Journal articles on the topic 'Organizacijos įvaizdis'

Šiandieninės konkurencijos akivaizdoje organizacijos įvaizdis tapo ypač svarbia konkurencinio pranašumo įgijimo ir efektyvios veiklos vystymo priemone. Nors esama labai daug komunikacijos kanalų ir būdų, ta­čiau klientą pasiekti tenka vis sudėtingiau. Daugelis organizacijų stiprindamos savo įvaizdį vis dažniau pasitelkia sensorinę rinkodarą – komunikavimą per klientų pojūčius, dar kitaip vadinamą pojūčių marke­tingu. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog pozityvias emocijas galima sužadinti tinkamai paveikiant visus penkis žmogaus pojūčius. Pojūčių marketingas pa­deda užmegzti emocinius ryšius su klientais, sukuria ilgalaikį lojalumą organizacijai. Tyrimo tikslas – atskleisti kvapų taikymo galimybes kuriant organizacijos įvaizdį. Kiekybinio tyrimo re­zultatai atskleidė, kad, daugumos respondentų ma­nymu, reprezentacinis kvapas yra „svarbus“ kuriant organizacijos įvaizdį. Organizacijos įvaizdžio kūri­mui respondentai rinktųsi gaivius su citrusinių vaisių natomis, švelnius, subtilius arba neženkliai juntamus kvapus. Tyrimo rezultatai parodė, kad Kauno kolegi­jos veiklos bruožai: atsakomybė ir profesionalumas respondentams asocijuojasi su medienos kvapu, atvi­rumas ir pagarba su gėlių aromatu, o su bendruome­niškumu respondentams asocijuojasi žalumos ir ci­trusų kvapai. Respondentų manymu, tinkami įvairūs organizaciją reprezentuojantys kvapų panaudojimo būdai: aromatinės žvakės, aromatizatoriai ir aroma­tinės lazdelės.

Šiandien vargu ar atsirastų organizacija, abejojanti korporatyvinės reputacijos svarba. Tačiau iki šiol nėra bendro korporatyvinės reputacijos apibrėžimo. Požiūrių įvairovė turi savo pranašumų ir trūkumų: viena, tai leidžia korporatyvinės reputacijos sąvoką interpretuoti savaip, kita, tampa sudėtinga susigaudyti esamos informacijos kiekyje. Reputacija dažniausiai siejama ir / ar tapatinama su korporatyviniu įvaizdžiu ir korporatyviniu identitetu. Straipsnyje analizuojama korporatyvinio identiteto, korporatyvinio įvaizdžio ir korporatyvinės reputacijos sąvokos, jų panašumai ir skirtumai. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, įvairių autorių pastabomis ir apibrėžimais, šiame darbe korporatyvinė reputacija suprantama kaip per tam tikrą laiką tarp suinteresuotojų susiformavusi, nusistovėjusi ir viešai perduodama nuomonė apie organizacijos veiklą, bruožus, rezultatus, vertybes, savybes ir pan., nusakanti galimą organizacijos elgseną ateityje ir parodanti organizacijos patikimumo, pripažinimo, pagarbos ir palankumo jai lygį. Kiekviena organizacija, neatsižvelgiant į jos profilį, tipą, sektorių ir dydį, privalo rūpintis savo suinteresuotaisiais ir palaikyti efektyvią komunikaciją su jais. Korporatyvinės reputacijos formavimas – ilgalaikis procesas, kuris duoda daug naudos organizacijai, tačiau dėl netinkamo elgesio gali būti sužlugdytas per labai trumpą laiką. Pagrindiniai teigiamos korporatyvinės reputacijos pranašumai ir nauda organizacijai yra pristatomi straipsnyje.Šio straipsnio tikslas – pristatyti viešojo sektoriaus organizacijų korporatyvinės reputacijos formavimo principus. Išanalizavus ir apibendrinus įvairių autorių siūlomus korporatyvinės reputacijos formavimo elementus ir modelius, darbe išskiriami esminiai korporatyvinės reputacijos formavimo elementai – korporatyvinis identitetas ir korporatyvinis įvaizdis. Svarbu pabrėžti, kad, be šių elementų, organizacijos turi kreipti dėmesį į politinę, ekonominę, socialinę ir technologinę aplinką bei teikti kokybiškas paslaugas. Taip galima pelnyti suinteresuotųjų pasitikėjimą.Korporatyvinės reputacijos formavimo principai straipsnyje išsamiai aprašyti ir pristatyti. Atkreipiamas dėmesys į pasikeitusį organizacijos suinteresuotųjų, kurie ir suformuoja teigiamą arba neigiamą korporatyvinę reputaciją, vaidmenį. Corporate Reputation Formation Principles: Public SectorJelena Konieczna SummaryThere has been a growing research interest in the area of corporate reputation. This topic has been studied in almost all business issues and not so much in public sector organizations. Corporate reputation as a valuable intangible asset needs to be managed by all types of organizations, especially by those service knowledge-based. The article focuses on the topic of corporate reputation formation within the epublic sector. The purpose of the article is to present corporate reputation formation principles for public sector organizations. There are three main objectives of the article: first, to explore the concept of corporate reputation; second, to discuss the benefits of positive corporate reputation for the public sector; and, finally, to identify and analyse corporate identity and corporate image as the main elements of public sector organization’s corporate reputation formation.Key words: public sector, corporate identity, corporate image, corporate reputation, corporate communication.

Įvairių atliekamų tyrimų, susijusių su vartotojų elgsena paslaugų rinkodaros srityje, nuolat daugėja. Aki­vaizdu, kad vartotojo elgsena svarbi sritis korporatyvinėms organizacijoms. Tačiau pastaraisiais metais išaiškėjo tendencija korporatyvinį pozicionavimą kurti komunikacijos priemonėmis. Straipsnyje kelia­mas klausimas, kokią įtaką korporatyvinis įvaizdis turi vartotojo pritraukimui ir klientų išlaikymui dabar­tinėmis rinkos sąlygomis. Straipsnyje ieškoma sąsajų tarp korporatyvinio įvaizdžio ir paslaugų kokybės vertinimo, tiriant paslaugų vartotojų pasitenkinimą. Teorinėje analizėje, remiantis moksline literatūra, sudaromas vartotojų poreikių tenkinimo modelis, kurio pagrindiniai elementai – įvaizdis ir paslaugos ar produkto kokybė. Šiems elementams priskiriami kriterijai, kurie tikrinami tyrimais. Straipsnyje pristatomi du vartotojų poreikių tyrimai. Žvalgomojo tyrimo – fokusuoto grupinio interviu metu išsiaiškinta, kokie kriterijai lemia mobiliojo ryšio bendrovių klientų pasirinkimą bei lojalumą konkrečioms įmonėms. Iša­nalizavus interviu rezultatus, pastebėta sąsaja tarp praktikos ir teorinio modelio. Iškeltoms prielaidoms tikrinti pasitelktas kiekybinis tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais teikiami pasiūlymai, kaip paslaugų įmonėms, manipuliuojant korporatyviniu įvaizdžiu, reikėtų kurti vartotojų lojalumą.

Keičiantis darbo jėgos demografijai, pastebima Y kartos lūkesčių kaita darbdaviui bei darbdavio įvaizdį formuojančiai komunikacijai. Dėl šios priežasties, siekiant pritraukti Y kartos specialistus, reikia pritaikyti darbdavio įvaizdžio formavimo strategiją jų lūkesčiams – atsižvelgti į patrauklius darbdavio įvaizdžio elementus, komunikacijos būdus. Lietuvos Y kartos specialistų lūkesčių darbdaviui bei darbdavio įvaizdį formuojančiai komunikacijai empirinių tyrimų nėra gausu. Darbo tikslas – nustatyti patrauklaus darb­davio įvaizdžio formavimo ypatumus orientuojantis į Lietuvos Y kartai atstovaujančius specialistus.

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: domas.kaunas@kf.vu.ltMartynas Jankus (1858–1946) – istorinė asmenybė. Jo įvaizdis ir aktualumas laiko tėkmėje kinta mažai. Dar M. Jankui esant gyvam buvo sukurtas jo mitas, kurti ir statyti monumentai, jo vardu vadintos gatvės ir organizacijos. M. Jankus daro didelį poveikį nūdienai, nes jo interesai atitiko ir dabar atitinka gyvybiškus lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės interesus. Svarbus jo vaidmuo lietuvių spaudos istorijoje.M. Jankaus daugiafunkcė spaudos leidybos, gamybos ir prekybos įmonė 1889−1923 m. veikė Prūsijos valdomoje Mažojoje Lietuvoje, tačiau daugiausia buvo orientuota į caro valdžios draudžiamos Didžiosios Lietuvos lietuviškos spaudos lotynišku raidynu leidimą, gamybą ir nelegalų gabenimą į Rusijos imperiją. Iš viso joje pasirodė apie 400 knygų ir 27 periodiniai leidiniai lietuvių, vokiečių, lenkų ir baltarusių kalbomis. M. Jankaus veikloje vyravo du prioritetai: komercinis ir idėjinis. Pirmasis užtikrino įmonės ir šeimos egzistavimą, antrasis leido įgyvendinti dvasinius, šviečiamuosius ir politinius siekius. M. Jankaus laimėjimu laikytinas spaudos darbo produktyvumas ir leidinių įvairovė, jų pasaulietiškumas ir polemiškumas. Šią lietuvių spaudos naujovę formavo M. Jankaus orientacija į bręstantį tautinį sąjūdį ir bendradarbiavimą su didžiąja tautos dalimi, į XIX–XX amžiaus sąvartoje veržliai kylančias socialines ir politines jėgas. Lietuvių spaudos istorijon M. Jankus patenka dėl inovacijų (satyrinio, dienraštinio, vakarinio periodinio leidinio bandymų), spaudos ryšių plėtros tarp lietuvių ir kaimyninių šalių tautinių ir revoliucinių sąjūdžių. M. Jankaus įmonėje poligrafininko kvalifikaciją įgijo nemaža lietuvių jaunuolių. Kai kurie jų po 1904 m. panaikinto lietuviškos spaudos draudimo tapo Didžiosios Lietuvos spaudos verslo pradininkais ir profesionalais. Dabarties laikais nuolat didėja M. Jankaus spaudos paveldo vertė. Beveik visos jo spausdintos knygos, brošiūros, periodiniai ir smulkieji leidiniai priskiriami retenybių kategorijai. Šio spaudos paveldo paieška ir atradimai tęsiasi, todėl mes vis dar nežinome tikslaus M. Jankaus leidinių skaičiaus.

Pastaraisiais metais įvyko svarbių pokyčių, atnaujinant švietimo sistemą visuose jos lygmenyse: nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Įgyvendinant švietimo reformas, keičiasi ir situacija bendrojo ugdymo mokyklų sektoriuje. Kasmet didėja lūkesčiai švietimo įstaigoms ir reikalavimai švietimo institucijų vadovams. Šiandien švietimo vadovo veikla ir reikalavimai jai yra pasikeitę iš esmės. Vadovai veikia laikydamiesi veiklos standartų. Instituciniame segmente aktualus vadovo veiklos vertinimas, siekiant tobulinti savo kaip vadovo-lyderio veiklą, gerinant organizacijos veiklos rezultatus, mokymosi programų efektyvumą, plėtojant ir valdant žmogiškuosius išteklius, puoselėjant organizacijos įvaizdį, gerinant mokinių pasiekimų rezultatus.

Pagal atlikto tyrimo duomenis Lietuvos visuomenė yra netolerantiška sutrikusios psichikos asmenų atžvilgiu. Taipogi tyrimu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančią netolerancijos problemą ir tuo pačiu praturtinti žinojimą apie tai, kaip žiniasklaida vaizduoja sutrikusios psichikos asmenis Lietuvoje. Buvo naudota kiekybinė turinio analizė kaip tyrimo metodas. Tyrimo metu buvo išanalizuoti 144 nacionalinės žiniasklaidos straipsniai, kuriuose per pasirinktą trijų mėnesių laikotarpį buvo referuojama į psichikos ligas. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad Lietuvos žiniasklaida pateikia negatyvų sutrikusios psichikos asmenų įvaizdį. Dažniausiai sutrikusios psichikos asmuo yra vyras, padaręs nusikaltimą, aiškiai identifikuotas ir kurio nuomonė nėra pristatoma. Dažniausiai kaip informacijos šaltiniai nurodomi viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojai. Labai svarbus veikėjas psichikos sveikatos politikoje – psichikos sveikatos institucijos – nėra pristatomas straipsniuose. Psichikos sveikatos politika nėra aptariama Lietuvos žiniasklaidoje.

Kartu su globalizacija stiprėja ir konkurencija. Sie­kiant pateikti produktą rinkai ir stengiantis, kad apie jį sužinotų kuo daugiau žmonių, naudojami prekės ženklai. Tai reklamos priemonė, padedanti vieną produktą atskirti nuo kito. Prekės ženklas apibrėžia­mas kaip pavadinimas, terminas, ženklas, simbolis ar dizainas arba šių elementų derinys, naudojamas vieno pardavėjo ar vienos pardavėjų grupės prekėms ir paslaugoms identifikuoti bei joms atskirti nuo kon­kurentų produkcijos. Ženklodara yra procesas, kurio metu įmonė pristato produktą arba paslaugą vartotojui, sužadina vartotojo norą juos įsigyti arba paverčia vartotoją labiau priklausomą nuo esamo prekės ženklo. Vykstant šiam procesui reikia priimti daug sprendimų, pritaikyti įvairias strategijas ir jų laikytis. Pirmasis ženklodaros tikslas yra potencialius klientus supažindinti su pro­duktu. Kad tai pasiektų, įmonės turi reklamuoti savo prekę ar paslaugą įvairiais skelbimais arba kitais bū­dais. Ženklodaros praktika neapsiriboja tik prekėmis ir paslaugomis, ji apima ir individus, idėjas, faktus bei vietas (šalį, regioną, miestą ir t. t.). Todėl valstybės, miestai ir net tautos taip pat bando kurti savo prekės ženklus, o šiame procese naudoja įvairias strategijas. Dėl globalizacijos šalies prekės ženklo svarba palaipsniui auga ir keičia socialinį, kultūrinį bei ekonominį valstybės vystymąsi. Valstybės ieško ga­limybių veiksmingiau prisistatyti ir susikurti geresnį įvaizdį tarptautinėje arenoje. Šiandien tapatybė ir įvaizdžio kūrimo procesas atlieka daug svarbių funk­cijų: nuo reklamos ir viešųjų ryšių iki žiniasklaidos ir populiariosios kultūros, nuo politikos iki mados ir pardavimo. Bendrąja prasme šis procesas atstovauja visai šaliai. Todėl valstybės, kaip ir organizacijos, pradėjo dalyvauti pasaulinėje rinkoje, kad pabrėžtų savo istorinius, geografinius ir kultūrinius bruožus, ėmė taikyti įvairias komunikacijos strategijas. Šalių, naudojančių veiksmingą reklamavimosi politiką, miestai bei prekės ženklai taip pat išsiskirs iš kitų. Tokios valstybės taps konkurencingos ir įgis daugiau pasaulinio pripažinimo, o jų prekės ženklai bus geriau atpažįstami. Kitais žodžiais tariant, valsty­bės ženklodara padeda paprasčiau, greičiau ir labiau užtikrintai nuspręsti, kokią šalį aplankyti, kokius su ja susijusius produktus įsigyti, kaip organizuoti verslo kelionę joje. Ženklodara gelbsti ir susidarant įspūdžius apie šalį. Viena iš svarbiausių užduočių, kurias turi atlikti savo kultūrą ir vertybes propaguojančios valstybės, yra susikurti vaizdinę tapatybę. Šalies tapatybę ir įvaizdį visų pirma formuoja geras logotipas, kuris yra ir vaizdinės tapatybės studijų pagrindas. Be tokių simbolių kaip vėliava ar herbas, kiekviena valstybė turi savo turizmo logotipą, kuris atspindi jos įvaizdį. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – ap­žvelgti šalių turizmo logotipus atsižvelgiant į vals­tybės tapatybę. Atliekant mokslinį darbą, kuriame apžvelgtos 47 Europos Tarybos valstybės narės, taikyta kategorinės turinio analizės technikos me­todika. Šiuo požiūriu šalių logotipai buvo analizuo­jami atsižvelgiant į jų turinį, estetiką, originalumą, istorinius, turistinius, architektūrinius ir kultūrinius bruožus, taip pat išnagrinėta logotipo svarba kuriant valstybės tapatybę.

At the present stage of development in Latvia, as well as around the world, essential influence on the enterprise work has the idea of sustainable development. The concept of sustainable development has become widespread amongst government agencies, politicians, corporations and other organizations throughout the world. By the end of 2007, around 129,031 organizations worldwide have implemented environmental management systems (EMS) and certified it according to ISO 14001. About 100 of them are located in Latvia and 40 of them are construction companies. There is a lack of national evaluations of ISO 14001 in many countries, but in many countries no complete lists of the national certified / registered sites exist at all. In Latvia a list of ISO 14001 sites has been complied and regularly updated by the Latvian association for Quality. In spite of the fact that in Latvia increase using of ideas of ecological manufacture and environmental management, nevertheless there has been no any serious scientific study of Latvian experience of ISO 14001. The purpose of this study is to describe experiences and effects of EMS in construction companies, based on study conducted for the construction industry in Latvia. The results show that ISO 14001 often leads to reduced environmental impact, especially in the area of waste. A strong driving force behind implementation is the expected improvement of the organizations’ images. Legal compliance tends to be difficult to implement, but on the other hand, it works well in daily practice. To develop EMS into Sustainability Management Systems, the two most important challenges are to improve the coordination between the EMS and the organizations’ strategies and to improve learning process and direct participation of all employees. Santrauka Šiuo Latvijos plėtros etapu, kaip ir visame pasaulyje, įmonių veiklą veikia tvarios plėtros idėjos. Tvarios plėtros koncepcija visame pasaulyje plačiai paplito tarp politikų, korporacijų, vyriausybinių ir kitų organizacijų. 2007 m. pabaigoje apie 129 tūkst. organizacijų visame pasaulyje įdiegė aplinkos apsaugos vadybos sistemą (AAVS) ir sertifikavo ją pagal ISO 14001 standartą. Iš to skaičiaus apie 100 įmonių yra įsikūrę Latvijoje, 40 iš jų yra statybos įmonės. Daugelyje šalių iš viso nėra įmonių, sertifikuotų pagal šį standartą. Latvijoje pagal ISO 14001 standartą sertifikuotų įmonių sąrašą sudaro ir nuolat atnaujina Latvijos kokybės asociacija. Nepaisant to, kad Latvijoje vis labiau plinta ekologinės gamybos ir aplinkosaugos valdymo idėjos, iki šiol nebuvo jokių rimtų mokslinių studijų apie Latvijos patirtį naudojant ISO 14001 standartą. Šio straipsnio tikslas – nustatyti aplinkos valdymo sistemos poveikį statybos įmonėms, remiantis tyrimais, atliktais Latvijos statybos pramonėje. Rezultatai parodė, kad ISO 14001 dažnai sumažina poveikį aplinkai, ypač taršą atliekomis. Stipri AVS įgyvendinimo varomoji jėga – noras pagerinti organizacijos įvaizdį. Sistemą įgyvendinti sudėtinga, tačiau tai pasiteisina kasdienėje veikloje. Norint AVS integruoti į tvarumo valdymo sistemą, AVS darbą reikia suderinti su organizacijos strategijomis, pagerinti mokymo procesą ir įtraukti visus darbuotojus.

Šiandien, kai viskas taip greitai keičiasi ir vystosi, kai naujos informacinės technologijos skatina visuomenę mokytis, tobulėti ir augti, kai žinios yra svarbiausia žmonių ir organizacijų stiprybė, kai vartojama, o ne saugoma informacija yra laikoma galingu valdžios įrankiu, akademinės bibliotekos užima vis stipresnę poziciją rinkoje. Atėjo laikas pergalvoti savo veiklą, atsisakyti senų įsitikinimų ir atrasti naujų būdų efektyviai veikti, kad būtų patenkinti vartotojai ir visi tie, kurie pasitiki biblioteka. Akademinės bibliotekos gali patenkinti specifinius suinteresuotųjų lūkesčius ir parodyti savo vertę valdydamos bibliotekos strateginės komunikacijos procesą, kurio sėkmė priklauso nuo teigiamos korporatyvinės reputacijos. Straipsnio tikslas – remiantis atliktu empiriniu tyrimu aptarti akademinės bibliotekos korporatyvinio tapatumo ir įvaizdžio vaidmenį formuojant korporatyvinę reputaciją. Tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius: 1) aptarti suinteresuotųjų poreikių ir lūkesčių patenkinimo būtinybę siekiant būti sėkmingai veikiančia organizacija; 2) remiantis atliktu tyrimu parodyti aukštųjų mokyklų statutų bei aukštųjų mokyklų ir jų bibliotekų strateginių planų, kaip efektyviausių komunikacijos su suinteresuotaisiais priemonių, naudojimo galimybes siekiant formuoti teigiamą korporatyvinę reputaciją.Pagrindiniai žodžiai: korporatyvinis tapatumas, korporatyvinis įvaizdis, korporatyvinė reputacija, komunikacija, suinteresuotieji, statutas, strateginis planas.Corporate Reputation Formation of Academic Library: The Importance of Corporate Identity and Corporate ImageJelena Konieczna SummaryToday, when everything is changing so fast, when new technologies induce people to learn and grow, when knowledge is perceptible as the most important strength of organizations and people, when usable, but not protected, information is considered to be a powerful tool, academic libraries take up a stronger position in the market. The time has come to reconsider the activities of academic libraries, to withdraw old beliefs and to find new ways of being efficient. Such kind of changes will enable to have satisfied stakeholders, who will trust libraries. Consequently, academic libraries have to show their value while managing the corporate communication process in which success depends on the positive corporate reputation. The purpose of the article is to discuss the role of the corporate identity and corporate image of an academic library in forming a positive corporate reputation with reference to the performed empirical research. There are two main objectives of the article: firstly, to explore the necessity to satisfy the needs and expectations of stakeholders with a view to be an effective organization; secondly, to perform a research which shows the importance of university statutes, of the strategic plans of academic libraries and universities as the most effective tools of communicating with stakeholders – to transfer to them the corporate identity and corporate image of the academic library.The author pays attention to the fact that each organization should have such documents as strategic plans, and these documents should be freely accessible to the stakeholders. The corporate identity, which is presented in the statute of a university, shows something unique that distinguishes one library from another, an academic library from other organizations – its values, philosophy, behaviour, communication, etc. The corporate image, which is formed in strategic plans, is described as the impression made by stakeholders about the library. It is highly important for an academic library and its stakeholders to understand both the corporate identity and corporate image of the library. That’s why strategic documents play a significant role in an effective corporate communication process.

Nuo šio šimtmečio pradžios socialinės atsakomybės tema yra viena jautriausių tiek komunikacijos, tiek verslo srityse: įmonių vadovai, politikai, ekonomistai, mokslininkai svarsto socialinės atsakomybės veiklos apibrėžtis, teikiamą naudą verslui ar visuomenei. Diskusijose galima pastebėti kelis socialinės atsakomybės veiklos svarstymo aspektus: mados (atsakomybė visuomet buvo viena iš verslo siekiamybių ir veiklos pagrindų, todėl jos išryškinimas gali būti siejamas su tam tikra mada), būtinybės (kuri gali kilti dėl kitų verslo organizacijų aktyvios socialinės atsakomybės veiklos arba dėl visuomenės diktuojamo atitinkamos veiklos poreikio), galimi ir kiti požiūriai. Socialinės atsakomybės svarstymuose dažnai iškyla klausimas apie socialinės atsakomybės naudą verslui, apie apskaičiuojamą galimą socialinės atsakomybės grąžą verslui, kuriamą teigiamą įvaizdį ar reputaciją. Verslo organizacijos, siekdamos komunikuoti vykdomą socialiai atsakingą veiklą, tam pasitelkia įvairius renginius, ataskaitas, o dažniausiai – interneto svetaines. Šiame straipsnyje aptarsime ne tik anksčiau įvardytus diskusinius socialinės atsakomybės veiklos aspektus, bet ir ištirsime bei nusakysime galimus verslo organizacijų socialinės atsakomybės komunikacijos aspektus, išryškindami esmines akcentuojamas socialinės atsakomybės sritis. Straipsniu siekiama ne tik paskatinti kritinę diskusiją apie socialinės atsakomybės naudą ir būtinybę verslo organizacijų veikloje ir komunikacijoje, bet ir pažiūrėti, kaip socialinės atsakomybės veikla atsispindi organizacijų interneto svetainėse, su kokiais verslo ar organizacijos veiklos aspektais siejamas socialiai atsakingų veiklų pristatymas. Straipsnio tikslas ir sprendžiama problema formuluojami remiantis 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atlikto Lietuvos organizacijų, priklausančių Baltosios bangos iniciatyvai „Už skaidrų verslą“, interneto svetainių turinio, atskleidžiančio organizacijų pristatomą socialinę atsakomybę, tyrimo ir straipsnio autorės 2013 m. kovą–balandį atlikto tyrimo, kuris papildė ir praplėtė ankstesnį tyrimą, duomenimis.Reikšminiai žodžiai: socialinė atsakomybė, organizacijų komunikacijos procesas, organizacijų veiklos etika, interneto svetainės.Communication of corporate social responsibility in Lithuanian organizations’ websitesRenata Matkevičienė Summary Since the beginning of this century, social responsi­bility has been one of the most sensitive topics in both communication and business areas, and business lead­ers as well as politicians, economists, scientists con­sider the social responsibility activities of the benefits for business or the public. Business organizations communicate socially re­sponsible activities by using a variety of communica­tion events, reports, and mostly websites of business organizations. This article aims to discuss not only the aspects of social responsibility, but also to examine and describe the potential of social responsibility com­munication in business organizations, highlighting the key areas of social responsibility. The article is aimed not only to encourage a critical discussion about the benefits of social responsibility and the need for busi­ness organizations and communications, but also to see how the social responsibility of business is reflected in organizations’ websites and presented to stakeholders. Business organizations’ social responsibility is generally associated with the activities of the organi­zation, which aims to act responsibly: in accordance with the law, creating comfortable working conditions for employees, ensuring profitability – in collabora­tion with colleagues and local community as well as providing services to clients. Socially responsible activities have been associated not only with respon­sible activities, but also with commitments harming the surrounding environment, taking into account that socially responsible activities are voluntary, i.e. based on an organization’s desire to be a responsible, honest, trustworthy member of society not because of business requirements, but also for the organization’s internal needs based on corporate culture. Social responsibil­ity of a business organization not only strengthens it because it involves employees and other groups of stakeholders in the organization’s activities, but it also provides an added value to the organization as a com­petitive advantage. In the article, there were formulated several tasks for communicating organizations’ social responsibil­ity: to provide information, to impact the value or behavioural change. For the communication of social responsibility, organizations use controlled and as well non-controlled communication, and these forms of communication should be integrated to reach the aim of communication. Organizations’ websites are a con­trolled communication means, but they could be impor­tant for providing explicit information about the organi­zation’s socially responsible activities. For this reason, an investigation of communication in the websites of Lithuanian business organiations that have joined the initiative of transparent business was conducted. Organizations communicate their social respon­sibility by presenting codes of ethics, standards, and other formal commitments which show that the orga­nization is a responsible member of society. There were found differences in the communica­tion of social responsibility in Lithuanian (local) and in international organizations: international organizations provide not only statements on the social responsibil­ity of an organization, but also codes of ethics, CSR reports, presentations and videos of the projects, etc. Organizations use one-sided communication for the presentation of social responsibility in their web­sites, and tools for two-sided communication were notes used in many of the websites for communicat­ing social responsibility. On the basis of this finding, the presupposition that organizations use other forms and means for communicating social responsibility was made, because the social responsibility activities carried out by an organization not only show the or­ganization’s responsibility, but also allow linking the organization with certain practices and values, create an added value by increasing the visibility of the or­ganization as a responsible member of the local com­munity, developing and enhancing the organization’s reputation and ensuring its competitive advantage.

Šiame straipsnyje analizuojami socialiniai senyvo amžiaus moterų, vadinamųjų „bobulių“, tarpusavio santykiai ir jų ryšiai su aplinka, kurią apibūdina įvairiopos sąveikos tarp lyties, amžiaus, galios veiksnių ir privačių, intymių, artimų gyvenamojo pasaulio sričių. Straipsnio autorės tikslas – suprasti būdus, kuriais remdamosi moterys užima tam tikrą padėtį socialinėje organizacijoje. Pagrindinis tyrimo dalykas – medžiaginių ir simbolinių išteklių, siejamų su „kilmės“ ir „vietos“ ženklais, mainai tarp senyvo amžiaus moterų, tradiciškai atliepiančių „dirbančios moters“ ir „geros motinos“ įvaizdžius. Straipsnyje teigiama, kad vyraujanti lyčių ideologija, be įprastų kultūros reprezentacijų, niekada tinkamai nenagrinėjo moterų laiko problematikos.

Straipsnyje nagrinėjamas policijos ir žiniasklaidos santykis Serbijoje. Straipsnis prademas aptariant policijos santykį su visuomene. Viena vertus, žiniasklaidos formuojamoje tikrovėje policijos supratimas ir įvaizdis priklauso nuo žiniasklaidos. Antra vertus, "rizikos visuomenėje" didėjanti saugumo klausimų reikšmė policiją paverčia vienu pagrindinių žiniasklaidos objektų. Straipsnis plėtojamas nagrinėjant santykio raidą Serbijoje paskutianiais XX amžiaus dešimtmečiais ir XXI amžiaus pradžioje. 1989-2000 metais žiniasklaidos laisvė buvo ženkliai ribojama, o policija atskaitinga tik valdančiajam elitui. Šiuo laikotarpiu santykis buvo veikiau vienkryptis: policija cenzūravo žiniasklaidą, visuomenė buvo laikoma manipuliavimo objektu. Po 2000 metų demokratinė valdžia vykdė plačias reformas, siekė įtvirtinti teisės valdžią ir demokratines institucijas. Šie pokyčiai reikalavo policijos pertvarkymo. Nors policijos ir žiniasklaidos santykis ženkliai keitėsi, po Ministro Pirmininko Zorano Đinđićiaus mirties pokyčiai lėtėjo ir policija įgavo santykiškai daugiau įtakos. 2005 metais bendradarbiaujant su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija pradėtas projektas siekiant gerinti policijos ir žiniasklaidos santykius. Šiandieninės policijos ir žiniasklaidos santykio problemos aptariamos remiantis projekto metu vykdytomis diskusijomis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet nustatoma apie 132 000 piktybinės melanomos atvejų, o atliktų mokslinių tyrimų, susijusių su dirbtinės ultravioletinės spinduliuotės (UV) poveikiu sveikatai, išvados priskyrė ultravioletinių spindulių šaltinius prie didžiausios vėžio pavojaus kategorijos kartu su alkoholiu, cigaretėmis ir asbestu. Neatsakinga elgsena naudojantis soliariumų teikiamomis paslaugomis jauname amžiuje gali sąlygoti odos nudegimus, priešlaikinį odos senėjimą, akių pažeidimus, imuninės sistemos susilpnėjimą, odos ir akių melanomą, o informuotumas apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai susijęs su saugia jaunų merginų deginimosi soliariume elgsena, todėl mūsų tyrimo tikslas – įvertinti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto merginų žinias apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai ir deginimosi soliariume elgseną. Anketinėje apklausoje dalyvavo 562 Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studentės. Analizuojant apklausos duomenis nustatyta, kad soliariumo paslaugomis bent kartą per mėnesį ir dažniau naudojosi ketvirtadalis Kauno kolegijos Medicinos fakulteto merginų, gyvenančių bei besimokančių didmiestyje, didžiosios dalies respondenčių deginimosi soliariume vieno seanso trukmė - vidutiniškai iki 10 min. Dažniau deginosi ir naudojosi soliariumo siūlomomis akcijomis ir abonentais merginos, pradėjusios soliariumų paslaugomis naudotis iki 18 metų amžiaus. Dauguma respondenčių žinojo, kad soliariume skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė veikia jų sveikatą. Naudojimasis soliariumų teikiamos nuolaidomis bei akcijomis buvo susijęs su įvaizdžiu. Vėliau pradėjusių naudotis soliariumų teikiamomis paslaugomis merginų elgsena buvo saugesnė: jos dažniau rinkosi deginimosi trukmę atsižvelgiant į odos tipą, jautrumą, soliariumo gamintojo rekomendacijas ir dažniau dengė randus, tatuiruotas kūno vietas. Dauguma merginų, kurios stengėsi laikytis deginimosi soliariume taisyklių (rekomendacijų), deginantis dėjosi apsauginius akinius, pažymėtus CE ženklu.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, viena iš aktualiausių vadybos ir ekonomikos, problemų yra mūsų šalies organizacijų veiklos efektyvumo, tęstinumo ir konkurencingumo užtikrinimas naujose rinkose. Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis organizacijos konkuruoja dėl vartotojų, darbuotojų, valdžios ir visuomenės palankumo, todėl šiuo kontekstu Lietuvos organizacijos, siekdamos išlikti ir plėtros, turės panaudoti visas prieinamas priemones, iš jų ir palankaus įvaizdžio kūrimą. Straipsnio tikslas - atskleisti organizacijos įvaizdžio reikšmę didinant organizacijų konkurencingumą ir vertę.

Remiantis „prievartos retorikos“ samprata (M. Foucault) straipsnyje analizuojami diskursyvūs nerimo produkavimo mechanizmai, sustiprinantys socialinių kūnų kontrolę. Kaip vienas atvejų nagrinėjami „tranzitinių vietų“ organizacijos ir įvaizdžio pokyčiai, oro uostams, metro, laukimo salėms virstant „kontrolės erdvės“ dalimi. Atskleidžiamas principinis nerimą skatinančių „prievartos diskurso“ elementų (tokių kaip „be priežiūros palikti daiktai“) neapibrėžtumas. Teigiama, kad „prievartos retorikos“ primetamos kategorijos deformuoja mūsų kasdienybės suvokimą.Pagrindiniai žodžiai: prievartos retorika, poststruktūralizmas, valdžios santykiai, tranzitinės vietos, kontrolė.