Contents
Academic literature on the topic 'Neformalus ugdymas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Neformalus ugdymas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Neformalus ugdymas"
1
Kravale, Marite, and Vija Guseva. "Neformalus jaunimo ugdymas ir palanki aplinka." Acta Paedagogica Vilnensia 16 (January 17, 2016): 40–45. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2006.16.9705.
Full textAbstract:
Socialinės aplinkos, individualaus ir socialinio elgesio pokyčiai, nauji šeimos santykiai bei darbo rinka daro didelį poveikį jaunimo pažiūroms ir gyvenimo įvairovės suvokimui. Todėl yra būtina tirti jaunuolių pažiūrų kaitą, siekiant padėti jiems būti tolerantiškesniems kitokiam bei ugdyti bendravimo su įvairiais žmonėmis supratimą. Šiame straipsnyje apžvelgiama informatyvaus mokymosi samprata ir paskirtis, palankios aplinkos samprata bei ypatumai. Būtent palanki aplinka sudaro galimybes bendrauti ir bendradarbiauti skirtingiems žmonėms. Tokią pozityvią visų žmonių atžvilgiu aplinką galima sukurti tik vadovaujantis tolerancijos principu. Pristatomas jaunimo (13-18 metų) pažiūrų tyrimas, ypač pabrėžiant jaunimo požiūrį į neįgalius asmenis. Tyrimas atliktas keturiais aspektais: pažiūrų rūšis, turima patirtis, pagalbos siūlymas, supratimas ir jo formavimas. Tyrimas parodė, kad dauguma jaunuolių išreiškė pozityvų požiūrį į neįgalius asmenis, tačiau tik trečdalis jų turėjo susitikimo su tokiais žmonėmis patirties. Taip pat tyrimas atskleidė, kad dauguma jaunuolių mažai informuoti apie negalios žmones, taigi jų pažiūros dažniausiai nepagrįstos nei informacija, nei patirtimi. Tai sąlygoja nepakankamai palanki aplinka. Palanki aplinka yra pirmasis žingsnis siekiant suartinti skirtingus žmones ir ypač įtraukti į bendruomenę neįgaliuosius.
2
Johansson, Susanne. "Innovative Methods and Models of Collaboration in the Field of Pedagogical Prevention of Xenophobia, Anti-Semitism and Right-wing Extremism: Chances and Perspectives for a Better Cooperation between Formal and Non-formal Education in Germany." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 7 (January 1, 2013): 119–32. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2013.0.1394.
Full textAbstract:
German Youth Institute (Deutsches Jugendinstitut e.V.),Franckeplatz 1, Hs. 12-12, D-06110 Halle, Germany.Tel.: +49-345-6817828. E-Mail: johansson@dji.de Xenophobic, anti-Semitic and right-wing extremist attitudes continue to pose a serious problem and an ongoing challenge among German youth. Since problematic attitudes and risk groups change with time and according to political circumstances and social change, there is a constant need for the development of new practices and the innovative adaption of existing strategies of pedagogical prevention. Evaluations of German government model programs aimed at the pedagogical prevention of xenophobia, anti-Semitism and right-wing extremism show that sustainable prevention effects can be reached on the basis of productive cooperation between formal and non-formal educators. In order to improve their efforts toward prevention and cooperation, both partners have to refine their collaborative models and their methodology as well as to react better to changes in the composition of groups of participants and students in a society characterized by immigration and globalization.Key words: right-wing extremism, xenophobia, evaluation, prevention, non-formal education.Novatoriški bendradarbiavimo metodaiirmodeliaiksenofobijos, antisemitizmo ir dešiniojo ekstremizmo pedagoginėje prevencijoje: geresnio bendradarbiavimo tarp formalaus ir neformalaus ugdymo galimybės ir perspektyvos VokietijojeSusanne JohanssonSantraukaKsenofobija, antisemitizmas, dešinysis ekstremizmas yra rimtos Vokietijos jaunimo problemos. Socialiniai ir politiniai pokyčiai sukuria naujų ideologijų ir socialinių grupių. Siekiant spręsti atsirandančias problemas, pedagoginės prevencijos praktikos turi būti atnaujinamos, vystomos. Vokietijos valstybinių ksenofobijos, antisemitizmo ir dešiniojo ekstremizmo pedagoginės prevencijos programų įvertinimas rodo, kad tvarią prevenciją galima pasiekti produktyviai bendradarbiaujant formaliems ir neformaliems ugdytojams. Norėdami pagerinti bendradarbiavimą, formalūs ir neformalūs ugdytojai turi pakeisti savo bendradarbiavimo ir darbo metodų modelius.Pagrindiniai žodžiai: dešinysis ekstremizmas, ksenofobija, įvertinimas, prevencija, neformalus ugdymas.
3
Lažauninkienė, Sonata. "Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesas: pedagogų įžvalgos." Jaunųjų mokslininkų darbai 50, no. 2 (2020): 24–31. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v50i2.295.
Full textAbstract:
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesas yra svarbus, tačiau mažai tyrinėtas reiškinys. Todėl šio darbo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesą, remiantis ikimokyklinio ugdymo pedagogų įžvalgomis. Tyrimo duomenys rinkti atliekant interviu su 8 pedagogais, dirbančiais Kauno miesto ir Kaišiadorių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o duomenų analizė atlikta naudojant kokybinės turinio analizės metodą.Remiantis pedagogų įžvalgomis, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų įsivertinimo procesas gali būti apibūdinamas išryškinant jo koncepciją (tikslus ir gebėjimų sandarą) ir įsivertinimą ugdančius metodus. Pagrindiniai įsivertinimo tikslai, anot pedagogų, yra vaiko savivertės stiprinimas, atsakomybės už savo mokymąsi gebėjimų ugdymas bei vaiko savęs pažinimo auginimas. Vaikų įsivertinimo gebėjimų turinys apima keturis gebėjimus: gebėjimą vertinti savo veiklą, remiantis tam tikrais kriterijais, gebėjimą apgalvoti savo elgesio, veiklos pasekmes, gebėjimą pasidžiaugti savo veiklos rezultatais ir gebėjimą pastebėti savo pažangą.Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo procese naudojami įvairūs įsivertinimo metodai (formalūs ir neformalūs), kurie gali sudaryti prielaidas sėkmingam vaikų ugdymui(si). Tai yra svarbu, nes, anot pedagogų, įsivertinimas stiprina vaiko pasitikėjimo savimi jausmą, atsakomybę, savęs pažinimą, padeda kritinio, reflektyvaus mąstymo pagrindus ir augina mokymosi motyvaciją.
4
Miknaitytė, Dovilė. "Projektinė veikla neformaliajame muzikiniame ugdyme." Jaunųjų mokslininkų darbai 50, no. 1 (2020): 24–29. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v50i1.288.
Full textAbstract:
Vaikų muzikinė veikla – viena iš svarbiausių priemonių, ugdant muzikinės kultūros pradmenis. Pedagoginiame procese negalima apsiriboti vien tik muzikinių žinių, įgūdžių ir klausos lavinimu. Muzikinė veikla bendrojo ugdymo mokykloje privalo būti laikoma specifine kultūrine vaikų išraiška, ugdančia jų muzikinę estetinę sąmonę. Neformalusis vaikų ugdymas yra viena sudedamųjų Lietuvos švietimo sistemos dalių. Neformaliojo muzikinio ugdymo paskirtis – ugdyti muzikinius gebėjimus, tenkinti vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Siekiant tokių tikslų, galima pasitelkti pačius įvairiausias priemones ir metodus – vienas iš jų projektinė veikla. Projektinė veikla pastaraisiais metais sulaukia ypač daug dėmesio, nes tai yra būdas panaudoti, pritaikyti žinias edukacinėje praktikoje. Pastebima, kad tyrimų apie neformaliojo muzikinio ugdymo galimybes naudojant projektinę veiklą yra per mažai. Muzikinis edukacinis projektas – įžvelgtos muzikinės edukacinės idėjos ir konkrečių muzikinio ugdymo tobulinimo problemų sprendimas, siūlant naujus būdus ar muzikinės veiklos forma. 2018–2019 mokslo metais Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijoje buvo vykdomas muzikinis edukacinis projektas – miuziklas „Melagės sapnas“. Projekto dalyviai – 1–8 klasių mokiniai. Muzikinio edukacinio projekto tikslas – skatinti vaikų saviraišką muzika projektinėje muzikinėje veikloje. Muzikinio edukacinio projekto uždaviniai: skatinti vaikų saviraišką muzika projektinėje veikloje; padėti mokiniams įgyti muzikinių žinių; skatinti vaikus aktyviai dalyvauti repeticijose ir pasirodymuose; įtraukti vaikus į muzikinę veiklą; skatinti mokinių saviraišką ir kūrybiškumą scenoje.Taigi neformalusis muzikinis ugdymas yra vienas tinkamiausių įrankių vaiko muzikalumui, individualumui, saviraiškai ir kūrybiškumui ugdyti, o projektų metodas padeda ugdyti mokinių savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, atsakomybės jausmą.
5
Garbauskaitė-Jakimovska, Justina. "Ugdymas dirbant su jaunimu: jaunimo neformaliojo ugdymo kokybės paieškos." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 9 (January 1, 2014): 64–80. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2014.0.3776.
Full textAbstract:
Vilniaus universitetasUniversiteto g. 9/1VilniusTel. (8 5) 266 76 25El. paštas: justina.garbauskaite@gmail.com
 
 Straipsnyje nagrinėjamas jaunimo neformaliojo ugdymo (JNU1) bruožų ir principų (ne)suderinamumas su poreikiu gerinti šio ugdymo kokybę. Laikomasi pozicijos, kad kokybės siekis liberalioje visuomenėje yra būdingas visoms sritims ir pripažįstamas legitimiu a priori, tačiau priemonės, kuriomis yra siekiama kokybės, neretai pasižymi autoritarinėmis, ribojančiomis ir formalizuojančiomis savybėmis, kurios iš esmės yra nesuderinamos su JNU vertybėmis, principais ir tikslais. Aprašomas jaunimo neformaliojo ugdymo reiškinys Europos ir Lietuvos kontekstuose, nagrinėjama jaunimo neformaliojo ugdymo kokybės samprata, kriterijai ir esamos kokybės gerinimo praktikos.Pagrindiniai žodžiai: jaunimo neformalusis ugdymas, kokybė, pripažinimas, laisvė.
 
 EDUCATION IN YOUTH WORK: IN SEARCH FOR QUALITY IN YOUTH NON-FORMAL EDUCATIONJustina Garbauskaitė-Jakimovska
 SummaryThe main focus of the article is put on the core principles of youth non-formal education (NFE) and their (non)compatibility with the need to improve and maintain the quality of NFE. The aim for quality is a priori legitimate in the liberal societies in all spheres of life. Nevertheless the means for quality improvement often have authoritarian, restrictive, formalising or standardising characteristics that are not compatible with main values, principles and aims of non-formal education: freedom, voluntarism and development of a conscious individual. The article describes the phenomenon of non-formal education in European and Lithuanian contexts, the concept and criteria of quality in non-formal education and existing practices for quality improvement are analysed.Key words: youth non-formal education, quality, recognition, liberty.
 
6
SKIRMANTIENĖ, Jolanta. "Neformaliojo ugdymo svarba pozityviajai socializacijai." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 7 (January 1, 2013): 108–18. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2013.0.1400.
Full textAbstract:
Lietuvos edukologijos universitetas,Socialinės komunikacijos institutas, Studentų g. 39,LT-08106 Vilnius, tel. 8 685 77270el. paštas: jolanta.skirmantiene@leu.ltTyrimu siekiama išsiaiškinti neformaliojo ugdymo prielaidas pozityviojoje socializacijoje, nustatyti, kas trukdo užtikrinti sėkmingą vaikų neformalųjį ugdymą ir kokios neformaliojo ugdymo veiklos gerinimo galimybės leistų tikėtis veiksmingų pokyčių. Tyrimo uždaviniams atskleisti pasirinktos dvi respondentų grupės: mokytojai ir tėvai. Tyrimo rezultatai parodė, kad gerai organizuotas vaikų ir jaunimo neformalusis ugdymas ir laisvalaikio užimtumas yra būtina jaunosios kartos socializavimosi sąlyga. Būtina tobulinti neformaliojo ugdymo veiklos finansavimo tvarką. Sukurti bendrą informacinę neformaliojo ugdymo sistemą. Didinti neformaliojo ugdymo prieinamumą, siekti visų vaikų dalyvavimo būrelių veikloje.Pagrindiniai žodžiai: neformalusis ugdymas, neformalusis vaikų švietimas, pozityvioji socializacija.The importance of non-formal education for positive socializationJolanta SkirmantienėSummaryRecently, numerous discussions about the importance of informal teaching in Lithuania have emerged. Nonetheless, various researches and the practical situation reveal the poor variety of out-of-class activities for children and provides for non-formal teaching activities that dissatisfy schoolchildren needs. The objectives of this research were to disclose the theoretical background of the non-formal teaching in the positive socialization, to determine what are the exact preconditions of a successful establishment of the nonformal teaching process for children, and to point out the improvement possibilities of non-formal teaching. Scholars emphasize the importance of non-formal teaching for creativeness and the important activities that influence the values and a positive socialization of a person. To organize qualitative leisure time activities of children and their motivation, participation are essential pedagogical issues in Lithuania and other countries. The objective of the present research was to expose the importance of non-formal education for the positive socialization of children.The conclusion of the research:When speaking about the conception of non-formal education, it is important to acknowledge that the informal teaching is oriented on the development of professional skills and improving personality. The nonformal education provides a young person with a possibility of expressing himself in a field where he or she is capable to improve individual potency, find appealing ways of spending leisure time, to acquire new competencies.The examined references and the undertaken study revealed that positive personality establishment is highly influenced by family, the culture of school, the informal peer, (the pattern) of adults and friends behaviour, where the informal education takes a place in such formation too. Well organized informal teaching of children and teenagers is an essential condition for socialization of a new peer and most effective crime prevention.– Both parties of respondents (herein, teachers and parents) equally agree on a fact that the process o informal teaching positively influences a child’s personality development. The majority of the respondents confirm that during participation in the informal teaching process, social, personal and educational competencies are developed.– Questioned parents and teachers approve that during the participation in such informal teaching activities such students’ (children) capabilities as self-sufficiency, self-confidence, responsibility and attentiveness are developed. According to the opinion of the respondents, the activity of informal teaching fosters their busyness, motivates them to take a part in their favourite activity, helps pupils to positively socialize in a society and expose children personal skills.– Concerning the problems arisen in the informal teaching, both parties claimed there is shortage of kids’ clubs, they also mentioned the financing difficulties and deficiency of desirable kids’ clubs.Key words: non-formal education, non-formal education of children, positive socialization.
7
Stankutė, Judita. "IN THE WORTEX OF NON - FORMAL ART EDUCATION." ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBĖ / EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY 1, no. 3 (2009): 39–42. http://dx.doi.org/10.48127/spvk-epmq/09.1.39b.
Full textAbstract:
Judita Stankutė, a member of the journal's editorial board, talks to Rita Urniežiene, the director of the Rietavas Art School and the leader of the Rietavas mixed choir Jūrava. The current Rietavas Art School started operating as a branch of the Plungė Children's Music School in 1967. In 1970 the Rietavas Children's Music School, which was still operating in the time of Duke Bogdan Oginskis, was restored.
8
Milerytė-Japertienė, Giedrė. "Kai neformalusis ugdymas teikia naudos ir ugdytojui: edukacinis projektas „Pokalbiai apie emigraciją“ ir jo rezultatai." OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 26 (2018): 37–47. http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.26.3.
Full text
9
Jucevičiūtė-Bartkevičienė, Vaiva, and Vida Palubinskienė. "NEFORMALUSIS JAUNIMO ETNOKULTŪRINIS MUZIKINIS UGDYMAS: LENKIJOS PATIRTIS [YOUNG PEOPLE’S NON-FORMAL ETHNOCULTURAL MUSIC EDUCATION: THE POLISH EXPERIENCE]." ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBĖ / EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY 8, no. 2 (2016): 55–65. http://dx.doi.org/10.48127/spvk-epmq/16.8.55.
Full textAbstract:
Non-formal education is a promising form of education, which can effectively improve competencies of young people acquired during their studies in schools of higher education. Ethnic culture gains special significance in perceiving our own identity, becoming aware of the national values of other cultures in the context of the globalizing world. The context of this problem exposes questions for the research: how much ethno-cultural music education is important in young people’s life? What motives determine young people’s decision to participate in ethno-cultural music ensemble of non-formal education? What aspects of activities in ethno-cultural musical ensembles emphasize the non-formal education teachers? The aim of the research: to reveal the experience in non-formal ethno-cultural music education accumulated by higher education schools in the neighbouring country – Poland, connected to Lithuania by cultural and historical links. Methods of collecting the research data: The qualitative research was conducted in Wroclaw (Poland) in 2015. A survey (using open-ended type questions) was employed to gather diagnostic information, which was presented in the Polish language. Students (11 informants) who participated in this research provided their written opinions and teachers of non-formal education (2 informants) were interviewed by the researchers. The obtained data were analysed using qualitative content analysis: on the basis of the distinguished keywords, categories were determined, the content of the categories was divided into subcategories, which were further interpreted. Key words: ethno-cultural education, music education, non-formal education, ethnic identity, young people’s and adult education.
10
Katane, Irena. "Globalizacijos įtaka darniai Latvijos kaimo mokyklų plėtrai." Acta Paedagogica Vilnensia 16 (January 17, 2016): 27–39. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2006.16.9704.
Full textAbstract:
Spartėjantys globalizacijos procesai daro įtaką Latvijos kaimo mokykloms. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas yra išryškinti mažų kaimo mokyklų pastangas išlikti darnios plėtros sąlygomis išsaugant savo vidinę edukacinę aplinką nuo neigiamų išorinės aplinkos poveikių. Tyrimas buvo darytas 2000-2005 metais. Buvo ištirtos 277 kaimo mokyklos (46,6 proc. visų kaimo mokyklų). Tyrimo duomenų analizė parodė, kad dėl globalizacijos įtakos didėja mokyklų konkurencija. Švietimo organizacijų santykiai vis dažniau yra grindžiami laisvosios rinkos principais. Tai neigiamai veikia kaimo mokyklas. Mažėjantis moksleivių skaičius kelia grėsmę kaimo mokyklų išlikimui. Lyginant 2000 ir 2004 metų kaimo mokyklų situaciją, išryškėjo naujos kaimo mokyklų kaitos tendencijos. Kad išliktų ir išsaugotų savo aplinką, mokyklos keičia savo vizijas ir ugdymo koncepcijas (siekia tapti ekologinėmis, labiau i žmogų orientuotomis mokyklomis), stengiasi praplėsti savo veiklos ribas, t. y. pradeda įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo, formalaus ir neformalaus suaugusiųjų ugdymo, šeimų švietimo programas. Taip pat keičiasi mokyklų požiūris i santykius su išorine aplinka: plečiasi mokyklų bendradarbiavimas su partneriais švietimo ir kultūros srityse, atsirado bendradarbiaujančių mokyklų tinklas.
Dissertations / Theses on the topic "Neformalus ugdymas"
1
Lipčienė, Daiva. "Neformalus muzikinis ugdymas paauglių motyvacinių interesų kontekste." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120620_093248-75818.
Full textAbstract:
Darbe analizuojami neformalaus muzikinio ugdymo ypatumai paauglių motyvacinių interesų kontekste. Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančius paauglių, besimokančių muzikos (meno) mokykloje, motyvacinius interesus. Tikslui pasiekti iškelti uždavinai: išanalizuoti mokslinę literatūrą apie neformalųjį muzikinį ugdymą; aptarti paauglių psichofizin÷s raidos ypatumus; išryškinti veiksnius, reikšmingus paauglių neformalaus muzikinio ugdymo motyvacijai skatinti, parengti tyrimo instrumentą, leidžiantį įvertinti paauglių neformalaus muzikinio ugdymo motyvacinius interesus.<br>The analysis of informal musical education peculiarity of teenagers‘ in the context of motivating interests is presented in a final work. The aim of the work is to set the factors that make influence on teenagers, who learn at music (art) shool, motivating interests. To achieve the aim of the work the following was done: analysis of science literature about informal musical education; highlighihted the features that are important in stimulation of teenagers‘ informal musical education motivation; discussed the peculiarity of teenagers’ psycho-physical development; prepared the instrument of research, that allowed to evaluate the motivating interests of teenagers’ musical education.
2
Abromavičienė, Irena. "Moksleivių neformalus kultūrinis ugdymas profesinio rengimo centre." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060823_171601-38299.
Full textAbstract:
This paper is intended for analysis of non-formal cultural education activity in the professional training center, of its effectiveness and influences to the harmonic education of student’s personality- his creative, intellectual, emotional, physical powers, verbal and nonverbal expression skills, formation of value system, for increasing of opportunities of participation of personality in various social and cultural activities.
When examining the characteristic features of non-formal cultural education of students in the professional training center, the following tasks were realized: pedagogic, psychological and educational literature, connected with cultural education of students, was analyzed and systemized, cultural demands of students were disclosed, characteristic features of coordination of non-formal educational activity were discussed and the factors, stimulating non-formal cultural education of students were studied. Theoretical, empiric and mathematical-statistical methods were employed for performance of this research. The students from the departments of industry and commerce, service business and building technologies and business of Alytus professional training center, seeking to get the profession of the qualified worker, as well as the teachers of professional subjects, sport, art, culture, after-school activity and the mentors of clusters. After performance of research it was found out, that non-formal cultural education of students of professional... [to full text]
3
Ancutienė, Liongina. "Neformalus gebėjimų ugdymas kaip kūrybinio potencialo didinimo būdas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130619_133820-77911.
Full textAbstract:
Neformalus gebėjimų ugdymas disponuoja savita tendencija kurti ekonomines, kultūrines bei nematerialines vertybes. Šios temos aktualumas akcentuojamas švietimo politikos dokumentuose, teisės aktuose Lietuvoje ir ES šalyse. Šalies ekonominės raidos plėtrai reikalingas neformalus gebėjimų ugdymas kaip atgimusios švietimo politikos įgyvendinimo metodas. Jis padėtų atverti neišnaudotą jaunos visuomenės emocinį, intelektinį ir žmogiškųjų išteklių kapitalą, bei kūrybinio potencialo įgyvendinimą praktikoje. Gilinantis į temos aktualumą švietimo politikos kontekste, darbe iškelta tyrimo problema – kaip neformalus gebėjimų ugdymas padeda didinti kūrybinį potencialą. Taip pat iškeliama hipotezė – asmenybės kūrybinis potencialas socialinio ir ekonominio progreso garantas. Remiantis tyrimo duomenimis hipotezė pasitvirtino. Visapusiškas išsilavinimas –– individo teisė ir pareiga. Neformalus gebėjimų ugdymas tai progresas, kuris palaipsniui suaktyvina pasyviąsias mokymosi žinias, kaupia intelektinį kapitalą, kuris vėliau padeda kurti savo asmeninę ekonominę gerovę, o po to ir valstybės.<br>Non-formal development of skills has a distinctive tendency to generate economic, cultural and immaterial assets. The topicality of this paper is emphasized in the educational policy documents and legislation both in Lithuania and in other EU countries. The country’s economic development requires the non-formal development of skills as the method of implementing the newborn educational policy. It would help to free up the unused emotional, intellectual and HR capital of the young society as well as to implement the creative potential in practice. While going deep into the topicality of the paper within the context of the educational policy, the author sets the following research problem – how the non-formal development of skills helps to increase the creative potential. The following hypothesis is made – the creative potential of an individual guarantees a social and economic progress. The aim of the paper is to analyse the impact of the non-formal development of skills on the development of one’s creative potential and to evaluate the significance of the non-formal development of skills within the context of high-quality integration into the labour market. In order to achieve the aim of the paper the following objectives were set: 1) to analyse the theoretical aspects of the non-formal development of skills; 2) to describe the connections between the non-formal development of skill and the human capital; 3) to determine the methods for developing the creative potential and... [to full text]
4
Liaudanskienė, Jolanda. "NEFORMALUS UGDYMAS MAŽEIKIŲ RAJONO ŠVIETIMO INSTITUCIJOSE DARNAUS VYSTYMOSI KONTEKSTE." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100928_141008-21772.
Full textAbstract:
Darbo temos aktualumą lemia tai,kad neformalusis darnaus vystymosi švietimas vieno rajono savivaldybės lygmeniu dar mažai tyrinėtas. Kadangi pokyčiai visose gyvenimo srityse reikalauja atitinkamų išsilavinimo pkyčių, švietimo sistemos institucijos turi siekti naujos tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo kokybės.Darbo tikslas – išanalizuoti neformalų ugdymą Mažeikių rajono švietimo institucijose darnaus vystymosi kontekste. Nagrinėjama tema nėra kol kas teoriškai pakankamai pagrįsta: nėra tinkamos tyrimo metodikos, kuri leistų nustatyti neformaliojo ugdymo kokybę ir jo tiekėjų kompetenciją. Darbe bandoma pagrįsti neformaliojo ugdymo uždavinius, stiprybes ir galimybes ekonominio sunkmečio sąlygomis. Galiausiai išryškinamos silpniausios neformaliojo ugdymo sritys ir pabrėžiama, kad daug dalykų būtina pakeisti tam, kad netolimoje ateityje neformalusis švietimas taptų pripažinta visos švietimo sistemos sritimi.<br>The relevance of the work is determined by the fact that non-formal and proportional development of education has not been explored enough on the level of municipality of only one district. Since the changes in all spheres require variations of appropriate background, education institutions must aspire after new training of both formal and non-formal quality. The goal of the work is to investigate the process of informal education and to reveal the factors that determine its quality and expansion. Unfortunately, the analyzed theme is not motivated enough in the abstract: there are not any appropriate methodology of providing the research that enable to estimate the quality of informal training and the competence of its providers as well. Moreover, according to the circumstances of this economical crisis, the problems, positive sides and potentialities of non-formal training are attempted to validate in brief in this research. Finally, the weak areas of non-formal training are clearly defined and it is emphasized that plenty of things should be changed in purpose to admit that informal education must become an established part of all education system in the nearest future.
5
Juronaitė, Gerda. "Neformalusis fizinis ugdymas Kauno rajono mokyklose: kūno kultūros mokytojų požiūriu." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140620_100528-33895.
Full textAbstract:
Darbo objektas: Kūno kultūros mokytojų požiūris į neformalųjį fizinį ugdymą mokykloje. Tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų požiūrį į neformalųjį fizinį ugdymą Kauno rajono mokyklose. Tyrimo uždaviniai : 1. Nustatyti mokinių dalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme mastą ir pobūdį mokytojų požiūriu. 2. Išsiaiškinti mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme priežastis mokytojų požiūriu. 3. Nustatyti sporto renginių organizavimo ypatumus mokytojų požiūriu. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė. • Anketinė apklausa. • Statistinių duomenų aprašomoji analizė Išvados: 1. Daugiausiai organizuojami 5-8 kl. krepšinio ir kvadrato neformalaus ugdymo būreliai, 9-12 kl. – krepšinio. Populiariausi sportinės krypties neformalaus ugdymo bureliai tarp vaikinų – krepšinis, o tarp merginų – aerobika. Daugiausiai mokinių lanko krepšinio neformalaus ugdymo būrelių. 2. Nustatėme, kad sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelių nelankymo priežastys yra mokinių silpna motyvacija. Mokytojai skatina mokinių dalyvavimą sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelyje įteikdami pagyrimo raštą. 3. Mokyklose dažniausiai organizuojamas sporto renginys – varžybos. Dažniausiai organizuojamos varžybos – krepšinio, konkursai – „Geriausi mokyklos sportininkai“, sporto šventės – Šokio sporto šventė, turnyrai – „Vasaris - mano sveikatos mėnuo“. Mokyklos sporto renginius dažniausiai organizuoja mokytojai, o dalyvauja mokytojai ir mokiniai.<br>Object: Physical education teachers' approach to non-formal school physical education.
Aim: Set of physical education teachers' attitudes towards non-formal physical education Kaunas district schools.
Objectives:
1. Set the direction of athletic participation of students in informal education scope and nature of the teachers' point of view.
2. Ascertain students 'participation and non-participation in sports cause the direction of non-formal education teachers' attitudes.
3. Set of sport events in terms of the specific organization of teachers.
Methods:
• Scientific literature analysis.
• Questionnaire interview.
• Statistical data descriptive analysis.
Conclusions:
1. Most organized Grades 5-8 . basketball and informal education squared circles , 9-12 grade . - The basketball . The most popular sports trend of informal education groups among boys basketball - and the girls - aerobics. Most students attending informal education basketball circles .
2. We found that the trend of sporting informal education circles reasons for non-attendance of pupils is weak motivation. Teachers encourage students' participation in sports circle direction of informal education by presenting to them a letter of commendation .
3. In schools usually organized sporting event - the race . Mostly organized race - basketball competitions - best school athletes , sports festival - a celebration of dance sports , tournaments – „ February - the month of my health“. Schools sporting events are usually... [to full text]
6
Raudonytė, Justina. "Lietuvos mokyklų pokyčiai: nuo komjaunuolių iki neformalaus ugdymo." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080826_105410-14036.
Full textAbstract:
Jaunimas, dažnai neturėdama ekonominės nepriklausomybės, yra ypatingoje įvairių problemų sankirtoje, todėl valstybė formuodama jaunimo politiką, siekia palengvinti jaunų žmonių socializaciją bei ugdyti aktyvius savo piliečius. Vienas instrumentų yra švietimo sistema. Sovietų Sąjunga turėjo aiškią jaunimo ugdymo kryptį – jie turėjo tapti ateities komunizmo statytojais. Tad Lietuva išgyveno sunkų permainų laikotarpį po Nepriklausomybės atkūrimo, nes buvęs formalus ir neformalus švietimas buvo persmelktas komunistinių idėjų, o dauguma mokinių priklausė spaliukų, pionierių ar komjaunuolių organizacijoms. Neformalus ugdymas buvo masinis ir priverstinis, tačiau demokratiškoje šalyje jis turėjo būti paremtas laisvu ir individualiu pasirinkimu tam, kad prisidėtų prie asmens kapitalų plėtojimo, remiantis P. Bourdieu teorija.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokia yra jaunimo neformalaus ugdymo praktika ir modelis Lietuvoje – Sovietmečiu ir po Nepriklausomybės, bei ištirti kokie yra 13-15 m. amžiaus moksleivių patirtys, galimybės ir poreikiai dalyvaujant neformaliame ugdyme. Empiriniam tyrimui pasirinkta viena Kauno vidurinių mokyklų, kurioje žvalgomojo kiekybinio tyrimo metu apklausta 115 moksleivių iš 8-9 kl., iš kurių vėliau atrinkta 16 informantų.
Dalyvavimas neformalaus ugdymo veikloje priklauso nuo pasiūlos, moksleivių informavimo bei motyvacijos dalyvauti. Iš visų apklaustųjų vaikų 33,9% niekur nedalyvavo, 21,7% lankė mokyklos būrelius, už mokyklos - 52,2%, jaunimo... [toliau žr. visą tekstą]<br>Youth, usually not having economical independency, is in a special crossing of various problems. Therefore government strives to facilitate their socialisation and develop active citizens when forming youth politics. Educational system is one of the means to achieve this. Soviet system had an obvious direction in youth education - they were seen as future communism builders. Lithuania has had a hard time since its independency due to the fact, that both, formal and non-formal education was soaked through with communistic ideology and most of the schoolchildren belonged to communist organizations. Non-formal education had been mass and comprehensive while in a democracy it should be based on a free and individual choice in order to contribute to personal forms of capital development, referring to P. Bourdieu theory.
Research objective is to analyze youth non-formal education practice and model in Lithuania in Soviet times and since the independency and to investigate experiences, needs and possibilities of the first youth group in non-formal education. Empirical survey was chosen to perform in one of Kaunas secondary schools, where 115 schoolchildren were surveyed by means of exploratory quantitative survey method, resulting in 16 candidates selected for further research.
Involvement in non-formal education activities depends on supply, conveyance and motivation to attend. Out of all the interviewed children 33,9% were not involved into any organization, 21,7% were involved in... [to full text]
7
Medzevičius, Donatas. "Hip Hopo subkultūros edukaciniai ypatumai neformalaus ugdymo kontekste." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080618_124156-51043.
Full textAbstract:
Temos aktualumas: Įvertinus statistinius duomenis apie Lietuvos paauglių padėtį kriminologiniu aspektu (2007 metais nuteisti 1189 nepilnamečiai, 3413 nepilnamečiai buvo įtariami padarę nusikaltimą, www.nplc.lt ) ir žinant hiphopo subkultūros išskirtinį vaidmenį šiuolaikinių paauglių gyvenime, šios subkultūros edukacinių ypatumų nagrinėjimo ir pritaikomumo neformalaus ugdymo kontekste svarba yra beveik neabejotina. Tačiau literatūroje nėra pakankamai informacijos apie tai, kaip galima būtų integruoti hiphopo subkultūrą į neformalaus ugdymo kontekstą.
Darbo tikslas: Atskleisti hiphopo subkultūros edukacinius ypatumus jaunimo neformalaus ugdymo kontekste.
Tyrimo problema: Neformalus jaunimo ugdymas ir hiphopo subkultūra yra gana nauji reiškiniai Lietuvoje. Hiphopo subkultūros kaip vienos iš paauglius dominančių neformalus švietimo formų ir kaip vienos iš galimų efektyvių priemonių jaunimo neformaliam ugdymui plėtra Lietuvoje galėtų atverti naujas perspektyvas jaunimo neformalaus ugdymo srityje. Todėl ir kyla probleminis klausimas, ar nebūt�� išmintinga neformalų ugdymą plėtoti pasitelkiant hiphopo subkultūrą?
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti neformalaus ugdymo esmę, tikslus, privalumus ir trūkumus bei perspektyvas.
2. Apibūdinti hiphopo subkultūros privalumus, trūkumus ir perspektyvas.
3. Ištirti hiphopo subkultūros kaip neformalaus ugdymo priemonės ypatumus.
4. Nestruktūrizuoto interviu būdu ištirti ir įvertinti hiphopo subkultūros edukacinę reikšmę.
Tyrimo metodai: naudotas... [toliau žr. visą tekstą]<br>Relevance. Having evaluated the statistic facts of the situation of Lithuanian juveniles as far as criminological aspect is concerned in 2007 - 1189 juveniles were sentenced, 3413 juveniles were suspect (www.nplc.lt ) Understanding that hip hop subculture plays an exceptional role in youth life nowadays, we have no doubt that it is important to reveal the educational peculiarity of hip hopo subculture and adaptability in nonformal education. (Despite that) In Lithuania there are not much information and no researches are made about possibilities how to integrate hip hop subculture in nonformal educational context.
The aim of the survey – to reveal the educational peculiarity of hip hop subculture in the context of nonformal youth education.
The problem of the survey. Non formal youth education and hip hop subculture are new phenomenon in Lithuania. The development of hip hop subculture (as an intresting form for youth of nonformal education) could open new prospects in non formal education range. So we ask a problematical question – wouldn‘t it be wise to develop nonformal education to invoke hip hop subculture?
Tasks:
1. To reveal the essence, purpose, advantages, disadvantages and prospects of nonformal education.
2. To describe advantages and disadvantages and prospects of hip hop subculture.
3. To explore hip hop subculture the peculiarities of nonformal education.
4. To explore and evaluate the educational importance of hip hop subculture using non structural... [to full text]
8
Šataitė, Ieva. "Mokyklos bendruomenės įtaka neformalaus muzikinio ugdymo optimizavimui." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120809_132837-32614.
Full textAbstract:
Šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu kompetencijos, kurios padeda puoselėti laisvą ir kūrybišką mąstymą, veiklumą bei savarankiškumą, padeda jaunam žmogui kūrybiškai panaudoti turimas žinias ir gebėjimus bei rasti savo vietą gyvenime.
Kūrybingumo gebėjimų skatinimas 21 amžiuje yra ne tik sunkus, bet ir labai aktualus uždavinys. Reikia sujungti visos visuomenės pastangas, kad naujos kartos šiame amžiuje įgytų žinias ir įgūdžius ir, kas galbūt dar svarbiau, vertybes ir nuostatas, etinius principus ir moralines gaires. Tai padėtų išugdyti atsakingus pasaulio piliečius, kurie užtikrintų darnų vystimąsi.
Neformalusis ugdymas – reikšminga veikla, orientuota į mokinio saviraišką, kūrybą, meninius gabumus, prasmingo laisvalaikio praleidimą, skirta visapusiškam asmenybės tobulėjimui. Neformalus ugdymas dėl savo socialinio ir patyriminio pobūdžio suteikia kompetencijas, kurios leidžia žmonėms įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, padeda suprasti darnaus bendro gyvenimo principus ir taisykles, plėtoti asmeninius gebėjimus atsakingai apsispręsti ir veikti sudėtingame šiandienos pasaulyje. Neformaliojo ugdymo reikšmė svarbi vaiko pozityviajai socializacijai.
Neformalaus švietimo reikalingumą ir reikšmingumą patvirtino ir tyrimo analizė (apklausoje dalyvavo pedagogai, mokiniai ir jų tėvai).
Neformalusis ugdymas nėra atsitiktinė veikla, todėl ji turi būti tinkamai organizuota ir efektyvi. Orientacija į efektyvumo ir kokybės siekį yra būtina integruojantis į... [toliau žr. visą tekstą]<br>In modern society, the competences that help foster free and creative thinking, activeness and independence, also help the young person to use creatively the knowledge and capacities he has and to find one’s own place in life play an important role.
Fostering of creativity skills in the 21st century is not only a difficult, but also a very relevant task. Efforts of the whole society have to be combined so that new generations in this age acquired the knowledge and skills, and, what is probably more important, the values and attitudes, ethical principles and moral guidelines. This would help educate responsible citizens of the world who would ensure a sustainable development.
Non-formal education is significant activities focused on a pupil’s self-expression, creation, artistic skills, expedient spending of leisure, intended for all-rounded personality development. Due to its social and experience nature, non-formal education provides competences that allow persons to become involved into community life; help understand the principles and rules of common life; develop personal capacities to make a responsible choice and to act in a sophisticated modern-day world. The significance of non-formal education is important for the child’s positive socialization.
The need and significance for non-formal education has also been approved by an analysis of the survey (pedagogues, pupils and their parents participated in the survey).
... [to full text]
9
Varnagirytė, Evelina. "Neformalaus ugdymo organizavimo ypatumai gimnazijoje: metodinių principų raiška." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090803_092737-97195.
Full textAbstract:
Gerai organizuotas vaikų ir jaunimo neformalus ugdymas ir laisvalaikio užimtumas yra būtina jaunosios kartos socializavimo(si) sąlyga, o taip pat ir veiksmingiausia nusikaltimo prevencija. Todėl būtina nuolat galvoti apie tai, kaip užtikrinti moksleivių saviraiškos galimybes.
Tyrimo problema – pedagogai mokyklose mažai dėmesio skiria neformalaus ugdymo metodinių principų išpildymo kokybei, neformalaus ugdymo organizavimui reikalingų kompetencijų tobulinimui.
Tyrimo objektas – neformalaus ugdymo metodinių principų raiška gimnazijos neformalaus ugdymo užsiėmimuose.
Tyrimo tikslas – išryškinus neformalaus ugdymo pedagogų požiūrį į neformalų ugdymą bei kvalifikacijos kėlimą šioje srityje, įvertinti neformalaus ugdymo metodinių principų raišką bendrojo lavinimo mokykloje. Siekiant šio tikslo, numatyti uždaviniai: 1) apibrėžti neformalaus ugdymo paskirtį bendrojo lavinimo mokykloje; 2) atskleisti neformalaus ugdymo metodinių principų sampratą bei šių principų taikymo reikšmę organizuojant neformaliojo ugdymo užsiėmimus; 3) išryškinti neformalaus ugdymo pedagogų kompetencijas bei kvalifikacijos tobulinimo galimybes Lietuvoje; 4) atskleisti neformalaus ugdymo metodinių principų raišką neformalaus ugdymo užsiėmimuose moksleivių požiūriu; 5) išryškinti neformalaus ugdymo metodinių principų taikymo aktualumą pedagogų požiūriu.
Metodologinį darbo pagrindą sudaro pragmatizmo nuostatos, kurios teigia, kad ugdymo tikslas yra mokyti vaikus gyventi.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą]<br>Well-organised informal education and occupation of leisure time of children and young people is an indispensable condition of the socialisation of the young generation as well as the most effective means of crime prevention. Therefore, it is necessary to think about ensuring possibilities for self-expression of school students.
The problem of the study: pedagogues in schools pay little attention to the quality of the implementation of informal education methodical principles and to the improvement of competences necessary for the organisation of informal education.
The object of the study: the expression of informal education methodical principles in informal education classes of a grammar school.
The objective of the study: after identifying the attitude of informal education pedagogues towards informal education and qualification improvement in this area, to evaluate the expression of informal education methodical principles in comprehensive schools. In order to accomplish this objective, the following tasks were established: (1) to define the purpose of informal education in comprehensive schools; (2) to educe the concept of informal education methodical principles and the significance of the application of those principle in the organisation of informal education classes; (3) to identify competences of informal education pedagogues and qualifications improvement opportunities in Lithuania; (4) to educe the expression of informal education methodical principles in... [to full text]
10
Juškienė, Giedrė. "Neformaliojo ugdymo kokybės suvoktis ir vertinimas (atvejo analizė)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120221_163740-84539.
Full textAbstract:
Lietuvoje, Vakarų Europos šalyse ir visame pasaulyje nuolat diskutuojama apie švietimo kokybę, jo įtaką jaunimo vertybėms ir švietimo strategijos bei politikos prioritetus. Vieni profesionalai ir visuomenės atstovai labiau akcentuoja universitetų kaip mokslo įstaigų, rengiančių specialistus, reikšmę švietimo sistemai, o kiti išskiria neformaliojo ugdymo svarbą, užsiimant konkrečia kūrybine ar svarbia asmenybei veikla, kuri daro įtaką asmenybės vertybėms ir pozityviajai asmenybės socializacijai. Lietuvoje egzistuoja nemažai neformaliojo ugdymo įstaigų, tačiau tai dar neužtikrina kokybiško vaiko ugdymo proceso. Dabartinėje Lietuvos švietimo sistemoje neformaliajam ugdymui reikėtų skirti daugiau dėmesio, dėl problemų, susijusių su neformaliojo ugdymo prieinamumu, finansavimo ir svarbos suvokimu.<br>New tasks arouse for the educators and leaders of school community in the context of education reform: how to solve the problem of students organized leisure time in a qualitative manner. After-school activity can be considered the main form of organized leisure time, therefore it is relevant to be able to qualitatively and efficiently use all its possibilities of positive effect, precisely: to strengthen child‘s self-confidence, to cherish his/her independence and to occupy him/her after school, saving from undesirable influence in the street. According to G. Kvieskienė (2006), informal education must function in the way the student would have the possibilities to deepen, add and develop the knowledge gained during the formal education; to realize the needs of self-expression during the artistic, sports or other activities; to self-develop as a social subject: to communicate in a free and easy manner; to develop the competences necessary for active economic activity, professional career; to develop the public spirit, national and cultural consciousness.