To see the other types of publications on this topic, follow the link: Politikos formavimas.
Dissertations / Theses on the topic 'Politikos formavimas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 31 dissertations / theses for your research on the topic 'Politikos formavimas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse dissertations / theses on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Pelurytytė, Elinga. "Apskaitos politikos formavimas įmonėje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_153610-64580.
Full textAbstract:
Tyrimo objektas – įmonių finansinės apskaitos politika.
Tyrimo dalykas – finansinės apskaitos politikos formavimas įmonėje.
Darbo tikslas – nustačius apskaitos politikos formavimo įmonėse ypatumus, parengti teorinį įmonės finansinės apskaitos politikos formavimo modelį ir patikrinus jo praktinį pritaikomumą Lietuvos įmonėse, suformuluoti atitinkamas išvadas bei pateikti pasiūlymus apskaitos politikos formavimo metodikai tobulinti.
Uždaviniai:
1) ištirti apskaitos politikos reglamentavimą bei įvairių autorių pateikiamą apskaitos politikos sampratą;
2) apibrėžti apskaitos politikos parengimo etapus bei nustatyti apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančius veiksnius;
3) atskleidus įmonės apskaitos politikos konceptualiąj���� esmę sudaryti teorinį finansinės apskaitos politikos formavimo įmonėje modelį;
4) patikrinti parengto teorinio apskaitos politikos formavimo įmonėje modelio praktinį pritaikomumą Lietuvos įmonių pavyzdžiu bei pateikti išvadas ir pasiūlymus apskaitos politikos parengimo metodikai tobulinti.
Tyrimo metodai - monografinis, loginė analiz�� ir sintezė, loginis abstrahavimas, anketinė apklausa, ekspertų vertinimo metodas, palyginimo ir apibendrinimo metodai bei loginis ir grafinis modeliavimas.
Išanalizavus užsienio bei lietuvių autorių literatūrą bei apskaitos politikos reglamentavimą, darbe pateikiamas apskaitos politikos formavimo įmonėje modelis, kuriame atspindimas ryšys tarp apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančių veiksnių ir apskaitos politikai... [toliau žr. visą tekstą]The object of the research is a company’s financial accounting policy. The subject of the research is accounting policy formation in a company. The goal of the work is to prepare the theoretical company‘s financial accounting policy formation model, after the peculiarities of accounting policy formation in a companies have been determinated and to settle appropriate conclusions and suggestions for the improving of the methodology of the accounting policy formation, after the adaptation of theoretical company‘s financial accounting policy formation model have been verified. The tasks of the research are as follows: 1) to investigate the reglamentation of accounting policy and the conception of accounting policy given by different authors; 2) to determine the preparation stages of accounting policy formation and ascertain the factors influencing accounting policy choice; 3) to compose the theoretical company’s accounting policy formation model, after conceptual essentiality of company’s accounting policy have been detected; 4) to verify the adaptation of theoretical company’s financial accounting policy formation model in Lithuanian companies and to settle conclusions and suggestions for the improving of the methodology of the accounting policy formation. The research methods include the monographic, logical analysis and synthesis, logical abstracting, questioning interrogation, estimation of experts, comparison and generalization methods and the methods of logical and... [to full text]
2
Varanavičiūtė, Ingrida. "Apskaitos politikos formavimas įmonėje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090114_161322-79814.
Full textAbstract:
Tyrimo objektas – apskaitos politikos formavimas Lietuvos įmonėse. Tyrimo tikslas – nustatyti apskaitos politikos Lietuvoje pasirinkimą lemiančius veiksnius, pateikti apskaitos politikos formavimo modelį ir patikrinti jo tinkamumą Lietuvos įmonėse. Tyrimo problema: apskaitos politikos pasirinkimą lemiančių veiksnių įtakos apskaitos politikos formavimo modeliui nustatymo Lietuvos įmonėse nepakankamas metodologinis pagrindimas.The object of the research is a company’s financial accounting policy.The goal of the work is to prepare the factors influence to accounting policy choice in Lithuania and suggest the theoretical company‘s accounting policy formation model, improve the company‘s financial accounting policy formation model adaptation in Lithuanian company’s.
3
Jančaitytė, Raminta. "Šeimos politikos formavimas Lietuvoje." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110704_125143-91271.
Full textAbstract:
Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis.This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation.
4
Morkvėnas, Deividas. "Komercinių bankų investicinės politikos formavimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060921_133840-21876.
Full textAbstract:
According to Lithuanian and foreign authors’ scientific literature, Master’s work explores the main aspects of investment policy formation: stages of investment policy formation, investment strategies and methods of their selection, also analyzes the process of investment efficiency evaluating and main models of investment efficiency evaluating. The main features of investment policy formatting, evaluated efficiency of commercial banks “Hansabankas”, “Vilniaus bankas”, “Sampo bankas” are presented in the exploratory-analytic part of this paper. There was made a survey of “Hansabankas” clients’ attitude to offering services in investment funds field in this final work. Also this paper shows the investment trends perspective evaluating and the development trends of investment policy of commercial banks.
5
Subačius, Gediminas. "Informacijos saugos politikos formavimas šiuolaikinėje organizacijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20140701_190901-72459.
Full textAbstract:
Magistro darbo objektas – informacijos apsaugos politikos formavimas, šiuolaikinės verslo aplinkos kontekste. Darbo tikslas – išnagrinėti informacijos apsaugos procesus, pagrindinius elementus ir pateikti rekomendacijas, kurios būtų naudingos kuriant funkcionalią ir efektyvią saugumo politiką Išsiaiškinti informacijos saugos sampratą, išskirti pagrindiniai darbo uždaviniai elementus, apibrėžti informacijos saugumo politikos sampratą, išnagrinėti pagrindinius jos formavimo etapus, apžvelgti ir pristatyti tarptautinių standartų asociacijų rinkoje siūlomus sprendimus, supažindinti su saugumo strategijos ir dokumentacijos pagrindiniais etapais, apibrėžti pagrindinius organizacijos brandos modelius, naudojamus rizikų analizėje, išanalizuoti, kokia situacija saugos politikos srityje yra Lietuvos organizacijose, taip pat apžvelgti, kokie sprendimai yra siūlomi Lietuvos rinkoje. Geras organizacijos vadovybės informacijos svarbos suvokimas, sugebėjimas išskirti pagrindinius informacinius resursus ir numatymas, kokią įtaką verslo sėkmingumui turės saugumo politikos įdiegimas, gali lemti sėkmingą saugumo įgyvendinimą. Analizuojant saugumo politikos pagrindinius etapus, procesus ir remiantis įvairiomis saugumo metodikomis, galima identifikuoti pagrindinius pavojus, lengviau pašalinti esančias problemas. Taip pat svarbu įvertinti įmonės veiklos apimtis, specifiką ir pagal tai pasirinkti atitinkamas technologijas ir metodikas.Būtina taip pat ne tik rinktis metodikas, bet ir nepamiršti... [toliau žr. visą tekstą]THE FORMATION OF INFORMATION SECURITY POLICY IN A MODERN ORGANIZATION SUMMARY The main object of work – creation of information security policy, in modern organization. The main purpose of this work – to analyze and in the end of this work give recomendations, that wuold be useful and wil help organization to know better what is security policy and implement this policy in organizaton. Main tasks, determined in the final work are: determinate conception of information security policy, to explore the main stages of security policy creation; review and introduce internationals standarts and formats which are available on market, to familiaraise with most imoportan steps of security strategy and documentaition; determinate main organization maturity models, which are used in security threats analysis. To analize, what size investition are allocated to secure company’s information; to explore that situation is in Lithuanian market, which security metodics and products are available for Lithuanian organization. Successful implementation of security policy in organization depends, from that, how organization will perceive security importance, how they will identify most important information resources, and forecast how this new policy will impact business activity. Also very important is not to make mistakes, choosing methodic ant technologies, which would be adequate to organizations activity. According to the analysis of security methodic and most important security policy steps... [to full text]
6
Lapšinas, Benas. "Europos Sąjungos indėlių draudimo politikos formavimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2015. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20150108_193856-00871.
Full textAbstract:
2008 m. krizės laikotarpiu Europos Sąjungos šalių vadovai ir institucijos suprato, kad galiojanti indėlių draudimo sistema yra nėra efektyvi, todėl būtini jos pakeitimai. Siekiant sustabdyti ES šalių-narių nepagrįstas išlaidas, skolos naštą ir bankų neatsakingumą, buvo priimta (1994) indėlių draudimo sistemos direktyva, kuri buvo dar keletą kartų atnaujinta (2009 ir 2014), tačiau reikšmingų pokyčių finansinėje rinkoje neįvyko, nes išryškėjo ekonominiai ir kultūriniai ES šalių-narių skirtumai, menkinantys indėlininkų pasitikėjimą bankais ir pačia indėlių draudimo sistema.
Tyrimo objektas – indėlių draudimo direktyvos sprendimų priėmimo procesas, ES institucijų direktyvos pakeitimai bei įgyvendinimo modeliai Europos Sąjungoje.
Darbo tikslas – išanalizuoti indėlių draudimo direktyvos atsiradimo priežastis, tobulinimo eigą ir procesus, kurie daro įtaką finansiniam sektoriui bei atlikus modelių analizę įvardinti į ES institucijų tarpusavio barjerus.
Darbo uždaviniai: a) apibrėžti Europos indėlių draudimo sampratą ir įvertinti jos įtaką bankų sąjungai; b) ištirti indėlių draudimo direktyvos sprendimų priėmimo procesą bei ES institucijų poveikį jam; c) apžvelgti Vokietijos įtaką indėlių draudimo direktyvos sprendimų priėmimo procese; d) atlikti indėlių draudimo modelių ir politinės galimybės juos priimti Europoje analizę.
Darbe naudojami skirtingi tyrimo metodai: analitinis-aprašomasis ir lyginamasis bei dokumentų ir statistikos analizė, jų pagalba ištirtas ryšys tarp ES... [toliau žr. visą tekstą]During the crisis in 2008, EU institutions and leaders of member states understood, that existing deposit insurance system is inefficient and that it required necessary changes. In order to prevent unreasonable expenditures of EU member states, burden of debt and irresponsibility of banks, the deposit insurance system directive was adopted in 1994; it had been renewed several times in 2009 and 2014, however no significant changes on financial market had happened. The main reason for that were the emerged economic and cultural differences between EU member states, which depreciated depositor’s trust in banks and deposit insurance system itself. The object of research: the decision making process of deposit insurance directive, changes to directive by EU institutions and execution models in European Union. The objective of the study: to analyze the reasons for emergence of deposit insurance directive, improvement steps and processes, that influence the financial sector; and to name mutual barriers between EU institution after analysis of models. Tasks of the study: a) to define the concept of European deposit insurance and evaluate its influence to banking union; b) to research the decision making process of deposit insurance directive and the impact EU institutions had on it; c) to review the impact Germany had on decision making process of deposit insurance directive; d) to analyze the models of deposit insurance and political abilities to adopt them in Europe. Various... [to full text]
7
Dovainytė, Laima. "Aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080925_100054-43929.
Full textAbstract:
Aplinkos apsauga - tai teisinių, technologinių, techninių, biologinių ir kitų priemonių sistema, padedanti derinti gamtos išteklių naudojimą su aplinkos išsaugojimu.
Magistro baigiamajame darbe analizuojamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje, ES nuostatų derinimas su Lietuvos aplinkos apsauga, nagrinėjama aplinkos apsaugos teisinė sistema ir įstaigos, kurios įgyvendina ir modeliuoja aplinkosaugos politiką.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti aplinkos apsaugos formavimo galimybes;
2. išanalizuoti aplinkos apsaugos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, jų funkcijas;
3. apžvelgti aplinkosaugos finansavimo principus;
4. apžvelgti ES įtaką Lietuvos aplinkos apsaugos politikai;
5. ištirti visuomenės požiūrį į aplinkosaugą.
Darbo struktūrą sudaro keturios dalys: pirmoje - apibūdinama aplinkos vadyba ir politika, apžvelgiama aplinkos apsaugos raida Lietuvoje, aplinkosaugos finansavimo principai; antroje - išanalizuotas aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, apžvelgti teisės aktai, veiksmų programos, politikos principai, nuostatos bei kiti aplinkos apsaugą reglamentuojantys dokumentai, bei įgyvendinančios institucijos; trečioje – apžvelgiamas aplinkos apsaugos politikos vertinimas; ketvirtoje - atliktas tyrimas, kuriame išanalizuotas žmonių požiūris į aplinkos apsaugą, pateikiamos pagrindinės charakteristikos, imtis ir rezultatai.
Remtasi moksline literatūra, publikuojamais straipsniais, dokumentais... [toliau žr. visą tekstą]Environment protection is a system of legal, technological, technical, biological, and other means and it helps to combine the use of natural recources with the environment protection. The M.A. paper is focused on the formation and implementation of the environment protection politics in Lithuania, the adjust of the European Union regulation with the Lithuanian environment protection. Also environment protection system and institutions, which implement and regulate the environment protection policy, are analused in the paper. The goals of the paper : 1. To view the possibilities of environment protection; 2. to analyse the institutions which form and implement the environment protection policy and to view their functions; 3. to view sponsorship principles of the environment protection; 4. to view the influence of the European Union upon Lithuanian environment protection policy; 5. to analise the attitude of the society towards the environment protection. The structure of the paper consists of four parts: in the first part the environment management and policy are defined, the development of environment protection in Lithuania and the sponsorship principles of the environment protection are viewed; in the second part of the paper the implementation of the environment protection in the European Uninon and Lithuania is analysed, some law acts, programmes of action, the principles and regulation of policy, and other documents and institutions which regulate the environment... [to full text]
8
Samuolienė, Monika. "Aukštojo mokslo ir studijų reformos politikos formavimas Lietuvoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090219_100157-47833.
Full textAbstract:
Aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarka Lietuvoje vyksta jau nuo 1991 metų. 2000 metais priimtas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas bei 2006 - 2007 metų atitinkami dokumentai leidžia aukštojo mokslo ir studijų sistemoje vykdytas pertvarkas grupuoti į kelis sąlyginius etapus. 2006 metais LR Vyriausybės patvirtintas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2006 – 2010 metų plėtros planas bei 2007 metų birželio 14 dieną Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų – įvardijami dokumentais, sąlygojusiais naujos, giluminės bei kryptingos aukštojo mokslo ir studijų sistemos reformos pradžią.
Darbo objektas – aukštojo mokslo reformos politikos formavimas Lietuvoje, koncentruojantis į pastarąjį pertvarkos etapą. Darbe nagrinėjami trys prioritetiniai klausimai, įtraukti į aukštojo mokslo ir studijų reformos politikos formuotojų darbotvarkes: 1) studijų finansavimo pertvarka; 2) universitetų institucinės autonomijos klausimas; 3) universitetų vidinio valdymo modelio pertvarka. Remiantis viešosios politikos ciklo teorija, dabartiniame aukštojo mokslo reformos politikos formavimo procese stebimos darbotvarkės nustatymo, politikos formulavimo fazės; konkrečių pasirinktų alternatyvų įgyvendinimą numatoma pradėti 2008 – 2009 metais. Todėl darbe siekiama sistemingai apžvelgti pagrindinių aukštojo mokslo reformos politikos formuotojų pozicijas dėl jau trijų minėtų klausimų tinkamiausių pertvarkos alternatyvų... [toliau žr. visą tekstą]Reforms in Lithuania‘s higher education and study system have started in 1991. A Law of Higher Education adopted in 2000 and respective documents from 2006-2007 allow grouping of reforms carried out within the system of higher education and studies into few conditional phases. Lithuanian higher education system development plan for 2006 – 2010 approved in 2006 by Lithuanian Government and convention regarding the principles of reforms in education and study signed by Lithuanian parliamentary political parties on 14th of June 2007 have been endorsed by documents, which stipulated the initiation of modern, deep and focussed reform in higher education and study. Research object is a formation of higher education reform policy in Lithuania, with a focus on a latter phase of the reforms. Research analyses three priority questions included into the agenda of persons, responsible for formation of higher education and study reform policy: 1) reform for higher education funding; 2) institutional autonomy of universities; 3) reform of internal management model of universities. According to the theory of public policy cycle, in nowadays process of higher education reform policy formation there are observed phases of setting an agenda and formation of policy. The implementation of chosen specific alternatives is foreseen to be initiated in 2008 – 2009. Therefore the research aims to review in systematic way positions of the leading higher education reform policy makers... [to full text]
9
Žvalionytė, Dovilė. "Bendros Europos Sąjungos imigracijos politikos formavimas: problemų analizė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20131211_185656-54457.
Full textAbstract:
Europos Sąjunga (toliau ES) 1999 m. pradėjo kurti bendrą ES imigracijos politiką. ES valstybės narės paskelbė siekį sukurti bendrą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“, kurioje laisvo judėjimo teise galėtų naudotis ne tik ES piliečiai, bet ir visi ES teisėtai gyvenantys asmenys. Tačiau šis ambicingas siekis tapo dideliu iššūkiu tiek ES valstybėms narėms, tiek procesą koordinuojančioms ES institucijoms. Per beveik dešimt bendros ES imigracijos politikos formavimo metų teisėtos imigracijos srityje buvo priimti vos keturi ES valstybėse narėse bendras teisės normas įtvirtinantys teisės aktai. Toks deklaruojamų tikslų (bendra visapusiška ES politika) ir pasiekimų (4 teisės aktai) neatitikimas skatina ieškoti bendros ES politikos teisėtos imigracijos srityje išliekančio riboto bendrumo priežasčių. Šio darbo tikslas yra nustatyti bendros ES imigracijos politikos teisėtos imigracijos srityje kūrimą labiausiai ribojančius institucinius veiksnius. Kaip tyrimo teorinis pagrindas naudojama institucionalizmo paradigmai priskiriama George Tsebelio sukonstruota „veto žaidėjų“ teorija. Anot šios teorijos, politikos pokyčiai (arba priešingai, jų nebuvimas) priklauso nuo veikėjų, kurie turi veto teisę, priimant sprendimus minėtos politikos srityje, skaičiaus ir preferencijų. Teigiama, kad kuo daugiau tokių „veto žaidėjų“ ir kuo jų preferencijos skirtingesnės, tuo mažesnė politikos pokyčių tikimybė. Remiantis veto žaidėjų teorija, darbe iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės: 1) Ribotą... [toliau žr. visą tekstą]In the last decades international migration has become one of the most salient issues on the European Union (EU) policy agenda. Increasing numbers of immigrants have challenged the capabilities of the Member states to implement effective national immigration policies. Therefore in 1999 the Member states began to develop a common EU immigration policy. However, after almost ten years a progress achieved in this field remains very limited. Especially difficult is to reach an agreement on a common policy in the field of the legal immigration. This paper by employing an institutional approach seeks to find out the most important factors restraining the shaping of common EU legal immigration policy. Veto players theory created by George Tsebelis is used as the theoretical background of the research. This theory explains how different institutional settings influence policy stability. According to the theory the most important feature of political institutions is veto players, i.e. decision makers whose agreement is required for the change of policy. The main argument of the veto players theory is that the higher number of veto players and the greater distances among their preferences lead to a higher level of policy stability. Following this theoretical framework the paper tests two hypotheses. After the first one the limited common EU immigration policy is a result of the high number of veto players in the immigration field. After the second one the limited common EU immigration... [to full text]
10
Misiukanis, Rimas. "Emigracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas (Lietuvos ir Lenkijos lyginamoji analizė)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080625_150846-49838.
Full textAbstract:
Magistriniame darbe, naudojant tesės aktų, dokumentų, parengtų programų ir strategijų, statistinių duomenų bei mokslinės literatūros analizės metodą, analizuojamas ir lyginamas Lietuvos ir Lenkijos emigracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas. Naudojant pusiau struktūruotą interviu, pristatomi paskirų šalių valdininkų ketinimai ir nuomonės apie tam tikras emigracijos politikos formavimo bei įgyvendinimo aktualias problemas.
Siekiant atsakyti į iškeltus uždavinius, pirmoje (teorinėje) dalyje emigracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas aiškinamas viešosios politikos teorijos kontekste. Siekiant išry�����kinti Lietuvos bei Lenkijos emigracijos politikos formavimo ir įgyvendinimo pagrindinę priežastį, trumpai pristatoma migracijos (emigracijos) teorija. Sekančiuose darbo skyriuose galima pastebėti, kad pristatyta teorija daugeliu atvejų randa savo atvaizdą praktiniame Lietuvos bei Lenkijos emigracijos politikos formavime ir įgyvendinime.
Antrame darbo skyriuje aptariami šiuo metu Lietuvoje ir Lenkijoje stebimi piliečių emigracijos mastai ir tendencijos bei analizuojami su tuo susiję šalių Respublikų Parlamentų bei Vyriausybių veiksmai formuojant emigracijos politiką. Taip pat aptariamos Lietuvos ir Lenkijos politinių partijų programose numatytos priemonės skirtos emigracijos politikai formuoti. Lyginant šalių atvejus, pagrindiniai skirtumai pastebimi politinių partijų programų atžvilgiu, kurios daugiau ar mažiau skiriasi savo konkretumo lygiu, kas savo ruožtu... [toliau žr. visą tekstą]The Master thesis deals with the analysis and the comparison of the formation and the implementation of the emigration policy in Poland and Lithuania. The examination of the law, documents, prepared programs and strategies, statistics and scholar literature was used as a method for further analysis. In order to present the aims and opinions of the particular officers and politicians about the relevant problems, related to the formation and the implementation of the emigration policy, the half-structured interviews were used. In order to achieve earlier set tasks, the theoretical part of the thesis explains the formation and the implementation of the emigration policy in the context of public policy theory. Thus, a short migration (emigration) theory is presented in order to highlight the main reasons of the formation and the implementation of the emigration policy. The following sections of the paper show that earlier presented theory is in very many cases reflected in the practice of the emigration policy. The second section of the paper presents the current degree and tendencies of the citizens’ emigration and the actions of the nations’ Parliament and government, related to the formation of the emigration policy. Additionally, this part of the paper describes the clues meant for formation of the emigration policy, provided in the programs of polish and Lithuanian political parties. The comparison of the two countries policy shows the differences in the programs of the... [to full text]
11
Vegytė, Inga. "Profesinio mokymo politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje (Kauno regiono atvejis)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080626_090749-65285.
Full textAbstract:
Lietuvoje pirminio profesinio mokymo politika vis dažniau paliekama aukštojo mokslo užnugaryje. Nacionalinė šalies valdžia irgi nelabai sutaria, kaip turėtų būti formuojama ši viešosios politikos sritis. Todėl šio darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, remiantis ne tik įvairiais norminiais dokumentais, bet ir atliekant atvejo analizę (Kauno regione).
Analizuojant teorinius profesinio mokymo politikos aspektus, galima pastebėti, jog plačiausiai procesus paaiškina viešosios politikos teorijos, leidžiančios išskirti tam tikrus politikos formavimo bei įgyvendinimo faktorius bei metodus. Tačiau šiandieninė Lietuvos profesinio mokymo politika yra kintanti, todėl konkretaus modelio suformuluoti negalime.
Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimas ir įgyvendinimas skiriasi, lyginant jų efektyvumo rodiklius. Strateginiai dokumentai suformuluojami, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, o institucijos retai kada pasiekia visus numatytus tikslus. Profesinio mokymo finansavimas irgi yra gana komplikuotas, nes Švietimo ir mokslo ministerija sulaukia Valstybės kontrolės priekaištų dėl nesugebėjo užtikrinti efektyvų lėšų administravimą.
Atvejo analizė Kauno regione parodė, kad profesinio mokymo politikos procesus optimistiškai vertina tik ekspertai. Profesinių mokyklų vadovai daugiausia kritikos pateikė mokymo kokybės valdymo procesui bei finansavimo klausimams. Tyrimo metu buvo paneigta nuomonė, kad verslas... [toliau žr. visą tekstą]The policy of primary vocational training in Lithuania is left out in the back of higher education more often. The national state’s government does not agree upon how this particular public policy sphere should be formed. That is why the aim of this work is to analyze the formation and implementation of Lithuanian vocational training policy, referring not only to different standard documents, but also performing a case analysis (in Kaunas region). While analyzing theoretical aspects of the vocational training policy, it may be noticed that the theories allowing to distinguish particular policy formation and implementation factors and methods explain the processes the best. Nevertheless, Lithuanian vocational training policy today is changing and it is not possible to formulate any concrete model. Lithuanian vocational training policy formation and implementation differ while comparing their rates of efficiency. The strategic documents are formed regarding the recommendations of the international organizations, but institutions rarely achieve the intended goals. The financing of vocational training is also quite complicated as the State Control reproaches the Ministry of Education and Science with its inability to ensure effective administration of resources. The case analysis in Kaunas region showed that the vocational training policy processes are evaluated optimistically only by the experts. The directors of vocational training schools criticized teaching quality process... [to full text]
12
Remeikienė, Sigita. "Užsienio lietuvių švietimo politikos analizė: politikos formavimo įtaka įgyvendinimo procesui." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20140620_203444-34754.
Full textAbstract:
Temos aktualumas išplaukė iš pastarosios emigracijos iš Lietuvos bangos bei jos pasekmių. Galima suskaičiuoti, jog už Lietuvos ribų gyvena ketvirtadalis lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Šiandienai aktualiausias lietuvių diasporos klausimas – kitokioje kultūrinėje aplinkoje auganti lietuvių karta. Norint išsaugoti šių lietuvių kalbą, tautiškumą bei ryšį su Lietuva, reikalinga imtis nuoseklių priemonių, kurių pagrindinė – lituanistinis švietimas. Pagrindinė tyrimo problema – konfliktas tarp politikos įgyvendinimo krypčių ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikio šviestis: nors emigracijos iš Lietuvos mastai – išskirtinai į Vakarus, užsienio lietuvių švietimo politikos kryptys nukreiptos į posovietinės erdvės valstybių lietuvių švietimą. Kitaip tariant, analizuojama politika nėra lanksti ir neprisitaiko prie tikslinės grupės poreikių. Pagrindinis darbo tikslas – identifikuoti pagrindines politikos įgyvendinimo problemas, ir teorinio politikos formavimo modelio pagalba nustatyti ar tos problemos nėra „užprogramuojamos“ šiame etape. Pirmojoje dalyje apžvelgiama užsienio lietuvių švietimo politika: jos raida, tikslai ir uždaviniai, teisinės priemonės bei institucijos. Antrojoje dalyje, remiantis racionaliuoju politikos analizės teoriniu modeliu (R.W. Cobb ir C.D. Elder darbotvarkės sudarymas bei H.Simon sprendimų priėmimas), analizuojamas politikos formavimas. Trečiojoje dalyje analizuojami empiriniai politikos įgyvendinimo duomenys: atliekama lyginamoji užsienio lietuvių... [toliau žr. visą tekstą]The topicality of the present paper emerged from the results which the current wave of emigration from Lithuania brings. It is unofficially stated that quarter of the Lithuanian nation lives abroad. The core issue of the diaspora of Lithuanians results in a distinguished generation growing in different than native cultural environments. To preserve those with the Lithuanian roots it is highly important to devote a pile of consistent measures, one of which is the national education abroad. The main problematic issue discussed under present thesis is the conflict between the approach of policy implementation and present demand of the Lithuanians in emigration: although the extent as well as approach of the emigration from Lithuania is exclusively westwards, the current national educational policy for the Lithuanians living abroad is continually concentrating on neighbouring or post-soviet countries. The main objective of the thesis was to identify the main problems of policy implementation and then, with the rational theoretical background of policy formation analysis, to check whether the main problems of policy implementation are formed or “programmed” while forming the policy. The analysis has proved the hypothesis of the thesis. To summarise the main aspects of the carried out analysis, the following conclusions can be drawn: firstly, although the key priorities are not determined in the policy analysed, the empirical analysis shows that there are clear priorities of... [to full text]
13
Jacevičiūtė, Eglė. "Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos formavimas: politinės valios argumentas kaip nacionalinių interesų priedanga." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_181654-75943.
Full textAbstract:
Šiame darbe nagrinėjama, ką ES užsienio ir saugumo politikoje reiškia politinės valios argumentas, kokiomis aplinkybėmis jis paprastai naudojamas ir kaip galėtų būti interpretuojamas. Aiškinamasi, kodėl ES valstybės narės bendrai priėmusios strategijas su konkrečiais tikslais, vėliau nesiima jų įgyvendinimo. Pateikiama BUSP raidos ir esamos padėties apžvalga, vidinių procesų analizė; nagrinėjama politinės valios samprata ir galimos jos interpretacijos. Analizuojant ES tarptautines sutartis, ekonominius statistinius duomenis, atskirų ES valstybių narių užsienio politikos prioritetus ir dvišalių santykių raidą, aiškinamasi, kodėl ES deklaruota politika konkrečiais atvejais nebuvo sėkmingai įgyvendinta ir kokį ryšį su tuo turi politinės valios argumentas.Incapability of the EU to act unanimously in the field of foreign and security policy and efficiently participate in resolution of international issues is very often justified by insufficient political will of the EU member states. Non-existence of the image of EU as international player raises issues concerned with capability of this organization to be a subject of international law, raises doubts as for its reliability as much as it concerns other players of international relations. Political will should be understood as a degree of determination of political leaders to seek for and put into practice a certain type of policy. However, when lack of political will is used to justify inaction, the reasons for that lie much deeper. The problem considered in this paper sounds as follows: although the EU member-states declare particular goals of foreign policy, however they do not take any measures to implement them while justifying themselves by lack of political will or determination. The purpose of this paper is to investigate what the argument of political will means in the context of EU foreign and security policy, what circumstances it is used at and what could be possible interpretations of it. It is asserted that the lack of political will in the EU foreign and security policy conceals the differences of member states’ national interests that cause the lack of political will of entire EU as well as create a gap between the goals declared in the CFSP and actual decisions... [to full text]
14
Lilaitė, Anželika. "Lyčių lygybės politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje (Socialinių inovacijų fondo projekto atvejis)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080626_110716-31546.
Full textAbstract:
Lyčių lygių galimybių politika – atskira valstybės vykdomos politikos sritis, reguliuojanti moterų ir vyrų lygybės principo efektyvų įgyvendinimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Jos turinį sudaro teisinė principo reglamentacija, programos bei specialios priemonės, kuriomis siekiama sudaryti vienodas galimybes moterims ir vyrams dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse
Da rbo tikslas buvo išanalizuoti moterų ir vyrų lygių galimybių politikos formavimą ir įgyvendinimą Lietuvoje, remiantis Socialinių inovacijų fondo projekto atveju. Šio išsikelto tikslo buvo siekiama per pagrindinių tarptautinių bei Lietuvos teisės akt��, susijusių su lyčių lygybe nagrinėjimą, LR Vyriausybės ir politinių partijų programų, Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003-2004 ir 2005 – 2009 m. programų analizę, pagrindinių veikėjų, formuojančių ir įgyvendinančių lyčių lygybės politiką Lietuvoje, aprašymą. Siekiant geriau įsigilinti į analizuojamą problemą ir norint atskleisti praktinius efektyvumo aspektus lyčių lygybės srityje Lietuvoje, darbe taip pat naudojamas atvejo analizės metodas - Socialinių inovacijų fondo projekto „Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas užimtumo srityje - priemonės, praktika, pokyčiai“, remiamo Europos Sąjungos, analizė. Taip pat buvo atlikti pusiau struktūruoti interviu su šio projekto koordinatore, Socialinių inovacijų fondo direktore Liudmila Mecajeva bei projekto lektorėmis: sociologe Audrone Kisieliene ir LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos... [toliau žr. visą tekstą]Gender equality policy is a part of Government executive policy, which regulates effective implementation of women and men equal principle in various spheres of life. The purport of it comprises of legally regulated principle, programmes and special means, by which women and men equal opportunities of participation in all spheres of life is being formed and ensured. The main aim of the thesis was to analyse the formation and implementation of gender equality policy in Lithuania, using Social innovation fund‘s project case study. To achieve this purpose the analysis of main international and Lithuanian laws on gender equality, programme of the government of the Republic of Lithuania, programmes of political parties, National programmes for gender equality of women and men year 2003-2004 and year 2005 – 2009 has been done, as well as description of main characters (institutions), that form and implement gender equality policy in Lithuania. In purpose to get absorbed in the analysed problem and reveal the practical aspects of efficiency in gender equality sphere in Lithuania, there was used Social Innovation Fund‘s project case study analysis. There were made interviews with Liudmila Mecajeva, a director of Social Innovation Fund and a coordinator of the project, also lecturers of the project: Audrone Kisieliene, a sociologist, and Laima Vengale, a lawyer and an advisor at the Office of the Equal Opportunities Ombudsman of Lithuania. The objective of the analysed project is to... [to full text]
15
Uzorka, Marijus. "Kancleris Kristupas Zigmantas Pacas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio ir vidaus politikos formavimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_193146-23821.
Full textAbstract:
LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco asmenybė buvo viena ryškiausių XVII a. antrosios pusės politinių figūrų. Todėl šio tyrimo objektas ir problema – LDK vidaus politikos ir užsienio procesų pažinimas bei interpretacija per vieno ryškiausio XVII a. antrosios pusės valstybės veikėjo priimtų politinių sprendimų, jų vykdymo būdų bei pritaikymo formuojant užsienio ir vidaus politiką, lėmė tyrimų tikslų pasirinkimą. Tai LDK kanclerio veiklos apžvalga vidaus ir užsienio politikos baruose, bei asmenybės įtaka valstybės politikai, sprendimų priėmimui, įrankiams bei priemonėms, leidusiems įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Išanalizavus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco veiklą, formavusią valstybės užsienio ir vidaus politiką, buvo prieita išvados, kad savo aktyvia politine veikla kancleris prisidėjo prie 1656 m. Nemėžio sutarties pasirašymo, o vėliau tapo karinių ofensyvinių žygių prieš Maskvą iniciatoriumi. Tačiau pasitelkęs senas, patikrintas priemones ir visą diplomatinį arsenalą turėjo laviruoti ir siekti pagrindinio tikslo santykiuose su Maskva – amžinosios taikos ir užgrobtų teritorijų atgavimo. Nors LDK kanclerio K. Z. Paco pozicija 1655–1660 m. santykiuose su Švedija buvo griežta ir aiškiai nukreipta į konflikto sureguliavimą kariniu būdu, jis nepalaikė karingo J. Sobieskio „Baltijos politikos“ projekto. Tuo tarpu santykiuose su Turkija LDK kancleris K. Z. Pacas laikėsi atskiros, atsargios užsienio politikos, paremtos grynais išskaičiavimais... [toliau žr. visą tekstą]The chancellor of the GDL Kristupas Zigmanta Pac was one of the most influental political figure in the second half of the 17th century. Due to this reason the main aim of this paper is to examine and interpret the processes of domestic policy through the activities of K.Z. Pac as well as to investigate the ways by which he acted while forming domestic and foreign policy of the GDL. The paper also aims to make a sketch of chancellor’s works in shaping the GDL’s policy as well as the influence of his personality in making decisions and instruments what allowed him to fulfill his plans. After analyzing the activities of the chancellor of the GDL K. Z. Pac in forming domestic and foreign policy, we can conclude that his actions influenced signing of Nemėžis peace in 1656 and were important in planning offensive military actions against Moscow. By putting old, well – known means into effect and using the arsenal of diplomacy he was trimming between his main policies – ageless peace with Moscow and fighting back lost territories. Though the attitude of the chancellor of GDL towards the relationship with Sweden during 1655–1660 was strong and linked to the regulation of the conflict by military operation, he did not, however, upheld the aggressive J. Sobieski‘s plan of “Baltic policy”. While developing relations between GDL and Turkey, K. Z. Pac was following separate, secure path, based on calculations, mutual help of federation members and personal interests of his family. In... [to full text]
16
Pileckas, Tomas. "Lietuvos respublikos sporto politikos formavimo procesas ir elementai." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120704_090855-37256.
Full textAbstract:
Bakalauro darbe, remiantis mokslinės literatūros analize ir empiriniu tyrimu, apibendrinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei politinių partijų kūno kultūros ir sporto programinės nuostatos, analizuojama ir vertinama vyriausybės sporto politika.Physical culture and sport guidelines of the Government of the Republic of Lithuania and Lithuanian political parties are generalized in the article basing on the analysis of scientific literature. The Government’s sport policy is analyzed and assessed. The object of the research – the context of sport policy in the programmes of Lithuanian political parties. The objective of this article – to analyze the aspects of formation of sport policy of the Republic of Lithuania; to define the statements of main political forces in regard to sport; to assess the content of policy guidelines. The urgency of statements of physical culture and sport policy, as well as political parties’ general interest in sport policy is described in the article.
17
Pečiukėnas, Edvinas. "Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos politikos analizė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140603_135530-03775.
Full textAbstract:
Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti Šiaulių m. savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos veiklos principai, sveikatos politikos formavimas ir įgyvendinimas Šiaulių mieste. Teorinėje dalyje analizuojama Lietuvos savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų veikla, Europos Sąjungos ir Lietuvos sveikatos politikos dokumentai bei jų įgyvendinimas bendruomenėje. Išanalizuota Šiaulių m. bendruomenės sveikatos tarybos sveikatos politikos veiklos kryptys, tarpžinybinis bendradarbiavimas. Ketvirtojoje dalyje nagrinėjamas Šiaulių m. bendruomenės sveikatos tarybos narių požiūris apie sveikatos politikos formavimą ir įgyvendinimą Šiaulių m. savivaldybėje, bendruomenės sveikatos tarybos bendradarbiavimo galimybes ir vykdomos veiklos vertinimą.In the Master‘s Thesis, the principles of health policy development and implementation from Health Community Council of Siauliai city municipality are analyzed. In the theoretical part, analysis of the Health Community Councils activity of Lithuanian municipalities, the European Union and the Lithuanian health policy documents and their implementation in the community are investigated in a theoretical aspect. Data results on Health Community Council health policy activities and inter-agency cooperation are analyzed as well. In the fourth part, there is considered the approach of Health Community Council members to state their opinion about health policy development and implementation, collaborative capabilities and performance assessment in Siauliai city.
18
Dapkūnaitė, Jūratė. "Švietimo sektoriaus administravimas Vilkaviškio rajono ir Šakių rajono savivaldybėse." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070104_160255-43435.
Full textAbstract:
Kad būtų užtikrintas kokybiškas, atitinkantis šiandienos lūkesčius visų pakopų švietimo sektoriaus veiklos lygis, pirmiausia reikia užtikrinti, kad švietimo sektorius būtų efektyviai administruojamas savivaldybėse, nes jos vis daugiau gauna atsakomybės, teisių ir savarankiškumo, administruodamos šį sektorių, kadangi didėja decentralizacijos laipsnis. Todėl yra būtina susipažinti ir išsamiau panagrinėti, kaip yra vykdomas švietimo sektoriaus administravimas savivaldybėje: kokius įgaliojimus ir funkcijas turi vykdyti savivaldybė, užtikrinant švietimo sektoriaus veiklos kokybiškumą, identifikuoti savivaldybių administravimo vykdymo privalumus ir tobulintinas sritis bei pasiūlyti problemų sprendimo būdus.The theme of final work of the master is „Administration of sector of education in self-managements of Vilkaviskio and Sakių of districts“. The basic concepts: Sector of education, formation of a politics of education, administration (realization) politics of education, function of administration, administration in self-management. The contents of the report: That would be of safeguard the qualitative level, appropriate all to step of sector of education of expectation of our days, in the beginning it is necessary safeguard that the sector of education was effectively administered in self-managements because more and more receives the responsibility, rights and independence at administration of this sector because the degree of decentralization grows. Therefore it is necessary to familiarize and properly to investigate as administration of sector of education in self-management is carried out: what functions and assignments should carry out self-management that of safeguard creative activity of sector of education in self-management, to identify positive features of administration of self-management and to offer of way for the decision of problems. The purpose of research – To generalize system of education at a level of self-management, to estimate sectors of education in self-managements Vilkaviskis and Sakiu districts, to identify available problems and to offer a way for their decision. Work of the master is divided into three sections. In the first section is proving... [to full text]
19
Jančaitytė, Raminta. "Family policy formation in Lithuania." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110704_125157-24018.
Full textAbstract:
This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation.Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis.
20
Vaičiulytė-Petrauskienė, Edita. "Apskaitos politikos formavimo įmonėje tyrimai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090608_163655-57997.
Full textAbstract:
Tyrimo objektas – apskaitos politikos formavimas įmonėje. Darbo tikslas – nustačius veiksnius, sąlygojančius apskaitos politikos pasirinkimą, sudaryti apskaitos politikos pasirinkimo pelno atžvilgiu modelį ir patikrinti jo tinkamumą Lietuvos įmonėse. Uždaviniai: 1) nustatyti pelną didinančios/mažinančios apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančius veiksnius; 2) išskirti ir nustatyti pelną didinančius ir pelną mažinančius apskaitos metodus, kuriuos pasirinkdamos įmonės formuoja savo apskaitos politiką; 3) sudaryti apskaitos politikos pasirinkimo pelno atžvilgiu modelį ir patikrinti jo tinkamumą Lietuvoje veikiančiose įmonėse; 4) patikrinti hipotezes, kurių priėmimas ar atmetimas gali parodyti teigiamą ar neigiamą ryšį tarp įmonės rodiklių ir pelną didinančių/mažinančių apskaitos metodų ir būdų pasirinkimo. Tyrimo metodai – mokslinės ir teisinės literatūros analizė ir sintezė, palyginimo, apibendrinimo, loginis ir grafinis modeliavimas. Išanalizavus lietuvių ir užsienio autorių darbus bei apskaitą reglamentuojančius norminius aktus, sudarytas apskaitos politikos pasirinkimo pelno atžvilgiu modelis, kuriame atsispindi ryšys tarp veiksnių, sąlygojančių apskaitos politikos pasirinkimą, ir apskaitos metodų, kurie lemia pelną didinančios/mažinančios apskaitos politikos formavimą įmonėje. Sudaryto modelio tinkamumas buvo tikrinamas Lietuvos įmonėse.The object of the research is accounting policy formation in a company. The aim of the research is when the factors which influence the choice of accounting policy will be identified, prepare theoretical model of accounting policy choice in point of income and test this model in Lithuanian companies. Objectives: 1) To assign factors influencing income increasing/decreasing accounting policy choice. 2) To except and assign income increasing and income decreasing accounting methods, with this selection a company can form it’s accounting policy. 3) To make a model of accounting policy choice in point of income, and check how this model fit in Lithuanian companies. 4) To test hypotheses, which can show negative or positive relationship between factors, influencing accounting policy choice, and income increasing/decreasing accounting methods choice? The research methods include science and legislation literature analysis and synthesis, comparison, generalization, logical and graphical modeling. After analysis of Lithuanian and foreign literature and regulation of accounting policy, was made accounting policy choice in point of income model, which shows the connection between factors influencing accounting policy choice and accounting methods, which determine income increasing/decreasing accounting policy formation in a company. This model’s possibilities of adaptation were verified in Lithuanian companies.
21
Česnavičiūtė, Giedrė. "Kapitalo struktūros įtaka įmonių apskaitos politikos formavimui." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140627_164945-72358.
Full textAbstract:
Tinkamas kapitalos struktūros suformavimas įmonėje turi didelę įtaką jos tikslų užtikrinimui bei finansiniam stabilumui. Tinkama įmonės finansinė padėtis priklauso ir nuo apskaitos politikos suformavimo. Šiame darbe tiriamas ryšys tarp įmonės kapitalo struktūros ir jos apskaitos politikos pasirinkimo bei atskleidimo. Atsižvelgiant į globalų kontekstą, buvo padaryta prielaida, kad 2008 m. pasaulinė finansinė krizė lėmė daugelio įmonių veiklos pokyčius. Darbo objektas – įmonių apskaitos politika. Šio darbo tikslas – ištirti kapitalo struktūros įtaką stambių įmonių apskaitos politikai, jos pasirinkimui ir atskleidimui. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: Išnagrinėti apskaitos politikos sampratą; Išanalizuoti apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančius veiksnius, Išanalizuoti apskaitos informacijos atskleidimo aspektus; Pateikti įmonės kapitalo struktūros formavimo prielaidas; Ištirti Lietuvos stambių įmonių apskaitos politikos pasirinkimo ir atskleidimo priklausomybę nuo kapitalo struktūros. Buvo iškeltos tokios hipotezės: H1 – Lietuvos stambios įmonės naudoja daugiau pelną didinančių apskaitos politikos metodų nei pelną mažinančių; H2 - Lietuvos stambios įmonės, kurių finansinis svertas yra didesnis, yra linkusios naudoti pelną didinančią apskaitos politiką; H3 – Lietuvos stambių įmonių, kurių skolos lygis kapitalo struktūroje didesnis, atskleidimo laipsnis yra didesnis; H4 – Lietuvos stambios įmonės, atskleidžiančios didesnę nei vidutiniškai apskaitos... [toliau žr. visą tekstą]KEWORDS: Accounting policy, accounting policy choice, disclosure of accounting policies, capital structure, financial leverage, legitimacy theory, agency theory, signal theory, stakeholder theory. The optimal structure of the capital has a huge impact assuring its goals and financial stability. The company’s appropriate situation of financial condition depends on the accounting policies formation as well. In this paper there was made the investigation of correlation of company’s capital structure and its accounting policy choice and disclosure. Considering the global context of the worldwide financial situation, there were made an assumption that 2008 financial crises had an impact on most of Lithuanians enterprises performances. Object of the research – companys accounting policy. Aim of te researh was to investigate the impact of capital structure on accounting policy of large companys, on accounting policy choice and its disclosure. In order to achieve the aim of the thesis the were made such tasks as follows: analyse the factors that influence the choise of accounting policy, analayse the aspects of accounting policies disclosure, provide the assumptions of capital structure forming, investigate the connection between the choise and disclosure of accounting policy of large Lithuanian companies and its capital structure There were made five hypothesis: H1 – Large Lithuanian companies use accounting policy methods that increase the profit of current period instead of those... [to full text]
22
Liutkevičius, Giedrius. "Taivaniečių tapatybės formavimas Kinijos Respublikos vadovų politikoje 1988 – 2010 m." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110614_111238-19061.
Full textAbstract:
Darbo tikslas – atskleisti taivaniečių tautinės tapatybės formavimosi procesą bei ištirti ir palyginti trijų pastarųjų Kinijos Respublikos Taivane prezidentų politiką formuojant taivaniečių tapatybę. Per pastaruosius porą dešimtmečių Kinijos Respublikos (KR) Taivane žmonių gyvenimas stipriai pasikeitė. Ši šalis, kelis dešimtmečius save laikiusi Kinijos dalimi ir teisėtos politinės valdžios žemyne savininke, ėmė stipriai keistis ir joje ėmė formuotis taivanietiška tapatybė. Tokios tapatybės formavimosi požymių buvo galima aptikti ir ankstesniais laikais, tačiau jie niekada nebuvo tokie ryškūs ir saviti, kaip per pastaruosius porą dešimtmečių. Kinijos Respublikos Taivane valdančioji Guomindang (GMD) partija nuo pat įsitvirtinimo saloje teigė, jog egzistuoja tik viena Kinija, o Taivanas yra šios Kinijos dalis. Partijos tikslas buvo suvienyti visą Kiniją GMD partijos valdžioje. Tačiau kuo toliau, tuo labiau Kinijos Respublikos Taivane gyventojai pabrėžia, jog Taivanas nėra Kinija. Vis daugiau šios šalies gyventojų laiko save taivaniečiais, o ne kinais. Tiriant taivaniečių tautinės tapatybės formavimosi procesą bei prezidentų politiką formuojant taivanietišką tapatybę darbe buvo remiamasi aprašomuoju, istoriniu, interpretaciniu-analitiniu tyrimo metodais.In the last couple of decades life has changed a lot for people in the Republic of China (ROC). This country experienced transformation of its government from authoritarian rule to democracy. It has also experienced emergence of new national Taiwanese consciousness. Nowadays most of people in Taiwan find themselves Taiwanese and not Chinese anymore or experience double identity. In these last couple of decades when all transitions emerged, Taiwan was ruled by three different presidents that influenced development of Taiwanese national consciousness. So this paper is analyzing influence of Taiwanese presidents in forming Taiwanese national consciousness. Goal of this paper is to explore development of the national Taiwanese consciousness and research the influence of last three Republic of China presidents in forming national Taiwanese consciousness. There are couple of tasks that needs to be done in this paper in order to reach the goal. There are going to be analysed conditions in which national Taiwanese consciousness have been forming. Highlight main events in Taiwanese history that contributed to formation of Taiwanese national consciousness. Analyse politics of last three Republic of China presidents in forming Taiwanese national consciousness and research how their position in supporting one of the four Taiwanese national consciousness types influence their country future and national security. In this paper it has been discovered that all three Republic of China... [to full text]
23
Egnoraitė, Vaida. "Alkoholio kontrolės politika Lietuvoje nuo 2004-ų metų: formavimas ir įgyvendinimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120703_145247-43094.
Full textAbstract:
Magistro baigiamajame darbe analizuojama šiuolaikinė Lietuvos alkoholio kontrolės politika. Stengdamasi atskleisti ir įvertinti Lietuvos alkoholio kontrolės politikos problemas, autorė atliko viešosios nuomonės tyrimą-apklausą, mokslinės literatūros analizę bei naudojo kitus mokslinius metodus. Darbe ne tik atskleidžiamas nepakankamas alkoholio kontrolės įgyvendinimas Lietuvoje, bet ir pateikiamos rekomendacijos, kaip jį pagerinti taikant efektyvias mokslu pagrįstas bei pasaulyje naudojamas alkoholio kontrolės priemones. Lietuvos gyventojai (apklausos rezultatų duomenimis) ir alkoholio kontrolės srities ekspertai alkoholio politiką šalyje vertina vidutiniškai. Daugelis Lietuvos gyventojų bei ekspertų pritartų griežtesnei alkoholio kontrolės politikai. Vienas iš didžiausių trukdžių įrodymais grįstai alkoholio politikai vystyti – aktyvi alkoholio pramonės įtaka šalyje.Master's thesis analyzes the contemporary Alcohol Control Policy of Lithuania. Author of the work conducted a public opinion survey-interview, used the analysis of scientific literature and other methods of research to disclose and evaluate the issues of the Lithuanian Alcohol Control Policy. The paper not only reveals the lack of implementation of alcohol control in Lithuania, but also provides guidance on how to improve it with/adapting the effective science-based and used globally alcohol control measures. Lithuanian residents (survey data) and alcohol-control experts have an average view of this policy. Many of them support the stronger alcohol control policy. One of the major constraints on evidence-based alcohol policy development – strong influence of the alcohol industry in the country.
24
Skvorcova, Rima. "Visuomenės dalyvavimas aplinkos apsaugos politikos formavime ir įgyvendinime: nuostatų tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130614_173153-18931.
Full textAbstract:
Aplinkosauga – viena iš aktualiausių pastarųjų metų temų. Darbe analizuojamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje, ES nuostatų derinimas su Lietuvos aplinkos apsauga, nagrinėjama aplinkos apsaugos teisinė sistema ir įstaigos, kurios įgyvendina ir modeliuoja aplinkosaugos politiką, visuomenės svarba sprendimų priėmime ir politikos įgyvendinime. Kadangi Lietuvoje visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo tradicijos yra menkos, svarbu išsiaiskinti visuomenės požiūrį į aplinkosauginius klausimus.
Darbo tikslas – įvertinti gyventojų informuotumą aplinkos apsaugos klausimais, bei ištirti jų nuostatas aplinkos politikos formavimo, įgyvendinimo ir visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo klausimais.
Atlikta anketinė apklausa, skirta išsiaiškinti visuomenės informavimą ir įvertinti žinias apie aplinkos apsaugos valdymo politiką, parodė, kad daugiausiai informacijos apie aplinkos apsaugą gaunama iš interneto (45 %), iš televizijos ir radijo (23 %), periodinės spaudos (14 %). Kad visuomenei informacijos apie aplinkos apsaugą nepakanka mano net 64 % apklaustieji. Respondentai svarbiausia aplinkosaugos problema įvardijo – atliekų rūšiavimą (43 %), didžioji dalis apklaustųjų (71 %), vienu iš efektyviausiu aplinkos apsaugos problemų sprendimų būdų įvardijo mokesčių ir baudų didinimą aplinkos teršėjams. Didžioji dalis gyventojų (32 %), kaip svarbiausią politikos įgyvendinimo trukdį įvardijo – visuomenės abejingumą, 41 % atsakiusiųjų... [toliau žr. visą tekstą]Environmental protection - one of the most pressing topics in recent years. The paper analyzes the environmental policy-making and implementation in Lithuania, with regard to EU environemntal policy; environmental legal framework and institutions as well the main actors in environemtnal policy implementation. Attention to the public participation in environmental policy decision-making and implementation is paid. Public awareness problem and pasiveness is persistent in Lithuania, therefore public attitudes towards environmental policy formulation and implementation are of importance. The aim of the work - to assess residents' awareness of environmental issues, and to investigate their attitudes towards environmental policy making, implementation and public participation in decision-making. Conducted a survey reveal, that most of the environmental information is obtained from the Internet (45%), from television and radio (23%), periodicals (14%). 64% respondents state that information to the public about the environment is not suficient. As the most important environmental problem respondents identified – waste sorting (43%). The majority of respondents (71%) think, that one of the most efficient solution to environment problems is to increase fees and fines for polluters. The majority of the population interviewed (32%) as a key obstacle to implementation of the environmnetal policy named the indifference of society, 41% of respondents say that the environmental... [to full text]
25
Krivickaitė, Žydrūnė. "Nacionalinės klimato kaitos politikos formavimo ypatumai po Kioto įsipareigojimų laikotarpio." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110705_131307-48927.
Full textAbstract:
Magistro baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti ar teisingai formuojama klimato kaitos politika po Kioto įsipareigojimų laikotarpio. Tikslui pasiekti iškelti keturi uždaviniai. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai ( du iš jų dar turi ir poskyrius), išvados bei rekomendacijos, taip pat naudotos literatūros sąrašas ir priedas– anketa. Pirmame skyriuje kalbama apie tarptautinę klimato kaitos politiką. Pradžioje dėmesys skiriamas dabartinei situacijai ištirti, vėliau pereinama prie politikos formuojamos po 2012 m. Skyriuje analizuojami tarptautiniai nutarimai, turintys įtakos ir Lietuvos klimato kaitos sričiai. Antrame skyriuje analizuojama Lietuvos klimato kaitos politikos situacija. Kaip ir pirmame skyriuje, šio pradžioje taip pat nagrinėjama dabartinė situacija. Apžvelgiamos institucijos, jų veikla, įtaka. Nagrinėjami teisės aktai, susiję su klimato kaita. Skyriaus antrame poskyryje dėmesys skiriamas toms strategijoms bei programoms, kurios turės įtakos politikos formavimui po Kioto protokolo įgyvendinimo laikotarpio. Trečias skyrius skiriamas ekspertų požiūrio analizavimui. Anketos klausimai sudaryti, remiantis tikslais klimato kaitos srityje po 2012 m. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos bei nurodoma, kokiais šaltiniais remiantis darbas buvo parašytas.The aim of this MA paper is to evaluate whether the climate change policy after the period of Kyoto liabilities is being shaped correctly. Four goals are raised to achieve the aim. The paper includes introduction, three sections (two of them have divisions), conclusions as well as recommendations, list of used literature and supplement – questionnaire. In the first section the international climate change policy is discussed. In the beginning of the section the study of current situation is presented following with the discussion on policy being shaped after 2012. International resolutions with the effect on Lithuanian climate change sphere are analysed in the section. The situation in Lithuanian climate change policy is analysed in the second section. Following the structure of the first section, the beginning of this one also deals with the current situation. Certain institutions, their activities and influence are overviewed. Climate change related legal acts are looked into. The second division of this section is dedicated to those strategies and programs that will have an impact on shaping the policy after the period of Kyoto protocol implementation. The third section is dedicated to the analysis of expert approaches. The questionnaire is based on climate change goals after 2012. At the end of the paper conclusions and recommendations are provided, the sources used for this paper are also included.
26
Kaminskienė, Aušra. "Europos Sąjungos finansavimo šaltiniai ir jų panaudojimas aplinkosaugos politikos formavimui Lietuvoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20070111_143823-53446.
Full textAbstract:
Heute ist der Umweltschutz eine der größten Herausforderungen für Europa. Umveltschutz ist ein so großes Problem geworden, dass es einzelne Länder alein nicht methr lösen können, deswegen müssen sie sich vereinigen und sich bemühen dieses Problem auf internationaler Ebene zu bewältigen. Im Bezug darauf, stellt die Europäische Union (EU) verschiedene finanzielle Instrumente zur Verfügung, die eine wichtige Rolle bei der Umsetzung der EU-Umweltpolitik in Liteuen spielen, und deren Analyse und der Einfluss auf die Umweltschutspolitik in Litauen der Hauptziel dieser Arbeit ist.
Litauen, als EU-Beitritsland, hat die geltenden EU-Umweltstandards mit Hilfe von drei EU-Finanzhilfsprogrammen PHARE, SAPARD und ISPA übernommen, die auf dem Weg zu der Mitgliedschaft in der Europäischen Union im Mittelpunkt standen und die Grudlage für die Verwaltung der Strukturfonds und des Kohäsionsfonds geschaffen haben.
Der Kohäsionsfonds ist heute in Litauen das Hauptfinanzinstrument zur Bewältigung der Umweltprobleme. Einige Umweltschutzprojekte werden auch in den jeweiligen Regionen auch durch die Strukturfonds finanziert. Mit Hilfe der Strukturfonds und des Kohäsionsfonds löst man heute in Litauen die Umweltprobleme der prioritäten Wasser-und Abfallbereichen.
Um die Analyse des Einflusses der EU-Finansierungsinstrumente auf die Umweltpolitik in Litauen zu machen, die Anwendungseffektivität der EU-Umweltunterstüzung zu bewerten und die problematische Aspekte der Unterstüzunganvendung in Litauen... [to full text]
27
Jakaitis, Jonas. "Miestų architektūros formavimo politika ir visuomenė šiuolaikinės demokratijos sąlygomis." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070327_174502-10329.
Full textAbstract:
On the threshold of the 21st century (in the 1990s), public organizations of European and other countries focused their attention on the problems, the solution of which could help improve standards of living in the cities and towns. Theoretical propositions about the citizens’ right to protection from aggression, environmental pollution and aggressive urban environment as well as the rights to shelter, health care, cultural life, mobility, democratic control of authorities and participation in the development of democratic principles have been analyzed in the great number of documents and in this investigation from various perspectives. The aim is to describe the process of society participation in the development of urban architecture showing the main trends, principles and methods, and to optimize, rationalize the process of developing urban architecture on the principles of sustainable development.
28
Mikučionis, Ramūnas. "Pabaltijo šalių įvaizdžio formavimas šiuolaikinėje Rusijos Federacijos internetinėje žiniasklaidoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090122_104939-89307.
Full textAbstract:
Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Baltijos valstybių įvaizdžio formavimas šiuolaikinėje Rusijos Federacijos internetinėje žiniasklaidoje, nagrinėjama, kaip Baltijos valstybių įvaizdis keičiasi keičiantis Rusijos užsienio politikai. Pirmoje darbo dalyje aptariamas žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, nagrinėjama žiniasklaidos svarba, internetinės žiniasklaidos vaidmuo, masinės informacijos priemonių panaudojimas informaciniame kare. Antroje dalyje pateikiama Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu raida, aptariama kuo pasižymėjo ir kaip keitėsi Rusijos Federacijos užsienio politika valdant Borisui Jelcinui ir Vladimirui Putinui. Trečioje dalyje nagrinėjamas Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu atspindys internetinėje žiniasklaidoje, aptariamas informacinio karo, kaip politikos vykdymo priemonės panaudojimas, analizuojama, kaip kuriamas Baltijos valstybių įvaizdis per pagrindinių problemų internetinėje žiniasklaidoje pateikimą, pateikiami socialinių apklausų rezultatai, nusakantys, kaip keitėsi Rusijos piliečių nuomonė apie Baltijos valstybes keičiantis Rusijos užsienio politikai ir žiniasklaidos pateikiamam Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdžiui.This master’s final work covers the analysis of the Baltic States’ image which is being formed by the contemporary Russian Federation’s mass media on the internet. Also, the present paper focuses on the change of the image of the Baltic States which is changing together with the foreign policy of the Russian Federation. In the first part of the work there is a consideration of the mass media’s role in the contemporary world, using the mass media as a tool in the information warfare. The second part of the work points out the development of the foreign policy of the Russian Federation in relation to the Baltic States; the consideration unfolds how was changing the foreign policy of the Russian Federation during the governing of Vladimir Putin and Boris Yelcin. In the third part of the work the research is carried out on the reflection of the foreign policy of the Russian Federation in connection with the Baltic States which has been placed on the internet. Moreover, the use of the information warfare as a tool of politics is discussed. Also, this part of the paper analyzes how the image of the Baltic States is created through the presentment of the main problems on the internet’s media. Public opinion polls reveal how the Russian Federation citizens’ opinion about the Baltic States is changing together with the foreign policy of the Russian Federation.
29
Žukaitė, Aistė. "Valstybės įvaizdžio formavimo politikų koncepcijos raida ir perspektyvos Lietuvoje nuo 1991 m. Jų įtaka Lietuvos užsienio politikai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20101125_190829-96663.
Full textAbstract:
„Valstybės įvaizdžio formavimo politikų koncepcijos raida ir perspektyvos Lietuvoje nuo 1991 m. Jų įtaka Lietuvos užsienio politikai” studija tiria valstybės įvaizdžio formavimo problematikai. Darbo objektas šalies įvaizdis, kaip švelniosios galios (soft power) įrankis siekiant įgyvendinti strateginius valstybės tikslus. Iš esmės kietoji (hard power) šiandieniniame pasaulyje užleidžia vietą švelniosios (soft power) metodams. Ir nors švelnioji ir kietoji galios visada veikė ir, mano manymu, veiks kartu, tačiau šiuo metu akivaizdi persvara švelniosios galios pusėje. Dauguma šalių tarsi vienoje rinkoje prekiaujančios įmonės, kurios siūlo tuos pačius produktus (demokratiją, laisvę, žmogaus teisių apsaugą ir pan.). Sugebėjimas parduoti savo prekes (valstybių atveju tam tikrus interesus) priklauso nuo gebėjimo sukurti tinkamą savo įvaizdį. Iš to išplaukia pagrindinė tarptautinės politikos ir šalies įvaizdžio sąsaja. Remiantis A. Wendt socialinio konstruktyvizmo teorija, tvarką pasaulyje lemia ne tiek materialių pajėgumų pasiskirstymas, kiek intersubjektyvios idėjos, kurios formuoja valstybių identitetą ir elgesį. Labai svarbu pažymėti, kad konstruktyvistinės teorijos viena iš kertinių idėjų ta, kad valstybė, pirmiausia turi suvokti kas yra, tik tuomet galės suvokti kur lik ji galėtų judėti ir kaip tai padaryti. Tam pasitarnauja identitetas. Tyrimo tikslas išanalizuoti Lietuvos įvaizdžio formavimo politiką per pagrindinius įvaizdžio formavimo elementus, aiškinantis įvaizdžio... [toliau žr. visą tekstą]‚Politicians’ Concept Evolution and Prospects of the Formation of the State Image in Lithuania since 1991. Their Impact on Lithuanian Foreign Policy’ analyses the topic of the image formation in the country. The object of the work is the image of the country as a soft power tool in order to realize the strategic nation’s goals. Basically nowadays the hard power resigns the place to the methods of the soft power. It goes without saying that both powers always functioned and, in my opinion, will function, but this time there is a clear overbalance in the side of the soft power. In most countries lots of selling companies work in the sort of the same market and offer the same products (democratic, freedom, citizen’s relief and all that). The ability to sell their goods (certain interests in the case of the countries’) depends on the facility to create their own appropriate image. Therein lays the main connection between the international and country’s political image. With reference to Wendt’s A. social constructivism theory, the order in the world is determined not only by the distribution of the material capability, but also by inter-subjective ideas which embody the countries’ identity and treatment. It is worth to modify that the main essence of the social constructivism theory is to conceive what the country itself is and only then it can be pointed where to go and how to do this. The identity can service for this. The aim of the research is to analyze the politics of the... [to full text]
30
Petronytė, Ieva. "Nuostatų politiniais klausimais formavimasis pokomunistinėje valstybėje: Lietuvos atvejo studija." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140520_134641-59330.
Full textAbstract:
Tiriant Lietuvos atvejį disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kaip nuostatos politiniais klausimais susiformuoja(-mos) pokomunistinėje valstybėje, nepasižyminčioje aplinka, palankia ideologinėms mąstymo schemoms reikštis. Atspirties tašku konstruojant empirinį tyrimo instrumentą tampa išgryninta kognityvinių schemų teorijų prieiga. Pirmajame empirinio tyrimo etape pusiau struktūruotų kokybinių interviu metu atskleidžiamos dviem politikos klausimais, reprezentuojančiais socioekonominę bei socialinę-moralinę politikos sritis, nuostatas formuojančios kognityvinės schemos. Pirmieji rezultatai toliau plėtojami antrajame tyrimo etape, pasitelkus teiginių klasių rūšiavimo (Q-sort) metodą. Atskleidžiama, jog nuostatas politiniais klausimais formuoja dviejų tipų kognityvinės schemos: principiniame, įsitikinimų lygmenyje operuojančiosios bei pragmatiškoji racionalaus politikos pasekmių efektyvumo vertinimo schema (tyrime jos detalizuojamos ir palyginamos). Taip pat randamos penkios bendros veikiančios ideologinės įsitikinimų lygmens schemos, Lietuvoje veikiančios kaip schemų atskirais politiniais klausimais taikymą koordinuojantis ir jas paaiškinantis mechanizmas. Santykinai šias schemas galima pavadinti laisvos saviraiškos, tvirtos rankos, tradicinės moralės, globojančios valstybės bei pagrindinių teisių garantijų socialinėmis perspektyvomis. Dalis jų gali būti siejamos su tam tikromis „tradicinėmis ideologijomis“. Tačiau svarbiausia - jos leidžia teigti, jog nepaisant ideologiniam... [toliau žr. visą tekstą]Main goal of the dissertation is to, by analyzing Lithuanian case, explore how attitudes towards political issues develop in a post-communist country where favorable conditions for the ideological thinking do not exist. The arranged approach of the cognitive schema theories is taken as a starting point for developing the research instrument. In the first stage of the empirical research, the method of semi-structured interviews is used to uncover the cognitive schemas that play a vital role in forming the attitudes on two political issues representing, respectively, socioeconomic and moral spheres of politics. These findings are further elaborated in the second round of the research by employing the Q-sort method. It turns out that the development of political attitudes in both political areas is being determined by two main types of cognitive schemas: one based on fundamental virtues, principle beliefs, and the pragmatic schema based on rational evaluation of the policy outcomes’ efficiency (both of these schemas are compared and analyzed in detail). It is also explored that the usage of these schemas are coordinated and can be explained by one or another of the five shared social perspectives (or ideological schemas) operating in Lithuania. Conditionally they can be named as perspectives of free self-expression, strong leader, traditional morality, patronizing state and basic rights’ assurance. Some of these schemas can be loosely linked to certain “classical” ideologies... [to full text]
31
Marčiulaitytė, Julija. "Tinklaraščiai kaip komunikacijos su rinkėjais ir įvaizdžio formavimo priemonė:Lietuvos politikų tinklaraščių analizė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100302_135535-75724.
Full textAbstract:
Magistro darbe nagrinėjamas politikų komunikacijos ir įvaizdžio formavimo procesas tinklaraščiuose, analizuojant skirtinguose valdymo lygmenyse: Europos Parlamente, Lietuvos Respublikos Seime bei vietos savivaldos institucijose piliečių interesus atstovaujančių politikų tinklaraščius. Tyrimu buvo siekiama patikrinti dvi pagrindines darbe formuluojamas hipotezes: 1) Lietuvos politikai tinklaraščiuose komunikuoja pasyviai bei formuoja personalizuotą politiko įvaizdį; 2) politiko veiklos aplinka lemia politiko tinklaraščio komunikacijos pobūdį: Lietuvos piliečių interesus Europos Parlamente, Lietuvos Respublikos Seime bei vietos savivaldos institucijose atstovaujančių politikų komunikacinės bei įvaizdžio formavimo strategijos skiriasi.
Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia, buvo aiškinamasi, kaip aktyviai tinklaraščiuose komunikuoja politikai. Šiame etape kiekybiškai ir kokybiškai tirti šešių politikų tinklaraščiai. Tyrimo metu siekta nustatyti politikų tinklaraščiuose vyraujančias komunikacijos ir įvaizdžio formavimo strategijas. Turinio analizės duomenys toliau buvo analizuojami remiantis penkiais pusiau struktūruotais kokybiniais interviu su skirtingo valdymo lygmenyse piliečių interesus atstovaujančiais politikais, kurių komunikacijos ir įvaizdžio formavimo strategijos nėra aiškiai apibrėžtos, ir ekspertais: elektroninės ir politinės komunikacijos specifiką tyrinėjančia mokslininke bei aktyviu tinklaraštininku, politikų tinklaraščiais besidominčiu politikos... [toliau žr. visą tekstą]This MA thesis focuses on the process of politicians’ communication and image formation in blogs and analyses different administration levels, i.e. the blogs of the politicians representing citizens’ interests in the European Parliament, the Seimas of the Republic of Lithuania and local municipal institutions. The goal of the analysis is to test the two main hypotheses enunciated in the paper – 1) Lithuanian politicians communicate passively and embody a personalised politician’s image in their blogs; 2) the environment of a politician’s activity preconditions the nature of the politician’s blog – communication and image formation strategies of politicians representing citizens in the European Parliament, the Seimas of the Republic of Lithuania and local municipal institutions differ. The analysis consists of several stages. The first stage is an investigation of how actively politicians communicate in their blogs. This stage contains a quantitative and qualitative analysis of the blogs of six politicians. The goal of this research is to determine the communication and image formation strategies dominating in the politicians’ blogs. The data of the content analysis is further analysed based on the five half-structured qualitative interviews with the politicians representing citizens on various administration levels whose communication and image formation strategies are not clearly defined; the experts, a scientist analysing the specifics of the electronic and political... [to full text]