To see the other types of publications on this topic, follow the link: Personalo vertinimas.
Journal articles on the topic 'Personalo vertinimas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 23 journal articles for your research on the topic 'Personalo vertinimas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Parfionova, Liudmila Julija, and Romualdas Ginevičius. "Įmonių personalo kokybės kompleksinis vertinimas." Mokslas - Lietuvos ateitis 9, no. 2 (June 2, 2017): 154–61. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2017.1025.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje analizuojamos personalo vertinimo sąvokos, subjektai ir principais, kuriais vadovaujamasi parenkant personalo vertinimo kriterijus. Darbe taip pat nagrinėjamos šiuo metu taikomos įmonių personalo kokybės metodikos. Didėjant kriterijų, kuriuos reikia objektyviai įvertinti, skaičiui, ši tema tampa vis aktualesnė. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad nagrinėtose įmonėse vadovai nėra patenkinti dabartine vertinimo sistema; vertinimo metodikos visiškai neatitinka įmonių strateginių tikslų; vadovų vizijos arba vertinimai atliekami labai subjektyviai, dažniausiai vertina tiesioginis vadovas. Atliktos literatūros analizės ir anketinės įmonių vadovų apklausos rezultatai leidžia suformuoti personalo kokybės kompleksinio vertinimo modelį, objektyviai įvertinti darbuotoją. Siūlomas modelis yra paprastas, tikslus ir universalus. Taikant siūlomą metodiką galima bus įvertinti ir pavienius darbuotojus, ir didesnes grupes bei palyginti juos tarpusavyje.
2
Vilkaitė-Vaitonė, Neringa, Palmira Papšienė, and Virginija Stulgienė. "VADOVAUJANČIO PERSONALO LYDERYSTĖS VERTINIMAS." Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 38, no. 4 (December 20, 2016): 436–43. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2016.35.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama vadovaujančio personalo lyderystės problema – kaip įvertinti vadovaujančio personalo lyderystę? Tikslinga ir efektyvi vadovaujančio personalo lyderystė gali lemti sėkmingą darbuotojų veiklą ir mažinti darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams nestabilioje organizacinėje aplinkoje. Tyrimo tikslas – išanalizavus teorines vadovaujančio personalo lyderystės vertinimo prielaidas, nustatyti jų praktinio taikymo galimybes verslo organizacijoje. Vadovaujančio personalo raiškos vertinimui pasiūlyta taikyti vieną populiariausių lyderystės vertinimo instrumentų – daugiafaktorinis lyderystės klausimyną, sudarantį prielaidas nustatyti lyderystės stilių. Empirinis tyrimas atliktas statybos verslo įmonėje – UAB „Aukstata“. Pilotinio tyrimo rezultatai patvirtino daugiafaktorinio lyderystės klausimyno taikymo galimybes Lietuvos verslo įmonių atveju. Tyrimo rezultatai parodė stipriausią idealizuotos įtakos, nuo rezultatų priklausančių apdovanojimų raišką statybos verslo įmonėje.
3
Aniulytė, Dalia, Dovydas Verikas, Ugnė Lindžiūtė, Mykolas Stanevičius, Audrys Kukulskis, Nedas Jasinskas, Kęstutis Stašaitis, and Jurgita Vladičkienė. "SKUBIOS PAGALBOS SKYRIAUS PACIENTŲ PASITENKINIMUI REIKŠMĖS TURINTYS VEIKSNIAI." Visuomenės sveikata 28, no. 3 (July 30, 2018): 55–60. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.041.
Full textAbstract:
Sveikatos priežiūros įstaigų pacientų pasitenkinimoteikiamomis paslaugomis rodikliai yra veiksminga jųvertinimo priemonė. Šiems rodikliams didelę įtakądaro personalo bendravimo įgūdžiai ir mandagus elgesyssu pacientu. Tyrimo tikslas yra įvertinti LSMUKauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus (SPS) pacientųskausmo malšinimo ir medicinos personalobendravimo su pacientais reikšmę pacientų pasitenkinimuiteikiamomis paslaugomis.Skubios pagalbos skyriaus pacientų momentinėanoniminė anketinė apklausa, tyrimo anketą adaptavuspagal JAV CAHPS ir Jungtinės Karalystės TheFriends and Family test klausimynus. Anketą sudarėdemografiniai ir su paciento vizitu susiję duomenysbei 14 vertinimui skirtų klausimų (pacientų nuomonėvertinta skalėje nuo 1 iki 7 balų). Apklausa vykdyta2016 metų rugsėjo – 2017 metų vasario mėnesiais,tyrime dalyvavo 604 pacientai.SPS darbą geriausiai vertino pacientai, kurių amžiusper 81 metai, balų vidurkis 6,79 (sn±0,413), oblogiausiai - 18 ir 30 metų amžiaus pacientai 6,5(sn±1,019). Nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarpskausmo malšinimo efektyvumo ir pasitenkinimoskubios pagalbos skyriaus darbu (r=0,408; p<0,05).Pacientų pasitenkinimas SPS darbu labiausiai siejosisu gydytojo darbo įvertinimu (r=0,591, p<0,05), oskyriaus pagalbinio personalo (r=0,535) ir slaugytojų(r=0,481) atliekamo darbo vertinimas turėjo mažesnį,tačiau taip pat statistiškai reikšmingą ryšį (p<0,05)su pacientų pasitenkinimu SPS paslaugomis.Šiame tyrime atskleista, kad SPS pacientų pasitenkinimolygis suteiktomis paslaugomis yra aukštas.Skausmo malšinimas siejasi su geriau vertinamomispaslaugomis. Viso personalo darbas yra reikšmingas,tačiau gydytojų darbas yra pagrindinis veiksnys, kurissiejasi su geresniais pacientų pasitenkinimo rodikliais.
4
Sasnauskaitė, Monika, Vytautas Jašinskas, Tomas Tamošuitis, Ingrida Urbonienė, and Neringa Balčiūnienė. "PACIENTŲ ŠEIMOS NARIŲ PASITENKINIMO GYDYMU IR SLAUGOS KOKYBE BEI SPRENDIMŲ PRIĖMIMU LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO KAUNO KLINIKŲ NEUROCHIRURGIJOS INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUJE VERTINIMAS." Health Sciences 29, no. 4 (August 13, 2019): 30–33. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.052.
Full textAbstract:
Intensyvios terapijos skyriuose gydomi pacientai dažnai negali išreikšti savo požiūrio ir nuomonės apie jiems taikomą gydymą ir slaugą dėl kritiškai sunkios sveikatos būklės. Tokiais atvejais artimieji tampa jų atstovais, veikiančiais pacientų vardu. Artimieji, vertindami personalo darbą, gydymo sprendimų priėmimą, taip pat tampa ligoniui taikomo gydymo ir slaugos kokybės vertintojais. Dėl šios priežasties medicinos personalo veikla turi užtikrinti ne tik tinkamą intesnsyvios terapijos skyriuje gydomo paciento priežiūrą, bet ir atsižvelgti į pacientų artimųjų nuomonę bei lūkesčius. Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų artimieji pasitenkinimą gydymo ir slaugos kokybe bei sprendimų priėmimu vertina gerai.
5
Pancekauskaitė, Gabija, Ingrida Melnikienė, Goda Camille Mickevičiūtė, Kristina Ganzijeva, and Lina Jankauskaitė. "VAIKŲ ŪMINIS SKAUSMAS: JO SAMPRATA, NEUROFIZIOLOGINIAI IR VERTINIMO YPATUMAI, VALDYMO PRINCIPAI." Health Sciences 30, no. 3 (2020): 93–98. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.077.
Full textAbstract:
Skausmas yra viena dažniausių kreipimosi į vaikų skubios pagalbos skyrių priežasčių. Dauguma vaikų patiria skausmingas diagnostikos procedūras, kurios kelia baimę, skausmą ir nerimą. Vaiko patiriamas skausmas dažnai neužtektinai pripažįstamas, netiksliai nustatomas jo stiprumas, todėl neužtikrinamas adekvatus nuskausminimas. Tikslas – nustatyti vaikų skausmo pojūčio skirtumus nuo suaugusiųjų, pristatyti skausmo vertinimo skales, padedančias atpažinti ir tiksliau įvertinti vaikų patiriamą skausmą, siekiant adekvataus nuskausminimo. Tyrimo objektas ir metodika. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga vaikų patiriamo ūminio skausmo tema, naudojantis paieškos sistema Pubmed ir Google Scholar duomenų bazėse. Rasta 427 publikacijos. Analizei atrinkti 9 straipsniai, aprėpiantys 2010-2019 metų laikotarpį. Rezultatai. Sisteminėje literatūros apžvalgoje išnagrinėti 9 straipsniai. Įtraukti straipsniai nagrinėjantys kūdykių ir vaikų skauso neurofiziologinius ypatumus. Aptartos įvairaus amžiaus vaikams taikomos skausmo vertinimo skalės. Išvados. Vaikų skausmo neurofiziologiniai ypatumai labai skiriasi nuo suaugusiųjų. Nepakankamas nuskausminimas gali lemti ilgalaikius skausmo suvokimo pokyčius ir sukelti specifines su tuo susijusio elgesio išraiškas. Pastaraisiais metais daugėja duomenų, nurodančių kūdikių-vaikų-paauglių skausmo efektyvesnio įvertinimo bei gydymo poreikį. Nepaisant turimų priemonių bei specifinių skalių, nepakankamai adekvatus skausmo vertinimas lemia nepakankamą ar netinkamą nuskausminimą. Geresnei skausmo kontrolei užtikrinti svarbu mokyti medicinos personalą bei vaikų artimuosius, kaip laiku ir kuo tiksliau atpažinti vaiko jaučiamą skausmą bei jo stiprumą.
6
Ramonaitė, Ainė. "Kas ilgisi sovietmečio? Ekonominio statuso, socialinės aplinkos ir vertybinių nuostatų įtaka sovietinei – antisovietinei skirčiai Lietuvoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 33, no. 2 (January 1, 2013): 265–85. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2013.2.3801.
Full textAbstract:
Santrauka. Straipsnyje keliamas klausimas, kas lemia dabartinių Lietuvos gyventojų sovietinės praeities vertinimą. Remiantis reprezentatyvios 2012 m. porinkiminės Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, tikrinamos hipotezės, išplaukiančios iš socialinių skirčių teorijos. Logistinės regresijos rezultatai parodė, kad sovietmečio vertinimas susijęs ne su dabartine ekonomine padėtimi, bet su subjektyviai jaučiamu socialinio statuso pokyčiu ir sovietmečiu patirtomis represijomis. Dar didesnį poveikį sovietmečio vertinimui turi socialinė aplinka ir dalyvavimo Sąjūdyje patirtis bei vertybiniai ideologiniai įsitikinimai.
Pagrindiniai žodžiai: politinė skirtis, rinkiminis elgesys, politinės nuostatos, sovietmečio nostalgija.
Keywords: political cleavage, electoral behaviour, political attitudes, soviet nostalgia.
ABSTRACT
WHO IS NOSTALGIC ABOUT THE SOVIET PAST? THE IMPACT OF ECONOMIC STATUS, SOCIAL NETWORKS AND IDEOLOGICAL BELIEFS ON THE SOVIET – ANTI-SOVIET CLEAVAGE IN LITHUANIA
While more than 20 years have passed from the collapse of the Soviet regime, the Lithuanian society is still deeply divided by different attitudes towards the life in the former regime. The soviet – anti-soviet attitudes allow predicting voting behavior of the Lithuanian electorate far better than any other socioeconomic or attitudinal factor. The goal of the article is to explore the determinants of the attitudes toward the soviet past of the Lithuanian citizens.The article tests the hypotheses based on the theory of political cleavages using the data of the 2012 post-electoral survey. The results of the logistic regression demonstrate that the attitudes towards the soviet past are explained by the change of social status rather than current economic position of inhabitants. Moreover, personal social networks and the experience of political mobilization in the late 1980-ies are much better predictors of the anti-soviet attitudes than socioeconomic factors. Finally, ideological beliefs appeared to have independent impact on the anti-soviet stance.
7
Baležentis, Alvydas, Aistė Dromantaitė, and Žydrūnė Urbonienė. "Vadovų koučingo poreikis Lietuvos inovatyviose ir neinovatyviose įmonėse." Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 38, no. 1 (March 21, 2016): 7–17. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2016.1.
Full textAbstract:
Tyrimo problema – koks yra vadovų koučingo poreikis inovatyviose ir neinovatyviose įmonėse pagal vadovų veiklas? Tyrimo tikslas – nustatyti vadovų koučingo poreikį Lietuvos inovatyviose ir neinovatyviose įmonėse pagal vadovų veiklas. Tyrimo objektas – 20 įmonių: 10 inovatyvių ir 10 neinovatyvių. Tyrimo metodai: įmonių vadovų / personalo vadovų vertinimai ir lyginamoji inovatyvių ir neinovatyvių įmonių analizė. Koučingo poreikis įmonėse nustatytas pagal tokias vadovų veiklas (elgsenas): profesinis tobulėjimas, veiklos atlikimo tobulinimas, įvertinimas, diagnozė ir planavimas, individualus pokalbis ir vertinimo pateikimas, rūpinimasis darbuotojo interesais, klausymasis ir atitinkamas reagavimas į darbuotojo veiksmus / žodžius, darbuotojo tobulėjimo raidos stebėjimas ir įgyvendinimas. Tyrimo metu nustatytas didžiausias vadovų koučingo poreikis pagal veiklas (elgsenas) inovatyviose įmonėse – klausymuisi ir atitinkamam reagavimui į darbuotojo veiksmus / žodžius, neinovatyviose įmonėse – rūpinimasis darbuotojo interesais. Pagal visas tirtas vadovų praktinės veiklos (elgsenos) sritis, vadovų koučingo poreikis yra didesnis mažesnio inovatyvumo įmonėse.
8
Kanapinskaitė, Viktorija. "Laisvalaikio ir darbo kokybinės indikacijos vertinimas." Laisvalaikio tyrimai 1, no. 11 (2018): 1–9. http://dx.doi.org/10.33607/elt.v1i11.197.
Full textAbstract:
Objective – Rate the leisure time and work quality indications. Methods – Questionnaire survey. Relevance of the research. There are not many investigations related to psychosocial work characteristics and employees’ age. The majority of investigations are more focused on work characteristics and other variables, especially health, connections and more concentrating on their age; however they do not tend to focus on work characteristics and connections with demographic measures. Research aim was to reveal the leisure time and work quality indications and the influence of these indications in the relationship between leisure time and work time. There were 396 respondents in this investigation. Research results and conclusions. Analysis of scientific literature revealed that leisure time was defined and understood as free time from necessary activities. This time is dedicated to accommodate ones needs, also to widen the circle knowledge, develop skills and to improve both physical and spiritual status. Work is an absolutely obligatory part of the person’s life which takes a lot of person’s time. Essential indicators disclose the leisure time and work quality indications which consist of work characteristics, the environment and person’s identity module. The research confirmed that qualitative indications that determine leisure time and work quality are the following: improving personal abilities at work, physical, psychological and emotional efforts at work, given support at work if mistakes are made, work expectation satisfaction in the work activities, stress and regulation levels at work, work quality after leisure time, occurrence of free time after work, active and passive leisure time and its chosen form and time, enjoyable activities, thinking about work while having leisure time, leisure time with friends and family. The most important and highest rated are these indications: spending leisure time with friends or family, improving personal abilities at work, the support at work, productive leisure time, etc., the less important ones are stress, regulation and control while working, physical, psychological and emotional effort at work, etc. It is important to emphasize that today it is relevant to discover the balance between work and leisure time as this appropriate balance can be valued as a preventive tool to avoid harmful habits and the reason why essential health care expenses are minimised.
9
Malienė, Vida, Edmundas K. Zavadskas, Artūras Kaklauskas, and Saulius Raslanas. "PROPERTY VALUATION BY MULTIPLE CRITERIA METHODS/NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS DAUGIAKRITERINIU METODU." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 5, no. 4 (August 31, 1999): 272–84. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.1999.10531475.
Full textAbstract:
Multiple criteria valuation methods are widely used in real estate valuation all over the world. In USA, UK and other countries these methods are part of techniques based on comparative and reinstatement values as well as on income of use. They are used in valuating various property characteristics, ie its location or obsolescence degree. In Germany, however, multiple criteria valuation technique refers to a separate group of property valuation methods applied when market data are unavailable or insufficient (ie purchasing, selling or renting prices are not known). The above methods have been used for real estate valuation since 1976. Dr. H. E. Auerhammer [1] was the first to apply these approaches to solving real estate valuation problem caused by the scarcity of market data. These methods supplemented with systems of criteria developed by other authors were later applied to particular cases when three major commonly used property valuation methods could not be applied. Thus, K. Gablenz [2] suggests using the method described in assessing plots intended for agriculture, while B. Bischoff [3] offers to use it for determining the investments into plots. R. Vogel [4] thinks that the approach may be used for determining the approximate value of land, whereas G. Sommer and P. Zimmermann [5] and Piehler [6] developed a system of criteria to be used as a part of the method described in determining the differences between the value of quantitative and qualitative characteristics of an object and its market value. T. Gierardy and R. Moeckel [7] described the advantages and disadvantages of methods based on multiple criteria analysis. The above methods are widely used in Germany for property valuation, the peak of their application being associated with the unification of East and West Germany in 1990 [8]. Multiple criteria analysis presented in this paper for property valuation may be used to the advantage of various interested parties (see Fig 1). The representatives of various parties including appraisers, buyers, sellers and investors may use it for their particular purposes: appraiser may apply this method to real estate value analysis for determining the market, use and other values of real estate being mortgaged, ensured, privatised, divided or nationalised; investor may rely on it for more efficient use of this property; buyer may use it for choosing property which would satisfy his personal needs to the best advantage; seller has to determine the market price of his property that would ensure its competitive ability on the market. To satisfy all the needs described multiple criteria valuation method presented in the paper may be successfully used. To show its efficiency the solution of a sample problem, representing a real case is provided.
10
Lepeškienė, Vitalija, and Justina Žuromskaja. "Socialinio darbo studentų savo asmenybės savybių vertinimas ir jų sąsajos su pasirinkimo studijuoti socialinį darbą motyvais ir ketinimu jį dirbti." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 6 (January 1, 2012): 33–44. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2012.0.1860.
Full textAbstract:
Vilniaus universitetasUniversiteto g. 9/1, LT-01313 VilniusTel. 266 76 10. El. paštas: vilep@delfi.ltVilniaus universitetasUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 674) 600 93. El. paštas: justina.zur@gmail.com Straipsnyje nagrinėjamos socialinio darbo studentų studijų programos rinkimosi motyvų ir ketinimo dirbti pagal specialybę sąsajos su studentų sau priskiriamomis asmenybės savybėmis. Straipsnio tikslas – apžvelgti įvairių šalių autorių požiūrius į socialinio darbuotojo asmenybės savybių vaidmenį profesinėje veikloje ir ištirti, kokiomis asmenybės savybėmis pasižymintys studentai (jų pačių požiūriu) ketina dirbti šį darbą ir kokius įvardija studijų programos rinkimosi motyvus. Išanalizavus 118 Vilniaus universiteto studentų atsakymus paaiškėjo, kad dominuojantys studijų programos rinkimosi motyvai – noras bendrauti su žmonėmis ir įsitikinimas, kad profesija atitinka poreikius ir interesus. Norėję įstoti į socialinio darbo studijų programą studentai laiko save empatiškesniais ir humaniškesniais nei nenorėję įstoti, kelis kartus dažniau reiškia pagarbą žmonėms ir teikia jiems nešališką pagalbą. Ketinančiųjų dirbti pagal specialybę elgesyje dažniau reiškiasi empatija, pagarba, užuojauta, šiluma ir nešališka pagalba. Taigi respondentų ir studijų programos rinkimasis, ir ketinimas dirbti socialinį darbą yra susiję su sau priskiriamomis asmenybės savybėmis, įvardijamomis kaip būtinos socialiniams darbuotojams.Pagrindiniai žodžiai: studijų programos rinkimosi motyvai, socialinių darbuotojų asmenybės savybės.The relevance of social work students’ assessmements of their personality traits to the choice to study social work and intention to work in the fieldVitalija Lepeškienė, Justina Žuromskaja SummaryThe article deals with the issue of the relationship between the motives of choosing social work study program, intention to work as social workers, and personal qualities which the students attribute to themselves. 118 students (from first to fourth year) of social work program of the Vilnius University were surveyed using standardized questionnaire. The research proved that dominating motives for choosing the study program are willingness to deal with people and notion that the profession fits needs and interests of the students. Both choosing of the program and intention to work as a social worker are related to possessing personal qualities required for an efficient social worker, such as empathy, unconditional positive regard, warmth, compassion and willingness to help. Those who intend to work as social workers base their decision on believe that the profession will provide possibilities for self-realization, as well as believe that their personal qualities fit demands of the profession, and also their willingness to help people.Key words: motives of choosing of the study program, personal qualities of the social workers.
11
Paliulytė, Virginija, Kristina Zdanytė, and Viktorija Žitkutė. "VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS MOTERS PASITENKINIMUI PLANINIU GIMDYMU IR PLANINE CEZARIO PJŪVIO OPERACIJA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 2 (May 13, 2016): 133–38. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.019.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: pasitenkinimas gimdymu, gimdymas, cezario pjūvio operacija. Tyrimo tikslas. Nustatyti veiksnius, lemiančius gimdyvių pasitenkinimą gimdymu planinio gimdymo arba planinio cezario pjūvio metu. Metodika. Prospektyvinis anketinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Akušerijos ir ginekologijos centre 2015 m. sausio–kovo mėnesiais. Dalis anketos pildyta prieš gimdymą, dalis – pirmą parą po gimdymo. Tyrime dalyvavo 59 moterys. Duomenys apdoroti „Excel“, SPSS17 programomis. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. Statiškai reikšmingai nenustatyta, kad labiau pasitenkinusios natūraliu gimdymu moterys tokį būdą rinktųsi ir kito gimdymo metu. Rastas statistiškai patikimas ryšys, kad pasitenkinimas gimdymu netiesiogiai priklauso nuo laikotarpio, po kurio moteris atsikėlė iš lovos (p = 0,046). 44 proc. moterų teigė, kad pasitikėjimas personalu gimdymo metu padidėjo, 46 proc. – išliko toks pat, kaip ir prieš gimdymą, 10 proc. moterų nurodė sumažėjusį pasitikėjimą, tačiau tai nebuvo reikšmingas veiksnys galutiniam pasitenkinimo vertinimui. Moterys, kurios teigė, kad personalas nepakankamai jas informavo apie gimdymo eigą, pasitenkinimą vertino žemesniais balais. Jaučiamas skausmas po gimdymo ar operacijos statistiškai reikšmingai daro įtaką pasitenkinimui gimdymu (p = 0,047). Išvados. Moterys, kurios planavo gimdyti natūraliais takais, tačiau gimdymas pasibaigė CPO, savo pasitenkinimą gimdymu vertino mažesniais balais. Statistiškai patikimos koreliacijos tarp gimdymo būdo ir moters nuomonės, kokiu būdu ji norėtų gimdyti ateityje, negavome. Moterys, kurios teigė, kad personalas nepakankamai jas informavo apie gimdymo eigą, pasitenkinimą vertino žemesniais balais. Atlikus koreliacinę analizę tarp moters išsilavinimo ir baimės gimdyti ar tarp artimųjų dalyvavimo gimdyme bei moters pasitenkinimo statistiškai patikimas ryšys nebuvo nustatytas.
12
Istomina, Natalja, Artūras Razbadauskas, and Arvydas Martinkėnas. "Evaluations related to the quality of health and nursing care of patients after abdominal surgery." Lietuvos chirurgija 13, no. 1 (January 1, 2014): 25–30. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2014.1.2950.
Full textAbstract:
Background / objectiveEvaluations of the health care quality of patients after abdominal operations are significant for the improvement of health care quality in all hospitals. However, there are a lot of discussions how to evaluate the patient’s opinion and attitudes. The aim of the present study was to analyze patients’ evaluations of the quality of abdominal surgical nursing care.MethodsA multicenter, cross-sectional, analytical study was performed. The study was conducted in 11 abdominal surgical wards at Lithuanian hospitals. The data were collected in June 2007 and January 2008. Patients (n = 1208) after abdominal operations participated in the study. A GNCS-P with the response rates of 74 % was used. The data were analyzed statistically.ResultsThe co-operation with significant others and the progress of the nursing and health care process were evaluated lowest by patients. The patient age and satisfaction were the factors related to the quality of nursing care.ConclusionsThe abdominal surgical nursing and health care is a specific surgical area in which different patients are involved; however, all of them expect the good quality of health care before, during, and after abdominal surgery. The process of nursing care in abdominal surgery is specific because of the limited time of patient hospitalization, usually multiple patients’ diagnosis, as well as multiple contacts and relationships with many different staff. Surgical patient participation in the process of health care should be based on the effective relationship and co-operation among patients, medical specialists, and significant others, which is necessary and imperative for increasing the quality of abdominal surgical nursing care.Key words: health and the quality of nursing care, surgical health care, abdominal surgery, patient evaluations.Pacientų po pilvo operacijų sveikatos priežiūros ir slaugos kokybės vertinimai Įvadas / tikslasPacientų po pilvo operacijų sveikatos priežiūros kokybės vertinimai yra reikšmingi siekiant gerinti ligoninės paslaugų kokybę. Tačiau daug diskutuojama, kaip būtų galima vertinti pacientų nuomonę ir požiūrį į kokybę. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų sveikatos priežiūros ir slaugos kokybės vertinimus.MetodaiTyrimui atlikti buvo pasirinktas daugiacentris aprašomasis tyrimo metodas. Pacientų apklausa vyko 2007 m. birželio–2008 m. sausio mėn. septynių Lietuvos ligoninių 11-oje pilvo chirurgijos skyrių. Pacientai (n=1208), kuriems atlikta pilvo operacija,apklausti paskutinę hospitalizacijos dieną. Klausimynų grįžtamumas 74 proc. Atlikta statistinė duomenų analizė.RezultataiBendradarbiavimą su paciento artimaisiais ir sveikatos priežiūros pažangą pacientai įvertino blogiausiai. Pacientų amžius ir pasitenkinimas sveikatos priežiūra turėjo koreliacinį ryšį su sveikatos priežiūros kokybe.IšvadosPacientų po pilvo operacijų sveikatos priežiūra ir slauga yra specifinė chirurgijos sritis. Visi jie tikisi gauti kokybiškas paslaugas prieš operaciją, jos metu ir po jos. Slaugos procesas pilvo chirurgijoje yra savitas ir todėl, kad pacientų hospitalizacijos laikas yra ribotas, jie dažnai serga gretutinėmis ligomis, turi daug kontaktų ir santykių su personalu. Pacientų dalyvavimas sveikatos priežiūros procese turi būti grindžiamas efektyviais jų santykiais ir bendradarbiavimu su medikais ir savo artimaisiais, nes nuo to priklauso paslaugos kokybės tobulinimas.Reikšminiai žodžiai: sveikatos priežiūros ir slaugos kokybė, chirurginė sveikatos priežiūra, pilvo operacija, pacientų vertinimai
13
Lamanauskas, Vincentas, and Dalia Augienė. "UNIVERSITETO STUDENTŲ KARJEROS SUPRATIMAS, DARBO VERTYBIŲ, KOMPETENCIJŲ IR STUDIJŲ ĮTAKOS PROFESINEI KARJERAI VERTINIMAS [UNIVERSITY STUDENT CAREER UNDERSTANDING, WORK VALUE, COMPETENCE AND STUDY INFLUENCE ON PROFESSIONAL CAREER EVALUATION]." ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBĖ / EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY 7, no. 1 (April 25, 2015): 8–26. http://dx.doi.org/10.48127/spvk-epmq/15.7.08.
Full textAbstract:
University study period - is not just only professional qualification and certain competence acquisition. At the same time it is a successive step to future career heights. Thus, it is inevitably important that the students evaluated the emerging opportunities as early as possible, purposefully prepared for professional activity after the university study graduation. Since the first study days, the students have to start planning their career, analyzing career questions, that concern them. On the other hand, especially important is every student’s individual career understanding, personal motivation to foresee vision and strategy towards a successful career. Thus, it is obvious, that it is important to analyze the students’ position on their professional career questions. The solution to the mentioned questions requires reliable and adequate information. Researches on university student career problems have remained urgent recently. It is plausible, that analyzing the students’ position on these questions, sufficiently objective primary information is obtained. The empirical research (N= 265), carried out between October and December, 2014 showed that student career understanding is basically adequate, however, understanding differences exist according to the sex factor. Significant differences according to this variable have been also determined, analyzing the students’ position in terms of work value, competence, study influence on the professional career evaluation. The students identify career understanding the least with the fast, successful promotion in service, power and responsibility increase, high social status, managing the group of people. Such understanding is more distinct among the female students than male. For women more than for men is characteristic modern career understanding, while men are apt to understand career as a traditional life path (career trajectory). In general, one can assert, that sex remains a rather important factor, determining different career understanding. In students’ opinion, seeking successful career, interpersonal competencies are most important, i.e. a significantly expressed social interaction need. According to the respondents, the biggest influence on their successful career will have general and special (professional) competencies, acquired during university studies. Key words: career understanding, professional career, university student career, university studies.
14
Pačešiūnaitė, A., and D. Čekuolienė. "SERGANČIŲJŲ VALGYMO SUTRIKIMAIS ASMENYBĖS KONSTRUKTAI." Psichologija 42 (January 1, 2010): 74–84. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2010.0.2570.
Full textAbstract:
Siekiant išsiaiškinti sergančiųjų valgymo sutrikimais asmenybės konstruktų sistemos ypatumus, naudojant SELF-GRID repertuarinę gardelę buvo ištirta dešimt merginų, sergančių nervine anoreksija, dešimt nervine bulimija ir dvidešimt sveikų merginų (kontrolinė grupė). Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančių valgymo sutrikimais merginų asmenybės konstruktų sistemos yra mažiau kognityviškai sudėtingos, naudojama mažiau skirtingų vertinimo parametrų įvairiems įvykiams aplinkoje paaiškinti, palyginti su kontrolinės grupės tiriamosiomis. Reikšmingiausių konstruktų analizė atskleidė, kad vienas svarbiausių valgymo sutrikimų grupės konstruktų yra „siekiantis tikslo“. Priešingai ankstesnių tyrimų rezultatams, tarp sergančiųjų valgymo sutrikimais pagrindinių asmenybės konstruktų nė karto nebuvo paminėti konstruktai, susiję su svoriu, kūno išvaizda ar maistu. Valgymo sutrikimais sergančiųjų asmenybės konstruktai, pasitelkus repertuarinę gardelę, Lietuvoje buvo analizuojami pirmą kartą.Pagrindiniai žodžiai: asmenybės konstruktai, valgymo sutrikimai.Personal constructs of patients with eatingdisordersPačešiūnaitė A., Čekuolienė D. SummaryObjective. To examine the personal constructs system in female patients with eating disorders.Method. All subjects were invited to take part in a semi-structured interview which included completion of a type of repertory grid known as SELF-GRID. The SELF-GRID was chosen as specifically suited to this study having been devised by E. Button (1993) with the aim of exploring personal constructs of patients with eating disorders. In this study, a repertory grid of 11 elements (five versions of oneself and six elements of other people) was presented to 20 female subjects suffering from anorexia nervosa and bulimia nervosa, and 20 matched control subjects.Results. The main difference between the two groups was found to be the greater tendency of patients with eating disorders to construe in a narrow “tight construing” manner utilising less multidimensional personal constructs than the control group. This means that these patients with eating disorders were less cognitively complex than the control subjects. On the total percentage of variance contributed by the first three principal components, there was a significant difference (eating disorder group 83.12 %; control group 78.24 %; t = 2.465; p < 0. 05). The use of narrower systems of personal constructs provides fewer alternatives for construing oneself and other people. Such a constriction of alternatives might arise from a desire for greater predictability and control. In this situation, people with more multidimensional constructs can be a source of danger to the narrower system of personal constructs, as they might challenge and invalidate these constructs. This may explain why patients with eating disorders can gradually withdraw from socialising. The content of constructs was also analysed. Surprisingly, no central constructs related to weight, eating or appearance were found. The further detailed work is needed to understand this finding, as this might reflect the denial of the problem or, on the contrary, indicate that disturbed eating is just a manifestation of other underlying problems such as restricted negative emotionality, perfectionism, and high levels of achievement. Results of this study provide some evidence of a shared underlying problem, “goal orientation” being the consistent strong main theme of the personal constructs of patients with eating disorders. Patients with eating disorders usually focus narrowly on getting thinner, perhaps in the naïve hope that this will solve their underlying problems.The number of constructs elicited by the SELF-GRID was compared between the groups, and there was no significant difference. Neither was there a significant difference between eating disorder and control groups in the measures of positivity / negativity of construing.Conclusions. The personal construct systems of patients with eating disorders were less cognitively complex as compared with control subjects, although there was no difference in the number of elicited constructs. The main topic of the personal constructs of patients with eating disorders was “goal orientation”.Keywords: personal constructs, eating disorders.
15
Keršulienė, Violeta, and Zenonas Turskis. "INTEGRATED FUZZY MULTIPLE CRITERIA DECISION MAKING MODEL FOR ARCHITECT SELECTION / INTEGRUOTAS NERAIŠKUSIS DAUGIATIKSLIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS ARCHITEKTUI ATRINKTI." Technological and Economic Development of Economy 17, no. 4 (January 18, 2012): 645–66. http://dx.doi.org/10.3846/20294913.2011.635718.
Full textAbstract:
The philosophy of decision making in economics is to assess and select the most preferable solution, implement it and to gain the biggest profit. Important issues such as competitive market, changing technical, political and social environment have a key role in personnel selection. It is the crucial task which determines the company's present and future. Many decisions made cannot be accurately forecast or assessed. Understanding of the multiple criteria method and knowledge to calculate the algorithm of the method allows a decision maker to trust solutions offered by solution support systems to a greater extent. Many individual attributes considered for personnel selection such as organizing ability, creativity, personality, and leadership exhibit vagueness and imprecision. The fuzzy set theory appears as an essential tool to provide a decision framework that incorporates imprecise judgments inherent in the personnel selection process. In this paper, a fuzzy multi-criteria decision making (MCDM) algorithm using the principles of fusion of fuzzy information, additive ratio assessment (ARAS) method with fuzzy numbers (ARAS-F) and step-wise weight assessment ratio analysis (SWARA) technique are integrated. The proposed method is apt to manage information assessed using both linguistic and numerical scales in a decision making problem with a group of information sources. The aggregation process is based on the unification of information by means of fuzzy sets on a basic linguistic term set. The computational procedure of the proposed framework is illustrated through an architect's selection problem. Santrauka Sprendimų priėmimas ekonomikoje pagrįstas galimų sprendinių įvertinimu, tinkamiausio sprendinio atrinkimu, įgyvendinimu ir didžiausio pelno gavimu. Tokie svarbūs klausimai, kaip užsitikrinti vietą konkurencingoje rinkoje, besikeičianti techninė, politinė ir socialinė aplinka, yra vieni svarbiausių parenkant personalą. Tai labai svarbus uždavinys, tiesiogiai veikiantis bendrovės gyvavimą dabar ir ateityje. Daug sprendinių negali būti tiksliai prognozuojami arba įvertinti. Supratimas apie daugiatikslius metodus ir skaičiavimo metodo algoritmo išmanymas yra prielaidos sprendimų priėmėjui pasitikėti sprendiniais, kuriuos pateikia sprendimų priėmimo sistemos. Yra pateikiama daug atskirų rodiklių personalui atrinkti: organizaciniai gebėjimai, kūrybiškumas, asmeninės ir lyderio savybės. Visi šie rodikliai turi vieną bendrą savybę – jie negali būti tiksliai apirėžti. Tokiems uždaviniams spręsti neraiškiųjų aibių teorija gali pateikti sprendimo būdus, kurie įvertina netikslumus, būdingus personalo atrankos procesui. Šiame straipsnyje neraiškusis daugiatikslis sprendimų priėmimo (MCDM) algoritmas, taikant neraiškiosios informacijos sintezės principus, suminį santykinių dydžių vertinimo (ARAS) metodą, kurio reikšmės aprašomos neraiškiaisiais skaičiais (ARAS-F), ir laipsnišką rodiklių svorio santykinių dydžių analizės (SWARA) metodą, yra integruotas. Siūlomas metodas tinkamas informacijai, vertinamai tiek žodžiais, tiek skaitmenimis, išreiškiamoms skalėms, uždaviniui, kurio informacija surenkama iš grupės informacijos šaltinių, apdoroti. Sujungimo procesas grindžiamas informacija, taikant neraiškiųjų aibių teoriją pagrindinėms žodžiais aprašomoms reikšmėms pakeisti. Siūlomo algoritmo taikymas pavaizduotas sprendžiant architekto parinkimo uždavinį.
16
Ivanauskaitė, Toma. "Demografinių veiksnių poveikis darniam vystymuisi." Informacijos mokslai 62 (January 1, 2012): 67–80. http://dx.doi.org/10.15388/im.2012.0.1582.
Full textAbstract:
Šiandienis pasaulis kenčia nuo žmogaus savanaudiškumo, kai vadovaujamasi tik savo asmeniniais interesais ir pamirštama gamta, jos vertinimas ir saugojimas. Gamta kiekvieną minutę niokojama, teršiama žmogaus veiklos atliekų, be saiko naikinami jos natūralieji ištekliai. Nors gamtai duotas savireguliacijos gebėjimas atsikurti, tačiau tobulėjant žmogaus kuriamoms technologijoms, gerėjant ekonominei situacijai, sveikatos priežiūrai beprotiškais tempais didėjanti pasaulio populiacija mažina arba net panaikina šitą gamtos atsikūrimo funkciją. XXI amžiuje ypač susirūpinta švaria ir saugia gamtine aplinka. Sukurtos darnaus vystymosi koncepcijos, akcentuojančios visuomenės, ekonomikos ir aplinkos tarpusavio darnią plėtrą ir bendradarbiavimą, tenkinant kiekvienos poreikius. Tačiau demografinės problemos stabdo šios idėjos įgyvendinimą. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokį poveikį demografiniai veiksniai turi darnaus vystymosi politikos įgyvendinimui ir ar apskritai gali būti pasiektas konsensusas tarp šių dviejų veiksnių? Jei taip, tai kaip tai padaryti siekiant kuo geresnės žmonių gyvenimo kokybės, bet kartu labai saugant ir tausojant gamtą, bei jos išteklius.Šio mokslinio straipsnio tikslas – išanalizuoti demografinių veiksnių poveikį darniam vystymuisi. Aptariant darnaus vystymosi apibrėžimą, koncepciją, naudojamas aprašomasis metodas. Demografiniams veiksniams, jų pokyčių įtakai darnumui ir iš to kylančiai problematikai analizuoti pasitelkiami kritinės probleminės, lyginamosios analizės, mokslinės argumentacijos ir literatūros analizės metodai.Reikšminiai žodžiai: darnus vystymasis, aplinkosauga, ekonomika, socialinė aplinka, demografiniai veiksniai, populiacija, urbanizacija, išsilavinimas, gyventojų amžiaus pokyčiai, valstybė, visuomenė, darnaus vystymosi strategija.The Impact of Demographic Factors on the Sustainable DevelopmentToma Ivanauskaitė SummaryThe nowadays’ world is suffering from human selfishness, which follows only peoples’ personal interests, whereas the nature and its value have been forgotten. Every minutethe nature is being devastated, polluted by human activity waste. Nature has been given a self-regulation ability to recover and purify. However, the developing new technologies, while improving the economic situation, health care, the hectic world’s growing population, reduce or eliminate more of this natural function of recovery. In the twenty-first century, of particular concern is the clean and safe natural environment. There was formu lated the concept of sustainable development, which emphasizes the social, economic and environmental development and cooperation in meeting the needs of each of them. However, the demographic problems impede the idea. Therefore, it is important to understand how demographic factors affect the implementation of sustainable development policies and whether there can be a consensus between these two factors. If so, how to improve the quality of life, at the same time protecting and preserving the nature and its resources? The aim of this article is to analyze the effects of demographic factors on sustainable development.
17
Stundžienė, Rasa, Gabrielė Turlinskienė, Danutė Kalibatienė, Jūratė Gimžauskienė, and Silvija Gimžauskaitė. "SLAUGYTOJŲ VAIDMUO TAIKANT NEFARMAKOLOGINIUS HOSPITALIZUOTŲ VAIKŲ POOPERACINIO SKAUSMO VALDYMO METODUS." Visuomenės sveikata 28, no. 5 (November 29, 2018): 71–81. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.062.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Ištirti slaugytojų vaidmenį valdyti hospitalizuoto vaiko pooperacinį skausmą taikant nefarmakologinius skausmo malšinimo būdus bei nustatyti veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų nefarmakologinių skausmo malšinimo būdų pasirinkimui ir vaikų tėvų mokymui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Anketinėje apklausoje dalyvavo 89 slaugytojos, dirbančios vienos Vilniaus miesto ligoninės vaikų chirurgijos skyriuje, 23-61 metų amžiaus, vidutinis amžius - 46,3 metai (SD±8,01). Apklausoje naudotas Tarja Pölkki (Suomija) sukurtas struktūruotas klausimynas, kuris buvo išverstas iš suomių į lietuvių kalbą. Klausimyną sudaro 45 klausimai, atsakymai į juos atspindi respondentų sociodemografinius duomenis bei organizacinius veiksnius, nefarmakologinių skausmo malšinimo metodų naudojimą, teikiamą tėvams informaciją. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą ir SPSS 22.0 statistinės duomenų analizės paketą. Darbo rezultatai. Hospitalizuotų vaikų juntamo stipriausio pooperacinio skausmo vidurkis, pasitelkiant skausmo intensyvumo vertinimo skalę, buvo 5,6 (SD±2,08) balo. Slaugytojai vaikų skausmo mažinimui naudojo įvairius nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus, tačiau tokios fizinės priemonės kaip temperatūros reguliavimas, masažas buvo naudojamos retkarčiais, o transkutaninė periodinė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) - niekada. Du trečdaliai slaugytojų (62,9 proc.) mokė tėvus nefarmakologinių skausmo malšinimo priemonių vaiko patiriamam skausmui mažinti, 3,4 proc. niekada to nedarė. Didžioji dalis slaugos personalo (80,9 proc.) nurodė, jog visada arba beveik visada, pastebėję nerimaujančius ar išsigandusius tėvus, stengiasi su jais pasikalbėti ir išsiaiškinti, kas juos neramina vaiko pooperaciniu laikotarpiu. Svarbiausi veiksniai, skatinantys slaugytojus taikyti nefarmakologines skausmo malšinimo priemones, buvo noras tobulėti darbe ir mokytis bei tėvų dalyvavimas vaiko slaugoje, o neadekvatus darbo krūvis ir didelis pacientų skaičius turėjo neigiamos įtakos nefarmakologinių metodų taikymui. Išvados. Slaugytojai hospitalizuotų vaikų pooperaciniam skausmui malšinti dažniausiai naudojo šiuos nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus: paruošiamosios informacijos suteikimas, kūno padėties keitimas, pagalba kasdieninėje veikloje bei vaiko nuraminimas. Fizinės priemonės buvo naudojamos rečiau. Slaugytojai dažniausiai tėvus mokė kūno padėties keitimo, buvimo šalia savo vaiko, pagalbos kasdieninėje veikloje bei dėmesio nukreipimo nuo skausmo metodų. Slaugytojai, kurių amžius buvo nuo 45-erių iki 59-erių metų, turėjo aukštąjį išsilavinimą, savo šeimose augino vaiką ar turėjo didesnį darbo stažą, aktyviau dalyvavo valdant vaikų skausmą bei mokant tėvus.
18
Rutkauskienė, Ugnė. "Lietuvos viešųjų bibliotekų įtaka informacinių technologijų sklaidai visuomenėje." Informacijos mokslai 50 (January 1, 2009): 51–56. http://dx.doi.org/10.15388/im.2009.0.3306.
Full textAbstract:
Siekiant paspartinti informacinių technologijų (IT) sklaidą visuomenėje, per pastarąjį penkmetį Lietuvoje buvo itin aktyviai plėtojamas viešos interneto prieigos (VIP) tinklas. Nors sudėtinga tiksliai įvardyti VIP diegimo investicijas, jos siekia daugiau nei 100 mln. litų. Beveik 90 % VIP veikia viešosiose bibliotekose (VB) – įvairiomis iniciatyvomis jose buvo sukurtas vienas tankiausių VIP tinklų Europoje. Kita vertus, beveik neturime informacijos apie šių prieigų naudojimą ir juo labiau vartotojams ir visuomenei daromą įtaką. Skaidrūs ir reprezentatyvūs duomenys apie VB teikiamos VIP socialinę ir ekonominę naudą ir jos mastą sprendimų priėmėjams neabejotinai padėtų spręsti šios paslaugos tęstinumo klausimus. Straipsnio tikslas – remiantis atlikto reprezentatyvaus kompleksinio poveikio vertinimo tyrimo duomenimis, atskleisti Lietuvos VB įtaką IT sklaidai visuomenėje. Daroma išvada, jog VB didelei visuomenės daliai yra labai svarbios kaip prieigos prie IT teikėjos, o jų sudaroma galimybė naudotis kompiuteriais ir internetu vartotojams teikia akivaizdžią socialinę ir ekonominę naudą.Impact of Public Libraries of Lithuania on Diffusion of Information Technolgies in SocietyUgnė Rutkauskienė Summary To foster a diffusion of ICT’s in society Lithuania has been intensively developing the network of public internet access points. Almost 90 percent of them were established at public libraries. The sustainability of this initiative will require a lot of public resources and funding so it becomes vital to prove the benefi ts users gain from the interaction the public access computing in libraries. The purpose of the paper is to share the methodology and practice of impact focused and outcomes based research into public access computing in Lithuania. The paper presents a methodology of measuring the outcomes of public access computing as well as acquaints with main results of study conducted within the project “Libraries for Innovation”, supported by Global Libraries program of the Bill & Melinda Gates Foundation. The study is exploring both positive and negative downstream impacts in the areas of employment and income generation; educational levels; civic life and engagement; government transparency and democracy; cultural preservation and improved health. Findings show the benefi ts that users can gain from using PAC in public libraries including access to ICT, technology training and assistance, expanded employment opportunities, conducting commercial transactions, access to and assistance with local, state and federal government electronic services, support to learning, communication and personal identity.
19
Plebankiewicz, Edyta. "CONSTRUCTION CONTRACTOR PREQUALIFICATION FROM POLISH CLIENTS’ PERSPECTIVE." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 16, no. 1 (March 31, 2010): 57–64. http://dx.doi.org/10.3846/jcem.2010.05.
Full textAbstract:
A competent construction contractor is one of the indispensable conditions of a proper process and completion of a construction project. The article presents analysis results of the main criteria considered by Polish public clients in contractor competence evaluation. Research was carried out on the basis of demands stated by clients in restricted tenders announced in 2007. The author also presents research results of the methods and criteria for construction contractor selection, used by Polish private clients. To carry out the research a questionnaire was sent to 27 private clients at the turn of 2006/2007. The results of the research show that public clients in most of the restricted tenders use just one of the criteria used to qualify a candidate to the second stage of tender procedure and it is usually the contractor's experience. Generally, it is characterised by the number of realised projects similar to the ordered one. For private clients, in contractor competence evaluation, technical possibilities of a contractor are especially valued. Experience in similar investments realisation, their quality, the equipment owned, and the staff are the top qualities in the rankings. Appreciated, although to a smaller extent, is also financial reliability of a contractor. Yet, criteria connected with project management are those which are the least valued ones. Santrauka Statybos rangovo kompetencija - viena iš privalomu salygu tinkamai vykdyti statybos projekta ir užtikrinti, kad jis bus užbaigtas. Straipsnyje pristatyta Lenkijos viešojo sektoriaus klientu nustatytu svarbiausiu rodikliu rangovo kompetencijos vertinimo analize. Tyrimo metu buvo remtasi klientu reikalavimais, nustatytais uždaru konkursu, vykusiu 2007 m., metu. Autore taip pat pristato Lenkijos viešojo sektoriaus taikomu metodu ir rodikliu statybos rangovu atrankai tyrimu rezultatus. Tyrimo metu klausimynas buvo išsiustas 27 klientams. Tyrimu rezultatai parode, kad viešojo sektoriaus užsakovai daugumoje uždaru konkursu pirmame etape kandidatui vertinti naudoja tik viena rodikli ir tai dažniausia yra rangovo patirtis. Bendruoju atveju vertinama pagal igyvendintu projektu, panašiu i konkursini, skaičiu. Privačiame sektoriuje vertinant rangovo kompetencija ypatingas demesys kreipiamas i technines rangovo galimybes. Panašiu investiciniu projektu vykdymo patirtis, darbu kokybe, turima iranga ir personalas yra pagrindiniai atrankos rodikliai. Finansinis rangovo patikimumas vertinamas, bet rečiau. Rodikliai, susije su projektu valdymu, vertinami labai retai.
20
Kujalienė, Dalia. "AŠ SISTEMOS TYRIMO REPERTUARINIŲ GARDELIŲ METODIKA GALIMYBĖS." Psichologija 30 (January 1, 2004): 59–75. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2004..4346.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas yra parodyti repertuarinių gardelių technikos (RGT), kaip Aš sistemos tyrimo metodo galimybes, atlikus trijų individualių atvejų analizę. RGT, kuri yra pagrįsta G. A. Kelly’o asmenybės konstruktų teorija, leidžia suderinti nomotetinės ir ideografinės psichodiagnostikos principus, atskleisti unikalų asmenybės Aš sistemos turinį, struktūrą, savigarbos lygį. Tyrimui naudotas RGT variantas – įvertinimų gardelė. Atlikta individualių duomenų koreliacinė analizė, apskaičiuoti konstruktų intensyvumo balai ir gardelės sąryšio balas, tiriamųjų Aš sistemos pavaizduotos grafiškai. Trys pateikti atvejai atspindi skirtingą tiriamųjų Aš sistemos turinį, struktūrą ir savęs vertinimą. Savęs interpretavimui tiriamieji naudoja įvairius konstruktų rinkinius. Atsiskleidė trys skirtingos Aš sistemos struktūros – monolitinė, integruotoji ir difuzinė. Koreliacijos tarp realaus ir idealaus Aš koeficientas atskleidė tiriamųjų savigarbos lygį. Išryškėjo vienas bendras visiems tiriamiesiems bruožas – „privalomojo Aš“ reikšmingumas Aš sistemoje. Rezultatai padeda suprasti problemas, su kuriomis tiriamieji gali susidurti.
THE POSSIBILITIES OF REPERTORY GRID TECHNIQUE AS A METHOD OF RESEARCH OF THE SELF-SYSTEMDalia Kujalienė
SummarySelf is a topic of great interest and very widely researched problem in psychology. Nevertheless after a century of researches and discussions there is no theory and definition of the self which would agree most of scholars with. Very viable is distinction between two fundamental aspects of the self, the “I” and the “Me”, self as a subject and self as an object. I-self is the knower, the active agent responsible for constructing of the Me-self. “I” initiates and controls activity, processes information about self. “Me” represents all things known about self. “Me” came to be labeled the self-concept and has received major attention of researchers. There are many definitions of the selfconcept. Discussions about its nature, structure and influence on the functioning of a person are still continuing. One can find very little agreement in consideration of these questions. It is possible to trace out three common themes that almost all scholars recognize: knowledge about the self, evaluation of self and feelings towards self. Because of theoretical confusion there is no satisfactory method of research of self-concept. Various theoretical models of the selfconcept are in essence sets of dimensions which are invented by authors. Researches using the methods, based on these models, almost always confirm theoretical presumptions. The question arises: are these dimensions really those which exhaustively reveal true content and structure of self-concept? Some authors question the purposefulness of nomotethic investigation in this area and suggest to change the point of view to the problem from researcher’s perspective to the perspective of participants, and apply ideographic, phenomenological methods for the research of self.One of the method of the investigation of self, poorly known in Lithuania, is repertory grid technique based on G. A. Kelly’s personal construct theory.From the standpoint of personal construct theory self can be treated in three ways: 1) as an object (element) that can be evaluated by some dimensions, 2) as construct “Me – not-Me” (construct is a dimensijon used by the person for interpreting of himself and surrounding world), other objects can be evaluated as “like Me” and “not like Me”; 3) as a system of constructs – self-system, the sum of constructs related with the pole “Me” of construct “Me – not-Me”. Selfsystem is the central part of personal construct system and influences all its functioning. As every construct system self-system is just one of possible ways of interpreting of self and thus it may be not accurate and adequate. The main function of self-system is to help the person to predict his reactions to future events and to control his needs, emotions and actions.Repertory grid technique allows to reveal unique individual content, structure and evaluative aspects of the self-system and thus shows person’s view to himself from his own perspective. In order to investigate the self-system two schemes may be used. First, when various aspects of the self (Me as I am, as I would like to be, as I ought to be, etc.) are used as elements. Second, when various aspects of the self are used as constructs. In this case other people important to the person under investigation are used as elements. The content of self-system can be revealed through constructs that are related to different aspects of the self. The structure of self-system can be find out, analisying relationships of constructs. The evaluative aspect of self-system becomes clear from the relationship between real and ideal self.The aim of this paper is to demonstrate the possibilities of repertory grid technique as a method of research of the self-system by presenting three individual cases. The rating grid was used. The scheme of investigation: 1. filling in of the list of elements; 2. construct elicitation using dyads of elements; one of elements always was “Me as I am”; 3. rating of elements on each construct on 5 point scale. The result of this process – an element by construct matrix of ratings that could be analysed by various methods of mathematical statistic. Correlation analysis was performed. Intensity and relation scores were computed. The graphical representation of self-systems was presented.Three given cases represent very different content and structure of the self-system and self-evaluation of participants. Each participant used different set of constructs for self-interpretation. Three types of the structure of self-system were revealed: monolithic, integrated and diffuse. Through the correlation between real and ideal self the level of self-evaluation emerged. One common feature of participants was detected – the importance of “ought self”. Results help to understand the personal problems that participants can face with.
21
Liukinevičienė, Laima, and Donatas Mikalauskas. "Tardymo izoliatoriuje vykdomos resocializacijos veiksmingumas: kalinamųjų nuomonės tyrimas." Socialiniai tyrimai 41, no. 2 (December 31, 2018). http://dx.doi.org/10.21277/st.v41i2.250.
Full textAbstract:
Įkalinimo įstaigoms tenka iššūkis parengti kalinamąjį socialiai integruotis į visuomenę. Resocializacijos, vykdomos laisvės atėmimo įstaigoje, veiksmingumo vertinimas tampa diskusijų objektu. Nebepakanka kiekybinių rodiklių ir labiausiai paplitusio kriterijaus – nusikaltimo recidyvo sumažėjimo kalinamajam išėjus į laisvę. Remiantis mokslininkų požiūriu, kad pravartu tirti patį resocializacijos procesą ir net subjektyvias jos dalyvių nuomones, Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Kalinamųjų apklausa parodė per paskutinius metus čia vykdomos kalinčiųjų resocializacijos pažangą. Taip pat išryškinti ir proceso veiksmingumą mažinantys veiksniai: netenkinančios buitinės sąlygos, psichologinės pagalbos trūkumas, nuteistąjį žeminantis personalo elgesys, resocializacijai reikalingų išteklių (paslaugas organizuojančių ir teikiančių darbuotojų kompetencijų, infrastruktūros) nepakankamumas ir kt.
22
Balčiūnaitė, Viktorija, Jūratė Gasiūnaitė, Mindaugas Junka, Ieva Keršytė, and Aistė Česnulevičienė. "Koronaviruso infekcijos (COVID–19) pandemijos įtaka šeimos gydytojų darbui ir jų psichologinei būklei." Lithuanian General Practitioner 25, no. 6 (June 18, 2021). http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.725.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Įvertinti šeimos gydytojų darbo sąlygas ir konsultacijų pobūdį bei jų įtaką šeimos gydytojų psichologinei būklei COVID–19 pandemijos laikotarpiu. Tyrimo uždaviniai. 1. Išsiaiškinti šeimos gydytojų darbo pobūdžio ir sąlygų pokytį COVID–19 pandemijos laikotarpiu. 2. Įvertinti pacientų konsultavimo principų pasikeitimą šeimos gydytojo darbe COVID–19 paskelbtos ekstremalios situacijos metu. 3. Įvertinti šeimos gydytojų patiriamą nerimą dėl grėsmės COVID–19 pandemijos laikotarpiu apibūdinančius veiksnius. 4. Nustatyti šeimos gydytojų depresiškumo lygį COVID–19 pandemijos laikotarpiu. Tyrimo metodai ir dalyviai. 2021 m. sausio–kovo mėn. buvo vykdyta šeimos gydytojų internetinė anoniminė apklausa. Depresiškumo lygiui įvertinti naudotas originalus Paciento sveikatos klausimynas–9 (Patient Health Questionnaire-9, PHQ-9). Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrime dalyvavo 300 šeimosgydytojų. Daugiau nei pusei šeimos gydytojų COVID–19 pandemijos laikotarpiu padidėjo darbo valandų skaičius, tačiau 58,7 proc. respondentams atlygis už darbą nepasikeitė. Pandemijos laikotarpiu šeimos gydytojams ypač sumažėjo kontaktinių konsultacijų skaičius (86,3 proc.), beveik visiems išaugo nuotolinių konsultacijų kiekis. Pasikeitus darbo pobūdžiui, didžioji dalis apklaustųjų teigė, jog dirbančio personalo kiekis (78,7 proc.) bei elektroninės darbo priemonės (72,3 proc.) jų darbovietėse išliko nepakitę. Tik 16,0 proc. šeimos gydytojų teigė, jog buvo visos rekomenduojamos sąlygos personalo ir pacientų saugai užtikrinti. Daugumai šeimos gydytojų (38,8 proc.) nuotolinių konsultacijų trukmė prailgėjo, tačiau jų kokybė (49,3 proc.) pablogėjo labiau nei kontaktinių konsultacijų (36,3 proc.). Pablogėjusią nuotolinių konsultacijų kokybę labiausiai lėmė sunkesnis paciento būklės vertinimas bei diagnozės nustatymas,o kontaktinėms konsultacijoms ypač trukdė pacientų skambučiai. Nors ir pablogėjo nuotolinių konsultacijų kokybė, jų metu šeimos gydytojams dažnai (74,7 proc.) arba beveik visada (18,7 proc.) pavyko išspręsti pacientų problemas. COVID–19 pandemijos laikotarpiu nerimo nepatyrė tik 4,7 proc. šeimos gydytojų. Respondentai labiausiai nerimavo dėl artimųjų rizikos susirgti COVID–19 infekcija (87,0 proc.) ir darbo sąlygų (85,3 proc.). Dažniausiai šeimos gydytojus vargino silpni (32,3 proc.), vidutiniai (25,7 proc.) ir minimalūs (23,7 proc.) depresijos simptomai.
23
Gierasimovič, Zita, Zyta Kuzborska, and Jelena Kutkauskienė. "RIZIKOS VEIKSNIŲ POVEIKIS ODOS IR AUDINIŲ VIENTISUMUI." Health Sciences 30, no. 1 (March 1, 2020). http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.016.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką slėgio opų išsivystymui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas vyko vienoje Vilniaus miesto universiteto ligoninėje. Slėgio opų atsiradimo rizikos vertinimui naudota modifikuota Nortono skalė. Analizuoti 655 pacientų slėgio opų atsiradimo atvejai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 19,0 ir Microsoft Office Excel 2016 programas. Taikyti aprašomosios statistikos metodai. Ryšio stiprumo laipsnis įvertintas apskaičiuojant šansų santykį OR ir jo atitinkamą pasikliautinąjį intervalą (PI 95 %). Statistinio patikimumo rodiklis vertintas, kai p reikšmė ne didesnė kaip 0,05 (p≤0,05), ir daroma išvada, kad skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Darbo rezultatai ir išvados. Mažiau nei pusė pacientų (41,5 proc.), dažniau 55-74 metų, atvykimo gydytis metu turėjo slėgio opų. Odos ir audinių vientisumo pažeidimų daugiau nei pusę atvejų (83,4 proc.) pastebėjo ir įvertino slaugos personalas, dažniau pacientams iki 80 metų, atvykusiems planine tvarka. Labai didelę tikimybę atsirasti slėgio opoms turėjo atvykusieji skubos tvarka, kurių odos būklė įvertinta 6-10 taškų (2,6 proc.). Ketvirtadalio (25,0 proc.) atvykusiųjų planine tvarka odos būklė buvo įvertinta 5 taškais. Moterys ir vyrai turi vienodas slėgio opų išsivystymo galimybes (p=0,001). Odos ir audinių vientisumo pažeidimo rizikos veiksniai: šlapinimosi problemos (69,6 proc.), psichologinė būklė (13,4 proc.), odos būklė (4,9 proc.). Atvykimo metu ir odos pažeidimų gydymo stacionare laikotarpiu, II stadijos slėgio opų dažnis buvo vienodas (55,6 proc.). Daugiau nei pusės pacientų (60,0 proc.) slėgio opos vieta buvo nugaros srityje, rečiau – kūno šonuose (1,2 proc.) ir pilvo srityje (1,7 proc.) (p=0,0001). Besigydantiems ir turintiems slėgio opų pacientams (41,8 proc.) taikytos profilaktinės ir slaugos pagalbinės priemonės. Tiriamiesiems, kurių odos būklė įvertinta mažiau nei 14 taškų ir turintiems slėgio opų, taikytos profilaktinės ir slaugos pagalbinės priemonės slėgio opų prevencijai.