To see the other types of publications on this topic, follow the link: Nusikalstamumas.

Journal articles on the topic 'Nusikalstamumas'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 24 journal articles for your research on the topic 'Nusikalstamumas.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Sakalauskas, Gintautas. "Nusikalstamumo sampratos dilema." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 5 (March 21, 2015): 123–32. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2009.0.5272.

Full text
Abstract:
Straipsnyje aptariama nusikalstamumo sampratos dilema ir jos skirtinga refleksija vakarų ir Sovietų ideologijose. Pažymėtina, kad refleksijos skirtumai, iki šiol veikia tai kaip nusikalstamumas yra suprantamas šalyse turinčiose skirtingą istoriją. Be to, tai stipriai veikia nusikalstamumo kaip reiškinio ir kaip prevencijos bei kontrolės priemonių ideologijos supratimą. Sovietinė tradicija pasižymi tuo, kad buvo siekiama nusikalstamumą nusakant kiek įmanoma detaliau visus jo požymius. Šioje tradicijoje nusikalstamumas buvo konstruojamas kaip objektyvus reiškinys, kuris kelia grėsmę visuomenei i
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Navickienė, Jolanta, Algimantas Liausėdas, and Edmundas Vaitiekus. "Nepakaltinamų asmenų pakartotinio nusikalstamumo ir įgalinimo sąsajos." Sveikatos mokslai 26, no. 1 (2016): 27–32. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.004.

Full text
Abstract:
Pastaraisiais dešimtmečiais vykdoma daug tyrimų, kuriuose nagrinėjama nusikalstamos veikos priežastys, rizikos veiksniai, lemiantys pasikartojantį nusikalstamumą. Pakartotinis nusikalstamumas – nuolatinė tendencija pakartotinai nusikalsti, elgtis asocialiai. Veiksniai, turintys įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, yra žemas išsilavinimo lygis, bazinių įgūdžių neturėjimas, užimtumo darbo rinkoje problemos, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, narkotikų ir alkoholio vartojimas, psichinės sveikatos sutrikimai, silpni socialiniai ryšiai. Esminis šių veiksnių pakartotinius nusikaltim
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Ferenc, Irc. "Globalizuotas nusikalstamumas, lokali nusikalstamumo kontrolė ir prevencija." Sociologija. Mintis ir veiksmas 20 (December 15, 2007): 11–31. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2007.2.6034.

Full text
Abstract:
Straipsnyje svarstomos svarbiausios nusikaltimų kontolės ir prevencijos sąvokos: saugumas, rizika, grėsmė, viešasis saugumas, vidinis saugumas ir viešoji tvarka. Strapsnis grindžiamas idėja, jog globalizacijos procesų kuriami tęstiniai pokyčiai kelia iššūkį kriminalinei politikai. Straipsnyje formuojamas požiūris, kurio paskirtis dvejopa. Pirma, mėginama apibrėžti, ką reiškia adekvati reakcija į grėsmes svarstant trumpalaikius ir ilgalaikius šių grėsmių padarinius. Antra, svarstomos kriminalinės politikos galimybės sudaryti prielaidas išvengti šių grėsmių ateityje.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Havrdova, Eglė. "Sociologiniai nusikaltimų prevencijos padariniai: mažinant atotrūkį tarp teorijos ir praktikos." Sociologija. Mintis ir veiksmas 14 (December 28, 2004): 96–119. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.2.5966.

Full text
Abstract:
Nusikalstamumo kontrolės teorijos ir praktikos šalininkai dažnai kritikuoja socialinės prevencijos metodus dėl jų neapibrėžtumo ir nepraktiškumo. Todėl politikai bei nusikalstamumo prevencijos strategijos kūrėjai pirmenybę teikia situacinės prevencijos priemonėms, kurių poveikis, siekiant eliminuoti nusikalstamumą skatinančias situacijas, yra lengviau pamatuojamas. Tačiau nusikalstamumo prevencijos tyrimai patvirtina faktą, kad prevencijos efektyvumas priklauso nuo pokyčių tiek fizinėje, tiek ir socialinėje aplinkoje. Kaip rodo naujausi nusikalstamumo prevencijos tyrimai, tik derinant socialin
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Petrovec, Dragan, Gašper Tompa, and Katja Šugman. "Skurdas ir kriminalizacija." Sociologija. Mintis ir veiksmas 20 (December 15, 2007): 32–42. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2007.2.6035.

Full text
Abstract:
Straipsnyje svarstomi klausimai, susiję su, viena vertus, skurdo ar turto apibrėžimu, bei, antra vertus, reakcija į nusikaltimą Vakarų Europoje bei naujosiose Europos Sąjungos narėse. Autoriai pabrėžia, jog tradicinis bendro vidaus produkto kriterijus nėra pakankamas įvertinti skurdą ir suprasti tokiems reiškiniams kaip nusikalstamumas ir nusikalstamumo kontrolė. Šiam tikslui reikalingas žmogaus skurdo indeksas, daugiamatis skurdo rodiklis. Žmogaus skurdo indeksas atskleidžia atskirtį keturiuose lygmenyse: sveikatos, išsilavinimo, materialaus aprūpinimo standartų bei socialinės atskirties. Nau
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Chrzczonowicz, Piotr. "Organised crime in the art forgery market." Law Review 16, no. 2 (2017): 126–42. http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.16.8.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Mačiulis, Algimantas. "Urbanistinio miesto audinio atkūrimas reintegruojant ekstensyviai užstatytas teritorijas." Mokslas - Lietuvos ateitis 1, no. 2 (2011): 27–30. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2009.2.06.

Full text
Abstract:
Dvidešimtajame amžiuje miesto gyventojai susidūrė su įvairiomis problemomis, kurias lėmė miestų plėtra. Teritorinė miestų ekspansija sukėlė rimtų aplinkos apsaugos problemų, suintensyvėjo eismas, padidėjo nusikalstamumas. Pastarąjį šimtmetį miestai apibūdinami kaip užteršti, pavojingi ir netgi žalingi sveikatai. Miestų plėtra pradėta organizuoti pagal įvairius urbanistinio planavimo modelius, kuriuos veikė vyravusios architektūrinės tendencijos, ekonominė situacija bei gyventojų papročiai. Technologinis progresas, karai darė didelę įtaką susiklosčiusioms urbanistinėms struktūroms. Tam tikrais
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Kilmkaitė-Petraitienė, Lina. "Kriminaliniai mitai." Sociologija. Mintis ir veiksmas, no. 1-2 (April 4, 2015): 57–71. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2000.1-2.7167.

Full text
Abstract:
Esminė straipsnyje nagrinėjama problema - kriminalinių mitų samprata, savybės, funkcijos, padariniai. Kriminaliniai mitai - tai socialinių mitų forma, kurių turinį sudaro stereotipinis žinojimas apie nusikaltimus, teisėsaugos pareigūnus, nusikaltėlius, aukas ir t.t. Nors toks žinojimas neretai yra gerokai nutolęs nuo realybės, vis tik jis sėkmingai konkuruoja su moksliniu žinojimu ir daro įtaką ne tik paprastų visuomenės narių emocijoms ir esamos situacijos suvokimui, bet ir mokslininkų, politikų priimamiems sprendimams ir formuojamam nusikaltimų kontrolės politikos pobūdžiui. Problema dabar y
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Zaleckis, Kęstutis, and Irina Matijošaitienė. "SPATIAL STRUCTURE OF KAUNAS AND ITS INFLUENCE ON SECURITY IN PUBLIC SPACES AND GREEN RECREATIONAL AREAS / KAUNO MIESTO ERDVINĖS STRUKTŪROS ĮTAKA SAUGUMUI VIEŠOSIOSE ERDVĖSE IR ŽALIOSIOSE REKREACINĖSE TERITORIJOSE." JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM 36, no. 4 (2013): 272–82. http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.752932.

Full text
Abstract:
In the article the influence of spatial structure on the safety of citizens in the public spaces is analyzed from the perspective of spatial determinism. The safety in green recreational areas is also discussed. Kaunas is chosen as the research polygon. Axial map of Kaunas was prepared while using both traditional method of space syntax and model of continuity lines. Method of overlapping layers was employed to combine the following data: space syntax analysis, crime, density of population, borders of the neighbourhoods, urban morphotypes, etc. The regularities of relations between spatial str
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Muliuolytė, Justina. "REDISCOVERING LARGE SCALE HOUSING ESTATES IN POST SOCIALIST CITIES." JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM 37, no. 1 (2013): 51–58. http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2013.781180.

Full text
Abstract:
Large scale housing estates, once a dream of every family, now are facing serious physical and social decline. However comparison of the post war housing has showed that despite low physical quality neighbourhoods in the east-central Europe were much less deteriorated, then their western counterparts. On the other hand nowadays post socialist cities are experiencing loss of population, sprawl and shifts in the housing market. That changes position of the estates, which is rapidly decreasing. As soon as the housing shortage is eliminated, apartments in the estates go to the bottom of the market
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
11

Didžiokienė, Jolanta. "Nepakaltinamų asmenų pakartotinio nusikalstamumo ir įgalinimo sąsajos." Sveikatos mokslai 26, no. 1 (2016): 33–38. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.005.

Full text
Abstract:
Darbe analizuojama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje 2005-2014m. laikotarpiu tirtų moterų, įvykdžiusių nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, socialiniai, diagnostiniai bei motyvų aspektai. Dešimties metų laikotarpiu tokio pobūdžio nusikalstamas veikas įvykdė 44,7 proc. visų tirtų moterų Utenos ekspertiniame skyriuje. Nagrinėjama amžiaus, psichikos sutrikimų įtaka šio pobūdžio moterų nusikalstamai veikai. Dažniausiai moterys smurtavo 18-33 m. bei 57-58 m. amžiaus. Straipsnyje analizuojamas nusikalstamos veikos pobūdis, socialinių faktor
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
12

Eismontaite, Agne. "Nusikalstamumo 2008 m. lietuvoje analize erdvines statistikos metodais." Geodesy and Cartography 36, no. 4 (2010): 156–59. http://dx.doi.org/10.3846/gc.2010.25.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
13

Meško, Gorazd, Marte Fallshore, Mojca Rep, and Aletha Huisman. "Policijos pastangos mažinti nusikaltimų baimę lokaliose bendruomenėse: dideli lūkesčiai ir abejotini rezultatai." Sociologija. Mintis ir veiksmas 20 (December 15, 2007): 70–91. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2007.2.6038.

Full text
Abstract:
Straipsnyje svarstomas santykis tarp policijos veiklos ir nusikaltimų baimės. Policijos pasiekiamumas ir regimumas yra vieni svarbiausių faktorių, kurie nusako nusikaltimų baimę. Tačiau pasiekiamumas ir regimumas nenurodo veiksmų sprendžiant kaimynistės smukimo problemas. Policijos vaidmuo mažinant nusikaltimų baimę gana paradoksalus: viena vertus, policijos patruliavimas skatina pasitikėjimo jauseną, tačiau, antra vertus, gali būti suprantamas kaip atsakas augančiam nusikalstamumui ir netvarkai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
14

Daškevičius, Konstantinas, and Gintarė Navickaitė. "NUSIKALSTAMAS ELGESYS – PSICHIKOS NORMA IR PATOLOGIJA." Visuomenės sveikata 29, no. 1 (2019): 35–41. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.007.

Full text
Abstract:
Lietuvoje nuo XX amžiaus pabaigos iki šiol išlieka stabiliai aukšti nusikalstamumo rodikliai, o pagal įvykdomų homicidų ir kalinčių asmenų skaičių Lie­tuva daug metų lyderiauja tarp Europos Sąjungos šalių. Šios tendencijos negalima susieti vien su po­litiniais, ekonominiais ar demografiniais pokyčiais, vykstančiais mūsų visuomenėje. Šiame straipsnyje, remiantis apžvelgtų literatūros šaltinių duomenimis, pateikiamos įvairios mokslinės nusikalstamo elgesio koncepcijos, kurių pagalba siekiama paaiškinti įvyk­domų deliktų motyvaciją. Straipsnyje taip pat atkrei­piamas dėmesys, kad tarp asmenų, tur
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
15

Janulaitienė, Nijolė. "Pedagogiškai apleisti paaugliai." Acta Paedagogica Vilnensia 1 (January 17, 2016): 135–48. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1991.01.9355.

Full text
Abstract:
Straipsnyje prieštaraujama pedagogų diskusijose vis pasigirstančiai nuomonei, kad neverta eikvoti jėgų dirbant su sunkiai auklėjamais paaugliais, kad nepilnamečių nusikalstamumo prevencija turėtų rūpintis ne pedagogai, o policininkai. Pažymima, kad šiandieniniai nusikalstamo elgesio jaunuoliai, pikti, agresyvūs arba vangūs, nematą perspektyvos gyvenime, - tai vakarykščiai pedagogiškai apleisti paaugliai ir nei šeima, nei mokykla neturėtų vengti atsakomybės. Norint sukurti veiksmingą metodiką pedagoginiam ir socialiniam apleistumui įveikti, svarbus yra šio reiškinio pažinimas. Straipsnyje prist
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
16

Bajoriūnas, Z. "Kartų tarpusavio santykių problema." Psichologija 11 (January 8, 2016): 109–16. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1971.11.9255.

Full text
Abstract:
Siame darbe nagrinėjamos užsienio šalių mokslininkų mintys, susijusios su jaunosios kartos auklėjimo ir paauglių - teisės pažeidėjų bei nusikaltėlių - problemomis. Straipsnyje parodoma, kad kai kurie kapitalistinių šalių mokslininkai bando suabsoliutinti kartų konfliktą, esantį buržuazinėje visuomenėje, kaip pagrindinę priežastį, apsprendžiančią paauglių ir jaunimo elgesio pablogėjimą bei nusikalstamumo augimą. Kartų konfliktas, buržuazinių ideologų nuomone, nepriklauso nuo klasinės-politinės visuomenės struktūros ir yra pasaulinis reiškinys, spartaus technikos, mokslo bei švietimo vystymosi p
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
17

ŽUKAUSKIENĖ, RITA. "Agresyvaus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų elgesio raidos ypatumai." Psichologija 17 (December 23, 2015): 76–93. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1997.17.9019.

Full text
Abstract:
Keli tyrimai rodo, kad didžiausias agresijos augimas stebimas ankstyvame amžiuje ir paauglystėje. Tačiau labai mažai žinoma apie agresyvumo lyčių skirtumus vidurinėje vaikystėje. Šis tyrimas skirtas įvertinti agresijos vystymosi lyčių skirtumus vidurinėje vaikystėje. Buvo naudojami interviu su bendraamžiais ir pačiais vaikais, mokytojo ir tėvų pateikti elgesio problemų vertinimai bei sociometrinis statusas. Buvo iširta 695 pirmos – septintos klasės vaikai, po metų 220 mokinių tėvai pakartotinai užpildė CBCL 4/18 formą. Apibendrindami gautus rezultatus galime teigti, jog jaunesniajame mokyklini
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
18

Gavelis, Vytautas. "Nusikalstamumo tendencijos ir optimizavimas globalizacijos sąlygomis." Ekonomika 60 (December 1, 2002). http://dx.doi.org/10.15388/ekon.2002.17025.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjama globalizacijos tendencijų įtaka bendro nusikalstamumo veiksniams ir dinamikai. Nusikalstamumo optimizavimo problemos analizuojamos alternatyvių nuostolių kontekste, pažymint kad bendrus nusikalstamumo nuostolius sudaro nusikaltėlių aukoms padaryti nuostoliai ir valstybės skiriamos lėšos kovoti su nusikalstamumu. Ekonominės teorijos lygmeniu siūlomas nusikalstamumo optimizavimo modelis. Jis grindžiamas nusikalstamumo sąnaudomis ir visuomenės pirmenybėmis pasirenkant alternatyvias blogybes. Aptariamos valstybės skiriamų lėšų viešajai tvarkai palaikyti ir visuomenės saugum
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
19

Gavelis, Vytautas. "Socialinių ir ekonominių veiksnių įtaka nusikalstamumui. Korupciniai santykiai." Ekonomika 53 (December 1, 2001). http://dx.doi.org/10.15388/ekon.2001.16923.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojami socialiniai ir ekonominiai makroaplinkos veiksniai, turinys įtakos nusikalstamumui. Nagrinėjamos šių veiksnių tendencijos, koreliaciniai ryšiai su nusikalstamumu. Apibrėžiamos korupcinių santykių ekonominės sąlygos, modeliuojama korupcijos subjekto ekonominė elgsena. Naudojamasi statistinės analizės metodu. Koreliaciniams ryšiams vertinti naudojamas Pirsono koreliacijos koeficientas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
20

Gavelis, Vytautas, and Algimantas Čepas. "Ekonominio nusikaltimo samprata." Ekonomika 57 (December 1, 2002). http://dx.doi.org/10.15388/ekon.2002.16970.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjami ekonominio nusikaltimo kriterijai, veiksniai, požymiai. Siekiant išvengti sąvokų “ekonominis nusikaltimas” ir “nusikaltimas ekonomikai” sutapatinimo, analizuojami ekonominiai santykiai, susidarantys legalaus ir nelegalaus verslo srityje, aptariamos korupcinių santykių siĮlygos, akcentuojama globalizacijos įtaka ekonominiam nusikalstamumui. Straipsnio tikslas - apibrėžti ekonominių nusikaltimų sąlygas, kriterijus, sritį, kurioje jie daromi, pasiūlyti ekonominio nusikaltimo sąvoką, aptarti tarptautinius aspektus, lemiančius ekonominio nusikalstamumo kontrolę ir prevenciją
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
21

Gavelis, Vytautas. "Skurdo, nedarbo ir nusikalstamumo ryšys." Ekonomika 48 (December 1, 1999). http://dx.doi.org/10.15388/ekon.1999.16616.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojama, kaip ir kodėl rinka bei jos nulemti ekonominiai santykiai daro įtaką nusikalstamumo lygiui pereinamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamos nusikalstamumo tendencijos, ekonominės priežastys, skurdo, nedarbo ir nusikalstamumo sąsajos. Nedarbui mažinti siūloma valstybės lėšomis statyti gamybinius objektus ir juos nemokamai ar su didelėmis lengvatomis perduoti verslininkams, įsipareigojusiems pagamintą produkciją realizuoti užsienyje. Naudojamasi istoriniu loginiu ir statistinės analizės metodais.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
22

Beconytė, Giedrė, Andrius Balčiūnas, Vytautas Bielinskas, and Laurynas Jukna. "Nusikalstamumo tendencijos Vilniaus miesto urbanistinėse erdvėse 2012 m." Geografija 50, no. 1 (2014). http://dx.doi.org/10.6001/geografija.v50i1.2891.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
23

Acus, Arūnas, and Laimonas Beteika. "REGISTRUOTO TURTINIO NUSIKALSTAMUMO KLAIPĖDOS MIESTE DINAMIKA 1990–2015 m." Tiltai 73, no. 1 (2016). http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v73i1.1265.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
24

Acus, Arūnas, and Liutauras Kraniauskas. "LIETUVOS NEPILNAMEČIŲ JUSTICIJOS REFORMOS IR NEPILNAMEČIŲ NUSIKALSTAMUMO DINAMIKA KLAIPĖDOJE 1995–2019 M." Tiltai 83, no. 2 (2020). http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v83i2.2070.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!