Academic literature on the topic 'Pooperacinis laikotarpis'

Lengvi pooperaciniai pažinimo funkcijų sutrikimai gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientui, bet žymiai dažniau vyresnio amžiaus pacientui. Ankstyvoji pooperacinė pažinimo disfunkcija gali pasireikšti 20–90 proc. vyresnio amžiaus pacientų priklausomai nuo chirurginių procedūrų sudėtingumo, dažniausiai ši komplikacija randama po širdies ir kraujagyslių operacijų, be to, yra ilgalaikės pažinimo disfunkcijos pranašas. Pooperacinis delyras pasireiškia 50 proc. pagyvenusio amžiaus pacientų, o po širdies ir kraujagyslių operacijų dar dažniau – iki 72 proc. Įrodyta, kad tiek pooperacinis delyras, kaip ir delyras, kuris pasireiškia kartu su kita liga, tiek ilgalaikė pooperacinė pažinimo disfunkcija sukelia funkcinės būklės ir pažinimo funkcijų pablogėjimą vienerių metų laikotarpiu ir yra susiję su ilgesne gydymo trukme, didesnėmis gydymo išlaidomis, pa di dėjusiu sergamumu, mirštamumu bei dažnesniu ligonių apgyvendinimu slaugos ir globos įstaigose. Pooperacinės pažinimo disfunkcijos, kaip ir delyro, patofiziologija ir priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Sie kiant išvengti pooperacinės pažinimo disfunkcijos ir delyro, prieš operaciją svarbu ištirti pažinimo funkcijas ir įvertinti delyro rizikos veiksnius: vyresnį amžių, depresiją, demenciją, Parkinsono ligą, su trikusią klausą ir regą, operacijos skubumą, anticholinerginių vaistų vartojimą ir kt. Nuodugnus geriatrinis paciento ištyrimas gali padėti nustatyti delyro rizikos veiksnius. Po operacijos pagyvenusio amžiaus pacientai turi būti aktyviai stebimi dėl galimo delyro. Labai svarbu gilinti sveikatos priežiūros darbuotojų žinias apie šias pooperacines pagyvenusio amžiaus pacientų komplikacijas.

Įvadas. Kolostomos dažniausiai formuojamos pacientams, kuriems nustatomos piktybinės kilmės kolorektalinės ligos. Praėjus tam tikram laikui, jei kolostoma yra ne nuolatinė, ji yra uždaroma. Pooperaciniu laikotarpiu gali pasireikšti komplikacijų: jungties nesandarumas, žarnų nepraeinamumas ar žaizdos infekcija. Tikslas – apžvelgti kolostomų uždarymo artimuosius rezultatus. Metodika. Atlikta retrospektyvi 2012–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje dėl kolostomos uždarymo operuotų pacientų duomenų analizė. Analizuotos amžiaus grupės, komplikacijų ypatybės, lovadienių skaičius, kolostomos suformavimo priežastys. Gilintasi, ar prieš operaciją buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas, nustatytas laikas iki kolostomos uždarymo. Nagrinėta, ar atlikta rezekcija, analizuotas jos tipas, jungties rūšis, operacijos trukmė ir pooperacinio laikotarpio eiga. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą. Rezultatai. Išanalizuotos 88 pacientų ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis – 56±1,6 metai (nuo 22 iki 84 m.). Pacientai operuoti dėl: riestinės žarnos vėžio (35 pacientai, 39,8 %), tiesiosios žarnos vėžio (11 pacientų, 12,5 %), storosios žarnos divertikuliozės (20 pacientų, 22,7 %), pilvo traumos po eismo įvykių (13 pacientų, 14,8 %), jatrogeninės riestinės žarnos perforacijos po kolonoskopijos (4 pacientai, 4,6 %), Krono ligos (1 pacientas, 1,1 %), paraproktito ir ischiorektalinio absceso (2 pacientai, 2,3 %), išeminio kolito (1 pacientas, 1,1 %), megakolono (1 pacientas, 1,1 %). Prieš suformuojant kolostomą atliktos šios operacijos: riestinės žarnos rezekcija (69 pacientams, 78,4 %), riestinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos (19 pacientų, 21,6 %). Kolostomos buvo uždarytos po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. Segmento rezekcija atlikta 31 pacientui (36,5 %), kraštinė rezekcija – 54 pacientams (63,5 %). Kolostomų uždarymo operacijos trukmė – vidutiniškai 154,56±6,48 min. Bendras pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 9,43±0,62 dienos. Pooperacinis laikotarpis 69 pacientams (78,1 %) buvo sklandus. Šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė – 7,78±2,42 dienos. 19 pacientų (21,9 %) pooperacinė eiga buvo komplikuota (šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė – 15,05±9,58 dienų). Nesklandi po­operacinė eiga pasireiškė: širdies ritmo sutrikimu (4 pacientams, 4,5 %), seroma ir hematoma (5 pacientams, 5,7 %), žarnų nepraeinamumu (1 pacientui, 1,1 %), pykinimu (1 pacientui, 1,1 %), kraujavimu iš žarnyno (1 pacientui, 1,1 %), jungties nesandarumu (1 pacientui, 1,1 %), pilvo skausmais (1 pacientui, 1,1 %), karščiavimu (4 pacientams, 4,5 %). Vienam pacientui (1,1 %) susiformavo vesikorektalinė fistulė. Atliktos dvi (2,3 %) reoperacijos. Vienam pacientui atlikta relaparotomija dėl jungties nesandarumo, dar vienam – dėl žarnų nepraeinamumo. Mirčių nebuvo. Išvados: 1. Kolostoma uždaryta po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. 2. Po kolostomos uždarymo sklandi operacijos pooperacinė eiga fiksuota 69 pacientams (78,1 %). 3. Dažniausios po operacijos pasireiškusios komplikacijos: karščiavimas (4 pacientams, 4,5 %), širdies ritmo sutrikimas (4 pacientams, 4,5 %), seroma ir hematoma (5 pacientams, 5,7 %). 4. Komplikacijų dažnis, atsižvelgiant į specializuotų (gydytojų koloproktologų) ir nespecializuotų chirurgų atliktas operacijas, reikšmingai nesiskyrė.

Reikšminiai žodžiai: Špigelio išvarža, hernioplastika, pusmėnulinė linija. Špigelio išvarža – reta chirurginė patologija, sudaranti apie 1–2 proc. visų pilvo sienos išvaržų. Tikslai ir metodai. Straipsnyje siekta įvertinti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės patirtį diagnozuojant ir gydant Špigelio išvaržas. Pateikta retrospektyvinė ligonių analizė su nustatyta Špigelio išvaržos diagnoze nuo 2012 iki 2016 m., demografiniai rodikliai, diagnostikos ir gydymo ypatumai. Pooperacinis periodas buvo įvertintas susisiekus su pacientais nurodytais kontaktiniais telefonais. Atlikta literatūros apžvalga naudojant „Pubmed“ duomenų bazę. Atrinkti, autorių duomenimis, aktualiausi straipsniai nuo 2000 iki 2016 m. Rezultatai. Per tyrimo laikotarpį nuo 2012 m. skyriuje gydyti 6 pacientai su nustatyta Špigelio išvaržos diagnoze. Vidutinis sirgusiųjų amžius – 51,16 m. Pasiskirstymas tarp lyčių: 1 (16,7 proc.) vyras ir 5 (83,3 proc.) moterys. 5 (83,3 proc.) pacientams diagnozė nustatyta kliniškai, 1 (16,7 proc.) diagnozė patvirtinta atlikus pilvo sienos echoskopiją. 66,7 proc. (n = 4) pacientų išvarža buvo kairėje, o 33,3 proc. (n = 2) atvejų – dešinėje. Vidutinis išvaržos vartų plotis 2,35 cm. 66,7 proc. (n = 4) pacientų atlikta atvira operacija, iš jų 75 proc. (n = 3) atlikta plastika savais audiniais, o 25 proc. (n = 1) – preperitoniškai tinkleliu. 33,3 proc. (n = 2) atlikta laparoskopinė hernioplastika tinkleliu. Vidutinė hospitalizacijos trukmė – 1,83 dienos. Vertinant pooperacinį laikotarpį, su 1 (16,7 proc.) pacientu susisiekti nepavyko, 5 (83,3 proc.) pacientai buvo apklausti telefonu, iš jų 4 (80 proc.) nustatytos nekomplikuotos pooperacinės eigos, 1 (20 proc.) pacientui dėl lėtinio skausmo pjūvio srityje pooperaciniu laikotarpiu atliktos injekcijos vietiniu anestetiku (markainu). Recidyvo nepastebėta nė vienam pacientui. Išvados. Špigelio išvarža – reta chirurginė patologija, todėl tyrimo galimybės ribotos dėl mažos pacientų imties. Dėl didelio įstrigimo dažnio šios išvaržos visada turėtų būti gydomos chirurgiškai. Pilvo sienos echoskopija – vertinga diagnostinė priemonė dėl mažų finansinių sąnaudų, didelio jautrumo ir teigiamos prognostinės vertės. Dėl mažo epidemiologinio dažnio, chirurgų patirties, ilgos mokymosi kreivės, specialių tinklelių ir instrumentų poreikio didelė dalis šių išvaržų operuojama atviru būdu. Tačiau minimaliai invazyvios Špigelio išvaržų operacijos pranašesnės dėl trumpesnio pooperacinio laikotarpio stacionare, kosmetinio efekto ir, manoma, mažesnio recidyvų skaičiaus.

ĮvadasGerybiniai kvėpavimo takų fibroepiteliniai polipai yra labai reti.Klinikinis atvejis Keturiasdešimt dvejų metų vyras atvyko į ligoninę skųsdamasis kosuliu ir dusuliu. Atlikus kompiuterinę krūtinės ląstos tomografiją, nustatytas apvalus, lygus navikas vidurinėje trachėjos dalyje. Navikas sėkmingai pašalintas endoskopiškai, naudojant elektrokoaguliacijos kilpą. Pooperacinis laikotarpis buvo sklandus, ligonio būklė puiki. Histologinio tyrimo išvada – fibroepitelinis polipas – reta gerybinė trachėjos liga.IšvadosEndobronchinė elektrochirurgija yra saugus ir veiksmingas gydymo metodas. Gydytojai visada turėtų įtarti tracheobronchinio naviko galimybę.

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Įvadas Prevencinės ileostomos (PI) dažniausiai formuojamos siekiant apsaugoti žemą tiesiosios žarnos jungtį nuo jos nepakankamumo. PI dažniausiai atliekamos operuojant apatinės tiesiosios žarnos dalies vėžį. Tikslas Apžvelgti PI uždarymo artimuosius rezultatus. Metodika Atlikta retrospektyvi 2015–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje, Koloproktologijos sektoriuje operuotų pacientų, kuriems operacijos metu buvo uždaryta ileostoma, duomenų analizė. Analizuotas amžius, lovadienių skaičius, komplikacijos, nagrinėta, ar buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją, laikas iki iloestomos uždarymo, rezekcijos tipas, jungties rūšis,operacijos trukmė ir pooperacinis laikotarpis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą. Rezultatai Išanalizuotos 64 pacientų – 34 vyrų (53,12 %) ir 30 moterų (46,88 %) – ligos istorijos. Pacientai operuoti dėl tiesiosios, klubinės, riestinės žarnos navikų ir dėl perforavusio divertikulito. Pacientų amžiaus vidurkis – 64±3,1 metų. Neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją skirtas 16 pacientų (25 %). Prevencinė ileostoma buvo uždaryta vidutiniškai po 5,17±0,95 mėnesių. Pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 5,7±0,74 dienos. Operacijos trukmė vidutiniškai buvo 75,93±8,57 min. Operacijos metu žarnos segmento rezekcija atlikta 38 pacientams (59,37 %). Suformuotos jungtys: „galas su galu“ – 20 pacientų (52,63 %), „galas su šonu“ – 13 pacientų (34,21 %) ir „šonas su šonu“ – 5 pacientams (13,16 %). Po PI uždarymo ankstyvosios komplikacijos pasireiškė septyniems pacientams (10,94 %). Kraujavimas iš anastomozės vietos pasireiškė dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta jungtis „galas į šoną“, kitam – kraštinė rezekcija. Ritmo sutrikimas atsirado dviem pacientams (3,12 %). Žarnų nepraeinamumo simptomai pasireiškė taip pat dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta kraštinė rezekcija, kitam – segmento rezekcija ir suformuota jungtis „galas su galu“. Po kraštinės rezekcijos vienam pacientui (1,58 %) susiformavo pilvo sienos abscesas. Pakartotinės operacijos nereikėjo. Išvados 1. Uždarant PI operacijos metu, segmento rezekcija atliekama 59,37 % pacientų. 2. Vidutinis laikas iki ileostomų uždarymo yra penki mėnesiai. 3. Atliekant segmento rezekciją, dažnesnė nesklandi pooperacinė eiga. 4. Palyginti su segmento rezekcijos pooperacine eiga, formuojant jungtį „galas su galu“, laikotarpis po operacijos yra sklandesnis.

Pooperacinio skausmo valdymas yra aktuali anesteziologijos tema. Dėl ilgos trukmės, plataus audinių praskyrimo, chirurginių implantų naudojimo stuburo operacijos siejamos su dideliu pooperaciniu skausmu. Prastai kontroliuojamas pooperacinis skausmas gali sukelti lėtinį skausmą, padidinti komplikacijų riziką, pailginti gydymo stacionare laikotarpį. Adekvačiai malšinamas skausmas gali turėti teigiamos įtakos ankstyvajai reabilitacijai po operacijos. Dažniausiai skausmo malšinimui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba opioidiniai analgetikai. Opioidų vartojimas siejamas su tokiais nepageidaujamais reiškiniais kaip pykinimas, vėmimas, kvėpavimo slopinimas ir kt. Siekdami efektyviai malšinti skausmą, sumažinti nepageidaujamus reiškinius ir suminę suvartojamų opioidų ar kitų analgetikų dozę, galime rinktis ketaminą. Subanestetinėmis dozėmis intraoperaciniu laikotarpiu vartojamas ketaminas gali efektyviai malšinti pooperacinį skausmą ir sumažinti opioidų poreikį. Tyrimo tikslas – nustatyti intraoperacinės ketamino infuzijos skyrimo vertę, malšinant skausmą po stuburo fiksacijos operacijų ir jo įtaką opioidų suvartojimui. Metodika. Atlikta bandomoji perspektyvaus tyrimo studija, įtraukta 10 pacientų, kuriems buvo atliktos stuburo fiksacijos operacijos. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi grupes: A grupė (kontrolinė, ketaminas nenaudojamas) ir B grupė (anestezijos metu naudojamas ketaminas). Po operacijos buvo vertinamas skausmo intensyvumas, opioidinės analgezijos poreikis ir kiekis, fiksuojami nepageidaujami reiškiniai. Rezultatai. Vertinant skausmą iškart po operacijos, ketamino grupėje stebėtas statistiškai reikšmingai mažesnis skausmas, nei kontrolinėje grupėje (P=0,042). Kitomis dienomis ketamino grupės pacientai taip pat jautė mažesnį skausmą, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Statistiškai reikšmingų opioidų suvartojimo skirtumų ar nepageidaujamų reiškinių tarp grupių nebuvo. Išvados. Ketamino skyrimas operacijos metu gali turėti teigiamą efektą, malšinant pooperacinį skausmą po stuburo fiksacijos operacijų. Mūsų tyrimo duomenimis, mažų (subanestetinių) ketamino dozių skyrimas nedidina nepageidaujamų reiškinių rizikos.

Robotinė chirurgija pasaulyje atsirado prieš beveik du dešimtmečius ir pastaruoju metu sparčiai plinta pasaulyje. Šiame straipsnyje aprašomas pirmasis ro­botinės chirurgijos atvejis Lietuvoje. 58 metų paci­entei buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos viršutinio trečdalio vėžys vykdant ansktyvos storosios žarnos vėžio diagnostikos programą. Kolonoskopijos metu rastas 2 cm išopėjęs polipoidinis darinys 13 cm nuo išangės, histologiškai – vidutiniškai diferencijuota adenokarcinoma. Atlikus pilvo ir krūtinės ląstos kom­piuterinę tomografiją, atokių metastazių nerasta. 2018 11 19 operuota, atlikta robotinė tiesiosios žarnos re­zekcija su daline TME ir kolorektaline anastomoze naudojant Senhance Transenterix robotinę sistemą. Pooperacinis laikotarpis buvo nekomplikuotas, 7 po­operacinę parą pacientė išrašyta į namus.

Pirminiai širdies navikai yra reti, daugiausia gerybiniai. Didžiąją jų dalį sudaro miksomos, kurios dažniausiai aptinkamos kairiajame prieširdyje. Neretai širdies miksomos ilgą laiką išlieka besimptomės ir aptinkamos atsitiktinių širdies vaizdinių tyrimų metu. Tačiau gali atsirasti simptomų, imituojančių dviburio vožtuvo stenozę. Aprašomas 37 metų paciento, patekusio į ligoninę dėl įtariamos bronchopneumonijos, atsiradusio stipraus dusulio, priverstinės sėdimosios padėties, karščiavimo ir bendro silpnumo, klinikinis atvejis. Atlikus dvimatį echokardiografinį tyrimą, aptiktas judrus darinys kairiajame prieširdyje, diastolės metu ženkliai stenozuojantis dviburį vožtuvą. Sumažėjus uždegiminiams rodikliams, pacientui buvo atlikta darinio rezekcija dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis. Histologiškai patvirtinta širdies miksomos diagnozė. Paciento pooperacinis laikotarpis sklandus.

Reikšmingi žodžiai: ortotopinė kepenų transplantacija, pradinė kepenų transplantato funkcija, komplikacijos po transplantacijos. Tikslas. Kepenų transplantacija yra rutininis kepenų terminalinio funkcijos nepakankamumo gydymo būdas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK). Labai svarbi yra pradinė persodintų kepenų funkcija, nes pagal ją galime spręsti apie tolesnę pasveikimo eigą. Pastebėta, kad po kepenų transplantacijos žymiai keičiasi kepenų fermentų koncentracijos kraujyje. Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti VUL SK transplantacijų centro recipientų laboratorinių rodiklių kitimą po transplantacijos ir įvertinti juos atsižvelgiant į veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos persodinto organo funkcijai. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta retrospektyvinė 57 pacientų laboratorinių tyrimų rezultatų analizė po ortotopinių kepenų transplantacijų, kurios buvo atliktos VUL SK nuo 2005 metų liepos iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Pooperacinis sergamumas buvo vertintas pagal tai, ar pooperacinis laikotarpis komplikavosi hematoma, tulžies latakų nesandarumu, kraujagyslių tromboze arba ankstyva mirtimi. Taip pat buvo atsižvelgta į konservanto kiekį, panaudotą transplantatui plauti, kraujo netektį, šaltos ir šiltos išemijos laiką, MELD rodiklį. Vertinimas vyko naudojant ASAT, ALAT, ŠF, GGT, LDH, laktatų, bilirubino (tiesioginio, netiesioginio) ir protrombino aktyvumo rodiklius pirmomis septyniomis pooperacinėmis dienomis. Buvo siekiama nustatyti statistiškai reikšmingą šių duomenų vertės kitimą, siejamą su pooperacinėmis komplikacijomis ir kitais minėtais veiksniais. Rezultatai. Lyginant recipientų grupių ASAT ir LDH koncentracijas, kurie po transplantacijos turėjo komplikacijų ir kurie jų neturėjo, rastas statistiškai patikimas skirtumas nuo 2 paros po operacijos. Tarp konservanto kiekio, naudojamo plauti, ir kepenų fermentų dinamikos koreliacijos nerasta. Tačiau pacientų grupėje, kurioje buvo naudota ≤11 litrų skysčių – tulžies latakų nesandarumo atvejų buvo 4,3 karto mažiau ir kitos komplikacijos buvo retesnės. Šalta ir šilta išemija neturi statistiškai patikimos koreliacijos su fermentų dinamika. Pacientų grupėje, kurių transplantato šaltoji išemija truko <440 minučių, tulžies latakų nesandarumo atvejų buvo 5 kartus mažiau. Šilta išemija komplikacijų dažniui įtakos neturi. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp MELD rodiklio ir kraujo netekties (p < 0,05). Išvados. Recipientų, kurie po transplantacijos patyrė komplikacijų, ASAT ir LDH koncentracijos nuo antros paros buvo statistiškai patikimai didesnės. Naudojant ≤11 litrų konservanto plovimui ir esant trumpesnei šaltajai išemijai, mažėja tulžies latakų nesandarumo dažnis. Kuo didesnis MELD rodiklis, tuo didesnė prognozuojama kraujo netektis. Kepenų transplantato funkcijai po operacijos įtakos turi ir kiti veiksniai, kurie turėtų būti apžvelgiami tolesnėse studijose.

Tirti pacientai, dėl hallux valgus patologijos operuoti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2006–2008 metais, atliekant Z-osteotomiją arba Lapidus operaciją: 70 pacientų (4 vyrai, 66 moterys), kuriems buvo operuota 80 pėdų (4 – vyrų, 76 – moterų) – po 40 atvejų abiejų operacijos tipų. Tirtų pacientų priešoperaciniai patologijos kriterijai buvo identiški ir sutapo svarbiausias indikacijų parametras – kampas tarp pirmo ir antro padikaulių (IMT1) buvo 16°–23°. Darbo tikslas – palyginti šių grupių recidyvų skaičių. Palyginus grupių pooperacinius rezultatus paaiškėjo, kad recidyvų skaičius vertinant tiek HV kampą, tiek IMT1 kampą po Z-osteotomijos yra mažesnis. Kadangi Z-osteotomija yra mažesnės apimties operacija ir techniškai paprastesnė, o pooperacinis laikotarpis trumpesnis, esant IMT1 kampui 16°–23°, ši operacija turėtų būti pasirenkama pirmiausiai. MTC1 sąnario artrodezė neapsaugo nuo hallux valgus deformacijos.Assessment of relapse after halux valgus Lapidus correction surgery and Z-osteotomy techniques The aim of this study was to compare the number of relapses in two analogous groups after hallux valgus correction surgery by the Lapidus and Z-osteotomy techniques. The study included 70 patients (4 men, 66 women), who met the inclusion criteria. In total, 80 feet were analyzed (4 males and 76 female), i. e. two comparable groups of 40 feet. The postoperative results showed that the number of relapses as regards both the hallus valgus and the IMT1 angles was less after Z-osteotomy.

Object: postoperative treatment of herniated intervertebral disc with stability exercises. Problem: degeneration of the intervertebral disc from a combination of factors can result in herniation. Disk herniation is the protrusion of the gelatinous material of the disk (nucleus pulposus) through the annulus fibrosus (Fardon & Milette, 2001). The presence of pain, radiculopathy and other symptoms depends on the site and degree of herniation. Many treatment modalities have been suggested for lumbar disc herniation, but studies often provide conflicting results (Humphreys & Eck, 1999). Postoperative treatment is very important. Doctor B.Spakauskas with co-authors (2002) says that after operative treatment condition of patient is getting worse. Hypothesis: back stability exercises applied in postoperative herniated disc period using stabilizer should improve endurance of lumbar spine muscles more than applying traditional exercises. The aim of this study was to evaluate effectiveness of back stability exercises in postoperative herniated intervertebral disc period. The tasks: to evaluate static endurance of trunk muscles, strength of hip, calf and foot muscles and low back pain before and after applying back stability exercises; to evaluate static endurance of trunk muscles, strength of hip, calf and foot muscles and low back pain before and after applying traditional (stretching, strengthening) exercise program; to determine which exercise program had better effect on... [to full text]

Krūties vėžys jau daugelį metų yra dažniausia moterų onkologinė liga bei opiausia ir aktualiausia jų sveikatos problema. Problemos aktualumą lemia vis didėjantys susirgimo mastai bei nepaliaujamas sergamumo krūties vėžiu augimas. Atlikus darbą bus išsiaiškinta su kokiais adaptacijos poreikiais susiduria sergančios moterys 1- 4 parą po operacijos (ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu) ir išvykusios į namus (vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu). Išsiaiškinus adaptacijos poreikius, būtų galima greičiau bei efektyviau padėti pacientėms susidoroti su iškilusiomis adaptacijos problemomis. Darbo tikslas - įvertinti ir palyginti moterų, sergančių krūties vėžiu, adaptacijos poreikius ankstyvuoju ir vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Šiam tikslui pasiekti buvo naudojami 3 uždaviniai: 1. Palyginti moterų, sergančių krūties vėžiu fizinės adaptacijos poreikius ankstyvuoju bei vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy adaptacijos modeliu. 2. Palyginti moterų, sergančių krūties vėžiu vaidmens poreikius ankstyvuoju bei vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy adaptacijos modeliu. 3. Palyginti moterų, sergančių krūties vėžiu tarpusavio ryšio poreikius ankstyvuoju bei vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy adaptacijos modeliu. 4. Palyginti moterų, sergančių krūties vėžiu asmens tapatumo poreikius ankstyvuoju bei vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy adaptacijos modeliu. Tyrimo objektas - 25 – 55 metų amžiaus pacientės, sergančios I – II... [toliau žr. visą tekstą]
A breast cancer is the most common malignant disease of women and the most serious and relevant problem of their health. The actuality of this problem depends on the extent of this disease and continuous growth of the incidence of breast cancer. Following the work will clarify what are the adaptation needs for women after 1 – 4 day from surgery (early postoperative period), and during the period of backing home (the late postoperative period). Clarifying the adaptation needs leads the faster and more efficient way to help patients cope with adaptation problems. The objective of the work is to assess and compare the adaptation needs in the early and late postoperative period of the women with breast cancer. To accomplish the object of work was used three tasks: 1. Compare physiological adaptation needs in the early and late postoperative period based on C. Roy adaptation model for women with breast cancer. 2. Compare the self-concept function of early and late postoperative period based on C. Roy adaptation model for women with breast cancer. 3. Compare the needs of interrelation in the early and late postoperative period based on C. Roy adaptation model for women with breast cancer. 4. Compare personal interdependence needs in early and late postoperative period based on C. Roy adaptation model for women with breast cancer. The object of investigation - 25 - 55 year-old patients, suffering from I - II-stage breast cancer, which has been operated and treated at the LSMU KK... [to full text]

Tyrimo tikslas: įvertinti slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu. Metodai. Tyrimas kiekybinis, atlikta anoniminė anketinė pacientų ir slaugytojų apklausa. Anketos pacientams dalintos gydymo įstaigoje, o pildomos namuose. Pacientams išdalintos 152 anketos. Bendruomenės slaugytojams anketos dalintos jų darbo vietoje ir pildomos iš karto. Viso slaugytojams išdalintos 220 anketų. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programinį paketą. Rezultatai: Daugiau nei pusė pacientų savo būklę namuose vertina patenkinamai, daugumai (77 proc.) sunku nuvykti pas šeimos gydytoją, 15 proc. naudojosi slaugytojo teikiamomis slaugos paslaugomis namuose, pacientus namuose dažniausiai slaugo šeimos nariai (91proc.). Pacientams mažiausiai pakito fiziologinių poreikių tenkinimas. Pusė tiriamųjų pripažino (51 proc.), kad jautėsi priklausomi nuo kitų. Tyrimo pacientai dažnai norėtų iš slaugytojo bendravimo (26 proc.), pacientų mokymo (26 proc.), injekcijų į raumenis (21 proc.) ar į veną (26 proc.) paslaugų. Slaugytojų nuomone, pacientams vienodai svarbu patenkinti savimonės, vaidmens funkcijos bei abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikius. Tyrimo slaugytojai nurodo, kad jie dažnai įvertina paciento būklę namuose, aptaria slaugos tikslus (54proc.) ir sudaro slaugos planą (53 proc.). Priežastys trukdančios slaugytojui bendradarbiauti su pacientu namuose - per didelis darbo krūvis (83 proc.). Išvados: 1)... [toliau žr. visą tekstą]
The objective of the research: to evaluate the need of a care for the persons after hip replacement surgery in the remote postoperative period. Methods. The study is quantitative; anonymous questionnaire survey of patients and nurses has been conducted. The questionnaires were served to the patients at the medical institutions and they were filled at home. 152 questionnaires were distributed to the patients. The questionnaires were distributed to community nurses at their workplaces and filled immediately. In total 220 questionnaires were distributed to the nurses. The statistical analysis of research data was performed using SPSS 17.0 program package. Results: More than half of the patients evaluate their condition at home as satisfactory, the majority of them (77 percent) find difficulties to get to a family doctor, 15 percent used the home nursing services provided by the nurses, the patients at home are often being nursed by their family members (91 percent). Satisfaction of physiological needs is the least that changed to the patients. Half of the patients (51 percent) admitted they were feeling dependent on others. The patients of the research would often like to communicate with the nurses (26 percent), services of patients training (26 percent), injections to the muscles (21 percent) or vein (26 percent). The nurses believe that for the patients it is equally important to satisfy the needs of self-awareness, role function and reciprocal (mutual) dependence. The nurses... [to full text]