Relevant bibliographies by topics / Pasakojimas / Journal articles
To see the other types of publications on this topic, follow the link: Pasakojimas.

Journal articles on the topic 'Pasakojimas'

Author: Grafiati
Published: 4 June 2021
Last updated: 1 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Pasakojimas.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Klumbytė, Neringa. "Tradicinės etnografijos mokslinės paradigmos dekonstravimas pomodernioje antropologijoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 6, no. 4 (1999): 88–99. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.1999.4.7018.

Full text
Abstract:
Kaip rodo Amerikos ir Europos antropologijos istorija, XX a. pradžioje etnografiniai tyrimai tapo pagrindiniu kultūros analizės metodu. Jie įtvirtino tam tikras privalomas kultūros analizės konvencijas, kurias apibendrino mokslinė etnografinė paradigma. Pomodernioji etnografija kritiškai peržiūrėjo ir dekonstravo mokslinę paradigmą etnografijoje. Buvo pasiūlyta alternatyvioji etnografijos kaip kūrybos koncepcija, kurios teigimu, etnografija yra pasakojimas/pasakojimai, pateikiami pasitelkus subjektyvų diskursą. Šiandieninės etnografijos neapibrėžia nei mokslinė, nei kūrybinė paradigma. Pomoder
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Žemgulis, Vytautas. "Istorinis pasakojimas kaip naratologinės analizės objektas." Problemos 66 (September 29, 2014): 52–60. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2004.66.6633.

Full text
Abstract:
Naratyvistinės istorijos filosofijos radikaliojo sparno atstovai H. White'as ir F. Ankersmitas teigia, kad istorinis naratyvas yra giminingas literatūriniam. Toks teiginys implikuoja, jog istorinį pasakojimą galima analizuoti literatūros mokslo priemonėmis. Šiame straipsnyje mėginama paanalizuoti priežastis, kodėl iki šiol tiek literatūrologai, tiek istorijos filosofai mažai skyrė dėmesio istorinio naratyvo literatūrologinei analizei. Išdėsčius pagrindines literatūrologines naratyvo teorijos sąvokas, analizuojama E. Gudavičiaus Lietuvos istorijos ištrauka naratologiškai ir aptariama tokios ist
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Pier, John. "Pasakojimas tarp transtekstualumo ir intermedialumo." Žmogus ir žodis 19, no. 2 (2017): 100–115. http://dx.doi.org/10.15823/zz.2017.13.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Jasiukevičiūtė, Toma. "Lėtinės ligos naratyvas: ligos patyrimo prasmės ir tapatumo paieškos." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 6 (January 1, 2012): 138–50. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2012.0.1852.

Full text
Abstract:
Vilniaus universitetasSocialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513VilniusTel. +370 652 489 50El. paštas: toma_jasiuk@yahoo.com Modernioje ir pomodernioje Vakarų sveikatos sociologijoje skiriama nemažai dėmesio tapatumo raiškai analizuoti asmens pasakojimo apie savo lėtinę ligą kontekste ir pačiam ligos patyrimo istorijos pasakojimui. Lietuvoje ši tema nagrinėjama mažiau, todėl šio straipsnio tikslas – atskleisti lėtine liga sergančio asmens tapatumo ir ligos istorijos pasakojimo fenomenų ypatumus ir sąsajas bei vaidmenį ligos dinamikos procese.Straipsnyje, remiantis vėlyvosios moderny
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Bucevičiūtė, Laima. "Ilgasis trumpojo Lietuvos istorijos aštuonioliktojo amžiaus pasakojimas." Istorija 110, no. 3 (2019): 129–33. http://dx.doi.org/10.15823/istorija.2018.19.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Šlapkauskaitė, Rūta. "Intertekstinis Margaretos Atwood romano Tarnaitės pasakojimas skaitymas." Literatūra 46, no. 5 (2015): 95–101. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2004.5.8169.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Peluritytė-Tikuišienė, Audinga. "DIDYSIS PASAKOJIMAS SOVIETMEČIU: KELI PANORAMINIAI PROBLEMOS ŠTRICHAI." Literatūra 57, no. 1 (2016): 22. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2015.1.9981.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Markevičiūtė, Ramunė. "KALBA BARBARAI: „ISTORIOGRAFINIS TEATRAS“ IR JO POVEIKIS HENRIKO LATVIO LIVONIJOS KRONIKOJE." Literatūra 58, no. 3 (2017): 43. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2016.3.10429.

Full text
Abstract:
Straipsnyje aptariami draminio pasakojimo, t. y. pasisakymų tiesiogine kalba, paskirtis ir poveikis viduramžių istoriografijoje, ypatingą dėmesį skiriant draminių epizodų pavyzdžiams Henriko Latvio Livonijos kronikoje.Šioje kronikoje minimas Rygos miesto centre surengtas „pranašų spektaklis“ (ludus prophetarum), skirtas miesto krikščioniškajai bendruomenei, taip pat lyvių ir latvių naujakrikštams. Misionieriai teatrą pasitelkdavo katechetiniams tikslams, kai prireikdavo įtaigiai paaiškinti krikščioniškąsias doktrinas neišmanantiems ir naujai pakrikštytiems bendruomenės nariams. Dramos keliamas
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Semėnaitė, Viktorija, and Nijolė Maskaliūnienė. "DIALEKTO VERTIMAS GROŽINĖJE LITERATŪROJE. ATVEJO ANALIZĖ." Vertimo studijos 10, no. 10 (2018): 192. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2017.10.11308.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjama dialekto vertimo problematika. Atvejo analizei pasirinktas pasaulio vaikų literatūros aukso fondui priskiriamos Frances Hodgson Burnett knygos „Paslaptingas sodas“ vertimas į lietuvių kalbą. Aiškinamasi, ar vertėjas perteikė originalo tekste vartojamą tarmišką šneką (dialektą) ir kokias jos vertimo strategijas rinkosi. Taip pat ieškoma atsakymo į klausimą, ar jam pavyko perteikti šiame kūrinyje dialekto atliekamas stilistines ir pragmatines funkcijas. Analizė grindžiama dialekto žymiklių (fonetinių, leksinių, morfologinių, sintaksinių) perteikimo strategijomis (pagal Le
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Popovaitė, Virginija. "Migrantų diskurso formavimas istoriniais pasakojimais Lietuvos naujienų portaluose 2015 metais." Lietuvos istorijos studijos 41 (October 12, 2018): 129–46. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2018.0.11914.

Full text
Abstract:
[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
 Santrauka. 2015 m. pabėgėlių krizės aptarimas Lietuvos naujienų portaluose rodė, kad trūksta sugyvenimo patirčių su galimais atvykėliais iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos regiono, į diskusijas įtraukiant ir istorinius pasakojimus, liudijančius lietuvių (Mūsų) ir kitataučių (Kitų) santykius. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip naudotasi istoriniais naratyvais ar jų siužetais viešosiose nuomonėse siekiant pozicionuoti naują Kitą socialiniame žemėlapyje. Tyrimo lauku pasirinkti septyni interneto naujienų portalai, akt
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
11

Verbylė, Dalia. "Edukacinė metodika socialiniame darbe." Sveikatos mokslai 25, no. 5 (2015): 51–56. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.089.

Full text
Abstract:
Straipsnyje pristatoma edukacinio socialinio darbo metodika: pateikiami metodai pagal jų prigimtį, aptariami vidiniai, kylantys iš asmens vidinių galių (Sokrato ir Montessori), išoriniai, kylantys iš aplinkos ( Socialinės analizės, Dejew eksperimentinis ir Freire iššifravimo) bei visuminiai, apimantys asmens vidų ir aplinką (Istorijos pasakojimas ir Vertybių refleksija kaip prasmės ieškojimo būdas).
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
12

Rickevičiūtė, Kristina. "„Visuomet yra galimybė nenusilenkti“." Problemos 49 (October 1, 2014): 103–11. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1996.49.6998.

Full text
Abstract:
1992 m. minint Vilniaus universiteto docentės, logikos ir filosofijos istorijos specialistės Kristinos Rickevičiūtės (1922–1984) septyniasdešimtąsias gimimo metines, atsiminimais pasidalijo jos kurso draugė, istorikė Genovaitė Gustaitė. Publikuojamas jos pasakojimas apie 40 metų trukusią draugystę su K. Rickevičiūte, taip pat šios rašytas laiškas – gyvenimo prasmės, žmogaus paskirties, jo galimybių, laisvės ir būtinybės, pesimizmo ir optimizmo, apskritai amžinų būties klausimų filosofinis apmąstymas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
13

Siudikienė, Daiva. "Galimybės naudoti korporatyvinį pasakojimą organizacijų komunikacijoje." Informacijos mokslai 75, no. 75 (2016): 38. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.75.10151.

Full text
Abstract:
Šio straipsnio tikslas – atskleisti korporatyvinio pasakojimo panaudojimo galimybes organizacijų komunikacijoje. Straipsnyje analizuojamas korporatyvinio pasakojimo pritaikomumas šiuolaikinių organizacijų veikloje, leidžiantis padidinti tikslinių auditorijų susidomėjimą bei į jų įsitraukimą į komunikaciją. Teorinio tyrimo metodu buvo nustatyti korporatyvinio pasakojimo panaudojimo tikslai, pritaikomumo sritys, naudojami pasakojimo struktūros elementai bei schemos korporatyviniam pasakojimui sukurti. Empirinio tyrimo būdu buvo išnagrinėta, kokius korporatyvinio pasakojimo elementus naudoja didž
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
14

Principalli, Patricia. "FRANÇOIS BONO „DAIKTŲ AUTOBIOGRAFIJA“, ARBA „AŠ JUMS KALBU APIE LAIKĄ, KURIO JAUNESNI NEI 50 METŲ NEGALI PAŽINTI...“." Literatūra 59, no. 4 (2018): 71. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.4.11235.

Full text
Abstract:
Daiktų autobiografijoje (2012) François Bonas pri­simena kasdieninius savo vaikystės ir jaunystės daiktus sąmoningai nenostalgišku būdu. Autoriaus prieiga pasižymi dviem aspektais: 1) fragmentiškas tekstas, sudarytas iš šešiasdešimt keturių blokų, ap­rašančių senus arba dingusius daiktus, perteikiančių sudėtingą pasaulį, kuriam kanoninis pasakojimas ne­betinka, ir veriančių skaitmeninės matricos reikšmę šioje srityje pirmaujančiam rašytojui; 2) socialinis ir meninis tyrimas, siekiantis atskleisti gelminius vi­suomenės pokyčius bei parodyti vaiko ir jaunuolio tapsmo rašytoju sąlygas. Taigi Daik
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
15

Dručkutė, Genovaitė. "L’Écriture de voyage d’après Les Mémoi­res de Joseph Frank." Literatūra 50, no. 4 (2008): 13. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2008.4.7818.

Full text
Abstract:
Straipsnyje Jozefo Franko Memuarai analizuojami kaip pasakojimas apie kelionę. Susitelkiama į vil­nietiškąjį laikotarpį, apimantį 1804–1823 metus, kai daktaras Frankas dirbo Vilniaus universiteto pro­fesoriumi. Aptarus žanrinius Memuarų ypatumus, parašymo aplinkybes, autoriaus tikslą ir vertimus iš prancūzų kalbos į kitas kalbas, toliau tiriama ke­liautojo žvilgsnio struktūra, nagrinėjama centro ir periferijos problema. Keliautojo žvilgsnį apibūdina nuostaba, pastanga lyginti ir vertinti. Į jo akiratį pa­tenkanti aplinka vertinama sumaišties, kaitos, suiru­tės, nepastovumo, maišto ir tvarkos o
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
16

Gritėnienė, Aurelija. "Rusija „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustraciniuose sakiniuose ir reikšmių apibrėžtyse." Baltu filoloģija 29, no. 1 (2020): 41–61. http://dx.doi.org/10.22364/bf.29.1.03.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojama, koks RUSIJOS konceptas susidėlioja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių ir apibrėžčių, kuriose minima leksema Rusija. Siekiama nustatyti, kurie koncepto požymiai yra svarbiausi ir kokia galėtų būti Rusijos kognityvinė definicija. Medžiaga tyrimui rinkta iš elektroninio žodyno teksto, neimant naujausių Papildymų ir Tarmių kartotekų duomenų, todėl gauti rezultatai atspindi RUSIJOS konceptą, susidėliojusį lietuvių pasaulėjautoje nuo 1917 m. Spalio revoliucijos iki XXI a. Ištyrus empirinę medžiagą semantinės analizės, interpretaciniu ir aprašomuoju metodais m
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
17

Grigoravičienė, Erika. "Intermedialumas ir bioįvairovė XX a. 9–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje, arba Dviejų kengūrų pasakojimas." Acta Academiae Artium Vilnensis, no. 99 (July 5, 2021): 224–60. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.99.2020.11.

Full text
Abstract:

 
 
 XX a. 9–10-ajame dešimtmetyje Šarūnas Sauka, Audrius Puipa ir kiti dailininkai, tapybą ir grafiką suartinę su fotografija (ir vaizdus su žo- džiais), ėmė dažnai vaizduoti gyvūnus. Atrodo, kad intermediali raiška jiems buvo reikalinga bioįvairovės idėjoms, daugiarūšės draugijos siužetams plė- toti. Fotografija dailininkams pravertė ir praktine plotme, nes, kaip žinoma, gyvūnai nepozuoja. Ši daugialypė XX a. pabaigos dailės hibridizacija na- grinėjama pasitelkus šiuolaikines hibridinio būvio, kolektyvinio mąstymo ir mišrios raiškos teorijas.&
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
18

Joninas, Leonidas. "Dvi „Meistro ir Margaritos“ realybės (Kasdienybės sociologijos įvadas)." Problemos 36 (January 1, 2015): 59–71. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1987.0.7210.

Full text
Abstract:
Straipsnyje mėginama interpretuoti M. Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ vieną liniją kasdienybės sociologijos požiūriu. Kartu siekiama, pasiremiant literatūrinės medžiagos analize, iškelti kasdienį gyvenimą kaip svarbią sociologinę problemą. Romano struktūroje skiriamos trys pagrindinės linijos: istorija apie Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto tarpusavio santykius, romantiška Meistro ir Margaritos meilė ir Volando vizitas į Maskvą, arba pasakojimas apie Volando ir jo palydovų susidurimą su maskvietiškos kasdienybės faktais ir struktūromis. Romano kasdienybės, kaip uždaros prasmės sfero
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
19

Jasiūnaitė, Birutė. "Vytautas Ališauskas, JONO LASICKIO PASAKOJIMAS APIE ŽEMAIČIŲ DIEVUS (Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai 6), Vilnius: Aidai, 2012." Literatūra 55, no. 3 (2013): 115. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2013.3.2497.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
20

Baliutytė, Elena. "Naujųjų pasakojimų naujieji mitai [Audinga Peluritytė, Senieji mitai, naujieji pasakojimai: apie naujausią lietuvių literatūrą]." Literatūra 49, no. 1 (2007): 78–82. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2007.1.7996.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
21

BERTAŠAVIČIŪTĖ, RIMA. "KINO ATMINTIES MUZIEJUS: DEIMANTO NARKEVIČIAUS PAMINKLAI." Politologija 69, no. 1 (2013): 133–53. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2013.1.1151.

Full text
Abstract:
Straipsnyje aptariami lietuvių kino menininko Deimanto Narkevičiaus filmai ir juose ryškėjanti istorinės atminties problema: kaip ji gali reikštis kine, kokios kino priemonės ją skatina ir palaiko. Narkevičiaus kūryboje ji glaudžiai susijusi su medijos refleksija: kinas leidžia prisiminti tiek asmeninės, tiek „didžiosios“ istorijos įvykius, sykiu – perkelti juos iš vieno konteksto į kitą ir paversti fikcija. Tačiau toks manipuliavimas istorija niekada nelieka be pėdsakų: istoriniai vaizdiniai, trauminiai pasakojimai, nuolatinis vertimas iš vienos kalbos į kitą (tiek siaurąja, tiek plačiąja pra
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
22

Markevičiūtė, Laima, and Kristina Vanagaitė. "VERBALINIŲ MELO POŽYMIŲ ATPAŽINIMAS RAŠYTINĖJE IR ŽODINĖJE KOMUNIKACIJOJE." Psichologija 50 (February 3, 2015): 79–94. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2014.50.4892.

Full text
Abstract:
Gebėjimas tinkamai analizuoti verbalinę informaciją (pasakojimo turinį), siekiant nustatyti melą, gali būti ypač svarbus, kai pokalbio metu asmuo nėra matomas arba turimas tik rašytinis tekstas. Siekiant palyginti mokslininkų išskiriamų verbalinių melo atpažinimo požymių pasireiškimą, kai teisinga ar melaginga istorija pasakojama žodžiu ir raštu, buvo apklausta 120 17–19 m. amžiaus moksleivių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad verbalinių melo atpažinimo požymių pasireiškimas skiriasi ir priklauso ne tik nuo to, ar asmuo sako tiesą, ar meluoja, bet ir nuo pasakojimo formos (žodžiu ar raštu). Tei
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
23

Gedutis, Aldis. "Į rytus nuo saulės, į šiaurę nuo žemės: žemėlapiai šiapus ir anapus pasakojimo." Sociologija. Mintis ir veiksmas 41, no. 2 (2018): 79–99. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2017.2.11723.

Full text
Abstract:

 [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Straipsnyje nagrinėjamas žemėlapio ir pasakojimo santykis. Žemėlapiai kaip vizualizavimo priemonė naudojami daugybėje skirtingų kontekstų, kuriuose žemėlapis įprastai traktuojamas kaip tam tikros erdvės (tiek realios, tiek fiktyvios) reprezentacija. Bet kokios teritorijos laikiškumas ir daugiasluoksniškumas rodo, kad joks žemėlapis negali visiškai reprezentuoti visų įmanomų teritorijos sluoksnių. Jei vienintelis žemėlapio tikslas – kuo tikslesnė konkrečios erdvės reprezentacija, tada kartografavimas tampa begalinis, n
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
24

Skukauskaitė, Audra, and Liudmila Rupšienė. "Kokybinių tyrimų metodologijų mokymas ir mokymasis Lietuvoje besivystančios doktorantų edukacijos kontekste." Acta Paedagogica Vilnensia 39, no. 39 (2018): 61. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2017.39.11470.

Full text
Abstract:
Kokybinių tyrimų metodologijos mokymasis ir mokymasis doktorantūroje yra mažai tiriamas, bet tai svarbi tyrimų sritis, turint mintyje mokslininkų, gebančių savo kokybiškais tyrimais atliepti lokalios bendruomenės ir globalios visuomenės poreikius bei besivystančias kokybinių tyrimų metodologijas, rengimą. Kita vertus, tarptautiniu mastu mokslinėje literatūroje ypač mažai reprezentuojama besivystančių neanglakalbių šalių doktorantų edukacija. Todėl, siekdami atliepti šią spragą, nagrinėjame kokybinių tyrimų mokymą ir mokymąsi tyrimų metodologijos kurse Lietuvoje. Straipsnyje analizuojami duomen
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
25

Griniuvienė, O. "Savarankiško skaitymo mokymo būdai ir jų įtaka mokinių žinioms iš žmogaus anatomijos, fiziologijos ir higienos." Psichologija 8 (January 8, 2016): 63–75. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1966.8.9299.

Full text
Abstract:
Milžiniškais tempais vystantis mokslui, programos ir vadovėliai neišvengiamai nuo jo atsilieka. Per dešimtmetį mokslo žinios padvigubėja, todėl gamtos mokslo žinios mokykloje turės būti nuolat savarankiškai papildomos, kitaip jos greit pasens ir pasidarys nebepakankamos. Mokyklai iškyla naujas uždavinys - ne tik mokyti mokinius, bet ir įpratinti juos mokytis. Mokinių įpratinimas sistemingai skaityti mokslo populiariąją literatūrą įgauna šiuo metu ypač didelę reikšmę. Straipsnyje aprašomas eksperimentas, kurio tikslas buvo išaiškinti įvairių skaitymo būdų įtaką mokinių žinioms ir surasti būdus
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
26

Brašiškis, Lukas. "APIE NEREPREZENTACINIO KINO GALIMYBĘ. NUO ANDRÉ BAZINO IKI GILLES’IO DELEUZE’O." Religija ir kultūra 11 (January 1, 2012): 07–15. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2012.0.838.

Full text
Abstract:
Remiantis prancūzų kino kritiko ir teoretiko André Bazino pateiktomis ontologinėmis kino teorijos tezėmis bei Gilles’io Deleuze’o knygos Kinas 1: Vaizdinys-judėjimas ketvirtajame skyriuje išplėtotais Henri Bergsono filosofijos argumentais, straipsnyje svarstomos žmogiškajai percepcijai būdingų redukcinių tendencijų nedubliuojančio kino galimybės. Klasikinio kino realizmo samprata yra palyginama su nereprezentacinio kino idėja, akcentuojant Bazino aprašomą iš dalies žmogišką, iš dalies technologinę kino prigimtį, kaip sąlygą galimybei priartėti prie Bergsono aprašytos acentriškos realybės. Viet
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
27

Meilutytė, Monika. "Prasmės (de)konstravimas per aktoriaus ir veikėjo (re)prezentaciją Gintaro Varno režisūroje." Jaunųjų mokslininkų darbai 2, no. 44 (2015): 76–83. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v2i44.166.

Full text
Abstract:
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti, kaip konstruojama ar dekonstruojama prasmė režisieriaus Gintaro Varno pastatymuose per aktoriaus ir veikėjo (re)prezentaciją. Rašant šį darbą buvo derinta naratologinė analizė ir lyginamasis metodas, o struktūralizmo ir postruktūralizmo teorijos ir jų sampratos buvo pasitelktos formuojant šiam tyrimui teorines prieigas.Tyrimo eigoje išryškėjo, kad Gintaro Varno darbuose aktoriaus funkcija yra tradicinė – jis turi sukurti fikcinį personažą, kuris yra spektaklio prasminio sluoksnio dalis. Tačiau pagrindinis veikėjas šio režisieriaus pastatymuos
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
28

KAUNAS, DOMAS. "TAUTINIO ATGIMIMO LIETUVIŠKOSIOS SPAUDOS ISTORIJOS NARATYVAI MARTYNO JANKAUS ATSIMINIMUOSE: KNYGOTYRINĖS ŠALTINIOTYROS ASPEKTAS." Knygotyra 60 (January 1, 2013): 63–83. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v60i0.1373.

Full text
Abstract:
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: domas.kaunas@kf.vu.ltMartynas Jankus (1858–1946) buvo aktyvus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis. 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, lietuvių kultūros ir politikos veteranas buvo aukštai įvertintas ir sulaukė didelio visuomenės ir žurnalistų dėmesio. Atliepdamas paskatoms, jis ganai dažnai skelbė atsiminimus apie nelegaliosios spaudos leidimą ir platinimą, žymius laikraščių redaktorius ir knygų autorius, spaustuvininkus ir leidėjus. K
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
29

Nilsson, Astrid M. H. "Liūtai, kiškiai ir asilai: karališkų bruožų iliustravimas Johanneso Magnuso Historia de omnibus Gothorum Sueonumque regibus (1554)." Literatūra 59, no. 3 (2018): 51–60. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.3.11834.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
 Straipsnyje aptariami ir kontekstualizuojami gyvūnų paveikslai švedų arkivyskupo Johanneso Magnuso (1488–1544) veikale Historia de omnibus Gothorum Sueonumque regibus (Visų gotų ir švedų karalių istorija), kuriame aprašoma Švedijos istorija nuo Tvano iki ankstyvojo karaliaus Gustavo Vazos viešpatavimo XVI a. trečiajame dešimtmetyje. Johanneso darbas greitai sulaukė didelės sėkmės ir buvo laikomas kanoniniu švedų patriotizmo (goticizmo) veikalu, ypač XVII a., kai buvo išverstas į švedų kalbą.Veikalą sudaro daugiau negu 200 mo
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
30

Šerpytytė, Rita. "NIHILIZMAS IR MAIŠTO SĄMONĖ." Religija ir kultūra 9 (January 1, 2011): 100–109. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2011.0.2745.

Full text
Abstract:
Straipsnyje keliamas nihilizmo ir maišto sąmonės santykio klausimas. Šis nihilizmo teorijos aspektas aktualizuojamas maišto sąmonei „svetimame“, netgi priešingame kontekste – svarstant „nesipriešinimo“, „pasidavimo“ fenomeną. Šiam svarstymui teorine provokacija tampa ispanų autoriaus Santiago Alba Rico knygos Nihilizmas ir kapitalizmas Prologas – pasakojimas apie katastrofišką įvykį, kurio „nebuvo“ – nutylėtą įvykį. Tokią mūsų vakarietiškos dvasios dispoziciją Rico diagnozuoja esant nihilizmu – kasdieniu nihilizmu. Straipsnyje toks nihilizmo traktavimas sugretinamas su „paradigminiu“ Albert’o
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
31

HOWSAM, LESLIE. "NAUJOS KNYGOS ISTORIJOS TYRIMŲ IR PEDAGOGIKOS KRYPTYS (ANGLŲ K.)." Knygotyra 60 (January 1, 2013): 7–18. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v60i0.1376.

Full text
Abstract:
University of Windsor401 Sunset Ave, Windsor, ON N9B 3P4, CanadaE-mail: lhowsam@uwindsor.caStraipsnyje nagrinėjamos naujos knygos istorijos – tiek teorijos, tiek mokymo pedagogikos kryptys. Atsižvelgiant į tai, koks sudėtingas yra tarpdisciplininis mokymas apie knygas (Šiaurės Amerikoje ir Britanijoje vadinamas „book history“ arba „the history of the book“, Prancūzijoje – „l’histoire du livre“), jį studijuojantys asmenys sutrinka ir pasimeta pradėdami pažintį su šiuo dalyku. Jie visiškai teisėtai klausia, ko juos siekiama išmokyti ir kaip mokomasis dalykas bus pateikiamas. Tai ypač svarbu, nes
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
32

Oniščik, Marija. "VIENO SPEKTAKLIO ISTORIJA („NUSIAUBTOS ŠALIES“ CHRONOLOGIJA IR TOPOGRAFIJA)." Religija ir kultūra 4 (January 1, 2007): 93–111. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2007.0.2797.

Full text
Abstract:
Tai filosofinis pasakojimas apie Gintaro Varno spektaklį „Nusiaubta šalis“ ir jo istorinį-literatūrinį kontekstą. Pagrindinė spektaklio tema įvardijama kaip Dievo vieta istorijoje. Tekste vartojami „vertikalaus laiko“ ir „istorijos spirale“ įvaizdžiai, būdingi viduramžių menui. Šalia pastebėjimų apie viduramžių teatro specifiką ir jos atspindėjimą spektaklyje tekste vartojamos H. Bergsono, G. Bachelard’o, G. Deleuze’o, P. Ricoeuro įžvalgos į laiko problematiką bei J. Derrida religijos filosofijos intarpai. Spektakliui būdingas virtualus laikų ir vietų daugybiškumas, skirtingų laikų sutraukimas
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
33

Kuizinienė, Dalia. "Tarp refleksijos ir nuotykio: lietuvių migrantų pasakojimai." OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 22 (2016): 109–17. http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.9.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
34

Kareniauskaitė, Monika. "ATMINTIES SVARSTYKLIŲ BEIEŠKANT." Lietuvos istorijos studijos 38, no. 38 (2017): 171. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2016.38.10402.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
35

Petrilionis, Antanas, and Monika Šipelytė. "ISTORIKAI PASITINKA ŠIMTMETĮ. DU PASAKOJIMAI APIE ISTORIKŲ SUVAŽIAVIMĄ." Lietuvos istorijos studijos 40, no. 40 (2018): 140. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2017.40.11630.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
36

Kārkla, Zita. "Moving into modernism: outward and introspective journeys in the early 20th century Latvian women's travel narratives." Deeds and Days 72 (2019): 105–18. http://dx.doi.org/10.7220/2335-8769.72.6.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
37

Mažeikis, Gintautas. "Propagandos kaita politiniame lauke ir arenoje. Ukrainos atvejis." Žurnalistikos Tyrimai 7 (January 1, 2015): 5–37. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2014.7.7408.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjama propagandos įtaka politinio lauko raidai ir arenos dinamikai. Aiškinamas komunikacinio proto ir socialinės politinės kritikos netapatumas. Turima omenyje, kad komunikacinio veiksmo ir komunikacinio proto sampratos tinka ir propagandos paveikiamoms gru­pėms apibūdinti, ir autonominių propagandos subjektų savaiminei veiklai aiškinti. Straipsnyje epistemologiniais tikslais komunikacinio veiksmo sam­prata susiaurinama iki pranešimų perdavimo ir interpretavimo. Straipsnyje komunikacijos teorijos sąvokos yra atskiriamos nuo kitų idėjų: pasaulio ir gyvenimo patirčių. Pasaulio
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
38

Видугирите, Инга. "Складка пейзажа: к проблеме барокко в творчестве Н. В. Гоголя". Literatūra 50, № 2 (2017): 18. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2008.2.7834.

Full text
Abstract:
Tipologinis Nikolajaus Gogolio kūrybos bendrumas su baroko kultūros tekstais buvo nustatytas anksčiau, nei pradėti ukrainiečių baroko bei jo įtakos Gogoliui tyrinėjimai. Pastarieji atspindėjo baroko problematikos raidą per visą XX amžių. Michailo Jampolskio veikale Audėjas ir regėtojas: reprezentacijos istorijos apy­braižos (2007) Gogolis pristatomas kaip klasikinės re­prezentacijos kritikas baroko, kurio supratimas remiasi Michel Foucault, Gilles Deleuze ir kitų, dvasia.Straipsnio tikslas – pademonstruoti Gogolio pasau­lėžiūros ir vaizduotės artimumą Deleuze’o atkurtam Leibnizo baroko pasauli
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
39

Dručkutė, Genovaitė. "SIURREALIZMO APRAIŠKOS ANDRÉ BRETONO AUTOBIOGRAFINIAME PASAKOJIME NADŽA." Literatūra 58, no. 4 (2017): 36. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2016.4.10455.

Full text
Abstract:
Straipsnio objektas ir tikslas – ištirti siurrealizmo apraiškas prancūzų rašytojo André Bretono (1896–1966) autobiografiniame pasakojime Nadža (Nadja, 1928). Iškėlus mintį, jog autorius pasitelkia psichinę ligą kaip išskirtinę siurrealizmo manifestaciją, nubrėžiami šie tyrimo uždaviniai: 1) aptarti siurrealistinės tapatybės paieškas, 2) išskleisti siurrealistų požiūrį į moterį. Analizuojant šią temą, mums paranku remtis siurrealizmo nuostatomis, išreikštomis žurnaluose „Literatūra“ (Littérature), „Siurrealistinė revoliucija“ (La Révolution surréaliste), „Minotautaras“ (Minotaure), abiejuose Br
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
40

Rudaitytė, Regina. "The ethical component in contemporary British writing." Literatūra 50, no. 4 (2008): 55. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2008.4.7822.

Full text
Abstract:
Postmodernizmui peraugus į Postmodernybę (kaip teigia Ihabas Hassanas) ir dėmesio centrui persikė­lus nuo įtarumo prie pasitikėjimo, šiuolaikinėje an­glų literatūroje fiksuojamas grįžimas prie pamatinių tradicinių etinių vertybių ir moralinių dilemų kartu su siužeto, pasakojimo atgimimu. Etinis kompo­nentas išryškėja ir šiuolaikinio anglų rašytojo Iano McEwano romane Tvari meilė, kuriame vaizduoja­ma egzistencinę krizę išgyvenančio herojaus drama. Rašytojo pasirinkta pasakojimo strategija kreipia­ma siekiant išryškinti pagrindinę tematinę romano priešpriešą tarp racionalaus mokslinio pažinimo
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
41

Juzefovič, Agnieška. "A STORY OF SHANGHAI THROUGH THE CINEMA / PASAKOJIMAI APIE ŠANCHAJŲ KINE." CREATIVITY STUDIES 4, no. 1 (2011): 75–88. http://dx.doi.org/10.3846/20290187.2011.577170.

Full text
Abstract:
This article analyzes the relationship between one of the most important cultural forms – cinema – and one of the most important forms of social organization – the city. Therefore, various thematic, formal and industrial relationships between city and cinema provide a great opportunity for research and discussion of key issues which are of common interest in the study of both – society (city) and culture (cinema) study. The author discusses various ways in which urban city (Shanghai) and cinema intersect, and while doing so, rely on different resources, methods and approaches from both film st
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
42

Bikulčius, Vytautas. "Pasakojimo ypatybės Érico Chevillard’o romane "AUTORIUS IR AŠ"." Literatūra 55, no. 4 (2013): 51. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2013.4.2650.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
43

Gelumbeckaitė, Jolanta. "Europos kultūrinės tradicijos tąsa Wolfenbüttelio postilėje (1573/1574)." Vilnius University Open Series, no. 1 (December 20, 2018): 184–214. http://dx.doi.org/10.15388/proceedings.2018.9.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santraukos anglų ir vokiečių kalbomis] Wolfenbüttelio postilė (1573/1574) apima liturginių metų perikopinius sekmadienių ir šventadienių pamokslus. Antraštiniame lape išvardyti devynių liuteronų teologų vardai (su pridėta pastaba „ir iš kitų“) liudija, kad Wolfenbüttelio postilė yra ypatingas Europos lotyniškosios evangelikų liuteronų homiletikos tradicijos florilegijas lietuvių kalba. Postilėje gausu Antikos autorių, Bažnyčios Tėvų, Viduramžių teologų bei istorikų ir humanistų veikalų ištraukų ir parafrazių, taip pat sentencijų ir trumpesnių bei ilgesn
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
44

Stundžė, Lijana, and Giedrė Rutkauskaitė. "Moterų sakytinė istorija: komunikacinis aspektas." Informacijos mokslai 68 (January 1, 2014): 63–76. http://dx.doi.org/10.15388/im.2014..3920.

Full text
Abstract:
Straipsnio tikslas – išanalizuoti moterų interviu kaip sakytinės istorijos šaltinius komunikaciniu aspektu. Sakytinė istorija apibrėžiama kaip komunikacinės sąveikos tarp tyrėjo ir interviu davėjo metu gimęs pasakojimas, apibrėžtas lingvistinių, socialinių, ideologinių ir komunikacinių struktūrų. Analizės objektas yra interviu metodas, kuris naudojamas informacijai surinkti. Istorijos moksle duomenų rinkimas interviu būdu ir jų interpretavimas vadinamas sakytine istorija. Sakytinės istorijos specifiką lemia jos pagrindinis šaltinis – interviu, kurio informacija visuomet subjektyvi, turi asmeni
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
45

Oniščik, Marija. "KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS." Religija ir kultūra 5, no. 2 (2008): 22–35. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2008.2.2783.

Full text
Abstract:
Straipsnyje bandoma suformuluoti filosofijos didaktikos antinomijas, kylančias iš Tomo Sodeikos praktikuojamos ir skelbiamos filosofijos. Prieštaravimas, Sodeikos nuolat aptinkamas tarp „dialogo“ ir „teksto“, apima „atvirumo“ ir „uždarumo“, „išorybės“ ir „vidujiškumo“ metaforas, filosofijos aptariamas įprastesniais jutimiškumo ir racionalumo terminais: kai tai, kas empiriškai žinoma ir mokymo būdu perduodama, prieštarauja arba nesuteikia „pakankamo pagrindo“ idealių „tiesų“ mokymui arba skelbimui.Vakarų filosofijos „kilmės“ pasakojimas vaizduoja filosofijos mokyklą kaip genealoginį medį, liudi
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
46

Dixon, Andrew. "Etniškumas ir pagyvenusių žmonių įtraukimas į aprūpinimo būstu programas metropolinėje Vakarų Midlandso grafystėje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 34, no. 1 (2015): 205–32. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2014.1.7464.

Full text
Abstract:
Straipsnyje pristatomas tyrimas apie etniškumą ir pagyvenusių žmonių galimybes gauti socialinį būstą; svarstomi socialinės informacijos prieinamumo klausimai planuojant socialines paslaugas etninėms mažumoms priklausiantiems pagyvenusiems žmonėms. Tyrimo akiratyje yra pagyvenę žmones, priklausantys baltųjų britų, baltųjų airių, juodaodžių karibų, pakistaniečių ir indų bendruomenėms, gyvenančioms penkiuose Didžiosios Britanijos Vakarų Midlandso grafystės – Birmingemo, Dadlio, Sandvelo, Volsolo ir Volverhamptono – regionuose. Straipsnyje atskleidžiama, kokia yra etninė pagyvenusių žmonių struktū
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
47

Frėjutė, Marta. "Kristupo Kolumbo mitologija ir Amerikos atradimo 500-ojo jubiliejaus minėjimas." Acta Academiae Artium Vilnensis, no. 100 (June 14, 2020): 132–56. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.100.2021.59.

Full text
Abstract:

 
 
 Viena labiausiai užkariavimų istorijoje mistifikuotų asmenybių – Kristupas Kolumbas (it. Cristoforo Colombo), jūrininkas iš Genujos, tradiciškai vadinamas „Amerikos atradėju“. Istorinis šios asmenybės vertinimas per daugiau kaip 500 metų pasikeitė ne vieną kartą ir paliko užkariavimų is- torijos tyrimams begales mitų ir vaizdinių. Straipsnyje pristatomas tyrimo objektu pasirinktas Kristupo Kolumbo Amerikos atradimo 500-asis jubiliejus. Tyrime atskleidžiama, kaip jubiliejaus šventimu įtvirtinama istorinė fik- cija. Straipsnio tikslas – analizuoti jubil
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
48

KERŠYTĖ, NIJOLĖ. "IDEOLOGIJA IR FIKCIJA („KIETAS RIEŠUTĖLIS“)." Politologija 69, no. 1 (2013): 154–84. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2013.1.1150.

Full text
Abstract:
Teorinėje straipsnio dalyje glaustai pristatoma ideologijos sampratos kaita (neo)marksistinėje tradicijoje. Čia siekiama palyginti neomarksizmo (Althusserio) ir struktūrinės semiotikos (Greimo) ideologijos supratimą. Praktinėje dalyje semiotiškai analizuojamas veiksmo filmas „Kietas riešutėlis“ (Die Hard, 1988) ir ideologijos raiška jame. Analizė parodo, kad šiame kino pasakojime susiduria bent keturios skirtingos ideologijos.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
49

ALEKNIENĖ, Tatjana. "FILONAS ALEKSANDRIETIS IR PLOTINAS: „MISTINĖS EKSTAZĖS“ SĄVOKOS KILMĖS KLAUSIMAS." Religija ir kultūra 3 (January 1, 2006): 7–36. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2006.0.2806.

Full text
Abstract:
Šiuo tyrimu siekėme atgaivinti praeito amžiaus pirmoje pusėje vykusį ginčą apie Plotino Tr. 9 pabaigoje (c. 11, 22–26, kur kalbama apie nenusakomą šventovės lankytojo suartėjimo su Dievybe patirtį) iškylančios ÆkstasiV sąvokos santykį su ankstesne šio žodžio vartosena Filono Aleksandriečio raštuose, visų pirma veikale Kas yra dieviškųjų turtų paveldėtojas (Quis rerum divinarum heres sit) 249 sqq, kur, aiškindamas Pradžios knygos 15, 12 graikiško Septuagintos teksto žodžius, – „Saulei leidžiantis Abraomą apėmė ekstazė“, Filonas išskiria, apibrėžia ir Rašto pavyzdžiais iliustruoja keturias skirt
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
50

Raila, Eligijus. "JONAS BASANAVIČIUS IR SIGMUNDAS FREUDAS, ARBA KAIP „ATGIMIMO PATRIARCHAS“ SU NERVŲ LIGOMIS KOVOJO." Lietuvos istorijos studijos 38, no. 38 (2017): 32. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2016.38.10388.

Full text
Abstract:
Šis straipsnis – tai mikroistorinis tyrimas, skirtas specifiniam Jono Basanavičiaus gyvenimo fragmentui. Jis susijęs su daktaro Basanavičiaus „nervų ligos istorija“. 1894 m. ir 1895 m. daktaro užrašų knygelėse aptikome pažymėtą Vienos neurologo Sigmundo Freudo pavardę. Tekste iškelta hipotezė, kad Jonas Basanavičius, ieškodamas savo fizinių negalavimų priežasties, galėjo konsultuotis su Sigmundu Freudu. Basanavičius bendravo su kai kuriais Freudo aplinkos žmonėmis. Be to, Freudo veikalas „Die Traumdeutung“ bus turėjęs įtakos Basanavičiaus autobiografiniam pasakojimui.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
You might also be interested in the bibliographies on the topic 'Pasakojimas' for other source types:
Books
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography