Log in

Relevant bibliographies by topics / Pajamas / Journal articles

To see the other types of publications on this topic, follow the link: Pajamas.

Journal articles on the topic 'Pajamas'

Author: Grafiati

Published: 4 June 2021

Last updated: 29 July 2024

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Pajamas.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Vitunskienė, Vlada. "BŽŪP IŠMOKŲ VAIDMUO REMIANT ŪKIŲ PAJAMAS LIETUVOJE IR VISOJE EUROPOS SĄJUNGOJE." Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives 9, no. 1 (November 25, 2014): 281–89. http://dx.doi.org/10.15544/ssaf.2014.31.

Full text

Abstract:

Ankstesnių tyrimų išvados dėl tiesioginių išmokų ir kitų žemės ūkio subsidijų poveikio ūkių pajamoms nėra vienareikšmiškos. Vieni tyrėjai nustatė, kad jos mažina ūkių pajamų skirtumus bei nelygybę, kiti – atvirkštinį jų efektą. Be to Lietuvoje ši problema tirta vien šeimos ūkių (kitaip ūkininkų ūkių) atžvilgiu ir remiantis bendrojo pelno su ir be subsidijų rodikliais. Bendrojo pelno rodiklis nėra įtrauktas į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklo (EU FADN) standartinių rodiklių sistemą ir jo negalima apskaičiuoti pagal EU FADN duomenų bazėje skelbiamus duomenis, dėl to jis nėra palyginamas tarp ES šalių narių ūkių. Šiame tyrime ūkių pajamų dekompozicinės analizės būdu nustatyti BŽŪP išmokų, išskyrus subsidijas investicijoms, vaidmens remiant ūkių pajamas skirtumai Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje pagal ūkių ekonominio dydžio grupes, aprėpiant visų juridinių formų ūkius. Ūkio pajamos tyrime matuojamos ūkio grynosios pridėtinės vertės metiniam darbo vienetui (ŪGPV/MDV) rodikliu. Į EU FADN įtraukti ūkiai šiame tyrime pagal ekonominio dydžio kriterijų suklasifikuoti į keturias ekonominio dydžio grupes: labai maži ūkiai (kurių standartinė produkcija (SO) nuo 2 000 iki 8 000 €), maži ūkiai (8 000 – &lt;25 000 € SO), vidutiniai ūkiai (25 000 – <100 000 € SO) ir dideli ūkiai (100 000 € SO ir daugiau). Nustatytas BŽŪP I ir II ramsčių tiesioginės paramos išmokų, kitaip einamųjų subsidijų, poveikis ūkių pajamoms ir indėlis mažinant pajamų skirtumus tarp skirtingo ekonominio dydžio ūkių Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Tirtos BŽŪP išmokos, kitaip, ūkių gautos einamosios subsidijos Lietuvoje labiausiai padidino ekonomiškai labai mažų ir mažų ūkių pajamas, o visoje ES – vidutinio dydžio ūkių pajamas. Nustatyta, kad nuo Lietuvos narystės ES pradžios BŽŪP išmokos sumažino Lietuvos ūkių pajamų atsilikimą nuo visos ES ūkių vidutinių pajamų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Timčenkaitė, Viktorija, Jonas Kairys, Jelena Kutkauskienė, Donatas Austys, and Valerij Dobrovolskij. "KŪNO MASĖS INDEKSAS, JO SĄSAJOS SU AMŽIUMI IR GAUNAMOMIS PAJAMOMIS." Health Sciences 32, no. 2 (April 14, 2022): 52–56. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2022.051.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas − ištirti, kokią įtaką KMI turi amžius ir gaunamos pajamos. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti KMI sąsajas su amžiumi. 2. Įvertinti KMI sąsajas su gaunamos pajamomis. Tyrimo metodai. Tiriamųjų imtį sudarė 20-64 metų amžiaus 382 respondentai iš Panevėžio miesto savivaldybės. Respondentų klausimyne buvo prašoma nurodyti savo ūgį (cm) ir svorį (kg). KMI buvo apskaičiuotas pagal formulę: svoris (kg)/ūgis (m)2. Statistinei duomenų analizei buvo naudojamas programinis paketas MS Excel 2013 ir R Commander (3.6.3 versija). Rezultatai: nustatyta, kad 3,7 proc. tiriamųjų yra per mažo kūno svorio, 43,4 proc. – normalaus, 37,7 proc. − turintys antsvorio, o 15,2 proc. − nutukusių. Tarp amžiaus ir KMI buvo nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys, koreliacijos koeficientas 0,36 (p<0,001). KMI didžiausias pajamas gaunančių žmonių grupėje buvo žymiai mažesnis už tų, kurie gauna mažas ar vidutines pajamas. Didėjant pajamoms, didėja ir KMI, tačiau vėliau šie rodmenys stabilizuojasi, šiuo atveju, KMI vertės sumažėja – mažiausioje pajamų grupėje KMI mediana 24,5 kg/m2, toliau – 25,2 kg/m2, vidutinių pajamų – 26,2 kg/m2 ir didžiausioje pajamų grupėje – 24,9 kg/m2. Išvados. 3,7 proc. apklaustųjų per mažas KMI, 43,4 proc. – normalus, o 52,9 proc. − per didelis KMI. 35-49 m. ir 50-64 m. amžiaus grupių respondentai daugiausia turi antsvorio, o 20-34 m. amžiaus grupėje KMI normalus. Nustatytas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys tarp KMI ir amžiaus (p<0,001). Ryšys tarp KMI ir gaunamų pajamų buvo nustatytas statistiškai nereikšmingas. Didėjant pajamoms, didėja ir KMI, vėliau KMI vertės stabilizuojasi, atlikto tyrimo atveju, KMI vertės sumažėja.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Pardee, Arthur B. "PaJaMas in Paris." Trends in Genetics 18, no. 11 (November 2002): 585–87. http://dx.doi.org/10.1016/s0168-9525(02)02780-4.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Chen, Shu-Cheng, Tin-Wai Cheung, Branda Yee-Man Yu, Mei-Yan Chan, Wing-Fai Yeung, and Li Li. "Improving Sleep with Far-Infrared-Emitting Pajamas: A Pilot Randomized Controlled Trial." International Journal of Environmental Research and Public Health 20, no. 5 (February 22, 2023): 3870. http://dx.doi.org/10.3390/ijerph20053870.

Full text

Abstract:

Far infrared (FIR)-based clothing may alleviate sleep disturbance. This study aimed to explore the effects of FIR-emitting pajamas on sleep quality. This was a pilot randomized, sham-controlled trial. Forty subjects with poor sleep quality were randomized to FIR-emitting-pajamas and sham-pajamas groups in a 1:1 ratio. The primary outcome measure was the Pittsburgh Sleep Quality Index (PSQI). Other measures included the Insomnia Severity Index, and 7 day sleep diary, the Multidimensional Fatigue Inventory (MFI), the Hospital Anxiety and Depression Scale, the Epworth Sleepiness Scale, and the Satisfaction with Life Scale. Outcomes were measured at baseline and weeks 2, 4, and 6. Both groups showed within-group improvements in the PSQI score, but there was no significant difference between the two groups. However, FIR-emitting pajamas appeared to perform better than sham pajamas in reducing the MFI-physical score, with large effect sizes at three time points (dppc2 = 0.958, 0.841, 0.896); however, the differences were statistically insignificant. The intervention compliance was satisfactory. The effects of FIR-emitting pajamas on sleep quality were not superior to those in the control group. However, these pajamas may improve physical fatigue in adults with poor sleep quality, which warrants further exploration.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Anton, Anton, and Naufal Naufal. "IMPLEMENTASI ALGORITMA APRIORI UNTUK MENENTUKAN PRODUK TERLARIS PADA TOKO I_DOCRAFT." Komputa : Jurnal Ilmiah Komputer dan Informatika 12, no. 2 (October 9, 2023): 59–68. http://dx.doi.org/10.34010/komputa.v12i2.10904.

Full text

Abstract:

The sales of pajama products on i_docraft have not yet leveraged data mining algorithms to analyze transactional data for optimizing sales. To avoid underperforming pajama models and determine which pajama models sell well, the utilization of the Apriori algorithm is necessary. The Apriori algorithm can discern these patterns based on transactional data. This study conducts a transactional data analysis using data mining with the Apriori algorithm. By employing this algorithm, the most frequently sold pajama products can be identified, allowing for prioritization of these models and the development of marketing strategies for other types of pajamas based on a comparison of their strengths and commonly high sales figures. The processed data yields associations rules for concurrently sold pajama items. Based on the results of the final association rules meeting both predetermined minimum support and confidence criteria, for instance, if a product with item code 7 (Cherrypie Nightdress) is purchased, then a product with item code 17 (3 in 1 Lotso Set) will likely be bought with a support value of 22.58% and a confidence value of 100%.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Krutulienė, Sandra. "Epilepsija sergančių asmenų ekonominės padėties ir gyvenimo sąlygų įvertinimas." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 15, no. 15 (July 27, 2017): 27. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2017.15.10807.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjami tam tikri epilepsija sergančių suaugusių asmenų (ESA) ekonominės padėties ir gyvenimo sąlygų aspektai. Tyrimo rezultatai rodo prastą ESA ekonominę padėtį: didelę sergančiųjų asmeninių pajamų diferenciaciją, menkas daugumos ESA asmenines pajamas, kurios sudaro reikšmingą dalį ESA namų ūkio pajamų. Ketvirtadalis tiriamųjų namų ūkių nurodė negalintys nusipirkti naujų drabužių, kas antras negalėjo pakeisti nusidėvėjusių baldų naujais, dešimtadalis negalėjo gerai maitintis. ESA pasižymi pareigingu mėnesinių komunalinių sąskaitų, būsto nuomos ir/ar paskolų kredito įmokų apmokėjimu, tačiau daugiau nei ketvirtadalis namų ūkių neturi reikiamų išteklių, kad galėtų sukaupti pinigų ateičiai, nenumatytiems atvejams, pensijai ar pan., 30 proc. epilepsija sergančiųjų iš turimų santaupų galėtų išgyventi daugiausia mėnesį.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Taute, Michelle. "Herb's Pajamas (review)." Missouri Review 21, no. 2 (1998): 217–18. http://dx.doi.org/10.1353/mis.1998.0128.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Jolly, Alice. "The Pajamas of Rufus Jones." Ploughshares 48, no. 4 (December 2022): 110–25. http://dx.doi.org/10.1353/plo.2022.0147.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Cho, Du Na, and Eun Jung Kim. "Making Toddler’s Pajamas by Using Women’s Sokgot Style Pajamas in the Joseon Dynasty Period." Family and Environment Research 51, no. 3 (June 30, 2013): 285–91. http://dx.doi.org/10.6115/fer.2013.51.3.285.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Kairys, Jonas, Renata Šturienė, and Miglė Lamanauskaitė. "Vilniaus miesto šeškinės poliklinikos pacientų apklausa apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – nuomonė pagal pacientų išsilavinimą, užsiėmimą ir pajamas." Sveikatos mokslai 25, no. 5 (November 30, 2015): 65–72. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.091.

Full text

Abstract:

Tyrimas atliktas 2014.12 – 2015.01 laikotarpiu. Buvo apklausinėjami 18 metų sulaukę respondentai. Anketa buvo duodama kas dešimtam pirmą kartą besikreipiančiam pacientui. Išdalinta 450 anketų, grąžinta užpildytų – 442 (atsako dažnis 98,2 proc.). Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų (62,1 proc.), turinčių aukštąjį/neb. aukštąjį išsilavinimą, nei respondentų (1,8 proc.), turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, nurodė, kad buvo patenkinti Viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos (toliau – Poliklinika) Registratūros darbu. Daugiau specialistų, tarnautojų nei bedarbių, didesnes nei mažesnes pajamas gaunančių respondentų, nurodė, kad per dvejus metus poliklinikoje pagerėjo darbo organizavimas bei teikiamų paslaugų kokybė. Dauguma respondentų (39,6 proc.) konsultacijos pas šeimos gydytoją laukia 1-5 d. 48,1 proc. aukščiausio lygio vadovų nurodė, kad pas akių ligų gydytoją konsultacijos tenka laukti ilgiau kaip 30 dienų. Daugiausia specialistai, tarnautojai (58,3 proc.) nurodė, kad konsultacijos pas neurologą laukia 21-30 d., o dauguma pensininkų nurodė, kad vizito pas neurologą tenka laukti ilgiau kaip 30 d. (63,6 proc.). Daugiausia respondentų, gaunančių nuo 1001-1500 Lt. pajamų, nurodė, kad konsultacijos pas kardiologą laukia 11-20 d., mažiausiai taip teigė respondentai, kurių pajamos iki 500 Lt. Nustatyta, kad asmenys, turintys žemesnį išsilavinimą nei aukštasis/neb. aukštasis, 2,04 karto dažniau kreipiasi į administraciją dėl problemų, kilusių bendraujant su aptarnaujančiu personalu (OR=2,40; PI 95%= 1,27-4,56; p=0,003). 64,3 proc. respondentų nurodė, kad jiems Poliklinika priminė apie būsimą apsilankymą pas gydytoją SMS žinute. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų (55,6 proc.) nurodė, kad Poliklinika jiems priminė apie profilaktikos programas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Stevenson, Deborah. "Timothy and the Strong Pajamas (review)." Bulletin of the Center for Children's Books 61, no. 7 (2008): 304–5. http://dx.doi.org/10.1353/bcc.2008.0167.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Osherson, Sam. "The Boy in the Striped Pajamas." Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry 48, no. 4 (April 2009): 456–57. http://dx.doi.org/10.1097/01.chi.0000314067.04661.a1.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Kaspar, Wendi Arant, and Wyoma vanDuinkerken. "“Going to College in your Pajamas”?!?" Journal of Academic Librarianship 40, no. 5 (September 2014): 429–30. http://dx.doi.org/10.1016/j.acalib.2014.07.001.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Slavickienė, Astrida, and Jūratė Savickienė. "APMOKESTINIMO BAZĖS ĮTAKA ŪKIO EKONOMINIAM GYVYBINGUMUI." Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives 8, no. 1 (December 25, 2012): 221–27. http://dx.doi.org/10.15544/ssaf.2012.31.

Full text

Abstract:

Straipsnio tikslas – įvertinus apmokestinimo bazės pasikeitimo įtaką ūkininko ūkio ekonominiam gyvybingumui, nustatyta, kad esminės įtakos apmokestinimo bazės pasikeitimas ūkio ekonominiam gyvybingumui neturi, o valstybei į nacionalinį biudžetą sumokama žymiai daugiau. Siekiant įvertinti apmokestinimo bazės pasikeitimo įtaką ūkių ekonominiam gyvybingumui, straipsnyje pateikiamas apmokestinimo bazės vertinimas pagal du objektus, t.y. pagal ekonominio dydžio vienetą (EDV) ir apmokestinamąsias pajamas. Palyginus apmokestinamąją bazę pagal abu objektus ir apskaičiavus ūkininko ūkio ekonominio gyvybingumo rodiklius, nustatyta, kad, parinkus kitą apmokestinimo bazę – apmokestinamąsias pajamas ūkininko ūkis išlieka ekonomiškai gyvybingas, nors mokesčių našta padidėja žymiai. Tam didesnės įtakos turi ne apmokestinimo bazės parinkimas, o gaunama finansinė parama.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Laferrière, Dany, and Carrol F. Coates. "from Journal of a Writer in Pajamas." Callaloo 37, no. 1 (2014): 33–35. http://dx.doi.org/10.1353/cal.2014.0004.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Leonavičius, Vylius. "Šiuolaikinės Lietuvos vartotojo profilis." Sociologija. Mintis ir veiksmas 9 (July 10, 2002): 5–15. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2002.1.5902.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojami vartotojų sąmoningumo sociologinio tyrimo apklausos, atliktos 2001 m. lapkričio-gruodžio mėn., duomenys. Analizei panaudotas vakarietiškos vartotojiškos visuomenės, kuri remiasi viduriniosios klasės visuomene, teorinis modelis (Lury, Forbes, Kanuk, Schiffman). Galima būtų išskirti du svarbiausius vidurinės klasės visuomenės ypatumus: ji yra pasiturinti ir turi savitą vertybinių orientacijų rinkinį (didesnis poreikis asmens saviraiškai, vartojimo estetizacija, individualizmas, ekologinės nuostatos). Nors Lietuvos visuomenė pagal pajamas dar nėra viduriniosios klasės visuomenė ir tik nedidelė visuomenės dalis atitinka viduriniosios klasės parametrus pagal pajamas, tačiau duomenys rodo, kad Lietuvos vartotojams yra būdingos tam tikros viduriniosios klasės vertybinės orientacijos. Tai neišvengiamai sąlygoja savitą vartojimą, kuris skiriasi nuo klasikinio vartotojiškos visuomenės tipo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Kusumadewi, Afriani, Filly Pravitasari, and Feny Nurherawati. "Determination of Production Targets on Sewing for the Front Body of H&M Pajamas Jogger Pants." Sainteks: Jurnal Sains dan Teknik 4, no. 2 (September 28, 2022): 154–62. http://dx.doi.org/10.37577/sainteks.v4i2.458.

Full text

Abstract:

The process of sewing the front body of an order for H&M Pajamas Jogger Pants has a fairly high quality, but the target for setting production targets is based on experience and estimates only. The setting of a fairly high production target of 640 pcs/day is often not achieved because the determination of the production target is not based on the level of difficulty of the work carried out by the operator (easy, medium, or difficult), the operator's skill as well as the condition of the machine used in the process. condition is good or not, so that the target set is often not achieved because it is not in accordance with the condition of the operator's ability in general. Based on the observation of the operator's working time measurement, the total standard time for the 26 manufacturing processes for the front body component of the order of H&M Pajamas Jogger Pants was 23,029 minutes. After getting the total standard time for making the front body component of the order for these H&M Pajamas Jogger Pants, a new production target can be determined, which is 542 pcs/day. This new production target is made to represent the general working conditions of operators and has taken into account the factors of slack, work fatigue and other unavoidable obstacles.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Radu, Cezar-Doru, Mihaela Salariu, Manuela Avadanei, Cristina Ghiciuc, Lili Foia, Elena Cătălina Lupusoru, Ada Ferri, Eugen Ulea, and Florin Lipsa. "Cotton-made cellulose support for anti-allergic pajamas." Carbohydrate Polymers 95, no. 1 (June 2013): 479–86. http://dx.doi.org/10.1016/j.carbpol.2013.03.037.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Anshori, Hafiz. "The Alienation Experienced by Bruno & Shmuel in The Boy in the Striped Pajamas by John Boyne." Journal of Literature, Linguistics, & Cultural Studies 2, no. 1 (July 24, 2023): 130–41. http://dx.doi.org/10.18860/lilics.v2i1.2712.

Full text

Abstract:

Alienation is described as encompassing individual psychological states and types of social relationships. In the context of this study, individuals experience profound feelings of disconnection and estrangement (Kalekin-Fishman, 1998). The objective of this research was to elucidate the diverse causes of alienation depicted in the novel "The Boy in the Striped Pajamas." Analyzing the reasons for alienation in this literary work could provide deeper insights into how war and human atrocities impact an individual's mental well-being. It also contributed to a more comprehensive understanding of the theme of alienation in literary research. The research employed a literature study approach with a psychological perspective, drawing on Erich Fromm's concept of alienation. The primary data source for this study was the novel "The Boy in the Striped Pajamas" by John Boyne, focusing on character dialogues and the author's narration within the story units. The novel, published on 5 January 2006, consists of 216 pages. To analyze the data, the researcher collected, reviewed, identified, organized, and drew conclusions from the gathered information. The findings of this research reveal various causes of alienation present in the characters of Bruno and Shmuel in the novel. These causes included alienation arising from interactions with other people, alienation resulting from societal factors, and alienation stemming from internal struggles within themselves. The exploration of these aspects shed light on the complex psychological impacts of alienation amidst the backdrop of war and its atrocities in the narrative of "The Boy in the Striped Pajamas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Jastramskis, Deimantas. "Politinė įtaka Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadybai ir finansavimui: kaita ir pasekmės." Politologija 90, no. 2 (October 8, 2018): 5–33. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2018.90.11922.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje analizuojama politikos subjektų vadybinės ir finansinės įtakos Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) raida ir politinės (ir ekonominės) aplinkybės, lėmusios struktūrinių sąlygų, būtinų visuomeninio transliuotojo efektyviai veiklai, kaitą Lietuvoje nuo 1990 m. Teigiama, kad per 27 valstybingumo metus Lietuvoje tik iš dalies sukurtos struktūrinės sąlygos veiksmingai visuomeninio transliuotojo veiklai. Pirmą nepriklausomybės dešimtmetį įtvirtintas parlamentinis (vyriausybinis) LRT modelis, kai transliuotojo valdymas tiesiogiai priklauso nuo politinės valdžios, jos darbo ciklų, o dauguma pajamų skiriama iš valstybės biudžeto, kiekvienais metais keičiant pajamų dydį ir nenustatant lėšų skirstymo kriterijų. 2000 m. įteisintas LRT tarybos sudarymo modelis padėjo rasti politinių įtakų balansą tarp Seimo pozicijos, opozicijos ir Prezidento, tačiau LRT vadyba nebuvo atsieta nuo konkrečios politinės konjunktūros ir galimų politinių koalicijų LRT taryboje. Nuo 2015 m. įvestas LRT finansavimo iš biudžeto modelis, gaunamas pajamas fiksuotu procentu susiejant su mokamais į biudžetą mokesčiais, atribojo politikus nuo sprendimo kasmet nustatyti LRT finansavimo dydį, tačiau tai Europos Sąjungos kontekste negarantuoja LRT solidesnio finansavimo, nes pagal procentinę dalį nuo šalies BVP finansavimas 2016 m. buvo du kartus mažesnis negu ES šalių vidurkis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Endrijaitis, Martynas. "Pajamų natūra apmokestinimo problemos." Teisė 81 (January 1, 2011): 73–90. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2011.0.134.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojamos pajamų natūra apmokestinimo problemos, siekiant atskleisti pajamų natūra sampratos turinį, būtinas sąlygas pajamoms natūra pripažinti, apmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu, tų sąlygų santykį, kaip pajamos natūra aiškintinos konkrečiais apmokestinimo atvejais ir kokių problemų kyla, interpretuojant mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų pajamų natūra apmokestinimą.This article analyzes fringe benefits taxation problems for the purpose of disclosing the conception of fringe benefits as an object of personal income tax. It also reveals what terms are necessary for the fringe benefits taxation and what the relationship between these terms is. Fringe benefits taxation in particular cases and its problems are examined with special attention to the Tax dispute settlement institutions case-law.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

UKIDA, Aya, Osamu YAMASAKI, Osami NISHIHARA, and Kazumi SASAKI. "Contact Dermatitis due to Disperse Dyes in the Pajamas." Nishi Nihon Hifuka 76, no. 5 (2014): 442–46. http://dx.doi.org/10.2336/nishinihonhifu.76.442.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Turner, Kristen H. "Pajamas or Tuxedo? Digitalk and Formality in Adolescent Writing." Educational Horizons 90, no. 2 (December 2011): 7–9. http://dx.doi.org/10.1177/0013175x1109000203.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Thatcher, Sherry M. B., and Jessica Bagger. "Working in Pajamas: Telecommuting, Unfairness Sources, and Unfairness Perceptions." Negotiation and Conflict Management Research 4, no. 3 (July 6, 2011): 248–76. http://dx.doi.org/10.1111/j.1750-4716.2011.00082.x.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Gaffney, Loretta. "The Boy in the Striped Pajamas: A Fable (review)." Bulletin of the Center for Children's Books 60, no. 2 (2006): 60. http://dx.doi.org/10.1353/bcc.2006.0662.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Perrin, Robert. "What Works For Me: Slang is the Cat’s Pajamas." Teaching English in the Two-Year College 31, no. 2 (December 1, 2003): 206–7. http://dx.doi.org/10.58680/tetyc20033004.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

McCluskey, William J., and Frances Plimmer. "THE CREATION OF FISCAL SPACE FOR THE PROPERTY TAX: THE CASE OF CENTRAL AND EASTERN EUROPE / NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO FISKALINĖS ERDVĖS SUKŪRIMAS: CENTRINĖS IR RYTŲ EUROPOS ATVEJIS." International Journal of Strategic Property Management 15, no. 2 (July 4, 2011): 123–38. http://dx.doi.org/10.3846/1648715x.2011.582748.

Full text

Abstract:

The case for the property tax as a significant revenue generator has been well made by many eminent scholars in public finance. It nonetheless continues to remain a tax that is under-utilised in many transition countries. The purpose of this paper is to investigate whether there is the fiscal space to develop the property tax within the eight CEE1 countries that joined the EU in May 2004. Currently, property tax revenues within the selected countries represent approximately 0.5% of GDP, whilst the average for the OECD is just over 1%. This difference in relative importance would appear to suggest that, whilst there is potential for the property tax to create greater revenues, there are structural problems that are preventing this. The paper highlights a number of these problems and suggests mechanisms to address them. It is argued that properly designed, the property tax could crowd out many of the ‘nuisance’ taxes and fees that already exist within local government. Santrauka Nekilnojamojo turto mokestis, kaip neišsenkamas pajamų šaltinis, formuojantis valstybės biudžetą, yra įvairiai ištirtas įžymių mokslininkų. Vis dėlto dauguma pereinamojo laikotarpio valstybių šio mokesčio netaiko. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, ar aštuoniose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės mėnesį, yra pakankamai fiskalinės erdvės nekilnojamojo turto mokesčiui taikyti. Šiuo metu pajamos, gaunamos dėl nekilnojamojo turto mokesčio pasirinktose valstybėse, sudaro 0,5% BVP, kai EBPO vidurkis viršija 1%. Sąlyginė šio skirtumo svarba gali reikšti tai, kad kol yra galimybė gauti didesnes pajamas taikant nekilnojamojo turto mokestį, tol egzistuos ir struktūrinių problemų, neleidžiančių pasinaudoti šia galimybe. Darbe nurodomos tokios problemos ir siūlomi jų sprendimo mechanizmai. Pateikiami argumentai, kaip tinkamai apskaičiuotas nekilnojamojo turto mokestis gali pakeisti daugumą ,,atsibodusių“ mokesčių ir rinkliavų, kurias vis dar taiko vietiniai valdžios organai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Karpavičienė, Vaiva, and Danutė Kalibatienė. "PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMU SERGANČIŲ PACIENTŲ SU SVEIKATA SUSIJUSI GYVENIMO KOKYBĖ TIRIANT LIGAI SPECIFINIU AF-QoL KLAUSIMYNU." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (December 10, 2015): 778–85. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.124.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: prieširdžių virpėjimas, gyvenimo kokybė, ligai specifinis AF-QoL klausimynas. Darbo tikslas. Įvertinti prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę naudojant ligai specifinį klausimyną. Darbo uždaviniai. Įvertinti sergančiųjų prieširdžių virpėjimu su sveikata susijusią gyvenimo kokybę atsižvelgiant į sociodemografinius veiksnius: lytį, amžių, išsilavinimą, pajamas, šeiminę padėtį, ir klinikinius požymius: prieširdžių virpėjimo trukmę, tipą, EHRA (Europos širdies ritmo asociacijos) nustatytas simptomų klases, gretutines ligas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Darbas atliktas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų klinikos skyriuose. Tiriamųjų atranka tikslinė. Tyrime dalyvavo 229 prieširdžių virpėjimu sergantys pacientai: 130 vyrų (56,8 proc.) ir 99 moterys (43,2 proc.), 50–70 m., amžiaus vidurkis 62,36 + 6,35 m. Tyrimui naudotas ligai specifinis su sveikata susijusios gyvenimo kokybės AF-QoL klausimynas. Duomenys buvo analizuojami statistiniu duomenų apdorojimo paketu SPSS („Statistical Package for Social Sciences“, SPSS Inc., 20 versija). Kokybinių duomenų skirtumams tarp atskirų respondentų grupių vertinti naudotas Chi kvadrato kriterijus (c2) su pasirinktu reikšmingumo lygmeniu p < 0,05. Vidurkių tarp dviejų nepriklausomų respondentų grupių skirtumams vertinti naudotas Stjudento t-kriterijus nepriklausomoms imtims ir jo neparametrinis analogas – Mann-Whitney kriterijus. Esant daugiau nei dviem respondentų grupėms, skirtumams tarp jų vertinti buvo naudojama neparametrinė statistika – Kruskal-Wallis ranginis kriterijus nepriklausomoms imtims. Darbo rezultatai ir išvados. Prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė tiriant AF-QoL klausimynu priklauso nuo lyties, šeiminės padėties, išsilavinimo ir pajamų. Gyvenimo kokybę geriau vertina vyrai nei moterys, taip pat respondentai, turintys nebaigtą aukštąjį ir aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas bei gyvenantys su sutuoktiniu. Gyvenimo kokybei turi įtakos prieširdžių virpėjimo trukmė (sergantys trumpiau nei 0,5 metų pateikia geresnius rezultatus) ir nedaug PV tipas (gyvenimo kokybė vertinama geriau tik tam tikrose srityse). Gyvenimo kokybę blogina širdies nepakankamumas ir krūtinės angina. Sergantys III NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumu pacientai gyvenimo kokybę vertina blogiau negu II NYHA funkcinės klasės pacientai. Stabilia krūtinės angina sergantys pacientai vertina blogiau psichologinę gyvenimo kokybę, tačiau tai neturi įtakos bendros gyvenimo kokybės vertinimui. Gyvenimo kokybės vertinimų skirtumų, priklausomai nuo EHRA simptomų klasės, nenustatyta.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Thompson, Elizabeth J., and Walter Konetschni. "“Feetsie” Pajamas and White Fur Muffs: Recollections of Childhood Clothing." Dress 13, no. 1 (January 1987): 73–81. http://dx.doi.org/10.1179/036121187803657363.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Bush, Elizabeth. "What You Never Knew about Beds, Bedrooms, & Pajamas (review)." Bulletin of the Center for Children's Books 60, no. 7 (2007): 300. http://dx.doi.org/10.1353/bcc.2007.0145.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

OKUNEVIČIŪTĖ NEVERAUSKIENĖ, Laima, and Inga PAVLOVSKA. "Verslo socialinės atsakomybės iniciatyvos įgyvendinimas Lietuvos statybų sektoriaus įmonėse: situacijos analizė." Mokslas - Lietuvos ateitis 9, no. 2 (June 2, 2017): 171–82. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2017.1026.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama įmonės socialinės atsakomybės koncepcija, jos vertinimo metodai, rodikliai ir standartų gairės, atliekama Lietuvos statybų sektoriaus analizė, nagrinėjamos didžiausios šios srities bendrovės, jų galimybės plėtoti verslo socialinės atsakomybės iniciatyvą, atskleidžiamos pagrindinės problemos įgyvendinant socialinės atsakomybės principus. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos statybų sektoriuje dideles pajamas turinčios ir daugiau nei 15 metų rinkoje konkuruojančios įmonės neišnaudoja galimybės plėtoti pasaulinę verslo socialinės atsakomybės iniciatyvą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Radu, C. D., M. Blaga, C. Tamas, V. C. Macarel, V. Rotaru, and R. M. Ivanus. "Studies on manufacturing of pajamas for patients with extensive burn surfaces." IOP Conference Series: Materials Science and Engineering 459 (December 7, 2018): 012062. http://dx.doi.org/10.1088/1757-899x/459/1/012062.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Raines, Susan S. "Mediating in your pajamas: The benefits and challenges for ODR practitioners." Conflict Resolution Quarterly 23, no. 3 (2006): 359–69. http://dx.doi.org/10.1002/crq.143.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

ZHAN, MEI. "Civet Cats, Fried Grasshoppers, and David Beckham's Pajamas: Unruly Bodies after SARS." American Anthropologist 107, no. 1 (March 2005): 31–42. http://dx.doi.org/10.1525/aa.2005.107.1.031.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Moayeri, Maryam. "Ph.D. in pajamas: Kicking back and letting the information come to me." Journal of Media Practice 11, no. 2 (January 1, 2010): 177–83. http://dx.doi.org/10.1386/jmpr.11.2.177_3.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Kėrytė, Živilė. "Socialinių nevyriausybinių organizacijų, generuojančių pajamas, atsiradimo kontekstas ir vaidmuo Lietuvos gerovės valstybėje." Culture & Society 5, no. 1 (2014): 105–24. http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.1.6.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Nida Mashlahatul Khoiriyah and Anita Rahmah Dewi. "The Holocoust Tragedy in John Boyne “The Boy In The Striped Pajamas”." JELP: Journal of English Language and Pedagogy 1, no. 2 (July 31, 2022): 92–101. http://dx.doi.org/10.58518/jelp.v1i2.977.

Full text

Abstract:

The Holocaust is a massacre tragedy in World War II which resulted in more than 7 people died. The massacre was carried out by the Germans against the Jews, where the Germans considered the Aryans to be the holiest tribes on earth. The tragedy of the Holocaust formed many perspectives of opinion and also got a lot of pros and cons. Therefore, the author conducted research on the Holocaust of World War II on the propaganda aspect in “The Boy in the Striped Pajamas” novel . This is to get the results of the causes behind the Holocaust in World War II and the Holocaust propaganda itself. The research uses the Historical Approach in carrying out research, and uses the theory of New Historicism that was coined by Greenblatt. The method used is close-reading and data collection using note-taking, in which the source is obtained from accurate data. The results obtained from this study are a form of the author's concern for the science of the history of Holocaust propaganda, during World War II for the facts behind the Holocaust, as well as the impact that has occurred after the event in the present.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Veraldi, Stefano, Rossana Schianchi, and Gianluca Nazzaro. "Scabies and nocturnal pruritus: preliminary observations in a group of African migrants." Journal of Infection in Developing Countries 15, no. 06 (June 30, 2021): 889–91. http://dx.doi.org/10.3855/jidc.12905.

Full text

Abstract:

Introduction: Pruritus of scabies is due to a type IV T cell-mediated reaction to the mite’s saliva, eggs, excrements and other products released by the mite during its life cycle. Movements of the mite also induce pruritus. According to the literature, scabies pruritus has higher frequency and intensity at night. Methodology: In this short communication we present the results of a survey on nocturnal pruritus in a group of African migrants with scabies. A questionnaire was given to 36 patients: “Is your pruritus more severe at night?” and “Do you wake up from the sleep because of pruritus?”. Results: The answer to the first question was “yes” in 13/18 patients (72.2%) visited from October 2018 to February 2019, and in 6/18 patients (33.3%) visited from May to September 2019. The answer to the second question was “yes” in 11/18 patients (61.1%) of the first group and in 5/18 patients (27.7%) of the second group. Conclusions: It is possible that nocturnal pruritus in scabies is due to the temperature of the skin surface: when it is high, because of the use of pajamas, heavy sheets and blankets (from October to February), pruritus increases; when the skin’s temperature is low, as in the summertime, when people usually sleeps without blankets, with light sheets and pajamas or not having a stitch on, pruritus is less frequent and severe. These conclusions must be confirmed by studies based on larger groups of patients.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Aranauskas, Ramūnas, and Laura Vaičiulienė. "ŠEIMOS GYDYTOJO PACIENTŲ, VARTOJANČIŲ BENZODIAZEPINUS, PRIKLAUSOMYBĖS IŠSIVYSTYMO TENDENCIJOS." Visuomenės sveikata 28, no. 2 (May 14, 2018): 95–100. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.027.

Full text

Abstract:

Benzodiazepinai (BZD) yra viena iš daugiausiai skiriamų vaistų grupių tiek psichiatrinėje, tiek bendrojoje praktikoje. Nors rekomenduojama juos vartoti ne ilgiau kaip 4 savaites, dauguma pacientų juos vartoja žymiai ilgiau, kas padidina nepageidaujamų poveikių bei priklausomybės nuo BZD vystymosi riziką. Šio darbo tikslas: nustatyti priklausomybės nuo BZD išsivystymo tendencijas tarp juos vartojančių šeimos gydytojo pacientų. Šiam tyrimui specialiai paruošta anoniminė anketa. Siekiant nustatyti galimą priklausomybę nuo BZD, buvo pateikti 7 klausimai, sudaryti remiantis DSM–IV priklausomybės diagnostiniais kriterijais. Priklausomybę galima įtarti, jei į tris ir daugiau klausimų atsakoma teigiamai. Atlikta šeimos gydytojo pacientų, 18 m. ir vyresnių, vartojančių benzodiazepinų klasės preparatus, apklausa. Duomenų analizei naudotas SPSS 17.0 programinis paketas. Iš viso išdalinta 119 anketų, duomenų analizei naudota 101. Leidimas atlikti apklausą gautas. Rezultatai: tarp tiriamųjų vyravo moteriškos lyties, vyresnio amžiaus, vieniši (nesusituokę/išsiskyrę/našliai), gaunantys mažas pajamas, žemesnio išsilavinimo asmenys. Dažniausiai nurodyta vartojimo priežastis nemiga, vidutinė vartojimo trukmė – 86 mėnesiai, beveik pusė apklaustųjų nurodė geriantys vaistus kasdien. Nustatytas tikėtinos priklausomybės nuo BZD dažnis tiriamųjų populiacijoje – 37,6%. Statistiškai patikimai dažniau tendencija vystytis priklausomybei nustatyta asmenims, vartojantiems vaistus kasdien (p&lt;0,001), mažesnes pajamas gaunantiems (p = 0,013), žemesnio išsilavinimo (p = 0,023), kaip vartojimo priežastį nurodžiusiems nerimą (p = 0,021), kuriems diagnozuota psichinė liga (p=0.027), sulaukusiems pensinio amžiaus (p=0,003), bei kuriuos dėl ligos vargina nuolatinis skausmas (p=0,005). Tuo tarpu vedybinė padėtis, žalingi įpročiai, gydytojo, išrašančio receptus, specializacija, vartojamo BZD grupės preparato pasirinkimas statistiškai reikšmingo ryšio priklausomybės vystymuisi neturėjo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Choong, Chee-Keong, Siew-Yong Lam, and Zulkornain Yusop. "PRIVATE CAPITAL FLOWS TO LOW‐INCOME COUNTRIES: THE ROLE OF DOMESTIC FINANCIAL SECTOR." Journal of Business Economics and Management 11, no. 4 (December 31, 2010): 598–612. http://dx.doi.org/10.3846/jbem.2010.29.

Full text

Abstract:

The relationship between private capital flows and growth has been examined extensively in the literature, yet numerous controversies still remain. The study examines the relationships among private capital flows (foreign direct investment, portfolio investment and foreign debt), financial development and economic performance in a sample of 16 low‐income developing countries over the period 1988–2006, by employing generalized method of moments (GMM) panel data analysis. We find that private capital flows have a positive impact on growth in low‐income countries with well‐developed financial sector but have a negative effect in the presence of poor financial sector development. Well‐developed financial sectors are ones that are themselves crucial for economic growth. Our results indicate that private capital flows would be more effective if they were more systematically conditional on well‐developed financial systems. Santrauka Ryšys tarp kapitalo srautu ir ju augimo yra intensyviai tiriamas. Pastebeta, kad daug prieštaravimu tarpju vis dar išlieka. Šiame tyrime nagrinejamas santykis tarp privataus kapitalo srautu (ieinančiu užsienioinvesticiju, portfeliniu investiciju ir užsienio skolu) finansines pletros ir ekonomines veiklos pasirinktosešešiolikoje mažas pajamas gaunančiu besivystančiu šaliu 1988–2006 m., duomenu analizei taikantapibendrinamaji momentu metoda (GMM). Nustatyta kad privataus kapitalo srautai turi teigiama itakaaugimui mažas pajamas turinčiose šalyse su gerai išpletotu finansiniu sektoriumi, tačiau daro neigiamapoveiki toms šalims, kuriu finansinis sektorius yra skurdus. Gerai išvystyti ekonominiai sektoriai yratie, kurie vaidina lemiama vaidmeni ekonominiam augimui. Rezultatai parode, kad privataus kapitalosrautai būtu efektyvesni, jei jie sistemiškiau priklausytu nuo gerai išsivysčiusiu finansiniu sistemu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Žukauskas, Lukas, Jonas Kairys, Donatas Austys, and Valerij Dobrovolskij. "RŪKYMAS IR JO SĄSAJA SU IŠSILAVINIMO LYGIU BEI GAUNAMOMIS PAJAMOMIS." Health Sciences 32, no. 2 (April 14, 2022): 45–51. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2022.050.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas. Nustatyti rūkymo įpročius ir jų sąsają su asmens išsilavinimo lygiu bei gaunamomis pajamomis. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti respondentų rūkymo įpročius. 2. Išanalizuoti respondentų nuomonę į rūkymą ir jo poveikį sveikatai. 3. Išanalizuoti rūkymo sąsają su asmens išsilavinimo lygiu ir gaunamomis pajamomis. Tyrimo metodai. Pasitelkiant socialinius tinklus kaip pagrindinį būdą platinti anonimines anketas, buvo apklausti 572 Lietuvos Respublikos gyventojai. Jų atsakymai buvo analizuojami R Commander programa (3.6.3 versija). Kokybinių duomenų analizei skaičiuotas Chi-kvadratas (χ2). Duomenų skirtumas statistiškai reikšmingu laikytas, kai p ≤ 0,05. Rezultatai. Rūkymą išbandė daugiau nei pusė (59 proc.) respondentų, tačiau kalbant apie nuolat rūkančius ir rūkančius esamuoju laiku asmenis, skaičiai sumažėja beveik perpus, atitinkamai 26 ir 34 proc. Beveik pusė respondentų (58 proc.), kurie rūko nuolat, teigia, jog nuo rūkymo yra priklausomi, rūkymo mesti nėra bandę (55 proc.) ir šio žalingo įpročio atsisakyti neketina (51 proc.). Nuolat rūkantys asmenys vidutiniškai per dieną surūko nuo 3 iki 5 cigarečių ar kaitinamojo tabako vienetų. Pagrindinė rūkymo priežastis − rūkymas padeda nusiraminti ir pajusti pasitenkinimą. Pagrindinis tabako produktas, kurį renkasi net 76 proc. respondentų, yra cigaretės, po jų − kaitinamasis tabakas (37 proc.). Net 89 proc. respondentų, rinkdamiesi tabako gaminus, atsižvelgia į jų skonį ir kvapą. Pagrindinis rūkalių sveikatos sutrikimas – kosulys. Išsilavinimas bei pajamos, kaip nepriklausomi kintamieji, buvo statistiškai nereikšmingi rūkymo atžvilgiu. Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, jog rūkymas vis dar plačiai paplitęs visuomenėje, labiau tarp vyrų, vyresnio amžiaus žmonių bei žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas gaunančių asmenų grupių. Rūkymą išbandė net 59 proc. respondentų, tačiau nuolat rūkančių ar rūkančių esamuoju laiku atitinkamai yra tik 26 ir 34 procentai. Rūkymo įpročių analizė parodė, kad pagrindinė rūkymo priežastis – nusiraminimas ir pasitenkinimo jausmas (54 proc.), rūkyti dažniausiai renkasi cigaretes, o tabako gaminių pasirinkimui didžiausią įtaką daro jų skonis ir kvapas. Didžioji dalis (58 proc.) nuolat rūkančių pripažįsta priklausomybę, tačiau 55 proc. mesti nebando, o 51 proc. rūkalių nenorėtų šio įpročio atsisakyti. Per 90 proc. respondentų vienareikšmiškai pripažįsta rūkymo žalą tiek rūkančiojo, tiek ir aplinkinių sveikatai. Dažniausiai rūkančiuosius vargina kosulys. Tyrimo respondentai yra susiformavę teisingą požiūrį į rūkymo poveikį sveikatai. Tarp rūkymo ir išsilavinimo bei gaunamų pajamų statistiškai reikšmingos priklausomybės nenustatyta.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Janovskienė, Audra, Erika Navickaitė, Vilija Andruškevičienė, Jūratė Zūbienė, Kristina Saldūnaitė, and Ingrida Vasiliauskienė. "MAMŲ SOCIALINĖS-EKONOMINĖS PADĖTIES ĮTAKA JŲ ŽINIOMS APIE VAIKO BURNOS PRIEŽIŪRĄ." Sveikatos mokslai 27, no. 2 (June 12, 2017): 10–14. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.017.

Full text

Abstract:

Tikslas. Ištirti, kiek skirtingą socialinę-ekonominę padėtį užimančios mamos turi žinių apie vaiko burnos priežiūrą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Kaune ir Alytuje gyvenančioms mamoms, vedančioms savo vaikus į 4 skirtingus darželius, buvo pateikta anketa, kurią sudarė 18 klausimų apie jų socialinę-ekonominę padėtį ir vaikų burnos priežiūrą. Gauti duomenys apdoroti SPSS 22 programa, skirtumas reikšmingas, kaip p < 0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad vaikų profilaktinių vizitų dažnis Kaune (84,3 proc.) yra reikšmingai didesnis nei Alytuje (67,0 proc., p < 0,05). Kaune profilaktiškai pas odontologą dažniau vedami vyresnių mamų vaikai (88,6 proc., p < 0,05), Alytuje – aukštesnio išsilavinimo mamų vaikai (72,9 proc., p < 0,05). Dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių mamų mano, kad vaiką pas odontologą pirmam vizitui reikia vesti vaikui sulaukus 1 metų. Šios mamos taip pat geriau žino, kiek sugedusių dantų turi jų vaikas ir sutinka, kad reikia gydyti ir pieninius dantis. Daugiau nei pusės mamų ikimokyklinio amžiaus vaikai dantis valo 2 k. per dieną, tačiau tik 48,4 proc. mamų Alytuje ir 60,2 proc. Kaune pačios valo dantis savo vaikams. Didesnes pajamas gaunančios Alytuje gyvenančios moterys (47,8 proc.) savo vaikams dantis valo pačios kur kas dažniau, nei tos, kurios gauna minimalų ar mažesnį mėnesinį atlyginimą (39,3 proc., p < 0,05). Daugiau nei 90 proc. mamų vaikai tarp valgymų užkandžiauja, tačiau aukštąjį išsilavinimą turinčios Kauno miesto mamos užkandžių savo vaikams duoda rečiau (p < 0,05). Išvados. Mamų žinios apie vaikų burnos priežiūrą yra nepakankamos, nors didmiestyje gyvenančios, vyresnės nei 30 metų, aukštąjį išsilavinimą turinčios, didesnes nei minimalus atlyginimas mėnesines pajamas gaunančios mamos savo vaikų burnos sveikata rūpinasi labiau.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Marcia, Halio Peoples. "Teaching In Our Pajamas: Negotiating With Adult Learners in Online Distance Writing Courses." College Teaching 52, no. 2 (April 2004): 58–62. http://dx.doi.org/10.3200/ctch.52.2.58-62.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Sprudzanaitė, Ausma, Viltė Jonynaitė, Robertas Basijokas, Salvinija Bendikaitė, Marija Jakubauskienė, Alvydas Navickas, and Donatas Austys. "PSICHOSOCIALINĘ NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ ARTIMŲJŲ GALIMYBĖS PAILSĖTI SOCIALINIAI IR DEMOGRAFINIAI NETOLYGUMAI 2016 IR 2019 METAIS." Health Sciences 34, no. 2 (April 1, 2024): 46–54. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2024.055.

Full text

Abstract:

Neįgaliųjų artimiesiems dėl rūpinimosi neįgaliaisiais dažnai tenka didesnis krūvis buityje, laisvalaikio ir įvairių veiklų ribotumas. Tyrimų, atskleidžiančių Lietuvoje gyvenančių psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimųjų poilsio galimybes, trūksta, nors šalyje vykdomas deinstitucionalizacijos procesas gali būti su šiais neįgaliųjų šeimų gyvenimo aspektais susijęs. Tyrimo tikslas – atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius, įvertinti psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimųjų galimybes gauti pagalbos ir pailsėti. Metodai. Šiame straipsnyje nagrinėjami duomenys, surinkti įvykdžius dvi anonimines apklausas 2016 ir 2019 metais. Atitinkamai, buvo apklausti 334 ir 391 psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimasis. Atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius, nagrinėtas respondentų pasiskirstymas atsakant į klausimus, ar jie rastų žmogų, kuris pasirūpintų neįgaliu artimuoju, jeigu reikėtų išvykti, ar jie turi galimybę pailsėti nuo rūpinimosi neįgaliuoju ir ar gali ramiai išsimiegoti, kiek laiko vidutiniškai miega per parą. Rezultatai. Tiek 2016, tiek ir 2019 metais apie 60 proc. respondentų atsakė, jog rastų žmogų, kuris pasirūpintų jų negalią turinčiu artimuoju, jeigu staiga kur nors reikėtų išvykti (p=0,800). 2019 metais jaunesni, mieste gyvenantys, nedirbantys, didesnes pajamas gaunantys, gyvenantys su pilnamečiu negalią turinčiu vyriškos lyties asmeniu respondentai, dažniau nei tikėtina (lyginant su 2016 metais) teigė, kad galėtų rasti žmogų, kuris pasirūpintų jų neįgaliu artimuoju, jei jiems reikėtų staiga išvykti (p<0,05). Tiek 2016 metų, tiek 2019 metų imtyje tik kas antras tiriamasis teigiamai atsakė į klausimą, ar turi galimybę pailsėti nuo rūpinimosi neįgaliuoju (p=0,281). 2019 metais (lyginant su 2016 metų duomenimis) vyresni, nedirbantys, didesnes pajamas gaunantys, su pilnamečiu neįgaliuoju gyvenantys respondentai dažniau nei tikėtina atsakė turintys galimybę pailsėti nuo rūpinimosi neįgaliuoju (p<0,05). Analizuojant atsakymus į klausimą „Ar galite ramiai išsimiegoti?“ nustatyta, kad 2019 metais didesnė dalis tyrimo dalyvių atsakė neigiamai (42,4% ir 47,0% atitinkamai, p<0,001). 2019 metais vyresni, didesnes pajamas gaunantys ir su pilnamečiu neįgaliuoju gyvenantys tiriamieji dažniau nei tikėtina (lyginant su 2016 metų duomenimis) teigė galintys ramiai išsimiegoti (p<0,05). Vidutinė respondentų miego trukmė 2016 ir 2019 metais reikšmingai nesiskyrė ir buvo 7,0 (6,0-8,0) valandos (p<0,05). 2016 metais vyresnių tyrimo dalyvių vidutinė miego trukmė buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė nei jaunesnių (p=0,016). Išvados. 2019 metais situacija buvo panaši į 2016 metų, kalbant apie galimybes rasti žmogų, kuris pasirūpintų negalią turinčiu artimuoju prireikus staiga išvykti, pailsėti nuo rūpinimosi negalią turinčiu artimuoju bei apie vidutinę miego trukmę per parą. Lyginant su 2016 metais, 2019 metais didesnė dalis tiriamųjų atsakė, jog negali ramiai išsimiegoti. Įvairiose socialinėse bei demografinėse grupėse stebėti psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimųjų galimybių pailsėti netolygumai, lyginant 2016 ir 2019 metų imtis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Aleknevičienė, Vilija, Neringa Stončiuvienė, and Danutė Zinkevičienė. "DAUGIAFUNKCINIO ŽEMĖS ŪKIO PINIGŲ SRAUTAI IR JŲ POVEIKIS ORGANIZACIJOS VERTEI." Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives 8, no. 1 (December 25, 2012): 13–20. http://dx.doi.org/10.15544/ssaf.2012.01.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojami daugiafunkcinio žemės ūkio pinigų srautai ir tiriamas jų poveikis organizacijos vertei. Žemės ūkio daugiafunkciškumas pasireiškia per prekinių ir neprekinių produktų, tokių kaip viešosios gėrybės, kūrimą. Viešųjų gėrybių kūrimas subsidijuojamas, jų teikėjams kompensuojant prarastas pajamas arba patirtas sąnaudas, finansuojant ilgalaikes investicijas. Todėl daugiafunkcinio žemės ūkio pinigų srautų poveikis organizacijos vertei tiriamas per viešųjų gėrybių tipologiją, jų sąsają su subsidijavimu žemės ūkyje bei viešųjų gėrybių vartojimu. Straipsnyje pagrindžiama, kodėl vieni daugiafunkcinio žemės ūkio pinigų srautai turi būti diskontuojami rinka grįsta diskonto norma, kiti – socialine diskonto norma, ir pateikiama daugiafunkcinio žemės ūkio pinigų srautų ir jų poveikio organizacijos vertei nustatymo loginė schema.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Zubrickytė, Gabrielė, Evelina Stukaitė, and Algirdas Musneckis. "ŠIZOTIPINIS SUTRIKIMAS: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS." Health Sciences 34, no. 3 (May 1, 2024): 92–94. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2024.103.

Full text

Abstract:

Šizotipinis sutrikimas yra sudėtinga ir dažnai klaidingai diagnozuojama būklė. Skirtinguose ligų klasifikacijų rinkiniuose šis sutrikimas priskiriamas skirtingoms diagnozių grupėms, apimančioms asmenybės ir šizofrenijos tipo sutrikimus. Sergamumas skirtingose populiacijose skiriasi, tikimybė sirgti šizotipiniu sutrikimu yra didesnė juodaodžių moterų, uždirbančių mažesnes pajamas, ir žmonių, kurie yra išsiskyrę ar našliai. Tiksli šio sutrikimo patogenezė nėra aiški, tačiau įrodyta, kad simptomų vystymuisi įtakos turi genetinis fonas, psichologinės traumos ir prenatalinės infekcijos. Šizotipinio sutrikimo kliniką geriausiai atspindi simptomų suskirstymas į tris stambias grupes: kognityviniai – suvokimo, keistumo/ dezorganizuotumo, tarpasmeniniai. Sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir jų pasireiškimo dažniu. Gydymo esmė – psichoterapijos ir farmakoterapijos derinimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Mathews, Peter. "Fool That You Are: Subverting the Reader in Robbins's Half Asleep in Frog Pajamas." Journal of Popular Culture 46, no. 5 (October 2013): 991–1007. http://dx.doi.org/10.1111/jpcu.12064.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Firestone, Chaz, and Brian J. Scholl. "Enhanced visual awareness for morality and pajamas? Perception vs. memory in ‘top-down’ effects." Cognition 136 (March 2015): 409–16. http://dx.doi.org/10.1016/j.cognition.2014.10.014.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

HM Yasin, Taslim. "TOLERANSI BERAGAMA PERSPEKTIF ISLAM DAN KONG HU CU." Abrahamic Religions: Jurnal Studi Agama-Agama 1, no. 1 (April 27, 2021): 41. http://dx.doi.org/10.22373/arj.v1i1.9442.

Full text

Abstract:

Islam is a universal religion that regulates all aspects of life, including teachings about religious harmony. Normatively, the Koran has included verses related to religious pluralism, multiculturalism and tolerance of religious life. Historically the Medina pajamas are historical witnesses that the Prophet laid the foundation and became an example in living a life of different religions and cultures. For Muslims in Indonesia the elimination of seven words in the Jakarta pajamas is a tangible form of inter-religious harmony shown by Muslims. Likewise with the Confucian religion, there are teachings that can lead its adherents to live in harmony with other religions, among the teachings or five noble characteristics of Wu Chang, which are seen as the concept of teachings that can create a harmonious life. The two religions generally maintain harmony with each other, but in particular there are often misunderstandings such as reality shows that there are not a few actions that deviate from the values of tolerance. The method in this discussion uses a library research (library research), with a qualitative approach. The results of this discussion illustrate that Islam and Confucianism positively support the existence of tolerance between religious communities and the government. Furthermore, religious tolerance has limits that must be maintained and respected, for example in the form of the social interests of the two teachings, while regarding the creed, both are not allowed to tolerate. The similarity of tolerance according to both is the harmony of life between religious communities, which is something that is mentioned in the Al-Quran and the book of Lun Yu. Like mutual respect, please help and be fair to every people. Meanwhile, what distinguishes religious tolerance is that Islam does not allow marriage to a non-Muslim, while Confucianism allows marriage to people of different religions

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Packevičiūtė, Rugilė, and Donatas Austys. "VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ NUOVARGIO IR JĮ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ TYRIMAS." Health Sciences 33, no. 2 (April 1, 2023): 73–78. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2023.053.

Full text

Abstract:

Studentai dažnai jaučia nuovargį, kuris gali įvairuoti priklausomai nuo lyties, amžiaus, darbo veiklos, poilsio ypatumų ir kitų veiksnių. Lietuvos studentų nuovargio tyrimų, kuriuose būtų atsižvelgiama į įvairias nuovargio priežastis, trūksta. Tyrimo tikslas − įvertinti Vilniaus universiteto studentų nuovargį bei poilsio ypatumus, atsižvelgiant į juos galinčius lemti veiksnius. Anoniminės anketinės apklausos būdu 2022 metų vasario mėnesį apklaustas 341 Vilniaus universiteto studentas. Išskirtos didelio ir mažo nuovargio respondentų grupės. Įvertintas respondentų pasiskirstymas pagal nuovargį bei socialinius ir demografinius veiksnius, studijų proceso, profesinės veiklos ir poilsio ypatumus. Tyrimo rezultatai. Dauguma (87,5%) respondentų jautė didelį nuovargį. Didesnis bendro nuovargio paplitimas buvo stebimas tarp vyrų (76,5 %), 19-20 metų respondentų (69,2%), medicinos fakulteto studentų (64,2%) taip pat tarp tų, kurie gyveno pas giminaičius ar pas draugą(- ę) (72,1%) bei kurie gavo didesnes nei 500 eurų mėnesines pajamas (69,1%) (p<0,001). Respondentai, kurie patyrė didelį bendrą, fizinį ir protinį nuovargį, dažniau nurodė, kad šiuo metu studijuoja ir dirba bei studijoms skiria daugiau nei 20 valandų per savaitę (atitinkamai 72,5%, 70,9% ir 73,2%) (p<0,001). Respondentai, kurie vertino savo darbo ir poilsio režimą gerai, dažniau patyrė mažą bendrą, fizinį, protinį nuovargį, nestipriai sumažėjusią motyvaciją ir nestipriai sumažėjusį aktyvumą (atitinkamai 89,9%, 83,0%, 82,9%, 72,4%, 69,5%) (p<0,001). Studentai, laisvalaikiu užsiimantys fiziškai aktyvia veikla mažiau nei 1 valandą per savaitę, dažniau patyrė didelį bendrą, fizinį, protinį nuovargį, stipriai sumažėjusią motyvaciją ir stipriai sumažėjusį aktyvumą (atitinkamai 81,3%, 82,5%, 78,7%, 78,7%, 75,9%) (p<0,001). Išvados. Daugumos Vilniaus universiteto studentų nuovargio lygis buvo didelis. Didelis nuovargio lygis dažnesnis tarp vyrų, studijuojančių Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, jaunesnių, gyvenančių pas giminaičius ar pas draugą (-ę), gaunančių didesnes pajamas, dirbančių, daugiau laiko skiriančių studijoms. Fiziškai aktyvi veikla ir gryname ore leidžiamas laisvalaikis per mokslo metus bei geras darbo ir poilsio režimas gali būti veiksmingos priemonės, mažinant studentų patiriamą nuovargį.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!