To see the other types of publications on this topic, follow the link: Organizacijos valdymas.
Journal articles on the topic 'Organizacijos valdymas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Organizacijos valdymas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Banevičius, Šarūnas. "Rizikos veiksnių valdymas medicinos turizmo organizacijose." Socialiniai tyrimai 43, no. 2 (December 6, 2020): 26–34. http://dx.doi.org/10.21277/st.v43i2.316.
Full textAbstract:
Medicinos turizmo organizacijas galima vadinti kompleksinėmis sociotechninėmis organizacijomis, kurios veikia sudėtingoje dinaminėje aplinkoje. Todėl šios organizacijos yra veikiamos išorinių ir vidinių rizikos veiksnių, kuriuos reikia identifikuoti / analizuoti / vertinti / prioretizuoti ir valdyti. Šiame straipsnyje autorius sprendė problemą – kaip veiksmingai valdyti medicinos turizmo rizikos veiksnius. Analizuodamas mokslinę literatūrą autorius nustatė, kad užtikrinti sėkmingą rizikos valdymo procesą galima laikantis šio nuoseklumo: rizikos analizė; galimų nelaimingų įvykių / veiksnių numatymas; strateginis planavimas; kontrolės ir grįžtamojo ryšio užtikrinimas; rizikos profilio sudarymas, kurio metu visi galimi rizikos veiksniai yra klasifikuojami ir prioretizuojami.
2
Kučinskienė, Marija, and Romualdas Broniukaitis. "Intelektinis kapitalas ir strateginiai sprendimai: integralus požiūris." Informacijos mokslai 78, no. 78 (September 22, 2017): 53. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.78.10834.
Full textAbstract:
Nuolatinė rinkos konkurencija yra viena iš esminių sąlygų, skatinančių organizacijų pokyčius ieškant optimalių būdų veiklos produktyvumui didinti. Dinamiškos ir sudėtingos rinkos sąlygomis ryškėja, kad konkuravimas materialiaisiais ištekliais, kuriančiais dažnai tik trumpalaikį efektą, jau nėra esminis pranašumo prieš konkurentus šaltinis. Šiandieną akcentuojamas intelektinis konkurencingumas, kai vienu iš svarbiausių organizacijos turimų išteklių tampa organizacijos intelektinis kapitalas ir žinios. Organizacijos strateginis valdymas, darbuotojų priimami strateginiai sprendimai, grįsti naujausiomis žiniomis ir patirtimi, dažnai apibūdinami kaip pagrindiniai organizacijos efektyvumo ir rezultatyvumo didinimo instrumentai. Straipsnyje atskleidžiamas holistinis požiūris į intelektinio kapitalo, žinių valdymo ir strateginių sprendimų sinergijos svarbą ir veiksmingumą užtikrinant strateginės plėtros siekiančios organizacijos konkurencinį pranašumą.
3
Atkočiūnienė, Zenona Ona. "Žinių valdymas verslo organizacijoje." Informacijos mokslai 44 (January 1, 2008): 9–21. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3409.
Full textAbstract:
Verslo organizacijai svarbią įtaką rinkoje daro žinių vadyba. Ji suteikia lankstumo, kad galėtų prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, naujų galimybių ir jomis pasinaudotų. Šiandieninis verslas tampa informaciniu verslu, fokusuotu į organizacijos informacijos, žmonių ir technologijų išteklių organizavimą ir koordinavimą įgyvendinant organizacijos tikslus. Straipsnyje analizuojama, į ką turėtų organizacija atsižvelgti, kad žinių valdymo kryptį pasirinktų naudingai. Akcentuojama, kad verslo ir žinių vadybos veikla turėtų būti susijusi taip, kad būtų gauta maksimalios naudos suteikiant organizacijai pirmenybę ne tik į rinką, bet ir į visuomenę orientuotą verslo viziją.Knowledge control in business organizationZenona Ona Atkočiūnienė SummaryKnowledge management is one of the most important inputs in the business organization control that exerts influence upon successfulness at the market, application thereof affords flexibility to organization in accommodation to environmental changes, noting some new possibilities and use them. The article stresses that business and knowledge management activities should be related in the way enabling to derive maximum profit with usage of minimal costs rendering advantage not only to the market but also to society-oriented business vision in order to direct usage and creation of knowledge in the direction that is useful for organization The article considers organization as knowledge resource and ability source, knowledge management is considered to be the ability to collect and use knowledge of staff members in order to create surplus value, increase strategy.Objective of the article is to analyze knowledge management as a summation of activities, processes, structures and means securing competitive advantage of business organization. The topic of the article is revealed pursuant to knowledge management theories and analysis of their application in the practical activity with submission of: General business organization activity and control processes in the context of creation of organizational knowledge basis;Importance of procedural knowledge control in creation of uninterrupted knowledge accumulation, organization and division environments and systems;Knowledge management estimation and usage aspects.
4
Skrickienė, Laima, Daiva Čepuraitė, and Kęstutis Štaras. "BESIMOKANTI ORGANIZACIJA ŠIUOLAIKINIO VIEŠOJO VALDYMO KONTEKSTE." Visuomenės sveikata 28, no. 1 (April 3, 2018): 57–66. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.010.
Full textAbstract:
Vertinant Besimokančios organizacijos bruožų raišką šiuolaikinio viešojo valdymo kontekste ir remiantis Karen E. Watkins ir Victoria J. Marsick sudarytu klausimynu [30], 2017 m. sausio – kovo mėn. atliktas tyrimas viešojoje ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apklausti 228 darbuotojai. Daugelyje viešojo sektoriaus organizacijų veiklos vadyba, vertinimas ir rezultatų analizė tampa vis svarbesne viešojo sektoriaus institucijų veiklos sudedamąja dalimi. Viešojo sektoriaus organizacijoms, siekiančioms įgyvendinti Besimokančios organizacijos koncepciją, reikia pertvarkyti savo organizacijos valdymo struktūrą. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kritinis darbuotojų mokymosi taškas yra nepakankamas finansinės ir kitos pagalbos skyrimas visų pareigybių specialistams. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aukščiausiai įvertintas mokymasis organizaciniame lygmenyje, toliau - grupių/ komandų, žemiausiai – individualiame lygmenyje. Galime teigti, kad tyrime dalyvavusios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kryptingas organizacinis mokymasis sąlygoja tobulėjimą, didina konkurencinį pranašumą ir leidžia prisitaikyti prie pokyčių bei juos valdyti, o kiekvienam jos darbuotojui suteikiama savirealizacijos galimybė. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros organizacijos stiprybės: dėmesio kreipimas į kliento (paciento) nuomonę; organizacija suteikia darbuotojams priemones, reikalingas darbui atlikti; darbuotojai geba dirbti komandoje, padeda vieni kitiems mokytis, gerbia kito darbuotojo nuomonę; vadovai dalijasi naujausia informacija apie technologijas, naujoves, kryptis. Nustatyta, kad ši įstaiga atitinka Besimokančios organizacijos koncepciją, tačiau nepakanka organizacijoje vien mokytis, būtina organizacijos valdymą orientuoti į nuolatinį veiklos procesų tobulinimą, paremtą šiuolaikinio viešojo valdymo paradigma.
5
Juchnevič, Laura. "Personalo valdymas bibliotekos reputacijos vadyboje: Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų tyrimo rezultatų pristatymas." Informacijos mokslai 55 (January 1, 2011): 19–31. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3158.
Full textAbstract:
Vienas dabar aktualių klausimų – rūpinimasis organizacijos reputacija ir jos palaikymu. Ypač svarbu išsilaikyti nuolat kintančioje visuomenėje, sudominti savo paslaugomis ar produktais jau esamus ar potencialius vartotojus, didinti suinteresuotųjų pasitikėjimą. Manoma, kad tai ypač svarbu privačioms ar verslo organizacijoms, užmirštant valstybines bei viešąsias organizacijas. Šiame straipsnyje dėmesys telkiamas į valstybines įstaigas – bibliotekas. Jos analizuojamos pasitelkus personalo valdymo dėmenį, o tyrimui pasirinkus Lietuvos apskričių viešąsias bibliotekas.Straipsnis parengtas remiantis magistro darbu „Personalo valdymas bibliotekos reputacijos vadyboje“ (vadovė doc. dr. Renata Matkevičienė; Vilnius, 2010 m.).Pagrindiniai žodžiai: reputacijos vadyba, bibliotekos reputacijos vadyba, personalo valdymas.Role of Personnel Management in Library Reputation ManagementLaura Juchnevič SummaryCaring for the organization’s reputation, its furtherance is among the questions of the day. It is determined by the aim to survive in the ever-changing society, to engage the existing and potential customers in services or products, to increase the trust in services of all interested parties. It is believed that caring for the organization’s reputation is of utmost importance only for private and business organizations, thus forgetting public organizations. This article focuses on public institutions – libraries – while analyzing the problem through the profile of human resource management, using the model of Lithuanian county public libraries. The article is based on the master’s work (supervisor Assoc. Prof. Dr. Renata Matkevičienė; Vilnius, 2010).n>
6
Kasap, Gaivilė, and Vinsas Janušonis. "DOKUMENTŲ APYVARTOS POKYČIAI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ." Health Sciences 30, no. 7 (January 5, 2021): 91–96. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.183.
Full textAbstract:
Dokumentai sveikatos priežiūros organizacijoje (SPO), kaip informacijos šaltinis ir nešėjas, yra labai svarbūs. Sveikata lemia gyvenimo kokybę ir trukmę, ji yra didžiausia žmogaus vertybė. Visko, kas susiję su žmogaus sveikata, jos priežiūra ir pokyčiais dokumentavimas yra ypač svarbus. Darbo tikslas − apžvelgti dokumentų apyvartą įvairių šalių sveikatos priežiūros organizacijose ir nustatyti popierinių dokumentų srautus bei jų pokyčius 2009, 2014, 2019 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Analizuotos įvairių šalių mokslinės publikacijos, nagrinėjančios sveikatos priežiūros įstaigų (ligoninių) dokumentų apyvartą, popierinių dokumentų srautus. Medžiaga sisteminta ir vertinta. Pateikta trumpa popierinių dokumentų apyvartos pokyčių analizė ligoninėje. Daroma išvada, kad popierinių dokumentų skaičius ir jų apyvarta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra dideli ir dar pamažu auga. Apibendrinant, galima teigti, kad dokumentų (popierinių ir elektroninių) pildymas, jų apyvarta, srautų valdymas, saugojimas yra labai svarbi sveikatos priežiūros organizacijos veiklos dalis. Ir medicinos, ir vadybos dokumentai yra svarbūs, gerinant sveikatos priežiūros kokybę.
7
Tautkevičienė, Gintarė. "Studentų personalinių žinių valdymas naudojant saityno 2.0 technologijas." Informacijos mokslai 60 (January 1, 2012): 53–65. http://dx.doi.org/10.15388/im.2012.0.1669.
Full textAbstract:
Šiuolaikinis požiūris į personalių žinių valdymą apima tiek individui svarbių žinių organizavimo, informacijos prasmės suvokimo, naujų idėjų kūrimo procesus, tiek socialinių tinklų kūrimo ir palaikymo, bendradarbiavimo, dalijimosi ir sąveikos veiklas. Personalinis žinių valdymas svarbus kiekvieno individo gyvenime, nes akcentuoja gebėjimą mokytis, efektyviai dirbti ir dalyvauti socialinėje veikloje. Svarbus personalinių žinių valdymo aspektas – leisti individams geriau valdyti savo asmeninių žinių procesus, sąveiką, bendradarbiavimą ir žinių mainus. Saityno 2.0 (angl. web 2.0) technologijos suteikia įrankius ir naujas galimybes personalinėms žinioms valdyti. Interaktyvūs įrankiai leidžia individams kurti, sisteminti, tvarkyti ir dalytis žiniomis, suteikia platesnes galimybes ir efektyvesnes socializacijos, bendravimo, bendradarbiavimo priemones. Personalinių žinių valdymas svarbus ne tik individo ir organizacijos žinių valdymo procesams tobulinti, bet ir siekiant sukurti studijoms universitete palankią aplinką. Straipsnyje aptariamas tyrimas, atskleidžiantis studentų naudojimosi saityno 2.0 technologijomis ypatumus.Pagrindiniai žodžiai: žinių valdymas, personalinių žinių valdymas, saitynas 2.0, komunikacija, bendravimas, bendradarbiavimas, mokymasis, studentai, universitetas. Students’ personal knowledge management using web 2.0 technologiesGintarė Tautkevičienė SummaryModern approach to personal knowledge management involves a range of competences that individual use to acquire knowledge, make sense of information, negotiate meaning, create new ideas, organize their knowledge processes as well as share, extend personal networks, collaborate among the knowledge. Personal knowledge management is important for everybody because it focuses on the individual ability to learn, work efficiently and socialise. An important aspect of personal knowledge management is to allow the individual better manage their personal knowledge processes, interaction, collaboration and knowledge sharing with others. Web 2.0 technologies provides the tools and new opportunities for individual to create, organize, manage and share knowledge, as well as provides opportunities and means for a wider and more effective socialisation, communication, collaboration. Web 2.0 technologies provide tools for students that allow more efficient personal knowledge management processes as well as enable spaces to extend their personal learning environments.
8
Atkočiūnienė, Zenona Ona, Erika Janiūnienė, and Giedrė Plepytė-Davidavičienė. "Informacijos valdymo Lietuvos Respublikos ministerijose kritinė analizė." Informacijos mokslai 67 (January 1, 2014): 7–25. http://dx.doi.org/10.15388/im.2014.0.3107.
Full textAbstract:
Organizacijų, pramonės šakų ir visuomenės valdymo lygmenyse cirkuliuojanti informacija ir žinios suvokiamos kaip strateginis išteklius, lemiantis šalies ekonominio potencialo darnų augimą bei konkurencinį pranašumą. Šiandieną informacijos valdymas tampa daugiau strategine nei funkcine priemone, sutelkta į organizacijos informacijos, žmonių ir technologinių išteklių planavimą, organizavimą, kontrolę ir koordinavimą, siekiant įgyvendinti bendrą organizacijos strategiją.Viešojo sektoriaus informacijos vadybos tyrėjai akcentuoja informacijos vadybos svarbą, kuri užtikrina institucijos strateginių tikslų siekimą, optimizuoja sprendimų priėmimo procesą, gerina kokybiškos informacijos panaudojimą priskirtų funkcijų vykdymui, užtikrina efektyvų informacinių paslaugų teikimą piliečiams bei verslo organizacijoms, skatinant pakartotinį informacijos naudojimą. Straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti informacijos valdymo situaciją Lietuvos Respublikos ministerijose1.Pagrindiniai žodžiai: informacijos svarba, informacijos planavimas, informacinės technologijos, viešasis sektorius, informacijos paieška, informacijos kokybė, informacinė elgsena, informacijos vertinimas.Information management in Lithuanian ministries: critical analysisZenona Ona Atkočiūnienė, Erika Janiūnienė, Giedrė Plepytė-Davidavičienė SummaryInformation and knowledge are understood as a strategic resource which influences the state’s sustainable economic development and competitive advantage on organizational, industrial and public levels of management. Today, information management is becoming rather a strategic than a functional tool focusing on the planning, organization, control and coordination of information, human and technological resources in order to implement the organization’s strategy. This strategic approach is applied to public institutions by seeking to create and implement a coherent information management strategy which could offer universal information to citizens and businesses, promote information reusing, optimize public institutions’ information management.The aim of the study was to analyze and evaluate the information management situation in the Lithuanian public sector. The research was funded by the Research Council of Lithuania “Information management in the Lithuanian public sector: a critical analysis and perspectives of changes” and was focused on qualitative and quantitative methods. In this article, a group of scientists presents results of a quantitative survey which was conducted using an online questionnaires and questioning the staff of Lithuanian ministries. The quantitative survey data indicate the importance of information and maturity issues in the fields of information technology use, information behavior, institutions’ information quality and the information activities of the ministries.
9
Lymantaitė, Kristina. "Žinioms valdyti palanki aukštųjų universitetinių mokyklų bibliotekų organizacinė elgsena." Informacijos mokslai 53 (January 1, 2010): 20–44. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3185.
Full textAbstract:
Šiandienė žmogaus, grupės, organizacijos veikla yra grįsta žiniomis, todėl vis dažniau mokslininkai kalba apie palankių sąlygų joms kurti ir jomis dalytis sudarymą organizacijose. Tačiau tiek bendrojoje, tiek bibliotekininkystės literatūroje analizuojamas tik pavienių organizacijos elementų vaidmuo kuriant žinioms valdyti palankią aplinką. O būtinas visuminis požiūris, kurį pabrėžia organizacinės elgsenos teorija, nagrinėjanti visus žmonių elgesio ir santykio su organizacijos aplinka aspektus. Remiantis šiateorija galima teigti, kad, formuojant žinioms valdyti palankią aplinką aukštųjų universitetinių mokyklų bibliotekose, svarbūs visi organizacinės elgsenos lygmenys: individo, grupės, organizacijos. Tik atskleidus visų šių lygmenų įtaką žinioms valdyti, galima identifikuoti žinioms valdyti palankios bibliotekų organizacinės elgsenos požymius, o palyginus su esama bibliotekų organizacine elgsena, teikti sprendimus didinti šios elgsenos tinkamumą žinioms kurti ir jomis dalytis. Straipsnio tikslas – apibrėžti žinioms valdyti palankios bibliotekų organizacinės elgsenos požymius, tokios elgsenos kūrimo problemas ir teikiamas galimybes. Uždaviniai: išanalizuoti individo, grupės, organizacijos elgseną bibliotekose, pabrėžiant šių lygmenų vaidmenį kuriant žinioms valdyti palankią aplinką; įvertinti žinioms valdyti tinkamos organizacinės elgsenos kūrimo problemas ir galimybes, atsižvelgiant į specifinius bibliotekų kaip organizacijų vidaus ir išorės veiksnius.Rašant straipsnį remtasi teoriniais mokslinio tyrimo metodais (analizės, apibendrinimo, lyginimo, sintezės).Pagrindiniai žodžiai: organizacinė elgsena, žinių valdymas, biblioteka.Knowledge Management-friendly Organizational Behaviour of Academic LibrariesKristina Lymantaitė SummaryThe low public sector efficiency, poor quality of public services shape the negative attitude toward public sector organizations. Therefore, the search of tools that would help libraries increase their efficiency, competitiveness, service quality and gain greater acceptance in society is nowadays particularly relevant. One of the possible solutions is to make library organizational behaviour, knowledge management-friendly and thus to allow the usage of the existing and encourage the creation and sharing of the new knowledge.A comprehensive analysis of library organizational behaviour elements allows to define the key features of knowledge management-friendly organizational behaviour. The definition of these features is a basis for the further research on library organizational behaviour. An analysis of the current situation of libraries organizational behavior and a comparison with the appropriate knowledge management features would allow organizing practical recommendations. The feature of knowledge management-friendly library organizational behavior that may be considered fundamental is organizational culture which is based on trust, and which fosters creativity.However, the knowledge management-friendly library organizational behaviour can only be formed at all behaviour levels (the employee, group, organization). Unfortunately, the current situation is aggravated by the fact that there is no instrument to assess the library’s organizational behaviour (in the knowledge management perspective), and there is no uniform explicit guidance to implement these changes. The creation of these tools may be considered as an area for the further research and follow-up studies.The specificity of a library as an organization, the context of changes, and the overall economic situation of the country’s instability (leading to the declining library funding) creates even more barriers for a successful organizational behaviour. Therefore, we can start with changing library’s organizational culture, because it is the most influential element, and does not require a lot of investment.Creation of knowledge management-friendly library organizational behaviour offers a possibility to implement the goals of a library and its workers and offer new competitive services for customers in order to meet their needs and expectations. A library, by disclosing the intellectual capital, becomes a flexible, innovative, entrepreneurial and learning organization and the center of learning and knowledge for both its employees and customers, and gains a leading position in the knowledge-based society.
10
Phelps, Alan. "MUNICIPAL PROPERTY ASSET MANAGEMENT – A COMPARATIVE STUDY OF UK AND RUSSIA / SAVIVALDYBĖS TURTO VALDYMAS: LYGINAMASIS JK IR RUSIJOS TYRIMAS." International Journal of Strategic Property Management 15, no. 4 (January 11, 2012): 416–37. http://dx.doi.org/10.3846/1648715x.2011.642537.
Full textAbstract:
Property asset management is a discipline of growing significance for local government across the world. The perceived wisdom of transition countries lagging behind developed countries in the maturity of asset managent has not been tested with empirical data. An analytical framework was developed comprising models to measure why councils do asset management (rationale); how they do it (practice) and what they achieve (outcomes) and applied through a comparative study of municipalities in the UK and Russia. A weak but discernable link was found between rationale and practice but the link between practice and outcomes was unproven. Russia appeared to lag UK in its development of asset management and case studies in both countries had a consistent view of the critical success factors for effective asset management. These were strategic focus, organisation will, portfolio intelligence and an entrepreneurial culture. The research used the strength of these factors with the analysis of rational, practice and outcomes to position cases in a typology which provided a simple metric to position organisations in terms of both their maturity and development path in asset management. Santrauka Visame pasaulyje turto valdymas įgyja vis didesnę svarbą vietos valdžiai. Paplitęs požiūris, kad besivystančios šalys pagal turto valdymo brandą nuo išsivysčiusių atsilieka, pagal empirinius duomenis patikrintas dar nebuvo. Siekiant įvertinti, kodėl ir kaip tarybos valdo turtą ir ką tuo pasiekia, iš modelių buvo sudaryta analitinė sistema ir pritaikyta atliekant lyginamąjį JK ir Rusijos savivaldybių tyrimą. Nustatytas silpnas, bet pastebimas ryšys tarp loginio pagrindo ir praktikos, tačiau ryšys tarp praktikos ir rezultatų įrodytas nebuvo. Paaiškėjo, kad Rusijoje turto valdymas pažengęs mažiau nei JK, o abiejų šalių atvejo tyrimai rodo vienodus svarbiausius sėkmės veiksnius, kurie lemia veiksmingą turto valdymą. Veiksniai apima koncentruotą strategiją, organizacijos valią, protingą portfelio sudarymą ir verslumo kultūrą. Atsižvelgiant į šių veiksnių reikšmę ir pasitelkus loginio pagrindo, praktikos ir rezultatų analizę, iš atvejų sudaryta tipologija, kuri panaudota kaip paprasta matų sistema, leidžianti organizacijas suskirstyti tiek pagal jų brandą, tiek pagal turto valdymo raidos kursą.
11
Vaitkevičius, Viktoras. "Lyderystės vaidmuo formuojant žinių valdymui palankią organizacijos kultūrą: atvejo analizė." Informacijos mokslai 76, no. 76 (January 30, 2017): 123. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.76.10386.
Full textAbstract:
Dinamiškoje, ekstremalioje, nuolatiniais ir nenutrūkstamais pokyčiais pasižyminčioje šių dienų aplinkoje, kai žinios yra tapusios vienu iš svarbiausių ekonominių išteklių, lemiančių organizacijų stabilumą, veiklos našumą ir konkurencinį pranašumą, šiuolaikinės organizacijos susiduria su vis naujais strategijų, orientuotų į efektyvų žinių valdymą, rengimo ir įgyvendinimo iššūkiais. Žinių vadyba organizacijoje savaime neįsitvirtina ir neklesti, jei neįsitraukia žmogus. Žmonių noras pasidalinti turimomis žiniomis ir patirtimi priklauso tik nuo jų valios, todėl efektyviam žinių valdymui organizacijoje užtikrinti nenuginčijamai svarbus yra lyderių vaidmuo. Pagrindinė organizacijos lyderių užduotis žinių vadybos kontekste – užtikrinti tokią aplinką, kurioje organizacijos nariai, siekdami bendrų organizacijos tikslų, būtų motyvuoti įgyti žinių, plėtoti, panaudoti jas ir jomis keistis. Straipsnyje, remiantis viešojo sektoriaus organizacijoje atlikto empirinio tyrimo rezultatais, analizuojamas lyderystės vaidmuo formuojant žinių valdymui palankią organizacijos kultūrą.
12
Too, Eric G. "CAPABILITY FOR INFRASTRUCTURE ASSET CAPACITY MANAGEMENT / INFRASTRUKTŪROS IŠTEKLIŲ PAJĖGUMO VALDYMO GALIMYBĖS." International Journal of Strategic Property Management 15, no. 2 (July 4, 2011): 152–72. http://dx.doi.org/10.3846/1648715x.2011.582749.
Full textAbstract:
Infrastructure capacity management is the process of ensuring optimal provision of infrastructure assets to support business operations. Effectiveness in this process will enable infrastructure asset owners and its stakeholders to receive full value on their investment. Management research has shown that an organisation can only achieve business value when it has the right capabilities. This paradigm can also be applied to infrastructure capacity management. With competing needs for limited organisation resources, the challenge for infrastructure organisations is to identify and invest their limited resources to develop the right capabilities in the management of their infrastructure capacity. Using a multiple case study approach, the challenges faced in the management of infrastructure asset capacity and the approaches that can be adopted to overcome these challenges were explored. Conceptualising the approaches adopted by the case participants, the findings suggest that infrastructure organisations must strengthen their stakeholder connectivity capability in order to effectively manage the capacity of their infrastructure assets. Santrauka Infrastruktūros pajėgumų valdymas – tai procesas, lemiantis optimalų infrastruktūros išteklių užtikrinimą palaikant verslo operacijas. Šio proceso efektyvumas leis infrastruktūros išteklių savininkams ir jų akcininkams atgauti visą jų investicijų vertę. Valdymo tyrimai parodė, kad organizacija gali pasiekti verslo vertę tik tuo atveju, jei užtikrinamas tinkamas pajėgumas. Ši paradigma gali būti pritaikyta ir infrastruktūros pajėgumams valdyti. Esant konkurencingiems ribotų organizacinių išteklių poreikiams, infrastruktūros organizacijos susiduria su tikru iššūkiu – nustatyti ir investuoti savo ribotus išteklius į tinkamų jų infrastruktūros pajėgumų valdymo galimybių vystymą. Taikant daugialypį tyrimo požiūrį, buvo nustatyti infrastruktūros išteklių pajėgumo valdymo iššūkiai bei apibrežti požiūriai, kurie gali padėti išspręsti minėtus iššukius. Suvokiant koncepcijas, taikomas šio atvejo dalyvių, infrastruktūros organizacijoms siūloma stiprinti akcininkų įtraukimo galimybes, siekiant efektyviai valdyti jų infrastruktūros išteklių pajėgumus.
13
Girnienė, Ingrida. "Žinių valdymo įtaka nuolatiniam inovacijų kūrimui: atvejo analizė." Informacijos mokslai 68 (January 1, 2014): 44–62. http://dx.doi.org/10.15388/im.2014..3921.
Full textAbstract:
Nūdienos dinamiškoje aplinkoje informacija ir žinios yra vieni iš esminių organizacijos išteklių ir pagrindiniai inovacijų šaltiniai. Šių išteklių tikslingas valdymas lemia organizacijų konkurencinį pranašumą kuriant didesnę pridėtinę vertę ir didinant jos procesų efektyvumą. Atsižvelgiant į Pasaulio ekonomikos forumo 2013–2014 metų šalių konkurencingumo tyrimo rezultatus, Lietuva užima 27 vietą tarp 148 valstybių pagal žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, tačiau 44 vietą – pagal inovacijų ir verslo lankstumo subindeksą. Šie statistiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos organizacijose žinių potencialas yra aukštas, tačiau jis nėra pakankamai išnaudojamas. Susiklosčiusi realybė verčia ieškoti būdų ir metodų, kaip būtų galima ją keisti lygiuojantis į užsienio šalių patirtį. Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos inovatyvumo indeksas yra ganėtinai žemas, galėtų būti ta, kad dažnai organizacijoje trūksta sistemingumo ir tikslingumo valdant žinias, nesukuriama atvira, darbuotojų pasitikėjimą skatinanti aplinka, kai darbuotojai noriai dalijasi žiniomis ir įgyta patirtimi, dėl to sukuriamos naujos prekės ir paslaugos, įgyjamas konkurencinis pranašumas. Šio straipsnio tikslas – konceptualių teorinių įžvalgų analizės rezultatų pagrindu, pasitelkiant inovatyviam sektoriui priklausančią įmonių grupę, nustatyti esminių žinių valdymo veiklų įtaką nuolatiniam inovacijų kūrimui organizacijoje.Pagrindiniai žodžiai: žinios, žinių valdymas, inovacijos, žinių valdymo modelis, žinių valdymo strategija, organizacinė kultūra, mokymasis.
Knowledge management influence on continuous creation of innovations: a case studyIngrida Girnienė
Summary The knowledge-oriented society and economic challenges evoke constant changes in all modern organizations. Knowledge is an inexhaustible source of creating innovative ideas, which is one of the essential conditions of innovation development. Today, knowledge management is closely associated with innovative activities. The scope of studies related to determining the impact of knowledge management on innovation is constantly increasing. In order to continuously create innovations, organizations should formulate their knowledge management strategy and integrate it into the organizational strategy, create the organizational culture which could stimulate knowledge sharing, promote continuous learning and the improvement of competencies, identify the key knowledge, create new ideas, develop and acquire new skills, constantly store and share knowledge. The article highlights knowledge management activities affecting innovation, presents an integral knowledge management model which stimulates a continuous creation of innovations, and provides a case study results demonstrating the knowledge management influence on innovation. According to the case study results, knowledge management processes, particularly knowledge sharing, storage, and creation, make the greatest impact on the continuous creation of innovations. Besides, the organizational culture and the organizational structure also influence the process of innovation creation. The knowledge processes, such as sharing and storage, make the greatest influence on the organizational, marketing and product innovation, and process innovation is impossible without knowledge acquisition and storage. Organisations seeking to continuously create different types of innovation should develop knowledge management processes, with a particular emphasis on knowledge storage while applying appropriate technological solutions, and knowledge sharing while creating a favourable organizational culture and choosing the optimal organizational structure.
14
Janeliūnienė, Rasma, Ginta Liberytė, and Vida Davidavičienė. "POSSIBILITIES OF IT AUDIT IN SMALL AND MEDIUM SIZE COMPANIES IN LITHUANIA / IT AUDITAS LIETUVOS SMULKAUS IR VIDUTINIO DYDŽIO ĮMONĖSE." Mokslas - Lietuvos ateitis 3, no. 4 (July 19, 2011): 13–20. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2011.064.
Full textAbstract:
Information and communication technologies (ICT) have a decisive influence on the competitiveness of an organization. The efficiency of ICT management is a key factor in the process of production optimization, resource planning and management and other activities concerning the objectives of the organization. ICT like other resources have not only advantages, but also causes certain challenges for organizations. Information systems become an organic part of the organization. Thus, it is hard to imagine a contemporary organization where information and communication technologies are not used. The organizations, where activity success is based on ICT, are affecting external and internal factors as well as the ability to manage ICT and use different information systems. Success is not guaranteed by implementing a new information system or technology, because business processes should be evaluated taking into account the ability to react to potential changes. In order to prevent ICT risk, IT audit becomes extremely important within the organization. The aim of the article is to evaluate the possibilities of applying the existing IT audit methodologies (such as ITIL, CobIT, Val IT, ISO) in small and medium size organizations of Lithuania. The paper analyzes the significance and need of IT audit in small and medium size companies, identifies the features of such companies and proposes the existing IT audit methodologies. The methods of scientific literature analysis and comparison and statistical data analysis have been applied in the article. Santrauka Informacinės technologijos užima svarbią vietą organizacijos veikloje siekiant konkurencinio pranašumo. Efektyvus IT valdymas padeda organizacijai optimizuoti darbą, teisingai valdyti resursus, tinkamai siekti užsibrėžtų tikslų. Kaip ir visi veiklai vykdyti reikalingi ištekliai, informacinės technologijos ne tik teikia naudą, bet kelia ir tam tikrą grėsmę. Informacinės sistemos tampa organine bet kurios organizacijos dalimi. Šiuolaikinių įmonių veikla neįsivaizduojama ir neįmanoma be naujausių informacinių technologijų. Įmonių veiklą, grindžiamą šiuolaikinėmis IT, taip pat jų organizavimą ir valdymą veikia ne tik išorinės aplinkos veiksniai – didelę reikšmę turi ir vidiniai organizaciniai veiksniai bei IS ir valdymo aspektai. Neužtenka tik įsidiegti naują sistemą, ją būtina suderinti su įmonės veiklos procesais, siekiant išnaudoti visus privalumus, būtina vertinti pokyčius ir į juos reaguoti. Siekiant mažinti IT riziką, itin aktualus tampa IT auditas organizacijoje. Straipsnyje analizuojamos egzistuojančios IT audito metodikos, vertinamas IT audito poreikis, Lietuvos smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių specifika. Straipsnio tikslas – įvertinti IT audito metodikų taikymo Lietuvos smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėse galimybes.
15
Keršytė, Nastazija, and Mindaugas Kelpša. "Muziejų politika Lietuvoje 1990–2011 m.: muziejų teisė, strategijos, valdymas." Acta Museologica Lithuanica 1, no. 1 (January 1, 2015): 18. http://dx.doi.org/10.15388/muslithuan.2013.1.5336.
Full textAbstract:
Šiuolaikinės nacionalinės Lietuvos muziejų politikos pagrindiniai aspektai –muziejų organizacijos ir veiklos teisė, pagrindinės strategijos, muziejų tinklo ir sistemos valdymas – kompleksiškai ir moksliškai pradėti nagrinėti tik 2012 m., Nastazijai Keršytei vykdant mokslinį projektą „Lietuvos muziejininkystės raida 1752–2012 metais“, remiamą Lietuvos Mokslo Tarybos, ir atliekant atskiras jo dalis: „Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties“ ir „Nacionalinis tapatumas ir nacionalinių muziejų situacija. Muziejų politikos problemos“, taip pat N. Keršytei ir doktorantui Mindaugui Kelpšai atlikus projekto „Lietuvos muziejai 1990–2011 m.: situacijos tyrimas ir informacijos apie tyrimo rezultatus sklaida“, kurį įgyvendino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto grupė ir iš dalies finansavo LR kultūros ministerija, dalį „Muziejų politika Lietuvoje“. Dalis šios aktualios problematikos tyrimo rezultatų jau paskelbti 2012 m. N. Keršytės publikacijoje „Nacionalinis tapatumas ir nacionalinių muziejų situacija. Muziejų politikos problemos“, kuri pasirodė recenzuojamame žurnale „Liaudies kultūra“ (Keršytė, 2012) bei N. Keršytės ir M. Kelpšos parengtame pranešime „Nacionalinė muziejų politika: muziejų valdymo kaita, integracinės strategijos tinklaveikos visuomenėje tarp savo ir kitų patirties“. Šis pranešimas buvo perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „Muziejus XXI a. – pokyčiai ir iššūkiai“, vykusioje 2012 m. rugsėjo 21 d. LR Seime. [...]
16
Šavareikienė, Danguolė. "Sociokratija kaip nauja organizacijų valdymo paradigma." Socialiniai tyrimai 42, no. 1 (December 13, 2019): 32–40. http://dx.doi.org/10.21277/st.v42i1.262.
Full textAbstract:
Konkurencinė aplinka skatina ieškoti organizacijas moksliškai pagrįstų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo didinimo būdų. Atsirado naujas požiūris į A. Comte’o sociokratijos paradigmą, kuri buvo orientuota į naujo tipo valstybės valdymo kūrimą, transformuota ir adaptuota organizacijų valdymo tobulinimo praktikai, o tai paskatino 2008 metų ekonominė krizė ir verslo kompanijų paieškos, kaip išbristi iš jos. Straipsnyje analizuojama sociokratijos paradigma, kaip visapusė valdymo sistema, sukurianti galimybę įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą, bendradarbiaujant siekti veikti drauge. Identifikuoti ir suformuluoti sociokratijos, kaip naujos organizacijos valdymo paradigmos, prigimtį ir esminius principus padėjo teorinis tyrimas, atliktas remiantis mokslinės literatūros šaltiniais ir valdymo praktikų įžvalgomis. Identifikuota sociokratijos, kaip naujos valdymo paradigmos, nauda organizacijai ir jos darbuotojams, argumentuojanti sociokratijos praktinio taikymo efektyvumą.
17
Atkočiūnienė, Zenona, and Erika Janiūnienė. "Informacijos valdymas viešajame sektoriuje: Lietuvos ministerijų atvejis." Informacijos mokslai 64 (January 1, 2013): 35–51. http://dx.doi.org/10.15388/im.2013.0.1601.
Full textAbstract:
Informacinės visuomenės plėtotės kontekste visuminis požiūris į informacijos valdymą dažniausiai remiasi informacijos kaip ištekliaus, turinčio vertę ir naudą, apibrėžtimis. Tai leidžia suvokti informacijos išteklius ir jų valdymą kaip priemonę institucijos, organizacijos strateginėms pozicijoms stiprinti bei pasitelkiant modernias informacines technologijas užtikrinti efektyvų vartotojų informacinį aprūpinimą. Viešasis sektorius, kuris apima įvairias valstybės ir savivaldybių išlaikomas institucijas, veiklos procese apdoroja įvairaus pobūdžio informaciją, kuri turi užtikrinti ne tik efektyvią institucijų veiklą, bet ir informacijos sklaidą. Prieigos prie viešosios informacijos didinimas turi reikšmingų ekonominių ir socialinių pasekmių, kai viešojo sektoriaus informacija padeda sukurti pridėtinę vertę ir atneša papildomų pajamų ir pelno verslo subjektui. Šio tyrimo tikslas – apibrėžti teorines informacijos valdymo paradigmas, išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos ministerijų informacinę veiklą.Reikšminiai žodžiai: informacijos valdymas, viešasis sektorius, ministerijos, informacijos ištekliai, informacinės sistemos, informacinės veiklos planavimas, informacijos sklaida, informacinės veiklos kontrolėInformation management in the public sector: Lithuanian ministries caseZenona Atkočiūnienė, Erika Janiūnienė Summary In the information society context, the holistic approach to information management often refers to information as a resource. This attitude allows to understand the information resources management as a tool to strengthen the institution’s and organization’s strategic positions and to ensure customers of the effective information supply using modern technologies. The public sector processes different types of information to maintain the effective functioning of the state and municipal institutions. Access to public information increases the economic and social effects by offering additional revenues and profits to a business entity. The aim of the study was to define the theoretical information management paradigms, to analyze and evaluate information processes in Lithuanian ministries. The qualitative analysis (experts’ interviews in Lithuanian ministries) indicated that there are no coherent information resources management policies and strategies; information management and coordination responsibilities aren’t concentrated in one institution; Lithuanian ministries use different information systems which create the interoperability problem and cannot provide an effective information dissemination among the ministries; public relations departments or the appropriate professionals are responsible for information services and products (reviews, analytical reference materials, reports); control of information processes is concentrated in information technology operations and its safety and archival documents’ management audit.
18
Janeliūnienė, Rasma, and Vida Davidavičienė. "IT RISK IDENTIFICATION PROCESS ANALYSIS / IT RIZIKOS IDENTIFIKAVIMO PROCESO ANALIZĖ." Mokslas - Lietuvos ateitis 5, no. 1 (April 5, 2013): 46–52. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2013.07.
Full textAbstract:
Business processes and business success that depends on information technology (IT) is now closely associated with IT risks, which is influenced by growing IT risk management and control needs. It is vitally important to identify, analyse and reduce systemic risk in order to avoid undesirable consequences, such as information loss, data leaks or damage. A critical success factor in this situation is the systematic and continuous IT risk management. This paper aims to analyse one part of the IT risk management process –risk identification. The article invoked the methods of literature analysis, synthesis, comparison, and generalization.Article in Lithuanian Santrauka Išaugusi verslo procesų, kartu ir verslo sėkmės, priklausomybė nuo informacinių technologijų (IT) šiuo metu yra glaudžiai susijusi su IT rizika. Tai daro įtaką augančiam IT rizikos valdymo ir kontrolės poreikiui. Nepaneigtina tai, kad identifikuota, išanalizuota ir sumažinta sistemos rizika leidžia išvengti nepageidaujamų pasekmių, tokių kaip informacijos praradimas, nutekėjimas ar duomenų sugadinimas. Pagrindinis sėkmės veiksnys siekiant užtikrinti organizacijos sėkmę valdant IT yra sistemingas ir tęstinis IT rizikos valdymas. Straipsnyje keliamas tikslas išanalizuoti vieną iš IT rizikos valdymo proceso etapų – rizikų identifikavimą. Straipsnyje pasitelkiami tokie metodai, kaip mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, apibendrinimas.
19
Atkočiūnienė, Zenona Ona, and Aurelija Petronytė. "Žinių kūrimo ir dalijimosi jomis poveikis inovacijoms." Informacijos mokslai, no. 83 (December 20, 2018): 24–35. http://dx.doi.org/10.15388/im.2018.83.2.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Globali konkurencija, nuolat greitėjantys verslo aplinkos pokyčiai daro esminį poveikį organizacijoms. Viena svarbiausių šiandieninės verslo organizacijos valdymo įvesčių, turinti įtakos jos sėkmingumui rinkoje – žinių vadyba, kuomet organizacijos konkurencinis pranašumas įgyjamas valdant vertingus retus, sunkiai atkartojamus išteklius – žinias, patirtį, gebėjimus, sukuriančius pridėtinę vertę organizacijoms. Pristatomuose moksliniuose tyrimuose, kuriuose analizuojamos žinių vadybos raiškos, stebimas žinių svarbos kuriant inovacijas akcentavimas. Organizacinio lygmens tyrimuose pabrėžiama, kad žinių valdymo procesų ir inovacijų kūrimo jungtis užtikrina organizacijoje vykdomų veiklų produktyvumą, sistemingas žinių kūrimas ir dalijimasis jomis skatina naujų produktų, paslaugų plėtojimą, gerina organizacinius procesus, padidina organizacijos konkurencingumą. Straipsnio tikslas – teoriniu konceptualiu lygmeniu atskleisti žinių vadybos procesų sąsajas su inovacijomis ir nustatyti žinių kūrimo ir dalijimosi jomis poveikį inovacijoms.
20
Trakimavičiūtė, Giedrė. "Ryšių su klientais palaikymas pasitelkiant socialinį tinklą „Facebook“." Informacijos mokslai 77, no. 77 (May 22, 2017): 145. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.77.10711.
Full textAbstract:
Socialines medijas jau galima vadinti XXI amžiaus kasdienybės dalimi. Turėdami internetinį ryšį telefone, žmonės neretai naudoja socialinius tinklus ar pokalbių aplikacijas vietoj įprastų skambučių ir žinučių. Socialiniai tinklai jau tapo ne tik individų, bet ir organizacijų kasdienybės dalimi. Dar visai neseniai informacijos apie įmones būdavo įprasta ieškoti tokiose paieškos sistemose kaip „Google“ ar „Bing”, pastaraisiais metais klientai, įvedę organizacijos pavadinimą į paieškos sistemas, vienu iš pirmųjų paieškos rezultatų yra nukreipiami į organizacijos paskyrą socialiniame tinkle. Nenuostabu, kad įvairios maitinimo įstaigos, barai ar naktiniai klubai ir kitos įmonės vis dažniau atsisako internetinių svetainių ir vietoj jų atnaujina savo profilius viename plačiausiai naudojamų socialinių tinklų – „Facebook“, kur visa informacija tampa lengvai prieinama klientams. Meniu, adresas, renginių kalendorius, darbo valandos, kontaktai, lankytojų atsiliepimai ir vertinimai, netgi galimybė apsipirkti – viskas viename „Facebook“ puslapyje. „Facebook“ taip pat suteikia galimybę matyti, ar toje vietoje lankėsi tavo draugai ir ar jie paliko atsiliepimą. Internetu paremtų socialinių medijų iškilimas padarė įmanomą vieno žmogaus komunikaciją su šimtais ar net tūkstančiais kitų žmonių, apie produktus ir kompanijas, kurios juos parduoda. Galimybė pritaikyti socialinius tinklus komunikuojant su klientais sukėlė tikrą perversmą įprastame komunikacijos ir rinkodaros specialistų darbe. Verslo integracijos į socialinius tinklus pokyčiai vyksta beprotiškai greitai ir kas keletą mėnesių atsirandančios vis naujos socialinių tinklų savybės reikalauja komunikacijos bei rinkodaros srities profesionalų būti budriems ir greitai prisitaikantiems prie naujovių. Rinkodaros, ryšių su visuomene, reklamos ar žurnalistikos profesionalai dažai pervertina savo galimybes dirbti su socialinias tinklais. Svarbu pabrėžti, kad asmeninės paskyros valdymas ir viešosios paskyros valdymas yra absoliučiai priešingi. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip konkrečiu Lietuvos mažmeninių prekybos įmonių atveju yra tinkama ir efektyvu komunikuoti su klientais. Apie socialinius tinklus ir jų panaudojimą verslo komunikacijoje profesionalių straipsnių lietuvių kalba nėra daug ir juose aptariami aspektai yra gana paviršutiniški. Apie socialines medijas ir tinklus daugiausia kalba ir rašo socialinio marketingo kompanijos, tokios kaip Lietuvoje veikiantis „Socialus marketingas“, tačiau mokslinėje literatūroje informacijos šia tema pasigendama. Socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“, komunikacijos potencialas yra didžiulis ir atsipirkimas yra dar didesnis, jei yra žaidžiama pagal „Facebook“ bendruomenės taisykles. Straipsnio tikslas – išanalizuoti, kokius komunikacijos su klientais socialiniuose tinkluose elgsenos modelius siūlo praktikai ir kaip juos naudoja Lietuvos mažmeninių prekybos įmonių tinklai palaikydami ryšius su klientais. Aptariama socialinių tinklų sąvokos apibrėžtis, išskiriamas „Facebook“ naudojimas ryšiams su klientais plėtoti, aptariamas Lietuvos „Facebook“ vartotojų savitumas, pateikiami praktikų siūlymai komunikacijai esant neigiamo pobūdžio pranešimams. Atliktame tyrime analizuojama Lietuvos mažmeninių prekybos įmonių komunikacija su klientais. Siekiant ištirti „Facebook“ komunikacijos veiksmingumą buvo naudojamas kokybinės turinio analizės metodas. Tyrimui surinkti keturių didžiųjų Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių „Facebook“ įrašai ir žmonių įrašai ant organizacijų „laiko juostų“ (angl. timeline) per vienerių metų laikotarpį. Visus įrašus pasirinkta kategorizuoti, siekiant gauti palyginamą kiekybinę teksto išraišką.
21
Jastramskis, Deimantas. "Žiniasklaidos organizacijos nuosavybės struktūros ir žiniasklaidos priemonės naujienų šališkumo ryšys." Informacijos mokslai 51 (January 1, 2009): 124–43. http://dx.doi.org/10.15388/im.2009.0.3202.
Full textAbstract:
Žiniasklaidos priemonės naujienų turinys kuriamas žiniasklaidos organizacijoje. Kokias naujienas pateikti visuomenei, sprendžia žiniasklaidos priemonių naujienų turinio administratoriai-redaktoriai. Jų sprendimai priklauso nuo žiniasklaidos rganizacijos struktūros ir struktūrinių padalinių galių pasiskirstymo. Straipsnio tikslas – ištirti žiniasklaidos organizacijos nuosavybės bei valdymo struktūros ir žiniasklaidos priemonės naujienų turinio šališkumo sąsajas. Straipsnyje teigiama, kad kuo labiau yra koncentruota žiniasklaidos organizacijos nuosavybės ir valdymo struktūra, tuo labiau yra šališkas žiniasklaidos priemonės turinys; jog didelės nuosavybės ir valdymo koncentracijos organizacijose didžiausias reklamos užsakymų apimtis pateikiančių reklamuotojų veikla naujienų turinyje yra pateikiama palankiau nei kitų reklamuotojų.Pagrindiniai žodžiai: žiniasklaidos organizacija, nuosavybės struktūra, žiniasklaidos priemonė, naujienų šališkumas, nacionalinis dienraštis.Connection between the ownership structure of media organization and partiality of newsDeimantas Jastramskis SummaryThe content of media news is created by media organizations. Their decisions depend on the structure of media organization and the distribution of power among sections of the organization. The aim of the article is to analyze the connection between the ownership structure of media organization and the partiality of news. The claim of the article is that the concentrated structure of the ownership and management of media organization results in the partiality of media news. The businesses of the main advertisers have a better coverage in the content of news compares with other advertisers in a concentrated structure of ownership and management of media organizations.
22
Uturytė-Vrubliauskienė, Laura, and Mantas Linkevičius. "APPLICATION OF CUSTOMER RELATIONSHIP MANAGEMENT SYSTEMS IN LITHUANIAN MOBILE TELECOMMUNICATIONS COMPANIES / RYŠIŲ SU KLIENTAIS VALDYMO SISTEMOS TAIKYMO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI LIETUVOS VIEŠOJO JUDRIOJO TELEFONO RYŠIO ORGANIZACIJOSE." Mokslas - Lietuvos ateitis 5, no. 1 (April 5, 2013): 29–37. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2013.05.
Full textAbstract:
Global investments in information technologies are constantly growing as the result of quick changes in technologies, globalization process, accelerating pace of life and increase in the importance of information to the modern society. Thus, the latest information technologies and systems are emphasized as one of the most important features of competitive ability of an organisation. As information technologies are getting more and more important in determining the advantage of a company in the business world, CEOs of organisations should pay more attention to implementation of systems that contribute to operational capacity of the entire organisation. In order to ensure success of an organisation, it is important to look for new investment solutions helping companies to develop individualized and differentiated ways of interaction with customers, ensuring their loyalty and allowing to maintain competitiveness in the market. More and more often, customer relationship management systems are chosen to achieve these aims. These systems are applied for business to efficiently manage relations with customers of a company; they help increasing the benefit obtained by every supplier or customer to the maximum and improving the results of the entire activity. Due to the increase in the number of organisations implementing customer relationship management systems (CRM), it is becoming important to study and evaluate these technologies and their influence. This would help to better understand the present problems related with customer relationship management (CRM) systems. Santrauka Šiandienėje visuomenėje, vykstant sparčiai technologijų kaitai, globalizacijos procesui, spartėjant gyvenimo tempui ir didėjant informacijos svarbai, informacinėms technologijoms skiriamos investicijos nuolatos auga visame pasaulyje. Todėl, naujausios informacinės technologijos ir sistemos iškyla kaip vienas iš svarbiausių organizacijos konkurencingumo bruožų. Pastaraisiais metais, mokslinėje literatūroje vis dažniau galima rasti tyrimų pavyzdžių, nagrinėjančių ryšių su klientais valdymo sistemas (CRM) kaip kokybiškai naują informacinę technologiją. Tyrinėjimai šioje srityje leistų geriau suvokti esamas problemas, susijusias su ryšių su klientais valdymo (CRM) sistemomis ir taip užpildyti literatūroje esančią spragą. Straipsnio tikslas – išanalizuoti literatūros, susijusios su ryšių su klientais valdymo sistemomis (CRM), šaltinius, ir, remiantis organizacijų požiūriu, ištirti ir įvertinti ryšių su klientais valdymo sistemos (CRM) taikymo privalumus ir trūkumus. Siekiant įvardinti motyvuojančius faktorius, skatinančius organizacijas diegtis ryšių su klientais valdymo sistemas (CRM), buvo atliktas tyrimas. Pasitelkus anketą buvo apklausti visi ryšių su klientais valdymo sistemos (CRM) ekspertai, dirbantys Lietuvos viešojo judriojo telefono ryšio organizacijose. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad svarbiausi bei reikšmingiausi šioms organizacijoms motyvacijos veiksniai yra: nesugebėjimas sistemiškai kaupti ir analizuoti duomenis (60%), pardavimo galimybių trūkumas (40%), nesugebėjimas tinkamai koordinuoti darbus (40%). Tyrimo metu nustatyta, jog ryšių su klientais valdymo sistemą (CRM) ekspertai įvertino kaip nesudėtingą naudoti (75%). Dažniausiai šią sistemą įsidiegusių organizacijų susiduria su tokiomis problemomis kaip neefektyvus ryšių su klientais valdymo sistemos (CRM) galimybių išnaudojimas, taip pat, šios sistemos neatitikimas organizacijoms poreikiams, trukdantis sėkmingai naudotis įdiegta sistema.Straipsnis anglų kalba.
23
Vaitkevičius, Viktoras. "Žinių vadybos reikšmė viešojo sektoriaus inovatyvumui." Informacijos mokslai, no. 83 (December 20, 2018): 36–51. http://dx.doi.org/10.15388/im.2018.83.3.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Viena iš aktualiausių pasaulio politinėje arenoje aptarinėjamų temų yra ekonominis regionų ir valstybių vystymasis bei konkurencingumas. Analizuojant valstybių ekonominio išsivystymo tyrimus pasauliniu ir Europos mastu, išryškėja, kad pagrindiniai kriterijai šalies konkurencingumui įvertinti yra inovacijos ir jų kūrimą skatinantys veiksniai. Visuotinai pripažįstama, jog organizacinės žinios ir efektyvus jų valdymas yra kertinis veiksnys, lemiantis visų tipų organizacijų inovatyvumą. Per pastaruosius 20 metų viešasis sektorius išgyveno ženklius pokyčius. Pereita nuo tradicinio biurokratinio požiūrio prie labiau vadybinio. Šio sektoriaus organizacijų veikla yra išskirtinai grįsta žiniomis, todėl žinių vadybos metodų taikymas yra priemonė, kuri padeda organizacijoms skatinti inovacijas, didinti veiklos efektyvumą. Straipsnyje, remiantis moksline literatūra, analizuojama žinių vadybos reikšmė viešojo sektoriaus inovatyvumui.
24
Atkočiūnienė, Zenona Ona. "Žinių valdymo situacija Lietuvos verslo įmonėse: atvejo tyrimas." Informacijos mokslai 76, no. 76 (January 30, 2017): 111. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.76.10385.
Full textAbstract:
Nuolatinė konkurencija šiandienėje hiperdinamiškoje rinkoje yra viena iš esminių sąlygų, skatinančių organizacijas ieškoti optimalių būdų didinti veiklos produktyvumą. Pagrindinis žinių vadybos versle tikslas – žinių šaltinius paversti kapitalu, kad būtų pasiektas didžiausias organizacijos veiklos efektyvumas. Teorinės įžvalgos bei empiriniai tyrimai įrodo, kad žinių pritaikomumas galimas tik tikslingai jas valdant. Žinių valdymo situacijai Lietuvos verslo įmonėse nagrinėti buvo pasitelktas kiekybinis tyrimo metodas – apklausta 106 respondentai. Tyrimo rezultatai apima tris pagrindines sritis: strateginio valdymo – siekiama išsiaiškinti, kas yra akcentuojama strateginiuose dokumentuose; žinių valdymo – siekiama įvertinti žinių valdymo situaciją, identifikuoti žinių valdymo atsakomybes, ištirti žinių valdymo procesus, mokymąsi; inovacijų – siekiama nustatyti žinių pritaikymo galimybes. Tyrimo rezultatai parodė, kad įmonės veikla orientuota į naujovių kūrimą bei vartotojų pritraukimą. Įmonėje nuolat identifikuojama, kokias žinių sritis reikėtų plėtoti, kokios kompetencijos, žinios, atsižvelgiant į organizacijos strateginius tikslus, bus svarbios ateityje. Darbuotojai dalijasi žiniomis, siekdami kokybiškiau atlikti darbo užduotis, tačiau šį procesą vadovai skatina nepakankamai. Dažniausiai darbuotojai dalijasi žiniomis tiesiogiai bendraudami neformalioje aplinkoje, tačiau nepanaudojamos visos informacinių technologijų galimybės valdyti žinias. Tobulinant žinių valdymą reikėtų atkreipti dėmesį į svarbą fiksuoti ir saugoti visą sukauptą patirtį, darbuotojų siūlomas idėjas, kurios vėliau galėtų tapti naujų veiklos krypčių, inovatyvių produktų ir (ar) paslaugų kūrimo pagrindu.
25
Park, Moonseo, Hyun-Soo Lee, and Soonseok Kwon. "CONSTRUCTION KNOWLEDGE EVALUATION USING EXPERT INDEX." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 16, no. 3 (September 30, 2010): 401–11. http://dx.doi.org/10.3846/jcem.2010.46.
Full textAbstract:
While the current global economy can be characterized by the intensification of business competitiveness, leaner organizations, the convergence of products and services, and by vast technological developments, the risks and un‐certainties inherent in such a dynamic environment make the management of organizational knowledge even more crucial. Indeed, previous theoretical and empirical‐based studies have proven that knowledge leads to organizational success. Knowledge Management (KM) has particularly gained credence, and continues to generate interest, in academic and business circles. KM is of especial interest to project‐based industries such as construction, as the effective management of knowledge is critical to the survival and continued advancement of a company. In fact, in the construction industry, the implementation of a knowledge management system (KMS) is currently being considered, and an increasing number of companies have already proposed knowledge management initiatives. However, quality of information must take precedence over quantity, especially in the developmental phases of this KMS. Therefore, how to filter and accurately evaluate quantitative and qualitative data becomes a significant challenge. Yet, thus far, only a few studies examining the improvement of knowledge evaluation have been conducted and that researches only focus on the evaluation methods. This research addresses these issues by focusing on knowledge management and evaluation and by specifically addressing how evaluate knowledge effectively. Based on the Active Knowledge Management, this study proposes a process model for effectual construction knowledge evaluation using Expert Index (EI). EI is the level of specialty workers achieve in a certain field after engaging in a knowledge activity. The proposed model will not only enable precise evaluation, but will also provide stimulating knowledge activities; thus, if practically applied, this model could enhance actual organizational success. Santrauka Šiuolaikinei globaliajai ekonomikai būdingas konkurencijos didejimas, organizaciju lankstumas, gaminiu ir paslaugu suartejimas bei didžiuliai technologiniai laimejimai. Ši dinamine verslo aplinka kartu susijusi su rizika ir neapibrežtumais, didinančiais organizacijos žiniu vadybos (ŽV) svarba. Ankstesni teoriniai ir empiriniai tyrimai rodo, kad šios žinios ‐ organizacijos sekmes šaltinis. Žiniu vadyba tampa vis svarbesne akademinei ir verslo aplinkai. ŽV labai domimasi pramones šakose, kuriose didele reikšme turi projektai. Statyba yra viena iš tokiu šaku, joje veiksmingas žiniu valdymas, padedantis užtikrinti imoniu išlikima ir nuolatini vystymasi, yra labai svarbus. Šiuo metu statybos pramoneje diegiamos žiniu vadybos sistemos (ŽVS) ir vis daugiau imoniu pateikia ŽV siūlymu. Būtina siekti, kad žiniu kokybe būtu labiau vertinama nei žiniu kiekis, ypač ŽVS kūrimo tarpsniu. Todel kiekybinis ir kokybinis žiniu atsijojimas tampa rimta užduotimi. Deja, iki šiol atlikta mažai tyrimu, kaip gerinti žiniu vertinima. Atliekant šiuos tyrimus demesys telkiamas tik i žiniu vertinimo metodus. Straipsnyje efektyvus žiniu vertinimas nagrinejamas ŽV metodais. Pasitelkus aktyviaja ŽV kuriamas statybos žiniu vertinimo modelis ir taikomas ekspertu rodiklis (ER). ER išreiškia specialistu, isisavinančiu specifine informacija, žiniu lygi. Siūlomas modelis leis ne tik tiksliai vertinti, bet ir skatinti žiniu gavima. Taigi, taikant ši modeli praktikoje, bus galima gerinti imones veikla.
26
Pupelienė, Janina. "Žinių kultūros ugdymas – strateginė akademinių bibliotekų valdymo kryptis." Informacijos mokslai 40 (January 1, 2007): 39–46. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3470.
Full textAbstract:
Akademinës bibliotekos, aktyviai dalyvaujanèios universitetiniø þiniø kûrimo ir ypaè sklaidos procesuose, yra stipriai veikiamos palyginti uþdaros akademinës aplinkos su jai bûdinga institucine autonomija ir vertybëmis, daþnai prieðingomis efektyvaus dalijimosi þiniomis kultûrai. Akademinës bibliotekos turi ieðkoti bûdø, kaip tapti atviromis, nauja darbo kultûra pasiþyminèiomis organizacijomis, kurti veiklos strategijas, kuriø ágyvendinimo sëkmæ daþnai lemia organizacijos vidinë kultûra. Dalijimosi þiniomis kultûra straipsnyje nagrinëjama kaip organizacijos bendros kultûros dalis. Aptariami galimi organizaciniai ir techniniai dalijimosi þiniomis metodai, ypaè pabrëþiant pasitikëjimo ir tarpusavio supratimo aplinkos kûrimà. Pagrindinis straipsnio tikslas – atlikti þiniø kultûros ugdymo organizacijose moksliniø publikacijø analizæ, tuo atkreipti Lietuvos bibliotekø vadovø dëmesá á ðià aktualià valdymo problemà ir paskatinti juos ugdyti savo vadovaujamose organizacijose tokià kultûrà. Atliekant tyrimà naudotasi mokslinës literatûros analizës metodu*. Development of knowledge culture – a strategic direction for the management of academic librariesJanina Pupelienė SummaryOver the last decade there is a continuing discussion on various aspects of modern organization in the management literature. The constant development of the individual’s skills and knowledge is being recognised as an important element of organization’s capacity to realise changes. Knowledge sharing is being treated as critical to organizations that use their knowledge as an asset to achieve competitive advantage. Academic libraries, being traditionally defined as information and knowledge related organizations, are being influenced by this discussion as well. These libraries have to develop a new strategy to correspond to this new working environment. From the point of management, Lithuanian academic libraries could be described as traditional and not very conductive to the knowledge sharing culture. In the article, this assumption is illustrated by some findings revealed by students of the Faculty of Communication of Vilnius University. From the author’s point of view, it is useful for the managers of Lithuanian academic libraries to be acquainted with the theoretical and practical ideas of the development of knowledge culture in organizations. The main purpose of this article is to review some latest publications on the development of knowledge culture and knowledge sharing in organizations. Sharing knowledge culture in most reviewed publications is regarded as part of the overall organizational culture. The main role of the individuals in the process of creation of organizational knowledge is stressed by most authors cited in the article. Organizations cannot create knowledge without individuals, so they have to support creative individuals and to provide the context for knowledge generation. There is a great variety of factors influencing the creation and development of knowledge culture mentioned in the knowledge management literature. The tenfactor model proposed by Oliver Stan and Kondal Reddy Kandadi, based on their empirical analysis, is introduced. These factors are leadership, evangelization, infrastructure, physical attributes, reward systems, communities of practice, business process, recruitment, time allocation, organizational structure. The great role of the leadership in the development of knowledge culture is recognized. On the basis of theoretical analysis some conclusions are made.
27
Valackienė, Asta. "Krizinė komunikacija organizacijoje: efektyvus valdymas." Management of Organizations: Systematic Research 72 (2014): 95–111. http://dx.doi.org/10.7220/mosr.2335.8750.2014.72.6.
Full text
28
Stundžė, Lijana. "Komunikacijos ir informacijos vadyba šiuolaikinėje organizacijoje: teorija ir praktika." Informacijos mokslai 52 (January 1, 2010): 109–13. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3191.
Full textAbstract:
Šiuolaikinė organizacija, siekdama išlikti konkurencinėje aplinkoje, į tradicines vadybos sistemas privalo integruoti informacijos ir žinių vadybos principus. Atsiranda poreikis valdyti nematerialiuosius išteklius, todėl stebima informacijos vadybos kaita, vystosi žinių vadyba, kurios esmė – neapčiuopiamų išteklių naudojimas, valdymas ir tobulinimas. Žiniomis grįstos visuomenės kūrimas yra ekonomikos plėtros, darbo vietų kūrimo ir socialinės gerovės užtikrinimo pagrindas. Siekiant aptarti informacijos, žinių ir komunikacijos vadybos taikymo modernioje organizacijoje teorines ir praktines galimybes, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete buvo organizuota mokslinė konferencija.Review of the conference “The Scope of Information and Communication Management“Lijana Stundžė
29
Valatavičius, Andrius, and Saulius Gudas. "Apie taikomųjų programų sąveikumo metodologiją, grindžiamą giluminėmis žiniomis." Informacijos mokslai 79, no. 79 (January 25, 2018): 83. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.79.11400.
Full textAbstract:
Įmonių taikomųjų programų sąveika dinamiškoje aplinkoje yra aktuali problema. Būtina ieškoti naujų metodologijų ir sprendimų. Siūlomo metodo metodologinis pagrindas yra vidinio modeliavimo paradigma, kuri integruota su MDA (OMG) metodu. Modifikuota MDA schema apima naują modeliavimo sluoksnį, skirtą žinioms apie realybės domeno savybes aprašyti, naudojami veiklos vidinio modeliavimo karkasai, grindžiami valdymo transakcijos konceptu. Modifikuota MDA schema leidžia apibrėžti organizacijos veiklos srities realybės priežastinius ryšius ir juos perduoti į skirtingus MDA sluoksnių modelius. Tyrimas remiasi prielaida, kad organizacijų veiklos sritis yra tikslo siekianti ir save valdanti sistema. Valdymo transakcija yra esminis veiklos valdymo vidinio modeliavimo konceptas, nes atskleidžia kiekvienos tikslo siekiančios veiklos vidines informacijos transformacijas (tai giliosios žinios apie save valdančias veiklas). Panaudoti veiklos vidinio modeliavimo karkasai leidžia atsekti realybės domeno – organizacijos veiklos – priežastines priklausomybes per visus programinės įrangos kūrimo MDA sluoksnius ir taip nustatyti domeno priežastingumo įtaką programos vientisumui ir sąveikai. Šis metodas jungia veiklos modeliavimo metodus ir reguliavimo teorijos principus, veiklos architektūros modeliavimo karkasus ir autonominio skaičiavimo koncepciją. Veiklos architektūros modeliavimo kalba ArchiMate yra vartojama priežastinių ryšių perdavimui tarp modelių, kurie yra skirtinguose MDA sluoksniuose, iliustruoti. Aprašyta šiuo metodu sukurta taikomųjų programų sąveikumą užtikrinanti programų sistemos architektūra su autonominiu integravimo komponentu.
30
Lazauskaitė-Zabielskė, Jurgita. "NAUDINGA, VADINASI – TEISINGA? ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO SPRENDIMŲ SUVOKIAMO TEISINGUMO PRIELAIDŲ EMPIRINĖ ANALIZĖ." Psichologija 55, no. 55 (July 5, 2017): 56. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2017.55.10736.
Full textAbstract:
Kelis dešimtmečius trunkantys teisingumo organizacijoje tyrimai nuosekliai rodo, kad darbuotojai sutinka su tais organizacijos ir vadovų sprendimais ir yra labiau jais patenkinti, kuriuos vertina kaip teisingus (Colquitt, Le Pine, Piccolo, Zapata, & Rich, 2012). Teigiama, kad suvoktas sprendimo, jam priimti taikomų procedūrų ir tarpasmeninio elgesio priimant sprendimus teisingumas priklauso nuo jų atitikties tam tikroms teisingumo taisyklėms (Cropanzano, Rupp, Mohler, & Schminke, 2001). Tačiau net jei vadovai laikosi teisingumo taisyklių, darbuotojai ne visada jų sprendimus vertina kaip teisingus (Cropanzano & Ambrose, 2015). Maža to, kai kurie tyrimai (Brockner & Wiesenfeld, 2005) rodo, kad darbuotojai jiems palankius sprendimus vertina kaip teisingesnius, o pirmenybę teikia toms teisingumo taisyklėms, remiantis kuriomis priimami jiems palankūs sprendimai (Gilliland & Paddock, 2005). Visgi nei toks selektyvus teisingumo taisyklių taikymas praktikoje, nei nagrinėjimas tyrimuose nėra pagrįstas nuoseklia teisingumo taisyklių ir sprendimo palankumo analize. Nėra tyrimų, kurie leistų atsakyti į tiek moksliniu, tiek taikomuoju požiūriais aktualų klausimą, kokiais principais turėtų būti grįsti atskiri žmogiškųjų išteklių vertinimo sprendimai, kad darbuotojai juos vertintų kaip teisingus, ir kaip tai priklauso nuo sprendimo palankumo darbuotojui. Todėl buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti sprendimo palankumo ir teisingumo taisyklių vaidmenį formuojant darbuotojų suvokiamą veiklos vertinimo, darbo užmokesčio ir papildomo atlygio bei galimybės tobulėti sprendimų teisingumą.Tyrimu apklausus 440 įvairių organizacijų darbuotojų nustatyta, kad jei yra priimamas darbuotojui palankus veiklos vertinimo, darbo užmokesčio, papildomo atlygio ir galimybės tobulėti sprendimas, tiek pats sprendimo rezultatas, tiek jam priimti taikytos procedūros ir tarpasmeninis sprendimą priimančio asmens elgesys darbuotojo yra vertinami kaip teisingesni. Be to, nuo sprendimo palankumo darbuotojui priklauso ir teisingumo taisyklių vaidmuo formuojant skirstymo, procedūros ir sąveikos teisingumą visuose žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimuose.
31
Tamutienė, Ilona, and Audrius Šimkus. "Savanoriškos veiklos valdymas Lietuvoje : nevyriausybinių organizacijų patirtys." Management of Organizations: Systematic Research 64, no. 64 (2012): 105–21. http://dx.doi.org/10.7220/mosr.1392.1142.2012.64.7.
Full text
32
Seilius, Antanas, and Ligita Šimanskienė. "Verslo organizacijų valdymas globalizacijos sąlygomis: teorinis požiūris." Verslas: teorija ir praktika 7, no. 3 (December 27, 2006): 213–21. http://dx.doi.org/10.3846/btp.2006.26.
Full text
33
Česynienė, Rima, Albinas Marčinskas, and Asta Stankevičienė. "Žmogiškųjų išteklių tarnybos žinių ekonomikos iššūkių kontekste." Informacijos mokslai 67 (January 1, 2014): 26–42. http://dx.doi.org/10.15388/im.2014.0.3106.
Full textAbstract:
Pastaraisiais metais vis labiau domimasi žinių ekonomikos ir žmogiškųjų išteklių1 valdymo sąsajomis, nes viena iš žinių ekonomikos kūrimo prielaidų yra unikalūs organizacijos žmogiškieji ištekliai, jų žinios, gebėjimai, praktinė patirtis ir kt. Tai reikalauja ženklių pokyčių ir kelia iššūkius žmogiškųjų išteklių tarnyboms: formuoti naują požiūrį į žmogiškųjų išteklių valdymą, transformuoti žmogiškųjų išteklių tarnybų vaidmenis ir funkcijas, ugdyti lyderystės gebėjimus, daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą. Straipsnio tikslas – atskleisti, kaip Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių tarnybos reaguoja į žinių ekonomikos iššūkius. Straipsnio autoriai analizuoja 92-iejų Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių tarnybų 160 vadovų ir specialistų 2012 metų apklausos rezultatus. Tyrimas parodė, jog kuriant žiniomis grįstą ekonomiką žmogiškųjų išteklių tarnybų funkcijos darosi kiek įvairesnės. Deja, poslinkis nuo biurokratinių administracinių funkcijų prie lankstesnių, strateginių yra akivaizdžiai lėtas; tarnybos siekia, kad būtų pripažintas jų dalyvavimas vertės kūrimo grandinėje, o tam būtinas kompleksinis požiūris į lyderystės ir žmogiškojo kapitalo ugdymą.Pagrindiniai žodžiai: žinių ekonomika, žmogiškųjų išteklių valdymas, žmogiškųjų išteklių tarnybos, vaidmenys, funkcijos.Human resource management departments in the context of the knowledge economy challengesRima Česynienė, Albinas Marčinskas, Asta Stankevičienė The interest to the relationship between knowledge economy and human resource management (HRM) has increased over the recent years. In terms of the HRM functions, the rise of knowledge economy has had a major impact, with a considerable shift from HRM as a bureaucratic “personnel management” operation to the development of discrete HRM functions and roles. HR managers have a real possibility to become the highly valued business partners they always wanted to be. Knowledge economy has an impact on all traditional HR department functions (for example, traditional recruitment and selection practices can block knowledge sharing among the groups or departments in firms organised according to the functional principle) and leads to completely new activities (strategic HRM, change and transformation management, knowledge management, development of leadership skills, etc.). According to experts, in the knowledge economy the role of the HRM department needs to be expanded both within and outside the organisation. The purpose of the study was to explore which specific areas of HRM require major changes. The authors have modified the Gloet model and applied it in the research. The model consits of four areas which are crucial in supporting knowledge creation and dissamination: roles, participation in value creation, leadership competence, and learning. In order to find out the impact of the knowledge economy on these four areas, a quantative analysis based on the questionnaire method was conducted in 2012. The research embraced 92 companies and included 160 respondents. The companies were selected randomly, and the study was based on the snowball principle. The objective of the study was to find out the respondents’ approach to the impact of knowledge economy on the HRM department functions, roles, leadership, and the development of human capital. Therefore, the respondents consisted of the heads of human resource departments, HR managers, etc. The research demonstrated that: 1) the shift of roles and functions from bureaucratic to strategic is slow; 2) the HR department should focus on value-adding activities through the company’s workforce. However, understanding and managing value creation is a challenging task; 3) concerning leadership, there is a shortage of effective HR leaders in Lithuanian companies. The respondents ranged the personal characteristics of a leader according to the current “portfolio” of their administrative, bureaucratic functions; 4) despite the fact that learning is a pivotal aspect in the knowledge economy, the research has indicated a gap between the actual and the required investments in human capital development. The HR departments are facing these four challenges now and will face them in the near future.
34
Šimkus, Audrius. "Management of Volunteering Human Resources: The Experience of Lithuanian Non-Governmental Organizations." Management of Organizations: Systematic Research 73 (2015): 83–104. http://dx.doi.org/10.7220/mosr.2335.8750.2015.73.5.
Full text
35
Jastiuginas, Saulius. "Informacijos saugumo valdymas Lietuvos viešajame sektoriuje." Informacijos mokslai 57 (January 1, 2011): 7–25. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3137.
Full textAbstract:
Informacijos saugumas tampa vis aktualesnis šiuolaikinėje visuomenėje. Dažniausiai informacijos saugumo problematika išryškėja įvykus informacijos saugumo incidentams ar pažeidimams, todėl suprantama, kad visame pasaulyje augantis informacijos saugumo pažeidimų skaičius ir dėl jų patiriamų nuostolių mastai įvardijami kaip vienas iš pagrindinių informacijos saugumo problemų egzistavimo rodiklių. Vertinant nuolatinį šių problemų pobūdį, galima daryti prielaidą, kad trūksta sisteminio požiūrio į informacijos saugumo valdymą. Užsienio šalių mokslininkai informacijos saugumo valdymo problematiką nagrinėja įvairiais strateginio, žmogiškojo veiksnio bei technologinio požiūrio aspektais; išskiriamas problematikos specifiškumas organizacijų, valstybės bei tarptautiniu lygmeniu, tačiau Lietuvoje informacijos saugumo valdymo mokslinis ištirtumas tebėra menkas. Siekiant išryškinti informacijos saugumo valdymo formavimosi Lietuvoje ypatumus tarptautiniame kontekste, straipsnyje teorinės užsienio ir Lietuvos mokslininkų informacijos saugumo valdymo paradigmos jungiamos į sisteminę informacijos saugumo valdymo koncepciją, o atliktas tyrimas leido įvertinti Lietuvos viešojo sektoriaus informacijos saugumo valdymo būklę ir suformuoti tolimesnių mokslinių tyrimų prielaidas.Pagrindiniai žodžiai: informacijos saugumas, informacijos saugumo valdymas, informacijos saugumo valdymo koncepcija, saugumo standartai, saugumo reikalavimai, informacinės sistemos, valstybės registrai, valstybės institucijos, viešasis sektorius.Information Security Management in Lithuania’s Public SectorSaulius Jastiuginas SummaryInformation security is becoming more and more important in modern society. The most common information security issues become apparent when information security incidents or violations occur. Worldwide growth in the number of security breaches and losses are the major indicators showing that there is a lack of systematic approach to information security management.Solution of practical problems requires the use of scientific approaches. Among academic researchers, a number of studies that focus on various aspects of information security management have emerged in recent years. Scientists are exploring the issues of information security management in various strategic, technological and human factor issues that also deals with the problems of organizations, national and international levels.Currently, in Lithuania is a lack of information security management research. In order to highlight the information security management characteristics of Lithuania in an international context, this paper combines a theoretical foreign and Lithuanian scientific information security management insights into the systemic information security management concept.This article also contains the results of the study, which allowed an assessment of the situation in Lithuania’s public sector information security management and creates preconditions for further research.
36
Raipa, Alvydas. "Organizacijų Pasirengimo Pokyčių Valdymui Dekompozicija." Public Policy and Administration 12, no. 4 (2013): 523–39. http://dx.doi.org/10.13165/vpa-13-12-4-01.
Full text
37
Oškutienė, Roma, and Renata Korsakienė. "EVALUATION OF ORGANISATIONAL CHANGES: A CASE OF INFORMATION TECHNOLOGIES’ IMPLEMENTATION / ORGANIZACINIŲ POKYČIŲ VERTINIMAS: INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO ATVEJIS." Mokslas - Lietuvos ateitis 4, no. 3 (July 9, 2012): 197–204. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2012.33.
Full textAbstract:
Today the organizations encounter various changes, which cannot be avoided due to changes in external and internal environment. Notably, evaluation of organizational changes is seen as important process impacting further development processes in organizations. Presented paper aims to investigate organizational changes of organization by exploring the main important external and internal factors impacting change management process. The authors of the paper take into account the significance of information technologies and analyze the problems of organizational changes during the implementation of information technologies in organization. The authors strive to reveal the main areas which require further development. The authors develop a research methodology and discuss main findings of the survey. At the end of the paper implications of the results and main conclusions are presented. Santrauka Dabartinės organizacijos susiduria su įvairaus pobūdžio pokyčiais, kurie yra neaišvengiami dėl kintančios išorinės ir vidinės aplinkos. Organizacinių pokyčių vertinimas laikytinas svarbiu procesu, lemiančiu tolesnį organizacijos plėtros procesą. Straipsnyje siekiama analizuoti organizacinius pokyčius, atsižvelgiant į pagrindinius išorinius ir vidinius veiksnius, darančius įtaką pokyčių valdymo procesui. Straipsnio autorės, atsižvelgdamos į informacinių technologijų reikšmę, analizuoja organizacinių pokyčių problemas diegiant informacines technologijas organizacijoje. Siekiama atskleisti pagrindines tobulintinas organizacijos sritis. Parengta tyrimo metodologija ir pateikti pagrindiniai tyrimo rezultatai. Straipsnio pabaigoje nusakoma gautų rezultatų reikšmė ir pateikiamos pagrindinės išvados.
38
Lymantaitė, Kristina. "Organizacinės elgsenos ir žinių vadybos integracija kuriant žiniomis grindžiamą biblioteką kaip organizaciją." Informacijos mokslai 48 (January 1, 2009): 30–45. http://dx.doi.org/10.15388/im.2009.0.3332.
Full textAbstract:
XXI amžiaus pradžioje, veikiamos ekonominių, politinių, socialinių veiksnių kaitos, valstybės, visuomenės, organizacijos gyvena milžiniškame nesibaigiančiame pokyčių sūkuryje. Globalizacija, informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra, informacijos ir žinių visuomenės bei ekonomikos, mokymosi visą gyvenimą idėjos, konkurencija, inovacijų poreikis, neišvengiamai verčia ir bibliotekas peržiūrėti pasenusias strategijas, sukurti visiškai naują bibliotekos valdymo koncepciją. Bibliotekininkystės teoretikai jau seniai siūlo naujos koncepcijos kūrimui pasitelkti žinių vadybą. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau prabylama apie tai, kad sėkmingai, žinių vadyba grindžiamai teorinei ir praktinei veiklai gali būti naudojami organizacinės elgsenos tyrimai. Straipsnio tikslas – išanalizuoti organizacinės elgsenos tyrimų ir žinių vadybos integracijos galimybes, įvardyti šių sričių panašumus ir skirtumus, atskleisti šio santykio vaidmenį kuriant žiniomis grindžiamą biblioteką kaip organizaciją. Rašant straipsnį remtasi teoriniais analizės, apibendrinimo, lyginimo, sintezės metodais. Reikšminiai žodžiai: organizacinė elgsena, žinių vadyba, biblioteka.Integration of organizational behavior and knowledge management by creating a knowledge-based library as an organizationKristina Lymantaitė SummaryThe most valuable resource in the 21st century organizations is the employee and his knowledge. Two areas, organizational behavior and knowledge management, play a significant role in changing the individual behavior to the knowledge management-friendly direction. Favourable assumptions for the integration of these two areas are determined by the common research object, similar levels of analysis (individual, group, organization), a combined approach to the organization as an open constantly changing social and cultural system, multifunctional activities, usage of such allied fields of knowledge as sociology, psychology, change, quality management and others. One of the essential clauses that allow the integration of the analysed areas is the fact that both of them use similar measures to compose appropriate cultural, managerial, organizational conditions for the individuals to create, share, use and transfer their knowledge to the intellectual capital of the organization. One of the library’s strategic goals is to become a knowledge-based organization and to develop as a flexible, competitive, learning, customer-driven organization. Integration of organizational behavior and knowledge management allows identifying conductive assumptions for knowledge management in the library and changing the behavior of an individual, group and organization with regard to the specific features of the library.Key words: organizational behaviour, knowledge management, library.
39
Morkūnas, Zigmas. "Socializmą kuriančios visuomenės politinė organizacija ir humanistinė jos paskirtis." Problemos 6 (September 29, 2014): 32–38. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1970.6.5793.
Full textAbstract:
Straipsnyje, remiantis V. Lenino teoriniu palikimu, atskleidžiama visuomenės politinės organizacijos – proletariato diktatūros socializmo sąlygomis – esmė ir paskirtis. Analizuojama klasių panaikinimo, kaip svarbiausio socializmo tikslo, sąvoka. Teigiama, kad socialistinės visuomenės valdymo objektas yra visuomenės gamybiniai santykiai, tvarkomi taip, kad nunyktų valstybė, t. y. kad būtų sukurta savivalda. Kiekvienu konkrečiu laikotarpiu valstybė yra objektyviai reikalinga tiek, kiek dar nėra savivaldos, t. y. kiek yra skirtingos visuomeninės klasės, grupės su skirtingais interesais, kol yra tų reiškinių pagrindas – skirtumas tarp visuomenės narių visuomeninių gamybos priemonių atžvilgiu. Revoliucinio perversmo būdu sukuriama nauja politinė organizacija – proletariato diktatūros sistema, kuri ypatinga tuo, kad laikinai gali stovėti aukščiau už savo priežastį (ekonominę struktūrą) ir lemiamai ją veikti, kad būtų kuriami neklasiniai gamybiniai santykiai.
40
Gudas, Saulius. "ENTERPRISE KNOWLEDGE MODELLING: DOMAINS AND ASPECTS." Technological and Economic Development of Economy 15, no. 2 (June 30, 2009): 281–93. http://dx.doi.org/10.3846/1392-8619.2009.15.281-293.
Full textAbstract:
The paper presents the Knowledge‐based Enterprise framework aimed for the analysis of knowledge management and development of an Enterprise knowledge base. The approaches concerning the modelling of enterprise domains and aspects are presented and used for the development of the concept of Enterprise Knowledge Component. The Enterprise knowledge component (B, T, K) is defined as a composition of 3 obligatory parts: knowledge management methods (K), the knowledge about IT (T) services and tools, and business management knowledge (B). The formal modelling structure – the Enterprise Knowledge Space (B, T, K) is constructed for the refinement of the hierarchy of enterprise knowledge items. The Knowledge‐based Enterprise framework is represented as modified Value Chain Model including the knowledge management layer and IT component. The major knowledge subsets of the enterprise knowledge base are identified. Santrauka Pateiktas apibendrintas žiniomis grįstos veiklos modelis, skirtas žinių valdymui analizuoti ir kurti organizacijos (veiklos) žinių bazę. Aptarti veiklos domenų ir aspektų modeliavimo būdai, remiantis šia analize suformuluotas veiklos žinių komponento konceptas. Veiklos žinių komponentas (B, T, K) yra apibrėžtas kaip būtina trijų dalių visuma: žinių valdymo metodai (K), žinios apie IT paslaugas ir priemones (T) bei veiklos valdymo žinios (B). Sudaryta formali modeliavimo konstrukcija – organizacijos (veiklos) žinių erdvė (B, T, K), kuri atskleidžia veiklos žinių elementus. Apibendrintas žiniomis grįstos veiklos modelis pavaizduotas remiantis modifikuotos vertės grandinės modeliu, papildytu žinių valdymo sluoksniu ir IT komponentu. Identifikuoti pagrindiniai veiklos žinių bazės žinių poaibiai.
41
Kazakevičius, Giedrius. "LOJALUMO STRUKTŪROS ĮTAKA LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS POLITIZACIJAI." Politologija 74, no. 2 (January 1, 2014): 161–97. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2014.2.3634.
Full textAbstract:
Straipsnyje iš viešosios tarnybos susitarimų modelio perspektyvos aptariamos viešojo sektoriaus politizacijos teorinės prielaidos ir nagrinėjamas sąryšis su viešojo sektoriaus vadovų lojalumu politikams. Remiantis šiomis įžvalgomis aptariami Lietuvos viešajame valdyme istoriškai susiklostę egalitariniai, o kai kuriais atvejais ir individualistiniai lojalumo elementai, kuriuos sustiprino fragmentuota sovietinė institucinė struktūra su lygiagrečia personaliniu lojalumu ir neformalių ryšių tinklu besiremiančia valdymo struktūra. Taip pat apžvelgiama šiandieninio Lietuvos viešojo valdymo lojalumo sampratos fragmentacija, parodant, kad politikų ir vadovų santykius apibrėžti kaip sutarimą galima tik tam tikruose sektoriuose, o daugumoje sričių lojalumo aspektą politikai ir viešųjų organizacijų vadovai interpretuoja skirtingai. Tai vyksta nepaisant bandymų institucionalizuoti su istorine tradicija nesisiejančią hierarchinę lojalumo struktūrą.
42
Tvarijonavičius, Mantas, Dalia Bagdžiūnienė, and Irena Žukauskaitė. "PATIKSLINTO LIETUVIŠKOJO DARBUOTOJŲ PSICHOLOGINIO ĮGALINIMO KLAUSIMYNO (PĮKL-9) PSICHOMETRINIAI RODIKLIAI." Psichologija 54, no. 54 (January 19, 2017): 24. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2016.54.10344.
Full textAbstract:
Darbuotojų psichologinis įgalinimas – vidinė darbuotojo būsena, apimanti meistriškumo ir motyvacinės energijos patyrimą, – siejamas su teigiamomis darbuotojų nuostatomis, darbiniu elgesiu ir darbo rezultatais. Jis svarbus šiuolaikinėse organizacijose, ypač taikant lanksčias personalo valdymo sistemas, pabrėžiančias darbuotojų proaktyvumą ir įsitraukimą į darbą. Lietuviškojo psichologinio įgalinimo klausimyno pirmąją penkiolikos teiginių versiją sudaro penkios dimensijos (Tvarijonavičius ir Bagdžiūnienė, 2013), tačiau tyrimai rodo, kad teiginių pasiskirstymas ne visuomet atitinka penkių faktorių struktūrą. Tai paskatino atlikti papildomus metodo tikslinimo tyrimus. Straipsnyje pristatomų dviejų tyrimų pagrindinis tikslas – pakartotinai išnagrinėti lietuviškąjį darbuotojų psichologinio įgalinimo tyrimo metodą. Pirmajame tyrime, kuriame dalyvavo 740 įvairių organizacijų darbuotojų, parengtas patikslintas devynių teiginių klausimynas (PĮKL-9), kurį sudaro prasmės, sprendimų priėmimo ir pasitikėjimo kompetencija dimensijos, pagrįsti konstrukto validumas ir vidinis suderintumas. Antrajame tyrime, kuriame dalyvavo 658 darbuotojai, papildomai buvo tikrinamas metodo validumas. Abiejuose tyrimuose duomenys buvo renkami anketinės apklausos būdu. Rezultatai parodė, kad patikslintas darbuotojų psichologinio įgalinimo klausimynas pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis, gali būti naudojamas moksliniuose tyrimuose ir vertinant darbuotojų psichologinį įgalinimą konkrečiose organizacijose.
43
Matonytė, Irmina. "Socialinis kapitalas: nuo mokslinių tyrimo perspektyvų prie empirinių pastebėjimų. Gero valdymo klausimas." Sociologija. Mintis ir veiksmas 13 (June 20, 2004): 22–37. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.1.5946.
Full textAbstract:
Socialinis kapitalas – sąvoka, plačiai ir įvairiai vartojama šiandienos socialiniuose moksluose. Į mokslo terminiją ją įtraukė prancūzų filosofas ir sociologas Pierre'as Bourdieu, o ypač išpopuliarino amerikiečių politologas Robertas Putnamas. Šių mokslininkų taikomi analizės vienetai, keliami klausimai ir daromos išvados yra tiesiog radikaliai skirtingos. Ir nors iš jų studijų išplaukiančios rekomendacijos nėra tarp savęs nesuderinamos, – jos papildo ir sustiprina viena kitą, – vis dėlto jos apima skirtingus prioritetus, priskiria nevienodą svarbą įvairiems socialinio gyvenimo reiškiniams. Tekste pristatomos abi teorijos ir jų pagrindu interpretuojami tyrimo “Kauno socialinis kapitalas” duomenys (2003). Išryškinama, kad nėra didelės tikimybės, jog socialinis kapitalas, aptinkamas dalyvavimo visuomeninėje veikloje ir nevyriausybinėse organizacijose dėka, gali kokiu nors reikšmingu ir automatišku (stebuklingu) būdu – nesikeičiant galios santykiams ir nedidėjant bendrai daugumos gyventojų materialinei gerovei – didinti pilietiškumą ar bendruomenės raidą. Aktyvus ir atsakingas vietos valdžios (savivaldos) vaidmuo yra vienas iš svertų, kurie gali paspartinti ir pagerinti pilietinės visuomenės (nevyriausybinių organizacijų) raidą. Sociologinis tyrimas rodo, kad socialinis kapitalas konstruktyviai turėtų būti suvokiamas kaip priklausomas kintamasis dydis, kurį gali teigiamai veikti “geras valdymas”.
44
Vaitiekienė, Jurgita. "SLAUGOS PROCESŲ VALDYMAS LIGONINĖSE." Visuomenės sveikata 28, no. 7 (January 24, 2019): 128–36. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.104.
Full textAbstract:
Slauga – tokia pat svarbi sudėtinė sveikatos priežiūros proceso dalis kaip diagnostika ir gydymas. Ligoninėse teikiama daug įvairių slaugos paslaugų, todėl slaugos kokybei užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Tinkamą slaugą garantuoja tik geras jos organizavimas ir tvirti slaugos mokslo bei praktikos pagrindai. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) asmens sveikatos priežiūra yra slaugos esmė, o būdas, kaip slaugytojas tai atlieka, yra slaugos proceso esmė. Paciento priežiūra reikalauja apgalvotos, organizuotos veiklos. Holistinė nuostata į žmogaus sveikatą žvelgti kaip į visumą skatina atsisakyti rutininio požiūrio vertinti slaugos kokybę kaip tinkamai atliktų procedūrų kompleksą. Slaugos kokybė yra glaudžiai susijusi su sveikatos priežiūros veiksmingumu. Tai vienas pagrindinių elementų pacientų sveikatos priežiūroje. Siekiant užtikrinti nuolatinį slaugos proceso palaikymą ir veiksmingumą, Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka vadovybinę vertinamąją analizę. Vertinamosios analizės metu nustatomos gerinimo galimybės, poreikis keisti kokybės vadybos sistemą (KVS), įvertinama kokybės politika bei matuojami kokybės tikslai. Nustatydama tikslus, ligoninės vadovybė atsižvelgia į paciento poreikius, vadovybės vertinamosios analizės rezultatus, pacientų pasitenkinimą, gerinimo galimybes bei išteklių poreikį. Šie tikslai yra suderinti su ligoninės kokybės politika.
45
Khamkanya, Thadsin, and Brian Sloan. "FLEXIBLE WORKING IN SCOTTISH LOCAL AUTHORITY PROPERTY: DEVELOPING A COMBINED RESOURCE MANAGEMENT STRATEGY." International Journal of Strategic Property Management 12, no. 3 (September 30, 2008): 183–202. http://dx.doi.org/10.3846/1648-715x.2008.12.183-202.
Full textAbstract:
As indicated in Government reports and previous research, the traditional office environment of both central and local governments has been occupied with high occupancy cost. Flexible working supported by information and communication technology, human resource, and workspace management has emerged as a modern concept for managing office resources. Workspace management models covering both activity‐based working area and portfolio flexibility are developed to assist an organisation to allocate staff and working area more flexibly and efficiently. However, public organisations like Scottish Local Authorities (SLAs) are unlikely to fully adopt commercial workspace management models. Therefore, the concept of a combined resource management strategy has been introduced to assist the Authorities in considering adoption in financial/economic terms before taking‐up of flexible working in practice. Santrauka Kaip rodo Vyriausybės ataskaitos ir ankstesnis tyrimas, ir centrinės, ir vietos valdžios tradiciniuose biuruose daug dėmesio skirta didelėms turto valdymo sąnaudoms. Lankstus grafi kas, pagrįstas informacinių ir komunikacinių technologijų, žmogiškųjų išteklių ir darbo vietos vadyba, atsirado kaip modernus biuro išteklių valdymo būdas. Jau yra darbo vietos valdymo modelių, kurie apima ir su veikla susijusią darbo vietą, ir portfelio lankstumą, leidžia organizacijai lanksčiau ir efektyviau paskirstyti darbuotojus bei biurų plotą. Tačiau mažai tikėtina, kad valstybinės organizacijos, pavyzdžiui, Škotijos vietos valdžia, perims nepakeistus komercinius darbo vietos valdymo modelius. Todėl pristatyta kombinuotos išteklių vadybos strategijos idėja, kuri padėtų valdžiai apsvarstyti modelių taikymą fi nansine ir ekonomine prasme prieš realiai imantis lankstaus darbo.
46
Videikienė, Simona, and Ligita Šimanskienė. "Pokyčių valdymo kliūtys organizacijose : teoriniai ir praktiniai aspektai." Management of Organizations: Systematic Research 70, no. 70 (2014): 107–20. http://dx.doi.org/10.7220/mosr.1392.1142.2014.70.8.
Full text
47
Katinienė, Aušra, and Ilona Skačkauskienė. "MANAGERIAL ASPECTS OF SOCIAL CAPITAL / SOCIALINIO KAPITALO VADYBINIAI ASPEKTAI." Mokslas – Lietuvos ateitis 6, no. 1 (February 20, 2014): 25–32. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2014.04.
Full textAbstract:
Changes in technology, with the speed of the process of globalizationof markets is particularly relevant issue, both from theoreticaland practical point of view, also business development,competitiveness, innovation, applications for new and existingnetworking and support. Organizations are forced to respond anddevelop their capacity to manage changes – it depends on theorganization‘s competitive success, business development opportunities.In order to remain competitive in the network societyit is necessary to improve the management of the organizationsincluding the activities of social capital. This paper analyzesthe social capital of the managerial point of view, critical of thelatest problem solving techniques. Kintant technologijoms, vykstant spartiems rinkų globalizavimo procesams ypač aktualios – ir teoriniu, ir praktiniupožiūriu problemos yra verslo plėtra, konkurencingumas, inovacijų taikymas, naujų ir esamų ryšių užmezgimas ir palaikymas.Organizacijos priverstos reaguoti ir ugdyti gebėjimus valdyti pokyčius – nuo to priklauso organizacijos konkuravimosėkmė, verslo plėtros galimybės. Siekiant išlikti konkurencingiems tinklaveikos visuomenėje reikia gerinti organizacijų valdymą,įtraukti į veiklą socialinį kapitalą. Straipsnyje analizuojama socialinis kapitalas vadybiniu požiūriu, kritiškai vertinamanaujausi problemos sprendimo būdai.
48
Ejdys, Joanna, and Alina Matuszak-Flejszman. "NEW MANAGEMENT SYSTEMS AS AN INSTRUMENT OF IMPLEMENTATION SUSTAINABLE DEVELOPMENT CONCEPT AT ORGANIZATIONAL LEVEL / NAUJOS VALDYMO SISTEMOS KAIP INSTRUMENTAI ĮGYVENDINANT DARNIOS PLĖTROS KONCEPCIJĄ ORGANIZACINIU LYGMENIU." Technological and Economic Development of Economy 16, no. 2 (June 30, 2010): 202–18. http://dx.doi.org/10.3846/tede.2010.13.
Full textAbstract:
Diversity of contemporary management concepts, short life duration of some of them, fashion of implementing popular solutions, indiscriminate adoption of management systems in companies simultaneously with a long period of waiting for positive effects of implemented changes and decreasing involvement of employees lead to the situation in which many companies still face unresolved dilemma of choosing the right strategy of acting that ensures sustainable development of a unit. Therefore, new solutions should be treated as one of the elements of organization improvement, not as an objective as such, and as the way of solving the existing problems. One of the ways of realizing sustainable development principles at the level of an organizational unit is implementation of normalized systems elaborated by International Organization for Standardization (ISO). The article presents a proposal of the way of implementing sustainable development concept at organizational level using three systems: quality, environmental, occupational health and safety management. Santrauka Šiuolaikinių valdymo koncepcijų įvairovė ir jų trumpalaikiškumas (kai kurių), polinkis įgyvendinti populiarius sprendimus, beatodairiškas valdymo sistemų diegimas ilgai laukiant teigiamų pokyčių, taip pat darbuotoju dalyvavimo, priimant sprendimus, mažinimas sukuria situaciją, kai daugelis bendrovių vis dar susiduria su neišspręsta dilema - pasirinkti tinkama strategiją darniam organizacijos vystymuisi užtikrinti. Todėl nauji sprendimai turėtų būti traktuojami kaip organizacijos tobulinimo elementai, o ne kaip panacėja esamoms problemoms išspręsti. Vienas darnaus vystymosi principų įgyvendinimo būdų ‐ diegti standartizuotas sistemas, parengtas Tarptautines standartizacijos organizacijos (ISO) įmonėse. Straipsnyje siūloma darnaus vystymosi koncepcija organizacijos lygmeniu įgyvendinti naudojant tris valdymo sistemas: kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo.
49
Statkus, Justinas. "„LEAN“ GAMYBOS VADYBOS KONCEPCIJA IR VERTĖS KŪRIMO SISTEMA." Jaunųjų mokslininkų darbai 48, no. 1 (June 20, 2018): 15–22. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v48i1.206.
Full textAbstract:
Viena iš galimybių siekti nuolatinio kokybės tobulinimo yra ,,Lean“ sistemos diegimas. Straipsniu siekiama atskleisti ,,Lean“ sistemos esmę ir išanalizuoti jos daromą naudą organizacijos veikloje. ,,Lean“ sistemos efektyvumas patvirtintas daugelio kompanijų patirtimi. Sistemos tobulinimas pastaraisiais dešimtmečiais ir sistemoje taikomų metodų įvairovė šią sistemą padaro patrauklią ir naudingą vartotojams. Mokslinėje literatūroje ,,Lean“ traktuojama kaip valdymo filosofija, valdymo ir gamybos sistema. ,,Lean“ sistemos tikslas yra kiek įmanoma daugiau sumažinti darbo, kuris traktuojamas kaip nuostoliai, apimtis, ir padidinti vertę kuriančio darbo apimtis. Organizacijos valdymo sistema turi būti vertinama, nustatant, kiek ji atitinka ,,Lean“ sistemos reikalavimus, nustatant poreikį diegti ,,Lean“ sistemą, todėl tokia sistema gali būti įdiegta, bet kurioje įmonėje ir tai galima įrodyti remiantis įvairių įmonių pavyzdžiais. Straipsnyje aptariamas „Lean“ sistemos diegimas viešojo maitinimo įstaigoje, banke ir net gi specializuotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
50
Tambovceva, Tatjana, and Ineta Geipele. "ENVIRONMENTAL MANAGEMENT SYSTEMS EXPERIENCE AMONG LATVIAN CONSTRUCTION COMPANIES / APLINKOS APSAUGOS VADYBOS SISTEMŲ TAIKYMO PATIRTIS LATVIJOS STATYBOS ĮMONĖSE." Technological and Economic Development of Economy 17, no. 4 (January 18, 2012): 595–610. http://dx.doi.org/10.3846/20294913.2011.603179.
Full textAbstract:
At the present stage of development in Latvia, as well as around the world, essential influence on the enterprise work has the idea of sustainable development. The concept of sustainable development has become widespread amongst government agencies, politicians, corporations and other organizations throughout the world. By the end of 2007, around 129,031 organizations worldwide have implemented environmental management systems (EMS) and certified it according to ISO 14001. About 100 of them are located in Latvia and 40 of them are construction companies. There is a lack of national evaluations of ISO 14001 in many countries, but in many countries no complete lists of the national certified / registered sites exist at all. In Latvia a list of ISO 14001 sites has been complied and regularly updated by the Latvian association for Quality. In spite of the fact that in Latvia increase using of ideas of ecological manufacture and environmental management, nevertheless there has been no any serious scientific study of Latvian experience of ISO 14001. The purpose of this study is to describe experiences and effects of EMS in construction companies, based on study conducted for the construction industry in Latvia. The results show that ISO 14001 often leads to reduced environmental impact, especially in the area of waste. A strong driving force behind implementation is the expected improvement of the organizations’ images. Legal compliance tends to be difficult to implement, but on the other hand, it works well in daily practice. To develop EMS into Sustainability Management Systems, the two most important challenges are to improve the coordination between the EMS and the organizations’ strategies and to improve learning process and direct participation of all employees. Santrauka Šiuo Latvijos plėtros etapu, kaip ir visame pasaulyje, įmonių veiklą veikia tvarios plėtros idėjos. Tvarios plėtros koncepcija visame pasaulyje plačiai paplito tarp politikų, korporacijų, vyriausybinių ir kitų organizacijų. 2007 m. pabaigoje apie 129 tūkst. organizacijų visame pasaulyje įdiegė aplinkos apsaugos vadybos sistemą (AAVS) ir sertifikavo ją pagal ISO 14001 standartą. Iš to skaičiaus apie 100 įmonių yra įsikūrę Latvijoje, 40 iš jų yra statybos įmonės. Daugelyje šalių iš viso nėra įmonių, sertifikuotų pagal šį standartą. Latvijoje pagal ISO 14001 standartą sertifikuotų įmonių sąrašą sudaro ir nuolat atnaujina Latvijos kokybės asociacija. Nepaisant to, kad Latvijoje vis labiau plinta ekologinės gamybos ir aplinkosaugos valdymo idėjos, iki šiol nebuvo jokių rimtų mokslinių studijų apie Latvijos patirtį naudojant ISO 14001 standartą. Šio straipsnio tikslas – nustatyti aplinkos valdymo sistemos poveikį statybos įmonėms, remiantis tyrimais, atliktais Latvijos statybos pramonėje. Rezultatai parodė, kad ISO 14001 dažnai sumažina poveikį aplinkai, ypač taršą atliekomis. Stipri AVS įgyvendinimo varomoji jėga – noras pagerinti organizacijos įvaizdį. Sistemą įgyvendinti sudėtinga, tačiau tai pasiteisina kasdienėje veikloje. Norint AVS integruoti į tvarumo valdymo sistemą, AVS darbą reikia suderinti su organizacijos strategijomis, pagerinti mokymo procesą ir įtraukti visus darbuotojus.