Academic literature on the topic 'Nugaros smegenys'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Nugaros smegenys.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Journal articles on the topic "Nugaros smegenys"

1

Čemerkaitė, J., I. Kaukėnaitė, and R. Liutkevičienė. "Optinio neuromielito spektro sutrikimas: epidemiologija, patogenezė, diagnostika, gydymas, prognozė." Neurologijos seminarai 25, no. 87 (July 1, 2021): 20–29. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2021.03.

Full text
Abstract:
Optinio neuromielito spektro sutrikimas (angl. Neuromyelitis optica spectrum disorder, NMOSD) yra reta uždegiminė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos (CNS) liga, pažeidžianti regos nervus ir nugaros smegenis. Pagrindinis NMOSD patogenetinis mechanizmas yra akvaporino-4 (AQP4), integralaus astrocitų plazminės membranos baltymo, ir antikūnų prieš akvaporiną-4 (AQP4-IgG) sąveika. Sergamumas NMOSD svyruoja nuo 0,039 iki 0,73/100 000 suaugusių gyventojų ir yra didžiausias Afrikoje bei Azijoje. Dažniausiai liga diagnozuojama 32-45 m. amžiuje, moterys serga dažniau. Kliniškai liga gali pasireikšti labai įvairiai. Tai priklauso nuo pažeistų CNS struktūrų. Dažniausiai pažeidžiamos vietos, kuriose AQP4 ekspresija yra gausiausia: nugaros smegenys, regos nervas, dorsalinė pailgųjų smegenų dalis, smegenų kamienas, gumburas ir pogumburis. Liga prasideda optinio neurito arba skersinio mielito simptomais, kiek rečiau – šių ligų deriniu. NMOSD diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, magnetinio rezonanso tomografijos radiniais ir AQP4-IgG antikūnų nustatymu kraujo serume. Pradinis ūmaus NMOSD gydymas yra didelės metilprednizolono dozės, t. y. 1 gramas intraveniškai, tęsiamas nuo 3 iki 5 dienų. Recidyvų prevencijai išskiriami trys pirmo pasirinkimo vaistai: azatioprinas, mikofenolato mofetilis ir rituksimabas. Naujausiuose randomizuotuose klinikiniuose tyrimuose įrodytas ir kitų monokloninių antikūnų, tokių kaip inebilizumabas, satralizumabas, tocilizumabas ir ekulizumabas, skyrimo palaikomajam NMOSD gydymui efektyvumas ir saugumas. Veiksniai, lemiantys blogesnę ligos prognozę, yra pirmo priepuolio sunkumas, didesnis recidyvų skaičius per pirmuosius dvejus metus, vyresnis amžius ligos pradžioje, sąsajos su kitais autoimuniniais sutrikimais. Mirštamumas per pirmuosius dešimt metų po ligos diagnozavimo siekia 20-25 %. COVID-19 pandemijos metu iškyla daug iššūkių, susijusių su NMOSD pacientų ligos recidyvais, padidėjusia infekcijos rizika ir gydymo taktikos parinkimu šiuo kritiniu laikotarpiu.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Savičius, Donatas. "MARFANO SINDROMAS: KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 186–87. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.106.

Full text
Abstract:
Marfano sindromas – viena dažniausių paveldimų jungiamojo audinio ligų. Marfano sindromą sukelia FBN1(fibrilino 1) geno mutacijos, liga paveldima autosominiu dominantiniu keliu. Marfano sindromas kliniškai dažniausiai pasireiškia akių, širdies ir kraujagyslių, raumenų ir skeleto sistemų pažeidimais, tačiau gali būti paveikti plaučiai, oda ir nugaros smegenys. Ilgalaikio stebėjimo ir gydymo tikslas – komplikacijų, susijusių su Marfano sindromu, ankstyva diagnostika, prevencija ir gydymas. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti bei aptarti įrodymais pagrįstą informaciją apie Marfano sindromo klinikinį pasireiškimą, diagnostiką bei gydymą.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Gvazdaitis, Antanas, Kęstutis Jacikevičius, Albertas Šliaužys, Mindaugas Gvazdaitis, and Valdas Gasilionis. "NETIPINĖS EIGOS SMEGENĖLIŲ HEMANGIOBLASTOMA. KLINIKINIS ATVEJIS." Visuomenės sveikata 27, no. 5 (December 20, 2017): 48–52. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.076.

Full text
Abstract:
Hemangioblastomos yra reti, gerybiniai lėtai augantys kraujagysliniai centrinės nervų sistemos navikai, kurie dažniausiai lokalizuojasi smegenėlėse, smegenų kamiene ir nugaros smegenyse. Jie sudaro 1-3% visų centrinės nervų sistemos navikų ir 7-10% pirminių užpakalinės daubos navikų tarp suaugusių žmonių. Hemangioblastomos 70-80% atvejų auga sporadiškai, o likę atvejai yra sudedamąja von Hippel - Lindau ligos dalimi. Sporadinės hemangioblastomos nelinkę recidyvuoti po chirurginio pašalinimo, o von Hippel - Lindau sindromo atvejais navikai neretai atauga ir išplinta. Klinikiniai simptomai priklauso nuo navikų lokalizacijos, dydžio ir sukeltos smegenų edemos. Smegenėlių – smegenų kamieno hemangioblastomos dažniausiai sukelia galvos skausmus, ataksiją, diskoordinaciją, disfagiją, pykinimą ir vėmimą. Spinalinės hemangioblastomos gali pasireikšti stuburo ir kojų skausmais, jutimų sutrikimais ir paralyžiais. Čia pateikiamas netipinės eigos hemangioblastomos klinikinis atvejis: besikartojantis naviko recidyvavimas po jo chirurginio pašalinimo, naviko metastazavimas į spinalinį kanalą ir greitas jo augimas, ryškios smegenų vandenės išsivystymas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Adomavičienė, Aušra, and Jūratė Kesienė. "NESPORTUOJANČIŲ ASMENŲ PO NUGAROS SMEGENŲ PAŽEIDIMO FIZINIS PAJĖGUMAS." Sveikatos mokslai 26, no. 3 (September 12, 2016): 20–24. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.039.

Full text
Abstract:
Nepakankamas asmenų po NSP fizinis aktyvumas silpnina viso organizmo funkcijas, didėja sveikatos sutrikimų rizika, sergamumas lėtinėmis ligomis ir net mirštamumas. Fizinė veikla ar fiziškai aktyvus laisvalaikis teigiamai veikia ne tik fizinę sveikatą ar fizinį pajėgumą, bet ir psichoemocinę žmogaus būseną ir gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbu užtikrinti fizinio pajėgumo savybių gerinimą taikant tikslingas fizines treniruotes, fizines veiklas bei aktyvų laisvalaikį. Mūsų darbo tikslas buvo ištiri nesportuojančių asmenų po nugaros smegenų pažeidimo fizinio pajėgumo parametrus ir jų pokyčius po dviejų savaičių treniruočių ir fizinių veiklų programos, Lietuvos paraplegikų asociacijos organizuojamose vasaros stovyklose Monciškėse, Šventojoje. Rezultatai: dalyvavo 57 nesportuojantys asmenys po nugaros smegenų pažeidimo, iš jų 51 (91,1%) vyras ir 6 (10,7%) moterys, vidutiniškai 28,39±5,48 metų. Pagal NSP tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: 1 grupės 26 (46,4%) tiriamieji, turintys tetraplegiją, 2 grupės 31 (56,2%) tiriamasis, turintis paraplegiją. Įvertinus rankos judesių greičio ir ištvermės rodiklių pokyčius pagal Tepingo testo ir dėžučių ir kaladėlių testo „Box&block“ rezultatus, statistiškai reikšmingi pokyčiai buvo nustatyti tik tetraplegijos atveju (p<0,05). Sprogstamosios jėgos įverčiai reikšmingai nekito abejose grupėse (p>0,05). Vežimėlio valdymo įgūdžiai, manevringumas („aštuoniukės“ važiavimas) ir judėjimo greitis (20 metrų sprintas, 30 sekundžių važiavimas) reikšmingai pagerėjo abiejų tiriamųjų grupėse (p<0,05), tačiau išryškėjo, kad anaerobinis glikolitinis pajėgumas tetraplegijos atveju yra ženkliai mažesnis nei paraplegijos atveju (p<0,05). Dviejų savaičių treniruotės pagerino aerobinio pajėgumo bei ištvermės rodiklius, Kuperio (12 min.) važiavimo vežimėliu testo rezultatai parodė reikšmingus pokyčius tiek tetraplegijos, tiek paraplegijos atveju (p<0,05). Išvada. Dviejų savaičių treniruočių ir fizinių veiklų programa teigiamai veikė daugumą nesportuojančių asmenų po nugaros smegenų pažeidimo fizinio pajėgumo rodiklių.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Vaišvilas, M., A. Radžiūnas, V. Deltuva, and A. Tamašauskas. "Nugaros smegenų stimuliacija Lietuvoje, gydant polaminektominio sindromo skausmą." Neurologijos seminarai 22, no. 76 (July 5, 2018): 137–42. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.18.

Full text
Abstract:
Lėtinio neuropatinio skausmo gydymas yra aktuali problema, kurios efektyvus gydymas nėra lengvai pasiekiamas. Tokie pacientai dažnai tampa nedarbingi, susiduria su alinančiomis psichosocialinėmis problemomis. Lėtinis neuropatinis skausmas po atliktos juosmens srities stuburo operacijos priskiriamas polaminektominiam sindromui. Esant neefektyviam gydymui šiuolaikinėmis skausmo gydymo priemonėmis, gali būti taikoma nugaros smegenų stimuliacija. Nors šio gydymo metodo efektyvumas įrodytas ir plačiai taikomas įvairiose šalyse, Lietuvoje toks gydymo metodas yra sunkiai pasiekiamas pacientui, susiduriančiam su nekontroliuojamu skausmu. Šiame straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis 55 metų vyro, gydyto LSMUL Kauno klinikose dėl polaminektominio sindromo, taikant nugaros smegenų stimuliaciją.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Dambauskienė, Rima, Judita Daratienė, and Loreta Gavelienė. "ASMENŲ, PATYRUSIŲ NUGAROS SMEGENŲ PAŽEIDIMĄ, EMOCINĖ SAVIJAUTA PO PIRMINĖS REABILITACIJOS." Sveikatos mokslai 27, no. 1 (March 3, 2017): 78–79. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.014.

Full text
Abstract:
Nugaros smegenų pažeidimas dažnai sukelia negalią, sunkų stresą ir ilgalaikį adaptacijos procesą. Šio tyrimo tikslas – įvertinti asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, emocinę savijautą ir galimą psichikos sveikatos specialistų paslaugų poreikį po pirminės reabilitacijos. Apklausti 20 asmenų pakartotinės reabilitacijos metu. Tyrimui buvo naudojama Klinikinė nerimo ir depresijos skalė (angl. HAD‘s – Hospitalal Anxiety and Depression scale) ir anketiniai klausimai. Depresiškumo vidurkis tiriamųjų grupėje 4,9±3,13 balai, nerimo - 5,05±2,52. Padidėjusį nerimą ar/ir depresiškumą patiria 9 (45%) asmenys, tačiau klinikiniai požymiai yra saikingi (8-10 balų ribose). 11 (55%) pažymėjo patyrę ypač sunkių psichologinių sunkumų po nugaros smegenų pažeidimo. 14 (70%) dėl emocinių sunkumų konsultavosi su specialistais. Dažniausiai kreipiamasi į šeimos gydytoją (9), į neurologą (3), psichologą (3). Konsultacija atitiko 4 pacientų lūkesčius, 10 – iš dalies atitiko. 7 (35%) asmenys teigė vartojantys vaistus nuotaikos ar miego korekcijai. Visi apklaustieji emocinės paramos pirmiausia kreipiasi į artimuosius, 60% apklaustųjų nurodė, kad esant galimybei dalyvautų savitarpio pagalbos grupėje.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Migauskas, Gintaras, Ugnius Kšanas, and Egidijus Jaržemskas. "Mielopatija po raktikaulio osteosintezės Kiršnerio viela." Lietuvos chirurgija 1, no. 1 (January 1, 2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.1.2449.

Full text
Abstract:
Gintaras Migauskas, Ugnius Kšanas, Egidijus JaržemskasVilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinė ligoninė, Neurochirurgijos skyrius Įvadas / tikslas Kiršnerio vielos migracija po raktikaulio osteosintezės – gana dažna komplikacija, tačiau nugaros smegenų kanalo pažeidimas pasitaiko ypač retai. Pateikiamas klinikinis nugaros smegenų pažeidimo Th2-Th3 lygyje atvejis, kuris pasitaikė po raktikaulio osteosintezės Kiršnerio viela. Klinikinis atvejis Dėl juosmens skausmų, laipsniškai progresuojančios paraparezės, dubens organų funkcijos sutrikimo 60 metų ligonis tirtas traumatologų ir neurologų. Iš anamnezės duomenų paaiškėjo sąmonės praradimo epizodas. Buvo diagnozuota ir stuburo osteochondrozė, dešinės slankstelinės arterijos okliuzija. Tiriant rentgenu ir kaklo KT nustatyta Kiršnerio vielos migracija į stuburo kanalą. Ligonis buvo operuotas Neurochirurgijos skyriuje, atlikta Th2 laminektomija, pašalinta viela, pervėrusi stuburo kanalą ir nugaros smegenų maišą. Po operacijos neurologiniai simptomai išnyko. Išvados Vielos migracija į stuburo kanalą po raktikaulio osteosintezės – labai reta, bet įmanoma komplikacija. Klinikinė eiga gali būti netipiška, dėl to gali kilti diagnostikos sunkumų. Prasminiai žodžiai: osteosintezė, Kiršnerio viela, migracija, mielopatija. Myelopathy after clavicular osteosynthesis with Kirschner wire Gintaras Migauskas, Ugnius Kšanas, Egidijus Jaržemskas Background / objective The aim of our report was to describe a spinal cord lesion and chronic myelopathy after clavicular osteosynthesis due to Kirschner wire migration. Case report A 60-year-old male was suffering from low back pain, gradually progressing paraparesis, bladder and bowel dysfunction. An episode of short lost of consciousness was documented during the patient’s examination. Vertebral osteochondrosis and right vertebral artery occlusion were diagnosed. Plain films and CT scan demonstrated Kirschner wire migration to the spinal canal. The surgery was performed in the neurosurgical department: Th2 laminectomy was performed and the wire extracted from the transfixed spinal cord. After the surgery and subsequent rehabilitation the former neurological deficit resolved. Conclusions Wire migration after clavicular osteosynthesis is a very rare complication. Early diagnosis may be aggravated by an atypical clinical course and multiple masking symptoms. Keywords: clavicular osteosynthesis, Kirschner wire migration, myelopathy
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

K., Blank, Terbetas G., Neverauskienė L., and Ušinskienė J. "Adult-onset spinal teratoma: a case report and review Suaugusiųjų spinalinė teratoma: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga." Neurologijos seminarai 23, no. 79 (August 2, 2019): 39–44. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.06.

Full text
Abstract:
Teratoma yra apibrėžiama kaip neoplazma, kuri susideda iš įvairių parenchiminių ląstelių, kilusių iš trijų germinacinių sluoksnių (ektodermos, mezodermos ir endodermos). Nugaros smegenų teratomos sudaro 0,1–0,5 % visų nugaros smegenų navikų. Taip pat šis navikas yra itin retas tarp suaugusiųjų. Intramedulinė spinalinė teratoma yra pats dažniausias šio naviko tipas. Pagrindiniai spinalinės teratomos požymiai yra skausmas, kojų silpnumas ir tirpimas, šlaplės ar išangės raukų jos sutrikimas, kai anksti pasireiškia sustiprėję refleksai ir šlapinimosi bei tuštinimosi kontrolės praradimas. Histologinis ištyrimas yra tikslios diagnozės nustatymo auksinis standartas. Teratoma diagnozuojama, stebint audinius, kilusius iš visų trijų germinacinių sluoksnių. Magnetinio rezonanso tyrimas yra auksinis diagnostikos standartas. Dėl naviko audinių įvairovės, MRT vaizduose stebimi nehomogeniško intensyvumo vaizdai T1 ir T2 sekose. Chirurginė rezekcija yra pirmo pasirinkimo gydymas šiam navikui ir dažniausiai atliekama laminektomijos metu. Operacijos tikslas daugeliu atvejų turėtų būti radikali rezekcija su nervų kompresijos sumažinimu, siekiant sumažinti neurologinių funkcijų pablogėjimą. Straipsnio autoriai pristato pirmą intradurinės intramedulinės spinalinės teratomos atvejį Lietuvoje, kuris, nors ir nepasireiškė būdingais simpto mais ir požymiais, tačiau buvo sėkmingai diagnozuotas ir gydytas, taip pat suaugusiųjų spinalinės teratomos literatūros apžvalgą.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Bašinskas, Paulius, Austėja Gerulytė, Milda Rudžianskienė, Andrius Macas, Darius Trepenaitis, Rolandas Gerbutavičius, and Viktoras Rudžianskas. "INTRATEKALINĖS CHEMOTERAPIJOS PRINCIPAI: INDIKACIJOS, MEDIKAMENTAI, PROCEDŪRA, KOMPLIKACIJOS." Visuomenės sveikata 29, no. 2 (April 27, 2019): 65–70. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.020.

Full text
Abstract:
Intratekalinė chemoterapija – chemoterapijos vaistų suleidimas į stuburo smegenų kanalą, siekiant išgydyti onkologinę ligą arba išvengti jos recidyvo centrinėje nervų sistemoje. Dažniausiai šiam tikslui naudojami vaistai yra metotreksatas, citarabinas ir gliukokortikoidai. Jie gali būti naudojami atskirai arba kartu, t.y. taikoma triguba intratekalinė chemoterapija. Vaistai suleidžiami į subarachnoidinį tarpą atlikus juosmeninę punkciją. Po procedūros pacientą svarbu stebėti dėl nepageidaujamų chemoterapijos preparatų reiškinių (aseptinio meningito, cheminio arachnoidito, encefalopatijos, traukulių ir kt.) ir juosmeninės punkcijos komplikacijų (galvos ar nugaros skausmo, kraujavimo, infekcijos ir kt.).
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Plieskienė, Aista. "Chondrosarkomos jautrumas spindulinei terapijai: metastazavusios spinalinės chondrosarkomos klinikinis atvejis." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 61–64. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.073.

Full text
Abstract:
Chondrosarkoma – mezenchiminės kilmės minkštųjų audinių piktybinis navikas. Šio naviko ląstelės gamina hialininę kremzlę. Mitotiškai aktyvios, blogai diferencijuojamos chondrosarkomos (G3) dažnai metastazuoja. Radiobiologijos mokslo duomenimis – chondrogeniniai navikai priskiriami radiorezistentiškiems. Tokiais atvejais spindulinė terapija mažai efektyvi. Straipsnyje aprašomas į nugaros smegenų kanalą ir minkštuosius bei parenchiminius organus išplitusios pirminės spinalinės chondrosarkomos atvejis, kurio gydymui skirta paliatyvi spindulinė terapija davė gerus naviko ir jo metastazių lokalios kontrolės rezultatus, kai chemoterapija jau nebuvo efektyvi. Straipsnyje aptariama ligos eiga, chondrosarkomos metastazavimo keliai, gydymo išorinės spindulinės terapijos metodu rezultatai ir ypatumai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Dissertations / Theses on the topic "Nugaros smegenys"

1

Buišas, Rokas. "Nugaros smegenų motoneuronų perdavimo funkcija ir jos modifikavimas." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121001_093702-49526.

Full text
Abstract:
Motoneuronai – tai nervinės ląstelės tiesiogiai valdančios raumenis. Motoneuronuose, kaip ir kitose neuronuose, įėjimo transformacija į išėjimą charakterizuojama perdavimo funkcija, kuri dažniausiai aprašoma tam tikro statumo tiesine priklausomybe. Didelis perdavimo funkcijos statumas leidžia išvystyti didelę raumens susitraukimo jėgą, o mažas – įgalina tikslų raumenų valdymą. Perdavimo funkcijos charakteristikas apsprendžia neurono membranoje esantys joniniai kanalai. Pavyzdžiui, veikimo potencialų adaptaciją sukeliantys joniniai kanalai perdavimo funkcijos statumą mažina. Be to, neuroninio tinklo veikimo metu išskirti neurotransmiteriai gali veikti joninius kanalus ir pritaikyti perdavimo funkciją konkretaus judesio vykdymui. Šio darbo tikslas buvo įvertinti nugaros smegenų motoneuronų perdavimo funkcijos ypatybes ir ištirti jos galimus modifikavimo mechanizmus. Tyrimams naudoti vėžlio nugaros smegenų motoneuronai. Disertacijoje parodėme, kad perdavimo funkcijos statumas įvertintas trikampiais srovės impulsais sutampa su stacionariu perdavimo funkcijos statumu, įvertintu stimuliuojant motoneuronus stačiakampiais srovės impulsais. Nustatėme, kad farmakologiškai padidintas motoneuronų membranos laidumas neįtakoja perdavimo funkcijos statumo. Taip pat parodėme, kad nuolatinė Na+ srovė sumažina pradinį ir ankstyvąjį perdavimo funkcijų statumus.
Motoneurons are the spinal neurons that directly control the muscle contraction. The gain characterizes how the synaptic input to motoneuron is converted in to action potential firing and subsequent muscle contraction. The high gain allows a high force and fast contraction, while the low gain is essential for a fine control of movements. The gain of motoneurons is mainly determined by a set of ion channels in membrane and therefore is a subject for modification. It is known, that the gain decreases during adaptation of action potential firing. Moreover, the neurotransmitters released during spinal network activity may modify the ion channel activity and therefore adjust the gain to the functional needs. The aim of this study was to evaluate the gain of spinal cord motoneurons and investigate mechanisms of its modification. Spinal motoneurons from adult turtle were used. We found that the gain of motoneurons estimated from triangular current ramps is the same as steady one obtained from square current steps. Pharmacologically increased conductance of motoneuron membrane does not change the gain. Finally, we demonstrated that persistent inward Na+ current increases excitability and reduces the transient and early gain of spinal motoneurons.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Packevičiūtė, Aušrinė. "Žmonių, turinčių lėtinį nugaros smegenų pažeidimą, hemodinamikos reguliacijos ypatumai orto-klinostatinio poveikio metu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080618_125639-32072.

Full text
Abstract:
Pažeidus nugaros smegenis, dalis simpatinės nervų sistemos tampa atskirta nuo smegenų kamieno kontrolės. To pasėkoje, asmenims po NSP sutrinka širdies-kraujagyslių sistemos (ŠKS) reguliacijos mechanizmai. Šie sutrikimai gali sukelti ortostatinę hipotenziją bei kitus, neigiamai įtakojančius sveikatą ir gyvenimo kokybę, veiksnius. Tačiau įsijungus įvairiems organizmo adaptaciniams mechanizmams, ŠKS reguliacijos mechanizmai gali pakisti ir sudaryti sąlygas kompensacinių galimybių atsiradimui. Šių naujų funkcijų nustatymui ir įvertinimui skiriamas didelis dėmesys ankstesniuose ir pastarųjų metų moksliniuose tyrimuose. Kai kuriuose iš dabartinių tyrimų randama, kad NSP atveju sutrinka ne tik ŠKS simpatinės reguliacijos išcentriniai mechanizmai, bet gali būti pažeisti ir baroreceptoriniai mechanizmai. Šių tyrimų duomenys gauti atliekant ortostatinį testą. Tyrimų, naudojant klinostatinį poveikį, kuris sukelia parasimpatinę impulsaciją veikiančią baroreceptorius, rasta nebuvo. Hipotezė. Esant nugaros smegenų pažeidimams, ŠKS reguliacijos tyrimai klinostatinėje padėtyje gali parodyti baroreceptorinės funkcijos pokyčius asmenims su LNSP. Tyrimo tikslas – nustatyti turinčių lėtinį nugaros smegenų pažeidimą (LNSP) asmenų hemodinamikos funkcijos ir širdies-kraujagyslių sistemos (ŠKS) reguliacijos ypatumus orto-klinostatinio poveikio metu, Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti LNSP turinčių asmenų toleranciją ir hipotenziją orto-klinostatiniam poveikiui; 2) Nustatyti ŠKS simpatinės... [toliau žr. visą tekstą]
Following spinal cord injury part of sympathetic nervous system is disrupted from the brain stem control. This disruption results in disorders of cardiovascular system regulation mechanisms. Impaired cardiovascular regulation may cause orthostatic hypotension or other negative impacts on persons’ health and quality of life. However, there exist various adaptive mechanisms, that may change cardiovascular regulation and compensate these cardiovascular disorders. A lot of attention was paid to find out these new possibilities of cardiovascular control in earlier and nowadays scientific researches. Some of researches discover, that after SCI not only descending sympathetic cardiovascular regulation is impaired, but there can be baroreflex mechanisms affected also. To get these data orthostatic tests were performed. There weren’t any researches investigating parasympathetic outflow affecting baroreflex reactions in response to clinostatic test. Hypothesis. Investigation of cardiovascular regulation at clinostatic stress can show baroreflex function alterations in persons with spinal cord injury. The aim of research - ascertain the peculiarities of hemodinamic function and cardiovascular regulation in persons with spinal cord injury in response to ortho-clinostatic stress. Goals: 1) ascertain toleration and presence of orthostatic hypotension in response to ortho-clinostatic stress in persons with SCI; 2) evaluate peculiarities of sympathetic cardiovascular regulation in... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Šlikienė, Rasa. "Sportuojančių ir nesportuojančių neįgaliųjų asmenų su skirtingais nugaros smegenų pažeidimais aerobinis pajėgumas rankų ergometrijos metu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080618_125138-69109.

Full text
Abstract:
Nugaros smegenų pažeidimas pasireiškia motorinių, sensorinių ir vegetacinių funkcijų pokyčiais. Pažeidus nugaros smegenis, žmogus patiria motorikos, jutimų bei šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimų, kurie būna pagrindiniai veiksniai, lemiantys negalią. Asmenų patyrusių nugaros smegenų pažeidimus savarankiškumą lemia pažeidimo lygis, laipsnis, amžius ir lytis. Asmenys su nugaros smegenų pažeidimais susiduria su judėjimo problemomis tiesiogiai dėl pažeidimo ir pažeidimo simptomų dažniausiai veda sėslų gyvenimo būdą ir yra fiziškai neaktyvūs, todėl jų aerobinio pajėgumo rodikliai gerokai mažesni nei įgaliųjų. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti sportuojančių ir nesportuojančių neįgaliųjų asmenų su skirtingais nugaros pažeidimais aerobinį pajėgumą rankų ergometrijos metu amžiaus ir pažeidimo trukmės aspektais. Uždaviniai : 1. Nustatyti ir įvertinti sportuojančių ir nesportuojančių asmenų su nugaros smegenų pažeidimais aerobinio pajėgumo rodiklius priklausančius nuo pažeidimo lygio. 2. Nustatyti ir įvertinti sportuojančių ir nesportuojančių asmenų su nugaros smegenų pažeidimais aerobinio pajėgumo rodiklius pagal amžių. 3. Nustatyti ir įvertinti sportuojančių ir nesportuojančių asmenų su nugaros smegenų pažeidimais aerobinio pajėgumo rodiklius priklausančius nuo pažeidimo trukmės. Tyrimas buvo atliekamas paraplegikų asociacijoje „Landšafto terapijos ir rekreacijos centre“ Monciškėse. Buvo ištirta 21 asmuo su nugaros smegenų pažeidimais. Tyrimo metodai:... [toliau žr. visą tekstą]
Motor, sensory and vegetative deficits are well-known consequences of spinal cord injury. Spinal cord injury is associated with motor, sensory, urinary and bowel systems dysfunction, which are leading causes of disability. Level and degree of injury, age and gender are determinants of independency of person with spinal cord injury. Persons with spinal cord injuries often are not physically active and lead a sedentary life because of subsequences of spinal cord injury, thus their aerobic capacity is lower than able-bodies. Aim of research: Ascertain and evaluate the aerobic performance of persons with different spinal cord injuries during arm ergometry. Goals: 1. Ascertain and evaluate taking and not taking part in sports persons with spinal cord injuries aerobic performance dependent from spinal cord injuries levels. 2. Ascertain and evaluate taking and not taking part in sports persons with spinal cord injuries aerobic performance dependent from age. 3. Ascertain and evaluate taking and not taking part in sports persons with spinal cord injuries aerobic performance dependent from lesion time. The researches were carried out in paraplegics association. In this research participate 21 persons with spinal cord injuries. Research methods – Constantly increasing continuous physical loads have been applied to all persons with spinal cord injuries by using a arm ergometer “Monark”. The wheel frequency was 70 times/ min (rotations). The persons gas analyzer „Oxygon Mobile“... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Dilys, Sigitas. "Dviejų savaičių intensyvios treniruočių programos įtaka asmenų, turinčių skirtingo lygio nugaros smegenų pažeidimus, aerobinio pajėgumo rodikliams." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080618_125741-79605.

Full text
Abstract:
Judėjimo funkcijų praradimas po nugaros smegenų traumos gali įtakoti sėslų gyvenimo būdą. Fizinio aktyvumo sumažėjimas veda prie organizmo būklės pablogėjimo ir jėgos mažėjimo atliekant fizinį darbą. Taip pat žmonių, turinčių stuburo smegenų pažeidimus, kasdienis aktyvumas nėra pakankamas, kad sustabdytų fizinio pajėgumo prastėjimą. Fizinio pajėgumo trūkumas atliekant įvairias užduotis, gali būti rimta kliūtis savarankiškumui, ir priversti žmogų būti priklausomu nuo aplinkinių pagalbos. Šis regresavimo procesas atliekant fizines treniruotes gali būti grįžtamasis. Tyrimo problema : ar dviej�� savaičių intensyvi aerobinio lavinimo programa veiksmingai įtakoja asmenų su stuburo smegenų pažeidimais aerobinių pajėgumo rodiklių didėjimą? Tyrimo tikslas : nustatyti ir įvertinti trumpalaikės ir intensyvios treniruočių programos įtaką, asmenų, turinčių skirtingus nugaros smegenų pažeidimus, aerobinio pajėgumo rodikliams. Uždaviniai : 1. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų turinčių aukštus nugaros smegenų pažeidimus (Th1-Th7) aerobinio pajėgumo rodiklių pokytį po treniruočių ciklo. 2. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų turinčių vidutinius nugaros smegenų pažeidimus (Th8-L1) aerobinio pajėgumo rodiklių pokytį po treniruočių ciklo. 3. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų turinčių minimalias judėjimo negalias aerobinio pajėgumo rodiklių pokytį po treniruočių ciklo. Tyrimo hipotezė: Intensyvi 2 savaičių aerobinio pajėgumo lavinimo programa gali pagerinti asmenų, turinčių stuburo smegenų... [toliau žr. visą tekstą]
Losing motional functions after spinal cord injury may influence sedentary life manner. Reduction of physical activity leads to body impairment and decreased force during physical work. Also everyday activity of individuals, having spinal cord injury, is not sufficient to stop decline of physical capability. Lack of capability while doing various tasks may be serious difficulty to self-sufficiency, and make an individual dependant on the people round about. This regression may be reversible by doing physical training. Problem of research: does two weeks applicable manual activity effectively influence aerobic capability rate increment of individuals having spinal cord injury. Purpose of research: assess and evaluate short and intense training programs impact to aerobic capability rate of individuals having different spinal cord injuries. Tasks: 1. Assess and evaluate aerobic capability rate increment of individuals having high spinal cord injuries (Th1-Th7) after training cycle. 2. Assess and evaluate aerobic capability rate increment of individuals having medium spinal cord injuries (T81-L1) after training cycle. 3. Assess and evaluate aerobic capability rate increment of individuals having minimum motional disability. Hypothesis of research: Intense two weeks duration applicable manual activity may greatly improve aerobic capability rate of individuals having spinal cord injuries. The researches were carried out in „Landšafto terapijos ir rekreacijos centre“ Monciškėse. In... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Guzulaitis, Robertas. "Nugaros smegenų neuronų tinklo veikimo principai: somatosensorinės informacijos integracija ir aktyvumo išplitimas." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130925_093406-59707.

Full text
Abstract:
Nugaros smegenys gauna somatosensorinę informaciją, ją integruoja ir generuoja motorinius atsakus. Disertacijoje parodoma, kad somatosensorinių įėjimų viršsekundinė laikinė integracija nugaros smegenų neuronų tinkle vyksta ne dėl motorinių neuronų vidinių savybių kitimo. Laikinės integracijos metu padidėja priešmotorinių neuronų aktyvumas ir tai gali lemti informacijos apie somatosensorinį įėjimą saugojimą. Somatosensorinis tylos periodas – tai motorinio aktyvumo slopinimas po skausmingo stimulo. Jis plačiai aprašytas žmonėse, bei taikomas diagnostikoje. Nepaisant plataus taikymo, somatosensorinio tylos periodo mechanizmai nėra ištirti – nebuvo žinoma ar šis motorinio aktyvumo slopinimas vyksta slopinant motorinius neuronus, ar eliminuojant motorinių neuronų žadinimą. Disertacijoje parodoma, kad somatosensorinio tylos periodo metu motoriniai neuronai yra slopinami. Be somatosensorinės informacijos apdorojimo nugaros smegenų neuronų tinklai užtikrina judėjimo ir refleksų valdymą. Yra priimta, kad priekines ir užpakalines galūnes valdantys neuronų tinklai išsidėstę atitinkamai nugaros smegenų kaklinės ir strėnų sričių išplatėjimuose. Disertacijoje parodoma, kad ir krūtininiai nugaros smegenų segmentai prisideda prie užpakalinių galūnių motorinio aktyvumo generavimo. Tai leidžia manyti, kad neuronų tinklas generuojantis judesius yra išplitęs labiau, nei manyta iki šiol.
Spinal cord integrates somatosensory information and generates coordinated motor responses. Temporal integration can be used for discrimination of important stimuli from noise. Here it is shown that temporal integration of somatosensory inputs in sub second time scale is possible without changes of intrinsic properties of motoneurons. The activity of premotor neurons increases during temporal integration and can be a mechanism for short term information storage in spinal cord. Suppression of motor activity after painful somatosensory stimulus is called cutaneous silent period. This motor suppression is well described in humans and used for diagnostics. However it is not known if the suppression of motor activity is due to inhibition of motoneurons or reduction of excitatory drive from premotor neurons. Here it is shown that motoneurons are inhibited during cutaneous silent period. Neural networks of spinal cord not only process somatosensory information but generate locomotion and reflexes too. It is accepted that neural networks controlling front and hind limb movements are located in cervical and lumbar enlargements respectfully. Here it is shown that thoracic segments of spinal cord contribute to hind limb movements as well. It means that neural network generating movements is much more widely distributed than previously thought.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Buišas, Rokas. "The gain of spinal cord motoneurons and its modification." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121001_093711-87354.

Full text
Abstract:
Motoneurons are the spinal neurons that directly control the muscle contraction. The gain characterizes how the synaptic input to motoneuron is converted in to action potential firing and subsequent muscle contraction. The high gain allows a high force and fast contraction, while the low gain is essential for a fine control of movements. The gain of motoneurons is mainly determined by a set of ion channels in membrane and therefore is a subject for modification. It is known, that the gain decreases during adaptation of action potential firing. Moreover, the neurotransmitters released during spinal network activity may modify the ion channel activity and therefore adjust the gain to the functional needs. The aim of this study was to evaluate the gain of spinal cord motoneurons and investigate mechanisms of its modification. Spinal motoneurons from adult turtle were used. We found that the gain of motoneurons estimated from triangular current ramps is the same as steady one obtained from square current steps. Pharmacologically increased conductance of motoneuron membrane does not change the gain. Finally, we demonstrated that persistent inward Na+ current increases excitability and reduces the transient and early gain of spinal motoneurons.
Motoneuronai – tai nervinės ląstelės tiesiogiai valdančios raumenis. Motoneuronuose, kaip ir kitose neuronuose, įėjimo transformacija į išėjimą charakterizuojama perdavimo funkcija, kuri dažniausiai aprašoma tam tikro statumo tiesine priklausomybe. Didelis perdavimo funkcijos statumas leidžia išvystyti didelę raumens susitraukimo jėgą, o mažas – įgalina tikslų raumenų valdymą. Perdavimo funkcijos charakteristikas apsprendžia neurono membranoje esantys joniniai kanalai. Pavyzdžiui, veikimo potencialų adaptaciją sukeliantys joniniai kanalai perdavimo funkcijos statumą mažina. Be to, neuroninio tinklo veikimo metu išskirti neurotransmiteriai gali veikti joninius kanalus ir pritaikyti perdavimo funkciją konkretaus judesio vykdymui. Šio darbo tikslas buvo įvertinti nugaros smegenų motoneuronų perdavimo funkcijos ypatybes ir ištirti jos galimus modifikavimo mechanizmus. Tyrimams naudoti vėžlio nugaros smegenų motoneuronai. Disertacijoje parodėme, kad perdavimo funkcijos statumas įvertintas trikampiais srovės impulsais sutampa su stacionariu perdavimo funkcijos statumu, įvertintu stimuliuojant motoneuronus stačiakampiais srovės impulsais. Nustatėme, kad farmakologiškai padidintas motoneuronų membranos laidumas neįtakoja perdavimo funkcijos statumo. Taip pat parodėme, kad nuolatinė Na+ srovė sumažina pradinį ir ankstyvąjį perdavimo funkcijų statumus.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Guzulaitis, Robertas. "The organisation principles of spinal neural network: temporal integration of somatosensory input and distribution of network activity." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130925_093153-76748.

Full text
Abstract:
Spinal cord integrates somatosensory information and generates coordinated motor responses. Temporal integration can be used for discrimination of important stimuli from noise. Here it is shown that temporal integration of somatosensory inputs in sub second time scale is possible without changes of intrinsic properties of motoneurons. The activity of premotor neurons increases during temporal integration and can be a mechanism for short term information storage in spinal cord. Suppression of motor activity after painful somatosensory stimulus is called cutaneous silent period. This motor suppression is well described in humans and used for diagnostics. However it is not known if the suppression of motor activity is due to inhibition of motoneurons or reduction of excitatory drive from premotor neurons. Here it is shown that motoneurons are inhibited during cutaneous silent period. Neural networks of spinal cord not only process somatosensory information but generate locomotion and reflexes too. It is accepted that neural networks controlling front and hind limb movements are located in cervical and lumbar enlargements respectfully. Here it is shown that thoracic segments of spinal cord contribute to hind limb movements as well. It means that neural network generating movements is much more widely distributed than previously thought.
Nugaros smegenys gauna somatosensorinę informaciją, ją integruoja ir generuoja motorinius atsakus. Disertacijoje parodoma, kad somatosensorinių įėjimų viršsekundinė laikinė integracija nugaros smegenų neuronų tinkle vyksta ne dėl motorinių neuronų vidinių savybių kitimo. Laikinės integracijos metu padidėja priešmotorinių neuronų aktyvumas ir tai gali lemti informacijos apie somatosensorinį įėjimą saugojimą. Somatosensorinis tylos periodas – tai motorinio aktyvumo slopinimas po skausmingo stimulo. Jis plačiai aprašytas žmonėse, bei taikomas diagnostikoje. Nepaisant plataus taikymo, somatosensorinio tylos periodo mechanizmai nėra ištirti – nebuvo žinoma ar šis motorinio aktyvumo slopinimas vyksta slopinant motorinius neuronus, ar eliminuojant motorinių neuronų žadinimą. Disertacijoje parodoma, kad somatosensorinio tylos periodo metu motoriniai neuronai yra slopinami. Be somatosensorinės informacijos apdorojimo nugaros smegenų neuronų tinklai užtikrina judėjimo ir refleksų valdymą. Yra priimta, kad priekines ir užpakalines galūnes valdantys neuronų tinklai išsidėstę atitinkamai nugaros smegenų kaklinės ir strėnų sričių išplatėjimuose. Disertacijoje parodoma, kad ir krūtininiai nugaros smegenų segmentai prisideda prie užpakalinių galūnių motorinio aktyvumo generavimo. Tai leidžia manyti, kad neuronų tinklas generuojantis judesius yra išplitęs labiau, nei manyta iki šiol.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Podlipajeva, Viktorija. "Žmonių po nugaros smegenų pažeidimų motyvacijos profesinei reabilitacijai veiksniai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151604-31237.

Full text
Abstract:
Daugybė tyrimų aiškinasi, kodėl nedarbas tarp žmonių su nugaros smegenų pažeidimais toks aukštas, mažai kas besidomi, kaip neįgalūs žmonės susidoroja su išoriniais ir vidiniais veiksniais sprendžiant įsidarbinimo problemas. Profesinė reabilitacija, o po to ir grįžimas į darbo rinką, tai procesas, kurį įtakoja įvairūs veiksniai. Šiame darbe didžiausias dėmesys skiriamas savo negalios priėmimui, Aš-efektyvumo įvertinimui, bei vidiniams ir išoriniams motyvuojantiems veiksniams. Žmogaus su judėjimo negalia integracija į visuomenę priklauso ne tik nuo aplinkinių nuomonės, bet pirmiausiai nuo pačio žmogaus savęs vertinimo: nuo savo negalios priėmimo, savęs, kaip galinčio savimi pasirūpinti ir efektyviai dirbti. O ypač svarbu, kad noras vėl „grįžti į gyvenimą“ gimtų žmogaus viduje. Šio darbo tikslas – nustatyti sunkią judėjimo negalią turinčių žmonių pasirengimo profesinei reabilitacijai psichologinius veiksnius Tyrime naudojamos metodikos: pradinis interviu (renkami demografiniai duomenys apie tiriamuosius), motyvacijos langas (tai schema, kurios pagalba galima nustatyti žmogaus ketinimus ir motyvaciją keistis. Tai yra, kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai motyvuoja profesinei reabilitacijai), noras ar viltis bei įsitikinimas, jog pavyks įsidarbinti metų bėgyje, Aš-efektyvumo klausimynas specialiai sukurtas žmonėms su nugaros smegenų pažeidimais, negalios priėmimo klausimynas (tiriama žmogaus nuostata į negalią, ko nors netekus (mobilumo, galūnių ir pan.), vertinamas pozityvus... [toliau žr. visą tekstą]
Lots of researches are devoted to investigate why unemployment rate among people with spinal cord injury is so high. Not enough attention is paid to the issue of how disabled people cope with external and internal factors when facing employment problems. Vocational rehabilitation and re-entry to labor market are processes influenced by many factors. The most attention in this paper is devoted to acceptance of own disability, evaluation of self-efficacy as well as to internal and external motivating factors. The integration of people with motion disability into society depends not only on society opinion, first of all it depends on person‘s self-evaluation: acceptance of own disability, self, as able to take care of him/herself and work effectively. Particularly important is that the wish to „come back to life“ came from person‘s inside. The aim of this paper is to determine the psychological factors for vocational rehabilitation of people with deep motion disability. The following research methods were used: initial interview (demographic data was gathered about the target group), motivation window (a scheme which is used to set person‘s intentions and motivation to change, i.e. which internal and external factors promote vocational rehabilitation), wish or hope and conviction that they will get employed in the course of one year, Self-Efficacy, specially developed for people with spinal cord injury, questionnaire of disability acceptance (person‘s attitude to disability... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Baltrėnienė, Danguolė. "K. Niši metodo poveikis po nugaros smegenų trauminių pažeidimų." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060510_115805-49603.

Full text
Abstract:
There are about 250 new spinal cord injury cases in Lithuania each year. Usually, young people of a „working age” are getting injured. Men are getting spinal cord injuries four times often than women. Researches were made in Wellness center of Vilkpėde in year 2004 and year 2005, in Vilnius (rehabilitation takes 35 days). In this supportive rehabilitation participated 24 patients who have experienced cord injuries in a past 2 years. There were 32 – 45 years old, both sex patients (79,2 % males, 20,8 % females). Participants were divided into two groups. There were 12 patients with spinal cord injuries participating in each group (paraplegics). In the first (control) group researched patients were treated only with kinesitherapy, and the second group was experimental where patients were treated using K.Nyshi method. There were made 40 procedures for the patients in each group. Purpose of this research is – the influence of K. Nyshi method for the patients with spinal cord injures. Goal of this work is – to compare the efficiency of K. Nyshi method and kinesitherapy; to evaluate patient’s functional independence; shoulder joint flexibility. During this research the following evaluation tests were used – functional independence, spinal muscle strength, waist muscular strength balance, shoulder joint flexibility, waist flexibility. Chances of bedsores were evaluated by scale of Norton. After spinal cord injuries, in period after traumas or when disease was irascible and heavy... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Krikščiūnienė, Galina. "NUGAROS SMEGENŲ TRAUMAS PATYRUSIŲ ASMENŲ DALYVAVIMO DARBO RINKOJE SOCIOEDUKACINIAI VEIKSNIAI." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080926_182835-68763.

Full text
Abstract:
Teorinė neįgaliųjų socialinio dalyvavimo analizė parodė, kad socialinis dalyvavimas mokslo šaltiniuose traktuojamas, kaip asmenų (šiuo atveju neįgaliųjų) privalumų akcentavimas siekiant atskleisti jų aktyvumą, originalumą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, taigi, ir darbo rinkoje. Remiantis teorine analize, neįgalių asmenų profesinis rengimas - nuolatinis, nenutrūkstamas ugdymo(si) procesas susidedantis iš lygiaverčių pagal reikšmingumą, komponentų: ikiprofesinio ugdymo, pirminio profesinio rengimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, profesinio perkvalifikavimo, profesinio reabilitavimo siejant neįgaliųjų profesinį rengimą ne tik su profesine adaptacija, bet ir su neįgaliųjų socializacija. Iškelta hipotezė, kad NST patyrusių asmenų į(si)darbinimo poreikiai nerealizuojami arba realizuojami tik iš dalies dėl nepakankamo darbdavių informuotumo apie šių asmenų socioedukacines galimybes ir pačių neįgaliųjų savo galimybių nuvertinimo. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti NST patyrusių asmenų dalyvavimo darbo rinkoje socioedukacinius veiksnius. Tyrimo duomenys apibendrinti statistiniais metodais (aprašomoji statistika, faktorinė ir koreliacinė analizė). Tyrime dalyvavo 311 respondentų, 210 NST patyrusių asmenų ir 101 darbdavys. Empirinėje dalyje nagrinėjami sėkmingo dalyvavimo darbo rinkoje veiksnių tarpusavio ryšiai, NST patyrusių asmenų profesinės motyvacijos veiksniai, dalyvavimo darbinėje veikloje patirtis, pastangos ir pagalbos... [toliau žr. visą tekstą]
Theoretical analysis of social involvement showed that social involvement in scientific sources is regarded as the emphasis of advantages of the persons (particularily disabled persons) when trying to reveal their activity and originality in various spheres of life, which includes labor market as well. On the basis of theoretical analysis, professional training of the disabled is a perennial process of (self) education, which consists of equal components: pre-professional education, primary professional education, improvement of professional qualification, professional re-qualification, professional rehabilitation when relating professional education of the disabled not only with professional adaptation, but with socialization of the disabled as well. Hypothesis of the research is the persons that experienced back’s brain’s traumas (hereinafter – BBT) needs of self (employment) are not realized or are realized only partially due to insufficient privity of the employers about socioeducational possibilities of the disabled as well as their own low self-confidence. Method of questionnaire research has been done. Its aim was to reveal socioeducational factors in labor market of the involvement of the persons that have experienced BBT. The data of the research has been generalized when using statistical methods (descriptive statistics, factor and correlation analysis). 311 respondents participated in the research, 210 of them being the persons that experienced BBT and 1... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography