Contents
Academic literature on the topic 'Politikos formavimas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Politikos formavimas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Politikos formavimas"
1
Dagytė, Ina, and Aurelijus Zykas. "Šalies įženklinimas: pokyčiai šalies įvaizdžio politikoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 23 (April 4, 2015): 58–70. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2008.3.6069.
Full textAbstract:
Nors šalies įvaizdžio politikos formavimas kai kurių mokslininkų yra stipriai kritikuojamas, jis įgyja didžiulę svarbą pasaulyje vystant ekonomiką, politiką bei šalių kultūrą. Šalies įženklinimo fenomenas, kilęs XX a. pabaigoje Europoje, straipsnyje yra pristatomas naujoje perspektyvoje, lyginant jį su kitomis šalies įvaizdžio politikos strategijomis, t.y. Sovietų Sąjungos ir JAV tradicijomis. Siekiama atskleisti specifinius Lietuvos įženklinimo strategijos bruožus.
2
Tereškinas, Artūras. "Konfliktinė hegemonija: žiniasklaida ir moterys Lietuvoje bei Europos Sąjungoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 14, no. 3 (October 5, 2004): 65–78. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.3.5975.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje analizuojama Europos Sąjungos ir Lietuvos žiniasklaidos politika siekiant suvokti, kiek lyties ir konkrečiai moterų problematika atsispindi žiniasklaidą reglamentuojančiuose ir reguliuojančiuose dokumentuose. Tačiau straipsnio tikslas – ne tik atverti, kad lyčių problemos yra neatskiriamai susijusios su žiniasklaida, bet ir parodyti, kaip žiniasklaida Lietuvoje vis dar patvirtina egzistuojančias lyčių hierarchijas. Kaip lytis figūruoja žiniasklaidos politikoje Europos Sąjungoje ir Lietuvoje? Kokie žiniasklaidos ir moterų vaizdavimo aspektai svarbiausi šiuo metu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje? Straipsnyje analizuojami Europos Sąjungos ir Jungtinių tautų institucijų suformuluoti politikos dokumentai, gilinamasi į Lietuvos žiniasklaidos politikos dokumentus, aptariamas 2002 m. Pilietinių iniciatyvų centro ir Vilniaus universiteto atliktas tyrimas „Socialinių lyčių stereotipų formavimas Lietuvos žiniasklaidoje” ir naudojamasi žiniasklaidos profesionalų interviu, atliktais specialiai šiam straipsniui. Remiantis plačiu teoriniu žiniasklaidos tyrimų arsenalu, straipsnyje mėginama apibrėžti ir lyčių politikos Lietuvos žiniasklaidoje, ir akademinių žiniasklaidos studijų lyčių aspektu gaires. Gvildenant hegemoninio lyčių diskurso problemą, straipsnyje pabrėžiama konfliktinės hegemonijos sąvoka, atskleidžianti įtampas pačios žiniasklaidos viduje, tarp žiniasklaidos, lyčių ir komunikacinės politikos bei žiniasklaidos ir jos recepcijos.
3
Genys, Dainius. "Lietuvos energetinio saugumo diskurso formavimas: politikų, mokslininkų ir žiniasklaidos vaidmuo." Sociologija. Mintis ir veiksmas 34, no. 1 (January 1, 2015): 254–73. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2014.1.7466.
Full textAbstract:
Straipsnyje, analizuojant politinį, mokslinį ir žiniasklaidos diskursus bei parodant jų tarpusavio santykius, atskleidžiami viešojo Lietuvos energetinio saugumo diskurso formavimo ypatumai. Diskurso analizė paremta M. Foucault teikiamais diskurso analizės principais (Foucault 1972; Foucault 1998). Siekiama parodyti politinio, mokslinio ir žiniasklaidos diskursyvaus žinojimo kryptį, jų kūrimo trajektorijas, sutinkamas įsitvirtinimo strategijas bei konkuravimo taškus. Analizuoti diskursai pasižymi skirtinga orientacija, autentiška terminologija, naudojamomis specifinėmis diskurso argumentų autorizacijos procedūromis. Formuojant viešąjį Lietuvos energetinio saugumo diskursą santykiai tarp politikų, mokslininkų ir žiniasklaidos dar tik formuojasi. Kol kas nematyti aiškių principų, kaip politiniame diskurse galėtų būti racionaliau panaudojami moksliniai argumentai arba kaip žiniasklaida galėtų paskatinti valdžią labiau argumentuoti realizuojamos energetikos politikos atitikimą visuomeniniam interesui.
4
Gedutis, Aldis. "Kultūrinės Klaipėdos reprezentacijos: užmigęs miestas, naminiai žmonės, buitinis multikultūriškumas..." Sociologija. Mintis ir veiksmas 29, no. 2 (December 11, 2011): 259–84. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2011.2.6134.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas – rekonstruoti, kaip keitėsi Klaipėdos kultūra ir jos reprezentacijos per pirmuosius dvidešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų. Straipsnio pagrindas – žiniasklaidos tekstų analizė ir kokybinis tyrimas, paremtas atliktais interviu su Klaipėdos „kultūrininkais“. Interviu dalyviai suskirstyti į keturias kategorijas: a) oficialios kultūrinės politikos formuotojai, b) kultūrininkai (menininkai, kuratoriai, vadybininkai, prodiuseriai), c) subkultūrų atstovai ir d) intelektualai. Identifikuojami specifiniai aspektai, išryškinama jų kaita: 1) įtakingiausi Klaipėdos kultūros „ambasadoriai“; 2) kultūriškai reikšmingiausios vietos bei erdvės; 3) reprezentaciniai renginiai ir kultūrinės įstaigos; 4) kultūriniai Klaipėdos simboliai; 5) reprezentaciniai maršrutai; 6) Klaipėdos (galimas) multikultūriškumas. Siekiama formuoti sociologinę alternatyvą dominuojančioms (istorinėms, meninėms, filosofinėms ir žurnalistinėms) Klaipėdos kultūros interpretacijoms. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos siekiama atsakyti straipsnyje: ar taikoma metodika leidžia, remiantis kitokia perspektyva, pamatyti tai, kas nematoma dominuojančiose Klaipėdos kultūros naracijose? kas geriausiai reprezentuoja Klaipėdą ir jos kultūrą? kas kontroliuoja miesto kultūrinę tapatybę? kaip veikia kultūrinės miesto tapatybės ir ideologijos formavimas bei konstravimas? ar esama matomų (paveikių, įtakingų) alternatyvų dominuojančioms kultūrinėms reprezentacijoms?
5
Nawój, Aldona. "Kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymas – Lenkijos bausmių vykdymo politikos problema." Teisė 66, no. 1 (January 1, 2008): 157–65. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2008.66.364.
Full textAbstract:
Straipsnyje nurodoma, kad pagal dabar galiojančių teisės aktų nuostatas Lenkijoje vienam kaliniui ar laikinai sulaikytam ar suimtam asmeniui yra skiriami trys kvadratiniai metrai ploto patalpos, kurioje asmuo yra laikomas – Lenkija yra viena iš Europos valstybių, kuriose šis plotas yra mažiausias; nuo 2000 m. šis skaičius nuolat mažėja ir dėl nuolatinio kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų populiacijos didėjimo. Pateikiami kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymo tendenciją rodantys statistikos duomenys. Pabrėžiama, kad kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį; nėra tinkamai vykdoma asmenų, atliekančių bausmę tokiomis sąlygomis, resocializacija, kalinimo sąlygos lemia negatyvios kalėjimo subkultūros didėjimą ir mažina pozityvių kalinių interakcijų galimybes, pažeidžia žmogaus teises ir sukelia didesnę infekcinių ligų grėsmę, be to, didina įtampą ir fizinės jėgos vartojimo tarp kalinių bei tarp kalinių ir juos prižiūrinčio personalo atvejų.Straipsnyje kritikuojama Lenkijos viešoji pozicija dėl pasirinktų problemos sprendimo būdų neveiksmingumo ir didelių išlaidų (kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymo problemai spręsti siūloma gausinti šių institucijų skaičių, apriboti lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės pirma laiko taikymo galimybes). Autorė nurodo, kad padėtį Lenkijos penitencinėse institucijose apsunkina ir tai, kad šiuo metu apie 55,419 nuteistųjų realiai neatlieka laisvės atėmimo bausmės, nors ji yra jiems paskirta – šie asmenys sukuria potencialų kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų populiacijos padidėjimą. Autorė nurodo, kad kalinimo sąlygų gerinimas, įkalinimo alternatyvų paieška, racionalios Lenkijos baudžiamosios politikos formavimas būtų tinkamas būdas spręsti kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymo problemą.In dem polnischen Strafvollzugssystem haben Verurteilter und der vorübergehend Inhaftierter ein Anrecht auf eine minimale Normwohnzellegröße die 3m² beträgt und somit gehört Polen zu den Staaten, wo die Normgröße am niedrigsten in Europa ist.Zur punikativer Charakter des polnischen Strafsystems hat verursacht Überbelegung in den Strafvollzugsanstalten. Die wachsende Überbelegung führte zur drastischer Senkung der Wohnzellfläche zufallender auf einen Insassen in den polnischen Strafvollzugsanstalten. Es ist bekannt, dass Überbelegung viele negative Erscheinungen hervorruft. Trotzt den Lösungsversuchen der Regierung, Probleme der Überbelegung in den polnischen Strafvollzugsanstalten zu begegnen, benötigt wird hauptsächlich eine Änderung der Kriminalpolitik des Staates.
6
Rinkevičius, Leonardas. "Viešosios politikos kultūros formavimasis Lietuvoje: aplinkosaugos politikos ir visuomenės dalyvavimo sociologinė eksploracija." Sociologija. Mintis ir veiksmas 17 (June 20, 2006): 113–27. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2006.1.6011.
Full textAbstract:
Straipsnyje siekiama atskleisti politinės kultūros pokyčius Vidurio ir Rytų Europos šalyse, sutelkiant dėmesį į aplinkosaugos politikos raidą Lietuvoje. Analizuojamas piliečių dalyvavimas ir įtaka aplinkosaugos politikos formavimui tarybiniu laikotarpiu, tautinio atgimimo laikotarpiu ir pereinamuoju į naują santvarką laikotarpiu. Remiantis interviu, dokumentų ir antrinių šaltinių tyrimais bei diskurso analize, straipsnyje parodomi du lūžiai Lietuvos politikos formavimo kultūroje. Pirma, posūkis nuo “dviveidžio” (oficialaus ir latentinio) politinės kultūros tipo prie euforiško tikėjimo piliečių tiesioginiu dalyvavimu ir demokratiniu šalies valdymu, pasireiškusiu “dainuojančios revoliucijos” laikotarpiu. Antra, perėjimas (arba grįžimas) prie aplinkosaugos ir ūkio politikos formavimo kultūros, kuriai būdingas valdžios struktūrų ir privataus sektoriaus dominavimas.
7
Pilkauskas, Z. "REAKCINĖ LIETUVOS KLERIKALŲ ŠVIETIMO POLITIKA ISTORIJOS MOKYMO KLAUSIMU BENDRO LAVINIMO MOKYKLOJE (1919-1940 m.)." Psichologija 13 (January 8, 2016): 27–36. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1973.13.9281.
Full textAbstract:
Istorijos mokymas yra visapusiško mokinių augimo, požiūrio į pasaulį formavimosi dalis bendrojo lavinimo mokyklose. Klasių visuomenėje įvairūs socialiniai sluoksniai kovoja dėl švietimo turinio, mokymo sistemos, už mokymo bei švietimo tikslų įgyvendinimą. Klerikalai pabrėždavo savo neutralumą, abejingumą politikai bei klasių prieštaravimams. Taigi, jie tvirtino, jog jų mokymo ir švietimo tikslai neatspindi jokių politinių siekių. Istorinis klausimo tyrimas padėjo atskleisti klierikalizmo įteisinimo dėsningumus buržuazinėje Lietuvos mokykloje. Šiame darbe nagrinėjamos kelios konservatyvios Lietuvos klerikalų švietimo politikos problemos: klerikalizmo įteisinimas mokyklos istorijos programoje, klerikalų ir klerikalinės buržuazijos kova su kitokio požiūrio atstovais dėl pro-katalikiškų istorijos mokymo vadovėlių ir metodų. Buvo analizuotos istorijos programos, vadovėliai, literatūra ir straipsniai apie mokymo metodus nuo 1919 iki 1940 metų. Gauti duomenys atskleidžia sistemingą ir ryžtingą klerikalizmo įsiskverbimą į bendrojo lavinimo mokyklas. Istorija, kaip mokomasis dalykas, buvo naudojama religinio požiūrio ir buržua-klerikalinės ideologijos formavimui. Taigi, klerikalų deklaruotas abejingumas politikai Lietuvos buržuazinėse mokyklose buvo demagoginis triukas, maskuojantis politinius tikslus.
8
Morkūnas, Zigmantas. "Ekonomika ir politika." Problemos 11 (September 29, 2014): 117–18. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1973.11.5515.
Full textAbstract:
1971 m. Vilniaus universitete Romualdas Dabkus apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Ekonomikos ir politikos santykis socializmo ir komunizmo statyboje“. Oficialieji oponentai: prof. dr. R. Plečkaitis, filos. kand. doc. V. Lazutka. Disertacijoje analizuojama, kokią reikšmę ekonominių socializmo prielaidų formavimasis turėjo moksliniam kapitalistinės visuomenės aiškinimui, aptariamas socialistinės revoliucijos prielaidų savitumas šiuolaikiniame kapitalizme, ekonomikos ir politikos santykis pereinamuoju iš kapitalizmo į socializmą laikotarpiu, nagrinėjamos ekonominės prielaidos, sąlygojančios socialistinės valstybės sunykimą ir komunistinių ekonominių santykių formavimąsi.
9
Vaičiūnas, Žygimantas. "EUROPOS SĄJUNGOS BENDROS ENERGETIKOS POLITIKOS FORMAVIMASIS IR LIETUVOS INTERESAI." Politologija 55, no. 3 (January 1, 2015): 89–120. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2009.3.8403.
Full textAbstract:
Europos Sąjungos bendra energetikos politika – šiuo metu viena smarkiausiai besivystančių ES integracijos sričių. Lietuvai ES energetikos politika yra svarbi priemonė didinti savo energetinį saugumą, todėl nuo narystės ES pradžios Lietuva siekia aktyviai dalyvauti ES energetikos politikos formavimosi procese. Šio straipsnio tikslas – įvertinti bendros ES energetikos politikos naudą Lietuvai, apžvelgti kertinius ES energetikos politikos elementus ir aptarti Lietuvos poveikį ES energetikos politikos nuostatoms. Straipsnyje siekiama įvardyti priežastis, dėl kurių energetika tapo vienu iš Lietuvos Europos politikos prioritetų, nustatyti Lietuvos interesus ES energetikos politikos atžvilgiu ir galiausiai, atsižvelgiant į ES energetikos politikos darbotvarkę, įvertinti jos ir Lietuvos energetikos interesų suderinamumą. Išvadinis straipsnio teiginys – Europos Sąjungos ir Lietuvos energetikos politikos prioritetai laipsniškai supanašėja – vertintinas kaip Lietuvos Europos politikos laimėjimas, rodantis, kad Lietuvai pavyko savo nacionalinius interesus paversti visos ES energetikos politikos prioritetais.
10
Juraitė, Kristina, and Arnas Zdanevičius. "Lyčių lygybės vertinimai ir Lietuvos viešoji nuomonė." Sociologija. Mintis ir veiksmas 14, no. 3 (October 5, 2004): 95–109. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.3.5978.
Full textAbstract:
Šio straipsnio tikslas yra analizuoti Lietuvos gyventojų požiūrius ir nuomones apie lyčių lygybės problemas Lietuvoje. Remiantis teorinėmis prielaidomis siekiama paaiškinti, koks yra gyventojų požiūris į lyčių lygybę skirtingose socio-demografinėse grupėse (visų pirma tarp vyrų ir moterų) ir kokie veiksniai lemia šiuos skirtumus. Analizuodami VDU Sociologijos katedros 2004 m. atlikto sociologinio tyrimo “Europos Sąjungos plėtra ir jos įtaka moterims” duomenis, straipsnio autoriai tiria Lietuvos gyventojų požiūrius į lyčių lygybės aspektus, o taip pat aptaria lyčių politikos tobulinimo problemas, kurios yra įdomios ir vertingos ne tik praktiniu, bet ir teoriniu požiūriu (gali pasitarnauti lyčių politikos formavimo procesui). Èia keliami klausimai: kokie teoriniai modeliai bei matavimo priemonės gali padėti išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, vertinant viešosios nuomonės požiūrį į lyčių lygybės problemas, rekomendacijas politikai? Kokia yra metodologinė lyčių politikos vertinamojo tyrimo svarba? Siekiama paaiškinti kokie veiksniai sustiprina arba susilpnina respondentų tradicinį ir liberalų požiūrį į lyčių santykius Lietuvoje, o tuo pačiu daro įtaką ir lyčių lygybės politikos rekomendacijoms (be visiems gerai žinomų socio-demografinių aspektų, čia skiriami struktūrinis ir individualus lygmenys).
Dissertations / Theses on the topic "Politikos formavimas"
1
Pelurytytė, Elinga. "Apskaitos politikos formavimas įmonėje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_153610-64580.
Full textAbstract:
Tyrimo objektas – įmonių finansinės apskaitos politika.
Tyrimo dalykas – finansinės apskaitos politikos formavimas įmonėje.
Darbo tikslas – nustačius apskaitos politikos formavimo įmonėse ypatumus, parengti teorinį įmonės finansinės apskaitos politikos formavimo modelį ir patikrinus jo praktinį pritaikomumą Lietuvos įmonėse, suformuluoti atitinkamas išvadas bei pateikti pasiūlymus apskaitos politikos formavimo metodikai tobulinti.
Uždaviniai:
1) ištirti apskaitos politikos reglamentavimą bei įvairių autorių pateikiamą apskaitos politikos sampratą;
2) apibrėžti apskaitos politikos parengimo etapus bei nustatyti apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančius veiksnius;
3) atskleidus įmonės apskaitos politikos konceptualiąj���� esmę sudaryti teorinį finansinės apskaitos politikos formavimo įmonėje modelį;
4) patikrinti parengto teorinio apskaitos politikos formavimo įmonėje modelio praktinį pritaikomumą Lietuvos įmonių pavyzdžiu bei pateikti išvadas ir pasiūlymus apskaitos politikos parengimo metodikai tobulinti.
Tyrimo metodai - monografinis, loginė analiz�� ir sintezė, loginis abstrahavimas, anketinė apklausa, ekspertų vertinimo metodas, palyginimo ir apibendrinimo metodai bei loginis ir grafinis modeliavimas.
Išanalizavus užsienio bei lietuvių autorių literatūrą bei apskaitos politikos reglamentavimą, darbe pateikiamas apskaitos politikos formavimo įmonėje modelis, kuriame atspindimas ryšys tarp apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančių veiksnių ir apskaitos politikai... [toliau žr. visą tekstą]The object of the research is a company’s financial accounting policy. The subject of the research is accounting policy formation in a company. The goal of the work is to prepare the theoretical company‘s financial accounting policy formation model, after the peculiarities of accounting policy formation in a companies have been determinated and to settle appropriate conclusions and suggestions for the improving of the methodology of the accounting policy formation, after the adaptation of theoretical company‘s financial accounting policy formation model have been verified. The tasks of the research are as follows: 1) to investigate the reglamentation of accounting policy and the conception of accounting policy given by different authors; 2) to determine the preparation stages of accounting policy formation and ascertain the factors influencing accounting policy choice; 3) to compose the theoretical company’s accounting policy formation model, after conceptual essentiality of company’s accounting policy have been detected; 4) to verify the adaptation of theoretical company’s financial accounting policy formation model in Lithuanian companies and to settle conclusions and suggestions for the improving of the methodology of the accounting policy formation. The research methods include the monographic, logical analysis and synthesis, logical abstracting, questioning interrogation, estimation of experts, comparison and generalization methods and the methods of logical and... [to full text]
2
Varanavičiūtė, Ingrida. "Apskaitos politikos formavimas įmonėje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090114_161322-79814.
Full textAbstract:
Tyrimo objektas – apskaitos politikos formavimas Lietuvos įmonėse. Tyrimo tikslas – nustatyti apskaitos politikos Lietuvoje pasirinkimą lemiančius veiksnius, pateikti apskaitos politikos formavimo modelį ir patikrinti jo tinkamumą Lietuvos įmonėse. Tyrimo problema: apskaitos politikos pasirinkimą lemiančių veiksnių įtakos apskaitos politikos formavimo modeliui nustatymo Lietuvos įmonėse nepakankamas metodologinis pagrindimas.The object of the research is a company’s financial accounting policy.The goal of the work is to prepare the factors influence to accounting policy choice in Lithuania and suggest the theoretical company‘s accounting policy formation model, improve the company‘s financial accounting policy formation model adaptation in Lithuanian company’s.
3
Jančaitytė, Raminta. "Šeimos politikos formavimas Lietuvoje." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110704_125143-91271.
Full textAbstract:
Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis.This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation.
4
Morkvėnas, Deividas. "Komercinių bankų investicinės politikos formavimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060921_133840-21876.
Full textAbstract:
According to Lithuanian and foreign authors’ scientific literature, Master’s work explores the main aspects of investment policy formation: stages of investment policy formation, investment strategies and methods of their selection, also analyzes the process of investment efficiency evaluating and main models of investment efficiency evaluating. The main features of investment policy formatting, evaluated efficiency of commercial banks “Hansabankas”, “Vilniaus bankas”, “Sampo bankas” are presented in the exploratory-analytic part of this paper. There was made a survey of “Hansabankas” clients’ attitude to offering services in investment funds field in this final work. Also this paper shows the investment trends perspective evaluating and the development trends of investment policy of commercial banks.
5
Subačius, Gediminas. "Informacijos saugos politikos formavimas šiuolaikinėje organizacijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20140701_190901-72459.
Full textAbstract:
Magistro darbo objektas – informacijos apsaugos politikos formavimas, šiuolaikinės verslo aplinkos kontekste. Darbo tikslas – išnagrinėti informacijos apsaugos procesus, pagrindinius elementus ir pateikti rekomendacijas, kurios būtų naudingos kuriant funkcionalią ir efektyvią saugumo politiką Išsiaiškinti informacijos saugos sampratą, išskirti pagrindiniai darbo uždaviniai elementus, apibrėžti informacijos saugumo politikos sampratą, išnagrinėti pagrindinius jos formavimo etapus, apžvelgti ir pristatyti tarptautinių standartų asociacijų rinkoje siūlomus sprendimus, supažindinti su saugumo strategijos ir dokumentacijos pagrindiniais etapais, apibrėžti pagrindinius organizacijos brandos modelius, naudojamus rizikų analizėje, išanalizuoti, kokia situacija saugos politikos srityje yra Lietuvos organizacijose, taip pat apžvelgti, kokie sprendimai yra siūlomi Lietuvos rinkoje. Geras organizacijos vadovybės informacijos svarbos suvokimas, sugebėjimas išskirti pagrindinius informacinius resursus ir numatymas, kokią įtaką verslo sėkmingumui turės saugumo politikos įdiegimas, gali lemti sėkmingą saugumo įgyvendinimą. Analizuojant saugumo politikos pagrindinius etapus, procesus ir remiantis įvairiomis saugumo metodikomis, galima identifikuoti pagrindinius pavojus, lengviau pašalinti esančias problemas. Taip pat svarbu įvertinti įmonės veiklos apimtis, specifiką ir pagal tai pasirinkti atitinkamas technologijas ir metodikas.Būtina taip pat ne tik rinktis metodikas, bet ir nepamiršti... [toliau žr. visą tekstą]THE FORMATION OF INFORMATION SECURITY POLICY IN A MODERN ORGANIZATION SUMMARY The main object of work – creation of information security policy, in modern organization. The main purpose of this work – to analyze and in the end of this work give recomendations, that wuold be useful and wil help organization to know better what is security policy and implement this policy in organizaton. Main tasks, determined in the final work are: determinate conception of information security policy, to explore the main stages of security policy creation; review and introduce internationals standarts and formats which are available on market, to familiaraise with most imoportan steps of security strategy and documentaition; determinate main organization maturity models, which are used in security threats analysis. To analize, what size investition are allocated to secure company’s information; to explore that situation is in Lithuanian market, which security metodics and products are available for Lithuanian organization. Successful implementation of security policy in organization depends, from that, how organization will perceive security importance, how they will identify most important information resources, and forecast how this new policy will impact business activity. Also very important is not to make mistakes, choosing methodic ant technologies, which would be adequate to organizations activity. According to the analysis of security methodic and most important security policy steps... [to full text]
6
Lapšinas, Benas. "Europos Sąjungos indėlių draudimo politikos formavimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2015. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20150108_193856-00871.
Full textAbstract:
2008 m. krizės laikotarpiu Europos Sąjungos šalių vadovai ir institucijos suprato, kad galiojanti indėlių draudimo sistema yra nėra efektyvi, todėl būtini jos pakeitimai. Siekiant sustabdyti ES šalių-narių nepagrįstas išlaidas, skolos naštą ir bankų neatsakingumą, buvo priimta (1994) indėlių draudimo sistemos direktyva, kuri buvo dar keletą kartų atnaujinta (2009 ir 2014), tačiau reikšmingų pokyčių finansinėje rinkoje neįvyko, nes išryškėjo ekonominiai ir kultūriniai ES šalių-narių skirtumai, menkinantys indėlininkų pasitikėjimą bankais ir pačia indėlių draudimo sistema.
Tyrimo objektas – indėlių draudimo direktyvos sprendimų priėmimo procesas, ES institucijų direktyvos pakeitimai bei įgyvendinimo modeliai Europos Sąjungoje.
Darbo tikslas – išanalizuoti indėlių draudimo direktyvos atsiradimo priežastis, tobulinimo eigą ir procesus, kurie daro įtaką finansiniam sektoriui bei atlikus modelių analizę įvardinti į ES institucijų tarpusavio barjerus.
Darbo uždaviniai: a) apibrėžti Europos indėlių draudimo sampratą ir įvertinti jos įtaką bankų sąjungai; b) ištirti indėlių draudimo direktyvos sprendimų priėmimo procesą bei ES institucijų poveikį jam; c) apžvelgti Vokietijos įtaką indėlių draudimo direktyvos sprendimų priėmimo procese; d) atlikti indėlių draudimo modelių ir politinės galimybės juos priimti Europoje analizę.
Darbe naudojami skirtingi tyrimo metodai: analitinis-aprašomasis ir lyginamasis bei dokumentų ir statistikos analizė, jų pagalba ištirtas ryšys tarp ES... [toliau žr. visą tekstą]During the crisis in 2008, EU institutions and leaders of member states understood, that existing deposit insurance system is inefficient and that it required necessary changes. In order to prevent unreasonable expenditures of EU member states, burden of debt and irresponsibility of banks, the deposit insurance system directive was adopted in 1994; it had been renewed several times in 2009 and 2014, however no significant changes on financial market had happened. The main reason for that were the emerged economic and cultural differences between EU member states, which depreciated depositor’s trust in banks and deposit insurance system itself. The object of research: the decision making process of deposit insurance directive, changes to directive by EU institutions and execution models in European Union. The objective of the study: to analyze the reasons for emergence of deposit insurance directive, improvement steps and processes, that influence the financial sector; and to name mutual barriers between EU institution after analysis of models. Tasks of the study: a) to define the concept of European deposit insurance and evaluate its influence to banking union; b) to research the decision making process of deposit insurance directive and the impact EU institutions had on it; c) to review the impact Germany had on decision making process of deposit insurance directive; d) to analyze the models of deposit insurance and political abilities to adopt them in Europe. Various... [to full text]
7
Dovainytė, Laima. "Aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080925_100054-43929.
Full textAbstract:
Aplinkos apsauga - tai teisinių, technologinių, techninių, biologinių ir kitų priemonių sistema, padedanti derinti gamtos išteklių naudojimą su aplinkos išsaugojimu.
Magistro baigiamajame darbe analizuojamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje, ES nuostatų derinimas su Lietuvos aplinkos apsauga, nagrinėjama aplinkos apsaugos teisinė sistema ir įstaigos, kurios įgyvendina ir modeliuoja aplinkosaugos politiką.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti aplinkos apsaugos formavimo galimybes;
2. išanalizuoti aplinkos apsaugos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, jų funkcijas;
3. apžvelgti aplinkosaugos finansavimo principus;
4. apžvelgti ES įtaką Lietuvos aplinkos apsaugos politikai;
5. ištirti visuomenės požiūrį į aplinkosaugą.
Darbo struktūrą sudaro keturios dalys: pirmoje - apibūdinama aplinkos vadyba ir politika, apžvelgiama aplinkos apsaugos raida Lietuvoje, aplinkosaugos finansavimo principai; antroje - išanalizuotas aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, apžvelgti teisės aktai, veiksmų programos, politikos principai, nuostatos bei kiti aplinkos apsaugą reglamentuojantys dokumentai, bei įgyvendinančios institucijos; trečioje – apžvelgiamas aplinkos apsaugos politikos vertinimas; ketvirtoje - atliktas tyrimas, kuriame išanalizuotas žmonių požiūris į aplinkos apsaugą, pateikiamos pagrindinės charakteristikos, imtis ir rezultatai.
Remtasi moksline literatūra, publikuojamais straipsniais, dokumentais... [toliau žr. visą tekstą]Environment protection is a system of legal, technological, technical, biological, and other means and it helps to combine the use of natural recources with the environment protection. The M.A. paper is focused on the formation and implementation of the environment protection politics in Lithuania, the adjust of the European Union regulation with the Lithuanian environment protection. Also environment protection system and institutions, which implement and regulate the environment protection policy, are analused in the paper. The goals of the paper : 1. To view the possibilities of environment protection; 2. to analyse the institutions which form and implement the environment protection policy and to view their functions; 3. to view sponsorship principles of the environment protection; 4. to view the influence of the European Union upon Lithuanian environment protection policy; 5. to analise the attitude of the society towards the environment protection. The structure of the paper consists of four parts: in the first part the environment management and policy are defined, the development of environment protection in Lithuania and the sponsorship principles of the environment protection are viewed; in the second part of the paper the implementation of the environment protection in the European Uninon and Lithuania is analysed, some law acts, programmes of action, the principles and regulation of policy, and other documents and institutions which regulate the environment... [to full text]
8
Samuolienė, Monika. "Aukštojo mokslo ir studijų reformos politikos formavimas Lietuvoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090219_100157-47833.
Full textAbstract:
Aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarka Lietuvoje vyksta jau nuo 1991 metų. 2000 metais priimtas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas bei 2006 - 2007 metų atitinkami dokumentai leidžia aukštojo mokslo ir studijų sistemoje vykdytas pertvarkas grupuoti į kelis sąlyginius etapus. 2006 metais LR Vyriausybės patvirtintas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2006 – 2010 metų plėtros planas bei 2007 metų birželio 14 dieną Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų – įvardijami dokumentais, sąlygojusiais naujos, giluminės bei kryptingos aukštojo mokslo ir studijų sistemos reformos pradžią.
Darbo objektas – aukštojo mokslo reformos politikos formavimas Lietuvoje, koncentruojantis į pastarąjį pertvarkos etapą. Darbe nagrinėjami trys prioritetiniai klausimai, įtraukti į aukštojo mokslo ir studijų reformos politikos formuotojų darbotvarkes: 1) studijų finansavimo pertvarka; 2) universitetų institucinės autonomijos klausimas; 3) universitetų vidinio valdymo modelio pertvarka. Remiantis viešosios politikos ciklo teorija, dabartiniame aukštojo mokslo reformos politikos formavimo procese stebimos darbotvarkės nustatymo, politikos formulavimo fazės; konkrečių pasirinktų alternatyvų įgyvendinimą numatoma pradėti 2008 – 2009 metais. Todėl darbe siekiama sistemingai apžvelgti pagrindinių aukštojo mokslo reformos politikos formuotojų pozicijas dėl jau trijų minėtų klausimų tinkamiausių pertvarkos alternatyvų... [toliau žr. visą tekstą]Reforms in Lithuania‘s higher education and study system have started in 1991. A Law of Higher Education adopted in 2000 and respective documents from 2006-2007 allow grouping of reforms carried out within the system of higher education and studies into few conditional phases. Lithuanian higher education system development plan for 2006 – 2010 approved in 2006 by Lithuanian Government and convention regarding the principles of reforms in education and study signed by Lithuanian parliamentary political parties on 14th of June 2007 have been endorsed by documents, which stipulated the initiation of modern, deep and focussed reform in higher education and study. Research object is a formation of higher education reform policy in Lithuania, with a focus on a latter phase of the reforms. Research analyses three priority questions included into the agenda of persons, responsible for formation of higher education and study reform policy: 1) reform for higher education funding; 2) institutional autonomy of universities; 3) reform of internal management model of universities. According to the theory of public policy cycle, in nowadays process of higher education reform policy formation there are observed phases of setting an agenda and formation of policy. The implementation of chosen specific alternatives is foreseen to be initiated in 2008 – 2009. Therefore the research aims to review in systematic way positions of the leading higher education reform policy makers... [to full text]
9
Žvalionytė, Dovilė. "Bendros Europos Sąjungos imigracijos politikos formavimas: problemų analizė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20131211_185656-54457.
Full textAbstract:
Europos Sąjunga (toliau ES) 1999 m. pradėjo kurti bendrą ES imigracijos politiką. ES valstybės narės paskelbė siekį sukurti bendrą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“, kurioje laisvo judėjimo teise galėtų naudotis ne tik ES piliečiai, bet ir visi ES teisėtai gyvenantys asmenys. Tačiau šis ambicingas siekis tapo dideliu iššūkiu tiek ES valstybėms narėms, tiek procesą koordinuojančioms ES institucijoms. Per beveik dešimt bendros ES imigracijos politikos formavimo metų teisėtos imigracijos srityje buvo priimti vos keturi ES valstybėse narėse bendras teisės normas įtvirtinantys teisės aktai. Toks deklaruojamų tikslų (bendra visapusiška ES politika) ir pasiekimų (4 teisės aktai) neatitikimas skatina ieškoti bendros ES politikos teisėtos imigracijos srityje išliekančio riboto bendrumo priežasčių. Šio darbo tikslas yra nustatyti bendros ES imigracijos politikos teisėtos imigracijos srityje kūrimą labiausiai ribojančius institucinius veiksnius. Kaip tyrimo teorinis pagrindas naudojama institucionalizmo paradigmai priskiriama George Tsebelio sukonstruota „veto žaidėjų“ teorija. Anot šios teorijos, politikos pokyčiai (arba priešingai, jų nebuvimas) priklauso nuo veikėjų, kurie turi veto teisę, priimant sprendimus minėtos politikos srityje, skaičiaus ir preferencijų. Teigiama, kad kuo daugiau tokių „veto žaidėjų“ ir kuo jų preferencijos skirtingesnės, tuo mažesnė politikos pokyčių tikimybė. Remiantis veto žaidėjų teorija, darbe iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės: 1) Ribotą... [toliau žr. visą tekstą]In the last decades international migration has become one of the most salient issues on the European Union (EU) policy agenda. Increasing numbers of immigrants have challenged the capabilities of the Member states to implement effective national immigration policies. Therefore in 1999 the Member states began to develop a common EU immigration policy. However, after almost ten years a progress achieved in this field remains very limited. Especially difficult is to reach an agreement on a common policy in the field of the legal immigration. This paper by employing an institutional approach seeks to find out the most important factors restraining the shaping of common EU legal immigration policy. Veto players theory created by George Tsebelis is used as the theoretical background of the research. This theory explains how different institutional settings influence policy stability. According to the theory the most important feature of political institutions is veto players, i.e. decision makers whose agreement is required for the change of policy. The main argument of the veto players theory is that the higher number of veto players and the greater distances among their preferences lead to a higher level of policy stability. Following this theoretical framework the paper tests two hypotheses. After the first one the limited common EU immigration policy is a result of the high number of veto players in the immigration field. After the second one the limited common EU immigration... [to full text]
10
Misiukanis, Rimas. "Emigracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas (Lietuvos ir Lenkijos lyginamoji analizė)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080625_150846-49838.
Full textAbstract:
Magistriniame darbe, naudojant tesės aktų, dokumentų, parengtų programų ir strategijų, statistinių duomenų bei mokslinės literatūros analizės metodą, analizuojamas ir lyginamas Lietuvos ir Lenkijos emigracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas. Naudojant pusiau struktūruotą interviu, pristatomi paskirų šalių valdininkų ketinimai ir nuomonės apie tam tikras emigracijos politikos formavimo bei įgyvendinimo aktualias problemas.
Siekiant atsakyti į iškeltus uždavinius, pirmoje (teorinėje) dalyje emigracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas aiškinamas viešosios politikos teorijos kontekste. Siekiant išry�����kinti Lietuvos bei Lenkijos emigracijos politikos formavimo ir įgyvendinimo pagrindinę priežastį, trumpai pristatoma migracijos (emigracijos) teorija. Sekančiuose darbo skyriuose galima pastebėti, kad pristatyta teorija daugeliu atvejų randa savo atvaizdą praktiniame Lietuvos bei Lenkijos emigracijos politikos formavime ir įgyvendinime.
Antrame darbo skyriuje aptariami šiuo metu Lietuvoje ir Lenkijoje stebimi piliečių emigracijos mastai ir tendencijos bei analizuojami su tuo susiję šalių Respublikų Parlamentų bei Vyriausybių veiksmai formuojant emigracijos politiką. Taip pat aptariamos Lietuvos ir Lenkijos politinių partijų programose numatytos priemonės skirtos emigracijos politikai formuoti. Lyginant šalių atvejus, pagrindiniai skirtumai pastebimi politinių partijų programų atžvilgiu, kurios daugiau ar mažiau skiriasi savo konkretumo lygiu, kas savo ruožtu... [toliau žr. visą tekstą]The Master thesis deals with the analysis and the comparison of the formation and the implementation of the emigration policy in Poland and Lithuania. The examination of the law, documents, prepared programs and strategies, statistics and scholar literature was used as a method for further analysis. In order to present the aims and opinions of the particular officers and politicians about the relevant problems, related to the formation and the implementation of the emigration policy, the half-structured interviews were used. In order to achieve earlier set tasks, the theoretical part of the thesis explains the formation and the implementation of the emigration policy in the context of public policy theory. Thus, a short migration (emigration) theory is presented in order to highlight the main reasons of the formation and the implementation of the emigration policy. The following sections of the paper show that earlier presented theory is in very many cases reflected in the practice of the emigration policy. The second section of the paper presents the current degree and tendencies of the citizens’ emigration and the actions of the nations’ Parliament and government, related to the formation of the emigration policy. Additionally, this part of the paper describes the clues meant for formation of the emigration policy, provided in the programs of polish and Lithuanian political parties. The comparison of the two countries policy shows the differences in the programs of the... [to full text]