Contents
Academic literature on the topic 'Profesijos orientavimas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Profesijos orientavimas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Profesijos orientavimas"
1
Jovaiša, L. "Kai kurie teoriniai mokinių parengimo rinktis profesiją klausimai." Psichologija 7 (January 6, 2016): 5–18. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1965.7.8906.
Full textAbstract:
TSKP CK ir SSRS Ministrų tarybos tezėse apie mokyklos ir gyvenimo ryšių sustiprinimą, mokyklai keliamas uždavinys supažindinti besimokančiuosius su skirtingais darbų tipais mūsų visuomenėje, padėti jam išsiaiškinti savo polinkius ir sąmoningai pasirinkti savo profesiją. Šie klausimai susiję su daugeliu pedagoginių ir psichologinių problemų, pavyzdžiui: kokie yra psichologiniai profesijos pasirinkimo ypatumai, pedagoginiai parengimo profesijai organizavimo pagrindai, pati profesinio orientavimo samprata ir t.t. Dalį šių problemų sėkmingai išsprendė tarybiniai pedagogai ir psichologai. Daug nuveikta, tiriant profesinius interesus (K. Ariskina, M. Bieliajevas, L. Blagonadežina, V. Bobrova, M. Chomutova, A. Esaulovas, A. Ivaščenka, S. Kregždė, N. Levitovas, B. Stonys, L. Ziubinas ir kt.), sprendžiami kai kurie pedagoginiai ir psichologiniai profesinio orientavimo klausimai (J. Averičevas, M. Vinogradova, A. Volkovskis, V. Čebyševa, A. Izmailovas, A. Šestelis ir kt.). Tačiau nėra darbų, kurie specialiai nagrinėtų teorines profesinio orientavimo problemas. Todėl straipsnyje keliamas kai kurių profesinio orientavimo esmės ir jo organizavimo aštuonmetėje mokykloje sistemos teorinių klausimų sprendimo uždavinys. Straipsnyje mokyklinė profesinė orientacija nagrinėjama kaip pedagoginė veikla, kuri pripratina besimokantįjį prie profesinio darbo, supažindina su įvairiomis profesijomis, moko nukreipti savo polinkius ir jėgas, o tai leidžia mokiniams sąmoningai pasirinkti profesiją, kuri tinka jiems ir yra naudinga visuomenei. Profesinis orientavimas aštuonmetėje mokykloje vykdomas dviem būdais – profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo. Profesija suprantama kaip visuomeninės veiklos rūšis, pagrįsta pašaukimu, atliekama pagal specialybę ir skirta visai tautai skirtų materialinių ar dvasinių gėrybių kūrimui. Pašaukimu reiktų laikyti stiprią trauką prie tam tikros darbo sferos, pojūtį, kad pasirinkta profesija tinka ir turi prasmę gyvenime. Pašaukimas ugdomas. Specialybė yra kvalifikuotų žinių, gebėjimų ir įgūdžių sistema, susijusi su tam tikra darbo sfera. Paskutinėje straipsnio dalyje nagrinėjami psichologiniai sąmoningo profesijos pasirinkimo aspektai: pastovių profesinių interesų esmė ir svarba, polinkis ir profesinis tinkamumas. Profesinis tinkamumas – tai fizinis, psichinis ir moralinis galėjimas efektyviai vystytis pasirenkamos profesijos sąlygomis visuomenei naudingo darbo aukštos kokybės labui. Teorinių problemų sprendimas šiame straipsnyje pagrįstas dialektiniu – materialistiniu visuomeninės kultūros raidos ir žmogaus asmenybės samprata, tarybine ir užsienietiška literatūra, o tai pat kai kuriais savais tyrimais.
2
Jatautaitė, Birutė. "Profesinio orientavimo ir perorientavimo problema." Acta Paedagogica Vilnensia 1 (January 17, 2016): 159–63. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1991.01.9357.
Full textAbstract:
Straipsnyje gvildenamos profesinio orientavimo ir perorientavimo problemos. Pažymint, kad ilgą laiką mokyklose buvo praktikuojamas profesinis orientavimas, kuris dažnai apsiribojo agitacinėmis priemonėmis, siūloma į profesinį orientavimą žvelgti kaip į kompleksinę problemą. Tam pasitarnauti turėtų ne tik pedagogikos, bet ir psichologijos, sociologijos teorijos. Straipsnyje trumpai apžvelgiama šių teorijų įvairovė, išskiriant atskirų mokslininkų įžvalgas apie profesijos pasirinkimo sąsajas su ankstyvosios vaikystės patirtimi, psichinės energijos kryptingumu ir poreikiais (A. Roe), asmenybės bruožais ir aplinkos vaidmeniu (J. L. Holland; D. E. Super), atliekama veikla ir ateities planais (E. Cinzberg). Viena iš kompleksinio požiūrio į profesinį orientavimą dalių neabejotinai yra profesinio perorientavimo (reorientacijos) problema. Jos atsiradimą sąlygoja įvairūs mokinių patiriami sunkumai, susiję su pasirinkimo nerealumu, pagrindinių vertybių neapibrėžtumu, sugebėjimais, pastovių motyvų neturėjimu, savęs vertinimu, adaptacijos problemomis, profesiniu tinkamumu.
3
Galkytė, H. "LENKIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS PATIRTIS, ORGANIZUOJANT MOKINIŲ PROFESINĮ ORIENTAVIMĄ IR KONSULTAVIMĄ." Psichologija 9, no. 1 (January 6, 2016): 99–112. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1968.9.8922.
Full textAbstract:
Profesinio orientavimo klausimai Lenkijos Liaudies Respublikoje pradėti spręsti nuo 1 956 metų. Visam darbui vadovauja švietimo ministerijos Profesinės orientacijos ir konsultacijos skyrius, kuris, bendradarbiaudamas su aukštojo mokslo, sveikatos ministerijomis, liaudies ūkio planavimo komisijomis, mokslo įstaigomis ir kitomis organizacijomis, koordinuoja profesinio orientavimo priemones, dirba mokslinį tiriamąjį darbą, apibendrina patirtį, teikia pagalbą konsultantams, mokytojams, leidžia metodinius nurodymus ir kt. Skyrius remiasi plačiu tinklu profkonsultacinių centrų ir punktų, kurių pagrindinis tikslas racionaliai stimuliuoti mokinių profesinius interesus. Profesinis orientavimas mokyklose vykdomas mokinių ir jų tėvŲ profesinio švietimo kryptimi, mokinių tyrimo kryptimi ir psichologinio-medicininio konsultavimo centruose (punktuose) kryptimi. Profesinis orientavimas turi tikslą paruošti sąlygas profesijai pasirinkti. Klasių vadovai, mokytojai, konsultantai pokalbių, paskaitų, ekskursijų, vakarų, kino filmų, plačiai paplitusių konkursų metu, taip pat parinkdami atitinkamą literatūrą, supažindina mokinius ir jų tėvus su būtiniausiomis liaudies ūkio profesijomis, teisingu jų pasirinkimu, moko juos laisvai apsispręsti. Tiriant mokinius profesinio orientavimo tikslu, domimasi jų interesais, gabumais, temperamentu, fiziniu išsivystymu ir sveikata. Tačiau tai neturi nieko bendro su kapitalistinėje Lenkijoje egzistavusiais psichotechniniais bandymais. Liaudies Lenkijoje vadovaujamasi pagrindiniu marksistinės psichologijos ir pedagogikos principu, kad psichinės žmogaus savybės yra aplinkos ir auklėjimo produktas. Jas galima formuoti, vystyti. Ugdydami mokinių sugebėjimus pamokose, bilrelių veikloje, lankydami juos namuose, palaikydami ryšius su tėvais, mokytojai, klasių vadovai, mokyklų gydytojai sukaupia nemaža duomenų apie mokinius. Antrajame mokslo metų pusmetyje VI I I ir XI klasių mokiniams sudaroma iš mokyklų gydytojo, konsultacinio punkto psichologo ir klasės vadovo komisija, kuri analizuoja apie kiekvieną mokinį surinktus duomenis ir daro atitinkamas išvadas. Kai susiduriama su sunkumais, kai nuomonės nesu- _ tampa, vaikai nukreipiami į konsultacinį centrą (punktą) . Mokiniai ir jų tėvai turi teisę ir savo iniciatyva kreiptis į konsultacinius centrus. Mokytojų darbui palengvinti profkonsultaciniai centrai organizuoja konferencijas, seminarus, ruošia pavyzdinius planus ir kitą medžiagą. Psichologinė-medicininė konsultacija turi tikslą padėti paaugliams ir jaunuoliams išsirinkti labiausiai jiems tinkamą profesiją. Įvairus tyrimo metodai, gydytojų nuomonė, taip pat klasės vadovų medžiaga padeda konsultantams įsigilinti ir suprasti vaiko asmenybę ir teisingai nukreipti jo profesinius interesus. Lenkijos Liaudies Respublikos profesinio orientavimo sistema užtikrina jaunimui geras sąlygas renkantis profesiją. Mums ši sistema gali būti priimtina.
4
Pilinkaitė - Sotirovič, Vilana. "Lyčių lygybė švietime: vaikinų galimybės rinktis netradicines profesijas." Informacijos mokslai 81 (September 4, 2018): 78–91. http://dx.doi.org/10.15388/im.2018.0.11941.
Full textAbstract:
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Šiame straipsnyje pateiktos profesinio orientavimo metodinių priemonių turinio analizės įžvalgos, siekiant atskleisti, kaip lyčių lygybės diskursai konstruoja galimybes vaikinams rinktis profesijas, susijusias su globos sfera (darželių auklėtojai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai ir kt.). Lyčių nelygybės švietime problematikos tyrimai dažnai akcentuoja lyčių stereotipų ir kultūrinių normų poveikį moterims renkantis vyrų dominuojamus fizinius ir technologinius (STEM) mokslus. Lyginamojoje ES šalių studijoje apie vyrų vaidmenis lyčių lygybės politikoje (Scambor et al., 2013) prieita prie išvados, kad merginų užimtumas „vyriškose“ švietimo srityse gerokai išaugo, o vaikinams trūksta paramos rinktis netipines vyrų profesijas. Straipsnyje, taikant kritinę diskurso analizę profesinio orientavimo metodinių priemonių medžiagos turiniui (www.mukis.lt) tirti, atskleista, kad vadinamosios globos profesijos yra nematomos karjeros ugdymo turinyje. Karjeros ugdymo medžiagoje, skirtoje mokytojams ir moksleiviams, vyrauja lyties požiūriu neutralus ir lyčių skirtumus pabrėžiantis diskursai, kurie reprodukuoja tradiciškai suvokiamas kultūrines nuostatas apie merginų ir vaikinų karjeros pasirinkimus, motyvaciją ir reprezentaciją. Iš esmės reprodukuojama horizontali lyčių segregacija, merginoms priskiriant globos sferos, o vaikinams – aukštųjų technologijų, transporto ir kt. „vyriškąsias“ profesijas. Tokiu būdu lytis dekonstruojantis diskursas nėra integruotas profesijų pasaulyje.
5
Barkauskaitė, Marija. "Profesinis konsultavimas ir orientavimas šiuolaikinio profesinio rengimo kontekste." Acta Paedagogica Vilnensia 18, no. 18 (January 17, 2016): 106. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2007.18.9661.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamos profesinio konsultavimo ir orientavimo problemos Lietuvoje transformacijų laikotarpiu. Šiuolaikiniame pasaulyje akivaizdus valstybės ir visuomenės suartėjimas. Švietimo pokyčiai įpareigoja kokybiškai spręsti ateities problemas. Teisingas profesinis apsisprendimas ir kokybiškas rengimasis profesijai gali sudaryti konkurencinį pranašumą globalioje erdvėje. Todėl laiku ir kokybiškas profesinis konsultavimas- vienas iš svarbiausių garantų siekiant asmens ir visuomenės poreikių tenkinimo.
6
Beresnevičienė, Danguolė. "Profesinis orientavimas Lietuvoje." Acta Paedagogica Vilnensia 9 (January 17, 2016): 342–51. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2002.09.9569.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjama profesinio orientavimo raida nepriklausomoje Lietuvoje. Įvertinami profesinio orientavimo laimėjimai, pasiekti Lietuvos Respublikoje 1919-1938 metais. Daug vietos skiriama profesinio orientavimo tyrimo ištakoms Lietuvoje aptarti ir atliktų tyrimų reikšmingumui įvertinti.
7
Jatautaitė, Birutė. "Vyresniųjų moksleivių darbinio apsisprendimo sunkumai ir trūkumai." Acta Paedagogica Vilnensia 2 (January 17, 2016): 160–73. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1993.02.9378.
Full textAbstract:
Profesinio apsisprendimo stabilumui, dinamikai ir sėkmei, asmenybės profesiniam tapsmui įtakos turi daugelis veiksnių: socialiniai, ekonominiai, psichologiniai, sveikatos, ugdymo ir t.t. Remiantis šiais profesinio apsisprendimo veiksniais, profesinio orientavimo sistema turi rengti jaunimą optimaliam ir sąmoningam rinkimuisi, kad individo poreikiai, polinkiai, interesai, vertybės, gyvenimo planai atitiktų pasirinktos profesijos reikalavimus. Tačiau atlikus IX ir XII klasių moksleivių tyrimus išryškėjo kad šių klasių moksleiviai dar tik formuoja savo gyvenimiškus planus, kurie dažnai yra prieštaringi. Labai ryški profesinių ketinimų nepastovumo problema. Renkantis profesiją nemažai devintokų orientuojasi ne į savo individualias psichikos ypatybes, bet labiau į konkrečiai neapibrėžtas socialines vertybes, kaip, pvz., „daryti gera žmonėms”, „atnešti žmonėms naudą” ir pan. Savianalize ir savęs pažinimu nepasižymi ir dvyliktokai. Taip pat išryškėjo tokios tendencijos: didelis mokymosi krūvis neskatina moksleivių siekti aukštesnio pažangumo, reikalingo stojant į pageidaujamą specialybę; nemažai mokinių neturi susiformavusių planingo, kūrybingo darbo įgūdžių; geras mokymasis, gabumų turėjimas daugelyje sričių taip pat trukdo apsispręsti, ypač stokojant savižinos.
8
Kregzdė, S. "Apie profesinės orientacijos teorijos ir praktikos vystymąsi Lietuvos TSR." Psichologija 9, no. 2 (January 6, 2016): 121–29. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1968.9.8938.
Full textAbstract:
Netrukus po pirmojo pasaulinio karo pradėti teoriniai tyrimai ir praktinė proforientacinė veika. buvo nutraukti vokiečių okupacijos. Dėl eilės objektyvių ir subjektyvių priežasčių jie buvo atnaujinti tik paskutiniame dešimtmetyje. Nuo 1957 metų buvo pravesta eilė sociologinių psichologinių tyrimų, atskleidusių mokinių profesinių interesų ir polinkių santykį su liaudies ūkio poreikiais, mokinių profesinio apsisprendimo pagrįstumą žiniomis apie profesijų medicininius ir psichologinius reikalavimus, profesinės veiklos pobūdį. Buvo atskleista nemaža neatitikimų. Remiantis šiais duomenimis, taip pat visapusiška mokyklų patirties bei mokymo planų analize, buvo atlikta daug pedagoginių tyrimų, panaudojant pedagoginį eksperimentą ir sukurtos aštuonmetės mokyklos mokinių profesinio orientavimo bei VII-VIII klasių vadovų proforientacinio darbo sistemos. Tiriamasis darbas suaktyvino praktinę veiklą (profesinę informaciją, profesinę konsultaciją), kuriai koordinuoti buvo sudaryta Respublikinė tarpžinybinė moksleivių profesinio orientavimo taryba. Į Tarybą įeina planavimo organų, Švietimo bei Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijų, Profesinio-techninio mokymo komiteto, sveikatos apsaugos, spaudos, radijo ir televizijos, taip pat mokslinio tyrimo įstaigų bei aukštųjų mokyklų katedrų atstovai. Tolesnį praktinį proforientacinį darbą siekiama glaudžiai sieti su tiriamuoju darbu - sudaromos aukštos ir vidurinės kvalifikacijos specialisto profesiogramos, stengiantis atrinkti į specialiąsias vidurines bei aukštąsias mokyklas, turimi profesiniai interesai ir polinkiai, nustatomas proforientacinio darbo efektingumas.
9
Grišinaitė, Rūta. "Profesinis orientavimas sovietmečio Lietuvoje 1958–1984 m.: sisteminis, idėjinis ir praktinis įgyvendinimas." Lietuvos istorijos metraštis 2019/1 (September 1, 2019): 145–76. http://dx.doi.org/10.33918/2019/1/6.
Full textAbstract:
Vocational guidance in the Soviet system of education was considered a high priority of institutional socialisation. Industrialisation and technical modernisation dictated and regulated changes in perception of labour training and vocational guidance and encouraged to promote economically required and favourable occupations in the public discourse. However, in reality, the attempt of the educational staff to direct pupils to vocational education facilities did not correspond with the expectations of parents and children regarding their future. Moreover, children’s choices for future occupations were far from accompanying socialist slogans. In order to reveal this complex phenomenon, the article analyses the systematic, theoretical, and practical implementations of vocational guidance in the educational environment of Soviet Lithuania. The research revealed that educational framework for vocational guidance in Soviet Lithuania was receptive to the changes introduced by educational reforms throughout the Soviet nion. It reflected the government’s economic, technical, and agricultural modernization as well as the increasing necessity of specialized manpower and blue–collar workers. The 1970s was the turning point for vocational guidance infrastructure in Lithuania – a huge institutional development took place. Moreover, state administration sectors responsible for economic welfare imposed their considerable influence on the educational system. The modernisation of the educational discourse in Soviet Lithuania in the 1960s–1970s changed the perception of vocational training in the educational system. Labour ducation and vocational guidance became the focus of the Soviet educational discourse and offered a child–oriented vocational guidance framework, which was based on the knowledge of the child, motivational, and interest related education. However, this sophisticated approach was used to manipulate children and to ensure adequate supply of professionals for various key industries, alongside with the implementation of ideological tasks. The actual practices of labour education and professional choices among children were influenced by family values, teachers’ approaches, and different socioeconomic conditions that surrounded children in the rural and urban environment. Due to the agricultural structure and collectivization in rural areas, children there were used to physical work. Therefore, their labour education included helping collective farm workers and their own parents during harvest periods. Meanwhile faster modernisation of urban educational spaces and more advanced technical possibilities determined that labour education of children from urban areas was less intense in terms of physical work. The development of the infrastructure of post-school activities in urban areas allowed children to get acquainted with different professions and activities. These circumstances were crucial when making a decision for future professional choices. Children’s future occupational decisions were also influenced by the concept of “prestige profession” (lawyer, doctor, engineer etc.) that circulated among parents and children during our research period. This concept was exceptionally strong among cultural and political elite families; therefore, their children most frequently went for higher education. Meanwhile childhood in rural areas based on physical work, determined the urge to escape these difficult conditions. nsequently, these pupils were considering non–manual occupations. However, their strong urge to help the family sometimes left them in an ambivalent position and their work choices were made in favour of the family. These contradictory practises led to the emergence of “vocational misguidance” when only unapt, ill-behaved or ideologically upstart pupils were guided to vocational training institutions.
10
Sargautytė, Rūta, Daiva Juozapavičienė, and Edita Šatienė. "NEĮGALIŲJŲ PROFESINIS ORIENTAVIMAS KAIP PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGA." Acta Paedagogica Vilnensia 31, no. 31 (January 1, 2013). http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2013.31.2516.
Full textDissertations / Theses on the topic "Profesijos orientavimas"
1
Žukauskienė, Judita. "Gamtamokslinio neformalaus ugdymo ir mokinių ikiprofesinio pasirinkimo sąsajos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080904_135300-99917.
Full textAbstract:
Sparčiai besivystant mokslui, didėjant gamtamokslinių specialybių poreikiui ir jų svarbai šiuolaikinėje visuomenėje, atsiranda spraga ieškant specialistų užpildant šios srities darbo rinką. Pastarąjį dešimtmetį pradėtas skirti nemažas dėmesys neformaliam bei ikiprofesiniam ugdymui mokyklose, kuris padeda moksleiviams sėkmingai pasirinkti tolimesnes studijas bei įsitvirtinti darbo rinkoje pasirenkant jiems tinkamas specialybes.
Šiame darbe norėjome nustatyti gamtamokslinio neformalaus ugdymo ir mokinių ikprofesinio pasirinkimo sąsajas. Šiam tikslui pasiekti išsikėlėme tris uždavinius: 1) Atskleisti mokinių ikiprofesinį konsultavimą. 2) Išsiaiškinti mokinių, pasirinkusių gamtamokslinius būrelius, lankymo motyvus. 3) Išsiaiškinti mokinių ikiprofesinį konsultavimą ir lankomų gamtamokslinių būrelių sąsajas.
Kadangi ikiprofesinis konsultavimas nors ir ne visose mokyklose, bet vyksta, norėdami žinoti vienos ar kitos srities įtaką profesijų pasirinkimui reikėtų atlikti tyrimus panašius kaip šis.Tuo metu turėtume pilną vaizdą apie Lietuvos ikiprofesinio ugdymo daromą įtaką, ir žinotume kokio tipo ikiprofesinam ugdymui reikėtų daugiau skirti dėmesį atsižvelgiant į jo teikiamą naudą.
Šiam tikslui pasiekti ir išsikeltiems uždaviniams įgyvendinti pasirinkome anketavimo metodą kurio metu buvo apklausta 60 mokinių.
Atlikus tyrimą galime pasakyti, jog vis tik toki socialiniai veiksniai kaip: draugų rekomendacijos mokytojų pasiūlymai turi nemažą įtaką būrelių lankymo pasirinkimui. Mažiausią... [toliau žr. visą tekstą]While science is going straight forward nature science specialties needs more and more specialists. But among such kind of studies are still not so popular. That’s why there is some difficulties to full fill that kind working places. In recent ten years schools started to pay more attention to informal and to vocational guidance in schools. These kind of teaching helps for school children to select further studies and profession success. In this work we wanted to test the connection ways of informal nature science education and vocational guidance in school. For this propos we hypothesize three hypotheses: 1) reveal schoolchildren vocational guidance. 2) To find out attendance motivation schoolchildren who selected nature science clusters. 3) Find out schoolchildren vocational guidance and attended nature science correlations. Vocational guidance is not at all schools. If we wanted to find out influence of some ranges to profession selection we should do some researches like that. Than we have had a full view about influence of Lithuanian vocational guidance at schools. Than we could see what type of vocational guidance needs more attention according to his offered benefit. For this purpose and huphothesis we have choose method of questionnaire. We have asked 60 persons. After research we can say that such social factors as: friend’s recommendations, offers of teachers have quite big influence for selection of nature science circles. Smallest influence for selections of such... [to full text]
2
Jurgauskaitė, Monika. "Šiaulių universiteto socialinių mokslų ir menų fakultetų studentų karjeros rinkimosi veiksniai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090409_094304-83013.
Full textAbstract:
Tyrimo aktualumas. Karjeros pasirinkimas yra viena aktualiausių problemų, nuo kurios tinkamo sprendimo priklauso žmogaus asmeninės gerovės augimas. Todėl labai svarbu, kad jau pats pirmasis jaunuolio apsisprendimas būtų sąmoningas, tikslingas, kad suprastų, jog adaptacija darbo pasaulyje ir asmenybės vidinė harmonija priklauso nuo tinkamo apsisprendimo. Tyrimo objektas – Šiaulių universiteto socialinių mokslų ir menų fakultetų studentų karjeros rinkimosi veiksniai. Darbo tyrimo tikslas buvo palyginti socialinių mokslų ir menų fakultetų studentus karjeros rinkimosi veiksnius. Tyrimo metodai: mokslinė literatūros analizė; anketinė apklausa naudota Beresnevičienės D. sudaryta metodika (1995); kiekybinė tyrimo duomenų analizei buvo naudota „SPSS 11,0 for Windows„ programa bei „MS Exel“ paveikslėliai.Relevance of the Survey. Career selection is one of the most relevant problems; the appropriate decision has an influence on the growth of personal wealth. Therefore it is very important, that the first decision of the schoolchild is conscious, purposeful with understanding that adaptation in the labour market as well as internal harmony of personality depends upon suitable decision. Object of the Survey – career selection factors of students from Faculty of Social Sciences and Faculty of Arts at Siauliai University. Aim of the Survey – to compare career selection factors of students from Faculty of Social Sciences and Faculty of Arts. Methods of the Survey: scientific literature analysis; questionnaire was performed using methodology, prepared by D. Beresneviciene (1995); quantitative research data analysis was performed using SPSS 11.0 for Windows and MS Excel images.
3
Golubauskaitė-Šapošnikovienė, Kristina. "Profesinio orientavimo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050615_182330-27927.
Full textAbstract:
Social, economic and cultural changes in the society require new professional skills and form a new approach to the phenomenon of the choice of profession, which encourages the development of professional orientation services. Choosing profession, as a social phenomenon, is becoming a stable modern state of one's life. So, today we need to speak about the phenomenon of professional orientation at school as a permanent and unavoidable process, which affects every person seeking to integrate successfully into the constantly changing world of the job market. Thus, the improvement of professional qualifications or retraining, which helps to acquire competence important for the job market, is becoming constant.
It is acknowledged today that professional orientation services are one of the most important components of the whole life teaching strategy. So, the importance of the development of professional orientation services is emphasized.
The aim of this thesis is to reveal opportunities for professional orientation forming a conscious and purposeful self-determination of pupils.
The tasks of the thesis:
To discuss the external development of the professional orientation problem and the theoretical origin of it in Lithuania;
To analyze the aims and concept of professional orientation in the main educational documents, where the topic of the development of professional orientation is discussed;
To ground the need of pupils to use professional orientation resources and the... [to full text]
4
Grinytė, Lina. "Profesinis orientavimas - viena iš sėkmingos socializacijos prielaidų." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060701_163444-42421.
Full textAbstract:
Research object: parents attitudes towards vocational orientation service in the secondary school.
Research aim: to discover parents attitudes towards vocational orientation service in the secondary school.
Research objectives:
• To define how parents who have 8th – 12th grades children are informed about vocational information sources and services lent in secondary school;
• To find out expression of parents attitudes towards vocational orientation services at school;
• To educe parents opinion about effectiveness of vocational orientation service at school. Research methods:
• Quantitative research (questionnaire)
• Statistical data analysis
Conclusions:
Parents’ awareness about vocational orientation services at school is not sufficient. It is a lack between supply and demand of vocational orientation services. Only half of 61 established vocational information places are allocated at schools and parents are not enough informed about such services at school.
The most part of respondents have adequate understanding about vocational orientation aim, quality and timeliness. In most respondents view vocational orientation activities at school are not efficient and fall short of children requirements. According to the research data there are not enough vocational orientation activities for children and parents at school.
Respondents emphasize that the most proper time to start intensive vocational orientation is 9th grade when children need to choose their study... [to full text]
5
Šiaučiūnienė, Stanislava. "Profesinis konsultavimas ir orientavimas šiuolaikiniame profesinio rengimo kontekste." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050617_120804-72541.
Full textAbstract:
Šiaučiūnienė S. Vocational Consulting and Guidance in Contemporary Vocational Training Context: Master’s Paper in Andragogic/ research mentor prof. habil. dr. M. Barkauskaitė; Vilnius Pedagogical University, Faculty of Pedagogy-Psychology, Department of Educology. – Vilnius, 2005. – 96 p.
The subject of this Master’s Paper in Andragogic is talking-point. As Lithuania is integrating into the European social and economical space, vocational consulting had become an underlying field which helps people to realize vocational perfection’s solutions. This Paper was aiming to study the evolution of vocational training system in the last ten years establishing the importance of vocational consulting and guidance for the planning of professional career. The object of research was pedagogical process in vocational training.
The goals of this Paper were to:
1. Analyze the variety of theories on vocational guidance in sight of pedagogical psychology.
2. Establish the requirements for the vocational guidance and consulting.
3. Evaluate Lithuanian reforming vocational training system and its alterations in the dimension of vocational consulting and career planning.
4. Study the impact of vocational teachers on the further planning process of professional career.
5. Explore relations between choice of profession and vocational consulting in the conditions of contemporary labour market’s demands.
It was hypothesized: analyze of regional state demonstrates that it is possible to bargain for... [to full text]
6
Janauskienė, Sonata. "Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių profesinis orientavimas ir konsultavimas bendrojo lavinimo mokykloje." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20111209_111705-30925.
Full textAbstract:
Bakalauro darbe analizuojamos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo prielaidos, bei profesinio orientavimo ir konsultavimo ypatumai. Suformuluota hipotezė, kad Lietuvos mokyklose nėra skiriama pakankamai dėmesio SUP mokinių profesiniam orientavimui. Tyrime dalyvavo viena pagrindinių Šiaulių mokyklų ir joje besimokantys 5 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Etnografinio tyrimo metu buvo tiriama, kaip vykdomas ikiprofesinis ugdymas mokykloje bei kokios galimybės sudaromos specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams ugdyti savo gebėjimus. Metodinės pagalbos atliekant veiklos tyrimą metu buvo konsultuojami 5 specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai profesiniais klausimais. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo aiškinamasi ar pakankamai vykdomas profesinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje, ar efektyviai įvykdytas veiklos planas metodinės pagalbos metu. Tyrimų metu nustatyta, kad mokykloje nepakankamai skiriama dėmesio SUP mokinių profesiniam orientavimui. Metodinės pagalbos atliekant veiklos tyrimą metu buvo nustatyta, kad nepakako laiko efektyviai konsultuoti ir padėti mokiniams objektyviau vertinti savo galimybes. Dauguma mokinių savo galimybes toliau mokytis ir įgyti specialybę vertina ne objektyviai.The bachelor’s thesis explores the educational assumptions of the children with special education needs and the peculiarities of their career guiding and counselling. The hypothesis has been brought forth that there is a lack of attention paid to career guiding of the children with SEN at the schools of Lithuania. 5 children with special educational needs attending one of the lower secondary schools of Šiauliai city participated in the research. The ethnographic research aimed to reveal the way the vocational education is being implemented at school and the opportunities provided to the children with special educational needs for development of their abilities. During the research 5 children with special educational needs were counselled on their career issues by employing methodological support tools. The analysis of the research data aimed to convey whether the education related to vocational issues is being sufficiently implemented at general education schools and whether the activity plan was successfully implemented during the methodological support.
7
Kietavičienė, Oksana. "Profesinio orientavimo, informavimo ir konsultavimo vadyba vidurinėje mokykloje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_173053-09246.
Full textAbstract:
Profesijos pasirinkimas yra viena aktualiausių problemų, nuo kurios tinkamo sprendimo priklauso žmogaus asmeninė gerovė. Todėl labai svarbu, kad jau pats pirmasis moksleivio apsisprendimas būtų sąmoningas, tikslingas, kad jaunuolis suprastų, jog adaptacija darbo pasaulyje ir asmenybės vidinė harmonija priklauso nuo tinkamo apsisprendimo. Dabar, kai vis labiau integruojamės į Europos Sąjungą, jaunimui susidaro vis didesnės galimybės laisvai pasirinkti profesiją, tačiau tuo pačiu padidėja jaunimo individualios kompetencijos ir asmeninės atsakomybės reikšmė.
V.Stanišauskienė, straipsnyje „ Ugdymas karjerai mokykloje: kaip padėti moksleiviui įgyti šiuolaikinę karjeros kompetenciją“ teigia, kad mokytojui reikalinga šiuolaikinė karjeros kompetencija, įgalinanti vystyti savąją karjerą, ir ugdymo karjerai kompetenciją, apibrėžiama kaip nuostatų, žinių, gebėjimų, būtinų ugdant moksleivius karjerai, sistema. Taigi, norint keisti profesinio orientavimo metodus ir formas, kurie padės moksleiviui rasti tinkamiausią profesinį apsisprendim����, reikia supažindinti mokytojus su šiuolaikiniame darbo pasaulyje teikiamomis galimybėmis, mokinių ugdymo karjerai būdais ir leisti suprasti, kad tik įgyta ugdymo karjerai kompetencija, naudojama saviugdos procese, leis pasiekti laukiamo rezultato.
Šiame darbe atlikto tyrimo metu nustatyta, kad profesinis orientavimas, informavimas ir konsultavimas vidurinėje mokykloje yra aktualus ir turi didelę įtaką tolesnei mokinio profesinei karjerai, kadangi... [toliau žr. visą tekstą]The choice of profession is the most topical problem, which is the key to every person’s welfare. It is very important that the first pupil’s decision would be aware and purposeful, and youngster would understand that adaptation in the world of job and individuality depends on the right decision. Nowadays, when everybody more and more integrates in European Union, the youth has larger opportunities to choose the profession, though, the individual competence and responsibility is large as well. V. Stanišauskienė in her article “Education for career at school: how to help the pupils to gain the up-to-date career competence” states, that teachers need the up-to-date career competence, which could help to develop their own career and give enough knowledge, useful to educate pupils for their career. Therefore, if we want to change the methods and forms of professional counseling, which will help to find the most suitable professional decision, the teachers must be acquainted with the possibilities of work in the nowadays world, career competences and how these competences could be used in the self-help process. In this study, using research methods was found, that professional counselling, information and consulting in the secondary school is very relevant and has great influence on pupil’s professional career, because most of them have no right decision about future profession; and teachers are not informed in this area, too. It is very important, that school would pay more... [to full text]
8
Dilienė, Kristina. "Aukštesniųjų klasių mokinių profesinio orientavimo karjerai prielaidos ir galimybės." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_180838-90274.
Full textAbstract:
Profesinis orientavimas šiuolaikinėmis kaitos sąlygomis įgyja vis didesnę reikšmę, nes sparčiai plėtojantis rinkos santykiams, itin reikalingi tampa verslo specialistai, didėja kvalifikuotų specialistų, verslo žinovų poreikis. Tačiau mokykla vis dar nepakankamai orientuoja mokinius profesijoms. Darbe aptariami psichologiniai pedagoginiai profesinio orientavimo pagrindai, profesinio orientavimo vaidmuo ugdymo karjerai procese. Taip pat nagrinėjamas profesijos bei karjeros pasirinkimo galimybių ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose, analizuojamos aukštesniųjų klasių moksleivių profesinio orientavimo karjerai prielaidos bei galimybės gimnazijose. Pastebima tendencija, jog profesinio orientavimo sistema gimnazijose gerėja: moksleiviai informuojami apie profesijas, organizuojami profesinio orientavimo renginai, vykdomos individualios konsultacijos. Siekiant nustatyti profesinio orientavimo būklę bendrojo lavinimo mokyklose, darbe nagrinėjamas Anykščių rajono gimnazijose besimokančių aukštesniųjų klasių moksleivių bei jų tėvų požiūris į gimnazijose vykdomą profesinį orientavimą.Vocational guidance in the conditions of modern world becomes more important than ever before. As the market intercourse develops rapidly, the demand of business people, qualified specialists and trade proficients is rising. However, school does not orient the students enough towards professions. This paper provides with psychological and pedagogical basics of carrers counseling and unfolds the role of vocational guidance in the process of training carrer. The study also reveals the choice of possibilities of career and profession education in a comprehensive school, analyses the assumption and chances to orient senior pupils studying in gymnasiums towards careers counseling. The results show that the system of vocational guidance in gymnasiums is getting better as the students are informed about professions, the events of careers counseling are organised and individual guidance is held. The study also helped to ascertain the conditions of vocational guidance in comprehensive schools. The paper analyses the attitude of parents’ and their children, who study in senior classes in the gymnasiums of Anyksciai district, towards the vocational guidance handed in gymnasiums.
9
Venckienė, Inesa. "Vadovų požiūris į profesinį orientavimą kolegijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050609_110926-92263.
Full textAbstract:
In the current Final Paper Work the role of colleges in vocational counseling has been analysed.
Object of the research - vocational counseling in the college.
Purpose of the research - to investigate the attitude of the college executive staff towards vocational counseling.
Tasks of the research:
ü To investigate the importance of vocational counseling in the context of life long learning;
ü To review the site of colleges in the educational system;
ü To carry out the research of the attitude of the executive staff in the college;
ü To summarize the results of the research and to provide with the practical recommendations for improvement of vocational counseling.
In conformity with the research results it is aimed to substantiate (negate) the hypothesis that colleges largely do not use completely all opportunities of vocational counseling.
In the first part of the work it is focused on the educational reforms in Lithuania and the main influencing factors. Importance of life long learning has been stressed and importance of vocational counseling within constant learning process has been substantiated.
In the second part the role of colleges in vocational counseling has been reviewed. Career advising and vocational training matters have been discussed, the role of colleges in the system of higher education has been assessed.
In the third part the results of empiric research have been introduced. It has been stated that colleges do not use opportunities of vocational counseling... [to full text]
10
Petkuvienė, Rasa. "Bedarbių ir nedarbo rizikos grupės asmenų profesinis konsultavimas skatinant praktinių įgūdžių tobulinimą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090219_110441-16819.
Full textAbstract:
Vykstant pokyčiams darbo rinkoje keičiasi ir darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pobūdis. Nuolat mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa ir ypač didėja kvalifikuotų specialistų poreikis: darbo jėgos pasiūlos kvalifikacija neatitinka darbo rinkos paklausos. Darbdaviams reikia aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. Siekiant kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje asmenims, baigusiems profesinio mokymo programas, būtinas geras ne tik teorinis, bet ir praktinis pasirengimas, kadangi darbdaviai dažniausiai pirmenybę įdarbinant atiduoda kandidatams į darbo vietas, turintiems profesinę patirtį arba puikius darbinius įgūdžius. Esant tokiems pokyčiams žmogus privalo būti lankstus ir prisitaikyti prie atsirandančių naujovių. Labai svarbu tampa pasinaudoti darbo rinkos teikiamomis galimybėmis - patobulinti savo profesinius įgūdžius, įgyti daugiau patirties ir tapti universalesniu darbuotoju.
Darbe aptariami svarbiausi bedarbių ir nedarbo rizikos asmenų profesinio konsultavimo aspektai, skatinantys praktinių įgūdžių tobulinimą, sėkmingą įsidarbinimą. Įvairiuose žmogaus gyvenimo ir profesinės karjeros etapuose, siekiant įgyti, tobulinti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ar pradėti individualią veiklą, svarbų vaidmenį atlieka profesinis konsultavimas. Profesinis konsultavimas tampa aiškiai suvokiama priemone, skatinančia žmogų planuoti savo profesinę veiklą, atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimus bei asmeninius pageidavimus.
Darbas susideda iš įvado, trijų dalių, išvadų... [toliau žr. visą tekstą]In the course of developments in the labour market the nature of labour force supply and demand is changing. The labour market today meets with the situation with steadily decreasing demand for unskilled labour force and the increasing demand for qualified specialists. Employers need highly skilled professionals and workers, which is reflected in the practice that employers often give preference to the recruitment of candidates for jobs with work experience or excellent working skills. This dictates high standards for vocational schools, colleges and universities’ graduates to have not only good theoretical knowledge but also the minimum standard of practical skills. In the ever changing labour market a person must be able to adapt to the new challenges and changes. One of the possibilities, offered by career consultants, is to develop new or improve the existing skills, which become of the most important prerequisites for effective employment. The work discusses the most important aspects of counselling, development of practical skills, elements of successful employment of unemployed and the persons of unemployment risk. Career counselling plays an important role to acquire, to develop skills, to retrain or to start the individual activities in career stages. Counselling is oriented towards increasing persons’ possibilities by planning professional activities taking into account labour market conditions and personal preferences. Work consists of an introduction, three... [to full text]