To see the other types of publications on this topic, follow the link: Mokymosi sutrikimai.
Journal articles on the topic 'Mokymosi sutrikimai'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 23 journal articles for your research on the topic 'Mokymosi sutrikimai.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Rakickienė, L., and S. Girdzijauskienė. "HIPERKINEZINIŲ SUTRIKIMŲ TURINČIŲ VAIKŲ INTELEKTO STRUKTŪRA." Psichologija 44 (January 1, 2011): 57–74. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2011.44.2548.
Full textAbstract:
Straipsnyje aprašomas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti Lietuvos pradinio mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių hiperkinezinių sutrikimų, intelekto struktūros ypatumus. Tyrime dalyvavo 29 septynerių–dešimties metų vaikai, kuriems diagnozuotas hiperkinezinis sutrikimas. Tyrimo dalyviai atliko lietuviškąją Wechslerio intelekto testo vaikams – trečio leidimo versiją (WISC-III). Patvirtinančioji bei tiriančioji faktorių analizė parodė, kad hiperkinezinių sutrikimų turinčių vaikų intelekto struktūra, nustatyta WISC-III testu, nesiskiria nuo reprezentacinėje vaikų imtyje nustatytos intelekto struktūros. Klinikinės vaikų imties rezultatų vidurkių profilis buvo palygintas su WISC-III Lietuvos standartizacinės imties rezultatais. Nustatyta, kad hiperkinezinių sutrikimų turinčių vaikų WISC-III atlikimui būdinga žemas Atsparumo trukdžiams balas bei AKIS profilis (žemi Aritmetikos, Kodavimo, Informacijos ir Skaičių eilės subtestų balai), atspindintys dėmesio koncentracijos, atminties, nuoseklaus girdimosios informacijos apdorojimo ir žinių kaupimo sunkumus. Santykinai geri Panašumų, Paveikslėlių išdėstymo, Kubelių kompozicijos rezultatai leidžia teigti, kad operavimas sąvokomis, analizės ir sintezės gebėjimai, takusis intelektas yra hiperkinezinių sutrikimų turinčių vaikų galios. Kadangi didelei daliai klinikinės imties vaikų be hiperkinezinio sutrikimo buvo diagnozuotas gretutinis specifinis mokymosi gebėjimų raidos sutrikimas, palyginome vaikų, turinčių vien hiperkinezinį sutrikimą, ir vaikų, turinčių abi minėtas diagnozes, gebėjimų profilius. Pasirodė, kad nors hiperkinezinį sutrikimą bei gretutinį specifinį mokymosi gebėjimų raidos sutrikimą turinčių vaikų intelektiniai gebėjimai menkesni, gretutinis mokymosi gebėjimų raidos sutrikimas beveik neturi įtakos hiperkinezinių sutrikimų turinčių vaikų intelektinių gebėjimų profiliui.Pagrindiniai žodžiai: hiperkineziniai sutrikimai, intelekto struktūra, WISC-III, gretutinis mokymosi gebėjimų raidos sutrikimas. Intelligence Structure in Children with Hyperkinetic DisordersRakickienė L., Girdzijauskienė S. SummaryThe Wechsler Intelligence Scale for Children – Third edition (WISC-III) has been widely used to assess the intellectual abilities of children with hyperkinetic disorders by both researchers and practitioners. The characteristic features of the WISC-III profile of this clinical group have been described by several authors (Anastopoulos et al., 1994; Assessmany et al., 2001; Snow and Sapp, 2000; Mayes and Calhoun, 2006; Ek et al., 2007). However, the issue of the WISC-III construct validity in this particular clinical group was scarcely addressed. It remains possible that in hyperkinetic children with poor attention this long and attention-demanding test measures other constructs than in general population. The objective of this study was to examine the structure of intelligence in primary school children diagnosed with hyperkinetic disorders. 29 children (23 boys and 6 girls) aged seven to ten years, participated in the study. All the children were diagnosed with a hyperkinetic disorder, and ten of them had a comorbid diagnosis of specific learning disabilities. The participants of the study completed the Lithuanian version of the Wechsler Intelligence Scale for Children – Third edition (WISC-III) (2002). The Confirmatory factor analysis confirmed the construct validity of WISC-III when used in hyperkinetic children: one factor model (general intelligence) fits the data satisfactorily, while two factor (Verbal IQ, Performance IQ) and four factor (Verbal Comprehension, Perceptual Organisation, Freedom from Distractibility, Processing Speed) models fit the data very well. However, the exploratory factor analysis revealed a different factor structure without the Processing Speed factor, more similar to WISC-R. It also showed that Object Arrangement is a problematic subtest when used with hyperkinetic children as it does not fit with any of the three factors. We suggest that its performance could be determined by emotional variables rather than by cognitive ones. The WISC-III profile of hyperkinetic children as a group was characterized by the low Freedom from Distractibility score and ACID profile (low Arithmetic, Coding, Information and Digit span scores). The mean scores of these subtests and factors were significantly lower than the standardization sample mean, which is 10 for subtest scores and 100 for factor scores: M = 8.4, t = –3.215, p < 0.01 for Information; M = 8.5, t = –5.998, p < 0.01 for Coding; M = 8.4, t = –3.194, p < 0.01 for Arithmetic; M = 6.9, t = –5.998, p < 0.01 for Digit Span; M = 86.17, t = –5.393, p < 0.01 for Freedom from Distractibility. These peculiarities of hyperkinetic children’s WISC-III performance are explained by difficulties in attention, short-term memory, sequential auditory processing and factual knowledge. Satisfactory results of Similarities, Picture Completion and Block Design suggest relative strengths of using concepts, ability to analyse and synthesize information, and fluid intelligence. It has been proposed that comorbid specific learning disabilities may affect the cognitive performance of hyperkinetic children. For this reason, the effect of a comorbid learning disability was also assessed. The results showed that, although the intellectual abilities of hyperkinetic children with a comorbid learning disability are lower, the comorbid learning disability does not change the hyperkinetic children’s intelligence profile.Keywords: hyperkinetic disorders, intelligence structure, WISC-III, specific learning disabilities.
2
Pukinskaitė, R. "INTELEKTO STRUKTŪRA: PROTIŠKAI ATSILIKUSIŲ IR SPECIFINIŲ MOKYMOSI NEGALIŲ TURINČIŲ VAIKŲ WISC PROFILIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ." Psichologija 15 (January 1, 1996): 57–77. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1996.0.4458.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje atskleidžiami intelekto struktūros ypatumų skirtumai tarp psichiškai atsilikusių, turinčių mokymosi sutrikimų ir mokinių su aukštais pasiekimais. Eksperimentinis tyrimas parodė reikšmingą skirtumą tarp visų grupių WISC plataus-masto balų rezultatuose, verbaliniuose ir atlikimo baluose (p<0.05). Vaikų su mokymosi sutrikimais atlikimo IQ buvo reikšmingai aukštesnis nei jų verbalinis IQ. Vaikų su garsiniais-vizualiniais sutrikimais profilis turi tendenciją tapti vienodesniu (nėra reikšmingų skirtumų tarp verbalinio ir atlikimo IQ). Didžiausias rezultatų kintamumas pastebėtas vaikų su aukštais pasiekimais rezultatuose, o mažiausias kintamumas psichiškai atsilikusių vaikų rezultatuose.
3
Ališauskas, Algirdas, and Jelena Galvydytė. "PSYCHOSOCIAL CHARACTERISTICS OF STUDENTS WITH LEARNING DISABILITIES /MOKINIŲ, TURINČIŲ MOKYMOSI SUTRIKIMŲ, PSICHOSOCIALINĖ CHARAKTERISTIKA." SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION 1, no. 36 (December 29, 2017): 9. http://dx.doi.org/10.21277/se.v1i36.300.
Full textAbstract:
<p>The article describes the psychosocial characteristics of students with learning disabilities. Qualitative data collection and processing (interview and interview content analysis) and quantitative (socio-metric research) methods have been applied. Positive and negative psychosocial (emotional self-satisfaction/feeling, self-actualisation and self-expression and inter- personal relations) characteristics of a student with learning disabilities have been distinguished and defined. The social status of these students has been ascertained within the class and the motives of the classmates in their choices have been revealed.</p><p>A psychosocial portrait (according to feeling well, self- actualisation, and the quality of interpersonal relationship) of a student with learning disabilities is ambiguous, reconciling both positive and negative characteristics. In the class, a relatively high status of students with learning disabilities has been identified. Positive and negative classmate’s choices mostly related to personal qualities and acceptable or unacceptable behaviour of the students with learning disabilities. An analysis of interview content revealed the factors determining self-esteem, self-expression, and interpersonal relationships of students with learning disabilities.</p><p>Straipsnyje pateikiama mokymosi sutrikimų turinčių mokinių psichosocialinė charakteristika. Taikyti kokybiniai (interviu ir interviu turinio analizė) ir kiekybiniai (sociometrinis tyrimas) metodai. Išskirtos ir apibūdintos pozityvios ir negatyvios mokymosi sutrikimų turinčio mokinio psichosocialinės (emocinio pasitenkinimo/savijautos, savirealizacijos ir saviraiškos bei tarpasmeninių santykių) charakteristikos. Išsiaiškintas mokinių, turinčių mokymosi sutrikimą, socialinis statusas klasėje, atskleisti bendraklasių pasirinkimų motyvai.</p><p>Mokinio, turinčio mokymosi sutrikimą, psichosocialinis portretas (pagal savijautą, savirealizaciją ir tarpasmeninių santykių kokybę) nevienareikšmis, jame dera ir pozityvios, ir negatyvios charakteristikos. Nustatytas pakankamai aukštas mokymosi sutrikimų turinčių mokinių statusas klasėje. Teigiami ir neigiami bendraklasių pasirinkimai labiausiai siejasi su mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, asmeninėmis savybėmis ir priimtinu ar nepriimtinu jų elgesiu. Interviu turinio analizė leido atskleisti veiksnius, lemiančius mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, gerą savijautą, saviraišką bei tarpasmeninius santykius: mokinių požiūriu tai - draugiški santykiai klasėje, savo stiprybių mokantis pažinimas, geranoriška klasės draugų parama ir pagalba, sėkmė ir įvertinimas ne mokymosi veikloje; tėvų požiūriu - draugiški santykiai klasėje, vaiko palaikymas, galimybė vaikui dalyvauti klasės/mokyklos renginiuose, būrelių lankymas; mokytojų akcentuojami pozityvūs veiksniai: geras mokyklos lankymas, draugiškas bendravimas su klasės draugais, noras atlikti skirtas užduotis, gebėjimas susikaupti, mokėjimas tvardytis susidūrus su nesėkme, noras dalyvauti ir dalyvavimas klasės/mokyklos renginiuose; specialistų minimi pozityvūs vaiko ugdymosi psichologiniai veiksniai: gera vaiko savijauta klasėje, pasitikėjimas savimi, palaikantys bendraklasiai, šiltas ir palaikantis mokytojo santykis su vaiku, galimybė vaikui realizuoti savo pomėgius užklasinėje veikloje. Probleminės sritys, išryškėjusios per interviu dalyvių apibūdintus neigiamus psichosocialinius veiksnius, keliančius mokiniui ir jo ugdytojams diskomfortą, siejasi su gan dažnais neigiamais emociniais vaiko išgyvenimais, susijusiais su mokykla (nepalankūs santykiai su bendraklasiais ir mokytojais, patiriami mokymosi sunkumai, palaikymo ir pagalbos vaikui stoka), mokinio elgesio charakteristikomis, trukdančiomis bendrauti ir ypač - nepakankama savirealizacija ir saviraiškos stoka (menku įsitraukimu į bendras klasės/mokyklos veiklas).</p>
4
BAKSIENE, AUDRONE. "Representations of Self in Children with Learning Disorders." Research of Young Scientists in Psychology 3 (April 1, 2015): 1–6. http://dx.doi.org/10.15388/jmpd.2014.3.01.
Full text
5
Kairienė, Daiva. "THE MOTOR LEARNING APPROACH AND STRATEGIES IN THE TREATMENT OF CHILDREN’S ARTICULATION DISORDERS /MOTORINIU MOKYMU(SI) GRĮSTAS POŽIŪRIS IR STRATEGIJOS, ĮVEIKIANT VAIKŲ ARTIKULIACIJOS SUTRIKIMUS." SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION 1, no. 36 (December 29, 2017): 117. http://dx.doi.org/10.21277/se.v1i36.284.
Full textAbstract:
<p>The article presents a theoretical analysis of the concept based on a motor learning approach as well as the possibilities for the application of this approach in speech and language therapy in the treatment of children’s articulation disorders. Motor learning principles have been emphasised as essential elements in speech and language therapy. They explain the importance of speech and language therapy services which are flexible and focused on individual cases. </p><p>An analysis of theoretical sources focuses on the strategies of speech and language therapy based on the motor learning approach. These therapies differ between non-speech or speech levels. The aims of the application of these strategies and their theoretical presumptions of efficacy reveals the need for changes in the practice of speech and language therapists. An analysis of theoretical sources reveals that speech-based strategies of therapy are more efficient in learning correct sound pronunciation and promoting the intelligible speech of children. The application of non-speech oral motor therapy is purposeful in teaching non-speech movements of the articulatory system. When coping with children’s articulation disorders, it is necessary to differentiate strategies of motor learning with regard to the origin and level of a particular disorder. </p><p>Straipsnyje pateikiama teorinė motoriniu mokymu(si) grįsto požiūrio koncepto analizė bei šio požiūrio taikymo kalbėjimo ir kalbos terapijoje galimybės, įveikiant vaikų artikuliacijos sutrikimus. Išskiriami motorinio mokymosi principai laikomi esminiais kalbėjimo ir kalbos terapijoje. Jais paaiškinama ir pagrindžiama lanksčių, orientuotų į individualų atvejį, logopedo paslaugų svarba.</p><p>Teorinių šaltinių analizė leidžia išskirti motorinio mokymo(si) požiūriu grindžiamas kalbėjimo ir kalbos terapijos strategijas, kurios skiriasi tuo, kokiu lygmeniu, t.y. nekalbėjimo ar kalbėjimo, yra taikomos. Straipsnyje pateikiami šių strategijų taikymo tikslai ir teorinės veiksmingumo, įveikiant vaikų artikuliacijos sutrikimus, prielaidos, atskleidžia logopedų praktikos kaitą. Teorinių šaltinių analizė atskleidžia, kad kalbėjimu grįstos terapijos strategijos yra veiksmingesnės mokant taisyklingo ir suprantamo vaikų kalbėjimo. Nekalbinės oralinės terapijos strategijų taikymas yra tikslingas nekalbiniams artikuliacinio aparato judesiams mokyti. Įveikiant vaikų artikuliacijos sutrikimus, būtina diferencijuoti motorinio mokymosi strategijas, atsižvelgiant į sutrikimo kilmę bei laipsnį.</p>
6
Leskaukas, Darius, Aidana Lygnugarytė-Grikšienė, Nedas Jasinskas, and Agnė Masiukienė. "Sąsajos tarp skubią pagalbą teikiančių darbuotojų sociodemografinių – profesinių charakteristikų, nuostatų savižudybių prevencijos atžvilgiu, psichikos sveikatos, streso įveikos strategijų, perdegimo sindromo, savižudybių intervencijos žinių bei įgūdžių." Sveikatos mokslai 26, no. 1 (March 29, 2016): 81–87. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.013.
Full textAbstract:
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva savižudybių skaičiumi Europoje pirmauja, o visame pasaulyje užima penktą poziciją. Viena iš perspektyviausių intervencijų savižudybių prevencijoje - sveikatos priežiūros specialistų mokymai. Skubios medicinos pagalbos (SMP) specialistai, esantys arčiausiai potencialiai pažeidžiamų asmenų, gali identifikuoti savižudybės riziką turinčius asmenis bei suteikti pirminę paramą ir nukreipti tolesnei pagalbai. Tyrimo tikslas buvo įvertinti sąsajas tarp skubią pagalbą teikiančių darbuotojų sociodemografinių – profesinių charakteristikų, nuostatų savižudybių prevencijos atžvilgiu, psichikos sveikatos, streso įveikos strategijų, perdegimo sindromo, savižudybių intervencijos žinių bei įgūdžių. Šiuo tikslu buvo apmokyti savižudybių prevencijos Utenos apskrities SMP specialistai. Atlikta respondentų apklausa prieš mokymus ir praėjus 6 mėnesiams po mokymų. Apklausai sudarytas klausimynas, kuriame vertinama: sociodemografinės – profesinės charakteristikos, savižudybių intervencijos žinios bei įgūdžiai, nuostatos savižudybių prevencijos atžvilgiu, psichikos sveikata, streso įveikos strategijos, perdegimo sindromas. Tyrime dalyvavo 268 SMP specialistai. 13,4 proc. tiriamųjų nustatyta savižudybės rizika, 38,4 proc. didžiosios depresijos sutrikimas, 67,2 proc. generalizuotas nerimo sutrikimas, 3,7 proc. tiriamųjų žalingas alkoholio vartojimas, 1,9 proc. priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Praėjus 6 mėnesiams po mokymų sumažėjo respondentų skaičius, kuriems nustatyta suicido rizika bei generalizuotas nerimo sutrikimas. Geresni savižudybės intervencijos įgūdžiai siejami su: jaunesniu amžiumi; trumpesniu darbo stažu; aukštesniu išsilavinimu; didesniu darbo krūviu; teigiamesnėmis nuostatomis savižudybių prevencijos atžvilgiu; į problemą orientuota streso įveika. Praėjus 6 mėnesiams po vienkartinių savižudybių prevencijos mokymų, savižudybės rizikos veiksnių vertinimas pagerėjo, tačiau savižudybių intervencijos įgūdžiai bei nuostatos savižudybių prevencijos atžvilgiu nepasikeitė.
7
Bielova, Olena Bielova. "PATTERNING TYPES OF AGGRESSIVE BEHAVIOUR OF PRIMARY SCHOOL CHILDREN WITH SPEECH DISORDERS / PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ, TURINČIŲ KALBĖJIMO SUTRIKIMŲ, AGRESYVAUS ELGESIO TIPAI." SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION 2, no. 40 (May 10, 2020): 201. http://dx.doi.org/10.21277/se.v2i40.493.
Full textAbstract:
<p>In order to understand the relationship between speech disorders and aggressive behaviour, the dependence of aggressive behaviour in young school-age children on their speech disorders was studied experimentally. The study had 286 children (6 to 10 years old), 57% of them with typical psychophysical development and 43% with speech disorders in Ukrainian schools. According to the results of the summary of the scientific methods, there have been discoveries of three types of aggression and six subtypes of aggression and also their features: the self-regulating type of aggression incorporates the controlled and the competitive subtypes; covert type – defensive and depressive; behavioural type – demonstrative and physical. The findings indicate that the more complex the speech disorder is, the greater the manifestation of depressive, demonstrative and physical aggression is. The more complex the state of aggression is, the harder it is to realize it. A child cannot always overcome such states on his/her own; therefore, he/she needs co-education, adult assistance.</p><p>Norint suprasti ryšį tarp kalbos sutrikimų ir agresyvaus elgesio, buvo eksperimentiškai tiriama jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio priklausomybė nuo jų kalbos sutrikimų. Tyrime dalyvavo 286 Ukrainos mokyklų mokiniai (nuo 6 iki 10 metų), iš jų 57% – tipiškos psichofizinės raidos ir 43% – turintys kalbos sutrikimų. Remiantis mokslinių metodų santraukos rezultatais, buvo nustatyti trys agresijos tipai ir šeši agresijos potipiai, taip pat jų ypatybės: savireguliacinis agresijos tipas apima kontroliuojamą ir konkurencinį agresijos potipius; paslėptas tipas – gynybinį ir depresinį; elgesio tipas – demonstratyvųjį ir fizinį. Išvados rodo, kad kuo sudėtingesnis yra kalbos sutrikimas, tuo labiau pasireiškia depresinė, demonstratyvi ir fizinė agresija. Kuo sudėtingesnė agresijos būsena, tuo sunkiau ją suvokti. Vaikas ne visada pats gali įveikti tokias būsenas; todėl jam reikalingas mokymasis kartu, suaugusiųjų pagalba.</p><p> </p><p> </p>
8
Gabrialavičiūtė, Ingrida. "SUTRIKUSIO REGĖJIMO VAIKŲ INTELEKTINIŲ GEBĖJIMŲ ĮVERTINIMO GALIMYBĖS." Psichologija 36 (January 1, 2007): 74–87. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2007.0.2709.
Full textAbstract:
Įvairiose šalyse trūksta standartizuotų testų akliesiems, todėl jų intelektiniai gebėjimai vertinami panaudojant verbalinius regintiesiems skirtų testų subtestus arba modifikuojant neverbalinius. Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių intelektiniai gebėjimai vertinami WISC-III Verbaline skale. Olandų sukurtas ITVIC testas (vadovas yra išleistas anglų kalba) yra skirtas įvairiems, tiek verbaliniams, tiek neverbaliniams, aklų vaikų intelektiniams gebėjimams įvertinti. Gavus autorių sutikimą adaptuoti testą Lietuvoje, buvo išverstas testo vadovas. Remiantis 7–16 m. vaikų, kurie mokosi Brailio raštu (N = 41), ITVIC atlikimo rezultatais, vertinami testo patikimumo ir validumo rodikliai. Atliekant ITVIC rezultatų analizę, dalijimo pusiau ir vidinio suderinamumo metodu buvo patvirtintas visų subtestų, išskyrus Namo plano, patikimumas ir turinio validumas. Verbalinių ITVIC subtestų koreliacijos su verbaliniais WISC-III subtestais bei ITVIC subtestų įverčių koreliacijos su mokymosi rezultatais leidžia daryti išvadą apie pakankamą testo kriterijaus validumą. Palyginus lietuvių vaikų subtestų atlikimo rezultatus su olandų bei lietuviškomis WISC-III normomis, galima daryti išvadą, jog 13,5 m. vaikų, neturinčių naudingos regos, rezultatų analizei galima panaudoti olandiškų 7 subtestų ir lietuviškas Žodyno normas. Pagrindiniai žodžiai: regėjimo sutrikimai, intelektiniai gebėjimai, ITVIC.INTELLIGENCE OF VISUALLY IMPAIRED CHILDREN: ASSESSMENT CONSIDERATIONS Ingrida Gabrialavičiūtė Summary Problems and possibilities assessing intellectual abilities of visually impaired children are addressed in the article. In other countries, usually there are few or no nationally standardized tests available for use with this population. Therefore parts of available instruments designed for normally sighted children are used. Sometimes test procedures or stimuli are modified what affects the validity of the results and they need to be interpreted with caution. Intellectual abilities of Lithuanian visually impaired children are currently assessed using WISC-III Verbal scale. We discuss the possibility to use ITVIC (Intelligence test for visually impaired children) test for the assessment of intellectual abilities of Lithuanian children. ITVIC was designed in The Netherlands for an assessment of intellectual abilities of Braille educated visually impaired children aged 6–15 years. The authors used Thurstone Primary factor theory as theoretical starting point. ITVIC has both, verbal and haptic subtests and two types of norms: age norms for all Braille educated children and age norms for two vision groups within the population of Braille educated children separately. ITVIC Manual is transla ted to English which made it accessible for using in Lithuania. After we received the permission from publishers and test author, translation of ITVIC manual was made. Based on results from 41 Lithuanian Braille educated children aged 7–16 years, evaluation of ITVIC reliability and validity was made. Data analysis based on method of internal consistency and Split half reliability analysis confirmed good reliability of all ITVIC subtests except House plan questions. This subtest also has low content validity. Correlations between ITVIC subtests and school achievement results show adequate criterion validity of the test. The means of subtest scores in Lithuanian and Dutch population were compared for the group of children without usable vision aged >13,5 years. The scores of two WISC-III subtests as part of ITVIC test were compared to Lithuanian WISC-III norms. The results show that results of 7 ITVIC subtests can be interpreted using Duch norm tables and Lithuanian WISC-III Vocabulary norms for this age group. Key words: visual impairment, intellectual abilities, ITVIC.
9
Šidlauskaitė, Agota. "Klausymas - mokymosi raktas, arba kaip aš „atradau" Alfredą A. Tomatisą." Psichologija 26 (December 8, 2015): 66–75. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2002..8957.
Full textAbstract:
Šiame „Psichologijos" numeryje su rubrika „Psichologija - praktikai" pristatomi du Lietuvos psichologų asociacijos garbės narės dr. Agotos Šidlauskaitės straipsniai. Agota Šidlauskaitė gimė Paviekių k., Kurtuvėnų vis., lankė Šiaulių mergaičių gimnaziją, studijavo VDU filosofiją, 1936 m. išvyko į Milano katalikiškąjį universitetą rengti psichologijos daktaro disertaciją. Po Lietuvos okupacijos 1940 m. buvo priversta palikti tėvynę. 1942 m. Milano universitete apgynė daktaro disertaciją iš vaiko psichologijos, 1944-1948 dirbo šiame universitete asistente - dėstė raidos psichologiją. 1948 m. A. Šid/auskaitė emigravo į Kanadą. 1951-1979 m. profesoriavo Otavos universitete kartu eidama ir šio universiteto Vaiko studijų centro direktorės pareigas. 1981 m. įkūrė ir iki šiol vadovauja privačiai parengiamajai mokyklai Venta, kurioje mokomi iš prigimties gabūs, tačiau įvairių mokymosi sutrikimų varginami vaikai. Nuo pat savo profesinės karjeros pradžios pradėjusi domėtis vaikų psichopatologijos problemomis ir ypač pagalba jų varginamiems vaikams, profesorė „atrado" A. Tomatiso teoriją apie žmogaus vidinės ausies funkcijas. Ja remiantis buvo sukurti klinikiniai vaiko negalių atitaisymo būdai, kurie iki šiol sėkmingai taikomi Ventoje. Autorei maloniai sutikus, pristatome mūsų išverstus anksčiau Kanadoje publikuotus dr. A. Šidlauskaitės straipsnius, atskleidžiančius Ventos mokyklos darbo esmę.
10
Rimkutė, E., and M. Dovydaitienė. "MOKYMOSI NEGALIOS: SKIRTINGI TEORINIAI POŽIŪRIAI IR PSICHOLOGINĖS PAGALBOS BŪDAI." Psichologija 44 (January 1, 2011): 118–33. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2011.44.2544.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjami kai kurie metodologiniai mokymosi negalių tyrimo ir koregavimo klausimai. Siekiant išryškinti bendriausius šios problemos sprendimo principus gretinama analitinė ir holistinė mokslinio pažinimo prieiga. Moderniojoje akademinėje psichologijoje vyraujanti analitinė prieiga reiškiasi įsitikinimu, kad sudėtingą reiškinį galima pažinti jį skaidant dalimis, aiškinantis jų tarpusavio ryšius ir kaupiant empiriškai patikrinamus faktus. Ši tendencija būdinga gausiai ir įvairiai mokymosi negalias nagrinėjančiai ir jų koregavimo būdus siūlančiai ir vertinančiai literatūrai, tačiau kol kas bendros koncepcijos šiuo klausimu nėra. Straipsnyje plačiau pristatoma holistinei prieigai atstovaujančio prancūzų audiopsichofonologo Alfredo Tomatiso teorinis požiūris ir juo grindžiamas mokymosi negalių įveikos būdas. Teigdamas, kad mokymosi negalios yra komunikavimo problema, pasireiškianti kaip klausymo sutrikimas, jis siūlo originalų teisingo klausymo atkūrimo būdą, kurį, kaip Tomatiso metodiką, žino ir taiko daugelis psichologinės pagalbos įstaigų visame pasaulyje. Skirtingai nuo praktikų, akademinė psichologija susidomėjimo A. Tomatiso idėjomis nerodo, tad ir diskusija šiuo klausimu nevyksta. Todėl ir straipsnyje keltas klausimas apie mokymosi negalių problemos sprendimo galimybes lieka atviras.Pagrindiniai žodžiai: mokymosi negalia, girdėjimas ir klausymas, garsinis stimuliavimas, aukštieji garso dažniai, elektroninė ausis. Learning disabilities: different theoretical approaches and ways of treatmentEglė Rimkutė, Miglė Dovydaitienė SummaryThe article examines some methodological problems of research and treatment of learning disabilities. Analytic and holistic approaches to learning disabilities are introduced. Mainstream academic psychology is currently dominated by the analytic approach, which seeks to reduce complex phenomena to its parts in order to study and understand existing interactions between them. A review of literature reveals, that generally learning disabilities are defined in terms of deficits of various cognitive and language abilities and skills necessary for learning. Most often offered treatment procedures are based on programs that focus on improving deficient skills through repetition of various cognitive exercises.We put special emphasis on holistic approach which is presented through theorizing and the treatment of learning disabilities by French audio-psycho-phonologist Alfred Tomatis. According to A. Tomatis, neither normal nor abnormal behaviour can be understood without relating it to 1) the functioning of the whole organism, and 2) the historical and individual developmental processes. From his point of view, language, as a tool for communication, plays a very important role in the humanization of an individual. Individual personal development also confirms that the need for communication emerges already in the prenatal stage, when the link between foetus and mother is maintained, as the foetus hears from the 5th month of intrauterine life. The desire to communicate is implicit in the realization of human consciousness. Considering learning difficulties which are related with written language A. Tomatis claims that it is communication — primarily listening — disorder. The treatment, proposed by A. Tomatis, consists in teaching a person to use his ear as an apparatus capable of listening. He developed an electronic device called Electronic Ear designed to modify the way in which a subject listened and to help him improve language, learning and communication skills. Practitioners using A. Tomatis method confirm its effectiveness. However, it would be very difficult to evaluate his method through analitical experiments that would satisfy academic psychology, which remains skeptical.To contribute to the progress in understanding and treatment of learning disabilities academic psychology should pay more attention to the ideas approved in practice and to find more flexible ways of detection and evaluation of personal change.Key words: learning disability, hearing and listening, auditory stimulation, high frequency tones, electronic ear.
11
Lapiniauskaitė, Julija, Eglė Jakūbaitytė, and Jolanta Sauserienė. "Covid-19 pandemijos įtaka gyventojų psichoemocinei būklei." Lithuanian General Practitioner 25, no. 3 (March 17, 2021): 180–84. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.642.
Full textAbstract:
Pirmasis COVID-19 infekcijos atvejis buvo patvirtintas Kinijoje, o vėliau išplito visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Skyrus didžiausią dėmesį COVID-19 pandemijai įveikti bei taikant eilę socialinius ryšius ribojančių priemonių, iškilo grėsmė atsirasti psichologinių problemų. Tiriant pandemijos įtaką asmens psichikos būklei, išskiriami pagrindiniai rizikos veiksniai (fizinė atskirtis ir izoliacija, pajamų nestabilumas, amžius ir lėtinės ligos) ir jų sąlygotos psichosocialinės problemos (stresas, depresija, nerimas, somatoforminiai sutrikimai, polinkis į priklausomybes, savižudybę). Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino veiksmų planą, skirtą ilgalaikėms neigiamoms psichikos sveikatos pasekmėms, sukeltoms COVID-19 pandemijos, mažinti. Didžioji dalis tyrimų, nagrinėjančių psichikos sveikatos problemas COVID-19 pandemijos metu, buvo atlikti Kinijoje. Jų paskelbtose gairėse išskirti keturi pagrindiniai aspektai: kova su dezinformacija, psichologinės paramos integravimas į kasdienį gyvenimą, visų specialybių gydytojų mokymas suteikti psichologinę pagalbą, tarptautinis bendradarbiavimas. Norint organizuoti tinkamą psichosocialinę pagalbą, svarbu, kad psichikos sveikatos gerinimo planai būtų savalaikiai bei moksliškai pagrįsti.
12
Jankūnas, Deividas, Saulė Sipavičienė, Simona Stakauskienė, and Eglė Milinavičienė. "Dubens dugno raumenų stiprinimo pratimų poveikis šlapimo nelaikymo sutrikimui moterims po gimdos pašalinimo operacijos." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 46–55. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1075.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Histerektomija – tai procedūra, kurios metu chirurginiu būdu pašalinama gimda. Histerektomijos apimtis ir būdas gali skirtis, tačiau pati chirurginė intervencija yra pooperacinio šlapimo nelaikymo rizikos veiksnys nepriklausomai nuo operacijos apimties ir būdo (Skorupska, Miotla, Kubik–Komar, Rechberger, Adamiak–Godlewska, Rechberger, 2016). Šlapimo nelaikymo prevencijos metodai: tinkamo kūno svorio palaikymas, gimdymų ribojimas, gyvenimo būdo korekcija, mokymas taisyklingai atlikti dubens dugno raumenų (DDR) treniravimo pratimus (Habib, Chaudhary, 2016). Tačiau vis dar stinga tyrimų duomenų, kaip DDR treniravimą būtų galima derinti su kitomis intervencijomis (Silantyeva, ir kt., 2019), skirtingi autoriai pateikia prieštaringus rezultatus.
Tikslas – įvertinti DDR stiprinimo pratimų programų poveikį šlapimo nelaikymo sutrikimui moterims po gimdos pašalinimo operacijos.
Metodai. Pirmai tiriamųjų grupei taikytas grįžtamasis ryšys ir įprasta kineziterapija (GR + IK), antrai – tik įprasta kineziterapija (IK). Visoms tiriamosioms įvertintas jaučiamas skausmas, DDR jėga, gyvenimo kokybė, susijusi su šlapimo nelaikymo problema, bendroji gyvenimo kokybė prieš poveikio taikymą ir po jo. Skausmo intensyvumas ir DDR jėga papildomai įvertinti po 5 ir 10 dienų.
Rezultatai. Po poveikio taikymo pastebėtas reikšmingas rezultatų pagerėjimas GR + IK grupėje: padidėjo DDR jėga, pagerėjo gyvenimo kokybė, susijusi su šlapimo nelaikymo problema, palyginus su IK grupe (p < 0,05). Jaučiamas skausmas ir bendrosios gyvenimo kokybės rezultatai tarp grupių reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05).
Išvados. Įprasta kineziterapija, derinama su grįžtamuoju ryšiu, elgsenos požiūriu yra veiksmingesnė dubens dugno raumenų jėgai didinti, gyvenimo kokybei, susijusiai su šlapimo nelaikymu, gerinti nei vien tik įprasta kineziterapija.
Raktažodžiai: histerektomija, dubens dugno raumenys, dubens dugno raumenų treniravimas, šlapimo nelaikymas, kineziterapija.
13
Šidlauskaitė, Agota. "Klausa, asmenybė, kūnas." Psichologija 26 (December 8, 2015): 76–87. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2002..8958.
Full textAbstract:
Šiame „Psichologijos" numeryje su rubrika „Psichologija - praktikai" pristatomi du Lietuvos psichologų asociacijos garbės narės dr. Agotos Šidlauskaitės straipsniai. Agota Šidlauskaitė gimė Paviekių k., Kurtuvėnų vis., lankė Šiaulių mergaičių gimnaziją, studijavo VDU filosofiją, 1936 m. išvyko į Milano katalikiškąjį universitetą rengti psichologijos daktaro disertaciją. Po Lietuvos okupacijos 1940 m. buvo priversta palikti tėvynę. 1942 m. Milano universitete apgynė daktaro disertaciją iš vaiko psichologijos, 1944-1948 dirbo šiame universitete asistente - dėstė raidos psichologiją. 1948 m. A. Šid/auskaitė emigravo į Kanadą. 1951-1979 m. profesoriavo Otavos universitete kartu eidama ir šio universiteto Vaiko studijų centro direktorės pareigas. 1981 m. įkūrė ir iki šiol vadovauja privačiai parengiamajai mokyklai Venta, kurioje mokomi iš prigimties gabūs, tačiau įvairių mokymosi sutrikimų varginami vaikai. Nuo pat savo profesinės karjeros pradžios pradėjusi domėtis vaikų psichopatologijos problemomis ir ypač pagalba jų varginamiems vaikams, profesorė „atrado" A. Tomatiso teoriją apie žmogaus vidinės ausies funkcijas. Ja remiantis buvo sukurti klinikiniai vaiko negalių atitaisymo būdai, kurie iki šiol sėkmingai taikomi Ventoje. Autorei maloniai sutikus, pristatome mūsų išverstus anksčiau Kanadoje publikuotus dr. A. Šidlauskaitės straipsnius, atskleidžiančius Ventos mokyklos darbo esmę.
14
Nekrašaitė, Vydmantė, Toma Petkutė, and Eglė Lendraitienė. "Kineziterapijos su vizualiu grįžtamuoju ryšiu ir be jo poveikis sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumui, motyvacijai ir funkcijai." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 51–59. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.986.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Vizualus grįžtamasis ryšys yra svarbus judesių mokymosi procesui, kuris reabilitacijos srityje naudojamas esant įvairiems funkciniams sutrikimams, tačiau trūksta tyrimų, analizuojančių kineziterapijos su vizualiu grįžtamuoju ryšiu ir be jo poveikį sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumui, funkcinei būklei ir motyvacijai.
Tikslas – įvertinti sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumo, motyvacijos ir funkcinių rodiklių kaitą taikant kineziterapiją su grįžtamuoju ryšiu ir be jo.
Metodai. Buvo tirta 18 asmenų, kuriems diagnozuota kaklinės stuburo dalies radikulopatija. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmai grupei (n = 9) buvo taikoma kineziterapija be vizualaus grįžtamojo ryšio, antrai (n = 9) – kineziterpija su vizualiu grįžtamuoju ryšiu atliekant pratimus prieš veidrodį ir naudojant „Stabilizer“ slėgio matavimo prietaisą. Prieš intervenciją ir po jos buvo vertintas skausmo intensyvumas, galvos ir kaklo judesių amplitudės, kaklo lenkiamųjų raumenų funkcija bei tiriamųjų motyvacija.
Rezultatai. Abiejose tiriamosiose grupėse sumažėjo skausmo intensyvumas (p < 0,05). Po kineziterapijos abiejų grupių tiriamųjų aktyvios galvos ir kaklo judesių amplitudės statistiškai reikšmingai padidėjo (p < 0,05) ir atitiko normas. Giliųjų galvos ir kaklo lenkiamųjų raumenų ištvermė abiejose grupėse reikšmingai nepakito (p > 0,05). Po kineziterapijos su vizualiu grįžtamuoju ryšiu padidėjo tiriamųjų vidinės motyvacijos rodikliai (p < 0,05).
Išvados. Taikant kineziterapiją su vizualiu grįžtamuoju ryšiu ir be jo, sumažėjo sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumas ir pagerėjo judesių amplitudė. Kineziterapija su vizualiu grįžtamuoju ryšiu buvo veiksmingesnė gerinant motyvaciją.
Raktažodžiai: radikulopatija, kaklo skausmas, kineziterapija, vizualus grįžtamasis ryšys, motyvacija.
15
Tuitaitė, Jurgita. "GYDYTOJO − PACIENTO SĄVEIKA: TAPSMAS EPILEPSIJA SERGANČIU PACIENTU." Health Sciences 31, no. 5 (August 1, 2021): 125–28. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.183.
Full textAbstract:
Epilepsija – nenuspėjama liga. Sunku numatyti priepuolio laiką ir pasekmes, todėl pacientui, gydytojo kabinete išgirdusiam šią diagnozę, nelengva suprasti, kaip pasikeis jo gyvenimas. Susitikimų su gydytojais metu pacientas mokosi pažinti šią ligą, nuolat reflektuojant apie kūno pokyčius ir gydymo eigą. Naujausi epilepsija sergančių asmenų gyvenimo kokybės tyrimai rodo bendravimo ir bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistų komanda svarbą. Tyrimo tikslas − atskleisti, kaip epilepsija sergantys žmonės mokosi gyventi su liga gydytojo-paciento sąveikos kontekste. Pasirinkta konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos koncepcija, taikant K. Charmaz versiją [4]. Atliktas kokybinis tyrimas. Taikytas teorinės imties sudarymo principas. Tyrimui atrinkti epilepsija sergantys suaugusieji, kuriems šis susirgimas diagnozuotas ne anksčiau nei prieš penkerius metus, neturintys pažintinių funkcijų sutrikimų. Duomenų rinkimo metodas − pusiau struktūruotas interviu. Interviu duomenys transkribuoti ir koduoti, formuotos kategorijos. Tyrimo metu rašytos atmintinės, naudotos duomenų analizės metu. Apklausta 10 epilepsija sergančių asmenų. Tyrimas atskleidė, kad pacientams ligos pradžioje sunku suprasti epilepsijos priepuolių priežastis, diagnostikos ir gydymo priemones dėl išgyvenamo nerimo ir ligos neigimo. Pacientams susitaikius su epilepsijos diagnoze, pradedamas ugdyti diadinis pasitikėjimo gydytoju jausmas, sergantieji motyvuojami išgirsti gydytojo nurodymus ir juos vykdyti, mokomi atpažinti veiksnius, skatinančius priepuolių atsiradimą. Kuriant pasitikėjimu ir atsakomybe grįstus diadinius gydytojo ir paciento santykius, pacientas tampa aktyviu, nuolat besimokančiu asmeniu. Tyrimo metu konstruota grindžiamoji teorija, paaiškinanti paciento mokymosi gyventi su liga proceso etapus, kurią sudaro trys centrinės kategorijos: 1) „Aš“ − susipažinimas su epilepsija, siekiant suprasti paciento patirtį, tik diagnozavus epilepsiją; 2) „Aš“ − atsivėrimas sau, siekiant rekonstruoti paciento išgyvenimus, pradėjus mokytis gyventi su liga; 3) „Aš“ − atsivėrimas kitam, siekiant susitikimų su gydytoju metu suprasti paciento vaidmenį ligos gydymo procese.
16
Norkienė, Sigutė, and Nida Pakalniškienė. "GYVENTOJŲ INFORMUOTUMAS APIE ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINĘ PROGRAMĄ." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (June 12, 2019): 18–26. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.031.
Full textAbstract:
Kraujotakos sistemos ligos yra viena iš pagrindinių mirštamumo priežasčių kiekvienoje ES valstybėje narėje: jos sudarė 50–60% visų mirčių Baltijos valstybėse ir Rumunijoje. Pastebima, jog gyventojai Lietuvoje, nepriklausomai nuo savo amžiaus, socialinės padėties bei išsilavinimo, nepakankamai rūpinasi savo sveikata. Tai gali priklausyti nuo daugelio priežasčių, kurių viena iš pagrindinių yra žinių trūkumas apie šias ligas. Iš anksto diagnozuojant ir gydant atitinkamus kraujotakos sistemos sutrikimus, vykdant reabilitacijos ir prevencines programas, apimančias sveikos gyvensenos mokymus, širdies ir kraujagyslių ligų plitimas gali būti ženkliai sumažintas. Lietuvoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdo širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo, esant poreikiui siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką paslaugas. Lietuvoje kasmet didėja gyventojų dalyvavimas prevencinėse programose, tačiau atliekant įvairias apklausas ir tyrimus aiškėja, jog dauguma neturi pakankamai informacijos apie Lietuvoje vykdomas prevencines programas, todėl nepasiekiama maksimalaus gyventojų dalyvavimo tokiose programose. Metodika: anketinėje apklausoje dalyvavo 120 Klaipėdos gyventojų, iš jų 60 vyrų ir 60 moterų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 25. Rezultatai. Pagrindinį šios programos tikslą – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis žino didesnioji dalis respondentų, 65 proc.. Tačiau 23,6 proc. šio tikslo nežino. 7 iš 10 respondentų apie prevencinę programą informavo šeimos gydytojas arba slaugytojas. Visi apklaustieji respondentai sutinka, kad dalyvavimas širdies ir kraujagyslių ligų programoje gali sumažinti mirtingumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Statistiškai reikšmingai tarp vyrų ir moterų skiriasi tik požiūris į sveiką gyvenseną, mankštinimosi įpročiai, saldumynų vartojimas bei dalyvavimo prevencinėje programoje dažnumas, t.y. tiek vyrų, tiek moterų žinios apie prevencinę programą yra labai panašios. Skiriasi tik gyvenimo būdas. Nustatyta, kad moterys daug labiau domisi sveika gyvensena, nei vyrai. Pastebima, kad didžioji dalis gyventojų žino apie širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos programas ir teigia apie jų reikalingumą, tačiau dalyvavimas jose išlieka žemas. Didesnioji dalis respondentų norėtų gauti daugiau informacijos apie ŠKL prevencinę programą.
17
Gedmantaitė, Anelė, and Vilma Dudonienė. "Šiuolaikinių technologijų naudojimo trukmės poveikis paauglių laikysenai ir liemens raumenų statinei ištvermei." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 6–17. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.981.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Sparčiai tobulėjančios ir lengvai prieinamos šiuolaikinės technologijos užima vis didesnę vaikų ir paauglių kasdieninio gyvenimo dalį (Paavonen et al., 2010). Išmanieji telefonai, planšetės ir kompiuteriai (tiek nešiojami, tiek stacionarūs) tapo neatsiejama jaunų žmonių mokymosi ir laisvalaikio dalimi (Young et al., 2012; Korpinen et al., 2013). Taip pat padaugėjo vaikų ir paauglių laikysenos sutrikimų, dažnas skundžiasi įvairaus pobūdžio skausmu nugaroje, ypač kaklinėje ir juosmeninėje dalyse (Brink et al., 2013; Bimboga, Korhan, 2014).
Tikslas – nustatyti šiuolaikinių technologijų naudojimo trukmės ir paauglių laikysenos bei statinės raumenų ištvermės sąsajas.
Metodai. Buvo tiriami 84 asmenys (60 merginos, 24 vaikinai). Tiriamųjų laikysena įvertinta 1987 m. W. W. K. Hoeger (Arcinavičius ir kt., 2004) vizualia laikysenos vertinimo anketa, technologijų dažnio, trukmės, pojūčių nugaroje ir fizinio aktyvumo klausimyno anketa, statinė raumenų ištvermė – McGill (2002) metodika.
Rezultatai. 90% tiriamųjų pasireiškė nemalonūs pojūčiai nugaroje (13% visoje nugaroje, 9% kakle, 35% viršutinėje nugaros dalyje, 43% juosmeninėje nugaros dalyje). Visi tiriamieji naudojosi šiuolaikiniais technologijų įrenginiais (75% kompiuteriu, 10% planšete, 95% telefonu). 10% tiriamųjų laikysena puiki (45–50 balų), 35% – gera (44–45 balai), 55% – laikysena patenkinama (39–30). Nesinaudojančių kompiuteriu laikysenos vidurkis siekė 40,2 balo, o tų, kurie praleido 4 ir daugiau valandų – 43, nesinaudojančių planšete – 40, o tų, kurie naudojosi planšete 1–2 h – 39. Tiriamieji, kurie nesinaudoja telefonu daugiau nei skambinant, surinko 42 balus, o tie, kurie naudojosi 4 ir daugiau valandų – 38,7 balo. Vertinant moksleivių laikyseną ir statinę liemens raumenų ištvermę nustatyta teigiama vidutinio stiprumo reikšminga koreliacija tarp laikysenos ir nugaros bei dešinės pusės raumenų statinės liemens ištvermės (r = 0,33; r = 0,41), praleisto laiko prie kompiuterio ir statinės liemens raumenų ištvermės – silpni ir vidutinio stiprumo teigiami koreliaciniai ryšiai, reikšmingas ryšys buvo su kairės pusės statine liemens raumenų ištverme (r = 0,24). Vertinant laiką, praleistą naudojantis planšete, ir statinę liemens raumenų ištvermę, gauti neigiami silpni koreliaciniai ryšiai, reikšmingas ryšys – su pilvo raumenų statine ištverme (r = –0,29). Įvertinus telefono naudojimo trukmę, laikyseną ir ištvermę, nustatyti neigiami silpni ir vidutinio stiprumo reikšmingi koreliaciniai ryšiai.
Išvados. 10% tiriamųjų nustatyta puiki laikysena, 35% – gera, 55% – patenkinama. Nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo reikšmingas ryšys tarp paauglių laikysenos ir liemens raumenų statinės ištvermės. Šiuolaikinių technologijų priemonėmis kasdien naudojasi 100% tiriamųjų, o vidutinė naudojimosi trukmė yra keturios valandos. Gauti reikšmingi silpni ir vidutinio stiprumo ryšiai tarp šiuolaikinių technologijų naudojimo trukmės ir statinės liemens raumenų ištvermės bei laikysenos.
Raktažodžiai: šiuolaikinės technologijos, paauglių laikysena, statinė raumenų ištvermė.
18
Pūras, Dainius, and Eglė Šumskienė. "Psichikos negalią turinčių asmenų globa Lietuvoje: priklausomybė nuo paveldėtos paslaugų teikimo kultūros." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 6 (January 1, 2012): 87–96. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2012.0.1856.
Full textAbstract:
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikaVasaros g. 5, tel. (+370 5) 261 10 43. El. paštas: dainius.puras@gmail.comVilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, Tel. (+370 5) 266 76 10. El. paštas: egle.sumskiene@gmail.com Straipsnyje nagrinėjama sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų globa didelėse uždarose stacionariose globos įstaigose. Iki Sovietų Sąjungos žlugimo šios įstaigos ne tik globojo, bet ir izoliavo sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto individus. Tvirtas šių įstaigų pozicijas to meto socialinės apsaugos sistemoje lėmė ideologinės priežastys, dominuojantis defektologijos mokslas, sukurta materialinė ir teisinė bazė, neigiamas visuomenės nusistatymas sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų atžvilgiu. Žlugus Sovietų Sąjungai, stacionarios globos sistema pasirodė esanti ypač atspari permainoms – ji ne tik atsilaikė prieš bandymus veiksmingai transformuoti, bet ir sulaukė investicijų iš Europos Sąjungos fondų. Atkūrus Nepriklausomybę įvykusios permainos – darbuotojų mokymai, pastatų rekonstrukcija, paslaugų įvairovės didinimas – neatnešė institucinės kultūros, atskirties tradicijos permainų ir tik sustiprino stacionarios globos institucijų padėtį.Tai sudarė prielaidas Lietuvoje susiformuoti unikaliam sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų globos būdui, kurį galima įvardyti kaip visuomenės ir valstybės raidai nepalankią ydingo sovietinio paveldo ir atsirinktų ES paramos bei vertybių kombinaciją.Pagrindiniai žodžiai: stacionari globa, psichikos ir intelekto sutrikimai, Europos Sąjunga, ideologija.Care for persons with memental disability: dependency on inherited culture of srevicesDainius Pūras, Eglė Šumskienė SummaryGoal of this article is to identify main obstacles while transforming Lithuanian system of residential care for persons with mental and intellectual disabilities from repressive and isolating Soviet tradition to individualised community care. During the Soviet times the goal of large residential institutions was to take physical care after individuals with mental and intellectual disabilities as well as to isolate them from the rest of the society. These institutions were deeply anchored in the Soviet system of social assistance, based on the principles of defectology and stigmatizing attitudes towards persons with mental health problems. After collapse of the Soviet Union this system appeared to be eminently resistant to reforms: it withstood attempts of transformation and even managed to receive investments from the European Union structural funds thus strengthening the positions of large residential institutions over modern community care. More than two decades of investments in training of staff, reconstruction of buildings, modernisation of services and other components of mental health services in Lithuania have not resulted in the change of paradigm, as institutional culture and tradition of exclusion remains still very strong.Thus, current system of care for persons with mental and intellectual disabilities in Lithuania can be defined as a combination of strong effects of former Soviet system and selectively chosen components of modern mental health policy and services.Key words: residential care, intellectual and mental disabilities, European Union, ideology.
19
Raudeliūnaitė, Rita, and Eglė Steponėnienė. "THE APPLICATION OF THE JOINT STIMULUS CONTROL MODEL IN TEACHING COMPLEX RECEPTIVE LANGUAGE TO CHILDREN WITH AUTISM SPECTRUM DISORDER /JUNGTINĖS STIMULŲ KONTROLĖS MODELIO PRITAIKYMAS UGDANT VAIKŲ, TURINČIŲ AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ, KOMPL. KALBOS SUVOKIMĄ." SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION 1, no. 38 (June 11, 2019): 105. http://dx.doi.org/10.21277/se.v1i38.372.
Full textAbstract:
<p><em>Lithuanian educators are still not adequately well prepared to teach children with autism spectrum disorder (further in text ASD). There is a lack of research, the access to evidence-based methods is limited, and traditional educational methodological approaches are usually ineffective (Diržytė, Mikulėnaitė & Kalvaitis, 2016; Buivydaitė, Newman & Prasauskienė, 2017).</em></p><p><em>One of the earliest signs of ASD is failure to develop language and social communication (Mody & Bellieveau, 2013; Arunachalam & Luyster 2016; etc.). Meta-analyses conducted by foreign researchers show that B.F. Skinner’s (1957) verbal behaviour analysis is one of the evidence-based effective methods used for developing language in children with ASD (McPherson et al., 1984; Dymond et al. 2006; Sautter & LeBlanc, 2006; Devine & Petursdottir, 2017). A rapid increase in the prevalence of ASD brings the researchers’ attention to the possibilities of applying this method, however, there are still some areas in verbal behaviour approach remaining, which lack research. Scientific studies in these areas would likely open effective ways for developing language in children with ASD (Devine & Petursdottir, 2017). The researchers (Buivydaitė, Newman & Prasauskienė, 2017) have conducted a review of scientific articles on ASD in the Baltic states (including Lithuania), and the findings of it confirm the lack of such research. </em></p><p><em>In this study, a single-subject educational experiment was used, during which a joint stimulus control model was applied for developing language in children with ASD, with the main focus being on receptive language acquisition. The object of joint stimulus control is the development of a symmetrical (bi-directional) word-object relation and independent, verbally maintained generalisation with unlearned stimuli. The results of the experiment show that a joint stimulus control model can be applied as an effective mechanism to develop language in children with ASD. In the presence of non-verbal stimuli and rehearsing the names of the stimuli overtly or covertly, the joint stimulus control emerges and, in this way, the complex receptive language perception in children with ASD is developed within the context of social interaction. </em><em></em></p><p><em>The participants of this experiment were able to emit correct responses with the novel sets of stimuli and were able to apply this mechanism without prompts not only in teaching sessions, but also in other social situations. </em><em></em></p><br /><p><em><br /></em></p><p><em>Lietuvos pedagogai vis dar nepasiruošę ugdyti autizmo spektro sutrikimų (toliau ASS) turinčius vaikus, trūksta tyrimų, moksliškai pagrįstų metodikų prieinamumas yra ribotas, o tradicinės metodinės prieigos dažnai būna neveiksmingos (Diržytė, Mikulėnaitė ir Kalvaitis, 2016; Buivydaitė, Newman ir Prasauskienė, 2017).</em></p><p><em>Vienas pagrindinių ASS požymių yra kalbos ir socialinės komunikacijos sutrikimas (Mody ir Bellieveau, 2013; Arunachalam ir Luyster 2016 ir kt.). Kaip rodo užsienio mokslininkų atliktos meta- analizės (McPherson et al., 1984; Dymond et a. 2006; Sautter ir LeBlanc, 2006; Devine ir Petursdottir, 2017), B.F. Skinerio verbalinio elgesio analizė (1957) yra viena iš empiriniais tyrimais pagrįstų veiksmingų ASS turinčių vaikų kalbos ugdymo metodikų. Didėjant ASS turinčių vaikų skaičiui, sparčiai auga mokslininkų susidomėjimas šios metodikos pritaikymo galimybėmis, tačiau vis dar lieka verbalinio elgesio analizės sričių, kurių ištirtumas atvertų efektyvius kelius į ASS turinčių vaikų kalbos ugdymą (Devine ir Petursdottir, 2017). Mokslininkų (Buivydaitė, Newman ir Prasauskienė, 2017) atlikta mokslinių straipsnių ASS tematika analizė Baltijos šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, patvirtina tyrimų stokos problemą. </em></p><p><em>Šiame straipsnyje aprašomas ugdomasis individualusis eksperimentas, kurio metu taikytas jungtinės stimulų kontrolės modelis ugdant ASS turinčių vaikų kalbą, pagrindinį dėmesį sutelkiant į kalbos suvokimo ugdymą. Jungtinės stimulų kontrolės </em><em>objektas yra simetrinio (abipusio) žodžio – objekto tarpusavio ryšio vystymas ir savarankiška, verbaliai palaikoma, generalizacija pritaikoma su nemokytais stimulais. </em><em>Eksperimentu nustatyta, kad jungtinės stimulų kontrolės modelis, gali būti efektyvus mechanizmas ugdant ASS </em><em>turinčių vaikų kalbinius gebėjimus. </em><em>Matant neverbalinių stimulų vaizdus ir kartojant jų pavadinimus balsu arba sau mintyse pasireiškia jungtinė stimulų kontrolė, ir tokiu būdu </em><em>ugdomas ASS vaikų kompleksinis receptyvusis suvokimas socialinio bendravimo kontekste.</em><em> Naudodamiesi šiuo įrankiu, eksperimento dalyviai gebėjo teisingai atlikti užduotį su naujais stimulų rinkiniais ir </em><em>išmoko savarankiškai taikyti šio modelio mechanizmą ne tik mokymo(si), bet ir kitose socialinėse situacijose.</em></p>
20
Šarakauskienė, Ž., and A. Bagdonas. "VYRESNIŲ KLASIŲ MOKINIŲ PSICHOLOGINĖS GEROVĖS PROGNOSTINIAI KINTAMIEJI." Psichologija 44 (January 1, 2011): 7–21. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2011.44.2551.
Full textAbstract:
Vis daugėjant paauglių psichinių sutrikimų, kartu esant ribotoms investicijoms ir paslaugų prieinamumui, kyla susidomėjimas mokinių psichologine gerove. Atliktas tyrimas siekia užpildyti šios imties psichologinės gerovės tyrimų trūkumą ir praplečia supratimą, kokie yra Lietuvos vyresnių klasių mokinių psichologinės gerovės prognostiniai veiksniai. Buvo ištirti Lietuvos vyresniųjų klasių mokinių psichologinės gerovės matmenys (savęs priėmimas, gyvenimo tikslas, aplinkos kontrolė, asmeninis augimas, teigiami santykiai su kitais, autonomija) ir, apklausus 655 aštuntų, dešimtų ir dvyliktų klasių Lietuvos mokinius iš 21 bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklos, naudojant daugialypę tiesinę regresiją nustatyta, kad vyresnių klasių mokinių psichologinė gerovė nepriklauso nuo šeimos sudėties, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo popamokinėje veikloje. Griežtos išvados dėl lyties, amžiaus, ekonominių išteklių ir psichologinės gerovės nepriklausomybės daryti negalima. Vaikinų aplinkos kontrolės, gyvenimo tikslo ir savęs priėmimo matmenų įverčiai didesni už merginų, 18 m. mokinių asmeninio augimo ir gyvenimo tikslo įverčiai didesni už jaunesnių, o mokinių iš tėvų gaunamos pajamos smulkioms išlaidoms nebuvo susijusios su šiais dviem psichologinės gerovės matmenimis. Sėkmingesnis mokymasis reikšmingai prognozavo didesnius autonomijos, asmeninio augimo ir gyvenimo tikslo skalių įverčius. Asmenybės kintamieji stipriau nei sociodemografiniai prognozavo mokinių psichologinę gerovę. Ekstraversija susijusi su didesne psichologine gerove, sąmoningumas – su didesniais aplinkos kontrolės ir gyvenimo tikslo matmenų įverčiais. Emocinis stabilumas susijęs su aplinkos kontrolės, teigiamų santykių su kitais ir savęs priėmimo matmenimis. Neurotiškumas nesusijęs su autonomijos ir gyvenimo tikslo matmenimis. Internalumas prognozuoja didesnę psichologinę gerovę. Vis dėlto šiame tyrime analizuoti sociodemografiniai ir asmenybės prognostiniai kintamieji paaiškina tik nedidelę dalį psichologinės gerovės matmenų dispersijos. Tai reiškia, kad ateities tyrimuose reikia ieškoti kitų prognostinių kintamųjų, kurie paaiškintų likusią didesnę dispersijos dalį.Pagrindiniai žodžiai: psichologinė gerovė, mokiniai, asmenybės bruožai, kontrolės lokusas, sociodemografiniai kintamieji.Predictors of older schoolchildren’s psychological well-beingŠarakauskienė Ž., Bagdonas A. SummaryThe rising numbers of the adolescents’ psychological disorders, on the background of limited investments and available psychological services, awake interest in schoolchildren’s psychological well-being. The goal of the study was to determine which sociodemographic and personality variables are significant predictors of the older schoolchildren’s different psychological well-being dimensions. The dimensions of Lithuanian older schoolchildren’s (N = 655, from 21 general and professional education schools) psychological well-being (autonomy (Cronbach’s α = 0.72), environmental mastery (α = 0.62), personal growth (α = 0.60), positive relations with others (α = 0.72), purpose in life (α = 0.67), and self-acceptance (α = 0.74)) were measured, and with the help of multiple linear regression the psychological well-being was found not to depend an family composition, living place (41.8% were from five biggest cities, 36.8% from region towns, 21.4% from villages), attendance of extracurricular activities. It wasn’t possible to draw an unambiguous conclusion concerning psychological well-being independence on gender (58% were girls), age and economic resources. Boys had higher scores than girls in environmental mastery, purpose in life and self-acceptance, 18-year-old schoolchildren had scored higher than younger ones in personal growth and purpose in life dimensions; the amount of money received for minor expenses had no relationship with the latter two dimensions of psychological well-being. The internal locus of control predicted a higher psychological well-being. A higher learning success significantly positively predicted the autonomy, personal growth and purpose in life. Personality variables predicted schoolchildren’s psychological well-being stronger than did sociodemographic ones. Extraversion predicted a higher psychological well-being in all six dimensions, and the consciousness factor positively impacted the environmental mastery and purpose in life scores. Emotional stability predicted a higher environmental mastery, positive relations with others and self-acceptance. Neuroticism was unrelated with autonomy and purpose in life. attention must be paid to the fact that the significant prognostic sociodemographic and personality variables analysed in the study accounted for only rather small amounts of psychological well-being dimension variance (from 16.5% in autonomy and personal growth to 28.6% in environmental mastery and positive relations with others).Keywords: schoolchildren, psychological well-being, personality traits, locus of control, sociodemographic variables.
21
Kardelienė, Laimutė. "Fizinis aktyvumas pradinės mokyklos pailgintos dienos grupėje: pirmokų ir jų tėvų poreikių sandūra." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 3, no. 74 (October 29, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v3i74.420.
Full textAbstract:
Straipsnyje aprašomas tyrimas apie fi zinį aktyvumą pradinės mokyklos pailgintos dienos grupėje. Tyrimo aktualumas pagrindžiamas remiantis sociologiniais tyrimais, parodančiais, kad įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai prasideda vaikystėje dėl fi zinio aktyvumo stokos. Be to, konstatuota, kad moksleivių fi zinis aktyvumas visame pasaulyje išgyvena krizę. Kadangi viena iš šios krizės priežasčių — įdomių fi zinio aktyvumo formų per kūno kultūros pamokas ir popa-mokiniu metu trūkumas, lyginant su užmokyklinėmis pratybomis arba sporto renginiais, kuriuos moksleiviai stebi per televizorių, — tai tyrimu siekta atskleisti, kaip pradinių klasių pailgintos dienos grupėje rūpinamasi pirmokų fi ziniu aktyvumu atliepiant tėvų ir jų vaikų poreikius dėl šios grupės veiklos. Norint atskleisti fi zinio aktyvumo apraiškas pailgintos dienos grupės veikloje, tyrimo metu taikytas struktūruoto interviu metodas. Buvo tiriami Kauno rajono N pagrindinės mokyklos pradinių klasių pailgintos dienos grupės 27 pirmokai (13 berniukų ir 14 mergaičių). Interviu vyko atskirai su kiekvienu mokiniu (nuo 20 iki 30 min) ir vienu iš jo tėvų (tuo, kuris sutiko dalyvauti tyrime, t. y. 25—45 min kalbėtasi su mama). Pokalbiai įrašyti į garso juostą, paskui parengti interviu protokolai. Kiekybinė tyrimo duomenų analizė atlikta taikant aprašomosios ir inferencinės statistikos metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad pirmokai patenkinti pailgintos grupės veikla dėl jiems aktualaus mokinio vaidmens. Tačiau dauguma apklausos dalyvių pirmokų norėtų, kad grupėje būtų galima ilgiau žaisti, lyginant su akademinių gebėjimų plėtrai skiriamų veiklų trukme. Pastebėta, kad pirmokai berniukai dažniau nei mergaitės renkasi įvairias fi zinio aktyvumo formas. Tėvų apklausa parodė, kad siekiama ir po pamokų labiau rūpintis vaikų akademinių mo-kėjimų formavimu nei jų amžių bei interesus atitinkančios veiklos organizavimu. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad mokytojo ir pirmoko šeimos bendradarbiavimas nėra paremtas tokia idėja kaip vaiko ugdymas siekiant jo fi zinio aktyvumo visą gyvenimą. Straipsnyje aptartų idėjų įgyvendinimas turėtų būti realizuotas kuriant ir tobulinant programas, atliepiančias tėvų poreikius. Siektina, kad veiklose dalyvautų ir tėvai. Tokių programų veiksmingumo tyrimas galėtų atskleisti, ar so-cialinių santykių raidoje keičiasi tėvų įpročiai dėl vaikų mokymosi metodų ir formų, kai iškeliama idėja apie vaikų fi zinio aktyvumo puoselėjimą galvojant apie jų sveikatą visą gyvenimą.Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, pradinės mokyklos pailgintos dienos grupė, pirmokų poreikiai, tėvų poreikiai, kūno kultūros ugdymas.
22
Vainienė, Edita, and Kęstutis Kardelis. "Jaunimo mokyklų moksleivių fizinio aktyvumo sąsajos su mokymosi motyvacija, savigarba ir socialine integracija." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 68 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i68.525.
Full textAbstract:
Jaunimo mokyklų mokytojai kasdieniame darbe susiduria su paaugliais, kurie čia patenka dėl įvairių priežasčių: nepakankamos tėvų priežiūros, sunkios šeimų socialinės-ekonominės padėties, pakitusio savęs vertinimo, sumažėjusių siekių ir nesėkmių mokymosi procese, per didelio nerimo, savarankiškumo siekimo, polinkio į praktinę bei sportinę veiklą, intelekto sandaros, emocijų ir elgesio sutrikimų. Todėl šių mokyklų mokytojams neretai kyla sunkumų norint paskatinti mokinių mokymosi motyvaciją, kuri, be sąsajų su psichosocialiniais sveikatos rodikliais (savigarba, so-cialine integracija), nustatytais kitų tyrėjų darbuose, gali būti susijusi ir su fi ziniu aktyvumu. Pastaroji veikla, mūsų nuomone, galėtų būti vienu iš veiksnių, galinčių daryti teigiamą įtaką mokinių požiūriui į mokyklą.Išsakyti teiginiai skatino tyrimą, kurio tikslas — atskleisti jaunimo mokyklų moksleivių fi zinio aktyvumo, mokymosi motyvacijos ir psichosocialinės sveikatos sąsajas. Jo metu taikyti šie mokymosi motyvacijos nustatymo metodai: anketinė apklausa raštu (Zambacevičienė, Janulytė, 1998) ir interviu (Pileckaitė-Markovienė, 2001). Vertinant moksleivių socialinę integraciją / izoliaciją taikytas A. Eder (1989) klausimynas, kuriame pateikti klausimai ir apie jų fi zinį aktyvumą. Moksleivių savigarba tirta pagal C. Curie (1987) pasiūlytą metodiką.Tiriamąją imtį sudarė 15—17 metų moksleiviai (97 vaikinai ir 26 merginos) iš visų Kauno miesto jaunimo mokyklų (n = 123).Gauti rezultatai parodė, kad jaunimo mokyklos moksleivius mokytis motyvuoja tokios mokymosi paskatos kaip noras tęsti mokslus, pareigos jausmas, pastangos išvengti draugų kritikos ir noras užaugus mokėti gerai dirbti. Nustatytas psichosocialinės sveikatos rodiklių (socialinės integracijos ir savigarbos) tarpusavio ryšys, t. y. aukštos socialinės integracijos moksleiviai buvo ir aukštos savigarbos. Lyties skirtumų tiriant vaikinų ir merginų socialinę integraciją ir savigarbą tyrimas neatskleidė, o mokymosi motyvacijos bei pasiekimų rodmenys merginų yra aukštesni nei vaikinų. Fizinio aktyvumo grupėse nustatyta, kad vaikinai yra fi ziškai aktyvesni nei merginos. Tyrimo rezultatai parodė, kad fi ziškai aktyvesni moksleiviai yra aukštesnės savigarbos, jie geriau integruoti ir socialiai. Lyginamoji moksleivių mokymosi motyvacijos, psichosocialinės sveikatos rodiklių ir fi zinio aktyvumo analizė atskleidė jų tarpusavio ryšius: aukštesnės savigarbos buvo fi ziškai aktyvesni ir geriau socialiai integruoti moksleiviai. Aukštesni savigarbos rodikliai tų moksleivių, kuriuos skatina mokytis tokios paskatos kaip noras sužinoti ką nors naujo, užaugus mokėti gerai dirbti ir tinkamai bendrauti su tėvais, mokytojais, draugais.Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, mokymosi motyvacija, psichosocialinės sveikatos rodikliai.
23
Leskauskas, Darius, Dainius Juodenis, and Gintarė Veličkaitė. "COVID–19 pandemijos poveikis vaikų ir paauglių psichikos sveikatai." Lithuanian General Practitioner 25, no. 6 (June 18, 2021). http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.724.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – įvertinti, kokį poveikį turi COVID–19 pandemija ir karantino ribojimai vaikų ir paauglių psichikos sveikatai bei jai įtakos turintiems veiksniams. Tyrimo metodika. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) NLAS bei VPPS konsultuojami ir gydomi 10–17 metų amžiaus pacientai ir jų tėvai. Pasirinktų pacientų protinis amžius ≥10 metų, jiems diagnozuotas raidos, elgesio arba psichikos sutrikimas, dėl kurio buvo kreiptasi į vaikų ir paauglių gydytoją psichiatrą. Tyrimui naudotos dvi (vaikų ir tėvų arba globėjų) apklausos anketos, kurias tiriamieji užpildė internetu. Apklausa vykdyta 2020 m. gegužės–liepos mėn. Duomenų rinkimui naudoti standartizuoti klausimynai. Analizuoti duomenys pateikiami naudojant aprašomąją statistiką. Rezultatai. Analizei naudotos 53 vaikų ir 50 tėvų anketos, rezultatai parodė, kad COVID–19 pandemija ir ją lydintys veiksniai turėjo neigiamą poveikį vaikų psichikos sveikatai, nustatyti mokymosi proceso, vaikų emocijų, elgesio, miego kokybės, nerimo lygio pokyčiai. Rezultatai rodo, kad COVID–19 pandemijos laikotarpiu 67,9 proc., vaikų jautė emocinės būsenos pokyčius, 47,8 proc. iš jų jautėsi blogiau, tik 20,7 proc. jautėsi geriau.