Academic literature on the topic 'Odojče'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Odojče.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Odojče"
1
Valužytė, Eglė, and Kamilė Antanavičiūtė. "Mastocitozė. Ką išduoda oda?" Lithuanian General Practitioner 24, no. 8 (2020): 567–70. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.587.
Full textAbstract:
Mastocitozė yra reta ir sunkiai diagnozuojama ligų grupė. Sisteminė ligos forma gali pasireikšti odoje bei kituose organuose arba kaulų čiulpuose. Galima ir vien odos mastocitozė, kai odoje atsiranda išbėrimą, o sistemiškai simptomų nepasireiškia. Sisteminė arba odos mastocitozė gali būti didelis iššūkis tiek šeimos gydytojui, tiek specialistams. Dažnai tokių pacientų skundai labai įvairūs. Neretai iki teisingos diagnozės nustatymo pacientai kreipiasi į įvairių sričių specialistus. Vaikams odos mastocitozė pasireiškia dažniau nei suaugusiesiems, tačiau yra geros prognozės ir neretai bręstant išnyksta savaime. Odos mastocitozei pasireiškus suaugusiesiems, būtina tikslingai tirti ir dėl galimos sisteminės mastocitozės.
2
Kantauskaitė, Justė, Jurgina Ūselienė, Irena Marčiukaitienė, and Jūratė Grigaitienė. "PEMPHIGUS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO AKTUALIJOS." Visuomenės sveikata 27, no. 4 (2017): 49–58. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.061.
Full textAbstract:
Pūslinė (pemphigus) – heterogeniška autoimuninė odos ir gleivinių liga, susijusi su IgG ir IgA autoantikūnų gamyba prieš skirtingas adhezijos molekules epidermyje ir pasireiškianti intraepiderminėmis pūslėmis, kurios dėl plono paviršiaus greitai plyšta. Pemphigus klasifikuojama į keletą nozologinių vienetų, kurie tarpusavyje skiriasi patogeneze, autoantikūnų prisijungimo vieta odoje, bėrimo pobūdžiu bei lokalizacija. Dažniausia iš jų - paprastoji pūslinė, 70 proc. atvejų prasideda burnos gleivinėje, odoje stebimos skausmingos, sunkiai gyjančios erozijos. Lakštinė pūslinė dažniausiai pažeidžia tik odą, jai būdingos erozijos, padengtos hiperkeratotine pleiskana. Paraneoplastinė pūslinė – daugiažidininio autoimuninio paraneoplastinio sindromo pasireiškimas odoje ir gleivinėse, labai heterogeniškais klinikiniais simptomais. Vaistų sukelta pemphigus išgydoma ekskliudavus ją sukėlusį vaistą. Šių ligų diagnostika pagrįsta anamneze, klinikiniu ištyrimu, laboratoriniais tyrimais. Iš jų svarbiausias – tiesioginė imunofluorescencija, kuri pasaulyje yra „auksinis“ standartas pemphigus nustatyti diagnozę. Pemphigus gydymas – sudėtingas ir ilgalaikis, priklausantis nuo patogenetinio mechanizmo ir ligos klinikinės išraiškos, todėl prieš sudarant gydymo planą reikia kruopščiai įvertinti paciento būklę. Pūslinio pažeidimo ir funkcinio sutrikimo, susijusio su liga, gydymas, ligos atsinaujinimo kontrolė, dažniausių šalutinių reiškinių, susijusių su ilgalaikiu gydymu kortikosteroidais ir imunosupresantais sumažinimas, paciento gyvenimo kokybės gerinimas yra pagrindiniai tikslai diagnozavus šią ligą. Pirmo pasirinkimo vaistais gydant pūslinę iki šiol išlieka sisteminiai kortikosteroidai, kuriuos derinant kartu su adjuvantais, klinikinę ligos remisiją galima pasiekti mažiausiomis kortikosteroidų dozėmis.
3
Bartkevičiūtė, Agnė, and Danielius Serapinas. "NEUROFIBROMATOZĖ – GENETINIS SINDROMAS, DIAGNOZUOJAMAS IŠ POKYČIŲ ODOJE." Visuomenės sveikata 28, no. 2 (2018): 80–85. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.024.
Full textAbstract:
I tipo neurofibromatozė – genetinė liga, pasireiškianti odos, CNS ir vidaus organų pokyčiais. Vien tik iš pokyčių odoje galima įtarti šią ligą, nes odoje aptinkamos rusvos vadinamosios „balintos kavos“ spalvos dėmės. Kad šis požymis būtų kaip ligos diagnostinis kriterijus, tokių turi būti ne mažiau nei 6, bei jų dydis ne mažesnis nei 15 mm suaugusiam, atitinkamai 5 mm vaikui. Kita vertus, šiai ligai būdingas pigmento paryškėjimas pažastų ir kirkšnių odos srityje, vadinamasis „šlakuotumas“. Į šiuos pokyčius ypač turėtų atkreipti dėmesį pirminės sveikatos priežiūros grandies gydytojai, nes tik įtarus ligą, galima nusiųsti pacientą pas atitinkamos srities specialistą. Įtariant genetinę ligą siunčiama genetiko konsultacijai patikslinti diagnozę. Šeimos genetinis konsultavimas yra svarbus tiek diagnozei patikslinti, tiek šeimos prognozei sudaryti bei ligos pasikartojimo rizikai įvertinti. Neurofibromatozė paveldima autosominiu - dominantiniu būdu, tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų serga šia liga, tikimybė vaikui ja sirgti yra 50 proc. Tačiau pastebėta, kad didelė ligos atvejų dalis būna kaip pirmas atvejis, jeigu ligos nėra šeimos anamnezėje. Tai atsitinka dėl naujos mutacijos (de novo) lytinėse ląstelėse. Straipsnyje aptariami ligos klinikiniai ypatumai ir diagnostiniai kriterijai.
4
Vilkaitė, Alina, Joana Ažukaitė, and Skaidra Valiukevičienė. "Rožinės paplitimo ir vitamino D kiekio sąsajos. Atvejo–kontrolės tyrimų apžvalga." Lithuanian General Practitioner 25, no. 5 (2021): 323–26. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.689.
Full textAbstract:
Įvadas. Rožinė yra lėtinė uždegiminė, pasikartojanti odos liga, kuri pasireiškia veido centrinės dalies eritema, telangiektazijomis, uždegiminėmis papulėmis ir (ar) pustulėmis. Tiksli ligos patogenezė nežinoma. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad antimikrobinis peptidas katelicidinas (AMPK) bei jo skilimo produktas peptidas LL-37 aktyvuojami per sąveiką su keratinocitų paviršiaus vitamino D receptoriais (VDR) ir sukelia rožinei artimą uždegimą. Šio straipsnio tikslas – nustatyti, ar skiriasi vitamino D (VD) kiekis serume bei odoje tarp rožine sergančiųjų ir kontrolės grupės asmenų, remiantis atvejo–kontrolės tyrimų apžvalga. Metodika. Literatūros apžvalga parengta remiantis „PubMed“ duomenų bazės mokslinių straipsnių atranka pagal reikšminius žodžius: „rosacea“, „vitamin D“. Taikyti tokie įtraukimo kriterijai: klinikiniai atvejo–kontrolės tyrimai, publikacijos anglų kalba, publikacijos ne senesnės nei 10 metų. Atmetimo kriterijai: literatūros apžvalgos, konferencijų pranešimų tezės, publikacijos ne anglų kalba. Rezultatai ir išvados. Išanalizuotų trijų atvejo–kontrolės tyrimų duomenimis, sergančiųjų rožinės pažeistoje odoje ir serume nustatomas padidėjęs AMPK kiekis. VDR geno heterozigotiniai ir mutantiniai ApaI polimorfizmai padidina rožinės riziką. Apie VD kiekio serume skirtumą tarp sergančiųjų rožine ir kontrolės grupės asmenų pateikiami prieštaringi duomenys, nes nėra atlikta gerai suplanuotų daugiacentrių klinikinių tyrimų su didesnėmis tiriamųjų imtimis.
5
Simin, Dragana, Snežana Vidaković, and Miljana Šćepović. "Assessing infant feeding attitudes of women during pregnancy." Sestrinska rec 21, no. 76 (2018): 15–19. http://dx.doi.org/10.5937/sestrec1876015s.
Full text
6
Radojkovic, Zorica. "Patronazna sestra na unapredjenju zdravlja vulnerabilnih populacija (trudnica, porodilja i novorodjence, odojce, malo dete)." Sestrinska rec 18, no. 67-68 (2014): 26–28. http://dx.doi.org/10.5937/sestrec1468026r.
Full text
7
Cooper, Arnold M. "The Odore Shapiro, M.D.: An Appreciation." Journal of the American Psychoanalytic Association 42, no. 1 (1994): 11–13. http://dx.doi.org/10.1177/000306519404200102.
Full text
8
Vaičiulytė, Karolina, Renata Vaičiulienė, and Dalia Žaliūnienė. "KERATOKONUSAS IR JO SĄSAJOS SU ATOPINIU DERMATITU." Health Sciences 30, no. 4 (2020): 41–45. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.092.
Full textAbstract:
Keratokonusas (KK) yra progresuojanti, neuždegiminė, dažniausiai abipusė akių liga, sukelianti netaisyklingą astigmatizmą ir regėjimo aštrumo sumažėjimą. Šiuos pokyčius lemia ragenos plonėjimas ir išsigaubimas. KK etiologija nėra aiški, tačiau manoma, kad tai yra daugiafaktorinė liga, apimanti genetinius, biocheminius ir aplinkos veiksnius. Vienas dažniausiai minimų veiksnių yra atopinės ligos. Manoma, kad atopija, ypač atopinis dermatitas (AD), yra susijęs su KK pasireiškimu ir progresavimu. Nustatyta, kad iki 40 proc. KK pacientų serga ir AD. Viena iš ligos išsivystymo priežasčių yra ragenos trauma, kurią sukelia intensyvus akių trynimas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad akių trynimą skatina niežėjimas, o pastarąjį – dažniausiai atopija. Svarbu suprasti AD ir KK sąsajas, kad galėtume laiku nustatyti KK ir paskirti gydymą. Straipsnyje apibendrinti naujausi duomenys apie KK ir jo sąsajas su AD. Literatūros paieška buvo atlikta PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse. Literatūros paieškai buvo naudojami raktiniai žodžiai, atitinkantys literatūros apžvalgos temą. Buvo atrinkti ne senesni nei penkerių metų straipsniai, publikuoti anglų kalba. Analizė atskleidė, kad KK ir AD sieja genetiniai bei biocheminiai ryšiai. Pagrindinės genų mutacijos, galimos esant šioms patologijoms, yra VSX1, SOD1, ZNF469 ir MIR184. Nustatėme, kad odoje ir ragenoje svarbų vaidmenį atlieka filagrinas. Šio baltymo geno mutacija pažeidžia odos ir ragenos epitelio barjerinę funkciją, dėl to prarandamas transepiderminis vanduo ir tai yra viena iš patogenezės grandžių abiejų ligų atvejais. KK sergančių pacientų ašarose randamas didelis matricos metaloproteinazės (MMP) kiekis. Įdomu tai, kad MMP randama ir odoje, kuris sukelia odos audinio struktūrinius pokyčius, sergant AD. KK pažeistose ragenose pastebėtas pakitęs lizilo oksidazės aktyvumas, kuris gali lemti ragenos biomechaninio standumo sumažėjimą. Svarbu paminėti, kad lizilo oksidazės aktyvumo pakitimai minimi ir AD patogenezėje. Sergantiems AD dėl padidėjusios KK rizikos reikėtų reguliariai lankytis pas akių gydytojus. Tai padėtų anksčiau diagnozuoti ligą ir laiku paskirti jos progresavimą stabdantį gydymą, kuris sumažintų regėjimo praradimo riziką.
9
Stevanović, Vesna, Maja Šujica, and Ana Mandraš. "Anesthesia in a two-month-old infant with Moebius syndrome: A case report." Materia medica 34, no. 3 (2018): 1641–43. http://dx.doi.org/10.5937/matmed1802641s.
Full text
10
Valatkevičiūtė, Milda, Mindaugas Kazanavčius, and Adas Čepas. "UŽDELSTO MELANOMOS CHIRURGINIO GYDYMO PAVOJAI COVID-19 PANDEMIJOS METU. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 3 (2021): 62–64. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.081.
Full textAbstract:
COVID-19 pandemija paveikė daugelio ligų, įskaitant ir melanomą, gydymą bei diagnostiką. Šis klinikinis atvejis parodo, kaip pandemija veikia paciento, nesergančio SARS-CoV-2 viruso infekcija, chirurginio gydymo eigą. Pristatome 83 m. moters, kuri kreipėsi dėl greitai didėjančio darinio kairiojo dilbio odoje, klinikinį atvejį. Darinio didėjimas pastebėtas 2020 m. sausio mėn., tačiau dėl kovo mėn. pasikeitusios epidemiologinės situacijos pacientė delsė kreiptis į gydymo įstaigą. Pacientei bendrinėje nejautroje 2 cm vizualiai sveikų audinių ribose atlikta auglio ekscizija. Susidaręs minkštųjų audinių defektas autodermoplastikos metodu padengtas viso odos storio transplantantu, paimtu nuo kairiojo žasto vidinio paviršiaus. Gama zondu identifikuotas ir pašalintas radioizotopu pažymėtas pažastinis limfmazgis. Dėl per šią krizę laiku negydytos melanomos gali padidėti mirtingumas, sergamumas ir sveikatos priežiūros išlaidos.
Dissertations / Theses on the topic "Odojče"
1
Jelena, Ćulafić. "Serumska koncentracija hepcidina kao pokazatelj rezervi gvožđa u dece sa sideropenijskom anemijom." Phd thesis, Univerzitet u Novom Sadu, Medicinski fakultet u Novom Sadu, 2016. http://www.cris.uns.ac.rs/record.jsf?recordId=101619&source=NDLTD&language=en.
Full textAbstract:
Anemija predstavlja problem svetskih razmera sa značajnim zdravstvenim, socijalnim i ekonomskim konsekvencama. Iako je pre mnogo godina prepoznata kao javnozdravstveni problem, malo je učinjeno u uspostavljanju kontrole anemije i prevalenca je ostala neprihvatljivo visoka. Deficit gvožđa predstavlja najčešći uzrok anemije, deca uzrasta od 6-24 meseca i adolescenti predstavljaju vulnerabilne grupe. Hepcidin je peptidni hormon niske molekularne težine koji ima ključnu ulogu u metabolizmu gvožđa. Cilj istraživanja je bio da se odredi serumska koncentracija hepcidina kod dece uzrasta od 6 meseci do 2 godine i adolescenata uzrasta od 11 do 19 godina koji boluju od sideropenijske anemije i uporedi sa serumskim koncentracijama hepcidina u kontrolnim grupama, kao i da se utvrdi njegova povezanost sa parametrima metabolizma gvožđa. Ispitivanjem je obuhvaćeno ukupno 173 ispitanika, 89 ispitanika koji su bolovali od sideropenijske anemije i 84 ispitanika koji nisu bolovali od sideropenijske anemije i koji su predstavljali kontrolnu grupu. Svim ispitanicima je venepunkcijom uzorkovana krv za određivanje kompletne krvne slike i prametara metabolizma gvožđa. ELISA metodom je određen nivo hepcidina u serumu. Ispitivanjem je utvrđeno da je koncentracija hepcidina statistički značajno niža u dece i adolescenata koji boluju od sideropenijske anemije u poređenju sa decom i adolescentima koji ne boluju od sideropenijske anemije. Potvrđena je pozitivna korelacija između koncentarcije serumskog hepcidina i gvožđa u serumu, feritina, srednjeg volumena eritrocita i saturacije transferina, a negativna korelacija između koncentracije serumskog hepcidina i transferina i broja retikulocita. Koncentracija transferina i nezasićeni kapacitet vezivanja gvožđa, ukupni kapacitet za vezivanje gvožđa i broj retikulocita su međusobno u pozitivnoj korelaciji, a korelacija koncentracije transferina sa parametrima saturacija transferina, koncentracije gvožđa i hemoglobina je negativna. Na vrednost serumskog hepcidina ne utiču niti pol niti uzrast ispitanika što ga čini senzitivnijim pokazateljem stanja gvožđa u organizmu i pouzdanijim biološkim markerom u dijagnostici sideropenijske anemije.<br>Anemia represents a worldwide problem which leads to substantial health, social and economic issues. Although it was identified as a common health problem many years ago, not a lot has been done in controlling anemia and its prevalence has stayed unacceptably high. The iron deficit is the most frequent cause of anemia, 6-24 month-old children and adolescents are vulnerable groups. Hepcidin is a peptide hormone of a low molecular weight which has a main role in the iron metabolism. The aim of the research was to determine the serum concentration of hepcidin in children aged from 6 months to 2 years and in adolescents from the age of 11 to 19 which suffer from iron deficiency anemia and compare it with the serum concentration of hepcidin in the control groups, as well as to determine its connection with the parameters of the iron metabolism. The research included 173 examinees, 89 of them suffered from iron deficiency anemia and 84 did not suffer from iron deficiency anemia. The latter represented the control group. All the examinees had their blood sampled intravenously in order for full blood count results and parameters of iron metabolism to be determined. Also, ELISA method was used for establishing the level of hepcidin in the serum. The research showed that the concentration of hepticin is statistically lower in children and adolescents who suffer from iron deficiency anemia in comparison with children and adolescents who do not have this condition. The positive correlation between the level of serum hepcidin and iron in the serum, ferritin, the medium volume of erythrocytes and transferrin saturation was confirmed but the negative one occurred in the level of the serum hepcidin, transferrin and reticulocyte. Transferrin and the unsaturated capacity of iron binding, the total capacity of iron binding and reticulocytes are in a positive correlation but the correlation of transferrin with the parameters of transferrin saturation, iron and hemoglobin is negative. The sex and the age of the examinees do not influence the level of serum hepcidin which makes it a more sensitive indicator of the level of iron in the body. Besides this, serum hepcidin is a reliable biological marker in the iron deficiency anemia diagnosis.
2
Drevinskas, Tomas. "Kapiliarinės elektroforezės metodo 5-aminolevulino rūgščiai žmogaus odoje nustatyti vystymas, įteisinimas ir praktinis pritaikymas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100621_094957-32894.
Full textAbstract:
5-aminolevulino rūgštis (ALA) – provaistas naudojamas fotodinaminėje (FDT) terapijoje, protoporfirino IX prekursorius hemo biosintezės kelyje. Manoma, kad FDT vienas iš selektyviausių odos vėžio gydymo metodų. Nors ALA naudojimas FDT yra daug žadantis tiek terapiniu tiek komerciniais požiūriais, gydytojai vis dar sunkiai priimą šį gydymo metodą. Perkutaninės vaistinės formos dažnai kritikuojamos dėl nepakankamos skvarbos per raginį sluoksnį į odą ir dėl nepakankamo stabilumo. Skvarbai pagerinti yra kelios priemonės: skvarbos stiprikliai (dimetilsulfoksidas (DMSO), oleino rūgštis (OR) ir kt.), ALA derivatizacija į esterius, raginio sluoksnio pašalinimas ir kt. Dideli kiekiai DMSO, ar OR žymiai pagerina skvarbą, tačiau oda gali būti negrįžtamai pažeista. ALA esterių naudojimas vienas iš sėkmingesnių būdų įvesti ALA į odą, tačiau irgi nevisada sėkmingas. Kai kurios ligos pasireiškia jau su pažeistu raginiu sluoksniu (pvz. aktininė keratozė), šiuo atvejų gerai skvarbai užtikrinti nebūtina atlikti jokių papildomų farmacinės formos ruošimo, ar terapinių procedūrų. Viena iš buvusių opiausių ALA farmacinių formų problemų – stabilumas tiek farmacinių formų saugojimo metu, tiek atliekant ekstrakciją biocheminių tyrimų metų. Daugumos autorių nuomone ALA stabilumas užtikrinamas sumažinant pH bent iki 5. Tačiau per daug sumažinus galima sukelti odos paraudimus, ar net pažeidimus, be to mažas pH slopina PpIX biosintezę. Pastaruoju metu yra nemažai atliktų tyrimų prasiskverbusiam ALA... [toliau žr. visą tekstą]<br>5-amineluvulinic acid (ALA) is a prodrug that is used in pfotodynamic therapy (PDT). It is a precursor of protoporphyrin IX (PpIX) in heme biosynthesis pathway. It is known, that FDT is promising treatment method according to both commercial and therapeutical aspects. Topical pharmaceutical forms are being criticised due to insufficient penetration to skin and ALA instability. Penetration enhancers such as dimethylsulfoxide (DMSO) or oleic acid (OA) could be used in order to improve penetration to skin. ALA derivatization to obtain more lipopfilic esters and stratum corneum disruption procedures could also be used for penetration improvement. Some skin lessions provide disrupted SC barrier (actinic keratosis). In this case, ALA penetration to skin is often sufficient to obtain therapeutical effect. Various authors state that ALA to be stable at pH 5 or lower, but too low pH can result in skin erythema, or more seriuos damage, moreover low pH inhibits PpIX biosynthesis. Nowadays there are numerous articles about ALA in skin penetration studies. Mostly, the HPLC method method might be epmloyed with a requirement of common derivatization reactions for amino acid determination. Liquid scintillation may also be employed in penetration studies, but it is quite expensive and require radioactive substances for quantitative determination. There are only few methods available for direct analysis. Ion pairing, ion exchange chromathography and capillary electrophoresis (CE) may be used... [to full text]
3
Stragapede, Eugenio. "Biofiltrazione delle emissioni odorigene: studio delle performance dell'impianto di compostaggio di Contarina S.p.A." Master's thesis, Alma Mater Studiorum - Università di Bologna, 2021.
Find full textAbstract:
Il problema delle emissioni odorigene rappresenta uno degli impatti ambientali più importanti per le attività di compostaggio e più percepiti dalla popolazione, in ragione della ricaduta negativa che esse hanno sulla qualità della vita dei soggetti potenzialmente esposti. In questo studio sono state valutate le emissioni odorigene derivanti dall’impianto di compostaggio della società Contarina S.p.A., azienda che si occupa della gestione dei rifiuti urbani nel trevigiano, con l’ottica di comprendere quali siano i parametri di processo che più influenzano l’efficienza e l’efficacia dell’abbattimento degli odori, al fine di migliorare e ottimizzare le scelte operative. L’impianto di depurazione oggetto di studio è costituito da 4 moduli depurativi in parallelo ed uguali tra loro, ognuno composto da uno scrubber con soluzione acida e, in serie ad esso, da un biofiltro il cui letto è composto da materiale legnoso. Il sistema depurativo risulta, in generale, efficace ed efficiente, con un’efficienza media di abbattimento degli odori di poco superiore al 79% (mediana pari circa all’89%). Seppur lavorando nel rispetto di tutte le prescrizioni normative e di dimensionamento, a seguito delle 8 campagne di monitoraggio effettuate nel biennio 2019-2020, sono stati individuati alcuni superamenti della concentrazione media di odore in uscita dai settori del biofiltro, rispetto alla soglia autorizzata (250 ouE/m3). Dall’analisi dei dati operativi e di processo, le principali cause sono state identificate nella fluttuazione delle concentrazioni di odore in alimentazione dal presidio depurativo e in alcune particolari condizioni operative. Da questo studio è emerso che sarebbe stato opportuno, per meglio caratterizzare il funzionamento della sorgente emissiva quale il biofiltro, integrare le campagne di monitoraggio con ulteriori indagini volte alla misura di alcune grandezze quali pH, umidità del letto biofiltrante, perdite di carico e velocità dell’efflusso gassoso.
4
Hage, Walter Verfasser], Hans [Akademischer Betreuer] Bonka, Reinhard [Akademischer Betreuer] Odoj, and Kurt [Akademischer Betreuer] [Kugeler. "Zerstörungsfreie Bestimmung der Spaltstoffmasse mit einer weiterentwickelten Neutronenkorrelationstechnik / Walter Hage ; Hans Bonka, Reinhard Odoj, Kurt Kugeler." Aachen : Universitätsbibliothek der RWTH Aachen, 2018. http://d-nb.info/1162550600/34.
Full text
5
Hage, Walter [Verfasser], Hans Akademischer Betreuer] Bonka, Reinhard [Akademischer Betreuer] Odoj, and Kurt [Akademischer Betreuer] [Kugeler. "Zerstörungsfreie Bestimmung der Spaltstoffmasse mit einer weiterentwickelten Neutronenkorrelationstechnik / Walter Hage ; Hans Bonka, Reinhard Odoj, Kurt Kugeler." Aachen : Universitätsbibliothek der RWTH Aachen, 2018. http://d-nb.info/1162550600/34.
Full text
6
Tiri, H. (Hannu). "Comorbidities and mortality of hidradenitis suppurativa in Finland." Doctoral thesis, Oulun yliopisto, 2019. http://urn.fi/urn:isbn:9789526224107.
Full textAbstract:
Abstract Hidradenitis suppurativa (HS) is a chronic inflammatory disease of hair follicles, characterized by subcutaneous inflammatory nodules and abscesses, typically on the axillary, genitofemoral, and perianal skin. Symptoms of HS, such as foul-smelling discharge from the inflamed lesions, pain, and disease location in sensitive areas, markedly diminish patients’ quality of life. Smoking and obesity are associated with HS, which also has several common comorbidities. While there is a growing body of evidence of somatic comorbidities in HS, psychiatric comorbidities have received less attention. Furthermore, literature on comorbidities in young patients with HS is scarce, and no systematic evaluation of mortality in HS has yet been undertaken. This study aimed to clarify the associations between HS and mental disorders, to explore both somatic and psychiatric comorbidities of HS in children and adolescents, and to determine the life expectancy and cause-specific risks of death in patients with HS. The study population comprised over 4300 cases with HS diagnosed in Finnish hospitals between 1987 and 2014. Age- and sex-matched patients with psoriasis and melanocytic nevi served as controls. Patient data were obtained from the statutory Finnish Care Register for Health Care. Information on dates and causes of death of the cases and controls were acquired from Statistics Finland. This study showed a heavy psychiatric disease burden in patients with HS. The prevalence rates and risks of all studied psychiatric comorbidities were higher in the HS than in the control groups. This was also evident in children and adolescents with HS, not only in adults. Furthermore, younger patients also had elevated risks for many somatic disorders including inflammatory bowel and joint diseases. Remarkably, the mean age at death in the HS group was only 60.5 years. The most common causes for death in the order of likelihood were: cardiovascular diseases, neoplasms, ‘accidents, suicides or violence’ and alcohol-related diseases. Suicide risk was elevated in women with HS. HS patients should be cautiously monitored for possible somatic and psychiatric comorbidities. It is clear that these patients require effective, comprehensive and multidisciplinary care to improve their quality of life and prevent premature death<br>Tiivistelmä Hidradenitis suppurativa (HS) on krooninen tulehduksellinen karvatuppien sairaus, joka heikentää elämänlaatua merkittävästi. Kivuliaat kyhmyt ja paiseet sekä vuotavat käytävät, jotka sijaitsevat useimmiten kainaloissa, nivusissa, genitaalialueella ja pakaravaossa, ovat sen tyypillisimpiä ilmenemismuotoja. HS-potilailla on moninaisia terveysongelmia, joita ovat mm. tupakointi, lihavuus ja suurentunut riski useisiin somaattisiin sairauksiin. Tutkimustieto HS-potilaiden psykiatrisista sairauksista on kuitenkin vähäistä eikä liitännäissairauksista lapsilla ole juuri lainkaan tietoa. Tämän lisäksi HS-potilaiden kuolemansyitä tai eliniänodotetta ei ole perusteellisesti selvitetty. Tällä tutkimuksella haluttiin määrittää psykiatristen sairauksien riski HS-potilailla ja selvittää sekä somaattisten että psykiatristen liitännäissairauksien todennäköisyyttä lapsuudessa ja nuoruudessa. Tarkoituksena oli myös tutkia, mihin sairauksiin HS-potilailla on suurentunut riski kuolla ja minkä ikäisinä he menehtyvät. Terveyden ja hyvinvoinnin laitoksen hoitoilmoitusjärjestelmästä etsittiin tiedot kaikista Suomen sairaaloissa vuosina 1987–2014 diagnosoiduista HS-tapauksisista (N=4381). Liitännäissairauksien tutkimista varten verrokeiksi valittiin psoriaasi- tai luomidiagnoosin saaneet henkilöt, jotka kaltaistettiin iän ja sukupuolen mukaan. Kuolintiedot menehtyneistä tutkimuspotilaista saatiin Tilastokeskukselta. HS-potilailla havaittiin selkeästi suurentunut psykiatristen sairauksien riski niin aikuisena kuin myös jo alle 18 vuoden iässä. Lisäksi monien somaattisten sairauksien, esim. tulehduksellisten suoli- ja nivelsairauksien, riski oli suurentunut lapsuudessa. HS-potilaiden todettiin menehtyvän huomattavan nuorella iällä, sillä heidän keskimääräinen elinikänsä oli vain 60,5 vuotta. Yleisimmät kuolinsyyt olivat sydän- ja verisuonitaudit, kasvaimet, ’onnettomuudet, itsemurhat ja väkivalta’ sekä alkoholiin liittyvät kuolemat. Itsemurhariski havaittiin suurentuneeksi naisilla. Tämän tutkimuksen perusteella HS-potilailla on runsaasti psykiatrisia liitännäissairauksia. Sekä somaattisten että psykiatristen sairauksien riski onkin pidettävä mielessä aina HS-potilaita hoidettaessa. Tehokas, kokonaisvaltainen ja moniammatillinen hoito on tärkeää potilaiden elämänlaadun parantamiseksi ja ennenaikaisen kuoleman ehkäisemiseksi
7
"Taksonomie en morfologie van 'n Acanthocephala parasiet van Hepsetus odoe (Teleostei: Characidae)." Thesis, 2014. http://hdl.handle.net/10210/12860.
Full textBooks on the topic "Odojče"
More sourcesBook chapters on the topic "Odojče"
1
Merron, Glenn S., Kathleen K. Holden, and Michael N. Bruton. "The reproductive biology and early development of the African pike, Hepsetus odoe, in the Okavango Delta, Botswana." In Alternative life-history styles of fishes. Springer Netherlands, 1990. http://dx.doi.org/10.1007/978-94-009-2065-1_12.
Full text
2
Librandi, Fulvio. "La costruzione di un odore." In A lume di naso. Quodlibet, 2019. http://dx.doi.org/10.2307/j.ctvsf1nq5.11.
Full text
3
Ferrand, Guilhem. "26. Feue Odote Lavonnere [sans lieu] 1397, 23 janvier (n. st.)." In Les inventaires après décès de la ville de Dijon à la fin du Moyen Âge (1390-1459). Tome I (1390-1408). Presses universitaires du Midi, 2017. http://dx.doi.org/10.4000/books.pumi.42058.
Full text
4
Taylor, Scott L. "Si Odore Solo Locus Pestilentiosus Fiat: Private Property, Public Health and Environmental Hygiene – Advantages of the English Common Law of Nuisance over the Corpus Juris Civilis." In Bodily and Spiritual Hygiene in Medieval and Early Modern Literature, edited by Albrecht Classen. De Gruyter, 2017. http://dx.doi.org/10.1515/9783110523799-014.
Full textConference papers on the topic "Odojče"
1
Dumitrascu, Monica. "KEY CLIMATIC CONDITIONS IN ASSESSING BIOLOGICAL DIVERSITY IN A NATURA 2000 SITE: ROSPA0075 MAGURA ODOBE?TI. ROMANIA." In 15th International Multidisciplinary Scientific GeoConference SGEM2015. Stef92 Technology, 2011. http://dx.doi.org/10.5593/sgem2015/b52/s20.038.
Full text