Relevant bibliographies by topics / Postmodernizam

Contents

  1. Journal articles
  2. Dissertations / Theses
  3. Books
  4. Book chapters
  5. Conference papers
  6. Reports

Academic literature on the topic 'Postmodernizam'

Author: Grafiati
Published: 4 June 2021
Last updated: 1 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Postmodernizam.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Journal articles on the topic "Postmodernizam"

1

Colak, Metin. "REFLECTIONS ON THE CURRENT: AMBIGUITY IN CONTEMPORARY CULTURE AND SOCIETY / DABARTIES REFLEKSIJOS: NEVIENAREIKŠMIŠKUMAS ŠIUOLAIKINĖJE KULTŪROJE IR VISUOMENĖJE." CREATIVITY STUDIES 6, no. 2 (July 8, 2013): 105–20. http://dx.doi.org/10.3846/20297475.2013.807308.

Full text
Abstract:
This paper examines one of the most influential theories of the 20th century, postmodernism, in the present time. Within this framework, this paper concentrates on the main elements of postmodernism in a critical-historical perspective and the recently developed theories which claim to offer an up-to date theoretical framework for the current ambiguous period. This article also investigates the question of whether these recently developed theories provide a better understanding of the present than classical postmodernism. After analyzing the recent theoretical views on the current, along with the classical postmodernism, in the conclusion the study will emphasis that these views (and classical theories of postmodernism), actually, reveal their lack of definition and explanation about the current. Santrauka Šiame straipsnyje esamuoju laiku nagrinėjama viena įtakingiausių XX amžiaus teorijų – postmodernizmas. Atliekant šiuos tyrinėjimus iš kritinės ir istorinės perspektyvos susitelkiama į pagrindinius postmodernizmo elementus ir pastaruoju metu plėtojamas teorijas, reikalaujančias nūdieniam nevienareikšmiškam laikotarpiui suteikti naujausią teorinį pagrindą. Straipsnyje gvildenamas klausimas, ar šios pastaruoju metu plėtojamos teorijos leidžia geriau suprasti dabartinį, o ne klasikinį postmodernizmą. Išanalizavus naujausius teorinius požiūrius į dabartį kartu su klasikiniu postmodernizmu, išvadose pabrėžiama, kad šie požiūriai (ir klasikinės postmodernizmo teorijos) iš tikrųjų dabartį aiškina nepakankamai apibrėžtai ir tiksliai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Abramović, Milica. "Postmodernizam u romanu „Mambo džambo” Išmaela Rida." ЛИК : часопис за литературу и културу 3, no. 4 (2017): 57–73. http://dx.doi.org/10.18485/ai_lik.2017.3.4.2.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Erjavec, Aleš. "Postmodernism and the post-socialist condition: 15 years after (2003-2018)." SAJ - Serbian Architectural Journal 9, no. 2 (2017): 153–62. http://dx.doi.org/10.5937/saj1702153e.

Full text
Abstract:
The author sketches the concept of the "post-socialist" (or "third generation") avant-garde movements. He explains the historical and political conditions which made the emergence of this specific avant-garde art possible. In his opinion, a unique type of art appeared in socialist countries during the disintegration of Soviet-type socialism due to similar circumstances. Once the global and local political conditions have changed, this art has mostly disappeared, leaving behind only traces of its existence The author then points out the specific representational mechanisms employed by such art and argues that it should be recognised as yet another kind of the twentieth-century avantgarde art.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Antić, Anja Ž. "ODNOS PREMA STVARNOSTI I STVARALAŠTVU U DRAMAMA SVETISLAVA BASARE." ZBORNIK ZA JEZIKE I KNJIŽEVNOSTI FILOZOFSKOG FAKULTETA U NOVOM SADU 2, no. 2 (December 17, 2012): 259. http://dx.doi.org/10.19090/zjik.2012.2.259-274.

Full text
Abstract:
Druga polovina dvadesetog veka, u književnosti i umetnosti uopšte, na svet donosi veliki broj autora koji odlučno odbijaju da budu svrstani u neki pravac. Takav je slučaj i sa Svetislavom Basarom. Ipak, analizirajući njegova prozna dela, kritičari se uglavnom slažu da ona nose glavne odlike postmodernističke proze. Budući da drame Svetislava Basare izvesno imaju zajedničkih odlika sa njegovom prozom, mi ćemo u ovom radu na primeru dve drame – Dolče vita i Budibogsnama, pokazati osnovne odlike Basarinog dramskog dela, odnose prema stvarnosnim parametrima, prostoru, vremenu i istini, i konačno, odnos prema samom stvaralaštvu za koji želimo da dokažemo da je tipično postmodernistički. Takav zaključak donosimo najpre zbog njihove estetike, tehnika kojima se koriste i specifičnog, a tipično postmodernističkog, odnosa prema stvarnosti i stvaralaštvu. Njegovo delo potpuno se, dakle, uklapa u postmodernističku tradiciju nemimetičkih teorija reprezentacije i borbe umetnosti protiv teorije. Konačno, pred zadatkom da ga „svrstamo” odlučujemo se za postmodernizam možda i najviše zbog toga što ni sam ne priznaje klasifikacije i podele i što se sumnjičavo odnosi prema svakoj teoriji, pa samim tim teoretičarima i njihovim odredbama, što je sve jedna (a možda i jedina čvrsta) zajednička odlika svih predstavnika postmodernizma.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Krce-Ivančić, Matko. "Feministička epistemologija: mogućnosti postmoderne feminističke teorije stajališta." Socijalna ekologija 30, no. 2 (2021): 299–322. http://dx.doi.org/10.17234/socekol.30.2.5.

Full text
Abstract:
Ovaj članak istražuje mogućnosti postmoderne feminističke teorije stajališta kao jedne od prominentnijih feminističkih epistemologija. Iznosimo kontekst ove epistemologije, ističući važnost uspostave klasifikacije feminističke epistemologije koja prepoznaje postmodernizam kao integralni dio feminističkog empirizma i feminističke teorije stajališta. Analiziramo osnovne teze feminističke teorije stajališta iz postmoderne perspektive, naglašavajući diskurzivnu narav društvene stvarnosti. Istražujemo političke mogućnosti ove epistemologije, ukazujući na potrebu drugačijeg shvaćanja političkog subjekta. Subjekt razumijevamo kao konstituiran, ali ne i determiniran, diskursom. Sukladno tome, propitujemo važnost zadržavanja različitih preddiskurzivnih uporišta feminističke politike. Postmoderno feminističko stajalište shvaćamo kao određenu vrstu diskursa, pri čemu ističemo manjkavost razlikovanja između diskursa i materijalne stvarnosti. Razumijevanje vlastite društvene smještenosti identificiramo kao glavni cilj postmoderne feminističke teorije stajališta.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Barut, Arkadiusz. "Postmodernistyczna struktura i hermeneutyczny autorytet, czyli polityczne implikacje dwóch ponowoczesnych nurtów filozoficznych." Rocznik Europeistyczny 3 (June 14, 2018): 25–42. http://dx.doi.org/10.19195/2450-274x.3.4.

Full text
Abstract:
Przedmiotem artykułu jest analiza różnic w zakresie filozoficzno-politycznych im­plikacji postmodernistycznej idei dekonstrukcji oraz hermeneutycznej idei autorytetu. W niniejszym tekście przyglądam się temu, w jaki sposób krytyka podstawowych kategorii kulturowych przekłada się na stosunek do trwałości porządku społeczno-politycznego. Znana jest krytyka postmodernizmu a także hermeneutyki przeprowadzona przez Jurgena Habermasa, zdaniem którego odejście od idei uniwersalności rozumu choćby w postaci powszechnie ważnych warunków wolnej komunikacji przekłada się na relatywizm etyczno-polityczny. Moim zdaniem problem z postmodernizmem jest głębszy. Wysnuwam zatem tezę, że postmodernizm, odrzucając obiektyw­ność zarówno ontologiczną, jak i podmiotową, zakłada jednak obiektywność samej dekonstrukcji w sensie działania politycznego, a nie rozumowania czy procedury naukowej. Tymczasem herme­neutyka Gadamerowska, narażona na zarzut historyzmu i relatywizmu, broni się przed nimi dzięki idei autorytetu.Postmodernist structure, hermeneutic authority, or political implications of two postmodern philosophical currentsThe subject of the article is the analysis of differences in the philosophical and political implications of the postmodernist idea of deconstruction and the hermeneutic idea of authority.In this text, I deal with the question of how the critique of basic cultural categories translates into the attitude to the permanence of the socio-political order. There is a known critique of post­modernism as well as hermeneutics, conducted by Jurgen Habermas, in which the departure from the idea of the universality of reason even in the form of universally important conditions of free communication translates into ethical and political relativism. In my opinion, the problem with postmodernism is deeper. My thesis is that postmodernism, rejecting ontological and subjective ob­jectivity, assumes, however, the objectivity of deconstruction itself in the sense of political action, not reasoning or scientific procedure. Meanwhile, Gadamer’s hermeneutics, exposed to the charge of historicism and relativism, defend themselves against them thanks to the idea of authority.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Stupin, Tatjana. "Recepcija i istina Paljetkova prvijenca "Nečastivi iz ruže"." Croatica et Slavica Iadertina 2, no. 12 (March 30, 2017): 557. http://dx.doi.org/10.15291/csi.1139.

Full text
Abstract:
U tekstu je naglašeno značenje prve, ishodišne zbirke poezije Luka Paljetka "Nečastivi iz ruže" (Zagreb, 1968) te apostrofirana književna vizija Branimira Donata, autora predgovora koji je u Paljetkovu prvijencu ukazao na svojevrstan autorov oksimoron u kojemu je istodobno uočljiv lirski egzistencijalizam i postmodernizam te tradicionalni kontekst trubadurskoga diskursa. Uvidom i ponovnim iščitavanjem Paljetkovih pjesama iz zbirke Nečastivi iz ruže podcrtano je da je riječ o kapitalnoj knjizi suvremenoga hrvatskoga pjesništva koja je portretirala jednoga od danas vodećih hrvatskih književnika mediteranske i europske provenijencije. U zaključnome dijelu teksta prikazan je biografski segment kojim je Paljetak predstavljen ne samo kao znameniti dubrovački književnik i hrvatski akademik, već i iznimno značajan zadarski intelektualac i humanist.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Valantiejus, Algimantas. "Postmodernizmas ir epistemologinio reliatyvizmo spąstai." Sociologija. Mintis ir veiksmas 12 (December 22, 2003): 5–49. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2003.2.5936.

Full text
Abstract:
Šiame straipsnyje įrodinėjama, kad postmodernizmo sąvokos diferenciacijos stygius trukdo giliau suprasti svarbius šiandienos socialinių mokslų pokyčius, kurie, visų pirma, susiję su pažinimo būdų pertvarkymu ir skirtingų teorinių požiūrių koegzistavimo įteisinimu. Itin svarbus pastarasis aspektas, nes skirtingų teorinių požiūrių koegzistavimo įteisinimas nusako pažinimo reliatyvizacijos procesą. Pastaraisiais dešimtmečiais socialinių mokslų filosofija gebėjo parodyti svarbias – ne tik negatyvias, bet ir pozityvias – reliatyvizmo puses pažinimo sferoje, į pirmą vietą iškeldama šiai sferai būdingą klausimą „kaip?” ir skatindama didesnį skeptiškumą „naiviojo realizmo” tezių atžvilgiu (kadangi socialinių mokslų objektai nėra tiesiogiai stebimi, žymiai svarbesnė darosi diskursyvi ar metateorinė socialinių mokslų praktika bei specifiniai tyrimo metodai, susiję su numanomų prasmių ir intencijų interpretavimu). Nepaisant vidinės krypties įvairovės, „postmodernizmo“ terminas dažnai vartojamas tik kaip neigiama etiketė, kuri dažniausiai pateikiama kaip esminis absoliutaus reliatyvizmo šaltinis, net nesvarstant šiųdviejų reiškinių tarpusavio ryšių. Nors postmodernizmas dažnai tapatinamas su absoliutinio reliatyvizmo laikysena, vis dėlto svarbu kompleksiškai nagrinėti skirtingus atvejus ir jų įnašą į socialinių mokslų raidą. Reliatyvizmo ir postmodernizmo ryšių nagrinėjimas galėtų atskleisti žymiai daugiau ir įvairesnių pusių, leidžiančių diferencijuoti postmodernizmą, kuris dažnai klaidinančiai suprantamas kaip homogeniškas reiškinys. Daugiausia dėl šios priežasties postmodernizmui linkstama priskirti pirmiausia neigiamus epitetus, susiejant šį reiškinį su absoliutiniu reliatyvizmu moralės sferoje. Tačiau svarbu prisiminti, kad tariamas postmodernizmo radikalumas (būtent naiviojo realizmo ar sociologinių „reprezentacijų“ atžvilgiu) turi savo pirmtakus sociologinio pragmatizmo ir mikrosociologijos tradicijose bei reliatyvistinėje socialinėje antropologijoje (jau nekalbant apie ankstesnę itin turtingą specifinę filosofijos tradiciją); visos šios kryptys dar anksčiau negu postmodernizmas ir netgi poststruktūralizmas įtraukė kokybinės prigimties klausimus į socialinių mokslų apyvartą. Kitaip tariant, neretai „užmirštama“, kad postmodernizmas, be ontologinio ir moralinio aspektų, turi ir epistemologinį aspektą, kuris gali ir turi būti nagrinėjamas santykinai atskirai nuo dviejų pirmųjų. Tinkamas postmodernistinio pažinimo problematikos įvertinimas leistų geriau suprasti moralės (pvz., vertybių ir normų pliuralizmo) bei ontologinę (pvz., kultūros pliuralizmo) sferas. Kadangi reliatyvizmas, kurio supratimas tarp socialinių mokslų per pastarąjį dešimtmetį pasidarė gerokai „šiltesnis“, yra būdingas postmodernizmo aspektas, pastarojo reiškinio diferencijavimas skatintų pozityvesnį (įvairiapusiškesnį) jo supratimą. Nors Lietuvos socialiniai ir humanitariniai mokslai specialiai nesvarsto epistemologinės modernizmo/postmodernizmo problematikos, tačiau kai kurių tekstų analizė rodo, kad netgi aptariant pažinimo klausimus, moraliniai vertinamojo pobūdžio kriterijai iš esmės nusveria visus kitus argumentus. Neneigiant pastarojo klausimo svarbos, bandoma parodyti, kad nuosaikesnis ar netgi pozityvus požiūris į postmodernizmo multidiskursyvumą leistų diferencijuoti šiuos klausimus pakartotinai bandant susieti juos pažinimo požiūriu turiningesnėje vienovėje.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Nekrašas, Evaldas. "Postmodernizmas ir pozityvizmas." Problemos 53 (September 29, 2014): 25–33. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1998.53.6905.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojamas pozityvizmo ir postmodernizmo santykis, jų nurodomi panašumai ir skirtumai. Pozityvizmas buvo mėgstamas postmodernistų kritikos objektas: jie laikė pastarąjį visų galimų blogybių įsikūnijimu, pirmiausia epistemologinio fundamentizmo, optimizmo, progresyvizmo. Straipsnyje parodomas šios kritikos nepagrįstumas. Aptariama postmodernizmo sąvoka, postmodernaus mąstymo paradigmos bruožai, jos santykis su modernizmu, skiriamas nuosaikusis ir radikalusis postmodernizmas. Pozityvizmo ir postmodernizmo panašumais laikytina filosofijos socialinė orientacija, antimetafizinė nuostata, taip pat kai kurie svarbūs epistemologiniai bruožai, pretenduojantys būti antipozityvistiniais – reliatyvizmas ir falibilizmas, t. y. įsitikinimas, kad visos tiesos yra santykinės ir jas galima paneigti. Daroma išvada, kad nėra pagrindo postmodernizmo laikyti revoliuciniu lūžiu filosofijoje, įveikusiu visas modernistines, tarp jų ir pozityvistinę, filosofijas. Pozityvizmas (ypač loginis empirizmas) gerokai susilpnino švietėjišką tikėjimą absoliučiomis tiesomis ir įrodomomis vertybėmis, o postmodernizmas tik tęsė šį darbą.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Uzar, Monika. "(Post)Modern Marlowe in Hard-Boiled Victorian Age: Generic Classification of Terry Pratchett’s City Watch Cycle." Ogrody Nauk i Sztuk 3, no. 3 (February 17, 2020): 245–54. http://dx.doi.org/10.15503/onis2013.245.254.

Full text
Abstract:
Poprzez odrzucenie zasady czystości formy, postmodernizm umożliwił dogłębną analizę, rewaluację oraz ponowne zdefi niowanie cech charakterystycznych poszczególnych gatunków literackich. Dało to twórcom możliwość zabawy formą oraz tworzenia często nieoczywistych hybryd gatunkowych. Jednym z mistrzów owych międzygatunkowych chimer jest współczesny brytyjski pisarz, sir Terry Pratchett . Twórca z wszech miar przekorny i nie stroniący od eksperymentów literackich, w pełni wykorzystuje wolność gatunkową oferowaną przez tezy postmodernizmu. Efekty owej fascynacji postmodernizmem są dostrzegalne m.in. w serii jego powieści kryminalnych, które po zanalizowaniu okazują się być mieszaniną fantasy, powieści detektywistycznej, powieści policyjnej, kryminału noir, kryminału typu hard-boiled, ballady heroicznej, powieści łotrzykowskiej oraz satyry polityczno-społecznej. Ta wieloskładnikowa mikstura jest, pomimo pozornie chaotycznego doboru składników, tworzona wg starannie opracowanego klucza i zorganizowana wokół jednego głównego gatunku, którym na pierwszy rzut oka wydaje się być kryminał noir. Jednakże, oglądane z bliska, kryminały Pratchett a okazują się być, pomimo licznych współczesnych elementów, przedstawicielami klasycznej powieści detektywistycznej sięgającej tradycjami do epoki królowej Wiktorii i wywodzącej się od pewnego dżentelmena z fajką i szkłem powiększającym.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Dissertations / Theses on the topic "Postmodernizam"

1

Gordana, Todorić. "Поетика постмодернизмау драмама Александра Поповића(књижевни поступци, деконструкција темељних образаца, ново читање традиције)." Phd thesis, Univerzitet u Novom Sadu, Filozofski fakultet u Novom Sadu, 2015. http://www.cris.uns.ac.rs/record.jsf?recordId=91728&source=NDLTD&language=en.

Full text
Abstract:
U našem radu pokušaćemo da, na korpusu drama za odrasle, koje su u štampanom obliku dostupne javnosti, izdvajanjem samo nekih interpretativnih problema, ukažemo na ono za šta pretpostavljamo da je po-etička osnova Popovićevog rukopisa. Njihova priroda nametnula je aparaturu i strategije koje pripadaju postmodernizmu. To je stoga što i sam pisac, verujemo, jeste postmoderni pisac.Pre svega, Popovićev opus hronološki posmatrano, interferira s postmodernizmom u srpskoj književnosti, pa nas zanima priroda veze ove dve pojave. Takođe, u Popovićevom delu značajno je prisutna, prvenstveno jezička, građa preuzeta iz srpskog književnog nasleđa, te tradicionalne kulture, a upravo je odnos prema tradiciji jedno od relevantnih pitanja koje postmoderna postavlja. Slično se može reći i za problem književnog redefinisanje obrazaca kulture. Doslednim preoblikovanjem farse, temeljnim postupka prema žanru kojim se A. Popović služi, on je ne samo na tragu opštih književnih težnji dvadesetog veka, nego posebnim poetskim postupcima čini vidljivim one kulturne pojave koje su u vreme nastanka Popovićevog opusa bitno uticale na kulturnu matricu Srbije, ali i naznačile ono što će se u kulturi (pa tako i u književnosti) tek dogoditi.U hermetičnim tekstovima, dakle onima koje smo svrstali u drugu tendenciju Popovićevog opusa, predstavljanje značenja kao nepredstavljivog, realizovano je i kao igranje (jezičkih) igara, što je drugo ime za apofatičku misao koja, verujemo, prožima Popovićevo celokupno delo. Nihilizam neće završiti u samoubistvu nijednog njegovog lika (što bi predstavljalo tragičnu preteču postdramskog teatra u verziji Sare Kejn), nego u samožrtvovanju (u drami Afera Ljiljak i njenom negativu – Ružičastoj noći), svojevrsnoj razradi Popovićeve teme potrage, koja signalizira suštinsko nepristajanje na logos vidljive stvarnosti. On zna da je nasleđeni koncept o diskurzivnim hijerarhijama – obmana, ali nije napustio ideju potrage za aksisom.Time što problematizuje binom centar-margina, što dekonstruiše velike narative kulture uspostavljajući tako svojevrsni kontinuitet s nasleđem (i onim koje je ostalo skrajnuto), što ukida hijerarhije kulturnih kodova, što tematizacijom jezika diskutuje metafiziku prisustva i označiteljske prakse kulturnog kanona kojem pripada, Popović postavlja okvir za (re)konstrukciju poetičkih načela svog opusa. Konačno, tezom o apofatizmu, koja svoju paralelu ima u ruskom postmodernizmu, ma koliko na prvi pogled bila nespojiva s Popovićem i njegovim dramama, onakvim kako ga pamti ideološki opterećeno književnoj nasleđe, verujemo da odgovaramo na pitanje zašto Popović piše, tada i tako.
In our paper-work we shall try, concerning the corpus of dramas for adults, which are in printed forms available to the public, to point to what we assume is po-etic basis of Popovic's writings, by singling out certain interpretative problems. The nature of those works imposed apparatus and strategies that belong to the postmodernism. It is because the writer himself, as we belive, is postmodern writer.First of all, Popovic's oeuvre, chronologically speaking, interferes with postmodernism in Serbian literature and we are interested in the conection between these two phenomena. Also, in his literary work there is a significal presence of, primarly linguistic, material taken from Serbian literary heritage and traditional culture, and the relationship to the tradition is the one of the relevant questions that postmodernism raises. The same can be said about the problem of literary redefining cultural patterns. By consequent reshaping of farce genre аs the fundamental Popovic`s mood, he is not just on the trail of XXth centuryliterary aspiration, but through special poetic procedures he makes visible those cultural phenomena that had, at the time when Popovic`s oeuvre appeared, significant impact on cultural matrix of Serbia and indicate what in culture (incuding literature) will only happen in the future.In hermetic texts, those considered as the second tendency of Popovic`s oeuvre, representing void as unimaginable, implemented as a play (language) games, is another name for the apophatism, which, we believe, permeates entire Popovic`s oeuvre. Nihilism will not end up in suicide of any of his characters (which would be a tragic forerunner of postdramatic theater in Sarah Kane`s version) but in self-sacrificing (in drama Afera Ljiljak and its opposite – Ružičasta noć), a kind of working out of Popovic`s theme – quest, which signals a fundamental refusa of visible reality. He knows that inherited concept of discursive hierarchies is deception but he did not abandon the idea of searching for Axis.By problematizing binary opposition center – margine, by deconstruction of the grand narratives of culture which means establishing specific kind of continuity with legacy (even with those remained sidelined), by terminating the hierarchy of cultural codes, by discussing the metaphysics of presence and practice of signification to which he belongs (by focussing language), Popovic sets the framework for (re)construction оf poetic principles of his ouvre.Finally, through the thesis on apophatism which has its parallel in Russian postmodenism, although, at first glance, that thesis is incompatible with Popovic and his dramas, as it is remembered by ideologically laden literary legacy, we believe that we have answered the question why Popovic has been writing, then and so.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Miljana, Zeković. "Efemerna arhitektura u funkciji formiranja graničnog prostora umetnosti." Phd thesis, Univerzitet u Novom Sadu, Fakultet tehničkih nauka u Novom Sadu, 2015. http://www.cris.uns.ac.rs/record.jsf?recordId=95844&source=NDLTD&language=en.

Full text
Abstract:
Naučno-istraživački rad iz oblasti fenomenologije arhitekture;bavi se uspostavljanjem zasnovanog i analitičkog odnosa kaosnovnim odrednicama koje su predmet istraživanja. To su:efemerna arhitektura, granični prostori, prostorne prakse,redefinisanje odnosa arhitekture i tehnologije, ukazivanje naprimenu teorije funkcija arhitekture, te sintetičko određenje kakorelirajućim transdisciplinarnim teorijama prostora.
Scientific research from the field of phenomenology of architecture;considers establishment of the discursive analytical relations towards thenotions of the ephemeral architecture, liminal space, spatial practice;redefinition of the relation between architecture and technology and theirfuture unitary action; indication of the architectural functions theoryapplication, and finally, synthetically defined attitude towards all of thecorrelating factors and transdisciplinary theories of space.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Cagney-Watts, Helen. "The contradictions of postmodernism : a feminist critique of postmodernism." Thesis, University of Hull, 1991. http://hydra.hull.ac.uk/resources/hull:6975.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Viires, Piret. "Postmodernism eesti kirjanduskultuuris /." Tartu : Tartu Ülikooli Kirjastus, 2006. http://dspace.utlib.ee/dspace/bitstream/10062/763/5/viirespiret.pdf.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Sawada, Chikako. "Muriel Spark's postmodernism." Thesis, University of Glasgow, 2004. http://theses.gla.ac.uk/1561/.

Full text
Abstract:
This study explores the shifting notions of postmodernism developed through Muriel Spark’s fiction, and thereby clarifies this artist’s own postmodernism. I use Jean-François Lyotard’s definition of the notion in his The Postmodern Condition (1979), that there is no grand narrative, as my starting point, and deploy various postmodernist theories, which can illuminate Spark’s art and can in turn be illuminated by her art, in my arguments. Throughout the thesis, I focus on two of Spark’s most important themes as crucial keys to understanding her postmodernism: the theme of individual subjectivity and the theme of the interplay of life and art. The thesis begins with the claims Spark makes for her individuality and her individual art through the voice of “I”. Chapter I considers issues about being a woman and an artist, which Spark raises around the narrator-heroine of a fictional memoir, A Far Cry from Kensington (1988). Here I present this heroine as a definition of the strength of Sparkian women who liberate themselves by practicing art. Chapter II discusses Loitering with Intent (1981), a fictional autobiography of a fictional woman novelist, alongside Spark’s own autobiography and her various biographical works. This section illustrates Spark’s notion of the “author” in relation to the “work” - and an author in control in her sense - by investigating the dynamic interplay of life and art in the form of this novel. Chapter III analyses The Driver’s Seat (1970), the novel which most shockingly elucidates the postmodern condition according to Spark and demonstrates her postmodernist narrative strategies. Her concern with the crisis of the “subject” in the world in its postmodern phase is observed in the figure of the heroine, a woman who has tried and failed to be an author in control. I argue that Spark here theorises the notion of subject, by providing her own version of the psychoanalytical “death drive” and also represents the Lacanian real as the unfigurable with this figure. Chapter IV and Chapter V follow the developments of Spark’s discussion of the crisis of the “subject” in two of her later novels. Chapter IV concentrates on the theme of Otherness in Symposium (1990). Chapter V discusses Reality and Dreams (1996), in which Spark pursues the theme of excess and opens up the contradictions inherent in this notion to bring about a new philosophy of life by art as excess.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Yu, Kit-yee Flora, and 余潔儀. "Postmodernism and photography." Thesis, The University of Hong Kong (Pokfulam, Hong Kong), 1991. http://hub.hku.hk/bib/B31950152.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Barry, Marie Porterfield. "Lesson 22: Postmodernism." Digital Commons @ East Tennessee State University, 2020. https://dc.etsu.edu/art-appreciation-oer/24.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Petkevičius, Tomas. "Postmodernizmo architektūra Lietuvoje ir jos įpaveldinimo galimybės." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130614_151032-89356.

Full text
Abstract:
Šiame darbe bus tyrinėjama Lietuvos postmodernizmo stilistinės krypties architektūra, apžvelgiant skirtingus jos raidos etapus – ištakas, kurios randamos dar sovietmečiu (8 – 9 dešimtmečiais), ankstyvosios nepriklausomybės etapą, bei laikotarpį po 2000 m. Darbe bus pristatoma postmodernizmo architektūros raida pasaulyje, jos estetinis ir idėjinis pagrindas, pagrindinių teoretikų suformuoti svarbiausi šios stilistikos bruožai. Mėginama išanalizuoti, kaip ši architektūros stilistinė kryptis vystėsi pasaulyje ir kaip – Lietuvoje. Darbe nagrinėjama raida nuo pirminių projektų iki užbaigtų pastatų. Dalis objektų atrinkta pagal analizuojamo laikotarpio architektūrinę spaudą, kita dalis analizuota natūrinių tyrimų metu. Nagrinėjant konkrečius objektus, ieškoma būdingų bei vertingųjų savybių, priskiriamų šiai stilistinei krypčiai. Taip pat darbe apžvelgiama šiandieninė situacija naujausių laikų architektūros ir paveldo apsaugos santykyje, nagrinėjami bei lyginami Lietuvoje ir užsienyje keliami su postmodernizmo architektūros įpaveldinimo bei apsaugos galimybėmis susiję aspektai, svarstoma ir apie šios stilistinės krypties, kaip neatskiriamo bendros architektūros istorijos etapo, pastatų galimo įtraukimo į pažintinius - turistinius maršrutus galimybę.
In this work author will research postmodernistic architecture in Lithuania, overlooking three different stages of it‘s development – early stage during the Soviet years, early independence stage (1990 – 2000) and period after 2000 years. In this work author presents development of postmodernism architecture in the world, its aesthetical and ideological basis, the main features of this architectural stylistic formulated by leading theoretics. Author trying to analyse how this stylistic evolved in the world and how – at Lithuania, this evolution will be overlooked from the very beginnings, primary projects to the finished buildings. This evolution researching through examples found in architectural press, as well as through ones, which was analysed during nature research. In analysing of each example author is searching typical and valuable characteristics, whose are common in the postmodernism stylistic of architecture. Also in this work author overlooks today‘s situation in the field of new architecture and it‘s preservation, research and compare it‘s aspects in Lithuania and other countries, also considers the possibilities of postmodernistic buildings involvement in educational – touristic routes.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Tomoševičienė, Aina. "Šiuolaikinės visuomenės vertybių satyra seriale "Simpsonai"." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20140106_110140-22473.

Full text
Abstract:
Šiuolaikinėje visuomenėje televizija tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, o jos vaidmuo nuolat kinta. Todėl reikia pripažinti televizijos daromą įtaką. Dažnai galima išgirsti kalbant apie tai, kad šiuolaikinė animacija nėra tinkama vaikams žiūrėti. Tačiau vaikai nemažai laiko praleidžia prie televizoriaus ekrano žiūrėdami animacinius filmukus. Ypatingo dėmesio susilaukė amerikiečių animacinis serialas „Simpsonai“. Nors šis filmas yra skirtas suaugusiems, tačiau jį mielai žiūri ir vaikai. Šiuo metu besiformuojančios teorinės paradigmos, nagrinėja kintantį televizijos vaidmenį. Didelis dėmesys yra skiriamas postmodernios televizijos turiniui ir jo ryšiui su žiūrovais. Nagrinėti televiziją postmodernizmo kontekste yra vienas televizijos pokyčių analizės būdų. Šio darbo tikslas – atskleisti šiuolaikinės visuomenės vertybių satyrą seriale „Simpsonai“. Siekiant šio tikslo yra analizuojami pagrindiniai vyraujantys požiūriai į masines informavimo priemones. Parodomi šiuolaikinei televizijai būdingi postmodernizmo bruožai. Taip pat yra apibūdinami pagrindiniai veikėjai, atskleidžiamos vyraujančios etinės moralinės problemos. Animacinis serialas „Simpsonai“ yra apibūdinimas kaip vienas ryškiausių postmodernistinių kūrinių, kuriam yra būdingas sudėtingas turinys, savęs suvokimas, fragmentacija, satyra, aliuzijos, intertekstualumas, parodija, imitacija. Jame gvildenamos įvairios visuomenės aktualijos, keliami opūs klausimai, išjuokiamos šiuolaikinės vertybės. Atliktas tyrimas tarp 12 – 15... [toliau žr. visą tekstą]
Nowadays television has become concurrent in people‘s life and its role is constantly changing, so the influence of television should be taken into consideration. It is heard that modern animation is not proper for children, however they spend quite a lot of time in front of TV watching some cartoons. American animated serial „The Simpsons“ has attained special attention. Despite the fact that the film is for adults children also watch it with pleasure. Theoretical paradigms, that have been currently developing, are analyzing the changing role of television. A great attention is paid to the content of postmodern television and its‘ relations with the audience. Studying television in postmodern context is one of techniques to analize the changes of television. The aim of this paper is to reveal satire of modern society‘s values in „The Simpsons“ serial. In order to achieve the aim of the paper, the main dominant opinions about the mass media are analysed. Moreover, typical postmodern features of modern television are presented. In addition to this, the main characters are described and the prevailing ethical moral problems are revealed. Animated serial „The Simpsons“ is described as a prime postmodern work, that is characterized by a complex content, self-perception, fragmentation, satire, allusion, intertextuality, parody and imitation. „The Simpsons“ ventilates different topicality of the society. Moreover, in „The Simpsons“ sore points are raised and modern values... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Warden, Lisa Todd. "The paradox of postmodernism." Thesis, National Library of Canada = Bibliothèque nationale du Canada, 1998. http://www.collectionscanada.ca/obj/s4/f2/dsk2/tape15/PQDD_0011/NQ34708.pdf.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Books on the topic "Postmodernizam"

1

Alaǵozovski, Robert. Obvineti za postmodernizam. Skopje: Magor, 2003.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Postmodernizam od Kiša do danas. Beograd: Prosveta, 2003.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Srednja Europa: Zbilja, mit, utopija : postmodernizam, postkolonijalizam, postkomunizam i odsutnost autentičnosti. Rijeka: Adamić, 2003.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Supek, Rudi. Modernizam i postmodernizam: Proturječan čovjek kao utemeljenje : ogled iz fundamentalne antropologije. Zagreb: Izdanja Antibarbarus, 1996.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

1943-, Bošnjak Branimir, ed. Postmodernizam, iskustva jezika u hrvatskoj književnosti i umjetnosti: Zbornik radova II. znanstvenog skupa s međunarodnim sudjelovanjem (Zagreb 29. XI.-30. XI. 2002). Zagreb: Altagama, 2003.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Kos, Janko. Postmodernizem. Ljubljana: DZS, 1995.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Manʹkovskai︠a︡, N. B. Ėstetika postmodernizma. Sankt-Peterburg: Aleteĭi︠a︡, 2000.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Chezhin, Andreĭ. Prostranstvo postmodernizma. Moskva: Vidar, 1998.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Manʹkovskai︠a︡, Nadezhda Borisovna. Estetika postmodernizma. Sankt Peterburg: Aleteĭi︠a︡, 2000.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Kurit︠s︡yn, Vi︠a︡cheslav Nikolaevich. Russkiĭ postmodernizm. Moskva: O.G.I. (Ob"edinennoe gumanitarnoe izdatelʹstvo, 2000.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Book chapters on the topic "Postmodernizam"

1

Atlas-Koch, Galit. "Postmodernism." In Encyclopedia of Psychology and Religion, 1363–64. Boston, MA: Springer US, 2014. http://dx.doi.org/10.1007/978-1-4614-6086-2_516.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Waldron, David, Sukey Fontelieu, David Berman, Paul Larson, Paul Larson, Nicholas Grant Boeving, John Ryan Haule, et al. "Postmodernism." In Encyclopedia of Psychology and Religion, 693–94. Boston, MA: Springer US, 2010. http://dx.doi.org/10.1007/978-0-387-71802-6_516.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

McLaughlin, Janice. "Postmodernism." In Feminist Social and Political Theory, 91–114. London: Macmillan Education UK, 2003. http://dx.doi.org/10.1007/978-0-230-62956-1_5.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Wang, Ning. "Postmodernism." In Handbook of Translation Studies, 128–33. Amsterdam: John Benjamins Publishing Company, 2012. http://dx.doi.org/10.1075/hts.3.pos2.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Amariglio, Jack, and David F. Ruccio. "Postmodernism." In Routledge Handbook of Marxian Economics, 337–49. New York : Routledge, 2017.: Routledge, 2017. http://dx.doi.org/10.4324/9781315774206-31.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Klaes, M. "Postmodernism." In The New Palgrave Dictionary of Economics, 1–6. London: Palgrave Macmillan UK, 2008. http://dx.doi.org/10.1057/978-1-349-95121-5_2343-1.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Tate, Andrew. "Postmodernism." In The Blackwell Companion to the Bible and Culture, 515–33. Oxford, UK: Blackwell Publishing Ltd, 2007. http://dx.doi.org/10.1002/9780470997000.ch31.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Pickstock, Catherine. "Postmodernism." In The Blackwell Companion to Political Theology, 471–85. Oxford, UK: Blackwell Publishing Ltd, 2007. http://dx.doi.org/10.1002/9780470997048.ch33.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Best, Steven, and Douglas Kellner. "Postmodernism." In The Blackwell Guide to Continental Philosophy, 285–308. Oxford, UK: Blackwell Publishing Ltd, 2007. http://dx.doi.org/10.1002/9780470997093.ch14.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Pickstock, Catherine. "Postmodernism." In The Wiley Blackwell Companion to Political Theology, 502–15. Chichester, UK: John Wiley & Sons, Ltd, 2018. http://dx.doi.org/10.1002/9781119133759.ch36.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Conference papers on the topic "Postmodernizam"

1

Dai, Hongbin, and Yini Huang. "Metafiction and Postmodernism." In 7th International Conference on Education, Management, Information and Mechanical Engineering (EMIM 2017). Paris, France: Atlantis Press, 2017. http://dx.doi.org/10.2991/emim-17.2017.13.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

"Nouveau Roman and Postmodernism." In 2017 3rd International Conference on Education Technology, Management and Humanities Science. Clausius Scientific Press Inc., 2017. http://dx.doi.org/10.23977/etmhs.2017.1005.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Bokova, Tatiana. "Text In Postmodernism Space." In X International Conference “Word, Utterance, Text: Cognitive, Pragmatic and Cultural Aspects”. European Publisher, 2020. http://dx.doi.org/10.15405/epsbs.2020.08.17.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Ovodova, Svetlana. "Representation of Cultural Traumas in Contemporary Public Discourse: “New Frankness” of Meta-Modernism." In The Public/Private in Modern Civilization, the 22nd Russian Scientific-Practical Conference (with international participation) (Yekaterinburg, April 16-17, 2020). Liberal Arts University – University for Humanities, Yekaterinburg, 2020. http://dx.doi.org/10.35853/ufh-public/private-2020-04.

Full text
Abstract:
The prerequisites for this study are criticism of postmodernism by theorists and philosophers of culture, and the actualisation of metamodernism as one of the most popular theories of postmodernism. The relevance of the study is determined by the appearance of a ‘new sensitivity’ having arisen from geopolitical events of the 2000s. Metamodernism theory authors declare the new structure of sensation to be different from the dominants of postmodernism and modernism. The article describes the transformation of the representation of cultural traumas in public discourse with the consideration of ideas of metamodernism and a new frankness. The article covers the methodological capabilities for using postmodernism and metamodernism discourses for analysing the principles of representation of cultural trauma within public discourse. Distinguishing features of new frankness are highlighted. Immortal Regiment action is analysed as an example of actualisation of personal experience and family history in public discourse. The concept of ‘new frankness’ increases the role and significance of the witness. The examples of works of contemporary mass culture and media resources are used to trace the actualisation of the witness’s narrative of cultural trauma. Warmth, depth, and affect, characteristic of metamodernism, actualise the demand for plausibility and personal experience of an event. An indirect effect of these hypotheses consists in that narratives on cultural trauma are multivariate as manifested in criticism of the conventional image of a historic event. Re-evaluating historical events from different points of view triggers mechanisms of latent trauma, potentially making almost any historical event a cultural trauma. The study resulted in the revelation of accentuation of sensitivity in narratives of cultural traumas, as opposed to manners prevailing in modernism and postmodernism discourses, i.e. practices of stigmatisation, suppression, and the commodification of cultural traumas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Bokova, Tatiana Nikolaevna, and Viktoriia Igorevna Morozova. "Vliianie idei postmodernizma na vysshee obrazovanie v Rossii." In All-Russian scientific conference. Publishing house Sreda, 2020. http://dx.doi.org/10.31483/r-63955.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Matyushova, Maria. "Art in the Era of Postmodernism." In 3rd International Conference on Arts, Design and Contemporary Education (ICADCE 2017). Paris, France: Atlantis Press, 2017. http://dx.doi.org/10.2991/icadce-17.2017.14.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Zhang, Yixiang. "The Hidden Cultural Issues in Postmodernism." In 7th International Conference on Education, Language, Art and Inter-cultural Communication (ICELAIC 2020). Paris, France: Atlantis Press, 2020. http://dx.doi.org/10.2991/assehr.k.201215.340.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Farhangpour, Yasaman. "INTERACTION OF MULTI MEDIA ART AND POSTMODERNISM." In 4th Arts & Humanities Conference, Stockholm. International Institute of Social and Economic Sciences, 2018. http://dx.doi.org/10.20472/ahc.2018.004.003.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Feber, Jaromir. "THE DROMOLOGY, DISAPPEARANCE OF REALITY AND POSTMODERNISM." In 4th International Multidisciplinary Scientific Conference on Social Sciences and Arts SGEM2017. Stef92 Technology, 2017. http://dx.doi.org/10.5593/sgemsocial2017/hb21/s06.029.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Spiridonova, Anna. "VIRTUAL MUSEUM AS PHENOMENON OF POST-POSTMODERNISM." In SGEM 2014 Scientific SubConference on ARTS, PERFORMING ARTS, ARCHITECTURE AND DESIGN. Stef92 Technology, 2014. http://dx.doi.org/10.5593/sgemsocial2014/b41/s13.027.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Reports on the topic "Postmodernizam"

1

Williams, Miranda, Anne Mitchell, and Nancy Hodges. The American Lolita Subculture: An Exploration of Self-Authentication, Postmodernism, and Social Belonging. Ames: Iowa State University, Digital Repository, November 2015. http://dx.doi.org/10.31274/itaa_proceedings-180814-103.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
You might also be interested in the extended bibliographies on the topic 'Postmodernizam' for particular source types:
Journal articles Dissertations / Theses Books
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography