing and able to study continually. Pupils learning is regarded as an active and purposeful human activity, and the questions of motivation are solved in the context of performance, actions and motivation of behaviour. Learning becomes a more complex activity requiring various pupils’ abilities, which determines a balanced development of a personality.

Siekdami mokyklos nelankymo reiškiniui daryti įtaką, turime išsiaiškinti aplinkybes, kurios jį sąlygoja – kodėl moksleiviai nubyra iš mokyklos, kodėl nenori jos lankyti ir mokytis. Pagrindinės mokyklos moksleivių motyvacijos silpnėjimo priežasčių tyrimas apima bent du aspektus: tai, pirma, aplinkos sąlygas, kurios formuoja vaiko nepalankumą mokyklai, nenorą ją lankyti bei silpnina norą mokytis ir, antra, paties moksleivio nuostatas, požiūrius bei vertybines orientacijas, susiformavusias tomis sąlygomis. Moksleivių mokymosi motyvacijos silpnėjimo priežastys gali būti išorinės (sąlygotos aplinkos) ir vidinės (priklausančios nuo moksleivio savybių). Kiekvieno vaiko sąmonę tiesiogiai ir netiesiogiai formuoja aplinka, kuri daro įtaką ir jo motyvacinei sferai. Tyrimo tikslas – ištirti mokinių, turinčių klausos sutrikimų, mokymosi motyvus. Teorinėje dalyje analizuojama literatūra apie mokymosi motyvus bei jų svarbą, taip pat pateikiama klausos sutrikimo charakteristika. Empirinėje dalyje analizuojami klausos sutrikimų turinčių mokinių mokymosi motyvai, gauti duomenys lyginami su įprastinės raidos mokinių tyrimo gautais duomenimis. Taip pat buvo analizuojama pedagogų nuomonė apie mokinių mokymosi motyvus. Tyrime, kuris buvo vykdomas anketine apklausa, dalyvavo 232 respondentai. Iš jų 103 klausos sutrikimų turintys, bei 103 įprastinės raidos mokinių, taip pat 26 pedagogai. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad motyvai ir motyvacija, įvairių autorių yra pateikiama skirtingai, tačiau... [toliau žr. visą tekstą]
In order to affect the nonattendance the circumstances determining the students’ unwillingness to attend school have to be ascertained. The main analysis of the reasons of students’ failing motivation includes two aspects. The first aspect concentrates on the surrounding conditions framing the child’s disfavor to school, unwillingness to attend lessons and learn. The second aspect focuses on students’ attitudes, worth orientation which were formed in those circumstances. The failing motivation to learn might be external (effected by the surroundings) and internal (depending on students’ character features). Every child’s consciousness is directly or indirectly formed by the surroundings that have an influence on child’s motivation. The aim of the analysis is to investigate the learning motives of hearing-impaired students. The first part of the thesis includes the analysis of the literature on learning motives and their importance and provides the characteristic of hearing impairment. In the practical part the hearing-impaired students’ learning motives are analyzed and the received data is compared with conventional development students’ analysis results. Also the opinions of the educators on students‘ learning motives were analyzed. 232 respondents (of which 103 hearing-impaired, and 103 conventional development students) participated in the investigation which was carried out as a questionnaire. 26 educators also participated in the investigation.Scientific literature... [to full text]

Bakalauro darbe tiriami mokinių, turinčių intelekto sutrikimą ir įprastinės raidos mokinių mokymosi motyvai. Darbo tikslas – nustatyti mokinių mokymosi motyvus. Taip pat buvo siekiama nustatyti, kokie veiksniai (vidiniai ar išoriniai) yra reikšmingesni mokymosi motyvacijai šiom dviem tiriamųjų grupėm. Suformuluota hipotezė, kad mokinių, turinčių intelekto sutrikimą, mokymosi motyvacijos lygis yra žemesnis, negu įprastinės raidos mokinių. Tyrime dalyvavo 107 respondentai: 44 (6-10 kl.) mokiniai, turintys intelekto sutrikimą ir 63 (6-8 kl.) įprastinės raidos mokiniai. Apklausai naudotas klausimynas, parengtas, remiantis autorių Deci, Connell ir Ryan tyrimuose (1989), adaptuotas Titenytės – Mackonienės (2005). Tyrimu nustatyta, kad mokinių, turinčių intelekto sutrikimą, mokymosi motyvacijos lygis yra žemesnis, lyginant su įprastinės raidos mokinių mokymosi motyvacija. Nustatyta, kad mokinių, turinčių intelekto sutrikimą, mokymosi motyvams daugiau įtakos turi išoriniai veiksniai (bausmės baimė, noras įtikti mokytojui, priverstas laikytis mokinio taisyklių, gėdos jausmas, pozityvaus mokytojo įvertinimo laukimas, materialinis paskatinimas). Įprastinės raidos mokinių mokymosi motyvus daugiau įtakoja vidiniai veiksniai (žinių siekimas, žingeidumas, interesas, noras dirbti klasėje, mokymosi reikšmingumas, pomėgis spręsti sunkias užduotis, tiesos ieškojimas, savo jėgų išbandymas, mokymasis kaip maloni veikla). Hipotezė, kad mokinių, turinčių intelekto sutrikimą, mokymosi motyvacijos... [toliau žr. visą tekstą]
The Bachelor thesis studies the learning motives of the students with intellectual disabilities and students with normal development. The aim of the thesis is to identify the learning motives of the students. It was also used to determine what factors (internal or external) are more meaningful for learning motivation for these two analyzed groups. The hypothesis is formulated that the learning motivation rate of the students with intellectual disabilities is lower than the students with normal development. The study involved 107 respondents: 44 (6-10 forms) students with intellectual disabilities and 63 (6-8 forms) students with normal development. The survey used a questionnaire prepared according to the researches of the authors Deci, Connell and Ryan (1989) adapted by Titenytė – Mackonienė (2005). The research found that the learning motivation level of the students with intellectual disabilities is lower as compared to the learning motivation of the students with normal development. It was found that the external factors (fear of punishment, the desire to please the teacher, student forced to follow the rules, shame, waiting of positive teacher evaluation, material advantages) have more influence on the learning motivation of the students with intellectual disabilities. The internal factors (the pursuit of knowledge, curiosity, interest, the desire to work in the classroom, learning significance, hobby to solve difficult tasks, search for truth, their strength... [to full text]

Darbe atlikta teorinė nežymiai sutrikusio intelekto mokinių skaičių ir skaičiavimo mokymo taikant aktyvaus mokymosi metodus analizė. Iškelta hipotezė, kad aktyvaus mokymosi metodų taikymas ugdant nežymiai sutrikusio intelekto mokinius gali padėti jiems pasiekti aukštesnių matematikos mokymosi pasiekimų. Anketavimo ir testavimo metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti aktyvaus mokymosi metodų poveikį III klasės nežymiai sutrikusio intelekto mokinių skaičių ir skaičiavimo gebėjimams. Atlikta aprašomosios statistikos duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 10 nežymiai sutrikusio intelekto III klasės mokinių. Empirinėje dalyje nagrinėjamas specialiųjų poreikių mokinių supratimas apie matematikos reikalingumą kasdieniame jų gyvenime; įtvirtinami numeracijos ir aritmetinių veiksmų atlikimo įgūdžiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Remiantis atliktų diagnostinių pjūvių (testavimo ir anketavimo metodais) prieš pradedant eksperimentinį darbą su eksperimentinės grupės mokiniais ir jį pabaigus rezultatais nustatyta, kad: visų eksperimentinės grupės mokinių matematikos testų rezultatai ženkliai pagerėjo. Sėkmingiausiai eksperimentinės grupės mokiniams sekėsi atlikti skaičių numeracijos tematiką atitinkančias užduotis. Tuo tarpu kontrolinės grupės mokinių testavimo rezultatai taip ženkliai nesikeitė ir aukštesnių rezultatų pasiekė ne visi grupės mokiniai. Vienas kontrolinės grupės mokinys baigiamojo testo metu surinko mažiau balų, nei pradinio testavimo metu... [toliau žr. visą tekstą]
In the Master’s thesis there was performed a theoretical analysis of teaching numbers and counting to the slightly mentally retarded students by applying the techniques of active learning. There was raised a hypothesis, that an application of the techniques of active learning in the education of the slightly mentally retarded students can help them achieve higher outcomes in learning mathematics. There was performed a research aimed at ascertaining the influence of the techniques of active learning on the ability of numbers and counting of the III(rd) grade’s slightly mentally retarded students by using the methods of questionnaire and testing. There was performed an analysis of the descriptive statistical data. 10 slightly mentally retarded students of the III(rd) grade participated in the research. In the empirical part there was analysed the students’ with special needs understanding about the necessity of mathematics in their daily life, there was consolidated the skills in performing numbering and arithmetical operations. The main findings of the research: 1. Following the results of the performed diagnostic sections (the methods of questionnaire and testing) before the beginning of experimental work with the experimental group’s students and at the end of it there was ascertained that: mathematics tests’ results had significantly improved of all students in the experimental group; the students had performed the tasks corresponding numbering’s theme the most successfully... [to full text]

Pats sunkiausias uždavinys tenka pradinių klasių mokytojui, kai jis turi paruošti savo ugdytinius tolesniam gyvenimui, suteikti pagrindą, išmokyti svarbiausių, būtiniausių įgūdžių, skiepyti vertybes, neužgaunant ir priimant kiekvieną mokinį tokiu, koks jis yra. Tačiau nėra vieno apibrėžimo ar vienos taisyklės, tiksliai apibrėžiančios, kaip tai reikia daryti. Disleksija – tai skaitymo sutrikimas, kurį paprastai galima atpažinti ankstyvajame amžiuje. Pedagogams, susidūrus su šia mokinių problema, keliančia nerimą, tenka iš esmės keisti savo įprastinę dėstymo metodiką ir netgi – požiūrį į patį dėstymą. Literatūrinėje dalyje aptartos disleksijos priežastys, požymiai, pagalba, taikytina mokiniui, turinčiam disleksiją. Tyrimo tikslas – atlikti disleksiją turinčių mokinių skaitymo gebėjimų vertinimą ir analizę ir ištirti šių mokinių lietuvių kalbos mokymo(si) ypatumus. Tyrimo uždaviniai - nustatyti disleksiją turinčių mokinių lietuvių kalbos mokymo(si) ypatumus, nustatyti sunkumus, su kuriais susiduria pedagogai, mokydami lietuvių kalbos disleksiją turinčius mokinius, išsiaiškinti, koks klaidų tipas dominuoja disleksiją turinčių pradinių klasių mokinių skaityme, nustatyti teksto supratimo ypatumus. Siekiant tai išsiaiškinti buvo panaudotas anketinės apklausos metodas bei testas. Anketa buvo parengta pradinių klasių mokytojams, Trakų ir Alytaus miestuose bei rajonuose jų apklausta trisdešimt. Jos pagalba bandoma išsiaiškinti įvairius lietuvių kalbos ugdymo proceso dėsningumus ir... [toliau žr. visą tekstą]
La plus difficile tâche appartient au professeur des classes primaires, quand il doit préparer ses élèves pour l avie ultérieure, donner la baze, apprendre des habitudes nécessaires et importantes, inspirer des objets des grande Valeru, n‘est pas offensé et recevoir chaque élève tel qu‘il est. Mais il n‘y a pas de seule définition on règle precise comment faut-il faire ça. Dyslexie – c‘est un trobule de la lecture, qu‘on peut reconnaître à l‘âge antécédant. Les professeurs, qui se heurtent avec les élèves, qui ont ce problème, qui soulève une inquiétude, doivent changer au fond la metode de l‘enseignement habituel et même – le point de vu à la formation elle – même. Dans la partine de la litérature sont discutées les sauses de dyslexie, les signes, l‘aide qui est appliquée pour l‘élève qui a la dyslexie. Le but de sondage – faire l‘appréciation et l‘analyse des pouvoirs de la lecture aux élèves, qui ont la dyslexie et étudier les particularités d‘apprentissage du lituanien par les élèves. Les devoirs du sondage – déterminer les particularités d‘apprentissage du lituanien, déterminer les difficultés dont se heurtent les pedagogus qui apprennent le lituanien aux élèves, qui ont la dyslexie, s‘expliquer quel type des fautes dominant dans la lecture des élèves dyslexiques des classes primaites déterminer les particularités de la compréhension du teste, on a marqué leurs fazutes... [to full text]