Log in

Relevant bibliographies by topics / Postmodernizam / Journal articles

To see the other types of publications on this topic, follow the link: Postmodernizam.

Journal articles on the topic 'Postmodernizam'

Author: Grafiati

Published: 4 June 2021

Last updated: 1 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Postmodernizam.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Colak, Metin. "REFLECTIONS ON THE CURRENT: AMBIGUITY IN CONTEMPORARY CULTURE AND SOCIETY / DABARTIES REFLEKSIJOS: NEVIENAREIKŠMIŠKUMAS ŠIUOLAIKINĖJE KULTŪROJE IR VISUOMENĖJE." CREATIVITY STUDIES 6, no. 2 (July 8, 2013): 105–20. http://dx.doi.org/10.3846/20297475.2013.807308.

Full text

Abstract:

This paper examines one of the most influential theories of the 20th century, postmodernism, in the present time. Within this framework, this paper concentrates on the main elements of postmodernism in a critical-historical perspective and the recently developed theories which claim to offer an up-to date theoretical framework for the current ambiguous period. This article also investigates the question of whether these recently developed theories provide a better understanding of the present than classical postmodernism. After analyzing the recent theoretical views on the current, along with the classical postmodernism, in the conclusion the study will emphasis that these views (and classical theories of postmodernism), actually, reveal their lack of definition and explanation about the current. Santrauka Šiame straipsnyje esamuoju laiku nagrinėjama viena įtakingiausių XX amžiaus teorijų – postmodernizmas. Atliekant šiuos tyrinėjimus iš kritinės ir istorinės perspektyvos susitelkiama į pagrindinius postmodernizmo elementus ir pastaruoju metu plėtojamas teorijas, reikalaujančias nūdieniam nevienareikšmiškam laikotarpiui suteikti naujausią teorinį pagrindą. Straipsnyje gvildenamas klausimas, ar šios pastaruoju metu plėtojamos teorijos leidžia geriau suprasti dabartinį, o ne klasikinį postmodernizmą. Išanalizavus naujausius teorinius požiūrius į dabartį kartu su klasikiniu postmodernizmu, išvadose pabrėžiama, kad šie požiūriai (ir klasikinės postmodernizmo teorijos) iš tikrųjų dabartį aiškina nepakankamai apibrėžtai ir tiksliai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Abramović, Milica. "Postmodernizam u romanu „Mambo džambo” Išmaela Rida." ЛИК : часопис за литературу и културу 3, no. 4 (2017): 57–73. http://dx.doi.org/10.18485/ai_lik.2017.3.4.2.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Erjavec, Aleš. "Postmodernism and the post-socialist condition: 15 years after (2003-2018)." SAJ - Serbian Architectural Journal 9, no. 2 (2017): 153–62. http://dx.doi.org/10.5937/saj1702153e.

Full text

Abstract:

The author sketches the concept of the "post-socialist" (or "third generation") avant-garde movements. He explains the historical and political conditions which made the emergence of this specific avant-garde art possible. In his opinion, a unique type of art appeared in socialist countries during the disintegration of Soviet-type socialism due to similar circumstances. Once the global and local political conditions have changed, this art has mostly disappeared, leaving behind only traces of its existence The author then points out the specific representational mechanisms employed by such art and argues that it should be recognised as yet another kind of the twentieth-century avantgarde art.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Antić, Anja Ž. "ODNOS PREMA STVARNOSTI I STVARALAŠTVU U DRAMAMA SVETISLAVA BASARE." ZBORNIK ZA JEZIKE I KNJIŽEVNOSTI FILOZOFSKOG FAKULTETA U NOVOM SADU 2, no. 2 (December 17, 2012): 259. http://dx.doi.org/10.19090/zjik.2012.2.259-274.

Full text

Abstract:

Druga polovina dvadesetog veka, u književnosti i umetnosti uopšte, na svet donosi veliki broj autora koji odlučno odbijaju da budu svrstani u neki pravac. Takav je slučaj i sa Svetislavom Basarom. Ipak, analizirajući njegova prozna dela, kritičari se uglavnom slažu da ona nose glavne odlike postmodernističke proze. Budući da drame Svetislava Basare izvesno imaju zajedničkih odlika sa njegovom prozom, mi ćemo u ovom radu na primeru dve drame – Dolče vita i Budibogsnama, pokazati osnovne odlike Basarinog dramskog dela, odnose prema stvarnosnim parametrima, prostoru, vremenu i istini, i konačno, odnos prema samom stvaralaštvu za koji želimo da dokažemo da je tipično postmodernistički. Takav zaključak donosimo najpre zbog njihove estetike, tehnika kojima se koriste i specifičnog, a tipično postmodernističkog, odnosa prema stvarnosti i stvaralaštvu. Njegovo delo potpuno se, dakle, uklapa u postmodernističku tradiciju nemimetičkih teorija reprezentacije i borbe umetnosti protiv teorije. Konačno, pred zadatkom da ga „svrstamo” odlučujemo se za postmodernizam možda i najviše zbog toga što ni sam ne priznaje klasifikacije i podele i što se sumnjičavo odnosi prema svakoj teoriji, pa samim tim teoretičarima i njihovim odredbama, što je sve jedna (a možda i jedina čvrsta) zajednička odlika svih predstavnika postmodernizma.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Krce-Ivančić, Matko. "Feministička epistemologija: mogućnosti postmoderne feminističke teorije stajališta." Socijalna ekologija 30, no. 2 (2021): 299–322. http://dx.doi.org/10.17234/socekol.30.2.5.

Full text

Abstract:

Ovaj članak istražuje mogućnosti postmoderne feminističke teorije stajališta kao jedne od prominentnijih feminističkih epistemologija. Iznosimo kontekst ove epistemologije, ističući važnost uspostave klasifikacije feminističke epistemologije koja prepoznaje postmodernizam kao integralni dio feminističkog empirizma i feminističke teorije stajališta. Analiziramo osnovne teze feminističke teorije stajališta iz postmoderne perspektive, naglašavajući diskurzivnu narav društvene stvarnosti. Istražujemo političke mogućnosti ove epistemologije, ukazujući na potrebu drugačijeg shvaćanja političkog subjekta. Subjekt razumijevamo kao konstituiran, ali ne i determiniran, diskursom. Sukladno tome, propitujemo važnost zadržavanja različitih preddiskurzivnih uporišta feminističke politike. Postmoderno feminističko stajalište shvaćamo kao određenu vrstu diskursa, pri čemu ističemo manjkavost razlikovanja između diskursa i materijalne stvarnosti. Razumijevanje vlastite društvene smještenosti identificiramo kao glavni cilj postmoderne feminističke teorije stajališta.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Barut, Arkadiusz. "Postmodernistyczna struktura i hermeneutyczny autorytet, czyli polityczne implikacje dwóch ponowoczesnych nurtów filozoficznych." Rocznik Europeistyczny 3 (June 14, 2018): 25–42. http://dx.doi.org/10.19195/2450-274x.3.4.

Full text

Abstract:

Przedmiotem artykułu jest analiza różnic w zakresie filozoficzno-politycznych implikacji postmodernistycznej idei dekonstrukcji oraz hermeneutycznej idei autorytetu. W niniejszym tekście przyglądam się temu, w jaki sposób krytyka podstawowych kategorii kulturowych przekłada się na stosunek do trwałości porządku społeczno-politycznego. Znana jest krytyka postmodernizmu a także hermeneutyki przeprowadzona przez Jurgena Habermasa, zdaniem którego odejście od idei uniwersalności rozumu choćby w postaci powszechnie ważnych warunków wolnej komunikacji przekłada się na relatywizm etyczno-polityczny. Moim zdaniem problem z postmodernizmem jest głębszy. Wysnuwam zatem tezę, że postmodernizm, odrzucając obiektywność zarówno ontologiczną, jak i podmiotową, zakłada jednak obiektywność samej dekonstrukcji w sensie działania politycznego, a nie rozumowania czy procedury naukowej. Tymczasem hermeneutyka Gadamerowska, narażona na zarzut historyzmu i relatywizmu, broni się przed nimi dzięki idei autorytetu.Postmodernist structure, hermeneutic authority, or political implications of two postmodern philosophical currentsThe subject of the article is the analysis of differences in the philosophical and political implications of the postmodernist idea of deconstruction and the hermeneutic idea of authority.In this text, I deal with the question of how the critique of basic cultural categories translates into the attitude to the permanence of the socio-political order. There is a known critique of postmodernism as well as hermeneutics, conducted by Jurgen Habermas, in which the departure from the idea of the universality of reason even in the form of universally important conditions of free communication translates into ethical and political relativism. In my opinion, the problem with postmodernism is deeper. My thesis is that postmodernism, rejecting ontological and subjective objectivity, assumes, however, the objectivity of deconstruction itself in the sense of political action, not reasoning or scientific procedure. Meanwhile, Gadamer’s hermeneutics, exposed to the charge of historicism and relativism, defend themselves against them thanks to the idea of authority.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Stupin, Tatjana. "Recepcija i istina Paljetkova prvijenca "Nečastivi iz ruže"." Croatica et Slavica Iadertina 2, no. 12 (March 30, 2017): 557. http://dx.doi.org/10.15291/csi.1139.

Full text

Abstract:

U tekstu je naglašeno značenje prve, ishodišne zbirke poezije Luka Paljetka "Nečastivi iz ruže" (Zagreb, 1968) te apostrofirana književna vizija Branimira Donata, autora predgovora koji je u Paljetkovu prvijencu ukazao na svojevrstan autorov oksimoron u kojemu je istodobno uočljiv lirski egzistencijalizam i postmodernizam te tradicionalni kontekst trubadurskoga diskursa. Uvidom i ponovnim iščitavanjem Paljetkovih pjesama iz zbirke Nečastivi iz ruže podcrtano je da je riječ o kapitalnoj knjizi suvremenoga hrvatskoga pjesništva koja je portretirala jednoga od danas vodećih hrvatskih književnika mediteranske i europske provenijencije. U zaključnome dijelu teksta prikazan je biografski segment kojim je Paljetak predstavljen ne samo kao znameniti dubrovački književnik i hrvatski akademik, već i iznimno značajan zadarski intelektualac i humanist.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Valantiejus, Algimantas. "Postmodernizmas ir epistemologinio reliatyvizmo spąstai." Sociologija. Mintis ir veiksmas 12 (December 22, 2003): 5–49. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2003.2.5936.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje įrodinėjama, kad postmodernizmo sąvokos diferenciacijos stygius trukdo giliau suprasti svarbius šiandienos socialinių mokslų pokyčius, kurie, visų pirma, susiję su pažinimo būdų pertvarkymu ir skirtingų teorinių požiūrių koegzistavimo įteisinimu. Itin svarbus pastarasis aspektas, nes skirtingų teorinių požiūrių koegzistavimo įteisinimas nusako pažinimo reliatyvizacijos procesą. Pastaraisiais dešimtmečiais socialinių mokslų filosofija gebėjo parodyti svarbias – ne tik negatyvias, bet ir pozityvias – reliatyvizmo puses pažinimo sferoje, į pirmą vietą iškeldama šiai sferai būdingą klausimą „kaip?” ir skatindama didesnį skeptiškumą „naiviojo realizmo” tezių atžvilgiu (kadangi socialinių mokslų objektai nėra tiesiogiai stebimi, žymiai svarbesnė darosi diskursyvi ar metateorinė socialinių mokslų praktika bei specifiniai tyrimo metodai, susiję su numanomų prasmių ir intencijų interpretavimu). Nepaisant vidinės krypties įvairovės, „postmodernizmo“ terminas dažnai vartojamas tik kaip neigiama etiketė, kuri dažniausiai pateikiama kaip esminis absoliutaus reliatyvizmo šaltinis, net nesvarstant šiųdviejų reiškinių tarpusavio ryšių. Nors postmodernizmas dažnai tapatinamas su absoliutinio reliatyvizmo laikysena, vis dėlto svarbu kompleksiškai nagrinėti skirtingus atvejus ir jų įnašą į socialinių mokslų raidą. Reliatyvizmo ir postmodernizmo ryšių nagrinėjimas galėtų atskleisti žymiai daugiau ir įvairesnių pusių, leidžiančių diferencijuoti postmodernizmą, kuris dažnai klaidinančiai suprantamas kaip homogeniškas reiškinys. Daugiausia dėl šios priežasties postmodernizmui linkstama priskirti pirmiausia neigiamus epitetus, susiejant šį reiškinį su absoliutiniu reliatyvizmu moralės sferoje. Tačiau svarbu prisiminti, kad tariamas postmodernizmo radikalumas (būtent naiviojo realizmo ar sociologinių „reprezentacijų“ atžvilgiu) turi savo pirmtakus sociologinio pragmatizmo ir mikrosociologijos tradicijose bei reliatyvistinėje socialinėje antropologijoje (jau nekalbant apie ankstesnę itin turtingą specifinę filosofijos tradiciją); visos šios kryptys dar anksčiau negu postmodernizmas ir netgi poststruktūralizmas įtraukė kokybinės prigimties klausimus į socialinių mokslų apyvartą. Kitaip tariant, neretai „užmirštama“, kad postmodernizmas, be ontologinio ir moralinio aspektų, turi ir epistemologinį aspektą, kuris gali ir turi būti nagrinėjamas santykinai atskirai nuo dviejų pirmųjų. Tinkamas postmodernistinio pažinimo problematikos įvertinimas leistų geriau suprasti moralės (pvz., vertybių ir normų pliuralizmo) bei ontologinę (pvz., kultūros pliuralizmo) sferas. Kadangi reliatyvizmas, kurio supratimas tarp socialinių mokslų per pastarąjį dešimtmetį pasidarė gerokai „šiltesnis“, yra būdingas postmodernizmo aspektas, pastarojo reiškinio diferencijavimas skatintų pozityvesnį (įvairiapusiškesnį) jo supratimą. Nors Lietuvos socialiniai ir humanitariniai mokslai specialiai nesvarsto epistemologinės modernizmo/postmodernizmo problematikos, tačiau kai kurių tekstų analizė rodo, kad netgi aptariant pažinimo klausimus, moraliniai vertinamojo pobūdžio kriterijai iš esmės nusveria visus kitus argumentus. Neneigiant pastarojo klausimo svarbos, bandoma parodyti, kad nuosaikesnis ar netgi pozityvus požiūris į postmodernizmo multidiskursyvumą leistų diferencijuoti šiuos klausimus pakartotinai bandant susieti juos pažinimo požiūriu turiningesnėje vienovėje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Nekrašas, Evaldas. "Postmodernizmas ir pozityvizmas." Problemos 53 (September 29, 2014): 25–33. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1998.53.6905.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojamas pozityvizmo ir postmodernizmo santykis, jų nurodomi panašumai ir skirtumai. Pozityvizmas buvo mėgstamas postmodernistų kritikos objektas: jie laikė pastarąjį visų galimų blogybių įsikūnijimu, pirmiausia epistemologinio fundamentizmo, optimizmo, progresyvizmo. Straipsnyje parodomas šios kritikos nepagrįstumas. Aptariama postmodernizmo sąvoka, postmodernaus mąstymo paradigmos bruožai, jos santykis su modernizmu, skiriamas nuosaikusis ir radikalusis postmodernizmas. Pozityvizmo ir postmodernizmo panašumais laikytina filosofijos socialinė orientacija, antimetafizinė nuostata, taip pat kai kurie svarbūs epistemologiniai bruožai, pretenduojantys būti antipozityvistiniais – reliatyvizmas ir falibilizmas, t. y. įsitikinimas, kad visos tiesos yra santykinės ir jas galima paneigti. Daroma išvada, kad nėra pagrindo postmodernizmo laikyti revoliuciniu lūžiu filosofijoje, įveikusiu visas modernistines, tarp jų ir pozityvistinę, filosofijas. Pozityvizmas (ypač loginis empirizmas) gerokai susilpnino švietėjišką tikėjimą absoliučiomis tiesomis ir įrodomomis vertybėmis, o postmodernizmas tik tęsė šį darbą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Uzar, Monika. "(Post)Modern Marlowe in Hard-Boiled Victorian Age: Generic Classification of Terry Pratchett’s City Watch Cycle." Ogrody Nauk i Sztuk 3, no. 3 (February 17, 2020): 245–54. http://dx.doi.org/10.15503/onis2013.245.254.

Full text

Abstract:

Poprzez odrzucenie zasady czystości formy, postmodernizm umożliwił dogłębną analizę, rewaluację oraz ponowne zdefi niowanie cech charakterystycznych poszczególnych gatunków literackich. Dało to twórcom możliwość zabawy formą oraz tworzenia często nieoczywistych hybryd gatunkowych. Jednym z mistrzów owych międzygatunkowych chimer jest współczesny brytyjski pisarz, sir Terry Pratchett . Twórca z wszech miar przekorny i nie stroniący od eksperymentów literackich, w pełni wykorzystuje wolność gatunkową oferowaną przez tezy postmodernizmu. Efekty owej fascynacji postmodernizmem są dostrzegalne m.in. w serii jego powieści kryminalnych, które po zanalizowaniu okazują się być mieszaniną fantasy, powieści detektywistycznej, powieści policyjnej, kryminału noir, kryminału typu hard-boiled, ballady heroicznej, powieści łotrzykowskiej oraz satyry polityczno-społecznej. Ta wieloskładnikowa mikstura jest, pomimo pozornie chaotycznego doboru składników, tworzona wg starannie opracowanego klucza i zorganizowana wokół jednego głównego gatunku, którym na pierwszy rzut oka wydaje się być kryminał noir. Jednakże, oglądane z bliska, kryminały Pratchett a okazują się być, pomimo licznych współczesnych elementów, przedstawicielami klasycznej powieści detektywistycznej sięgającej tradycjami do epoki królowej Wiktorii i wywodzącej się od pewnego dżentelmena z fajką i szkłem powiększającym.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Afanasov, Nikolai. "In Search of Lost Modernity." Sotsiologicheskoe Obozrenie / Russian Sociological Review 18, no. 1 (March 2019): 256–65. http://dx.doi.org/10.17323/1728-192x-2019-1-256-265.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Valantiejus, Vaidotas. "Postkomunizmo transformacija: tarp liberalaus pliuralizmo ir demokratinės bendruomenės." Sociologija. Mintis ir veiksmas 33, no. 2 (January 1, 2013): 286–303. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2013.2.3800.

Full text

Abstract:

Santrauka. Šio straipsnio tikslas – atskleisti ir išnagrinėti problemines sąveikas tarp postkomunizmo ir demokratijos; reflektuoti vidines politiškumo formos perskyras, kurios formuojasi komunizmo ir liberalizmo idėjų ir skirtingų visuomenės formų, holistinės ir pliuralistinės, susidūrimo momentu. Teigiama, kad postkomunizmo politiškumo forma yra mišri, apimanti tris – komunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo – alter ego. Kiek postkomunizmo transformacijos fenomenas yra autonomiškas, t.y. siekia apibrėžti savo ribas ir neištirpti kitame, tiek reflektuoja santykius a) komunizmo, b) liberalizmo ir c) postmodernizmo atžvilgiais. Pirmasis santykis nagrinėtinas kaip posttotalitarizmo, antrasis – kaip demokratijos liberalizavimo, trečiasis – kaip pliuralumo pliuralizacijos problema. Pagrindiniai žodžiai: postkomunizmas, liberalus pliuralizmas, demokratinis pliuralizmas, diferencinė politiškumo prigimtis. Key words: post-communism, liberal pluralism, democratic pluralism, differential nature of the political. ABSTRACT THE TRANSFORMATION OF POST-COMMUNISM: BETWEEN LIBERAL PLURALISM AND DEMOCRACTIC COMMUNITY The main task of this article is to analyze complex relations between post-communism and democracy. More specifically, it aims to understand the interaction of two different forms of society: holistic and pluralistic. The article argues that post-communism is the hybrid condition that includes the alter ego of communism, liberalism and postmodernism. The reflection of triple relations is necessary for the autonomy of post-communism. The relationship between post-communism and communism is analyzed as the problem of post-totalitarianism, between post-communism and liberalism as the problem of democratic liberalization, and between post-communism and postmodernism as the problem of pluralisation of pluralism.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Mankus, Martynas. "MANIFESTATION OF POSTMODERNIST IDEAS IN ARCHITECTURAL COMPETITIONS AND UNREALIZED DESIGN PROJECTS IN LITHUANIA OF THE 1970S AND 80S / POSTMODERNIZMO IDĖJŲ RAIŠKA XX A. 8-OJO IR 9-OJO DEŠIMTMEČIŲ LIETUVOS ARCHITEKTŪROS DARBŲ KONKURSUOSE IR NEĮGYVENDINTUOSE." Mokslas – Lietuvos ateitis 6, no. 3 (May 22, 2014): 225–33. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2014.34.

Full text

Abstract:

The research work analyzes the influence of the post-modernism phenomenon on Lithuanian architecture as observed since the 1970-s. This controversially estimated period in architectural history opposed the modernist tradition by its cultural and aesthetical landmarks. In the Lithuanian context it was distinguished by the raise of its expression partially overlapping with the period of post-soviet socio-cultural fractures. After short introduction of prerequisites of postmodernist idea formation in architecture, the text focuses on the main ideological concepts and characteristic features of architecture related to postmodernism. Besides the evaluation of influence of western postmodernist architecture on the soviet space, the aim of the article is to analyze the objects innovative by their aesthetics, applied symbolism and treatment of their application to the society in the sociocultural context of the time. The text focuses on unrealized projects and competition offers of the 1970-s and 80-s (from the emergence of the first examples to the reestablishment of Lithuanian independence) with most brightly reflected postmodern trends: complex composition, eclecticism, historical references and decreasing scale. The examples analyzed in the research are a part of culture of the complicated transformation time, which is underestimated. Darbe nagrinėjama postmodernizmo fenomeno Lietuvos architektūroje įtaka, ryškėjanti nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio. Kontroversiškai vertinamas architektūros istorijos periodas savo kultūriniais ir estetiniais orientyrais oponavo modernizmo tradicijai. Lietuvos kontekstui būdinga tai, kad jo raiškos pakilimas iš dalies sutapo su posovietinių sociokultūrinių lūžių laikotarpiu. Trumpai aptariant postmodernizmo idėjų formavimosi architektūroje prielaidas, išskiriami pagrindiniai idėjiniai su postmodernizmu siejamos architektūros konceptai ir būdingieji bruožai. Straipsnio tikslas – siekiant įvertinti Vakarų postmodernizmo architektūros diskurso sovietinėje erdvėje įtaką, išnagrinėti anuometiniame sociokultūriniame kontekste savo estetika, simbolikos vartojimu, taikymo visuomenei traktavimu inovatyvius objektus. Tekste koncentruojamasi į XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių (nuo pirmųjų pavyzdžių atsiradimo iki nepriklausomybės atgavimo) nerealizuotus projektus ir konkursinius pasiūlymus, kuriuose ryškiausiai atsispindi postmodernizmo tendencijos: kompozicijos sudėtingumas, eklektiškumas, istorinės referencijos, mastelio smulkėjimas. Minimi pavyzdžiai yra sudėtingų permainų laiko kultūros dalis, apie kurią kalbama nepakankamai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Pompe, Gregor. "Palimpsestna struktura skladbe Tallis Petra Ruzicke ali v kolikšni meri je postmodernizem odvisen od modernizma." Musicological Annual 42, no. 1 (December 1, 2006): 73–88. http://dx.doi.org/10.4312/mz.42.1.73-88.

Full text

Abstract:

Članek skuša razložiti naravo odnosa med modernizmom in postmodernizmom, pri čemer izpostavlja tisto možnost, po kateri gre v postmodernizmu za nadaljevanje in radikalizacijo modernizma. Ta teza je ilustrirana na primeru simfoničnega dela Tallis Petra Ruzicke, ki je zasnovano kot palimpsest.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Polishchuk, Yaroslav. "Постмодерністський проєкт і сучасна українська література." Roczniki Humanistyczne 68, no. 7 (August 13, 2020): 115–28. http://dx.doi.org/10.18290/rh20687-8.

Full text

Abstract:

Projekt postmodernistyczny a współczesna literatura ukraińskaPrzedmiotem rozważań autora jest zanikanie postmodernizmu jako doktryny filozoficznej i jako praktyk estetycznych. Z punktu widzenia współczesnej kultury ukraińskiej, która z trudem wychodzi z cienia uzależnienia kolonialnego, postmodernizm nie stał się zjawiskiem uniwersalnym. Zaistniał w latach 1986-1991 jako odpowiedź na popularny na Zachodzie światopogląd. Zmierzch postmodernizmu autor kojarzy z wydarzeniami z lat 2013-2014, które spowodowały ukształtowanie się nowego społeczeństwa ukraińskiego i kultury narodowej. Skutki owych wydarzeń – w mediach, w opinii publicznej, ale również w literaturze – podważają postulaty postmodernizmu, które w zaistniałych okolicznościach cechuje oczywista dysfunkcyjność. Postmodernistyczna gra oraz kompletny sceptycyzm mogą być, jak się okazało, nie tylko postawą niezależnego intelektualisty, ale także strategią pozorowania, maskującą doktrynę imperialną, podającą się za projekt liberalny. Odróżnienie pierwszego od drugiego bywa trudne, a czasami wręcz niemożliwe. Zarysowuje się zatem koniec postmodernizmu – profanacji ulegają jego główne zasady, co powoduje radykalnie różne interpretacje i oznacza potrzebę dekonstrukcji całego projektu. Dlatego teza o śmierci postmodernizmu ma swoje uzasadnienie na Wschodzie Europy. Czasowa i przestrzenna perspektywa ukraińska zaprzecza postmodernizmowi w jego zachodnim ujęciom, jednocześnie pobudza do poszukiwania alternatywnych modeli światopoglądowo-estetycznych. Ta sytuacja może jednak w swoisty sposób motywować ukraińskiego intelektualistę, odkrywając nowe horyzonty poznania. Zaprzeczając postmodernizmowi, literatura przywraca swój autorytet jako instytucja społecznie zaangażowana.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Rodríguez Ortiz, Jenny K. "Tendencias postmodernistas en el pensamiento organizacional." Ciencia y Sociedad 30, no. 2 (June 1, 2005): 316–57. http://dx.doi.org/10.22206/cys.2005.v30i2.pp316-357.

Full text

Abstract:

Se analiza el discurso de la postmodernidad a partir de tres ejes fundamentales y cómo se ven reflejadas esta ideas de los escenarios organizacionales, sobre todo en la naturaleza de la realidad y de la producción del conocimiento. Luego se estudian cuatro enfoques de la teoría organizacional postmodernita : la teorización feminista post-estructuralista, los análisis post-coloniales, la teoría actor-red y los enfoques narrativos del conocimiento.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Lukoševičiūtė, Aušra. "POSTMODERNIZMO FILOSOFIJOS ASPEKTAI ŠIUOLAIKINĖJE ŠVIETIMO PRAKTIKOJE." Jaunųjų mokslininkų darbai 47, no. 1 (July 3, 2017): 96–99. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v47i1.50.

Full text

Abstract:

Postmodernizmo atsiradimą sąlygojo informacinės erdvės plėtra, didėjanti konkurencija mokslo sektoriuje ir radikalių permainų poreikis. Moralinė, vertybinė žmonijos raida ėmė sparčiai atsilikti nuo mokslo ir technikos progreso. Šie pokyčiai tapo itin pastebimi švietimo praktikoje – dėmesio giluminiams asmenybės aspektams stoka paskatino ieškoti naujų, laikmečio iššūkius atitinkančių prieigų. Kaip iššūkis modernui, pasižyminčiam objektyvumu ir racionalumu, tapo postmodernizmas, siekiantis perkonstruoti esamas mąstymo formas ir skatinantis naują pasaulėvoką.Straipsnio tikslas – aptarti šiuolaikinio švietimo praktikos ypatumus postmodernistinės filosofijos kontekste.Pasirinkta tematika analizuojama postmodernistinės filosofijos aspektais ir jų raiška šiuolaikinėje švietimo praktikoje. Remiantis postmodernistinės teorijos šalininkų ir kritikų diskursu, išskiriami tokie postmodernizmo raiškos švietime aspektai: turinio ir esamų tradicinio švietimo metodikų transformacija bei mokytojų požiūrio į švietimą kaita. Šiuolaikinio švietimo vertybės siejamos su besimokančiųjų saviraiška, interpretacijos laisve, požiūrių pliuralizmu ir vartotojiškų vertybių sklaida. Daroma išvada, kad švietimo pokyčiai turėtų būti vertinami kaip natūralus procesas, turintis įtakos asmenybės tobulėjimui, pažintinei raidai ir savirealizacijos procesams.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

DEMİREL, EVRİM. "POSTMODERNISM IN MUSIC." E-Journal of New World Sciences Academy 8, no. 4 (October 30, 2013): 379–88. http://dx.doi.org/10.12739/nwsa.2013.8.4.d0141.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

DURSUNOĞLU, İsmail. "The Conceptual Framework of Postmodernism." Eurasian Academy of Sciences Social Sciences Journal 5, no. 1 (September 15, 2015): 65–70. http://dx.doi.org/10.17740/eas.soc.2015-v5-6.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Tokarczyk, Roman. "Postmodernizm." Historia i Polityka, no. 5 (12) (July 3, 2011): 9. http://dx.doi.org/10.12775/hip.2011.001.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Szachaj, Andrzej. "Postmodernizm." Historia i Polityka, no. 5 (12) (July 3, 2011): 14. http://dx.doi.org/10.12775/hip.2011.002.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Napierała, Piotr. "Postmodernizm." Historia i Polityka, no. 5 (12) (July 3, 2011): 11. http://dx.doi.org/10.12775/hip.2011.003.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Pangumbahas, Recky, and Oey Natanael Winanto. "MEMBACA KEMBALI PANDANGAN MORALITAS POSTMODERNISM UNTUK KONTEKS PENDIDIKAN KRISTEN (RE-READING THE WORLDVIEW OF POSTMODERNISM MORALITY FOR THE CONTEXT OF CHRISTIAN EDUCATION)." QUAERENS: Journal of Theology and Christianity Studies 3, no. 1 (June 25, 2021): 73–84. http://dx.doi.org/10.46362/quaerens.v3i1.33.

Full text

Abstract:

One of the most important elements of postmodernity is the growing awareness of the diversity and potential incommensurability of the various forms of cultural life that sustain groups and individuals and addresses the postmodernist denial that postmodernism is inherently apathetic or hostile to social or political action. Postmodernism is a reaction to the epistemological ideals of modernity. Postmodernism is based on a limited human point of view, and thus becomes a prisoner of its own subjectivity, resulting in two main characteristics, namely pluralism and relativism. This study analyzes the postmodern view that is implemented in Christian education in Indonesia. The method used in this article is a literature study by using philosophical biblical glasses to analyze postmodern views. The result is that postmodern moral education (such as transcendentalism and idealism) has some useful and some negative aspects that should be considered for planning moral education and curriculum development for Christian education in Indonesia. Satu elemen paling penting dari postmodernitas adalah tumbuhnya kesadaran akan keragaman dan potensi ketidakterbandingan dari berbagai bentuk kehidupan budaya yang menopang kelompok dan individu dan membahas penolakan postmodernis bahwa postmodernisme secara inheren apatis atau bermusuhan dengan tindakan sosial atau politik. Postmodernisme merupakan reaksi terhadap cita-cita epistemologis modernitas. Postmodernisme didasarkan pada sudut pandang manusia yang terbatas, dan dengan demikian menjadi tawanan subyektivitasnya sendiri, menghasilkan dua karakteristik utama, yaitu pluralisme dan relativisme. Kajian ini menganalisis pandangan postmodern yang diimplementasikan pada pendidikan Kristen di Indonesia. Metode yang digunakan pada artikel ini adalah studi literatur dengan memanfaat kacamata biblis filosofis untuk menganalisa pandangan postmodern. Hasilnya adalah pendidikan moral postmodern (seperti transendentalisme dan idealisme) memiliki beberapa aspek yang berguna dan beberapa negatif yang harus dipertimbangkan untuk perencanaan pendidikan moral dan pengembangan kurikulum pendidikan Kristen di Indonesia.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

SCHUSSLER, Aura. "Pornography and Postmodernism." Postmodern Openings 4, no. 3 (September 30, 2012): 7–23. http://dx.doi.org/10.18662/po/2013.0403.01.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Mankus, Martynas. "SOME ASPECTS OF RECOGNIZING LITHUANIAN MODERN ARCHITECTURE AS PROTECTED HERITAGE. CASE OF POSTMODERNISM / KAI KURIE LIETUVOS MODERNIOSIOS ARCHITEKTŪROS ĮPAVELDINIMO ASPEKTAI. POSTMODERNIZMO ATVEJIS." Mokslas – Lietuvos ateitis 9, no. 1 (May 9, 2017): 1–8. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2017.1000.

Full text

Abstract:

Recently, objects of the so-called “modern heritage” have been gaining more and more attention from heritage protection institutions. The majority of buildings of the period does not comply with the formal 50-year age requirement applicable to protected objects. Respectively, it is more complicated to establish their valuable qualities, and this often provokes all kinds of conflicts. Samples of such architecture decline, or the issue of their value is resolved in the presence of actual threat to their physical condition. By taking into consideration one of the “youngest” periods – the architecture of postmodernism, the article aims at reviewing the context of fixing the criteria for recognizing modern architecture as protected heritage. With a hypothesis being raised that compliance with a certain historical and stylistic trend should be considered a sign of valuable architecture, the chronological and aesthetic evaluation perspectives of postmodern architecture and features of its expression are discussed in the article. Moderniosios paveldosaugos akiratyje vis dažniau atsiduria vadinamojo moderniojo paveldo objektai. Dauguma šio laikotarpio pastatų neatitinka formalaus 50 metų cenzo, – saugomiems objektams keliamo reikalavimo. Atitinkamai sudėtingiau nustatyti ir jų vertingąsias savybes, o tai dažnai tampa konfliktų objektu. Tokios architektūros pavyzdžiai sparčiai nyksta arba vertės klausimas svarstomas realios grėsmės jų fizinei būklei akivaizdoje. Straipsnyje siekiama apžvelgti moderniojo paveldo įpaveldinimo kriterijų nustatymo kontekstą, atkreipiant dėmesį į vieną „jauniausių“ laikotarpių – postmodernizmo architektūrą. Keliant hipotezę, kad atitiktis konkrečiai istorinei ir stilistinei krypčiai laikytina vertės ženklu, aptariamos postmodernizmo architektūros chronologinė ir estetinė vertinimo perspektyvos bei jos raiškos bruožai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

DUMAN, Silva. "Postmodernism in Philip K. Dick’s The Man in the Highcastle Philip K. Dick’in Yüksek Şatodaki Adam Eserinde Postmodernizm." İSTANBUL AYDIN ÜNİVERSİTESİ INTERNATIONAL JOURNAL OF MEDIA CULTURE AND LITERATURE 6, no. 1 (2015): 73–87. http://dx.doi.org/10.17932/iau.ijmcl.2015.014/ijmcl_v06i1005.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Batkin, Leonid. "On Postmodernism and "Postmodernism"." Russian Studies in Literature 33, no. 3 (July 1997): 62–85. http://dx.doi.org/10.2753/rsl1061-1975330362.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

BADULESCU, Dana. "The Hybrids of Postmodernism." Postmodern Openings 5, no. 3 (September 30, 2014): 9–20. http://dx.doi.org/10.18662/po/2014.0503.01.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Crews, Brian. "Absent Value and Postmodernism." Philologia Hispalensis 2, no. 13 (1999): 69–85. http://dx.doi.org/10.12795/ph.1999.v13.i02.07.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

MacFadyen, David, and Nadia Man'kovskaia. "Èstetika postmodernizma." World Literature Today 74, no. 3 (2000): 666. http://dx.doi.org/10.2307/40156016.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

ÖZSEVGEÇ, Yıldırım. "POSTMODERNİZM ÜZERİNE." Journal of International Social Research 10, no. 54 (December 25, 2017): 135–42. http://dx.doi.org/10.17719/jisr.20175434580.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Graham, Aimee, and Rachel K. Fischer. "Postmodernism." Reference & User Services Quarterly 54, no. 1 (September 1, 2014): 29–33. http://dx.doi.org/10.5860/rusq.54n1.29.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Drucker, Johanna, Lisa Appignanesi, Howard Risatti, and John Tagg. "Postmodernism." Art Journal 49, no. 4 (1990): 429. http://dx.doi.org/10.2307/777146.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Porter, J. N., and Mike Featherstone. "Postmodernism." Contemporary Sociology 19, no. 2 (March 1990): 322. http://dx.doi.org/10.2307/2072659.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Sares, J. "Postmodernism." TSQ: Transgender Studies Quarterly 1, no. 1-2 (January 1, 2014): 158–61. http://dx.doi.org/10.1215/23289252-2399902.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Nicholson, R. S. "Postmodernism." Science 261, no. 5118 (July 9, 1993): 143. http://dx.doi.org/10.1126/science.261.5118.143.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Günther, Wolfgang. "POSTMODERNISM." International Review of Mission 86, no. 343 (October 1997): 425–31. http://dx.doi.org/10.1111/j.1758-6631.1997.tb00054.x.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Wood, Roy C. "Postmodernism." Work, Employment & Society 8, no. 3 (September 1, 1994): 459–63. http://dx.doi.org/10.1177/0950017094008003012.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Wood, Roy C. "Postmodernism." Work, Employment and Society 8, no. 3 (September 1994): 459–63. http://dx.doi.org/10.1177/095001709483011.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Atherton, Charles R., and Kathleen A. Bolland. "Postmodernism." International Social Work 45, no. 4 (July 2002): 421–33. http://dx.doi.org/10.1177/00208728020450040201.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Inbody, Tyron. "Postmodernism." Theology Today 51, no. 4 (January 1995): 524–38. http://dx.doi.org/10.1177/004057369505100404.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Bergesen, Albert. "Postmodernism." ProtoSociology 7 (1995): 54–59. http://dx.doi.org/10.5840/protosociology199575.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

RYAN, M. "Postmodernism." Year's Work in Critical and Cultural Theory 5, no. 1 (January 1, 1995): 147–50. http://dx.doi.org/10.1093/ywcct/5.1.147.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Siegle, Robert. "Postmodernism." MFS Modern Fiction Studies 41, no. 1 (1995): 165–94. http://dx.doi.org/10.1353/mfs.1995.0006.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Kendall, Alex, and Julian McDougall. "Critical Media Literacy after the Media." Comunicar 19, no. 38 (March 1, 2012): 21–29. http://dx.doi.org/10.3916/c38-2012-02-02.

Full text

Abstract:

This article questions the relationships between literacy, media literacy and media education. In the process, we connect the findings from a range of our ethnographic research and use these to propose new forms of practice for critical media literacy. By ‘after the media’, we do not posit a temporal shift (that ‘the media’ has ceased to be). Instead, we conceive of this as akin to the postmodern – a way of thinking (and teaching) that resists recourse to the idea of ‘the media’ as external to media literate agents in social practice. The preservation of an unhelpful set of precepts for media education hinder the project of media literacy in the same way as the idea of ‘literature’ imposes alienating reading practices in school. Just as the formal teaching of English has obstructed the development of critical, powerful readers by imposing an alienating and exclusive model of what it means to be a reader, so has Media Studies obscured media literacy. Despite ourselves, we have undermined the legitimation of studying popular culture as an area by starting out from the wrong place. This incomplete project requires the removal of ‘the media’ from its gaze. The outcomes of our research thus lead us to propose a ‘pedagogy of the inexpert’ as a strategy for critical media literacy. En este trabajo se reflexiona sobre las relaciones entre alfabetización, alfabetización mediática y educación para los medios, relacionándolas con los hallazgos de diferentes investigaciones etnográficas, a fin de proponer nuevas formas de práctica para la alfabetización crítica en los medios. Vivimos en la postmodernidad, en la era «después de los medios» –y no es que ya no existan los medios–, sino que, por el contrario, surge una forma de pensar –y enseñar– que se resiste a la idea de considerar los medios como algo ajeno a la ciudadanía en la vida cotidiana. Para el autor, la permanencia de preceptos y prácticas anquilosadas sobre educación en los medios dificulta la puesta en marcha de proyectos de alfabetización mediática, al igual que una visión tradicionalista de la literatura genera prácticas viciadas de lectura en el aula. La enseñanza formal de la lengua ha obstaculizado el desarrollo de lectores críticos y competentes, imponiendo un modelo de lector unidimensional. Igualmente, los estudios mediáticos han ensombrecido la alfabetización en los medios, subestimando la legitimidad del estudio de la cultura popular en sí misma desde un punto de partida erróneo. La educación en medios es aun una asignatura pendiente y requiere un cambio de perspectiva. En este artículo, fruto de investigaciones, se propone una «pedagogía del inexperto» como estrategia para la alfabetización crítica en los medios.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Kırbaşoğlu kılıç, Latife. "Postmodernizm ve Eğitim." International Journal Of Turkish Literature Culture Education 3, no. 3/1 (January 1, 2014): 368. http://dx.doi.org/10.7884/teke.261.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Bingöl, Ulaş. "POSTMODERNİZM VE GELENEK." HİKMET-Akademik Edebiyat Dergisi (Journal Of Academic Literature) 3, no. 7 (June 9, 2017): 20–33. http://dx.doi.org/10.28981/hikmet.296286.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Songül ;BOYBEYİ, SALLAN. "POSTMODERNİZM-MODERNİZM İKİLEMİ." Araştırma Ankara Üniversitesi Dil ve Tarih-Coğrafya Fakültesi Felsefe Bölümü Dergisi (Yayınlanmıyor) 15 (1994): 313–23. http://dx.doi.org/10.1501/felsbol_0000000137.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Filipkowski, Janusz. "Postmodernizm jako ideologia." Historia i Polityka, no. 5 (12) (July 3, 2011): 19. http://dx.doi.org/10.12775/hip.2011.004.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Zardosht, Roghayeh, Zohreh Mohamadzadeh Tabrizi, and Arezoo Davarinia Motlagh Quchan. "POSTMODERNISM AND KNOWLEDGE DEVELOPMENT IN NURSING." International Journal of Psychosocial Rehabilitation 24, no. 04 (February 29, 2020): 1525–32. http://dx.doi.org/10.37200/ijpr/v24i4/pr201120.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!