Academic literature on the topic 'Populiacijų genetika'

Straipsnyje analizuojami genetikos mokslo raidoje aptinkami tyrimo lygiai, besiskiriantys metodologiniu požiūriu. Tyrimo lygis – tai metodologinė kategorija, apimanti klausimų grupę, tyrimo metodų arsenalą, būtiną tiems klausimams atsakyti, patogius tyrimo objektus. Tyrimo lygio negalima tapatinti su istoriniu etapu. Kiekvieną tyrimo lygį charakterizuoja tyrimo objektas ir jo vertinimo kriterijus. Genetikoje tyrimo objektas yra genetinis aparatas: plačiąja prasme – organizmas, siaurąja – ląstelė, chromosoma, DBR molekulė. Genetikoje objekto vertinimo kriterijus yra požymis. Pirmajame tyrimo lygyje į organizmą žiūrima kaip į požymių visumą: požymiai nulemia organizmo vietą sistematikos hierarchijoje. Šiame tyrimo lygyje sukurta rūšies sąvoka, tiriamas rūšies pastovumas ir naujų rūšių atsiradimas, požymio-individo-populiacijos santykis. Antrojo tyrimo lygio pagrindas yra tai, kad organizmui pradžią duoda viena ląstelė, trečiojo tyrimo lygio bruožas – požymių paveldėjimo kartose sugretinimas su chromosomų persitvarkymais, ketvirtojo – genetiniai tyrimai atliekami su gryna žinomos cheminės sudėties bei struktūros genetine medžiaga, penktojo lygio – DBR arba RBR nukleotidų seka – funkcija.

Šiame darbe buvo tiriamas Lietuvoje gyvenančių jerubių genetinis variabilumas panaudojant mikrosatelitinių pradmenų analizės metodus. Pavyzdžiai buvo surinkti iš Rietavo savivaldybėje, Ukmergės, Trakų, Vilniaus, Šakių ir Telšių rajonuose esančių miškų. DNR buvo išskiriama iš neinvaziniu būdu surinktų pavyzdžių, iškritusių plunksnų bei surinktų ekskrementų. Kadangi specialių mikrosatelitinių pradmenų jerubių rūšiai dar nėra sukurta, šiame darbe buvo panaudotos trys žvyrėms (Lagopus lagopus) specifiški mikrosatelitinių lokusų pagausinimui skirti pradmenys. Buvo apskaičiuoti alelių, genotipų ir heterozigotiškumo dažniai, ir individai iš Ukmergės MU pasižymėjo žemu alelių dažniu ir aukštu homozigotų dažniu. Mitochondrinės DNR analizė parodė, kad tarp 12 Lietuvos populiacijai priklausančių jerubių sekų, net 8 buvo skirtingos ir dėl to priskirtinos 8 skirtingiems haplotipais. Mitochondrinės DNR sekų filogenetiniai ryšiai parodė, kad Lietuvos jerubių populiacijoje aptikti haplotipai formuoja dvi filogenetiškai tolimas šakas, tuo tarpu Lenkijos haplotipų įvairovė gerokai didesnė. Tikėtina, kad šiuos skirtumus labiausiai įtakoja nevienodi lyginamų imčių dydžiai.
Non-invasively collected samples of feathers and faeces of Hazel Grouse (Tetrastes bonasia) were collected in different parts of Lithuania and covered several local populations of Rietavas, Ukmergė, Trakai, Vilnius, Šakiai and Telšiai districts. Three primer pairs of microsatellite loci, designed for taxonomically related Red Grouse (Lagopus lagopus scoticus), were used to verify their suitability for evaluation of genetic structure. Allele and genotype frequencies as well as heterozygosity were calculated and individuals from Ukmergė showed low frequency of allele, and high in homozigosity. Mitochondrial DNA analysis showed that in 12 sequences from Lithuanian population, 8 of them were different and could be assigned to 8 different haplotypes. Neighbour joining tree showed that haplotypes in Lithuanian population forms two branches with high distance. While variability of Poland haplotypes, obtained from Gene Bank was bigger. That could be affected by different compared samples sizes.

Donatas Naugžemys Genetinės įvairovės tyrimas pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus L.) populiacijose SANTRAUKA RAPD metodu buvo tirta pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus L.) genetinė įvairovė. Ištirtos penkios populiacijos iš skirtingų Lietuvos rajonų. Šiuo metodu gauti 93 lokusai, iš kurių 71% buvo polimorfiški. Nustatytas ryšys tarp Nei genų įvairovės ir tirtų populiacijų dydžio. Didžiausias DNR polimorfizmas nustatytas Merkinės (86,36%), o mažiausias – Juodlės populiacijoje (71,21%). UPGMA ir PCO metodai išryškino tirtų populiacijų genetinį savitumą. AMOVA parodė gana aukštą diferenciacijos lygį tarp tirtų S. hirculus populiacijų, kuris buvo lygus 27%. Genetinis atstumas tarp populiacijų svyravo nuo 0,168 iki 0,258. Merkinės ir Juodlės populiacojose buvo identifikuota keletas populiacijoms specifinių lokusų. Koreliacijos tarp tirtų populiacijų genetinių ir geografinių atstumų neaptikta. Kadangi visi tirti 76 augalai buvo genetiškai skirtingi, galima manyti, kad S. hirculus populiacijos atsinaujina iš sėklų sudygusiais augalais.
Donatas Naugžemys Analysis of genetic diversity in yellow marsh Saxifrage (SAXIFRAGA HIRCULUS L.) populations SUMMARY We used RAPDs (random amplified polymorphic DNAs) to analyse genetic diversity in the arctic – alpine yellow marsh Saxifrage (Saxifraga hirculus L.) that is considered as glacial relict. Five populations from different regions of Lithuania were studied. A total of 76 individuals were included in this research. In the RAPD analysis 93 loci we detected, of which 71 were polymorphic. All studied plants showed different RAPD phenotypes. The percentage of polymorphic bands and Nei’s gene diversity within populations correlated with population size. UPGMA and PCO analyses showed genetic specificity of studied populations. AMOVA revealed rather high level of differentiation among studied populations of S. hirculus. The interpopulation variance component accounted for 27%. The genetic distance between populations ranged from 0.168 to 0.258. Some population specific minor loci were identified in Merkinė and Juodlė populations. There was no correlation found between genetic and geographic distance of studied populations. Our results suggest that sexual reproduction plays a significant role in the establishment of genetic structure of S. hirculus populations.

Siekiant papildyti žinias apie genetinę koronarinės širdies ligos (KŠL) architektūrą, užsibrėžta atlikti žinomų genetinių sričių siejamų su KŠL analizę ir naujų genetinių sričių siejamų su šia liga paiešką Lietuvos populiacijoje. Pagal atrinktas žinomas 60 genetinių sričių, siejamų su rizika susirgti KŠL, tiriamiems asmenims nustatyti genotipų ir alelių dažniai, sukonstruoti haplotipų blokai, atliktas vidupopuliacinis alelių dažnių ir haplotipų blokų palyginimas, tarppopuliacinis alelių dažnių palyginimas, nustatytas rizikos alelių tenkančių asmeniui pasiskirstymas populiacijoje. Nustatyta, kad skirtingoms populiacijoms yra būdingi tiek bendri, tiek ir unikalūs genetinės architektūros vienetai, o bendros Lietuvos lietuvių populiacijos genetinę struktūrą ir įvairovę pagal tirtus žymenis galima orientuoti gradientiškai Europos Šiaurės-Pietų kryptimi, tai aiškinant geografinių platumų lemiama klimato ir ekologijos įtaka genofondui evoliucijos eigoje. Pagal tirtų rizikos alelių skaičių tenkantį asmeniui, daugiausia asmenų tirtoje Lietuvos lietuvių populiacijoje turi vidutinę riziką susirgti KŠL. Genetinės asociacijos analize nustatytos aštuonios potencialios naujos kandidatinės su KŠL asocijuotos genetinės sritys, iš jų patvirtintos – keturios, o ITPR2 ir FBXL17 genai yra galimi genai kandidatai dalyvaujantys KŠL ir aterosklerozės patogenezėje.
This dissertation should supplement the knowledge of the genetic coronary heart disease (CHD) architecture by analysing known common variation as well as finding novel associated loci and genes. Genotype and allele frequencies, also haplotype blocks were determined in the Lithuanian population according to the list of 60 SNPs associated with CHD. The number of risk alleles per person was determined. The intrapopulation comparison of allele frequencies and haplotype blocks was performed. Allele frequencies were compared with different populations of European ancestry. The association analyses for new loci and candidate gene identification were performed. It was revealed that the common and unique genetic disease architecture variants for different populations exist. Regarding the genetic structure and diversity of the risk SNPs of CHD, Lithuanian population as compared with the European populations falls into the Northern-Southern gradient showing that the Lithuanian gene pool could have experienced the geographical climate and ecological influence during the evolution process. Considering the risk allele number per person of the investigated SNPs, the majority of Lithuanian population individuals have a relatively average risk of developing CHD. Association analyses showed eight new loci associated with CHD, four of which were confirmed and ITPR2 and FBXL17 were found to be the putative candidate genes that could participate in the pathogenesis of CHD and atherosclerosis.

In 1996-2000 during expeditions were found and described 123 Carum carvi habitats. Mostly common caraway is found in pasture type habitats of Cynosurion cristati confederation communities. Plants of Carum carvi cenopopulations are characterized by wide diversity of phenotypic traits strongly influenced by ecological conditions and anthropogenic activity in natural habitats. The most stable parameters are weight of 1000 fruit and biochemical composition of essential oil. Essential oil synthesis in fruits is positively affected by warm and dry weather at the stage of caraway flowering – fruit ripening, carvone content – by warm and wet weather. The identified morphological types of Carum carvi leaves were as follows: normal, dill and parsley. Early-season caraway forms in comparison to others distinguished for the lowest height, fruit weight and total yield, but had the highest carvone content in fruit essential oil. Pink petals are characteristic for early-season caraway cenopopulations. White petal color, greater pigments amount in leaves, higher fruit productivity, as well as essential oil and carvone output characterize medium late and late forms. Various caraway genotypes with different levels of leaf carotinoids, chlorophyll content and ratio, anthocianins amount in petals, different reaction to cold and lighting stress reveal specific adaptive plasticity of caraway. Caraway intercenopopulation genetic diversity was determined at the molecular level.

Reziumė Darbe tiriamas margojo upėtakio paplitimas, biologija, populiacinė ir genetinė struktūra Lietuvoje. Tyrimai buvo atliekami 2002-2005 m.m. 15-oje Lietuvos upių ir upelių, priklausančių 5 upių baseinams: Neries, Šventosios, Ventos, Žeimenos ir Merkio. Nustatyta, kad upėtakis paplitęs daugiau nei 180 upių, tokių upių kriterijai atitinka pagrindinius lašišinėms upėms keliamus reikalavimus: žema vidutinė vandens temperatūra (maksimali vidutinė vandens temperatūra vasaros metu nesiekia +12Co), geras prisotinimas deguonimi ištisus metus (ištirpusio vandenyje deguonies kiekis >7 mg/l), žemas eutrofizacijos lygis (vagos užaugimas <30%), didelis vidutinis srovės greitis (>0,3 m/s). Tirtose upėse aptiktos 32 žuvų ir apskritažiomenių rūšys priklausančios: 7 būriams ir 12 šeimų. Gausiausia rūšimis buvo karpinių žuvų šeima, net 16 rūšių. Nustatyta, kad margasis upėtakis, tirtose upėse, kartu su kūjagalviu, šlyžiu, raine ir strepečiu sudarė bendrijos branduolį (remiantis Johnsen‘u (1978) tai konstantinės rūšys). Daugiametis (2002-2005 m. m.) vidutinis upėtakių tankis buvo 8,57 ind/100m2 ir svyravo 6,00-10,54 ind/100m2 ribose, vidutinė biomasė buvo 313,35 g/100m2 ir varijavo 251,04-359,06 g/100m2 ribose. Pagal upėtakių tankį amžinėse grupėse ryškiai išsiskyrė 0+ ir 1+ amžiaus grupių individai, (51,30 ir 34,03% populiacijos), o pagal biomasę dominavo 1+ ir 2+ amžinės grupės (38,27 ir 29,15 % populiacijos). Greičiausiai upėtakiai auga pirmaisiais gyvenimo metais. 0+ upėtakiai... [toliau žr. visą tekstą]
SUMMARY Distribution, biology, population and genetic patterns of brown trout (Salmo trutta fario L.) in Lithuanian evaluated on this master thesis. Data were collected during 2002-2005 years in 15 rivers in the Neris, Sventoji, Venta, Zeimena and Merkys river basins. There are more than 180 rivers where lively populations of brown trout are found in Lithuanian. Those rivers comply with Salmon rivers requirements and have favourable characteristics for salmonidae fishes: low average annual water temperature (<+12oC); fine oxygen regime all-year round (disolved oxygen amount > 7 mg/l); low level eutrophication and flow exceeding 0,3 m/s. 32 species of fishes and cyclostomata subject to 7 orders and 12 families were found in the investigated rivers. Majority of species (16) belongs to Cyprinidae family. Brown trout, bullhead, stone loach, minnow and dace were most abundant constant species and form core in fish communities in investigated rivers. Mean annual density of brown trout was 8,57 ind./100m2 and varied from 6,00 to 10,54 ind/100m2 , mean biomass was 313,35 g/100m2 and varied in 251,04-359,06 g/100m2 range. 0+ and 1+ age brown trout were most abundant among all age groups (take 51,30 and 34,03% part on population), biomass dominant age groups were 1+ and 2+ (38,27 and 29,15 %). Maximum pace or growth observed on first year living. 0+ age group trout reached 9,12 cm of length (L) and 7,9 g weight (Q, g); 1+ - 16,77 cm length and 50,1 g weight. Pace of growth depends on... [to full text]

Magistro darbe tiriama eksperimentiniuose želdiniuose įveistų paprastojo uosio adaptacinių požymių genetinė variacija. Darbo objektas - paprastojo uosio populiacijų pusiausibų palikuonių eksperimentiniai želdiniai. Darbo tikslas - ištirti paprastojo uosio adaptacinių požymių genetinę variaciją ir jos pasiskirstymą bei priklausomybę nuo ekologinių sąlygų juvenaliniame amžiuje. Darbo metodai – Trijuose specialaus dizaino palikuonių genetinio testavimo eksperimentiniuose želdiniuose įvertinta paprastojo uosio iš 140 palikuonių šeimų iš 10 Lietuvos populiacijų ir 180 šeimų iš 14 vakarų Europos populiacijų (27000 medelių) fenologija pagal pumpurų sprogimą ir medelių būklę balais nuo 1 iki 5. Surinkti duomenys apdoroti SAS statistinio paketo programomis ir ����vertinti svarbiausi genetiniai parametrai – genetinių veiksnių (populiacijų ir šeimų) įtaka, genetinė variacija, paveldėjimas, genotipo ir aplinkos sąveika, ekovalentingumas, ir kt. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus buvo nustatyti patikimi ir stipriai išreikšti tarppopuliaciniai genetiniai skirtumai pagal palikuonių adaptacinius požymius. Adaptacinių požymių adityvinės genetinės variacijos koeficientas buvo labai aukštas - skirtinguose želdiniuose siekė 30,3-36,8 %, kas rodo, kad genetiniai skirtumai tarp šeimų labai stipriai išreikšti. Didžiausia adaptacinio požymio - pumpurų sprogimo fenologijos adityvine genetine variacija, ir todėl – genetinės adaptacijos galimybėmis, pasižymėjo Šakių, Telšių, Pakruojo ir Kupiškio... [toliau žr. visą tekstą]
This study aimed at evaluation of genetic variation of adaptive traits of common ash at juvenile age, its distribution and dependence upon ecological conditions. The study was performed in three progeny plantations on 140 open pollination families from 10 Lithuanian populations and 180 families from 14 West European populations. Data on bud flushing phenology, health condition and height growth was collected on 27000 trees and analyzed with Statistical procedures of SAS software, estimating main genetic parameters: influence of genetic factors (populations and families), additive genetic variation, heritability, genotype by environment interaction, ecovalency, etc. Statistical analysis revealed significant genetic differences among populations in adaptive traits of its progeny. Additive genetic variation of traits studied was very high, in different experimental plantations it reached from 30,3 to 36,8 %, thus indicating strongly expressed genetic differences among families. The highest genetic variation of most important adaptive trait, bud flushing phenology, and thus the highest adaptive capacity had progeny from Šakiai, Telsiai, Pakruojis and Kupiškis populations. The levels of genetic variation were not the same in different experimental progeny test plantations established in different environmental conditions. The genotype by environment interaction (G x E) was weak, thus indicating that changes of traits of populations’ progenies are rather small: three Lithuanian... [to full text]

DNR žymenys yra polimorfinių DNR lokusų aleliai, lokalizuoti tam tikrose genomo vietose ir nustatomi naudojant įvairius molekulinės biologijos metodus. Genetinės įvairovės nustatymas ir tyrimas naudojant DNR žymenis gali padėti suprasti daugelio biologinių reiškinių, vykstančių augaluose (ląstelės, organizmo, rūšies lygmenyje), prigimtį. Vykdydami aptariamus tyrimus norime rasti atsakymą į pagrindinį klausimą: kokios naudotų DNR žymenų galimybės kai kurioms augalų biologijos problemoms (genetinių išteklių išsaugojimo, adaptyvumo, populiacijų diferenciacijos, biotinio ir abiotinio streso ir kt.) spręsti? Naudodami įvairius DNR žymenis kaip molekulinius instrumentus, įvertinome genetinės įvairovės lygį pagrindinėse miežių veislėse, sukurtose Baltijos šalyse ir Baltarusijoje, pritaikėme DNR žymenų nustatymo metodus Rubus idaeus, Lonicera ceruleae genetinėse kolekcijose esančių pavyzdžių genotipavimui bei miško medžių (Pinus sylvestris, Piceae abies) rinktinių medžių klonų tapatumo nustatymui; naudodami EST žymenis klonavome ir ištyrėme du genus, dalyvaujančius Solanum tuberosum atsake į biotinį (Erwinia carotovora infekcija) ir abiotinį stresą. Naudodami RAPD metodą ištyrėme Saxifraga hirculus, Piceae abies, Fraxinus excelsior, Taxus baccata, Rubus idaeus, Pinus sylvestris populiacijų genetinę struktūrą, diferenciacijos lygį, kai kurių ekologinių veiksnių įtaką genetinės įvairovės pasiskirstymui populiacijose.
DNA markers are alleles of polymorphic DNA loci that are established using methods of molecular biology and can be used for the identification of specific chromosome region. DNA markers are applied for the detection and analysis of genetic variation. These molecular instruments can help in the understanding of molecular basis of various biological phenomena in plants (loss of genetic diversity, population divergence, adaptivity, response to biotic and abiotic stress, genetic instability et cetera). The use of DNA markers in practical studies requires a careful consideration of the advantages and as well as limitations of various marker techniques. In this review various applications of DNA markers in plant genetic studies including genotyping and characterization of accessions of germplasm collections, assessment of genetic relationships between cultivars, understanding of the genetic variation within and between populations, plant genome analysis and gene cloning are discussed.

Seeking for a sustainable exploitation of the populations of commercialy valuable fish species without causing danger to their genetic resources it is necessary to amass extensive data about the population genetic structure of this fish species. When preparing the thesis a total of 221 eels and 262 perch were analysed. Fish samples collected in Lithuania and Latvia were studied using microsatellite DNA, the mtDNA D-loop region and mtDNA cyt b markers. Original primer pairs Ang1 and Ang2 have been designed for the mtDNA analysis of the eel. On the basis of the Anguilla genus species mtDNA D-loop region data obtained during work it can be stated that inland and territorial water bodies of Lithuania contain no A. japonica and A. rostrata species. The molecular investigations carried out indicate that the population genetic structure of the European eel is characterized by the genetic mosaic, which is formed due to the existence of reproductively isolated groups. Statistically significant genetic differentiation between the eel groups naturally recruited to Lithuania and Latvia and introduced to Lithuanian lakes has not been determined (p > 0.05). However, the eels stocked into different lakes of Lithuania differ in their genetic diversity. Pairwise comparisons of the Lithuanian and Latvian perch populations based on the mtDNA D-loop region data revealed that the perch population of Lake Drūkšiai was statistically significantly (p < 0.05) different from all other perch... [to full text]
Siekiant tvariai eksploatuoti verslinių žuvų populiacijas nesukeliant pavojaus jų genetiniams resursams būtina sukaupti daug duomenų apie šių rūšių populiacinę-genetinę struktūrą. Iš viso tyrimams panaudoti 221 unguriai ir 262 ešeriai. Lietuvoje ir Latvijoje surinkti žuvų audinių pavyzdžiai tirti naudojant mikrosatelitinės DNR, mtDNR D-kilpos regiono ir mtDNR cyt b žymenis. Ungurių mtDNR analizei sukurtos originalios Ang1 ir Ang2 pradmenų poros. Remiantis disertacinio darbo metu atliktais Anguilla genties rūšių mtDNR D-kilpos regiono tyrimais, galima teigti, jog šiuo metu A. japonica ir A. rostrata rūšių, tiek tirtuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, tiek Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra. Atlikti molekuliniai tyrimai rodo, kad europinio upinio ungurio populiacinė-genetinė struktūra pasižymi genetine mozaika, kurios susiformavimą lemia reproduktyviai izoliuotos grupės. Tarp natūraliai į Lietuvą ir Latviją atplaukusių ir introdukuotų Lietuvos ežeruose ungurių grupių statistiškai patikima genetinė diferenciacija nenustatyta (p > 0,05), tačiau skirtinguose Lietuvos ežeruose gyvenantys unguriai pasižymi skirtinga genetine įvairove. Atliktų Perca fluviatilis mtDNR D-kilpos regiono tyrimų rezultatai rodo, jog Drūkšių ežero ešerių populiacija statistiškai patikimai (p < 0,05) skiriasi nuo visų kitų Lietuvos ir Latvijos ešerių populiacijų. Nustatyta, kad nuo Lietuvos pietvakarinės dalies iki Latvijos centrinės dalies plyti kelių skirtingų ešerių genetinių linijų kontaktinė... [toliau žr. visą tekstą]

Siekiant tvariai eksploatuoti verslinių žuvų populiacijas nesukeliant pavojaus jų genetiniams resursams būtina sukaupti daug duomenų apie šių rūšių populiacinę-genetinę struktūrą. Iš viso tyrimams panaudoti 221 unguriai ir 262 ešeriai. Lietuvoje ir Latvijoje surinkti žuvų audinių pavyzdžiai tirti naudojant mikrosatelitinės DNR, mtDNR D-kilpos regiono ir mtDNR cyt b žymenis. Ungurių mtDNR analizei sukurtos originalios Ang1 ir Ang2 pradmenų poros. Remiantis disertacinio darbo metu atliktais Anguilla genties rūšių mtDNR D-kilpos regiono tyrimais, galima teigti, jog šiuo metu A. japonica ir A. rostrata rūšių, tiek tirtuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, tiek Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra. Atlikti molekuliniai tyrimai rodo, kad europinio upinio ungurio populiacinė-genetinė struktūra pasižymi genetine mozaika, kurios susiformavimą lemia reproduktyviai izoliuotos grupės. Tarp natūraliai į Lietuvą ir Latviją atplaukusių ir introdukuotų Lietuvos ežeruose ungurių grupių statistiškai patikima genetinė diferenciacija nenustatyta (p > 0,05), tačiau skirtinguose Lietuvos ežeruose gyvenantys unguriai pasižymi skirtinga genetine įvairove. Atliktų Perca fluviatilis mtDNR D-kilpos regiono tyrimų rezultatai rodo, jog Drūkšių ežero ešerių populiacija statistiškai patikimai (p < 0,05) skiriasi nuo visų kitų Lietuvos ir Latvijos ešerių populiacijų. Nustatyta, kad nuo Lietuvos pietvakarinės dalies iki Latvijos centrinės dalies plyti kelių skirtingų ešerių genetinių linijų kontaktinė... [toliau žr. visą tekstą]
Seeking for a sustainable exploitation of the populations of commercialy valuable fish species without causing danger to their genetic resources it is necessary to amass extensive data about the population genetic structure of this fish species. When preparing the thesis a total of 221 eels and 262 perch were analysed. Fish samples collected in Lithuania and Latvia were studied using microsatellite DNA, the mtDNA D-loop region and mtDNA cyt b markers. Original primer pairs Ang1 and Ang2 have been designed for the mtDNA analysis of the eel. On the basis of the Anguilla genus species mtDNA D-loop region data obtained during work it can be stated that inland and territorial water bodies of Lithuania contain no A. japonica and A. rostrata species. The molecular investigations carried out indicate that the population genetic structure of the European eel is characterized by the genetic mosaic, which is formed due to the existence of reproductively isolated groups. Statistically significant genetic differentiation between the eel groups naturally recruited to Lithuania and Latvia and introduced to Lithuanian lakes has not been determined (p > 0.05). However, the eels stocked into different lakes of Lithuania differ in their genetic diversity. Pairwise comparisons of the Lithuanian and Latvian perch populations based on the mtDNA D-loop region data revealed that the perch population of Lake Drūkšiai was statistically significantly (p < 0.05) different from all other perch... [to full text]