Academic literature on the topic 'Peixe - Jaú'

Este estudo teve como objetivo verificar alterações na taxocenose de peixes devido à instalação da Pequena Central Hidrelétrica Salto Forqueta no curso do rio Forqueta. A área de estudo localiza-se na bacia hidrográfica do rio Taquari, entre os municípios de Putinga (margem esquerda do rio) e São José do Herval (margem direita do rio). O estudo abrangeu quatro etapas: Etapa I - dez/2000 a fev/2002 (anterior ao represamento), Etapa II - dez/2002 a jan/2004 (primeiro ano subseqüente ao represamento), Etapa III - maio/2004 a abr/2005 (segundo ano após o represamento) e Etapa IV - maio/2005 a jul/2006 (terceiro ano após o represamento). As amostragens foram realizadas com redes de espera de malhas diversas. Foram registradas 28 espécies na Etapa I, 21 espécies na Etapa II, 19 espécies na Etapa III e 18 espécies na Etapa IV, sendo que as maiores taxas de abundância nas quatro etapas de monitoramento variaram entre as espécies Astyanax spp., Hemiancistrus punctulatus Cardoso & Malabarba, 1999, Steindachnerina biornata (Pearson, 1924), Oligosarcus jenynsii (Günther, 1864) e Geophagus brasiliensis (Quoy & Gaimard, 1824). Verificaram-se diversas alterações na ictiocenose local, porém, as alterações não se mostraram estatisticamente significativas.

The National Library of Latvia14 K. Barona Street, Riga LV-1423, LatviaE-mail: Jana.Dreimane@lnb.lvŠeštojo dešimtmečio pabaigoje Latvijoje, kaip ir kitose sovietinėse respublikose bei Europoje, vyravo tendencija atskirti knygos mokslą ir jo unikalųtyrimų objektą – knygą – nuo visų kitų humanitarinių mokslų. Kuriant ir plėtojant Latvijos knygų mokslą svarbus vaidmuo teko Latvijos SSR valstybinei Bibliotekai (šiuo metu – Latvijos nacionalinė biblioteka, toliau ją vadinsime Valstybine biblioteka) bei LSSR mokslų akademijos fundamentinei bibliotekai (šiuo metu – Latvijos universiteto akademinė biblioteka, toliau ją vadinsime Fundamentine biblioteka); jose buvo atliekami vertingi ir išsamūs Latvijos knygos istorijos tyrimai. Ketvirtį amžiaus trukusi santykinai atvira ir stabili akademinėms diskusijoms aplinka leido įsteigti Knygos istorijos komisiją.1965 metų gruodžio 14 dieną keturi šios tyrimų srities entuziastai (Aleksejs Apīnis, Konstantīns Karulis, Kārlis Egle ir Eiženija Peile) pasiūlė įkurti Knygos istorijos komisiją (toliau – Komisija). Iš pradžių Komisija buvo sudedamoji dalis Jungtinės bibliotekų tarybos, kuri veikė Latvijoje nuo 1955 metų. 1967 metų pabaigoje likvidavus Jungtinę bibliotekų tarybą, Komisija buvo perduota Mokslų akademijos žiniai. Nuo to laiko bendradarbiavimas su aukštesnėmis instancijomis turėjo vykti per Fundamentinės bibliotekos direktorių, o ataskaitos apie veiklą pateikiamos jam. Faktiškai dėl susirinkimų dienotvarkės spręsdavo Valstybinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius, dažniausiai A. Apīnis, kuris parengdavo pranešėjams prasmingų klausimų. Dauguma susirinkimų vykdavo Valstybinės bibliotekos patalpose, išskyrus vasarą – bent kartą per mėnesį.Pagrindinės Komisijos veiklos kryptys: 1) identifikuoti ir vienyti tyrimo institucijas bei pavienius tyrėjus, 2) vertinti tyrimų pasiekimus ir rengiamas publikacijas, 3) skatinti straipsnių rinkinių ir kitos medžiagos, susijusios su Latvijos knygos istorija, publikavimą, 4) organizuoti savo srities mokslines konferencijas.Komisijos susirinkimų protokolai (išsaugoti Latvijos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje) rodo, kad nuo 1966 iki 1990 metų įvyko daugiau kaip 180 susirinkimų. Viešųjų susirinkimų dalyviams nebuvo keliama jokių formalių reikalavimų. Susirinkimuose buvo pateikiamos ataskaitos apie Lietuvos, Estijos, Rusijos ir sąjungines knygos mokslo konferencijas, knygų muges bei parodas, buvo aptariamos knygų leidybos ir spausdinimo problemos Sovietų Sąjungoje ir užsienyje, taip pat šiuolaikinės knygos meno tendencijos. Labai dažnai susirinkimai prasidėdavo nuo rengiamų spaudai publikacijų vertinimo. Reikėtų pažymėti, kad dauguma pranešimų (jų iš viso buvo perskaityta 330) buvo skirti knygų leidybai ir spausdinimui (daugiau kaip 100) ir visi jie buvo aukštos kokybės. Aktualios nūdienės problemos buvo aptariamos daug rečiau (apie 50 pranešimų). Pasitaikė po keletą pranešimų knygos mokslo teorijos, knygos meno istorijos, knygos istorijos kitose šalyse, bibliografijos istorijos, santykių su kitomis šalimis knygos leidybos srityje, knygų prekybos istorijos, bibliotekininkystės, skaitymo sociologijos, rankraštinių knygų istorijos, cenzūros ir skaitymo psichologijos temomis. Dauguma susirinkimuose aptartų tyrimų vėliau buvo publikuota mokslinėje, populiariojoje spaudoje, taip pat kaip straipsniai laikraščiuose ir žurnaluose.Devintajame dešimtmetyje moksliniai pristatymai ir diskusijos vyko vis rečiau. Dešimtmečio pabaigoje Valstybinė biblioteka atsisakė organizuoti susirinkimus ir perleido šią teisę Fundamentinei bibliotekai, kuri jau organizavo seriją panašių renginių, pavadintų „Misiņš klubs“. 1989 metų gruodžio mėnesio susirinkime buvo paskelbta, kad Komisija išgyvena krizę ir kad reikia grįžti prie istorinių tyrinėjimų. Paskutinis Komisijos susirinkimo protokolas datuotas 1990 metų gegužės 30 diena. Komisija įtvirtino aukštus Latvijos knygos mokslo tyrimų standartus. Tyrimo darbų ir rengiamų publikacijų aptarimą būtų galima palyginti su pirminiu redagavimu. Tai leido tyrėjams patikslinti tyrimų metodologiją, publikacijų struktūrą, ištaisyti klaidas ir trūkumus. Komisijosveikla suteikė galimybę susipažinti su jau užbaigtų, bet dar nepublikuotų tyrimų rezultatais. Tai buvo ypač svarbu iš pradžių, kol periodinių leidinių sistema šioje srityje nebuvo išplėtota.THE COMMISSION OF BOOK HISTORY (1966−1990) AS THE LATVIAN BOOK SCIENCE PROMOTERJANA DREIMANE AbstractIn the article, the role of the Commission of Book History in the establishment and sustainable developmentof the Latvian book science is considered. The minutes of meetings and other materials of the Commission (they have been preserved in the National Library of Latvia) give evidence about the establishmentof the Commission in 1965, its tasks, chairmen and most active participants, its principles and trends of work, initiated academic activities, discussed research works and upcoming publications, as well as about the abolishment of the Commission in 1990. The article gives information on particular decisions of the Commission, which had a significant impact on the further research of Latvian book history.Key words: Latvian book science, history of Latvian book, Latvian book publishing, National Library of Latvia, Academic Library of the University of Latvia

<p><strong>Sublime Contemplar </strong></p><p> </p><p>Perfumes ao vento nos prados floridos</p><p>Primavera levando as sementes do sol</p><p>Natureza pintando paisagens coloridas</p><p>Sinfonias de silvos feitas pelo rouxinol</p><p>O rio cantarola as melodias silvestres</p><p>Peixes nadando de felicidade no leito</p><p>Na floresta animais brincando céleres</p><p>Festejam a vida celebrando o infinito</p><p>As árvores verdes vicejam de beleza</p><p>Com frutas deliciosas para saborear</p><p>Subir em cima delas com delicadeza</p><p>E dos seus melhores frutos desfrutar</p><p>Neste belo lugar por tudo agradecer</p><p>Descansar sob os céus cor de laranja</p><p>Ofertar a terra o mais lindo bouquet</p><p>Contemplando a formosura soberana!</p><p> </p><p> </p><p>Jan Clefferson Costa de Freitas – Doutorando em Filosofia: UFPB/UFPE/UFRN</p><p> </p><p> </p><p><strong>Sublime Reverie</strong></p><p><strong><br /></strong></p><p>Fragrant wind of florid grasslands</p><p>Spring brings seeds of sun</p><p>Nature paints landscapes of color</p><p>Symphonies of whistling thrushes</p><p>Wild melodies the river hums</p><p>To the joy of fish splash in the riverbed</p><p>In the forest, animals quick at play</p><p>Life’s Festival celebrating the infinite</p><p>Green trees flourish beauty</p><p>Bear tasty fruit to taste</p><p>Climb them carefully</p><p>& savor their best </p><p>In this lovely place thank everything</p><p>Rest under an orange sky</p><p>Earth throws a dazzling bouquet</p><p>Musing her reigning loveliness!</p><p> </p><p> </p><p>Translated by Jennifer Sarah Cooper, PhD</p><p>Natal, 2017</p>

The present article presents a broad musical analysis of the Symphony No. 2 Brasília by Brazilian composer César Guerra-Peixe, covering formal, melodic, motivic and harmonic aspects. The terminology of the analytical terms was the same used by Peter Brown in his five volume series of all representative symphonies of the symphonic literature. These terms came from Guidelines to Style Analysis by Jan LaRue. The Symphony Brasília was subject of my doctoral project in three principal fronts: production of a performance edition of the full score and parts; performance of the work in the US and Brazil, aiming to correct eventual mistakes and spread the music; and a production of historical and analytical texts. The present article will cover the musical analysis. A previous article covered historical aspects of the work.