Log in

Relevant bibliographies by topics / Pedagoginė / Journal articles

To see the other types of publications on this topic, follow the link: Pedagoginė.

Journal articles on the topic 'Pedagoginė'

Author: Grafiati

Published: 4 June 2021

Last updated: 1 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Pedagoginė.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Martišauskienė, Elvyda. "Mokinių kūrybingumas kaip svarbi pedagoginė problema." Acta Paedagogica Vilnensia 6 (January 17, 2016): 29–34. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1999.06.9452.

Full text

Abstract:

Šio straipsnio tikslas bandyti atskleisti mokinių kūrybingumo svarbą, ištakas bei ryškesnes pedagogines jo ugdymo prielaidas. Straipsnis grindžiamas mokslinės literatūros analize, vyresniųjų paauglių kūrybingumo tyrimu bei pedagogine patirtimi. Pedagoginiu aspektu svarbi tiek filosofinė, tiek psichologinė kūrybingumo samprata. Apibendrintai dichotominį kūrybingumo pobūdį galėtume nusakyti taip: savęs ir pasaulio tobulinimo link. Šios abi kryptys tarpusavyje susijusios, bet pedagoginiu požiūriu tikslinga jas skirti, kad būtų galima išsamiau aptarti ugdymo galimybes.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Valatkienė, Stasė. "Džono Diuji pedagoginė sistema." Acta Paedagogica Vilnensia 3 (January 17, 2016): 207–16. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1996.03.9400.

Full text

Abstract:

Džonas Diuji (John Dewey, 1859-1952) – vienas žymiausių naujosios, „aktyviosios" mokyklos šalininkų, vadinamosios veiklos pedagogikos atstovų Amerikoje. Pragmatinės filosofijos ir psichologijos pagrindu jis sukūrė pragmatinę pedagogiką. Straipsnyje trumpai aprašomas Diuji gyvenimas, jo mokslinių interesų spektras. Pateikiama Diuji sukurta ikimokyklinio, jaunesnio ir vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikų charakteristika, aprašomos jo pažiūros į vaikų charakterio bruožų vystymąsi. Straipsnyje teigiama, jog Diuji, kaip kraštutinis pedocentrizmo atslovas, visą savo mokymo teoriją grindžia vien vaiko

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Jovaiša, Leonas. "Apie psichopedijos dalyką ir žmogaus ugdymą." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 208–28. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9497.

Full text

Abstract:

Pedagogų rengimo mokslinis pamatas yra įvairūs edukologijos dalykai. Jais remiantis, mokoma ugdyti jaunąją kartą socialiai vertingam gyvenimui, bet mažiau akcentuojamas žmogaus psichiniL) ir dvasinių galių ugdymas. Štai naujausias N. L. Gage ir D. C. Berliner pedagoginės psichologijos vadovėlis teikia informacijos labiau apie psichinį vyksmą ir savybes, bet beveik visiškai netyrinėjo technologijos, ką ir kaip ugdyti žmogaus fizinėje, psichinėje ir dvasinėje struktūroje. Tai turėtų atlikti ne pedagoginė psichologija, bet psichologinė pedagogika (psichopedija). Problemai tirti pasirinktas sistem

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Ruškus, Jonas. "Specialiojo pedagogo socialinių nuostatų ir pedagoginės sąveikos ryšys: struktūrinis ir dinaminis aspektai." Acta Paedagogica Vilnensia 10 (January 17, 2016): 49–61. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2003.10.9580.

Full text

Abstract:

Straipsnyje pateikiami socialinio empirinio tyrimo, atlikto Lietuvos specialiosiose mokyklose, rezultatai. Keliami probleminiai klausimai: kokios specialiojo ugdymo paradigmų kaitos kontekstu Lietuvoje būdingos specialiųjų pedagogų socialinės nuostatos, kokiomis dinaminėmis ir struktūrinėmis savybėmis pasižymi pedagogo socialinių nuostatų ir pedagoginės sąveikos specialiojo ugdymo klasėje ryšys. Apklausta 428 specialieji pedagogai, atskleista šių specialistų socialinių nuostatų struktūra ir valentingumas, stebėta pedagoginė sąveika klasėje, įvertintas socialinių nuostatų ir pedagoginės sąveiko

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Martišauskienė, Elvyda. "Tiesos liudijimas – pedagoginės veiklos pamatas." Acta Paedagogica Vilnensia 15 (January 17, 2016): 52–59. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2005.15.9725.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariama pedagoginė veikla kaip daugiabriaunis fenomenas, kurio svarbu įžvelgti pamatus. Pastarieji siejami su būties tiesos pažinimu, pedagoginėje veikloje reiškiamu: a) empirine, mokslo ir tikėjimo tiesa apie pasaulį; b) tiesa apie žmogaus sandarą ir jo galimybes pažinti pasaulį; e) tiesos liudijimu apie pasaulį ir žmogų. Pateikiama paauglių požiūrių į pedagogus analizė, atskleidžianti realią pedagogų tiesos raišką šiuolaikinėje mokykloje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Šileikaitė, Diana. "Immanuelis Kantas kaip pedagogas." Acta Paedagogica Vilnensia 9 (January 17, 2016): 90–100. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2002.09.9545.

Full text

Abstract:

Straipsnyje naudojant mokslinės literatūros ir istorinių šaltinių teorinės analizės metodą pristatoma garsaus XVlll a. vokiečių filosofo lmmanuelio Kanto (1724-1804), kaip pedagogo praktinė veikla. Atsižvelgiant į Kanto asmeninę patirtį pedagogikos teorijos ir praktikos srityje, didžiojo filosofo ir pedagogo gyvenimo kelyje akcentuojami du tyrimui svarbūs dalykai: Kanto kaip privataus pedagogo veikla (1747-1755) bei Kanto pedagoginė veikla Karaliaučiaus universitete (1755-1796). Pristatant Kanto pedagoginę veiklą Karaliaučiaus universitete nagrinėjami jo paskaitų organizavimo principai, mokymo

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Buzaitytė-Kašalynienė, Jolita. "Vaikų raidos rizikos ir apsauginiai veiksniai." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 10 (January 29, 2015): 35–51. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2015.10.4858.

Full text

Abstract:

Straipsnyje remiantis ekologiniu sisteminiu požiūriu į vaiko raidą aptariami vaikų raidos rizikos ir apsauginiai veiksniai. Gilinamasi į rizikos ir apsauginių veiksnių sampratą, šios srities tyrimų teorines prielaidas ir metodologinius sunkumus, pateikiama šios srities tyrimų rezultatų apžvalga, aptariamos šių tyrimų bei streso ir atsparumo tyrimų sąsajos. Tyrimai rizikos bei apsauginių veiksnių ir atsparumo srityje padeda numatyti nepageidaujamus vaikų raidos padarinius mažinančias, kompensuojančias bei sušvelninančias prevencines ir intervencines socialinės pedagoginės pagalbos vaikams strat

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Katinienė, Albina. "Etnokultūros vertybės – asmenybės tapsmo pamatas." Acta Paedagogica Vilnensia 11 (January 17, 2016): 85–92. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2003.11.9600.

Full text

Abstract:

Žvelgiant į etnokultūrą, kaip į asmenybės formavimosi erdvę, straipsnyje aktualizuojama jos vertybių pedagoginė funkcija ir vaidmuo visybinei ikimokyklinio amžiaus vaiko dvasinei raidai. Kadangi problemą įvairiais aspektais kitos autorės analizuoja savo straipsniuose, tai šiame aptariama etnokultūros vertybių poveikio mažo vaiko asmenybės sklaidai ypatumai, tų vertybių pedagoginė funkcija, pristatomas etnokultūros vertybių integravimo į vaikų veiklą teorinis ugdymo modelis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Vasiliauskas, Romas. "Lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuose." Acta Paedagogica Vilnensia 4 (January 17, 2016): 76–90. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1997.04.9410.

Full text

Abstract:

Straipsnio tikslas – atskleisti lietuvių liaudies tradicinio ugdymo patyrimą ir idėjas, socialines ir kultūrines tradicijas, lėmusias žmogaus, kaip aukščiausio kultūros veikėjo, ugdymą, reikalavimus žmogaus elgesiui, ugdymo būdus, priemones ir taisykles. Iš įvairių aplinkos veiksnių – gamtos, buities, darbo, tautosakos, papročių – veikusių tradicinę ugdymo raidą, reikia išskirti krikščionybės priėmimą (1375) ir raštijos gimtąja kalba atsiradimą Lietuvoje (1547). Ikikrikščioniškajam periodui būdingas glaudus žmogaus ryšys su gamta, papročiai ir žodinė tradicija. Vaiko nenutrūkstamais santykiais

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Kavaliauskienė, Vanda. "Pedagoginio pašaukimo kriterijus parenkant būsimuosius mokytojus." Acta Paedagogica Vilnensia 5 (January 17, 2016): 47–60. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1998.05.9432.

Full text

Abstract:

Šio straipsnio tikslas – atskleisti priežastis, leidžiančias pedagoginį pašaukimą laikyti būsimųjų mokytojų atrankos kriterijumi. Tai bus atliekama remiantis „pašaukimo”, „pedagoginio pašaukimo” sampratos analize, mokslininkų, pedagogų požiūrių į šį asmenybės bruožą, taip pat tam tikrų šios srities tyrimų rezultatais. Pedagoginis pašaukimas – tai motyvacinių, potencialinių ir charakteriologinių asmenybės bruožų derinys, įgalinantis rinktis ugdymo darbą, jausti pasitenkinimą savo darbo rezultatais ir gyvenimo prasme. Visada buvo ir yra pageidaujama, kad mokytojas dirbtų iš pašaukimo. Toks mokyt

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Juršėnas, Nikodemas. "Pedagoginė ir mokslinė K. Rickevičiūtės veikla." Problemos 39 (September 29, 2014): 37–47. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1988.39.7150.

Full text

Abstract:

Straipsnis skirtas lietuvių filosofės Kristinos Rickevičiūtės (1922–1984) pedagoginei ir kūrybinei veiklai aptarti. Teigiama, kad dėstytojo veiklą K. Rickevičiūtė suprato kaip ypatingą švietimo bei mokymo misiją, kuri tiesiogiai formuoja jaunų žmonių intelektą, o per pastarąjį – ir dvasią. Ji daugiausia dėstė logiką ir filosofijos istoriją. Logikos mokslo statusą (kaip ir V. Sezemanas, N. Hartmannas) siejo su apibrėžtumo kategorija. Disertacijoje gvildeno sąvokų susidarymo loginę problemą. Sąvokos atsiradimą K. Rickevičiūtė siejo su tam tikru požymių, savybių, bruožų įžvelgimu tikrovės objektu

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Kavaliauskienė, Vanda. "Pedagoginis pašaukimas kaip vertybės išgyvenimas." Acta Paedagogica Vilnensia 4 (January 17, 2016): 131–37. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1997.04.9415.

Full text

Abstract:

Straipsnyje gvildenama pedagoginio pašaukimo problema. Pedagoginis pašaukimas siejamas su asmenybės branda ir savirealizacija profesinėje srityje. Pabrėžiant, kad pedagoginio pašaukimo, kaip psichologinės asmenybės charakteristikos, aprėpiančios motyvaciją, potenciją ir charakterį, apibūdinimas yra nepakankamas, akcentuojamas vertybinis pedagoginio pašaukimo aspektas. Gvildenant pedagoginio pašaukimo kaip vertybės išgyvenimo raišką, ypač išskiriama išminties ir elgesio svarba – pedagoginis pašaukimas kaip vertybės išgyvenimas įmanomas tik per išmintingą, į gėrį nukreiptą pedagoginę veiklą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Tilk, Maria. "UGDOMASIS NARATYVAS KAIP PEDAGOGINĖ PARADIGMA: HOMERO EPAI." Acta Paedagogica Vilnensia 32, no. 32 (2015): 44. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2014.32.7387.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Tijūnėlienė, Ona. "Mokytojo dorybės kaip jo autoriteto raiška." Acta Paedagogica Vilnensia 9 (January 17, 2016): 72–89. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2002.09.9544.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariamos pagrindinės ugdymo procesui svarbiausios mokytojo dorybės – pedagoginė meilė ir teisingumas kaip jo autoriteto raiška. Analizuojamos žymiausių nepriklausomos Lietuvos edukologų koncepcijos, apibūdinamos ugdymo praktikų pozicijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Aukštkalnytė, Dėja. "Pedagoginė praktika kaip būsimų mokytojų bendravimo kompetencijos gerinimo prielaida." Acta Paedagogica Vilnensia 8 (January 17, 2016): 205–15. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2001.08.9528.

Full text

Abstract:

Straipsnio tikslas-atskleisti pedagoginės praktikos aukštojoje mokykloje galimybes, plėtojant būsimųjų muzikos mokytojų mokėjimą bendrauti. Straipsnyje išryškinta studentų mokėjimų bendrauti priklausomybė nuo pedagoginės praktikos, kaip vienos iš esminių šių mokėjimų ugdymosi prielaidos. Kartu analizuojamos bendravimo problemos, kylančios praktikos metu. Pateikiama ir būsimų bei esamų muzikos mokytojų požiūrio į bendravimą pedagoginės praktikos metu lyginamoji charakteristika. Siūlomos kai kurios pedagoginės praktikos komunikacinių galimybių tobulinimo rekomendacijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Valatkienė, Stasė. "Aktyviosios mokyklos atstovų kritinis požiūris į Herbarto mokyklą." Acta Paedagogica Vilnensia 1 (January 17, 2016): 77–85. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1991.01.9349.

Full text

Abstract:

XIX a. pab.- XX a. pr. esama pedagoginė teorija ir mokykla negalėjo patenkinti naujų gyvenimo poreikių. Ši mokykla vis labiau buvo kritikuojama už atotrūkį nuo gyvenimo, už vaiko prigimties, interesų nepaisymą. Atsiranda nemažai reformistinių srovių bei teorijų: darbo, veiklos mokykla, veiksmo, eksperimentinė, asmenybės, pragmatistinė, estetinio auklėjimo ir kt. pedagogika. Nors kiekviena jų turėjo savas pozicijas, visos jos skyrė daug dėmesio vaikui, jo prigimčiai, interesams. Daugelį šių srovių sutelkė vadinamoji aktyvioji mokykla. Straipsnyje išsamiau gilinamasi į tradicinės pedagogikos ats

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Dzenuškaitė, Stasė. "Šv. Augustino širdies pedagogika." Acta Paedagogica Vilnensia 15 (January 17, 2016): 60–66. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2005.15.9726.

Full text

Abstract:

Straipsnyje pristatoma genialaus patristikos laikotarpio Bažnyčios Mokytojo šv. Augustino pedagogikos vienas esminių ypatumų - širdies ugdymas. Trumpai apžvelgiama jo pedagoginė veikla bei idėjos, akcentuojant šv. Augustino mokymo aktualumą mūsų laikams. Taip pat išryškinama širdies pediagogikos esmės ir jos aktualumas šiuo laikmečiu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Maliszewski, Krzysztof. "Pedagogika ogólna jako wprowadzenie do humanistyki – hermeneutyka kapitału symbolicznego i odzyskiwanie ciemnych iskier tradycji." Forum Pedagogiczne 8, no. 1 (2018): 71–80. http://dx.doi.org/10.21697/fp.2018.1.05.

Full text

Abstract:

Pedagogika ogólna jako miejsce formułowania podstawowej myśli pedagogicznej nie stanowi zamkniętego pola o określonej tematyce, ale punkt widzenia określający to, co istotne we wszystkich subdyscyplinach pedagogiki oraz w praktyce wychowawczej. Zadaniem tak pomyślanej pedagogiki ogólnej jest wprowadzanie całej dziedziny w newralgiczne debaty humanistyki – dostarczanie kontekstów do nieustannego (re)definiowania tego, co pedagogiczne. A ponieważ humanistyka to w dużej mierze hermeneutyczna „praca w tradycji”, pedagogika ogólna jawi się jako perspektywa troski o tradycje pedagogiki. Niniejszy te

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Chudý, Štefan, and Pavel Neumeister. "Obecná pedagogika a dějiny pedagogiky - proměny dějin pedagogiky ve vztahu k obecné pedagogice." e-Pedagogium 14, no. 3 (2014): 35–42. http://dx.doi.org/10.5507/epd.2014.027.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Magier, Piotr. "O potrzebie etyki w pedagogice." Forum Pedagogiczne 6, no. 2/1 (2016): 155–67. http://dx.doi.org/10.21697/10.21697/fp.2016.2.10.

Full text

Abstract:

Przedmiotem artykułu jest relacja między pedagogiką a etyką. Artykuł ma charakter analityczny oraz metateoretyczny. Celem artykułu jest uzasadnienie tezy o potrzebie systemowej obecności etyki w pedagogice. Zdaniem autora jej brak prowadzi do degeneracji pedagogiki jako nauki w jej aspekcie (poziomie) normatywnym. Sformułowaną tezę autor uznaje za istotną w kontekście dyskusji dotyczących naukowego statusu pedagogiki, zwłaszcza jej humanistycznej specyfiki oraz upowszechniania się naturalistycznego paradygmatu nauki.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Magier, Piotr. "O potrzebie etyki w pedagogice." Forum Pedagogiczne, no. 2/1 (November 16, 2016): 155. http://dx.doi.org/10.21697/fp.2016.2.10.

Full text

Abstract:

Przedmiotem artykułu jest relacja między pedagogiką a etyką. Artykuł ma charakter analityczny oraz metateoretyczny. Celem artykułu jest uzasadnienie tezy o potrzebie systemowej obecności etyki w pedagogice. Zdaniem autora jej brak prowadzi do degeneracji pedagogiki jako nauki w jej aspekcie (poziomie) normatywnym. Sformułowaną tezę autor uznaje za istotną w kontekście dyskusji dotyczących naukowego statusu pedagogiki, zwłaszcza jej humanistycznej specyfiki oraz upowszechniania się naturalistycznego paradygmatu nauki.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Stochmiałek, Jerzy. "ROZWÓJ WYBRANYCH OBSZARÓW WSPÓŁCZESNEJ NIEMIECKIEJ PEDAGOGIKI." Forum Pedagogiczne 1, no. 2 (2016): 247–79. http://dx.doi.org/10.21697/fp.2011.2.12.

Full text

Abstract:

Niemiecka pedagogika znajduje się w trakcie licznych wyzwań związanych z modernizacją teorii i praktyki edukacji. Znaczący wkład do jej rozwoju wnoszą prace Profesora Dietricha Bennera.W artykule zaprezentowano wybrane obszary oraz tendencje przemian we współczesnej niemieckiej pedagogice, w tym w obszarze edukacji dorosłych, pedagogiki leczniczej i społecznej. Szczególna uwagazwrócona została na takie zagadnienia, jak:– uwagi terminologiczne obejmujące zwłaszcza pojęcia – andragogika, edukacja dorosłych, pedagogika lecznicza oraz terminy pokrewne;– najważniejsze trendy, tendencje i obszary ba

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Žemgulienė, Aušra. "Bendrojo ir profesinio-pedagoginio lavinimo santykis pradžios mokyklos mokytojų rengimo įstaigų mokymo planuose 1918- 1940 metais." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 274–79. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9503.

Full text

Abstract:

Straipsnyje siekiama pateikti pateikti bendrojo ir profesinio-pedagoginio pradžios mokyklos mokytojų rengimo santykio kaitos tendencijas Lietuvoje (1918-1940). Apskaičiuodami dėstytų dalykų santykį, remiamės 1919 m„ 1922 m. ir 1929 m. Švietimo ministerijos patvirtintomis mokytojų seminarijų pamokų lentelėmis bei duomenimis iš Tauragės mokytojų seminarijos Pedagogų tarybos 1927 m. siūlyto „Mokytojų seminarijos projekto". Profesinis-pedagoginis mokytojų rengimas gerokai padidėjo kalbamojo laikotarpio pabaigoje, kai Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla jau laidavo pakankamą bendrąjį moksleivių lavi

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Aukštkalnytė, Dėja. "Komunikacinė pedagogų kompetencija kaip pedagoginio bendravimo prielaida." Acta Paedagogica Vilnensia 6 (January 17, 2016): 12–22. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1999.06.9450.

Full text

Abstract:

Straipnyje, analizuojant šiuolaikinių mokslininkų darbus, mėginama paaiškinti pedagoginės komunikacijos esmę. Pedagoginis bendravimas mokslinėje literatūroje atsiskleidžia kaip sudėtingas ir daugiaprasmis reiškinys. Sutariama, jog bendravimas yra ne statiškas bet kintantis, todel vadinamas procesu. Kadangi pedagoginio bendravimo sėkmę lemia mokytojo pasirengimas ir bendravimo teorijos bei praktikos išmanymas, svarbu susiformuoti kuo aukštesnę komunikacinę (bendravimo) kompetenciją, kaip vieną iš pedagoginio meistriškumo išraiškos formų. Pateikiamas komunikacinės kompetencijos modelis, kuris pa

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Janulaitienė, Nijolė. "Pedagogiškai apleisti paaugliai." Acta Paedagogica Vilnensia 1 (January 17, 2016): 135–48. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1991.01.9355.

Full text

Abstract:

Straipsnyje prieštaraujama pedagogų diskusijose vis pasigirstančiai nuomonei, kad neverta eikvoti jėgų dirbant su sunkiai auklėjamais paaugliais, kad nepilnamečių nusikalstamumo prevencija turėtų rūpintis ne pedagogai, o policininkai. Pažymima, kad šiandieniniai nusikalstamo elgesio jaunuoliai, pikti, agresyvūs arba vangūs, nematą perspektyvos gyvenime, - tai vakarykščiai pedagogiškai apleisti paaugliai ir nei šeima, nei mokykla neturėtų vengti atsakomybės. Norint sukurti veiksmingą metodiką pedagoginiam ir socialiniam apleistumui įveikti, svarbus yra šio reiškinio pažinimas. Straipsnyje prist

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Magier, Piotr. "Christianisme et pédagogie. Les aspects méthodologiques choisis." Zeszyty Naukowe KUL 61, no. 4 (2020): 275–93. http://dx.doi.org/10.31743/zn.2018.61.4.275-293.

Full text

Abstract:

Artykuł ma charakter metateoretyczny, analityczny oraz sprawozdawczy. Jego przedmiotem jest relacja między chrześcijaństwem a pedagogiką. Autor analizuje wybrane metodologiczne problemy jakie powstają w wyniku zastosowania treści Objawienia judeochrześcijańskiego w pedagogice. Poruszone zostały zagadnienia dotyczące: możliwości (zasadności) wprowadzania wiedzy religijnej w strukturę teorii pedagogicznych, jej funkcji oraz zakresu. Tekst składa się z trzech części, odnoszących się do: historycznego rozwoju poglądów na temat relacji religii (chrześcijaństwa) do nauki; głównych metodologicznych p

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Zappe, Petr. "Reflection of experiential pedagogy in pedagogogy and kinathropology." Tělesná kultura 32, no. 1 (2009): 29–43. http://dx.doi.org/10.5507/tk.2009.003.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Adamski, Franciszek. "Pedagogika chrześcijańska pedagogiką personalistyczną." Paedagogia Christiana 31, no. 1 (2014): 107. http://dx.doi.org/10.12775/pch.2013.006.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Stępkowski, Dariusz. "MYŚLENIE TRANSCENDENTALNO-FENOMENOLOGICZNE DIETRICHA BENNERA (PRÓBA ZDEFINIOWANIA)." Forum Pedagogiczne 1, no. 2 (2016): 323–59. http://dx.doi.org/10.21697/fp.2011.2.15.

Full text

Abstract:

W rozważaniach pedagogiczno-filozoficznych Dietricha Bennera widoczne są wielorakie ślady obecności myślenia transcendentalnego i fenomenologicznego. Nadaje im to specyficzny charakter. Głównym celem tego artykułu jest dookreślenie tego charakteru i wskazanie jego wpływu na koncepcję pedagogiki ogólnej.Poniższy tekst składa się z trzech punktów. W pierwszym rozważam możliwość zastosowania fenomenologii filozoficznej do opisu i interpretacji zjawiska wychowania oraz postuluję rozwijanie w pedagogice szeroko rozumianego myślenia fenomenologicznego. Drugi punkt poświęcam przedstawieniu modelu sys

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Jovaiša, Leonas. "Mokytojų rengimas." Acta Paedagogica Vilnensia 2 (January 17, 2016): 109–12. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1993.02.9370.

Full text

Abstract:

Straipsnyje, aptariant mokytojų rengimo problemas, ypač akcentuojama viena jų – pedagogikos kursas pernelyg teoriškas. Nesugebant teorijos taikyti praktikoje, pradedama abejoti pačios pedagogikos nauda, net imama svarstyti, ar pedagogika yra mokslas, ar tik susistemintas pageidavimų, idealių pasiūlymų, ideologinių teiginių rinkinys. Siejant teoriją su praktika sustiprėtų tiek pedagogikos mokslo autoritetas, tiek konkreti jo nauda. Rengiant mokytojus būtina daugiau dėmesio skirti šioms pedagoginės praktikos sritims: savimonės aktyvacijai, santykiams, bendravimui, vertinimui, konsultavimui, glob

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Ramoškienė, Aldona, та Vytautas Šernas. "Dabartinės studentų nuostatos mokantis užsienio kalbų ir pedagoginis bei psichologinis јų formavimas". Acta Paedagogica Vilnensia 5 (17 січня 2016): 212–38. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1998.05.9445.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariamos kai kurios teigiamos užsienio kalbų mokymosi nuostatos aukštosiose Lietuvos mokyklose, pedagoginės psichologinės problemos ir būdai teigiamai studento nuostatai mokymo procese formuoti. Straipsnyje apibendrinami rezultatai eksperimento, kurį atlikome siekdami patikrinti studentų nuostatas, suvokti jų veiklos, poelgių psichinius mechanizmus, jų formavimąsi, dėsningumus mokantis užsienio kalbų, taip pat kai kurias pedagogines ir psichologines šių nuostatų formavimo sąlygas. Eksperimente dalyvavo 133 Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto I-IV kursų ir 67 Chemijos faku

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Zabulis, Henrikas. "Neįsiterpęs į dogmą." Problemos 54 (September 30, 2014): 25–31. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1998.54.6884.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariama Eugenijaus Meškausko pedagoginė ir kūrybinė veikla Vilniaus universitete sovietmečiu. Pirmaisiais pokario metais jis buvo nepartinis, bet dėstė visas marksistines disciplinas (komunistų partijos istoriją, abi filosofijos dalis ir filosofijos istoriją), išskyrus politinę ekonomiją. Pabrėžiama E. Meškausko tolerancija egzaminų ir užsiėmimų metu, jo kaip dekano ir Vilniaus universiteto prorektoriaus veikla. Teigiama, kad dėstė jis labai kūrybiškai, nemėgo kartoti savo kartą jau pasakytų minčių. Dėstomi prisiminimai apie straipsnio autoriaus ir E. Meškausko dalykinius ryšius.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Dybowska, Ewa. "Towarzyszenie wychowawcze według pedagogiki ignacjańskiej." Teologia i Moralność 9, no. 2(16) (2014): 81–93. http://dx.doi.org/10.14746/tim.2014.16.2.6.

Full text

Abstract:

Współczesna rzeczywistość wychowawcza zdaje się wymagać stale nowych form bycia rodzicem, nauczycielem, wychowawcą, pedagogiem. Szybka zmiana paradygmatów życia społecznego stawia przed wychowaniem nie lada wyzwanie. Towarzyszenie wychowawcze inspirowane pedagogiką ignacjańską może stanowić jedną z odpowiedzi na to wyzwanie. Artykuł prezentuje ideę towarzyszenia wychowawczego wypływające z pedagogiki zakorzenionej w aksjologii chrześcijańskiej, gdzie godność człowieka stanowi istotną wartość. W tym świetle istotne wydaje się być podążanie za uczniem, dostosowywanie się do jego tempa rozwoju a

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

LIEPAITĖ, INGA. "LIETUVOS KNYGOTYROS MOKYKLOS KONCEPCIJŲ RAIŠKA AKADEMINIUOSE KURSUOSE." Knygotyra 54 (January 1, 2010): 93–110. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v54i0.3585.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: inga.liepaite@kf.vu.ltStraipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvos knygotyros mokyklos dalyvių mokslo tiriamosios veiklos suformuotos koncepcijos pasireiškia studentų lavinimo procese. Šios veiklos tarpininku pasirinkti mokomieji leidiniai. Laikantis knygotyroje nusistovėjusios periodizacijos, išskiriamos pagrindinės Lietuvos knygotyros mokyklos koncepcijos ir įvardijami jų autoriai, išryškinamos knygotyros dalykų dėstymo raidos tendencijos Vilniaus universitete nuo ištakų X

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Nordkvelle, Yngve Troye. "Pedagogisk eurosentrisme – eller eurosentrismens pedagogikk?" Norsk pedagogisk tidsskrift 88, no. 02-03 (2004): 157–72. http://dx.doi.org/10.18261/issn1504-2987-2004-02-03-05.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Valatkienė, Stasė. "Pedagogo jėga – žmoniškumas." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 229–33. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9498.

Full text

Abstract:

Vertinant profesoriaus Jono Laužiko pedagoginį patyrimą, jo mokslinį-teorinį palikimą, norėčiau priminti, jog profesorius buvo apdovanotas ne tik giliu teoriniu mąstymu, erudicija, bet ir nuostabiais pedagogo bruožais – jautrumu, meile vaikui, siekiu jį pažinti ir priimti tokį, koks yra. Profesoriaus asmenyje daug šilto, gražaus, žmogiško jausmo. Daugelis mokslininko idėjų turi išliekamosios vertės ir labai reikšmingos šiandien. Tai mintys apie ugdymo esmę, raidos kryptis, ugdymo individualizavimą bei diferencijavimą. Pedagogą jaudino ugdymo humanizacijos ir psichologizacijos, pedagoginio bend

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Uzdila, Juozas Vytautas. "A. MACEINOS FILOSOFINĖ PEDAGOGIKA." Problemos 75 (January 1, 2008): 77–85. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2008.0.1995.

Full text

Abstract:

Antanas Maceina (1908–1987) – iškilus tarpukario Lietuvos ugdymo mokslo – tautinio auklėjimo teorijos, pedagoginio santykiavimo, švietimo ir mokyklų vaidmens lietuvių kultūroje, pedagoginio vitalizmo problemos, fenomenologinės pedagoginio akto analizės, visuotinės pedagogikos istorijos – atstovas, pagrindęs filosofijos ir pedagogikos santykį, teigęs realistinį idealizmą. Pirmasis VDU apgynęs pedagogikos daktaro disertaciją Tautinis auklėjimas (1934, vadovas – prof. Stasys Šalkauskis), A. Maceina parašė kapitalinį Pedagogikos istorijos veikalą (1939), kuriame svarsto tautinio auklėjimo ir atita

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Kossak-Główczewski, Kazimierz. "New questions in pedagogy – multiculturalism, regional education, pedagogy of place, reinhabitation and deterritorialisation." Prace Naukowe Akademii im. Jana Długosza w Częstochowie. Rocznik Polsko-Ukraiński 17 (2015): 131–43. http://dx.doi.org/10.16926/rpu.2015.17.09.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Śliwerski, Bogusław. "Pedagogika w potrzasku między humanistyką a naukami społecznymi." Ars Educandi, no. 9 (December 8, 2012): 40–55. http://dx.doi.org/10.26881/ae.2012.09.03.

Full text

Abstract:

Treść artykułu jest dyskusją na temat miejsca pedagogiki jako dyscypliny naukowej. Autor charakteryzuje pedagogikę jako dyscyplinę lokującą się zarówno w obszarze nauk społecznych jak również w naukach humanistycznych. Taka lokalizacja pedagogiki generuje problemy metodologiczne - w tym kwestionowanie jej statusu naukowego. Autor postrzega interdyscyplinarność pedagogiki jako szansę na jej rozwój i przeciwstawienie się jej izolacji od innych dyscyplin naukowych.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Malinauskas, Romualdas. "Sporto pedagogų socialinės parengties raida socialinio rengimo kontekstu." Acta Paedagogica Vilnensia 10 (January 17, 2016): 15–21. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2003.10.9577.

Full text

Abstract:

Straipsnyje siekiama atskleisti sporto pedagogų socialinės parengties raidą socialinio rengimo kontekstu. Darbe išryškinta studentų (būsimųjų sporto pedagogų) socialinės parengties priklausomybė nuo pedagoginės praktikos kaip vienos iš svarbiausių socialinio rengimo formos. Nustatyta, kad, atlikę pedagoginę praktiką studentai (būsimieji sporto pedagogai), yra statistiškai patikimai socialiai kompetentingesni. Išryškėjo statistiškai patikimi (p < 0,05) skirtumai pagal sporto pedagogų gebėjimą kurti emociškai teigiamus ir dalykinius santykius, susijusius su problemos sprendimu: per antrąją pe

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Jovaiša, L. "Kai kurie teoriniai mokinių parengimo rinktis profesiją klausimai." Psichologija 7 (January 6, 2016): 5–18. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1965.7.8906.

Full text

Abstract:

TSKP CK ir SSRS Ministrų tarybos tezėse apie mokyklos ir gyvenimo ryšių sustiprinimą, mokyklai keliamas uždavinys supažindinti besimokančiuosius su skirtingais darbų tipais mūsų visuomenėje, padėti jam išsiaiškinti savo polinkius ir sąmoningai pasirinkti savo profesiją. Šie klausimai susiję su daugeliu pedagoginių ir psichologinių problemų, pavyzdžiui: kokie yra psichologiniai profesijos pasirinkimo ypatumai, pedagoginiai parengimo profesijai organizavimo pagrindai, pati profesinio orientavimo samprata ir t.t. Dalį šių problemų sėkmingai išsprendė tarybiniai pedagogai ir psichologai. Daug nuve

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Konopczyński, Marek. "Pedagogika resocjalizacyjna – w kierunku twórczej resocjalizacji." Nauki o Wychowaniu. Studia Interdyscyplinarne 6, no. 1 (2018): 64–75. http://dx.doi.org/10.18778/2450-4491.06.07.

Full text

Abstract:

Artykuł omawia podstawowe zagadnienia twórczej resocjalizacji na tle klasycznej pedagogiki resocjalizacyjnej. Autor przedstawia koncepcje teoretyczne będące źródłem zarówno klasycznej pedagogiki resocjalizacyjnej, jak i twórczej resocjalizacji. Opisał także destygmatyzującą istotę oddziaływań metod twórczej resocjalizacji w kontekście stygmatyzującej metodyki preferowanej przez tradycyjną pedagogikę resocjalizacyjną.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Dembiński, Mariusz. "Pedagogika ogólna w ramie internalistycznej." Forum Pedagogiczne 8, no. 1 (2018): 81–92. http://dx.doi.org/10.21697/fp.2018.1.06.

Full text

Abstract:

W niniejszym artykule przyjmuję założenie, że forma pedagogiki ogólnej ma charakter autorski. Na jej treści składają się kategorie wynikające z osobistych doświadczeń pedagogów. Tym samym nawołuję do odejścia od ujęć eksternalistycznych i tworzenia koncepcji pedagogiki ogólnej w ramie internalistycznej. W wypowiedzi podaję sugestie, jak tego typu pedagogikę ogólną można by stworzyć.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Wójcik, Anna. "Pedagogika Montessori – ciągle aktualne wyzwanie dla współczesnej pedagogiki." Edukacja – Technika – Informatyka 23, no. 1 (2018): 264–70. http://dx.doi.org/10.15584/eti.2018.1.35.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Skubisz, Jolanta. "STRATEGICZNE WYZWANIA WSPÓŁCZESNEGO PARADYGMATU PEDAGOGIKI W SZKOŁACH WYŻSZYCH." Інноватика у вихованні 1, no. 13 (2021): 6–17. http://dx.doi.org/10.35619/iiu.v1i13.356.

Full text

Abstract:

Jednym z fundamentalnych wyzwań pedagogicznych początku XXI wieku w warunkach globalnego kryzysu epidemicznego staje się zagadnienie współczesnej strategii pedagogicznej w konwergencji tradycyjnych i technologicznych wymiarów pedagogiki sprzężonych z mechanicznymi i elektronicznymi ekstensjami umysłu «cyberstudentów». Tradycyjna pedagogika potrzebuje strategicznej innowacji dla dydaktyki, kształcenia, wychowania (profilaktyki) i szeroko pojętej edukacji oraz rozwoju pedagogicznego kadry naukowej (Drozdowicz, 2021: 55-57). Ale potrzebuje także rozmaitych racjonalnych, ale i konkurencyjnych konc

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Kepeš, Nusreta. "PEDAGOŠKA IDEJA MARIE MONTESSORI." Zbornik radova Islamskog pedagoškog fakulteta u Bihaću 8, no. 8 (2016): 173–86. http://dx.doi.org/10.52535/27441695.2016.8.173-186.

Full text

Abstract:

Maria Montessori je jedna od najpoznatijih žena u istoriji pedagogije. Ona je bila prva žena koja je diplomirala medicinu na Univerzitetu u Rimu i koja se kao ljekar zainteresovala za obrazovanje djece s posebnim potrebama. Osim toga, njene obrazovne metode kao lječnice, pedagoginje i innovatorice su priznate jer se oslanjaju na prirodan način učenja. Montesori metod obrazovanja, razvijen od strane Dr. Marie Montessori, je metod usmjeren na dijete čiji je rad zasnovan na znanstvenim zapažanjima ponašanja djece od rođenja do odrasle dobi. Njena pedagogija izazvala je interes širom svijeta i sa

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Jagodzińska, Małgorzata, and Anna Strumińska-Doktór. "Outdoor education wzmocnieniem realizacji zrównoważonego rozwoju." Studia Ecologiae et Bioethicae 17, no. 4 (2019): 55–67. http://dx.doi.org/10.21697/seb.2019.17.4.06.

Full text

Abstract:

Wadą edukacji w dzisiejszej szkole jest przekaz słowny oraz badania i eksperymenty w murach szkolnych. Uczniowie mają mało okazji do badania i doświadczania rzeczywistości w naturalnych warunkach. Czynny udział uczniów uaktywnia, zaciekawia i daje poczucie sprawstwa. Wspólne planowanie ekspedycji, wycieczek i gier terenowych jest czynnikiem kształtującym więzi i zaufanie w grupie. Zajęcia w plenerze pozwalają na odkrycie zainteresowań i talentów. Pedagogika Outdoor education (OE) staje się coraz bardziej popularna, w Polsce przyjmuje różne nazwy: edukacja na świeżym powietrzu, edukacja poza kl

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Adamonienė, Rima. "Profesijos pedagogų lygiagretaus rengimo modelis." Acta Paedagogica Vilnensia 10 (January 17, 2016): 22–28. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2003.10.9578.

Full text

Abstract:

Straipsnyje pateikiami profesijos pedagogų rengimo Europoje ir Lietuvoje modeliai. Konceptualiai įvertinamas profesijos pedagogų sisteminio pedagoginio pasirengimo būtinumas. Išanalizuotas lygiagretus profesijos pedagogų rengimas profesinio kryptingumo universitete, kur koncentriškai integruojama profesija ir pedagogika (psichologija).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Skubisz, Jolanta. "„Pedagogika wirtualna” (założenia koncepcji autorskiej)." Zarządzanie Innowacyjne w Gospodarce i Biznesie 31, no. 2 (2020): 91–106. http://dx.doi.org/10.25312/2391-5129.31/2020_05js.

Full text

Abstract:

Niniejsza publikacja jest próbą analizy współczesnych dylematów i wyzwań pedagogicznych (dydaktyki, kształcenia i wychowania) w Szkole Wyższej w warunkach zdalnego kształcenia, zdalnej dydaktyki oraz wirtualnej praktyki pedagogicznej. Nie ulega wątpliwości, iż współczesna pedagogika w wymiarze wirtualnym (cyberprzestrzennym) zmienia charakter pedagogicznej dydaktyki i kształcenia, obejmujący tutaj szeroki obszar technologii teleinformatycznej i prób poszukiwania innowacyjnych metod w tym zakresie. Wymaga to ewaluacji dotychczasowych przekazywanych treści metodologicznych oraz wdrażania różnych

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Humeniuk, Monika. "Religia i krytyka – koncepcja Jacquesa Ellula w perspektywie pedagogiki ogólnej." Forum Pedagogiczne 8, no. 1 (2018): 195–212. http://dx.doi.org/10.21697/fp.2018.1.14.

Full text

Abstract:

Dla pedagogiki ogólnej koncepcja Jacquesa Ellula stanowi ważny przykład rozwiązywania napięcia między zaangażowaniem religijnym a krytyczno-emancypacyjnym, które to zaangażowania zazwyczaj traktowane są w ujęciach teoretycznych rozłącznie. Potrafimy podać wiele przykładów kierunków w pedagogice czy ideologii edukacyjnych, które łączą się z określoną edukacją religijną i które dogmatycznie bronią się przed krytyką, jak również przykłady edukacji krytycznej, której realizatorzy z nieufnością odnoszą się do wspólnot o charakterze konfesyjnym i ich członków oddanych zasadom i praktykom religijnym.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!