To see the other types of publications on this topic, follow the link: Moterys.
Journal articles on the topic 'Moterys'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Moterys.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Gustainienė, Marytė. "Smurto prieš moteris priežastys ir prevencija." Sociologija. Mintis ir veiksmas 15 (June 28, 2005): 110–21. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2005.1.5988.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojamos smurto prieš moteris priežastys šeimoje: patriarchalinio modelio įtaka, skurdas, istorijos kontekste suformuotas požiūris į moterį, depresija, nemokėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus. Straipsnyje aiškinamos prevencinės galimybės, stengiantis užkirsti kelią smurtui prieš moteris, cituojami straipsniai iš Lietuvos Baudžiamojo Kodekso (1999) apie bausmes smurtautojams, minimas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (1998), nagrinėjama psichologinių tarnybų pagalba moterims, nukentėjusioms nuo smurtautojų. Atlikto pilotinio tyrimo rezultatais įrodoma, kad moterys konfliktuoja ir pykstasi su vyrais šeimoje dėl vyro girtuokliavimo, nepriteklių ir vaikų auklėjimo, dėl nuolatinio žeminimo. Moterys smurtą išgyvena labai sunkiai, jaučia įtampą ir baimę, neapykantą ir pažeminimą. Jos nėra savarankiškos ir ekonomiškai priklauso nuo vyro. Moterys apie patirtą smurtą nuo vyro policijai praneša retai. Visa tai lieka neišsprendžiama, nes moterys atleidžia skriaudėjams ir toliau su jais gyvendamos kenčia. Straipsnyje laikomasi nuostatos, kad visuomenė turi žinoti apie moterų padėtį šeimoje.
2
Kondratavičienė, Virginija, and Dovilė Gadeikytė. "SOCIALINIO DARBUOTOJO VEIKLOS POREIKIS SPRENDŽIANT MOTERŲ, SERGANČIŲ KRŪTIES VĖŽIU, SOCIALINES – PSICHOLOGINES PROBLEMAS." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 45–50. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.111.
Full textAbstract:
Krūties vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių moterų onkologinių ligų. Kasmet sergamumas šia liga vis didėja. Pastebėta, kad šia liga serga vis jaunesnės moterys. Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Sirgdamos šia liga, moterys susiduria su įvairiomis psichologinėmis ir socialinėmis problemomis. Dėl gydymo dažnai pasikeičia moters išvaizda, moteris atsiriboja nuo aplinkinių, artimųjų, nuolatos jaučia baimę ir nerimą dėl savęs, artimųjų ir ateities, taip pat nuolat patiria stresą, kurį sukelia gydymo pasekmės ir kiti stresoriai. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, koks yra socialinio darbuotojo veiklos poreikis sergančioms moterims, kad būtų galima padėti joms sumažinti keliamas socialines – psichologines problemas. Apklaustos moterys teigė, kad socialinis darbuotojas joms būtų labai naudingas, kadangi esant stacionarioje gydymo įstaigoje dažnai atsiranda įvairių klausimų ne tik joms, bet ir jų artimiesiems. Apklaustos moterys išreiškė konsultacijų poreikį joms ir jų artimiesiems apie reabilitacinėms paslaugoms priklausančias sanatorijas, socialinės paramos išmokas, taip pat jos norėtų, kad socialinis darbuotojas konsultuotų apie savipagalbos grupes. Apklaustos moterys norėtų, kad socialinis darbuotojas suteiktų joms daugiau informacijos apie kompensacinę techniką ( specialias liemenėles) ir jos gavimą, moterų, sergančių krūties vėžiu, teises ir jas ginančius įstatymus.
3
Paliulytė, Virginija, Kristina Zdanytė, and Viktorija Žitkutė. "VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS MOTERS PASITENKINIMUI PLANINIU GIMDYMU IR PLANINE CEZARIO PJŪVIO OPERACIJA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 2 (May 13, 2016): 133–38. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.019.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: pasitenkinimas gimdymu, gimdymas, cezario pjūvio operacija. Tyrimo tikslas. Nustatyti veiksnius, lemiančius gimdyvių pasitenkinimą gimdymu planinio gimdymo arba planinio cezario pjūvio metu. Metodika. Prospektyvinis anketinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Akušerijos ir ginekologijos centre 2015 m. sausio–kovo mėnesiais. Dalis anketos pildyta prieš gimdymą, dalis – pirmą parą po gimdymo. Tyrime dalyvavo 59 moterys. Duomenys apdoroti „Excel“, SPSS17 programomis. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. Statiškai reikšmingai nenustatyta, kad labiau pasitenkinusios natūraliu gimdymu moterys tokį būdą rinktųsi ir kito gimdymo metu. Rastas statistiškai patikimas ryšys, kad pasitenkinimas gimdymu netiesiogiai priklauso nuo laikotarpio, po kurio moteris atsikėlė iš lovos (p = 0,046). 44 proc. moterų teigė, kad pasitikėjimas personalu gimdymo metu padidėjo, 46 proc. – išliko toks pat, kaip ir prieš gimdymą, 10 proc. moterų nurodė sumažėjusį pasitikėjimą, tačiau tai nebuvo reikšmingas veiksnys galutiniam pasitenkinimo vertinimui. Moterys, kurios teigė, kad personalas nepakankamai jas informavo apie gimdymo eigą, pasitenkinimą vertino žemesniais balais. Jaučiamas skausmas po gimdymo ar operacijos statistiškai reikšmingai daro įtaką pasitenkinimui gimdymu (p = 0,047). Išvados. Moterys, kurios planavo gimdyti natūraliais takais, tačiau gimdymas pasibaigė CPO, savo pasitenkinimą gimdymu vertino mažesniais balais. Statistiškai patikimos koreliacijos tarp gimdymo būdo ir moters nuomonės, kokiu būdu ji norėtų gimdyti ateityje, negavome. Moterys, kurios teigė, kad personalas nepakankamai jas informavo apie gimdymo eigą, pasitenkinimą vertino žemesniais balais. Atlikus koreliacinę analizę tarp moters išsilavinimo ir baimės gimdyti ar tarp artimųjų dalyvavimo gimdyme bei moters pasitenkinimo statistiškai patikimas ryšys nebuvo nustatytas.
4
Raškevičiūtė, Jurgita Žana. "30-ųjų karta be moterų, arba Apie moters tapatybės vaizdinį Nikitos Chruščiovo laikotarpio spaudoje ir poezijoje." Literatūra 60, no. 1 (December 28, 2018): 54–83. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2018.1.3.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojamas moters tapatybės suvokimas, Nikitos Chruščiovo valdymo laikotarpiu formuotas spaudoje (žurnale „Tarybinė moteris“) ir vadinamosios 30-ųjų kartos vyrų ir moterų poezijoje. Daroma prielaida, kad sudėtinga, nišinė moters kūrėjos padėtis tuomečiame literatūros lauke susijusi su jos suvokimo ir savivokos paradigmomis. Siekiant sukurti moters tapatybės formavimo ir supratimo kontekstą, pasirinkti skirtingi diskursai – ideologinį diskursą reprezentuojanti publicistika ir pasaulėvaizdžio paradigmas atskleidžianti poezija. Išryškėję santykiai, įtampos, perėmimas, nesutapimai, paneigimai, prieštaros atskleidžia sudėtingą ir įtemptą santykį tarp skirtingus tapatybės vaizdinius siūliusių ideologinės, vyriškosios ir moteriškosios paradigmų ir parodo, kaip vyrai ir moterys mėgino derinti tradiciškai paveldėtus, iš asmeninio santykio kylančius ir ideologijos diktuojamus suvokimo aspektus.
5
Mečėjus, Kernius, Julija Makajeva, Diana Ramašauskaitė, and Gediminas Mečėjus. "MOTERŲ POŽIŪRIS Į GIMDYMĄ PO PRAEITYJE BUVUSIOS CEZARIO PJŪVIO OPERACIJOS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (December 10, 2015): 881–85. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.140.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: cezario pjūvis, požiūris į gimdymą, gimdymas po cezario pjūvio operacijos. Darbo tikslas. Įvertinti moterų žinias apie galimybę gimdyti natūraliais gimdymo takais po prieš tai buvusios cezario pjūvio operacijos (CPO) ir įvertinti veiksnius, lėmusius jų požiūrį arba nusiteikimą gimdyti. Darbo metodika. Atlikta retrospektyvi anoniminė anketinė apklausa Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos skyriuose nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Gimdyvės suskirstytos į tris grupes: I – pagimdė natūraliais gimdymo takais, II – atlikta skubi CPO, III – atlikta planinė CPO iki gimdymo pradžios. Tirta antropometrinių veiksnių (amžiaus, ūgio, svorio), laiko tarp pirmos CPO ir paskutinio gimdymo ir nėščiosios nusiteikimo įtaka šio gimdymo baigčiai. Duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 20.0 programa. Skirtumai laikyti reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. Buvo apklausta 81 moteris, kuri pagimdė vieną išnešiotą naujagimį po praeityje buvusios cezario pjūvio operacijos. I grupėje buvo 20 moterų, II – 16 moterų, III – 45 moterys. Antropometriniai veiksniai ir nėštumo trukmė tarp grupių nesiskyrė. Apie galimybę po pirmos cezario pjūvio operacijos gimdyti natūraliais gimdymo takais žinojo 100 proc. I grupės, 81,2 proc. II grupės ir tik 46,7 proc. III grupės moterų. III grupėje 17,8 proc. moterų manė, kad CPO gali būti atliekama nėščiajai pageidaujant. Kito gimdymo metu gimdyti natūraliais takais norėtų 75 proc. I grupės, 87,5 proc. II ir tik 46,7 proc. III grupės moterų (p < 0,05). Po gimdymo geriausiai jautėsi I grupės moterys. Nėščiųjų kursai ir nėštumą prižiūrintys gydytojai turėjo daugiausia įtakos moterims pasirengti gimdyti natūraliais gimdymo takais. Išvados. Moterų antropometriniai duomenys (amžius, ūgis, svoris) ir nėštumo trukmė nėra reikšmingi gimdymo taktikos parinkimo veiksniai. Moterys, kurioms buvo atlikta planinė CPO, nebuvo nusiteikusios gimdyti natūraliais gimdymo takais. Geriausiai po gimdymo jautėsi natūraliais gimdymo takais pagimdžiusios moterys. Ateityje jos taip pat prioritetą teiktų gimdymui natūraliais takais.
6
Vaškelytė, Alina, and Regvita Šaduikytė. "PARAMOS IR PAGALBOS TEIKIMAS MOTERIMS PIRMAISIAIS MĖNESIAIS PO GIMDYMO." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 191–94. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.163.
Full textAbstract:
Pirmaisiais mėnesiais po gimdymo moteris ir visa šeima turi prisitaikyti prie daugybės socialinių, psichologinių bei fizinių pokyčių. Per šį laikotarpį šeima turi išmokti naujų gebėjimų – rūpintis naujagimiu. Moteris, su naujagimiu išvykusi iš ligoninės į namus, patiria daugybę problemų, tokių kaip skausmingas žindymas, laktacijos stoka, nerimas, depresija, pervargimas. Siekiant atskleisti, kokią paramą ir pagalbą moterys gauna pirmaisiais mėnesiais po gimdymo, buvo atliktas kokybinis tyrimas. Taikytas individualaus pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrime dalyvavo penkios moterys. Interviu duomenys buvo analizuojami kokybinės turinio analizės metodu. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog moterys pirmaisiais mėnesiais po gimdymo daugiausia paramos ir pagalbos sulaukė iš savo vyro, šeimos bei draugių. Moterims trūko sveikatos priežiūros specialistų „vieningesnės nuomonės“. Pirmasis sveikatos priežiūros specialisto apsilankymas namuose suteikė daug žinių bei praktinių gebėjimų. Moterys interviu metu pasakojo, kad pirmaisiais mėnesiais po gimdymo patyrė psichologinių bei žindymo sunkumų. Informacijos tyrimo dalyvės lengviausiai ir greičiausiai rado internete, tačiau susidūrė su informacijos gausa ir dezinformacija. Naudingos buvo žinios, gautos nėštumo metu skaitant knygas, bei anksčiau auginant jaunesnes seseris ar brolius.
7
Siaurusevičiūtė, Justina, and Giedrė Širvinskienė. "Moters nėštumo priėmimo bei motinystės identifikacijos sąsajos su artimų žmonių reakcija į nėštumą." Lithuanian Obstetrics & Gynecology 23, no. 4 (December 20, 2020): 320–25. http://dx.doi.org/10.37499/lag.107.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti nėščių moterų nėštumo priėmimo bei motinystės identifikacijos sąsajassu artimų žmonių (vyro/partnerio, moters motinos bei tėvo) reakcijomis į moters nėštumą. Tyrimo metodai.Anoniminė anketinė nėščiųjų apklausa vykdyta 2018 m. gruodžio – 2019 m. kovo mėn. keliose Kauno miestosveikatos priežiūros įstaigose. Tyrime dalyvavo 217 nėščiųjų. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad geresnis moterų savo nėštumo priėmimas buvo susijęs su pozityvesnėmis vyro/parterio, motinos ir tėvo reakcijomis į jos nėštumą. Susituokusios moterys pozityviau priėmė nėštumą nei su partneriu nesusituokus gyvenančios moterys. Geresnė nėščiųjų motinystės identifikacija buvo susijusi su pozityvesnėmis vyro/partnerio ir moters motinos reakcijomis į jos nėštumą, pačios moters geresniu savo nėštumo priėmimu ir ryškiau buvo išreikšta trečią nėštumo trimestrą. Kiti tirti socialiniai, demografiniai ir nėštumo veiksniai nebuvo susiję su moters nėštumo priėmimu ir motinystės identifikacija. Išvados. Teigiama artimų žmonių, ypač vyro/partnerio, reakcija į nėštumą gali palengvinti moters nėštumo priėmimo be motinystės tapsmo procesus, o neigiama – juos komplikuoti.
8
Bielskytė, Kristina, and Jurgita Smilgienė. "MOTERŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS, SUNKUMAI DERINANT ŠEIMĄ IR KARJERĄ." Jaunųjų mokslininkų darbai 2, no. 46 (November 25, 2016): 6–11. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v2i46.54.
Full textAbstract:
Šeimos ir karjeros derinimas – kiekvienam žmogui aktuali problema, tačiau dažniausiai su tuo susiduria moterys, auginančios vaikus. Visuomenėje tebevyrauja stereotipas, kad moteris turi aukotis dėl šeimos. Išanalizavus mokslinę ir metodinę literatūrą išsiaiškinta, kad moterims, auginančioms vaikus, karjeros derinimą sunkina šie veiksniai: 1) profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo konfliktas; 2) karjeros pertrūkiai; 3) nelankstus vaikų priežiūros organizavimo pobūdis; 4) lyčių vaidmenys (lyties diskriminacija); 5) darbdavių požiūris į reprodukcinio amžiaus moteris.Tyrimo tikslas – ištirti, kokių sunkumų kyla moterims, auginančioms vaikus ir derinančioms šeimą ir karjerą. Tyrimo duomenys buvo rinkti taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Interpretuojant duomenis naudotasi turinio analizės metodu. Taikyta tikslinė informantų atranka (tyrimo dalyvės – penkios moterys, auginančios vaikus ir derinančios šeimą ir karjerą). Empirinio tyrimo rezultatai liudija, kad didžiausias sunkumas moterims yra profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo konfliktas. Sunkumus lemiančios priežastys dažniausiai yra šios: laiko stoka, darbdavių nesupratingumas ir namų rutina, sąlygojanti socialinių ir profesinių įgūdžių stoką. Dermės sėkmę lemia vaidmenų kaita ir tolygus darbo ir pareigų pasidalijimas šeimoje. Moterys akcentuoja, kad valstybės politika nėra orientuota į pagalbą moterims, norinčioms derinti šeimą ir karjerą.
9
Vaitkūnaitė, Austėja, Žaneta Mickienė, Jolanta Juozapavičienė, and Sandrija Čapkauskienė. "SUBJEKTYVIŲ IR OBJEKTYVIŲ MOTERS ODOS BŪKLĖS RODIKLIŲ POKYČIAI MENSTRUACINIO CIKLO METU." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 45–47. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.097.
Full textAbstract:
Menstruacinio ciklo metu kiekviena sveika vaisingo amžiaus moteris patiria ciklinius fiziologinius pokyčius. Dėl kintančių hormonų koncentracijos kraujyje, pastebimi tam tikri įvairių audinių bei organų, taip pat ir odos būklės, pokyčiai. Kinta odos riebumas, jautrumas, tankumas bei daugelis kitų rodiklių. Kintant moterų gyvenimo būdui ir sąlygoms, keičiantis visuomenės socialinėms normoms, ankstėjant menarchei, moterys vis didesnę dalį savo gyvenimo patiria menstruacijas bei su jomis susijusius organų ir funkcijų, tarp jų ir odos, pokyčius, todėl kosmetologui, norinčiam užsitikrinti profesinę sėkmę, būtina gilintis į šių pokyčių dinamiką. Šio tyrimo tikslas – įvertinti subjektyvius ir objektyvius odos būklės rodiklių pokyčius moters menstruacinio ciklo metu. Kintant hormonų, ypač estrogeno, koncentracijai, moters menstruacinio ciklo metu pastebimi įvairūs odos būklės pokyčiai: kinta jautrumas, riebumas, drėgmė, spalva ir kt. Tyrimo metu labiausiai išryškėjo U zonos riebumo padidėjimas 34-45 metų amžiaus grupėje. Subjektyvūs odos būklės rodikliai taip pat ženkliai pakito abiejose amžiaus grupėse.
10
Sąlyga, Jonas, Vitalija Paškevičienė, and Geriuldas Žiliukas. "Sergančiųjų krūties vėžiu gyvenimo kokybės analizė." Sveikatos mokslai 25, no. 6 (December 31, 2015): 5–10. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.109.
Full textAbstract:
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga, kuri sudaro apie 32 proc. moterų piktybinių navikų. Susirgus krūties vėžiu blogėja ne tik moters bendra sveikata, bet ir gyvenimo kokybė. Todėl ši tema nepraranda savo aktualumo, kadangi didelis dėmesys turi būti skiriamas sergančiųjų krūties vėžiu gyvenimo kokybės gerinimui. Tyrimo tikslas – įvertinti sergančiųjų krūties vėžiu gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudoti instrumentai: anketinė apklausa, kuri sudaryta remiantis standartizuotomis anketomis EORTC QLQ – C30, EORTC QLQ – BR23 bei SF – 36 klausimynu. Taikyta aprašomoji duomenų analizė, naudojant MS Excel 2003 skaičiuoklę. Imtį sudarė – 59 pacientės. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad moterys, sergančios krūties vėžiu, vertindamos savo bendrą gyvenimo kokybę, susijusią su fizine sveikata, labiausiai jautė laisvalaikio (41 proc.), darbo apribojimus dėl fizinių problemų (64 proc.), taip pat daugiausia buvo prastesnis savo sveikatos vertinimas (35 proc.). Atsižvelgiant į respondenčių išsilavinimą, savo sveikatą šiek tiek prasčiau vertino moterys, turinčios aukštesnįjį išsilavinimą. Analizuojant pooperacinio periodo ypatumus gyvenimo kokybei labiausiai moterims pasireiškė kosmetinio defekto sukelti neigiami jausmai (35 proc.), dėl kosmetinio defekto pakitęs gyvenimo būdas (59 proc.), moteriškumo sumažėjimas (24 proc.). Lyginant ištekėjusių ir išsiskyrusių/našlių respondenčių atsakymus į klausimą, ar dėl ligos ir gydymo yra bent kartą pasijutusios mažiau moteriškos, verta pažymėti, jog ištekėjusios moterys kur kas dažniau pasijusdavo mažiau moteriškos negu išsiskyrusios ar našlės. Sergančiųjų krūties vėžiu gyvenimo kokybei įtakos turėjo šie psichoemocinės būklės aspektai: atsiradęs nerimas, baimė dėl ligos atsinaujinimo ir išplitimo (78 proc.), depresija (56 proc.) nepilnavertiškumo jausmas (32 proc.), asmenybės (49 proc.) ir dvasinės būklės pokyčiai (47 proc). Išvada. Sergančiųjų krūties vėžiu gyvenimo kokybei įtakos turi fizinė, dvasinė sveikata, psichoemocinė būklė bei pooperacinis periodas. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gerinti moterų psichoemocinę būseną ir gyvenimo kokybę.
11
Liepinaitienė, Alina, and Ingrida Poškienė. "Moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčių vertinimas moterų nuomone." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 201–6. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.117.
Full textAbstract:
Paciento prioritetų, lūkesčių vertinimas tampa svarbiu žingsniu siekiant įgyvendinti paciento medicininės konsultacijos lūkesčius. Paciento lūkesčiai svarbūs ne tik kaip jo nuomonė, jų pateisinimas turi įtakos paciento pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis, gydymo rėžimo bei gydymo tąsos bei gydymo rezultatams. Lietuvoje atliktų tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama pagimdžiusių moterų priežiūros lūkesčiai, rasti nepavyko. Norint, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dokumentus, kurie reglamentuoja sveikatos priežiūros kokybę, bet ir į pačių moterų prieš gimdymą susiformavusių pogimdyminės priežiūros lūkesčių patenkinimą. Darbo tikslas buvo įvertinti moterų priežiūros lūkesčius. Siekiant nustatyti moterų priežiūros lūkesčius, buvo atliktas momentinis tyrimas anketine apklausa. Apklaustos 344 pagimdžiusios moterys, gimdžiusios X klinikoje tiriamuoju laikotarpiu. Tyrimas vykdytas 2015-11-01 – 2016-02-29 laikotarpiu, X klinikos akušerijos skyriuje. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių moterų gimdymo ir akušerijos skyrių akušerių darbą ir suteiktą informaciją gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu įvertino labai gerai. Daugiau nei pusė moterų teigė, jog gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčiai buvo visiškai pateisinti. Aukštąjį išsimokslinimą turinčios moterys statistiškai reikšmingai dažniau gimdymo ir akušerijos skyrių akušerių darbą įvertino labai gerai ir gerai nei žemesnį išsimokslinimą turinčios moterys. Statistiškai reikšmingai dažniau ištekėjusios moterys gimdymo ir akušerijos skyrių akušerių suteiktą informaciją įvertino labai gerai ir gerai nei netekėjusios moterys. Dirbančios moterys statistiškai reikšmingai dažniau gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčius laikė visiškai ir dalinai pasiteisinusius nei nedirbančios moterys.
12
Žvinklienė, Rūta. "Moters kelias į akademiją: istorija ir dabartis." Sociologija. Mintis ir veiksmas 11 (July 4, 2003): 50–70. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2003.1.5929.
Full textAbstract:
Lygios moters ir vyro politinės, ekonominės bei socialinės teisės yra kasdienio gyvenimo dalis jau kelioms Lietuvos gyventojų kartoms. Tai tikriausia vienas iš nedaugelio teigiamų tarybinės santvarkos paveldo aspektų, užtikrinusių moters reprezentaciją viešajame gyvenime, tačiau nepanaikinusių jos diskriminacijos. Todėl visuomeniniame diskurse šis ideologinis palikimas reiškiasi tuo, kad moters diskriminacija nesuvokiama kaip socialinė problema. Moters subordinacija vyrui, geriausiu atveju, suvokiama kaip neatskiriama kultūros dalis ir atitinkamai moters nenoras arba nesugebėjimas paklusti vadinamajai tradicinei santvarkai, kur moteriai yra apibrėžtas pavaldinės/tarnaitės vaidmuo, dažniausiai suvokiamas kaip jos asmeninė psichologinė problema. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas apžvelgti akademinės moters situacijai Lietuvos moksle remiantis istorine-kultūrine bei sociologinės analizės perspektyva. Akademine moterimi vadinama moteris, kuri dėsto ar/ir atlieka mokslinius tyrimus universitete ar/ir mokslo tiriamojoje institucijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kad moterų lygių teisių ir galimybių problema susijusi ne tik su pavienėmis moterimis; tai yra visuomeninė problema, nuo kurios sprendimo priklauso demokratijos raida Lietuvoje. Atitinkamas dėmesys skiriamas išaiškinti diskriminacijos suvokimo lygmeniui akademinėje bendruomenėje. Straipsnyje panaudota M. Taljūnaitės ir A. Žvinklienės 2001–2002 metų sociologinio tyrimo “Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos” medžiaga. Pasitelkiant fenomenologinės tradicijos kokybinį tyrimo metodą pasirinkta ekspertų apklausa atliekant standartizuotą interviu. Iš viso atlikta dvidešimt interviu su žmonėmis, turinčiais mokslo laipsnį ir/arba pedagoginį vardą, priklausančiais akademinei bendruomenei, užimančiais įvairaus lygio pareigybes ir turinčiais skirtingus statusus (nuo asistento ir doktoranto iki profesoriaus, akademiko bei mokslo administratoriaus). 40 proc. atrinktųjų sudarė vyrai. Taikyta ir kontrolinė grupė – aštuoni interviu buvo atlikti su kitų šalių atitinkamais ekspertais (iš Suomijos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, JAV ir Vokietijos).
13
Didžiokienė, Jolanta. "Nepakaltinamų asmenų pakartotinio nusikalstamumo ir įgalinimo sąsajos." Sveikatos mokslai 26, no. 1 (March 29, 2016): 33–38. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.005.
Full textAbstract:
Darbe analizuojama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje 2005-2014m. laikotarpiu tirtų moterų, įvykdžiusių nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, socialiniai, diagnostiniai bei motyvų aspektai. Dešimties metų laikotarpiu tokio pobūdžio nusikalstamas veikas įvykdė 44,7 proc. visų tirtų moterų Utenos ekspertiniame skyriuje. Nagrinėjama amžiaus, psichikos sutrikimų įtaka šio pobūdžio moterų nusikalstamai veikai. Dažniausiai moterys smurtavo 18-33 m. bei 57-58 m. amžiaus. Straipsnyje analizuojamas nusikalstamos veikos pobūdis, socialinių faktorių įtaka moterų įvykdytam smurtui, smurtautojos ir aukos santykis. 25,7 proc. moterų aukomis tapo vaikai, tarp jų ir naujagimiai; 23,8 proc.- sutuoktiniai, sugyventiniai. Tyrimo duomenimis, dominavo menkas tiriamųjų išsilavinimas, pastovaus pragyvenimo šaltinio bei lytinio partnerio neturėjimas, ankstesni teistumai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Darbe nagrinėjama šio pobūdžio moterų įvykdytos nusikalstamos veikos motyvacija. Dominuojantys motyvai: patologiniai motyvai (29,7 proc.), impulsyvūs veiksmai, kilę staiga, gynybos tikslu(25,7 proc.), keršto motyvas(16,8 proc.). Straipsnyje aptariami dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai moterims, įvykdžiusioms minėtas veikas. 29,7 proc. tirtų atvejų moterys smurtavo būdamos psichozės būsenoje. 23,7 proc. tiriamųjų konstatuojami asmenybiniai sutrikimai. Apie 66 proc. moterų anksčiau buvo gydytos psichiatrijos stacionaruose.
14
Vaškelytė, Alina, and Judita Aniulytė. "PAGIMDŽIUSIŲ MOTERŲ DALYVAVIMĄ MOTINOS PIENO DONORYSTĖJE LEMIANTYS VEIKSNIAI." Visuomenės sveikata 28, no. 6 (January 4, 2019): 86–90. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.077.
Full textAbstract:
Esant situacijų, kuomet naujagimis negali gauti savo motinos pieno, kaip pirmoji alternatyva rekomenduojamas donorinis motinos pienas. Kaip vienas pagrindinių pieno bankų iššūkių yra įvardijamas pieno aukojimo masto didinimas, o tam itin svarbu sutelkti naujų donorių, didinti kiekvienos moters aukojamo pieno kiekį ir dažnį. Šiam tikslui pasiekti svarbu nustatyti su dalyvavimu pieno donorystėje susijusias problemas, tam įtakos turinčius veiksnius ir įgyvendinti tam tikrus strateginius veiksmus, galinčius prisidėti prie pieno donorystės skatinimo. Siekiant išanalizuoti pagimdžiusių moterų dalyvavimą motinos pieno donorystėje lemiančius veiksnius, buvo atliktas tyrimas vienoje iš Lietuvos ligoninių Akušerijos ir ginekologijos klinikoje bei Neonatologijos klinikoje. Tyrime dalyvavo 257 šioje ligoninėje pagimdžiusios moterys, kurių naujagimiai buvo prižiūrimi akušerijos, naujagimių ligų ar naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose. Atliekant tyrimą buvo taikoma anketinė apklausa, naudojant autorių sudarytą anoniminę anketą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis pagimdžiusių moterų sutiktų tapti pieno banko donorėmis ir vartoti pieną iš pieno banko savo naujagimiui. Paaukoti savo pieno donorinio motinos pieno bankui pagimdžiusios moterys dažniausiai sutiktų dėl noro padėti kitoms mamoms ir naujagimiams, kuriems to reikia, o nesutiktų dėl baimės, kad gali neužtekti pieno savo naujagimiui. Vartoti donorinį motinos pieną iš pieno banko moterys dažniausiai sutiktų, nes motinos pienas yra geriausias maisto šaltinis naujagimiui, o atsisakymą dažniausiai lemtų pirmenybės teikimas kitokiam maitinimo būdui.
15
Novikova, Irina. "Rygos bobulės. Amžiaus ir galios veiksniai translokalinėse rusakalbių aplinkose." Sociologija. Mintis ir veiksmas 15 (June 28, 2005): 82–95. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2005.1.5986.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje analizuojami socialiniai senyvo amžiaus moterų, vadinamųjų „bobulių“, tarpusavio santykiai ir jų ryšiai su aplinka, kurią apibūdina įvairiopos sąveikos tarp lyties, amžiaus, galios veiksnių ir privačių, intymių, artimų gyvenamojo pasaulio sričių. Straipsnio autorės tikslas – suprasti būdus, kuriais remdamosi moterys užima tam tikrą padėtį socialinėje organizacijoje. Pagrindinis tyrimo dalykas – medžiaginių ir simbolinių išteklių, siejamų su „kilmės“ ir „vietos“ ženklais, mainai tarp senyvo amžiaus moterų, tradiciškai atliepiančių „dirbančios moters“ ir „geros motinos“ įvaizdžius. Straipsnyje teigiama, kad vyraujanti lyčių ideologija, be įprastų kultūros reprezentacijų, niekada tinkamai nenagrinėjo moterų laiko problematikos.
16
Reingardienė, Jolanta. "Moterų karjeros ir šeimos dilemos." Sociologija. Mintis ir veiksmas 13 (June 20, 2004): 59–72. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.1.5949.
Full textAbstract:
Kokybinio tyrimo pagrindu šiame straipsnyje analizuojamos moterų sėkmingos karjeros patirtys, ypatingą dėmesį skiriant moterų ankstyvosios vaikystės socializacijos ypatumų ir profesinės karjeros bei šeimos vaidmenų prieštaravimų kontekste iškilusių dilemų analizei. Remiantis feministinės psichoanalizės ir ankstyvosios vaikystės socializacijos tyrimų teorine prielaida, teigiančia, kad moters vaikystės patirtys sukuria prielaidas sėkmingam moters karjeros kelio įgyvendinimui, pirmoje šios studijos dalyje analizuojami lyčių tapatybės, vaidmenų orientacijos ir motyvacijos ugdymo veiksniai, kokybinis tėvų-vaiko santykių aspektas, motinos, kaip pozityvaus moteriškumo modelio įtaka lyčių tapatybės ir požiūrio į lyčių vaidmenis formavimuisi. Moterų karjeros ir jų prokreacinės šeimos dilemos atskleidžiamos analizuojant moterų užimtumo ir šeimos vaidmenų bei atsakomybės santykį, šeimos ir darbo vaidmenų prioritetus, jų kaitą, vaidmenų konflikto ir darbo krūvio klausimus, įskaitant mechanizmus, kuriuos moterys pritaiko dvigubų vaidmenų konflikto sprendimui. Svarbus šios analizės aspektas yra moterų ir jų partnerių tarpusavio santykiai bei jų vaidmuo derinant vaikų, namų ūkio priežiūros ir darbo įsipareigojimus.
17
Vaškelytė, Alina, and Miglė Gumuliauskaitė. "PIRMĄ KARTĄ IR PAKARTOTINAI GIMDŽIUSIŲ MOTERŲ GIMDYMO PRIEŽIŪROS LŪKESČIAI IR JŲ PATENKINIMAS." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 185–90. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.162.
Full textAbstract:
Gimdymo patirtis turi ilgalaikį poveikį moters sveikatai ir gerai savijautai, o individualizuoto, į gimdyvės poreikius ir lūkesčius orientuoto gimdymo priežiūros modelio taikymas yra reikšmingas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo procesui. Šio tyrimo tikslas buvo palyginti pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusių moterų gimdymo priežiūros lūkesčius ir jų patenkinimą. Tyrimas atliktas Kauno miesto X gimdymo namuose. Sukurta duomenų rinkimo anketa, kurioje klausimai suskirstyti į tris grupes: galimybė dalyvauti priimant sprendimus, informacijos teikimas ir bendravimas, gimdymo priežiūros ir gydymo procedūros. Dalyvauti tyrime buvo pakviestos tiriamuoju laikotarpiu Akušerijos skyriuje stacionarizuotos moterys, kurios natūraliais gimdymo takais pagimdė išnešiotus, gyvus naujagimius. Išdalintos 128 anketos, iš kurių 111 grįžo užpildytos ir tinkamos analizei. Atsako dažnis − 87 procentai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis moterų lūkesčius, susijusius su gimdymo priežiūra, vertino kaip svarbius arba labai svarbius. Pakartotinai gimdžiusių moterų, lyginant su pirmą kartą gimdžiusiomis, visose lūkesčių grupėse balų sumos vidurkiai buvo aukštesni, išskyrus lūkesčių grupę, susijusią su informacijos teikimu ir personalo bendravimu, kurių balų sumos vidurkiai buvo vienodi. Patenkintus gimdymo priežiūros lūkesčius dažniau nurodė pirmą kartą gimdžiusios moterys, išskyrus lūkesčius, susijusius su dalyvavimu priimant sprendimus, kurių balų sumos vidurkiai buvo vienodi.
18
Mazuoliene, Julija. "The Moterų antreprenerystės formavimasis ir plėtra lyčių lygybės politikos kontekste." Public Policy And Administration 19, no. 1 (May 6, 2020): 139–49. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.19.1.25126.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamas moderniojoje visuomenėje susiformavęs ir šiandienai itin aktualus antreprenerystės reiškinys bei jo problematika įgyvendinant lyčių lygybės politiką verslo sektoriuje. Moterų dalyvavimas inovacijų, informacinių technologijų ir socialinio verslo kūrime yra prioritetinė sritis politinėje moterų ekonominio įgalinimo darbotvarkėje Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Straipsnyje, remiantis lyčių lygybės, moterų verslo finansavimo bei plėtros rodiklių ir literatūros analize Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, išryškinami tyrimo lauko svarbiausi aspektai, moterų antreprenerystei būdingi bruožai, moterų aktyvumo verslo sektoriuje kliūtys, analizuojama šeimos ir karjeros suderinimo problematika, galimybės plėtoti nuosavą verslą. Moterys dažniau nei vyrai susiduria su didesnėmis kliūtimis kuriant verslą, gaunant finansavimą, įsiliejant į verslo tinklus, tačiau, nepaisant šių barjerų, moterų versle vis daugėja. Tai turi teigiamos įtakos šalies ekonomikos procesams, socialinei šalies politikai, pačios moters gyvenimui ir ateities perspektyvoms.
19
Mačiulienė, Kornelija, Dalytė Variakojienė, Alesia Boukun, and Juliana Andreičik. "SUBLINGVALINIO IR INTRAVAGINALINIO MISOPROSTOLIO NAUDOJIMO GIMDYMUI SUŽADINTI PALYGINIMAS." Visuomenės sveikata 29, no. 2 (April 27, 2019): 51–53. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.017.
Full textAbstract:
Vilniaus gimdymo namuose buvo atlikta retrospektyvioji 187 ligos istorijų analizė moterų, kurioms gimdymas buvo sužadintas prostaglandinais, skiriant misoprostolio tabletes į makštį arba po liežuviu. Tiriamosios suskirstytos į dvi grupes: moterys, kurioms buvo gimdymas sužadintas skiriant misoprostolio tabletes per makštį (67 moterys) bei moterys, kurioms sužadinimas buvo atliktas skiriant misoprostolio tabletes po liežuviu (120 moterų). Grupės buvo lygintos pagal mekonijaus buvimą vaisiaus vandenyse, gimdymo baigtis ir gimdymo užbaigimo būdo indikacijas. Rezultatai. Lyginant tiriamųjų grupes, moterų, kurioms misoprostolis buvo skirtas į makštį, vaisiaus vandenų su mekonijumi dažnis yra net 9,85 proc. didesnis, o cezario pjūvio operacijų skaičius 3,76 proc. mažesnis nei moterų, kurioms misoprostolis buvo skirtas po liežuviu. Tačiau šie skirtumai yra statistiškai nereikšmingi. Abiejose grupėse daugiausia moterų gimdė natūraliuoju būdu. Instrumentinių gimdymų užbaigimo kiekis bei indikacijos jam reikšmingai nesiskyrė tarp abiejų grupių. Lyginant cezario pjūvio operacijų dažnį tarp nesužadintų gimdymų bei sužadintų misoprostolio pagalba statistiškai reikšmingo skirtumo neaptikta.
20
Endriulaitienė, Auksė. "VYRŲ IR MOTERŲ RIZIKINGŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMO IR VERTINIMO PALYGINIMAS." Psichologija 18 (January 1, 1998): 23–35. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1998..4452.
Full textAbstract:
Pastebėta, kad rezultatai, apie moterų ir vyrų rizikingų sprendimų priėmimo ypatybes, nenuoseklūs. Dėl to, buvo atliktas lyčių skirtumų, rizikingų sprendimų priėmime ir rizikos suvokime, tyrimas. Norint išsiaiškinti, ar vyrai labiau linkę rizikuoti nei moterys ir ar jie rizikingas darbo situacijas vertina panašiai kaip moterys, buvo naudoti du metodai (porinio palyginimo metodas ir saugaus arba rizikingo probleminės situacijos sprendimo priėmimas). Tiriamieji buvo 90 dirbančių Lietuvos studentų. Gauti nevienareikšmiški rezultatai. Kai kuriais atvejais vyrai buvo linkę labiau rizikuoti nei moterys, tačiau rizikingų darbo situacijų vertinimas buvo labai panašus tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Aptarti tyrimo pranašumai bei trūkumai, galimos nenuoseklių rezultatų priežastys bei pateikti siūlymai tolimesniems tyrimams.
21
Masiulytė, Rugilė, Gitana Ramonienė, and Diana Vasiljevaite. "Nutukusių nėščiųjų, sergančių gestaciniu diabetu, nėštumo bei gimdymo komplikacijos." Lithuanian Obstetrics & Gynecology 24, no. 1 (March 25, 2021): 20–29. http://dx.doi.org/10.37499/lag.561.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Nustatyti nutukusių nėščiųjų, sergančių gestaciniu diabetu (GD), nėštumo, gimdymo komplikacijas ir vaisiaus būklę bei svorį. Tyrimo metodai. Retrospektyvinis tyrimas, kuriam atrinkta 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusi ir GD sirgusi 581 moteris, jos suskirstytos į dvi grupes: pirmoje – nutukusios moterys (n=202); antroje – iki nėštumo normalią kūno masę turėjusios moterys (n=379). Duomenys analizuoti „SPSS/w26.0“ ir „MS Excel 2016“ kompiuterine programa. Rezultatai. Gestaciniu diabetu sergančių nutukusių moterų glikemija nevalgius didesnė nei normalios kūno masės moterų (5,67 (5–7; 5,78) ir 5,49 (5–8; 5,56), p<0,001), sergančių A2 tipo GD glikemija nevalgius didesnė nutukusių moterų nei nenutukusių (5,69 (5–7; 5,86) ir 5,48 (5–7; 5,58), p=0,006). GTM 0 min. glikemija gestaciniu diabetu sergančioms nutukusioms moterims didesnė nei nenutukusioms (5,45 (3–8; 5,52) ir 5,20 (3–8; 5,19), p<0,001). Nutukusios nėščiosios dažniau nei normalios kūno masės nėščiosios sirgo pirmine hipertenzija (18,8 proc. ir 2,9 proc., p<0,001), nėščiųjų hipertenzinėmis būklėmis (47,5 proc. ir 19 proc., p<0,001) ir nėščiųjų cholestaze (6,4 proc. ir 1,6 proc., p=0,002). Taip pat joms dažniau nustatytas polihidramnionas (19,4 proc. ir 5,5 proc., p<0,001), gimdymas dažniau buvo sužadintas (75,4 proc. ir 24,6 proc.; p<0,001), dažniau atlikta cezario pjūvio operacija (CPO) (24,8 proc. ir 16,4 proc., p=0,015), skubi dažniau nei planinė (66 proc. ir 41,9 proc., p=0,011). Gimdymo metu dažniau diagnozuota distocija (9,4 proc. ir 3,4 proc., p=0,003) ir nestabili vaisiaus būklė (4 proc. ir 1,1 proc., p=0,019). Nutukusių gimdyvių naujagimiai dažniau makrosomiški (22,8 proc. ir 10 proc., p<0,001), jų Apgar balai po 1 min. (9 (2–10; 8,9) ir 9 (3–10; 9,06), p=0,024) ir po 5 min. (10 (6–10; 9,52) ir 10 (6–10; 9,66), p=0,024) buvo reikšmingai žemesni nei normalios kūno masės gimdyvių. Išvados. Nutukusios nėščiosios, sergančios gestaciniu diabetu, patiria daugiau nėštumo bei gimdymo komplikacijų nei nėščiosios, sergančios tik gestaciniu diabetu, bet neturinčios nutukimo.
22
Šidlauskienė, Virginija, and Rasa Pocevičienė. "(Egalitarinė) socializacija vaikystėje kaip sėkmingos moters karjeros biržinėse bendrovėse prielaida." Informacijos mokslai 81 (September 4, 2018): 47–77. http://dx.doi.org/10.15388/im.2018.0.11940.
Full textAbstract:
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Nors moterys ne tik turi reikiamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, bet nori ir gali eiti pareigas priimant aukščiausio lygio sprendimus, vis dėlto moterų ir vyrų asimetrija Lietuvos biržinių (angl. listing) bendrovių1 valdybose apibūdina šiame straipsnyje keliamą problemą. Straipsnyje, plėtojant ir naujai pritaikant teorinį sėkmingos karjeros moters modelį, empiriškai gilinamasi į biržinių bendrovių valdybos narių (direktorių) socializacijos ypatumus vaikystėje. Pusiau struktūruoto interviu metodu apklausta 12 (beveik 50 proc.) Lietuvos biržinių įmonių valdybų narių (direktorių). Tyrimas rodo, kad egalitarinė šeimos aplinka, neseksistinės socializacijos praktikos, socialinis teisingumas leidžia mergaitėms eksperimentuoti su įvairiais tiek socialiniais, tiek įtraukiančiais netradiciniais vaidmenimis, kurie sustiprina moterų saviveiksmingumą ir, ypač konkurencingų biržinių bendrovių valdybų veikloje, atlikti valdybos narių (direktorių) vaidmenis.
23
Čeponytė, Monika, and Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. "Seksistinių nuostatų reikšmė seksualinio priekabiavimo atpažinimui." Informacijos mokslai 80 (July 4, 2018): 61–80. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.80.11672.
Full textAbstract:
Lietuvoje trūksta duomenų apie seksualinio priekabiavimo suvokimą bei su juo susijusius veiksnius, todėl tyrimo tikslas – įvertinti lietuvių vyrų ir moterų seksistinių nuostatų raišką bei reikšmę seksualinio priekabiavimo atpažinimui. Tyrime dalyvavo 345 (98 vyrai ir 247 moterys) 18–76 metų amžiaus asmenys. Seksualinio priekabiavimo atpažinimui tirti naudota 12 seksualinio priekabiavimo situacijų, kurtų remiantis K. Bursik seksualinio priekabiavimo vinjetėmis, ir Ambivalentiško seksizmo klausimynas. Rezultatai parodė, kad moterys ir aukštesnio išsilavinimo asmenys mažiau pasižymi seksistinėmis nuostatomis, o skirtingo darbinio statuso asmenų seksistinės nuostatos buvo išreikštos skirtingai vyrų ir moterųgrupėse – dirbantys vyrai ir studijuojančios moterys pasižymėjo labiausiai išreikštomis seksistinėmis nuostatomis. Priešiškas seksizmas buvo reikšmingiausias veiksnys prastesniam „quid pro quo“ ir priešiškos aplinkos seksualiniam priekabiavimui atpažinti.
Pagrindiniai žodžiai: seksizmas, seksualinis priekabiavimas, lyčių skirtumai
24
Skučienė, Daiva. "Moterų ir vyrų senatvės pensijos Lietuvoje." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 3 (April 12, 2006): 88–99. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2006.3.8578.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas - išplėtoti Lietuvos pensijų sistemos senatvės pensijų išmokų analizę lyčių lygybės požiūriu. Tai atskleidžiama straipsnyje: pirmoje dalyje - "Priešpensinė lyčių pajamų nelygybė"; antroje dalyje - "Pensijų sistemų tipai ir senatvės pensijų nelygybė lyčių atžvilgiu"; trečioje dalyje – "Lietuvos pensijų sistemos senatvės pensijų skirtumai pagal lytį ir jų priežastys". Lygus lyčių traktavimas visose gyvenimo srityse, atrodo, išsprendžia visas problemas, kurios galėtų iškilti vyrų ir moterų nelygybės srityje. Deja, tradicinis darbo pasidalijimas šeimoje ir didelėje visuomenės dalyje lemia gana ne lygius rezultatus tarp lyčių ekonominių resursų srityje. Priešpensinės nelygybės tarp lyčių veiksniai, lemiantys būsimus skirtumus senatvės pensijose tarp lyčių: mažesnis moterų nei vyrų vidutinis darbo užmokestis; priežiūros laikotarpiai, dažniausiai atliekami moterų, trumpinantys dalyvavimo darbo rinkoje laiką; moterys anksčiau išeina į pensiją ir tai trumpina dalyvavimo darbo rinkoje metų skaičių; moterys vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai, o tai reiškia, kad moterims ilgesnį laiką reikalinga pensija. Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema Lietuvoje priežiūros laikotarpiu garantuoja draudžiamąsias pajamas, tačiau mokamos išmokos vaiko priežiūros iki 1 metų laikotarpiu sudarė 60% (dabar 70%) darbo užmokesčio (kompensuojamojo). Vaiko priežiūros nuo 1 iki 3 metų garantijos valstybinėje socialinio draudimo pensijų sistemoje yra tik bazinei valstybinei socialinio draudimo pensijai. Kita priežiūros sritis yra slauga, kaip matome iš 4 lentelės, šiuo laikotarpiu pensinė teisė sumažėja 15% (nuo 2001-01-01, anksčiau 20%). Naudojantis skaičiuoklėmis buvo pasirinkta tik keletas darbo užmokesčių variantų ir amžiaus variantų, tačiau rezultatai demonstruoja, kad moterų anuitetai yra be išimčių mažesni nei vyrų. Tikėtina, kad lyčių senatvės pensijų nelygybė dar labiau didės ateityje. Vadinasi, pensijų sistemoje Lietuvoje yra neišspręstų lyčių lygybės pensijų atžvilgiu problemų.
25
Michailovič, Ilona. "MOTERŲ NUSIKALSTAMO ELGESIO PROBLEMATIKA." Teisė 93 (February 11, 2015): 82–94. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014.93.5077.
Full textAbstract:
Straipsnyje, analizuojant statistikos duomenis, kriminologijos teorijų nuostatas ir remiantis Lietuvos teismų praktika baudžiamosiose bylose, kuriose nuteistos moterys, nagrinėjami moterų nusikalstamo elgesio ypatumai.
26
Andriulytė, Algė. "Moterys dailininkės tarpukario Vilniuje." Acta Academiae Artium Vilnensis, no. 98 (December 20, 2019): 101–37. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.98.2020.26.
Full textAbstract:
Nepaisant nuolat augančio susidomėjimo 1919–1939 m. Vilniaus daile, to meto moterų dailininkių kūryba yra beveik nežinoma. Tarpukario Vilniaus dailės istorijos diskurse dominuoja keleta ryškių asmenybių, tokių kaip Ferdynandas Ruszczycas, Ludomiras Sleńdzińskis, Jerzis Hoppenas, Bronislawas Jamonttas ir kiti. Visgi analizuojant šio periodo dailę, natūraliai kyla įvairūs klausimai: kokios moterys tuo metu kūrė Vilniuje ir Vilniui? koks jų likimas po 1939 m.? koks buvo jų vaidmuo ir kokia jų kūrybos reikšmė tarpukario visuomenėje, ir kodėl jų kūryba gali būti aktuali šiandien? Straipsnyje apžvelgiama 1919–1939 m. Vilniaus dailininkių kūryba, pristatomos keturios moterų kūrėjų kartos, aptariami jų darbai.
27
Kanovalovas, Arijus, and Edmundas Jasinskas. "Sporto renginių kokybės vertinimas žiūrovų požiūriu: Lietuvos krepšinio rinktinių rungtynių pavyzdžiu." Laisvalaikio tyrimai 1, no. 17 (July 16, 2021): 1–7. http://dx.doi.org/10.33607/elt.v1i17.1089.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama sporto renginių kokybė Lietuvos krepšinio rinktinių rungtynėse. Buvo atlikta kokybės vertinimo modelių lyginamoji analizė ir pasirinktas tinkamiausias sporto renginių kokybės modelis šiam tyrimui – SPORTSERV. Atlikus tyrimą nustatyta, jog Lietuvos krepšinio rinktinių (Lietuvos nacionalinės krepšinio vyrų ir moterų rinktinės, Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo) rungtynių renginio kokybę vertina gerai ir labai gerai. Kaip svarbiausią, tyrime naudoto SPORTSERV modelio sporto renginių kokybės kategoriją, respondentai išskyrė saugumą (renginio vietos ir aplinkos saugumo užtikrinimas). Analizuojant skirtumus tarp vyrų ir moterų, paaiškėjo, jog vyrai geriau vertina Lietuvos krepšinio rinktinių rungtynių renginio kokybę negu moterys. Tiek vyrai, tiek moterys kaip mažiausiai įtakos turintį veiksnį įvardijo, jog arenoje galima nusipirkti kokybiško maisto ir gėrimų.
Raktiniai žodžiai: sportas, renginiai, kokybė, lemiantys veiksniai.
28
Martinkienė, Vaiva, Algirdas Dembinskas, and Arūnas Germanavičius. "Naujagimius nužudžiusių moterų ekspertinių tyrimų Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM 1994 – 2014 m. duomenų analizė." Sveikatos mokslai 25, no. 5 (November 30, 2015): 107–13. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.096.
Full textAbstract:
Vaikžudystė yra sukrečiantis žiaurumu fenomenas, todėl visuomenėje vyrauja nuomonė, kad ją įvykdyti gali tik psichiškai nesveiki asmenys. Visoms neonaticidus (naujagimio nužudymus per 24 valandas nuo gimimo) įvykdžiusioms moterims Lietuvoje teismo sprendimu yra atliekamos teismo psichiatrijos ekspertizės Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje. 1994-2014m. laikotarpiu iš viso ištirtos 59 moterys, tik 15,3% iš jų buvo nustatyti psichikos sutrikimai, dėl kurių teismas jas pripažino nepakaltinamomis. Didžiajai daliai naujagimius nužudžiusių moterų teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyti asmenybės sutrikimai, nesąlygojantys būsenų, kurių metu asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tyrimo duomenys parodė, kad didesnė dalis kūdikius nužudžiusių moterų buvo netekėjusios, turėjo vaikų iki kūdikio nužudymo, nužudymą įvykdė aktyviais metodais ir dažniausiai rėmėsi „nenorimo vaiko“ motyvu. Įvertinus analizės duomenis, siūlomos prevencinės priemonės, kurios galėtų pasitarnauti ateityje mažinant neonaticidų skaičių Lietuvoje.
29
Rusakevič, Lilija, Renata Šturienė, Jonas Kairys, and Miglė Lamanauskaitė. "40–55 METŲ VYRŲ IR 50–65 METŲ MOTERŲ ŽINIŲ APIE ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJOS PROGRAMĄ ĮVERTINIMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 1 (March 3, 2017): 22–27. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.005.
Full textAbstract:
Tikslas – įvertinti 40–55 metų vyrų ir 50–65 metų moterų žinias apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą (toliau – ŠKL PP). Pagal specialiai šiam tyrimui parengtą 29 klausimų anketą, tiriamųjų apklausa atlikta nuo 2016 m. sausio 29 dienos iki 2016 m. kovo 31 dienos Viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje (toliau – Poliklinika). Iš viso tyrime dalyvavo 145 vyrai ir 145 moterys. Respondentai parinkti pagal amžių, 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys, priklausantys didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei. 82,1 proc. (n=238) tiriamųjų buvo girdėję apie Lietuvoje vykdomą ŠKL PP. Tyrimo metu nustatyta, kad moterys, lyginant su vyrais, su 2,39 karto didesniu šansu buvo girdėjusios apie ŠKL PP (OR=2,39; 95%PI=1,27- 4,51; p<0,001). 43,8 proc. (n=127) respondentų nurodė, kad turi pakankamai žinių apie šią programą. 67,2 proc. (n=195) respondentų nurodė, kad priimtiniausias būdas apie ŠKL PP informacijai suteikti yra tiesioginis kontaktas. 59,0 proc. (n=171) tiriamųjų nurodė, kad apie ŠKL PP sužinojo iš šeimos gydytojo, o 44,8 proc. (n=130) tiriamųjų iš slaugytojų. 88,3 proc. (n=256) respondentų domėjosi sveika gyvensena, iš jų daugiau moterų (58,2 proc., n=32) negu vyrų (41,8 proc., n=23). 34,1 proc. (n=99) respondentų turėjo žalingų įpročių.
30
Balčiūnienė, Greta, Greta Kvedaraitė-Budrė, Alma Gaupšienė, Audronė Meškauskienė, and Diana Ramašauskaitė. "Naujagimio gimimo svorio reikšmė žindymo sėkmei." Lithuanian Obstetrics & Gynecology 24, no. 1 (March 25, 2021): 38–42. http://dx.doi.org/10.37499/lag.572.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Įvertinti, kokią įtaką žindymo sunkumams turi išnešioto naujagimio gimimo svoris. Tyrimo metodai. Tyrimas buvo atliekamas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos skyriuje nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. Tyrime dalyvavo 342 gimdyvės, pagimdžiusios sveikus išnešiotus naujagimius ir po gimdymo galėjusios žindyti naujagimius, neturėdamos klinikinių kontraindikacijų arba fizinių apribojimų. Po gimdymo moterys buvo suskirstytos į tris grupes: pirmoje – pagimdžiusios naujagimius, kuriems nustatyta įgimta hipotrofija, antroje – normalaus svorio naujagimius, trečioje – pagimdžiusios naujagimius, kuriems nustatyta įgimta hipertrofija. Statistinė analizė atlikta naudojant duomenų analizės programą R paketą (4.0.3). Rezultatai. Su žindymo sunkumais daugiausia susidūrė mažo svorio naujagimiai (p=0,03). Žindymo sunkumus patyrė 29 proc. moterų pirmoje grupėje, 16 proc. moterų – antroje grupėje ir 8 proc. moterų – trečioje grupėje. Daugiausia gimimo svorio pirmomis paromis neteko mažo svorio naujagimiai – 7,3 proc., o normalaus svorio ir didelio svorio naujagimiai neteko apie 6,5 proc. savo gimimo svorio. Išvados. Mažo svorio naujagimius pagimdžiusios moterys patiria daugiau žindymo sunkumų nei motinos, kurių naujagimiai yra normalaus arba didelio gimimo svorio.
31
Černovas, Andrejus, Vidmantas Alekna, Marija Tamulaitienė, Greta Katavičiūtė, and Rimantas Stukas. "SENYVO AMŽIAUS MOTERŲ FIZINIO AKTYVUMO, GYVENIMO KOKYBĖS IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS YPATUMAI BEI SĄSAJOS." Visuomenės sveikata 28, no. 4 (November 20, 2018): 18–24. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.044.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – ištirti 60 metų ir vyresnio amžiaus moterų fizinio aktyvumo, gyvenimo kokybės ir subjektyvios gerovės ypatumus bei tarpusavio sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vienmomentis skerspjūvio tipo tyrimas atliktas 2017 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Tiriamųjų apklausa buvo vykdoma tiesiogiai, naudojant bendrąjį ir specialiuosius klausimynus. Bendrajame klausimyne buvo registruojami sociodemografiniai duomenys, ūgis, kūno masė, apskaičiuotas kūno masės indeksas. Specialieji klausimynai buvo skirti įvertinti senyvo amžiaus moterų fizinį aktyvumą (angl. Physical Activity Scale for Elderly, PASE), gyvenimo kokybę (angl. Control, Autonomy, Self-realization, Pleasure, CASP-19) ir subjektyvią gerovę (angl. Positive and Negative Affect Schedule, PANAS; angl. Satisfaction With Life Scale, SWLS). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 18.0 for Windows programų paketą. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 103 moterys, kurių vidutinis amžius – 71,37±7,58 metai. Didžiąją tiriamųjų dalį sudarė miesto gyventojos, turinčios aukštąjį išsilavinimą, daugiau nei pusė jų gyveno vienos. PASE, CASP-19 (kontrolės, autonomijos sritys), PANAS-PA ir PANAS-NA klausimynų vidutiniai įverčiai statistiškai reikšmingai skyrėsi 60–69 m., 70–79 m. ir 80 m. ir vyresnio amžiaus grupėse. CASP-19 klausimyno kontrolės srities vidutiniai įverčiai buvo mažiausi našlių moterų grupėje, aukščiausi – neištekėjusių arba išsiskyrusių moterų grupėje. PASE, CASP-19 klausimyno autonomijos srities vidutiniai įverčiai didesni aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų grupėje, taip pat jos jaučia daugiau teigiamų (PANAS-PA) ir mažiau neigiamų (PANAS-NA) emocijų, nei moterys su mažesniu išsilavinimu. Fizinis aktyvumas vidutiniškai stipriai koreliavo su teigiamo emocingumo vidutiniais įverčiais. Nustatyti vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai tarp gyvenimo kokybės ir subjektyvią gerovę vertinančių klausimynų vidutinių įverčių. Išvados. 1. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad 80 m. ir vyresnio amžiaus moterų fizinis aktyvumas mažesnis, gyvenimo kokybė blogesnė, jos patyrė mažiau teigiamų ir daugiau neigiamų emocijų, negu jaunesnės (60–79 m.) senyvo amžiaus moterys. Mieste gyvenančių, aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų fizinis aktyvumas buvo didesnis, jos patyrė daugiau teigiamų ir mažiau neigiamų emocijų negu gyvenančios kaime. Mieste gyvenančių moterų gyvenimo kokybė buvo geresnė nei gyvenančių kaime. 2. Senyvo amžiaus moterų fizinis aktyvumas stipriai susijęs su teigiamu emocingumu, gyvenimo kokybė – su teigiamu emocingumu ir pasitenkinimu gyvenimu. Pasitenkinimas gyvenimu buvo susijęs su savęs realizavimo sritimi.
32
Bašarinaitė, Anastasija, Aušra Bučaitė, Eglė Kontrimavičiūtė, Jūratė Šipylaitė, and Diana Ramašauskaitė. "Epidurinis skausmo malšinimas akušerijoje: gimdyvių savijauta, informacijos šaltiniai ir noras kito gimdymo metu keisti analgezijos būdą." Acta medica Lituanica 22, no. 1 (May 18, 2015): 15–23. http://dx.doi.org/10.6001/actamedica.v22i1.3075.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Išsiaiškinti epidurinės nejautros įtaką moterų savijautai per gimdymą ir pirmosiomis dienomis po gimdymo, ištirti, kiek moterų baimės jausmas ir informuotumas lemia jų pasirinkimą dėl skausmo malšinimo gimdymo metu. Įvertinti moterų atsiliepimus apie ligoninę. Darbo metodika. Atlikta anketinė apklausa moterų, gimdžiusių 2013 12–2014 03 VULSK Akušerijos ir ginekologijos skyriuje. Apklausta 100 gimdyvių: 41 taikyta epidurinė nejautra (I grupė – tiriamoji), o 59 – intraveninis skausmo malšinimas fentaniliu (II grupė – kontrolinė). Atrinktos moterys, gimdžiusios be Cezario pjūvio operacijos, sutikusios dalyvauti tyrime. Surinkti duomenys: apie gimdyvių amžių; gyvenamąją vietą; gimdymų skaičių; baimės jausmo stiprumą prieš gimdymą; moterų apsisprendimą dėl skausmo malšinimo, norą gauti epidurinį skausmo malšinimą; skausmo intensyvumą gimdymo metu; savijautą po gimdymo; nepageidaujamus poveikius; gimdymo skausmo malšinimo informacijos šaltinius; norą keisti analgezijos būdą kito gimdymo metu; atsiliepimai apie gimdymo procesą ir skausmo malšinimą. Rezultatai. Respondenčių amžius – 17–41 metai (vidurkis 29 ± 4,4). I grupės 37 (90,24 %) gimdyvės gyvena mieste, 4 (9,76 %) kaimo vietovėje, II – 30 (51 %) mieste, 29 (49 %) kaimo vietovėje. Pirmą kartą gimdančių moterų I grupėse buvo 56 %, II – 37,3 %, p = 0,049. Gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skausmo intensyvumo vidurkių I ir II grupėse – 6,71 ± 2,61 ir 8,83 ± 1,45 (p = 0,0001); savijautos po gimdymo I grupės moterų vidurkiai: 8,39 ± 1,99 balų, II – 7,05 ± 2,34 (p = 0,0001). Statistiškai reikšmingai skiriasi baimės jausmas prieš gimdymą: I ir II grupių vidurkiai – 6,46 ± 3,87 ir 4,30 ± 3,75 (p = 0,0093). I grupėje 65,88 %, o II grupėje 67,81 % moterų nepasireiškė nepageidaujamų poveikių. 60,8 % I grupės moterų buvo apsisprendusios rinktis epidurinę nejautrą. Iš II grupės 62,7 % nebuvo apsisprendusios. 90,24 % I grupėje domėjosi skausmo malšinimo būdais, II grupėje – 61,02 % moterų nesidomėjo. Pagrindinis informacijos šaltinis – internetas (51,1 % I grupėje ir 22,04 % II grupėje). 35 (85,36 %) I grupės ir 37 (62,71 %) II grupės moterys kito gimdymo metu nekeistų skausmo malšinimo būdo (p = 0,0005). Išvados. Taikant epidurinį skausmo malšinimą gimdymo metu statistiškai reikšmingai sumažėja gimdymo skausmas, pagerėja moterų savijauta po gimdymo, palyginti su skausmo malšinimu fentaniliu. Nepageidaujamų poveikių pasireiškimo skirtumas statistiškai nereikšmingas. Epidurinę nejautrą dažniau renkasi gimdymo skausmo labai bijančios, pirmą kartą gimdančios, mieste gyvenančios gimdyvės, jos dažniausiai ir buvo apsisprendusios dėl epidurinio skausmo malšinimo. Dauguma pasirinkusiųjų epidurinę nejautrą apie skausmo malšinimą informacijos ieškojo internete ir analgezijos būdo nekeistų. Moterys, gimdžiusios su epidurine nejautra, yra labiau patenkintos gimdymu ir visu aptarnaujančiu personalu.
33
Rapolienė, Gražina. "Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvos žiniasklaidoje: naivūs, kenčiantys ir bejėgiai." Sociologija. Mintis ir veiksmas 26 (November 8, 2010): 99–115. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2010.1.6097.
Full textAbstract:
Žiniasklaida įtakoja individų amžiaus tapatumą. Tyrimais Vakaruose nustatytas menkas pagyvenusių žmonių, ypač moterų, reprezentavimas. Šiame straipsnyje analizuojami pagyvenusių žmonių įvaizdžiai 2007 m. 396 internetinio portalo „Delfi“ publikacijose apie pagyvenusius žmones. Priešingai Vakarų tendencijoms, moterys juose reprezentuojamos dažniau nei vyrai. Dominuojantys kriminalinio pobūdžio pranešimai kuria pagyvenusių žmonių-aukų įvaizdį, paryškinamą senatvės institucionalizavimo tendencijų.
34
Stankovskaja, Justina, and Žana Bumbulienė. "PRIEŠMENSTRUACINIO SINDROMO PAPLITIMAS TARP HORMONINĘ KONTRACEPCIJĄ NAUDOJANČIŲ IR NENAUDOJANČIŲ MOTERŲ." Sveikatos mokslai 27, no. 2 (June 12, 2017): 24–28. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.020.
Full textAbstract:
2016 m. lapkričio-kovo mėnesiais Vilniuje, UAB “Gintarinė vaistinė”, vadovaujantis originalia priešmenstruacinio sindromo simptomų anketa, atlikta vienmomentė 202 moterų apklausa. Į galutinę analizę pateko 191 respondentė. Klausimyną sudarė eilė psichoemocinių, vegetacinių, sutrikusios medžiagų apykaitos ir kitų priešmenstruacinio sindromo simptomų. Respondentės suskirstytos į dvi grupes - hormoninę kontracepciją naudojančios ir nenaudojančios. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai. Iš 191 moterų kontracepcijos priemones naudojo 77 (40 proc.), iš kurių 20 proc. pasirinko hormoninę kontracepciją. 114 respondenčių (60 proc.) kontracepcijos priemonių nenaudojo. Priešmenstruacinio sindromo simptomų paplitimas tarp grupių reikšmingai nesiskyrė. Dažniausi simptomai: psichoemociniai (79,9%), sutrikusi medžiagų apykaita (77,9%) ir vegetaciniai (72,1%). Hormoninę kontracepciją naudojančios respondentės patiria žymiai silpnesnius psichoemocinius ir vegetacinius priešmenstruacinio sindromo simptomus lyginant su jos nenaudojančiomis moterimis (p=0,022; p=0,040). Depresija dažniau vargina hormoninės kontracepcijos nenaudojančias moteris (p=0,043). Skausmingomis mėnesinėmis dažniau skundžiasi moterys, nenaudojančios hormoninės kontracepcijos (p=0,000). Išvados. Horminės kontracepcijos naudojimas turi teigiamą įtaką priešmenstraucinio sindromo ir dismenorėjos simptomams. Tačiau negalime teigti, kad hormininės kontracepcijos naudojimas sumažino priešmenstruacinio sindromo simptomų dažnį ar intensyvumą, nes neturime duomenų apie savijautą iki hormoninės kontracepcijos naudojimo.
35
Senikienė, Žibuoklė, Genovaitė Šimonienė-Kazlauskienė, Milda Gintilienė, Dovydas Vasiliauskas, and Irina Klizienė. "PILATESO PRATIMŲ POVEIKIS KVĖPAVIMO FUNKCIJOS RODIKLIAMS." Visuomenės sveikata 28, no. 6 (January 4, 2019): 24–28. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.066.
Full textAbstract:
Spirometrija - vienas iš svarbių diagnostinių tyrimų, kuris padeda įvertinti gyvybinę plaučių talpą. Išmatavus gyvybinę plaučių talpą galima nustatyti įvairias ligas: lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), bronchinę astmą (BA) bei restrikcines plaučių ligas. Tačiau, atliekant spirometrijos tyrimą, reikia įvertinti tiriamojo amžius bei fizinio pasirengimo įtaką rezultatams. Nustatyta, kad moterys turi mažesnius plaučius ir siauresnius kvėpavimo takus, lyginant su vyrais [15]. Tyrimai rodo, kad lytiniai skirtumai plaučių struktūroje turi svarbią fiziologinę reikšmę fizinio krūvio metu. Įrodyta, kad moterys dažniau patiria ekspiracinio srauto ribojimą lyginant su vyrais [8] ir patiria daugiau ventiliacinių apribojimų [9]. Nors žinių apie pilateso pritaikomumą ir poveikį nėra pakankamai, tiek joga, tiek pilateso ir kiti kūno ir proto metodai, taikant juos kai kurių ligų profilaktikai ar gydymui, vis labiau populiarėja daugelyje sveikatos priežiūros sričių [4,18]. Tyrimo metodai ir organizavimas. Spirometrija - tai oro tūrio bei greičio matavimas iškvėpimo ir įkvėpimo metu. Šis tyrimas atliekamas specialiu prietaisu - microlab spirometru. Spirometru gaunami įvairūs duomenys: įkvėpimo ir iškvėpimo gyvybinė plaučių talpa, forsuota gyvybinė plaučių talpa, forsuoto iškvėpimo ir įkvėpimo gyvybinė plaučių talpa, Tifno (Tiffenau) rodiklis, didžiausias įkvėpimo srovės greitis. Tyrime dalyvavo 37 vidutinio amžiaus moterys (50 - 60 metų), kurių spirometrijos duomenys buvo palyginti prieš ir po pilateso treniruočių. Pilatesoo metodas - tai viso kūno mankštos sistema, kuria stiprinami giluminiai ir paviršiniai kūno raumenys, lavinamas kvėpavimas bei protas [16]. Pratybos vyko du kartus savaitėje, kiekvienos sesijos trukmė buvo 60 min., kiekviename užsiėmime atlikta po 32 pratimus. Programa truko 32 savaites. Atliekant tyrimą buvo vertinama forsuota gyvybinė plaučių talpa (forces vital capacity - FVC), forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (forced expiratory volume in 1 s - FEV1) bei Tifno rodiklis (FEV1/ VC). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą “SPSS 17.0 for Windows”. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, taikytas c2 ir z kriterijus. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai paklaidos tikimybės reikšmė p&amp;amp;lt;0,05. Rezultatai. Visų tyrime dalyvavusių vidutinio amžiaus moterų FVC tyrimų duomenims įtakos turėjo pilateso pratimų programa. 20 - 60 metų amžiaus moterų forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) norma yra 3,75–3,25 litrai. Tiriamosios grupės moterų FVC vidurkis prieš pilateso treniruotes buvo 3,291±0,49 litrai, po pilateso pratimų programos šis rodiklis statistiškai reikšmingai padidėjo (p&amp;amp;lt;0,05) ir siekė 3,708±0,59 litrus. Forsuoto oro iškvėpimo tūrio per pirmąją sekundę (FEV1) norma 20 - 60 metų moterims yra 3,25–2,5 litrai. Tiriamosios grupės moterų FEV1 vidurkis prieš pilateso programą buvo 2,534±0,42 litrai, po pilateso pratimų programos šis rodiklis statistiškai reikšmingai padidėjo (p&amp;amp;lt;0,05) ir siekė 2,941±0,5 litrus. Tifno rodiklis priklauso nuo žmogaus amžiaus: iki 40 metų jis turi būti didesnis nei 75%, 40–60 metų – didesnis nei 70%, dar vyresnių žmonių – didesnis nei 65%. Tiriamosios grupės moterų FEV1 vidurkis prieš pilateso programą buvo 74,067±0,42%, po pilateso pratimų programos šis rodiklis statistiškai reikšmingai padidėjo (p&amp;amp;lt;0,05) ir siekė 84,833±0,5l%. Išvada. Vidutinio amžiaus moterų FVC, FEV1 ir FEV1/IVC prieš pilateso programą ir po 32 savaičių atliekant stabilizuojančius pratimus reikšmingai skyrėsi.
36
Kvekšaitė, Vita, Ieva Vasilavičiūtė, Monika Zinkevičiūtė, Povilas Aniulis, and Rosita Aniulienė. "VAISTŲ, VARTOJAMŲ DIRGLIOSIOS ŠLAPIMO PŪSLĖS SINDROMO GYDYMUI, EFEKTYVUMO PALYGINIMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 3 (July 23, 2017): 27–31. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.035.
Full textAbstract:
Tikslas. Išanalizuoti ir palyginti medikamentų, skiriamų dirgliosios šlapimo pūslės (DŠP) gydymui, efektyvumą ir DŠP sąsajas su kitomis ligomis vienoje moterų konsultacijoje. Metodika. Atliktas retrospektyvus tyrimas, kurio metu analizuoti 218 moterų, sergančių DŠP, ambulatorinių kortelių duomenys. Buvo vertinami pacienčių anamneziniai duomenys: amžius, menopauzės trukmė, gimdymų skaičius, persirgtos ligos, atliktos operacijos, šalutinė patologija. Vertintas DŠP simptomų dažnis, skiriamas gydymas ir efektyvumas. Tirta anticholinerginių vaistų efektyvumo koreliacija tarp minėtų veiksnių. Tyrime skaičiuota aprašomoji statistika ir tikrintos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių dažnio bei požymių tarpusavio priklausomumo. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Sergamumas arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu neturi įtakos DŠP skubumo simptomatikai (p>0,05), tačiau sergant diabetu pacientes reikšmingai dažniau vargina nikturija (p=0,002). Statistiškai reikšmingai dažniau pacientes vargina miktutrija, kai jos turi ginekologinę patologiją (p=0,012), tačiau šlapinimosi dažnis naktį reikšmingai nesiskiria (p=0,412). Moterys, sergančios DŠP ir neurologine patologija, dažnu šlapinimusi dieną (p=0,77) ir naktį (p=0,438) skundžiasi tiek pat, kiek ir tos, kurių anamnezėje neurologinės ligos nėra. Gydymo efektyvumas nepriklauso nuo pacientės amžiaus (p=0,859), taip pat efektyvumui neturi įtakos menopauzės trukmė (p=0,846) ar gimdymų skaičius (p=0,852). Gydymo anticholinerginiais vaistais efektyvumas tarp CD sergančių ir nesergančių moterų nesiskiria (p=0,182). Gydymo solifenacinu veiksmingumas reikšmingai nesiskiria jaunesnėms nei 65 metų ir vyresnėms nei 65 metų moterims (p=1,0), tolterodino efektyvumas vienodas minėtose amžiaus grupėse (p=0,589). Ilgėjant menopauzės trukmei tolterodino efektyvumas didėja (p=0,03), o solifenacino efektyvumas nuo menopauzės trukmės nepriklauso (p=0,208). Išvados. DŠP sindromo simptomams pasireikšti reikšmingos įtakos turi cukrinis diabetas ir ginekologinė patologija, tuo tarpu kitos šalutinės patologijos įtakos nedaro.DŠP gydymo anticholinerginiais vaistais efektyvumas nepriklauso nuo pacientės amžiaus, menopauzės trukmės gimdymų skaičiaus ar sergamumo kitomis ligomis.
37
Indriūnienė, Jurga, Alvydas Juocevičius, Ieva Eglė Jamontaitė, and Inga Muntianaitė. "IZOKINETINIŲ IR TRADICINIŲ JĖGOS TRENIRUOČIŲ ĮTAKA MOTERŲ BLAUZDOS LENKIAMŲJŲ RAUMENŲ FUNKCINEI BŪKLEI." Sveikatos mokslai 26, no. 3 (September 12, 2016): 14–19. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.038.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas - įvertinti moterų blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės rodiklių pokyčius po skirtingų treniruočių programų. Tyrime dalyvavo 100 atsitiktinės atrankos būdu atrinktų 18 – 22 metų amžiaus moterų. Tiriamosios suskirstytos į kontrolinę (n = 50), pirmą (n = 25) ir antrą (n = 25) grupę. Kontrolinės grupės moterys stebėtos tiriamuoju periodu, neįtraukiant jų į treniruočių programą. Pirma grupė atliko tradicinių jėgos pratimų programą, antra grupė - izokinetinių treniruočių programą blauzdos tiesiamiesiems ir lenkiamiesiems raumenims lavinti. Visos moterys ištirtos tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Tyrimo metu nustatyta, kad tiek tradicinių jėgos pratimų, tiek izokinetinių treniruočių programa padidino moterų blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgą (p<0,05) palyginus su kontroline grupe. Antroje tiriamųjų grupėje, po izokinetinių treniruočių programos, blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga padidėjo 16,64 proc. nedominuojančioje ir 18,50 proc. dominuojančioje kojoje (p<0,05). Pirmos grupės tiriamosioms, atlikusioms tradicinių jėgos pratimų programą, 9 proc. padidėjo dominuojančios kojos raumenų jėga (p<0,05). Izokinetinės treniruotės taip pat padidino blauzdos lenkiamųjų raumenų ištvermę: nedominuojančioje kojoje 39,77 proc., dominuojančioje - 33,52 (p<0,05). Pirmos grupės tiriamųjų, atlikusių tradicinių jėgos pratimų programą, dominuojančios kojos raumenų ištvermė padidėjo 9,50 proc. (p<0,05). Kontrolinės grupės moterų nedominuojančios kojos ištvermės rodiklis stebimuoju periodu sumažėjo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad izokinetinė treniruotė buvo efektyvesnė nei tradicinių jėgos pratimų programa ir reikšmingiau padidino blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės rodiklius. Po izokinetinių treniruočių blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga padidėjo 18,50 proc., ištvermė - 39,77 proc.
38
Uljanionok, Diana, Raimonda Bykovaitė, Karolina Eva Romeikienė, Danguolė Vildaitė, Audrius Širvinskas, Algimantas Šimkaitis, and Rytis Stasys Kaupas. "GIMDOS MIOMŲ GYDYMAS ATLIEKANT A.UTERINA EMBOLIZACIJĄ: LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETINĖS LIGONINĖS KAUNO KLINIKŲ, VILNIAUS RESPUBLIKINĖS UNIVERSITETINĖS LIGONINĖS IR KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖS LIGONINĖS PATIRTIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 5 (January 20, 2017): 475–78. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.077.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: gimdos miomos, fibromos, lejomiomos, gimdos arterijų embolizacija. Darbo tikslas. Įvertinti gimdos arterijų embolizacijos, taikomos gydyti gimdos miomas, dažnį ir rezultatus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuotos 2008–2015 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose, Respublikinėje Vilniaus universiteninėje ligoninėje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytų moterų ligos istorijos (n = 13), kurioms buvo taikyta gimdos arterijų embolizacija (GAE) simptominėms gimdos lejomiomoms gydyti. Gimdos lejomiomos diagnozė (TLK D25) buvo patvirtinta ultragarsiniu arba magnetinio rezonanso tyrimu ir ginekologiniu ištyrimu. Atlikta moterų anketinė apklausa siekiant įvertinti jų pasitenkinimą procedūra ir gimdos miomų simptomatikos dinamiką po procedūros. Rezultatai. Prieš gimdos arterijų embolizaciją 61,5 proc. moterų buvo nustatyta anemija. Visos moterys prieš procedūrą skundėsi gausiomis ir skausmingomis menstruacijomis (p < 0,05), beveik pusei (46,2 proc.) pasireiškė spaudimo jausmas pilvo srityje. Vertinant ultragarsinio tyrimo duomenis po atliktos embolizacijos, 76,9 proc. atvejų miomų dydis sumažėjo. Pakartotinos procedūros nereikėjo nė vienai pacientei. Visos apklaustos pacientės procedūrą vertina teigiamai. Po gimdos arterijų embolizacijos skausmingos, gausios mėnesinės, spaudimo jausmas pilvo srityje visoms sumažėjo. Tik 1 iš 8 moterų, kurioms prieš embolizaciją buvo nustatyta anemija, ji išliko ir po procedūros. Išvados. Gimdos miomų gydymas atliekant gimdos arterijų embolizaciją net didžiausiose ir pažangiausiose Lietuvos ligoninėse yra taikomas retai. Visos moterys procedūrą įvertino teigiamai. Po gimdos arterijų embolizacijos 76,9 proc. atvejų miomos dydis sumažėjo ir tik 7,6 proc. tiriamųjų vėliau prireikė operacinio gydymo.
39
Strockytė, Rūta, Eglė Šepetauskienė, and Virginija Adomaitienė. "PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMŲ VARTOJANT ALKOHOLĮ RYŠYS SU MĖGINIMU ŽUDYTIS AR TOKIO POELGIO GRĖSME BEI AMBULATORINIŲ PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ NAUDOJIMUSI." Visuomenės sveikata 29, no. 1 (April 16, 2019): 11–14. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.002.
Full textAbstract:
Alkoholio vartojimas – opi visuomenės sveikatos, ekonominė ir socialinė problema. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį ryšį su mėginimu žudytis ar tokio poelgio grėsme bei ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų naudojimusi. Analizuota medicininė dokumentacija pacientų, kurie kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL Kauno klinikos) skubios pagalbos skyrių (SPS) ir buvo konsultuoti gydytojo psichiatro. Rezultatai. Nustatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį diagnozuoti kas septintam gydytojo psichiatro skubios pagalbos skyriuje konsultuotam pacientui, reikšmingai dažniau vyrams ir amžiumi reikšmingai jaunesniems nei moterys. Kas antram tiriamajam, kuriam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, buvo reikalinga skubi psichiatro pagalba dėl mėginimo žudytis ar tokio poelgio grėsmės: vyrams reikšmingai dažniau nei moterims dėl mėginimo žudytis ar tokio poelgio grėsmės bei ūmios psichozės. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 39,91 metai, ir vyrai amžiumi buvo reikšmingai jaunesni nei moterys. Daugiau nei pusė visų tiriamųjų gyvenimo eigoje naudojosi ambulatorinėmis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis ir buvo konsultuoti gydytojo psichiatro bei vartojo psichotropinius vaistus nepriklausomai nuo lyties.
40
Navickas, Petras, Laura Lukavičiūtė, Pranas Šerpytis, Alvydas Benošis, Rokas Šerpytis, Konstantinas Daškevičius, and Alvydas Navickas. "IŠEMINĖS ŠIRDIES LIGOS IR SAVIŽUDYBIŲ PAPLITIMO SĄSAJA EUROPOS SĄJUNGOJE." Visuomenės sveikata 29, no. 1 (April 16, 2019): 42–49. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.008.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Įvertinti mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų ir savižudybių ryšį Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse. Darbo metodika. Atliktas epidemiologinis analitinis mirtingumo dėl išeminės širdies ligos (I20-I25, TLK- 10AM) bei kitų širdies ligų formų (I30-I52, TLK- 10AM) ir mirtingumo dėl savižudybių (X60-X84, TLK-10AM) tyrimas. Atlikta analizė apėmė 1994 – 2015 metų standartizuotus duomenis iš 30 (ES28, Norvegija, Šveicarija) Europos valstybių. Duomenys taip pat vertinti pagal amžiaus grupes: &lt;65 metų bei ≥65 metų ir pagal lytį. Rezultatai. Mirtingumas dėl išeminės širdies ligos ir savižudybių statistiškai reikšmingai tiesiogiai koreliavo 23 valstybėse: 9 – labai stipriai; 7 – stipriai; 4 – vidutiniškai ir 3 – silpnai. Vyrų rodikliai reikšmingai koreliavo taip pat 23 valstybėse: 8 – labai stipriai; 10 – stipriai; 3 – vidutiniškai ir 2 – silpnai. Moterų rodikliai – 19 valstybių: 4 – labai stipriai; 9 – stipriai ir 6 – vidutiniškai. Iki 65 metų amžiaus grupėje mirtingumas reikšmingai tiesiogiai koreliavo 23 valstybėse: 7 – labai stipriai; 9 – stipriai; 4 – vidutiniškai ir 3 – silpnai, o ≥65 metų amžiaus grupėje reikšmingai tiesiogiai koreliavo 21 valstybėse: 6 – labai stipriai; 9 – stipriai; 5 – vidutiniškai ir 1 – silpnai. Lietuvoje šis ryšys buvo reikšmingas tarp abiejų lyčių (Rho: bendrai–0,798, p≤0,001; vyrai–0,717, p≤0,001; moterys–0,799, p≤0,001) bei amžiaus grupių (&lt;65 metų: bendrai–0,462, p=0,03; vyrai–0,489, p=0,021; moterys–0,385, p=0,077; ≥65 metų: bendrai–0,814, p≤0,001; vyrai–0,638, p=0,001; moterys–0,785, p≤0,001). Pabrėžtina, kad analizuojant ryšį tarp mirtingumo dėl kitų širdies ligų ir dėl savižudybių nustatytas ženkliai silpnesnis tiesioginis ryšys: reikšminga tiesioginė koreliacija stebėta 13 valstybių, tarp vyrų – 12, tarp moterų – 9, o priešingas ryšys nustatytas netgi 7 valstybėse. Išvados. Nustatytas reikšmingas tiesioginis ryšys tarp mirtingumo dėl išeminės širdies ligos ir savižudybių daugelyje Europos Sąjungos valstybių bei išlieka reikšmingas tiek tarp vyrų ir moterų bei asmenų, jaunesnių ir vyresnių nei 65 metai. Tikėtina, kad psichinės sveikatos įtaka šioms dviem problemoms yra labai reikšminga. Ypač Lietuvoje šių problemų didžiulis mastas ir jų reikšmingas ryšys reikalauja efektyvesnių psichinės sveikatos priežiūros metodų plėtros.
41
Goriajeva, Sofija, and Laimutė Samsonienė. "KRŪTIES VĖŽIU SERGANČIŲ MOTERŲ SVEIKATOS SĄLYGOJAMA GYVENIMO KOKYBĖ COVID – 19 PANDEMIJOS LAIKOTARPIU." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2020): 51–55. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.035.
Full textAbstract:
Krūties vėžys – dažniausiai moterims nustatomas piktybinis navikas. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų vėžio atvejų. Straipsnyje aptariami veiksniai, turintys įtakos krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybei: amžius, funkcionalumas ir specifiniai šiai ligai būdingi sveikatos simptomai. Tyrimo tikslas – nustatyti krūties vėžiu sergančių moterų dominuojančius gyvenimo kokybės veiksnius pandemijos laikotarpiu. Empirinis tyrimas atliktas 2020 m. liepos-gruodžio mėnesiais. Anoniminėje apklausoje sutiko dalyvauti 104 moterys, duomenų analizei nepanaudotos 4 netinkamai užpildytos anketos. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 33 iki 74 metų, amžiaus vidurkis 52,51 ± 9,18. Gyvenimo kokybei vertinti buvo naudojamas EORTC QLQ-C30 (3.0 versija) klausimynas. Tyrimo rezultatai: bendroji respondentų gyvenimo kokybės vidurkio mediana Md = 66,67 nepasiekė teorinio vidurkio (100 balų); funkcinės srities emocinės būsenos ir socialinio gyvenimo vidutinės reikšmės (45,75 ir 56,80 balų) vyresniojo amžiaus tiriamųjų grupėje buvo geresnės (p<0,05), nei jaunesniojo amžiaus grupėje (32,52 balų ir 42,48 balų). Nustatyti sveikatos simptomai: nuovargis, nemiga, skausmas bei finansiniai sunkumai turėjo poveikį (p<0,05) prastai tiriamųjų psichosocialinei sveikatai. Duomenų analizės rezultatai parodė, kad globalios pandemijos situacijoje tiriamosios patyrė nesaugumo jausmą pagrindinėse gyvenimo kokybės srityse, todėl būtina peržiūrėti ir parengti naujas sveikatos priežiūros bei kasdienio gyvenimo praktines rekomendacijas, siekiant pagerinti krūties vėžiu sergančių moterų psichoemocinę sveikatą bei finansinę padėtį.
42
Dapkutė, Daiva. "„Nematomos“ „Santaros-Šviesos“ moterys." OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 29, no. 1 (2020): 105–19. http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.29.6.
Full text
43
Vaškelytė, Alina, and Herta Naujokaitė. "PRIEŠ LAIKĄ PAGIMDŽIUSIŲ MOTERŲ PATIRTYS." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 180–84. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.161.
Full textAbstract:
Vaiko gimimas pripažįstamas kaip išskirtinis ir gyvenimą keičiantis įvykis, reikalaujantis jautrios paramos ir pagalbos, turintis įtakos trumpalaikei ir ilgalaikei šeimos gerovei. Šeima susikuria būsimo naujagimio paveikslą dar jam negimus. Neišnešioto naujagimio gimimas neatitinka tėvų lūkesčių, todėl šeimos patiria daug emocinių išgyvenimų ir turi taikytis prie naujų aplinkybių. Šeima baiminasi, kad vaiko būklė nepasunkėtų, abejoja savo gebėjimais rūpintis neišnešiotu naujagimiu bei įveikti kasdien vis naujas problemas. Siekiant atskleisti prieš laiką pagimdžiusių moterų patirtis, atliktas kokybinis tyrimas Lietuvos ligoninės Neonatologijos klinikoje. Tyrime dalyvavo penkios šioje ligoninėje pagimdžiusios moterys, kurių naujagimiai buvo gydomi Naujagimių ligų skyriuje ne mažiau nei dvi savaites. Atliekant tyrimą, taikytas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrimo radiniai atskleidė, kad prieš laiką pagimdžiusių moterų nėštumas nesiskyrė nuo įprastinės nėštumo eigos, todėl staiga pasirodę priešlaikinio gimdymo požymiai tyrimo dalyvėms kėlė baimę, šoką, nežinomybę, mamos išgyveno planuotos nėštumo patirties praradimą, jautėsi nepasiruošusios gimdymui ir motinystei. Dėl staiga prasidėjusio priešlaikinio gimdymo, moterims teko keisti gimdymo planus, o naujagimio atskyrimas nuo mamos iškart po gimimo turėjo įtakos ankstyvai motinystės patirčiai − mamos prarado motinystės vaidmenį, gimęs neišnešiotas naujagimis neatitiko vaizduotėje susikurto naujagimio paveikslo, tačiau sveikatos priežiūros specialistų emocinė parama ir pagalba padėjo mamoms priimti naujagimį ir juo pasirūpinti.
44
Lasinskas, Marius, Audrius Gradauskas, Jonas Činčikas, and Justas Kuliavas. "ĮGYTŲ DIAFRAGMINIŲ IŠVARŽŲ ĮSTRIGIMAS." Medicinos teorija ir praktika 20, no. 4 (October 24, 2014): 365–69. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2014.055.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: paraezofaginė išvarža, diafragminė išvarža, diafragmos sužalojimai, įstrigusi diafragminė išvarža. Darbo tikslai. Įstrigusios paraezofaginės ir diafragminės išvaržos yra reta komplikacija tiek pilvo, tiek ir krūtinės chirurgų kasdienybėje. Esant šiai patologijai, labai svarbi greita diagnostika, nes įstrigę organai gali nekrotizuoti, o tai sąlygoja didelį pooperacinių komplikacijų bei mirštamumo dažnį. Mūsų tikslas – pateikti diafragminių išvaržų klasifikaciją, randamą literatūroje, epidemiologiją, galimą įstrigimą bei jo rizikos veiksnius, pateikti mūsų klinikos patirtį gydant šią patologiją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuotos ligonių, kurie buvo gydyti 2006–2013 m. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) Abdominalinės chirurgijos skyriuje dėl diafragminių išvaržų įstrigimo, ligos istorijos. Rezultatai. Buvo gydyti 7 ligoniai (3 moterys ir 4 vyrai). Amžiaus vidurkis 57,7 ± 21,2 metų. 2 moterys buvo gydytos dėl paraezofaginių išvaržų įstrigimo, 1 moteris ir 4 vyrai gydyti dėl potrauminių diafragmos išvaržų įstrigimo. 3 (60 proc.) ligoniams diafragmos išvarža atsirado po bukos traumos ir 2 (40 proc.) ligoniams – po durtinių krūtinės ląstos sužalojimų. Visais potrauminės diafragmos išvaržos atvejais išvaržos vartai lokalizavosi kairiajame diafragmos kupole ir buvo įstrigusi storoji žarna. Vienam ligoniui (20 proc.) su potraumine diafragmine išvarža buvo įstrigę skrandis ir storoji žarna. Visiems ligoniams buvo taikomas rentgenologinis tyrimas. Abi moterys gydytos dėl paraezofagnių išvaržų įstrigimo su skrandžio nekroze ir peritonitu, pirmą parą po operacijų mirė. Kitoje grupėje mirčių nebuvo. Vienam ligoniui, gydytam dėl potrauminės diafragminės išvaržos įstrigimo, buvo pūlingos pooperacinės komplikacijos. Vidutinė hospitalizacijos trukmė – 13,5 dienos. Išvados. 1. Įstrigusios diafragminės išvaržos pasitaiko labai retai. 2. Paraezofaginių išvaržų įstrigimas sąlygoja didelį mirštamumą. 3. Traumos atveju sunku diagnozuoti diafragmos sužalojimus, o tai sąlygoja diafragminių išvaržų atsiradimą ir didina jų komplikacijų tikimybę. 4. Diagnozavus diafragminės išvaržos įstrigimą, indikuotinas skubus operacinis gydymas.
45
Plikosova, Jekaterina, Diana Ramašauskaitė, and Gediminas Mečėjus. "GIMDOS MIOMŲ ĮTAKA NĖŠTUMUI IR GIMDYMUI." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (December 10, 2015): 773–77. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.123.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: gimdos miomos, nėštumas, gimdymas, nėštumo baigtys. Tyrimo tikslas. Įvertinti diagnozuojamų gimdos miomų dažnį ir įvertinti jų įtaką nėštumo eigai ir jos baigčiai. Metodika. Analizuotos 55 moterų, gimdžiusių VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2013.01.01–2014.12.31, gimdymo istorijos. Įtraukimo į tyrimą kriterijus – nėštumo metu esanti mioma. Vertinti moterų antropometriniai duomenys, nėštumo trukmė, nėštumų ir gimdymų skaičius, nėštumo užbaigimo būdas, nėštumo, vaisiaus ir naujagimio komplikacijos, miomos santykis su gimdos sienele ir dydis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų analizės paketą SPSS 20.0. Duomenys laikyti statistiškai patikimi, kai p < 0,05. Rezultatai. Analizuoti 55 atvejai, tai sudaro 1,1 procento visų gimdžiusių 2013–2014 metais VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Vidutinė nėštumo trukmė moterų, kurios turėjo gimdos miomą, – 39 ± 1,47 sav., pirma laiko gimdė 2 moterys (4 proc.). Natūraliais takais pagimdė 19 moterų (35 proc.), o 36 moterys (65 proc.) pagimdė po cezario pjūvio operacijos. Dažniausia cezario pjūvio operacijos indikacija – distocija – 10 atvejų (28 proc.). Vidutinis miomos mazgo dydis – 5,1 ± 1,99 cm (svyravo nuo 2 cm iki 9 cm). Nėštumo trukmė esant mažoms miomoms (iki 5 cm) ir didelėms miomoms (per 5 cm) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Komplikacijų gimdymo metu pasitaikė 20 moterų (36 proc.), vyravo gimdymo distocija – 10 atvejų (50 proc.). Vidutinis naujagimių svoris siekė 3 439 ± 542,6 g. Naujagimio gimimo svoris, mažesnis kaip 10 procentilių, nustatytas 7 naujagimiams (13 proc.), o svoris per 90 procentilių – 6 naujagimiams (11 proc.). Specifinių komplikacijų naujagimiams nustatyta nebuvo. Išvada. Gimdos miomų, dokumentuotų nėštumo metu, dažnis yra mažas. Jos neturi ženklios įtakos nėštumo eigai, trukmei ir naujagimio būklei gimimo metu, tačiau ženkliai lemia nėštumo užbaigimo būdą – dažniau atliekamos cezario pjūvio operacijos.
46
Noreika, Alvydas. "Vytautas Kavolis ir liberalusis feminizmas." OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 30, no. 2 (2020): 83–95. http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.30.5.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas – nustatyti lietuvių išeivijos atstovo Vytauto Kavolio vietą feministinio mąstymo kontekste. Siekiant šio tikslo, V. Kavolio pažiūros moteriškumo ir vyriškumo prigimčių klausimu lyginamos su liberaliajam feminizmui būdingomis nuostatomis. Teigiama, kad lietuvių išeivių mokslininko santykis su liberaliuoju feminizmu yra dvejopas. Viena vertus, jis pritaria minėto feminizmo sparno atstovių tvirtinimui, kad iš prigimties vyrai ir moterys psichologiniu aspektu nesiskiria. Antra vertus, nuo liberaliojo feminizmo V. Kavolis nutolsta įrodinėdamas, kad nors, objektyviai žiūrint, prigimtinių psichologinių skirtumų tarp moterų ir vyrų nėra, dėl socialinių sumetimų reikia tarti, kad jie egzistuoja. Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į kavoliškosios moterų ir vyrų įvaizdžių kritikos ypatybes.
47
Kalėdienė, Ramunė, Skirmantė Starkuvienė, Jadvyga Petrauskienė, and Snieguolė Kaselienė. "Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės netolygumai bei juos lemiančios mirties priežastys." Medicina 46, no. 11 (November 10, 2010): 774. http://dx.doi.org/10.3390/medicina46110109.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) netolygumų pokyčius 1990–2006 m. ir nustatyti juos lemiančias mirties priežastis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimui naudoti duomenys apie mirusiuosius ir gyventojus, gauti iš Lietuvos statistikos departamento. Įvertinti vyrų ir moterų VGT netolygumai. Pagal išgyvenamumo lenteles apskaičiuotas vyrų ir moterų prarastų dėl svarbiausių mirties priežasčių VGT metų skaičius. Pagrindinių mirties priežasčių įtaka vyrų ir moterų VGT pokyčiams bei skirtumams nustatyta komponentinės analizės metodu. VGT pokyčių kritiniai laikotarpiai vertinti jungiamųjų taškų regresinės analizės metodu. Rezultatai. Vyrų ir moterų VGT pokyčiams 1990–2006 m. būdingi du lūžio taškai, VGT kreivę suskirsčius į tris laikotarpius: mažėjančios, didėjančios ir vėl mažėjančios VGT. Vyrų VGT pokyčiai visais laikotarpiais buvo intensyvesni nei moterų. Bendras vyrų VGT pokytis 1990–2006 m. buvo statistiškai nereikšmingas, o moterų VGT didėjo vidutiniškai 0,2 proc. per metus. Ir vyrai, ir moterys daugiausia VGT metų prarado dėl mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurių reikšmė buvo didesnė moterims. Darbingo amžiaus (15–65 metų) vyrų ir moterų VGT labiausiai trumpino nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos. Nors vyrų ir moterų VGT skirtumas nuo 1994 m. iki 2006 m. sumažėjo nuo 12,3 iki 11,8 metų, jis yra vienas didžiausių Europoje. Nuo 1991 m. svarbiausia mirties priežastimi, lemiančia vyrų ir moterų VGT skirtumus, tapo nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos, kurių reikšmė vyrų ir moterų VGT skirtumams pastaraisiais metais sumažėjo. 2006 m., palyginus su 1994 m., padidėjo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų įtaka vyrų ir moterų VGT skirtumui. Išvados. Demografi nių ir socialinių gyventojų grupių sveikatos netolygumų mažinimas turi tapti valstybės socialinės ir sveikatos politikos prioritetu. Sveikatos, socialinių bei kitų valstybinių arba regioninių programų įgyvendinimo vertinimo kriterijuose turėtų atsispindėti vyrų ir moterų lygių sveikatos galimybių užtikrinimo aspektai.
48
Mačiulienė, Jordana, Faustas Stepukonis, and Sigutė Norkienė. "VYRŲ IR MOTERŲ VIDUTINĖS TIKĖTINO GYVENIMO TRUKMĖS SKIRTUMO PRIEŽASTYS KOKYBINIU POŽIŪRIU." Health Sciences 30, no. 7 (January 5, 2021): 5–9. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.168.
Full textAbstract:
Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) skirtumas – 9,8 metų – yra didžiausias ES ir vienas didžiausių tarp viso pasaulio šalių, rodantis, jog Lietuvos vyrų sveikatingumas ir gerovė yra ženkliai pažeisti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumo gilumines psichosocialines priežastis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Kokybinis tyrimas atliktas giluminio interviu metodu apklausiant Klaipėdos rajono gyventojus. Tyrime dalyvavo 8 informantai: 7 vyrai ir 1 moteris. Rezultatai. Apibendrinus visų informantų pasisakymus gyvenimą trumpinančių veiksnių tema, išryškėjo, kad labiausiai skundžiamasi pinigų stoka, prasta emocine būkle, požiūrio į vyriškumą ypatumais, netinkamai susiklosčiusiais santykiais šeimoje. Nevienareikšmiai vertinamas interneto poveikis sveikatai – dalies informantų nuomone, internetas naudingas, kitų tyrimo dalyvių nuomone – žalingas sveikatai. Informantai nevienareikšmiai vertino alkoholio vartojimą, rūkymą, vartojimo motyvus bei poveikį sveikatai. Dauguma tyrimo dalyvių pripažino, kad vyrai rūpinasi sveikata mažiau, nei moterys – jie vengia profilaktinių pasitikrinimų, nenoriai lankosi pas gydytojus dėl prastos sveikatos apsaugos sistemos bei didelių eilių. Visi informantai pripažino, kad psichologinis stabilumas turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir jo trukmei. Išvados. Išskirtinai didelio Lietuvos vyrų ir moterų VGT skirtumo, lyginant su kitomis ES ir pasaulio šalimis, negalima paaiškinti vien biologiniais veiksniais. Lietuvos vyrų sveikatą žalojanti elgsena – polinkis į nesaikingą alkoholio vartojimą, rūkymas, rizikingesnė nei moterų elgsena, nesirūpinimas sveikatos tausojimu, vengimas tikrintis sveikatą yra nepalankių ekonominių bei psichosocialinių aplinkybių pasekmė. Siekiant sumažinti vyrų ir moterų VGT skirtumo gilumines priežastis, reikėtų orientuotis ne tiek į draudimais grindžiamas priemones, tokias kaip alkoholio įsigijimo ir vartojimo, rūkymo ar alkoholio reklamos draudimas, o į galimybių sudarymą gyventojų ekonominės padėties stiprinimui, geresnes infrastruktūros sąlygas, emigracijos ir nedarbo mažinimą. Būtini tolimesni ir išsamesni šios srities tyrimai, siekiant įvardinti bei pašalinti gilumines Lietuvos vyrų ir moterų VGT skirtumo priežastis. Šiame straipsnyje apžvelgiama užsienio šalių patirtis, taikant sensorinę integraciją kaip vieną iš galimų profesinio streso įveikos metodų.
49
Meškauskienė, Auksė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė, and Kęstutis Laurikėnas. "Moterų insulto rizikos veiksniai ir jų įtaka miego arterijos endarterektomijos rezultatams." Lietuvos chirurgija 3, no. 2 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.2.2317.
Full textAbstract:
Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė, Kęstutis LaurikėnasVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikosNeuroangiochirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: auksemeskauskiene@hotmail.com Įvadas / tikslas Literatūroje pateikiama prieštaringų duomenų apie miego arterijos endarterektomijos operacinę riziką moterims, palyginti su vyrais. Mes išanalizavome moterų ir vyrų tradicinius insulto rizikos veiksnius ir jų prognozinę reikšmę miego arterijos endarterektomijos rezultatams. Ligoniai ir metodai Išanalizavome Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 1995–2003 m. operuotų nuo miego arterijos stenozės ligonių duomenis ir palyginome insulto rizikos veiksnius, gretutines ligas bei operacinę mirties, insulto ir miokardo infarkto riziką priklausomai nuo lyties. Naudojomės logistinės regresijos metodu, kad nustatytume moterų ir vyrų chirurginę riziką pagal amžių ir kitus insulto rizikos veiksnius. Rezultatai Ištyrėme 129 moterų ir 373 vyrų duomenis. Moterys, palyginti su vyrais, buvo vyresnio amžiaus, dažniau sirgo arterine hipertenzija, daugiau buvo nutukusių ir turėjo padidėjusį cholesterolio kiekį, bet mažiau rūkė. Arterinė hipertenzija ir hipercholesterolemija buvo dažniausiai pasitaikantys moterų insulto rizikos veiksniai. Moterų sergamumas vainikine širdies liga, periferinių arterijų obliteruojančia ateroskleroze, cukriniu diabetu statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo vyrų. Moterų operacinių komplikacijų buvo mažiau nei vyrų, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (mirčių – 2,3% vs 3,5%; operacinių insultų – 0,8% vs 2,1%; miokardo infarktų – 1,5% vs 1,9%, visais atvejais p > 0,05), o tradiciniai insulto rizikos veiksniai turėjo mažai įtakos komplikacijoms pasireikšti. Didžiausia operacinių komplikacijų tikimybė nustatyta moterims, sergančioms cukriniu diabetu (ŠS 7,43; 95% PI 1,7–17,8, p < 0,002). Išvados Moterų miego arterijos endarterektomijos komplikacijų skaičius nebuvo didesnis nei vyrų ir neviršijo 6 procentų nustatytos ribos, kai išnyksta operacinio gydymo pranašumas medikamentinio atžvilgiu. Cukrinis diabetas yra potencialus moterų galimų operacinių komplikacijų rizikos veiksnys. Reikšminiai žodžiai: insulto rizikos veiksniai, miego arterijos endarterektomija, moterys, komplikacijų rizika Stroke risk factors and their impact on the surgical risk of carotid endarterectomy in women Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė, Kęstutis LaurikėnasVilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery,Center of Neurovascular Surgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: auksemeskauskiene@hotmail.com Background / objective The literature provides conflicting evidence regarding surgical risks of carotid endarterectomy in women as compared to men. We used data from our carotid surgery registry to determine whether sex differences exist in the stroke risk factors and their impact on the surgical risk of carotid endarterectomy. Patients and methods We have analyzed data on all patients operated on for carotid artery stenosis at the Vilnius Emergency Hospital in 1995–2003 and have compared gender-dependent stroke risk factors, concomitant diseases and the perioperative risks of death, sroke and myocardical infarction. The logistic regression method was employed to determine the surgical risk in men and women depending on age and other risks of stroke. Results The study cohort consisted of 129 women and 373 men. Women were older than men, more likely to have a history of hypertension; they were more obese, had higher levels of cholesterol and less of them smoked. There were no significant sex differences in the history of coronary artery disease, diabetes mellitus and peripheral vascular disease. The incidence of death, stroke and myocardial infarction in women was even slightly lower than in men (2.3% versus 3.5%; 0.8% versus 2.1%; 1.5% versus 1,9%, all p > 0,05). Diabetes mellitus (OR odds ratio 7.43; 95% CI 1.7 to 17.8, p < 0.002) was predictive of a higher surgical risk in women. Conclusions Operative complication rates from carotid endarterectomy in women were not worse than in men and did not exceed the recommended upper limits for operative risk, confirming the beneficial effects of carotid endarterectomy in women. Diabetes mellitus was a potential prognostic factor for a higher surgical risk in women. Keywords: stroke risk factors, carotid endarterectomy, women, surgical risk
50
Liutkauskienė, Sigita, Elona Juozaitytė, Lina Poškienė, Darius Pranys, and Kristina Jurėnienė. "HER2 receptorių ir p53 baltymo padidėjusios raiškos įtaka II stadijos krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo trukmei." Medicina 46, no. 12 (December 12, 2010): 814. http://dx.doi.org/10.3390/medicina46120114.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Ištirti p53 baltymo ir HER2 (c-erbB-2) receptorių padidėjusios raiškos įtaką II stadijos krūties vėžiu sirgusių jaunų moterų penkerių metų išgyvenamumui, atsižvelgiant į hormonų receptorių bei gydymo savitumų reikšmę. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuojama 34 Kauno apskrities moterų, gydytų 2001–2003 m. Kauno onkologijos ligoninėje, medicininė dokumentacija ir archyvinė histologinė medžiaga. Tiriamųjų kontingentas – jaunos, iki 50 metų moterys, kurioms diagnozuotas ir morfologiškai patvirtintas II stadijos krūties vėžys. 22 moterys išgyveno penkerius metus, 12 mirė penkerių metų laikotarpiu. Panaudojant archyvinę histologinę medžiagą de novo, tuometinėje KMUK Patologinės anatomijos klinikoje buvo atliktas p53 baltymo ir HER2 receptorių raiškos tyrimas imunohistocheminiu metodu. Panaudojant medicininę dokumentaciją, analizuota pacientėms skirta adjuvantinė chemoterapija, antraciklinų suminė dozė ir hormoninis gydymas. Rezultatai. Tarp visų 34 tiriamųjų 20,6 proc. atvejų rasta padidėjusi p53 baltymo raiška, 26,4 proc. atvejų – HER2 baltymo raiška. Analizuojant išgyvenamumą Kaplan-Meier metodu, nustatyta, kad mirties tikimybė penkerių metų laikotarpiu didesnė, kai naviko histologinėje medžiagoje rastas padidėjęs p53 baltymo kaupimasis, neigiami estrogenų receptoriai ir kai pacientės gydytos nepakankama antraciklino doze (log rank p=0,013, log rank p=0,02, log rank p=0,027, atitinkamai). Nerasta sąsajų tarp padidėjusios HER2 baltymo raiškos ir pacienčių penkerių metų išgyvenimo (log rank p=0,51). Daugiamatės analizės metodu nustatyta, kad vienintelis nepriklausomas veiksnys yra nepakankama antraciklinų dozė (p=0,028). Išvada. Jaunų moterų, susirgusių II stadijos krūties vėžiu, trumpesnei gyvenimo trukmei įtakos turi padidėjusi p53 baltymo raiška, sumažinta antraciklinų dozė ir neigiami estrogenų receptoriai, o HER2 baltymo padidėjusios raiškos įtakos penkerių metų gyvenimo trukmei nepavyko įrodyti. Nepriklausomas prognozinis veiksnys yra nepakankamas adjuvantinis gydymas antraciklinais.