To see the other types of publications on this topic, follow the link: Piktnaudžiavimas.
Journal articles on the topic 'Piktnaudžiavimas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 19 journal articles for your research on the topic 'Piktnaudžiavimas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Brazdeikis, Aurimas. "Piktnaudžiavimas jurisdikcija: quo vadis Europos Sąjunga?" Teisė 71 (January 1, 2009): 88–105. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.295.
Full textAbstract:
Straipsnyje autorius analizuoja galimybes piktnaudžiauti jurisdikcijos taisyklių, įtvirtintų Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001, sistema bei su tuo susijusią Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką. Autorius mano, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika kai kuriose paskutinėse šio teismo išnagrinėtose bylose sudaro prielaidas piktnaudžiavimui Europos teisminėje erdvėje plisti, todėl argumentuotai siūlo sprendžiant jurisdikcijos klausimus taikyti bendrąjį draudimo piktnaudžiauti teisėmis principą. In this article the author analyzes the opportunities of abusing jurisdiction rules set forth in the Council Regulation No 44/2001 and related practice of the European Court of Justice. The author considers that recent practice of the ECJ gives a positive background for the abuse in the European Judicial Area to spread, therefore suggests to apply general principle prohibiting abuse of rights when dealing with the jurisdiction issues.
2
Čerka, Paulius, and Jurgita Grigienė. "Piktnaudžiavimas mokesčių teisėje, kurio pagrindu prarandama teisė į PVM atskaitą." Law Review 16, no. 2 (2017): 100–112. http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.16.6.
Full text
3
Lenaerts, Koen. "MOKESČIŲ PLANAVIMAS VS. MOKESČIŲ VENGIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO PRAKTIKOJE." Teisė 89 (January 1, 2013): 219–37. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2013.0.1908.
Full textAbstract:
Šio straipsnio tikslas – apibūdinti sąvokos „piktnaudžiavimas teise“ turinį Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktikoje, susijusioje su tiesioginiu apmokestinimu. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą sąvoką, siekė nubrėžti konceptualią ribą tarp „mokesčių sumažinimo“ ir „mokesčių vengimo“. Viena vertus, „mokesčių sumažinimas“ siejamas su atvejais, kai asmuo (ar įmonė) siekia, laikydamasis teisės aktų nuostatų, sumažinti mokesčius, kuriuos jis (arba ji) privalo mokėti. Atsižvelgiant į tai, kad teisė įtvirtinti tiesioginius mokesčius palikta ES valstybėms narėms, jos gali taikyti skirtingus pajamų ir / ar pelno mokesčių tarifus. Taigi, žvelgiant iš tarpvalstybinės pozicijos, mokesčių susimažinimas yra galimas dėl reguliacinės konkurencijos tarp nacionalinių mokesčių sistemų. Todėl fizinis ar juridinis asmuo gali nuspręsti vykdyti ekonominę veiklą kitoje valstybėje narėje nei jo (ar jos) gyvenamosios vietos (rezidavimo, įsisteigimo) valstybėje, tokiu būdu siekdamas gauti naudą dėl atitinkamų mokesčių sistemų skirtumų ar lengvatų. Kita vertus, ES pilietis negali remtis pagrindinėmis laisvėmis taip, kad tai sumažintų mokesčių sistemos valstybėje narėje, kurioje jis privalo mokėti mokesčius, efektyvumą. Laikas ir vėlgi ETT aiškiai pabrėžė, kad ES teisė nesaugo fizinių ar juridinių asmenų, siekiančių mokėti mažiau mokesčių, kurie sukuria teisines situacijas, dirbtinai patenkančias į pagrindinių laisvių taikymo sritį. Šioje publikacijoje, remiantis ETT sprendimais bylose Cadbury Schweppes, Thin Cap ir Glaxo Wellcome, apibūdinami žingsniai, kuriais nacionalinis teismas turi vadovautis nustatydamas, ar konkretus asmens elgesys yra piktnaudžiavimas teise.
4
Kinstaitytė, Rita, Vaiva Martinkienė, and Arūnas Germanavičius. "TEISMO PSICHIATRINIŲ EKSPERTIZIŲ, ATLIKTŲ VALSTYBINĖJE TEISMO PSICHIATRIJOS TARNYBOJE DĖL NUSIKALTIMO PRIEŠ ŽMOGAUS SVEIKATĄ IR GYVYBĘ, APŽVALGA (2009-2016 M.)." Health Sciences 29, no. 4 (August 13, 2019): 122–26. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.067.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje apžvelgti mokslinės literatūros duomenys apie nužudymus įvykdžiusių asmenų ypatybes, rizikos veiksnius bei išanalizuoti 2009-2016 metais Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių duomenys. Nustatyti pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys agresyvaus elgesio tikimybę: prasta socioekoniminė padėtis, bedarbystė, menkas išsilavinimas, nepriteklius, psichotraumuojančios situacijos, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, psichikos ligos. Siekiant sumažinti agresyvaus elgesio, smurto bei homicidų atvejų, tikslinga mažinti ilgalaikius rizikos veiksnius, taip pat svarbus stigmatizacijos mažinimas, adekvati psichiatrinė ir socialinė pagalba.
5
Daujotas, R. "JURISDIKCIJA RATIONE PERSONAE TARPTAUTINIAME INVESTICIJŲ ARBITRAŽE –TEISĖTAS VEIKLOS PLANAVIMAS AR PIKTNAUDŽIAVIMAS TEISE?" Teisė 86 (January 1, 2013): 103–23. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2013.0.1080.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama juridinio asmens pilietybė tarptautiniame investicijų arbitraže ir su ja susijusi problematika. Juridinio asmens pilietybė tarptautiniame investicijų arbitraže yra vienas iš svarbiausių aspektų nustatant arbitražo tribunolo jurisdikciją. Tačiau straipsnyje nurodoma, kad susiduriama su piktnaudžiavimo juridinio asmens pilietybės problema.Corporate nationality in investment arbitration was and still is an area of much debate. Thevast net of international investment agreements (IIA’s) had enabled investors to structure and take advantage of the specific IIA’s, which secure their objectives in the host country, byusing shellor socalled “mailboxcompanies.” This process can also be defined as “treatyshopping.” However, such practice had brought a lot of controversy and conflicting views in academic and business society.: justify;">
6
Adukauskienė, Dalia, Laura Jokūbonienė, Edita Kazėnaitė, Edita Mašanauskienė, and Auksė Gečionienė. "DIABETINĖS KETOACIDOZĖS GYDYMO IR BAIGTIES ASPEKTAI." Health Sciences 31, no. 4 (July 1, 2021): 33–39. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.117.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – ištirti dažnos endokrininės patologijos – diabetinės ketoacidozės (DKA) kaip cukrinio diabeto (CD) dekompensacijos gydymo komplikacijas, jų etiologiją bei sąsają su gydymo intensyviosios terapijos skyriuje (ITS) trukme, ir, remiantis tyrimo duomenimis, suteikti konkrečias galimybes klinicistams optimizuoti gydymo taktiką ir su tuo susijusias gydymo baigtis. Metodika. Atlikta retrospektyvinė kohortinė studija. Imtis – 120 pacientų, gydytų dėl DKA tretinio lygio universitetinės ligoninės ITS 6 metų periodu. Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC – MF – 492). Tirtos DKA gydymo komplikacijos bei natrio bikarbonato naudojimas ir jų sąsaja su gydymo trukme ITS. Statistiniams skaičiavimams naudota SPSS 23.0 paketo versija. Požymiai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai.Nustatytos dažniausios DKA priežastys: piktnaudžiavimas alkoholiu (29 %), ūminė infekcija (28 %), insulino vartojimo sutrikimai (28 %), sunkios gretutinės ūminės ligos (5 %), neaiškios (10 %). DKA gydymo metu hipokalemija diagnozuota 53 proc. pacientų, gydymo ITS trukmė 52,9 ± 29,7 vs 32,8 ± 18,6 val., p < 0,05. Skiriant gydymą insulinu, hipoglikemija diagnozuota 18 proc. atvejų, gydymo ITS trukmė 63,2 ± 38,5 vs 38,9 ± 21,2 val., p < 0,05. Hipoglikemijos ar normoglikemijos atvejais, išliekant ketoacidozei, insulin skyrimas klaidingai nutrauktas 33 proc. pacientų, gydymo ITS trukmė 56,5 ± 30,7 vs 37,0 ± 22,5 val., p<0,05. Simptominiam ketoacidozės gydymui esant stabiliai hemodinamikai natrio bikarbonato tirpalai paskirti 28 proc. pacientų, gydymo ITS trukmė 55,2 ± 27,5 vs 39,1 ± 25,6 val., p< 0,05. Bendra DKA gydymo ITS trukmė 9 – 163 (45,1±34,2) val.: dėl infekcijos 19 – 163 (61,7 ± 41,0), neinfekcinių priežasčių 9 – 97 (31,6 ± 19,4) val., p < 0,05. Išvados. Piktnaudžiavimas alkoholiu, ūminė infekcija bei insulino dozavimo pažeidimas – priežastys, predisponavusios diabetinę ketoacidozę. Hipokalemija, hipoglikemija, ankstyvas insulino nutraukimas, išliekant ketoacidozei, natrio bikarbonato skyrimas nustatyti kaip diabetinės ketoacidozės gydymo komplikacijos, ilginusios gydymo trukmę intensyviosios terapijos skyriuje. Infekcinės komplikacijos dvigubai ilgino gydymo intensyviosios terapijos skyriuje trukmę.
7
Didžiokienė, Jolanta. "Nepakaltinamų asmenų pakartotinio nusikalstamumo ir įgalinimo sąsajos." Sveikatos mokslai 26, no. 1 (March 29, 2016): 33–38. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.005.
Full textAbstract:
Darbe analizuojama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje 2005-2014m. laikotarpiu tirtų moterų, įvykdžiusių nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, socialiniai, diagnostiniai bei motyvų aspektai. Dešimties metų laikotarpiu tokio pobūdžio nusikalstamas veikas įvykdė 44,7 proc. visų tirtų moterų Utenos ekspertiniame skyriuje. Nagrinėjama amžiaus, psichikos sutrikimų įtaka šio pobūdžio moterų nusikalstamai veikai. Dažniausiai moterys smurtavo 18-33 m. bei 57-58 m. amžiaus. Straipsnyje analizuojamas nusikalstamos veikos pobūdis, socialinių faktorių įtaka moterų įvykdytam smurtui, smurtautojos ir aukos santykis. 25,7 proc. moterų aukomis tapo vaikai, tarp jų ir naujagimiai; 23,8 proc.- sutuoktiniai, sugyventiniai. Tyrimo duomenimis, dominavo menkas tiriamųjų išsilavinimas, pastovaus pragyvenimo šaltinio bei lytinio partnerio neturėjimas, ankstesni teistumai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Darbe nagrinėjama šio pobūdžio moterų įvykdytos nusikalstamos veikos motyvacija. Dominuojantys motyvai: patologiniai motyvai (29,7 proc.), impulsyvūs veiksmai, kilę staiga, gynybos tikslu(25,7 proc.), keršto motyvas(16,8 proc.). Straipsnyje aptariami dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai moterims, įvykdžiusioms minėtas veikas. 29,7 proc. tirtų atvejų moterys smurtavo būdamos psichozės būsenoje. 23,7 proc. tiriamųjų konstatuojami asmenybiniai sutrikimai. Apie 66 proc. moterų anksčiau buvo gydytos psichiatrijos stacionaruose.
8
Grigaitė, J., G. Rutkauskaitė, L. Piliponis, J. Ščerbak, D. Jatužis, and J. Valaikienė. "Spontaninių subarachnoidinių hemoragijų literatūros apžvalga: rizikos veiksniai, diagnostikos ypatumai ir komplikacijos (I dalis)." Neurologijos seminarai 25, no. 87 (July 1, 2021): 5–12. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2021.01.
Full textAbstract:
Plyšusios galvos smegenų aneurizmos sukelta subarachnoidinė hemoragija (SAH) yra dažna vidutinio amžiaus žmonių neįgalumo ir mirties priežastis. SAH dažniau pasireiškia moterims nei vyrams, juodosios rasės asmenims ir daugiausia diagnozuojama Suomijoje ir Japonijoje. Riziką susirgti labai didina šeiminė SAH ir (ar) aneurizmų predispozicija. Tarp koreguojamų rizikos veiksnių reikšmingiausią poveikį turi rūkymas, arterinė hipertenzija ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Klinikinėje praktikoje aneurizmos plyšimo rizikai vertinti yra įdiegta PHASES ir kitos skalės, apimančios svarbiausius įtaką darančius veiksnius. SAH reikšmingiausias klinikinis požymis yra staigus ir stiprus galvos skausmas, dar vadinamas žaibo kirčio galvos skausmu (angl. thunderclap headache). Taip pat gali būti stebimas sąmonės sutrikimas, traukuliai, galvinių nervų pažeidimas, galūnių nusilpimas, meninginiai simptomai. Galvos kompiuterinė tomografija (KT) ir (ar) juosmens punkcija yra pagrindiniai SAH diagnozę pagrindžiantys instrumentiniai tyrimai, o skaitmeninė subtrakcinė angiografija laikoma aukso standartu, diagnozuojant intrakranijines aneurizmas. Į praktiką įdiegiama vis daugiau diagnostikos priemonių, tokių kaip magnetinio rezonanso tomografija su GRE, SWI, FLAIR sekomis, kurios pranoksta KT jautrumu, specifiškumu, ypač pirmosiomis dienomis patyrus SAH. Mirštamumą itin didina dažnai pasitaikančios lokalios ir sisteminės komplikacijos: pakartotinis aneurizmos plyšimas, hidrocefalija, ūmūs traukuliai, kardiovaskulinės komplikacijos ir smegenų išemija, kurios dažniausia priežastis – vazospazmas.
9
Fruzerova, Oksana. "PIKTNAUDŽIAVIMO RINKA REGLAMENTAS – ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS KLAUSIMAS." Teisė 91 (January 1, 2014): 100–118. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014.0.3370.
Full textAbstract:
Piktnaudžiavimo rinka direktyvoje 2003/6/EB numatyta, kad už draudimų piktnaudžiauti rinka pažeidimus,t. y. už manipuliavimą rinka ir pasinaudojimą viešai neatskleista informacija, valstybės narės turi numatyti proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Už minėtų draudimų pažeidimus Lietuvoje fiziniams asmenims remiantisATPK 1735 straipsnio 4 dalimi gali būti paskirta iki 30 tūkst. litų bauda (apie 8 700 eurų). Tačiau Piktnaudžiavimo rinka reglamentas, kuris greitu laiku pakeis 2003 m. direktyvą, už draudimų manipuliuoti rinka ir naudotis viešai neatskleista informacija pažeidimus fiziniams asmenims įtvirtina iki 5 mln. eurų administracines baudas. Pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti fizinių asmenų administracinės atsakomybės taikymo klausimą Lietuvoje, atsižvelgiant į naująjį ES piktnaudžiavimo rinka reglamentą. Market abuse directive 2003/6/EC provides that member states for market abuse violations, market manipulation and insider dealing, should establish proportionate and dissuasive sanctions. According to Lithuanian administrative code (Article 1735) up to 30 000 litas (about 8 700 euros) penalty might be imposed on natural person for violation of prohibition of market manipulation and insider dealing. However, Market abuse regulation, that will soon replace directive 2003/6/EC, establishes 5 million EUR administrative pecuniary sanctions in respect of natural person for market manipulation and insider dealing. The main goal of this article is to analyze the issues of the administrative liability of natural person in Lithuania taking into consideration the upcoming EU market abuse regulation.
10
Brazdeikis, Aurimas. "Reikalavimas atlyginti nuostolius dėl piktnaudžiavimo civiliniu procesu." Teisė 75 (January 1, 2010): 126–42. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2010.0.232.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje autorius analizuoja reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl piktnaudžiavimo civiliniu procesu (Civilinio proceso kodekso 95 str. 1 d.), bei argumentuoja, kad šis reikalavimas visų pirma yra materialinės teisinės prigimties ir pobūdžio. Atsižvelgdamas į šią išvadą, autorius aptaria su šio reikalavimo nagrinėjimu teisme susijusius procesinius aspektus. In this article the author analyses a claim for reimbursement of damages inflicted by the abuse of civil procedure (Article 95, paragraph 1 of Civil Procedure Code) and argues that this claim is first of all of substantive (material) legal nature and character. Based on this inference, the author considers procedural aspects of dealing with it.
11
Fruzerova, Oksana. "PIKTNAUDŽIAVIMO RINKA GENEZĖ PREKYBOS VERTYBINIAIS POPIERIAIS KONTEKSTE." Teisė 95, no. 95 (May 6, 2015): 55. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2015.95.7472.
Full text
12
Budrytė, Kamilė, and Marius Karnickas. "KUŠINGO SINDROMAS, IŠSIVYSTĘS DĖL PIKTNAUDŽIAVIMO PREDNIZOLONU: KLINIKINIS ATVEJIS." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (June 12, 2019): 49–54. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.035.
Full textAbstract:
Somatiniai simptomai, kurių priežasties neįmanoma paaiškinti jokia organine patologija atliekant diagnostinius tyrimus, yra vienas pagrindinių somatoforminių sutrikimų požymių. Nors somatinių simptomų paplitimas pirminėje sveikatos priežiūros srityje siekia iki 49 %, somatoforminiai sutrikimai retai diagnozuojami klinikinėje praktikoje ir diagnostiniais kriterijais persidengia su funkciniais sutrikimais. Šiame straipsnyje aptariamas klinikinis atvejis, kuriame atsiskleidžia sudėtinga ir užsitęsusi somatoforminių sutrikimų eiga, sukėlusi sunkias pasekmes pacientei. Besikartojančios įvairių specialistų konsultacijos ir tyrimai, gydytojų nesusitarimas ir kelių skirtingų diagnozių nustatymas lemia pacientės nepasitikėjimą paskirtu gydymu ir nesuteikiama tinkama pagalba. Tai sukėlė ne tik suprastėjusią pacientės gyvenimo kokybę, bet ir sunkų piktnaudžiavimą gliukokortikoidais, Kušingo sindromo išsivystymą ir antrinių lėtinių ligų atsiradimą. Taip pat pristatoma nauja pasiūlyta diagnostinė kategorija, kuri galėtų sujungti somatoforminius sutrikimus ir funkcinius somatinius sindromus. Tikimasi, jog tai užtikrins efektyvesnį somatoforminių sutrikimų eigos valdymą ir gydymą.
13
Mikalonienė, Lina. "Subsidiari akcininko atsakomybė." Teisė 76 (January 1, 2010): 176–89. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2010.0.217.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje nagrinėjamas akcininko atsakomybės už bendrovės prievoles dėl nesąžiningo elgesio koncepcinis pagrindimas, kuris remiasi piktnaudžiavimo teise doktrina. Analizuojamas akcininko atsakomybės pagal piktnaudžiavimo teise doktrinos ir akcininko deliktinės civilinės atsakomybės bendrųjų normų pagrindu santykis. Straipsnyje taip pat nagrinėjamas akcininko papildomos turtinės prievolės koncepcinis pagrindimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį. This article explores dogmatic underpinning of piercing the corporate veil doctrine on the basis of theory on abuse of rights. The article also analysis relation between abuse of rights and tort, e.g. as basis for the shareholder’s liability in the veil piecing cases and as an independent legal ground for shareholder’s liability respectively. Theoretical foundation of the corporate veil piercing doctrine according to par. 3 Art. 2.50 of the Lithuanian Civil Code is under consideration.
14
Fruzerova, Oksana. "KAI KURIE PROBLEMINIAI RESTITUCIJOS TAIKYMO IR GRUPĖS IEŠKINIO TEIKIMO PIKTNAUDŽIAVIMO RINKA ATVEJAIS ASPEKTAI." Teisė 98, no. 98 (April 27, 2016): 67. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.98.9970.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjami investuotojams ir kitiems finansų rinkos dalyviams piktnaudžiavimo rinka veiksmais, t. y. pasinaudojimo viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka, padarytos turtinės žalos atlyginimo aktualūs klausimai, t. y. restitucijos taikymo ir grupės ieškinio teikimo tam tikri probleminiai aspektai.
15
Daujotas, Rimantas. "GRUPĖS IEŠKINYS LIETUVOJE – PRAKTINĖS ĮGYVENDINIMO PROBLEMOS." Teisė 101, no. 101 (February 27, 2017): 29. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.101.10442.
Full textAbstract:
Straipsnyje identifikuojamos pagrindinės praktinės grupės ieškinio įgyvendinimo problemos, nustatoma, kokie iššūkiai laukia ginčo šalių ir teismų pradėjus taikyti šį, dar gerai neišbandytą Lietuvoje, institutą. Be to, straipsnyje pateikiama šio instituto reguliavimo tobulinimo siūlymų, atsižvelgiant į problemas, kurių kyla kitose jurisdikcijose, siekiant, kad grupės ieškinio institutas taptų ne deklaratyvia, o realia ir efektyvia galimybe didelei grupei nukentėjusių asmenų paprasčiau apginti savo teises teisme, o verslui netapti piktnaudžiavimo grupės ieškiniu auka.
16
Palidauskaitė, †. Jolanta. "RETROSPEKTYVUS ŽVILGSNIS ĮETIKOS PROBLEMAS LIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBOJE: NAUJOS PROBLEMOS, JŲ TURINYS AR RAIŠKOS FORMOS?" Politologija 64, no. 4 (January 1, 2015): 39–73. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2011.4.8260.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje pateikiamas retrospektyvus žvilgsnis į etikos problemas nepriklausomoje Lietuvos valstybėje Sovietų Sąjungos laikotarpiu ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Straipsnyje nagrinėjami valstybės tarnybos etikos problemų (biurokratizmo, interesų konflikto, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, protekcionizmo, korupcijos), turinio, mastų ir formų pokyčiai. Nors atskiros problemos buvo daugiau ar mažiau būdingos tam tikram laikotarpiui, jų esmė skirtingais valstybės tarnybos etapais beveik nepakito. Tai rodo poreikį tyrinėti Lietuvos politinės ir administracinės kultūros įtaką valstybės tarnybos etikai ir kitiems viešojo valdymo reiškiniams.
17
Kaučikienė, Jurga, and Birutė Švedaitė-Sakalauskė. "Tėvo vaidmuo probleminėse šeimose: kokybinė analizė." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 4 (October 6, 2007): 104–15. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2007.4.8710.
Full textAbstract:
Tyrimas “Tėvo vaidmuo probleminėse šeimose” buvo atliekamas siekiant suprasti kaip tėvai suvokia savo vaidmenį. Tam buvo atliekamas kokybinis tyrimas. Tyrimo tikslas buvo aprašyti ir išanalizuoti tėvo vaidmenį ir jo raidos ypatybes probleminėse, skurdžiose šeimose. Galima teigti, kad visose probleminėse šeimose yra išreikštas patriarchalinis požiūris: visi šeimos nariai tikisi, kad tėvas atstovaus šeimą visuomenėje ir uždirbs pinigus. Tuo tarpu, mamos rūpinasi namais. Tėvai dažniausiai nesugeba tinkamai atlikti jų vaidmenį dėl piktnaudžiavimu alkoholiu ir neturi reikalingų įgūdžių. Moterys kartais manipuliuoja savo geresne pozicija namuose ir geresniais santykiais su vaikais: jeigu vyras nepakankamai uždirba ir peržengia ribas, jis gali būti iš jos eliminuotas kuriam laikui. Tačiau po kurio laiko jis grįžta. Socialinė politika Lietuvoje nesukuria sąlygų vyrams iš probleminių šeimų atlikti savo vaidmenis. O moterys patenka į socialinės politikos dėmesio lauką.
18
Kraniauskas, Liutauras, and Laimonas Beteika. "Kvaišalų geografija posovietiniame mieste: nelegali narkotinių medžiagų apyvarta ir narkomanija Klaipėdoje, 1990-2010 m." Sociologija. Mintis ir veiksmas 35, no. 2 (January 1, 2015): 271–332. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2014.2.8782.
Full textAbstract:
Studijoje aptariami kvaišalų geografijos pokyčiai, įvykę Klaipėdoje 1990-2010 m. Pritaikius erdvinę analizę, siekiama įvertinti piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir nelegalios kvaišalų apyvartos koncentraciją, nustatyti šių reiškinių sąsajas su konkrečiais urbanistinės erdvės režimais ir svarbiausias erdvines slinktis posovietiniu laikotarpiu. Studijoje panaudoti geoduomenys apie 1351 nusikaltimą, susijusį su nelegalia narkotikų apyvartą, ir apie 1510 registruotus narkotikų vartotojus. Duomenys paimti iš dviejų socialinės kontrolės registrų – Klaipėdos priklausomybės ligų centro ir Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato. Erdvinė analizė parodė, kad svarbiausi kvaišalų geografijos pokyčiai mieste nulemti anoniminės narkotikų platinimo ekonomikos formavimosi, kuris prasidėjo apie 1997-1999 m. Ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu mieste narkotikų vartojimas ir nelegali apyvarta vyko pogrindiniuose socialiuose tinkluose, kur svarbus vaidmuo teko pasitikėjimui ir tiesioginei komunikacijai, o kvaišalų saugojimo, gamybos, apyvartos ir vartojimo vietos dažnai sutapdavo. Tokių socialinių tinklų erdvinė sklaida mieste buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl jų negalima buvo lengvai identifikuoti pagal erdvinius atributus. Tačiau anoniminės kvaišalų ekonomikos, grindžiamos tik pinginiais santykiais, formavimasis labai aiškiai diferencijavo kvaišalų vartojimo ir apyvartos vietas. Svarbiausios platinimo vietos tapo miesto prekybos centrų prieigos, turgus ir naktiniai klubai. Sociologiškai tokių kvaišalų geografijos pokyčius galima interpretuoti kaip perėjimą nuo subkultūrinių tinklų, kuriuose cirkuliavo vietinės gatvinės farmakologijos žinios, prie globalių vartotojiškos kultūros nuostatų įsigalėjimo „narkotikų ekonomikoje“.
19
Dedeoğlu, Ayla Özhan, and İpek Kazançoğlu. "THE FEELINGS OF CONSUMER GUILT: A PHENOMENOLOGICAL EXPLORATION." Journal of Business Economics and Management 11, no. 3 (September 30, 2010): 462–82. http://dx.doi.org/10.3846/jbem.2010.23.
Full textAbstract:
Guilt, a discomforting, yet widespread emotion, has been frequently exploited by advertisers. Despite all of the great deal of research effort, there remains a dearth of research that examines the dimensions of consumer guilt by providing a more complete understanding. The present study represents an attempt to develop a phenomenological account of consumer guilt and broaden the understanding of the dimensions and dynamics of consumer guilt grounded in consumers’ lived experiences by using in‐depth interviews and projective data. Regarding this, a thorough analysis revealed the existence of five dimensions of consumer guilt, namely, hesitation, sadness, reluctance to spend, regret and self‐blame. Consumer guilt is felt due to transgressions, self‐control failures and indulgence in hedonistic desires. The findings show that guilt feelings are found to be cyclic, short‐lived and superficial and mostly arise as a result of good and bad actions but not always of right versus wrong actions. In the consumption society, guilt is attached to new concerns brought about by cultural drift. Santrauka Kalte ir neramumas - labai paplitusi emocine būsena, kuria dažnai nagrineja reklamos specialistai. Nepaisant to, kad apskritai yra atlikta daugybe tyrimu, vis dar trūksta vartotojo kaltes aspektus analizuojančiu tyrimu, kurie padetu geriau suvokti šia problema. Šiame tyrime buvo stengiamasi išpletoti vartotojo kaltes fenomenologija ir praplesti suvokimo ribas apie vartotoju kaltes matmenis ir dinamika, grindžiama vartotojo išgyventa patirtimi, naudojant nuodugnia apklausa ir projektine informacija. Atlikus visapusiška analize, paaiškejo, kad egzistuoja penki vartotojo kaltes matmenys: neryžtingumas, liūdesys, nenoras išlaidauti, apgailestavimas, saves kaltinimas. Vartotojas jaučia kalte del prasižengimo, savikontroles praradimo, piktnaudžiavimo, tenkinant hedonistinius troškimus. Rezultatai parode, kad kaltes jausmas yra cikliškas, trumpalaikis ir paviršutiniškas, dažniausiai kylantis kaip gero ar blogo veiksmo rezultatas. Vartotojiškoje visuomeneje kalte yra siejama su del kultūros poslinkio atsiradusiais naujais rūpesčiais.